Administracinė byla Nr. AS-226-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01060-2014-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 55.1.8; 56

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. kovo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Ryčio Krasausko (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno rajono savivaldybės atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „SVP namai“ skundą atsakovui Kauno rajono savivaldybei, atstovaujamai Kauno rajono savivaldybės administracijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, akcinei bendrovei SEB bankas, uždarajai akcinei bendrovei „Baltų žemės“, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, V. A. Š. ir uždarajai akcinei bendrovei „Fretus“ dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – RUAB) „SVP namai“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą ir prašė jam iš atsakovo Kauno rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė), atstovaujamos Kauno rajono savivaldybės administracijos, (toliau – ir atsakovas) priteisti 1 063 433,59 Eur turtinei žalai atlyginti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai (toliau – ir teismas) 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu (toliau – ir 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir Bendrovei iš Savivaldybės priteisė 471 731,1 Eur turtinei žalai atlyginti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi pareiškėjo ir atsakovo apeliacinius skundus atmetė ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą.

II.

Savivaldybė teismui pateikė 2019 m. gruodžio 4 d. prašymą atidėti 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo vykdymą iki 2020 m. kovo 31 d. ir sustabdyti jo vykdymą, kol teismas išspręs atsakovo prašymą dėl šio sprendimo vykdymo atidėjimo.

Atsakovas paaiškino, kad Savivaldybės taryba savo biudžetą patvirtino 2019 m. sausio 31 d., gautinos lėšos (pajamos) yra numatytos paskirstyti tiksliniams asignavimams, todėl papildomų lėšų, kurios būtų skirtos nenumatytiems įsipareigojimams vykdyti iki 2019 metų biudžetinių metų pabaigos, nenumatyta. LVAT nutartis, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas galioti, priimta 2019 m. lapkričio 6 d., t. y. iki Savivaldybės biudžetinių metų pabaigos likus mažiau nei dviem mėnesiams. Jeigu Savivaldybė būtų priversta vykdyti teismo sprendimą 2019 biudžetiniais metais, būtų pažeistas viešasis (visuomenės) interesas. Savivaldybei iš karto sumokėti visą 471 731,1 Eur sumą yra didelė finansinė našta, dėl kurios nukentėtų jos savarankiškųjų funkcijų vykdymas ir būtų sutrikdyta jos veikla. Savivaldybės biudžetas bus patvirtintas vėliausiai 2020 m. vasario 17 d., todėl sprendimo vykdymas turi būti atidėtas iki 2020 m. kovo 31 d., kai bus gautos visos einamojo mėnesio pagrindinės Savivaldybės pajamos (įplaukos) po 2020 m. kovo 16 d. Dėl operatyvaus apeliacinių skundų nagrinėjimo Savivaldybė negalėjo pasirengti teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo vykdymui. Savivaldybė siekė, kad paminėtas sprendimas būtų panaikintas. Teismo nutartis dėl proceso šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo gali lemti, jog dalis teismo sprendimo reikalavimų galės būti įskaityta kaip priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai. Atsižvelgiant į santykinai neilgą teismo sprendimo vykdymo atidėjimo laikotarpį, pareiškėjo tenkintos materialinio reikalavimo teisės atsiradimo aplinkybes ir neišspręstą proceso šalių prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo vykdymo atidėjimas nepažeis pareiškėjo ir atsakovo teisėtų interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų. Sprendžiant dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, turi būti įvertintos ir valstybinių įstaigų biudžeto sudarymo, vykdymo tvarkos bei procedūros.

Pareiškėjas su atsakovo prašymu atidėti 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo vykdymą nesutiko. Nurodė, kad teismo procesas vyksta jau penkerius metus, pareiškėjas ilgai laukė jo pabaigos, o dėl infliacijos jis patyrė ir patiria nuostolių. Teismui nusprendus atidėti sprendimo vykdymą, Bendrovė iš atsakovo prašytų priteisti 6 procentų metinių palūkanų už atidėtą laikotarpį nuo visos sumos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas atsiliepime į prašymą nurodė, kad su juo nesutinka. Nurodė, kad pareiškėjas turi restruktūrizuojamos įmonės statusą. Atsakovui mokėtinų sumų įskaitymas (užskaitų atlikimas) nėra galimas, nes, vykdydamas teismo patvirtinto restruktūrizavimo plano sąlygas, pareiškėjas 2017 m. lapkričio 15 d. sutartinio įkeitimo sutartimi 60 procentų gautinų priteistų šioje byloje lėšų įkeitė AB SEB bankui, užtikrindamas Bendrovės prievolių įvykdymą pagal su banku sudarytą kreditavimo sutartį, o likusius 40 procentų, banko žiniomis, Bendrovė, vykdydama restruktūrizavimo planą, įkeitė kitam kreditoriui – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

III.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi atsisakė tenkinti atsakovo prašymą dėl 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo vykdymo sustabdymo ir atidėjimo.

Teismas pažymėjo, kad atsakovas, prašydamas atidėti sprendimo vykdymą, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo sudėtingą finansinę padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių sprendimo vykdymas turėtų būti atidėtas. Savivaldybė rašytiniais įrodymais nepagrindė teiginių, kad patvirtintuose 2019 metų asignavimuose nėra numatytos (neskirtos) lėšos žalai pareiškėjui atlyginti, ir kad dėl to negali nedelsiant įvykdyti 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB SEB bankas pateikė teismui rašytinio sutartinio įkeitimo kopiją bei pranešimo jo įregistravimo registravimą viešajame registre kopiją ir pagrindė aplinkybę, kad sprendimo atidėjimas apsunkintų trečiojo suinteresuoto asmens, kaip pareiškėjo kreditoriaus, ir Bendrovės teises, kadangi 60 procentų priteistos iš atsakovo žalos yra įkeista AB SEB bankui, užtikrinant 2007 m. gruodžio 22 d. kredito sutartimi pareiškėjo prisiimtus įsipareigojimus. Atidėjus sprendimo vykdymą, šios prievolės vykdymas iš įkeisto turto būtų apsunkintas.

Įvertinęs išdėstytus argumentus bei pareiškėjui priteistos sumos dydį, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas savo prašymo jokiais rašytiniais įrodymais nepagrindė, į tai, kad Savivaldybė, vadovaudamasi atsakingo valdymo principu, būdama kvalifikuota ir kompetentinga teisės klausimais, esant teisminei praktikai panašiose bylose ir bylai trunkant keletą metų, turėjo galimybę suplanuoti atitinkamų metų biudžetinių lėšų poreikius ir jų naudojimą, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas didintų pareiškėjo nuostolius, kylančius dėl infliacijos, teismas, remdamasis teismų praktika panašiose bylose, sprendė, kad nėra pagrindo atidėti teismo sprendimo vykdymą šioje byloje.

Teismas pažymėjo, kad sprendimo vykdymo procesas prasideda nuo vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui. Nagrinėjamu atveju vykdomasis raštas dar nėra išduotas, vykdymo procesas dar nėra prasidėjęs, todėl stabdyti vykdymo veiksmų nėra pagrindo. Kita vertus, prasidėjus sprendimo vykdymo procesui, vykdymo procese kylančius klausimus, taip pat ir vykdomosios bylos sustabdymo klausimus, sprendžia antstolis. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad klausimas dėl teismo sprendimo atidėjimo sprendžiamas šia nutartimi, teismas priėjo prie išvados, kad nėra jokio teisinio pagrindo sustabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą.

IV.

Atsakovas Savivaldybė atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nutartį ir iki 2020 m. kovo 31 d. atidėti šio teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo vykdymą bei sustabdyti jo vykdymą, kol teismas išspręs atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo.

Atskirąjį skundą atsakovas grindžia argumentais, kurie iš esmės yra analogiški išdėstytiems jo prašyme dėl teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo vykdymo atidėjimo. Teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo sudėtingą finansinę padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių sprendimo vykdymas turėtų būti atidėtas. Savivaldybė nurodė, dėl kokių objektyvių priežasčių, išdėstytų jos prašyme, sprendimo per nustatytą terminą negali įvykdyti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos prašo dėl atsakovo atskirojo skundo tenkinimo spręsti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V.

Nagrinėjamos administracinės bylos pagal atsakovo Savivaldybės atskirąjį skundą dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta tenkinti Savivaldybės prašymą dėl šio teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo vykdymo sustabdymo ir atidėjimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 85 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normomis. CPK 284 straipsnio, reguliuojančio sprendimo įvykdymo atidėjimą ir išdėstymą bei sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str., ABTĮ 16 str. 1 d.). Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – tai sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikram laikui, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios įpareigoto asmens turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1205-624/2015). Kadangi sprendimo (nutarties) vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra ne kartą išaiškinęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (žr., pvz., LAT 2011 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, 2004 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). LVAT praktikoje ne kartą konstatuota, kad sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo institutai turi būti taikomi tik išimtiniais atvejais, todėl sprendžiant sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, svarbu nustatyti, ar atidėjus, išdėsčius sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas jo įvykdymas ateityje, ar nebus sumenkintas pats sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Sunki turtinė padėtis ar labai sprendimo vykdymą apsunkinančios aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio sąvokos, nustatomos nagrinėjant konkrečią situaciją. Atsižvelgiant į tai, prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą atidėjimo būtinumas kiekvienu konkrečiu atveju turi būti pagrįstas konkrečiais duomenimis (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-363-662/2017, 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-743-552/2016). Sprendžiant klausimą dėl sprendimo dalies vykdymo, negali būti pažeisti lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai bei išieškotojo interesai (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-569-556/2017, 2017 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-336-492/2017).

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir jam iš atsakovo Savivaldybės priteisė 471 731,1 Eur turtinės žalos atlyginimą, o LVAT šį sprendimą 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi paliko nepakeistą.

Savivaldybė prašymą iki 2020 m. kovo 31 d. atidėti 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo vykdymą grindė tuo, kad papildomų lėšų, kurios būtų skirtos nenumatytiems įsipareigojimams vykdyti iki 2019 metų biudžetinių metų pabaigos, nėra numatyta, todėl Savivaldybei iš karto sumokėti visą 471 731,1 Eur sumą yra didelė finansinė našta, dėl kurios nukentėtų jos savarankiškųjų funkcijų vykdymas ir būtų sutrikdyta jos veikla. Atsakovas taip pat akcentavo, kad dėl operatyvaus apeliacinių skundų nagrinėjimo jis negalėjo pasirengti teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo vykdymui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Savivaldybė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, jog iš karto sumokėti visą 471 731,1 Eur sumą yra didelė finansinė našta, dėl kurios nukentėtų Savivaldybės savarankiškųjų funkcijų vykdymo užtikrinimas ir būtų sutrikdyta jos veikla. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad atsakovas, vadovaudamasis atsakingo valdymo principu, būdamas kvalifikuotas ir kompetentingas teisės klausimais, bylai trunkant daugiau nei penkerius metus (pirminis pareiškėjo skundas buvo paduotas 2014 m. liepos mėnesį), turėjo galimybę suplanuoti atitinkamų metų biudžetinių lėšų poreikius ir jų naudojimą, o operatyvus apeliacinių skundų išnagrinėjimas tam negalėjo padaryti jokios įtakos. Konstatuotina, kad atsakovas tik apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais ir nenurodė bei nepagrindė jokių aplinkybių, dėl kurių jis negali vykdyti teismo sprendimo, o jo prašymas iš esmės yra grindžiamas subjektyvaus pobūdžio aplinkybėmis. Aplinkybė, kad teismo nutartis dėl proceso šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo galėtų lemti, jog dalis teismo sprendimo reikalavimų galės būti įskaityta kaip priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai, taip pat nesudaro pagrindo prašomo sprendimo vykdymą atidėti, tuo labiau, kad bylinėjimosi išlaidos, jeigu atsakovui ir būtų priteistos, vargu ar apskritai galėtų būti įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, nepažeidžiant Bendrovės kreditorių teisių. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta ir įvertinusi su bylos nagrinėjimu susijusias aplinkybes, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad atidėjus sprendimo vykdymą, būtų pažeisti lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai bei išieškotojo, kuris jau ir taip ilgai laukia patirtos žalos kompensavimo, interesai.

Apibendrinusi išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Kauno rajono savivaldybės atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                       Laimutis Alechnavičius

                                                                                                               Stasys Gagys

                                                                                                                Rytis Krasauskas