VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. rugpjūčio 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) E. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkintas, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo M. S. patikslintą ieškinį atsakovei E. S. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo ir atsakovės priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo, išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. S. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas: 1) panaikinti santuokos, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovės E. S., apskaitos įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) palikti santuokines pavardes; 3) nustatyti nepilnametės dukters E. S. gyvenamąją vietą su atsakove; 3) priteisti iš ieškovo dukteriai 330 Eur išlaikymą, mokamą kas mėnesį iki duktė sulauks pilnametystės, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, bei paskiriant atsakovę išlaikymo sumos valdytoja uzufrukto teise; 4) nustatyti patikslintame ieškinyje nurodytą ieškovo ir dukters bendravimo tvarką; 5) padalinti tarp šalių turėtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise turtą patikslintame ieškinyje nurodytu būdu; 6) padalinti turėtas prievoles patikslintame ieškinyje nurodytu būdu; 7) priteisti iš atsakovės ieškovui 5 832,77 Eur patirtų išlaidų už bendro turto kreditų įmokų ir kitų mokesčių dengimą; 8) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė E. S. patikslintu priešieškiniu prašo: panaikinti santuokos, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovės E. S., apskaitos įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) palikti santuokines pavardes; 3) nustatyti nepilnametės dukters E. S. gyvenamąją vietą su atsakove; 4) priteisti iš ieškovo dukteriai išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 578,36 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki E. S. pilnametystės, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka bei paskiriant atsakovę išlaikymo sumos valdytoja uzufrukto teise; 5) priteisti iš ieškovo 5713,56 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023-07-30 iki 2025-05-26 (patikslinto priešieškinio pateikimo dienos); 6) nustatyti patikslintame priešieškinyje nurodytą ieškovo ir dukters bendravimo tvarką; 7) padalinti tarp šalių turėtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise turtą; 8) padalinti turėtas prievoles; 9) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė laikiną nepilnamečio vaiko E. S. gyvenamąją vietą su atsakove E. S. iki kol bus išnagrinėta civilinė byla ir priimtas galutinis teismo sprendimas, priteisė laikiną išlaikymą iš ieškovo M. S. dukteriai E. S. po 280,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2023 m. rugpjūčio 10 d.) iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo. Paskyrė ieškovę E. S. nepilnamečiam vaikui priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisto laikino išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
4. Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartimi pakeista 2023 m. rugpjūčio 2 d. ir 2023 m. rugsėjo 11 d. nutarčių dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatyta laikina M. S. ir dukters E. S. bendravimo tvarka:
4.1. Kiekvieną savaitę tėvas M. S. pasiima dukterį E. S. antradieniais ir ketvirtadieniais apie 17 val. iš vaiko ugdymo įstaigos (pasibaigus užsiėmimams) arba gyvenamosios vietos, o mama E. S. tomis pačiomis dienomis 20 val. vakare pasiima dukterį iš tėvo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos;
4.2. Porinėmis savaitėmis tėvas M. S. pasiima dukterį E. S. iš jos gyvenamosios vietos šeštadieniais 11 val., o mama E. S. pasiima dukterį iš tėvo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos sekmadieniais 12 val.;
4.3. Mama E. S. sudaro galimybę tėvui M. S. bendrauti su dukterimi E. S. elektroninių ryšių priemonėmis, t. y. vaizdo skambučiu savaitės dienomis – trečiadieniais ir tais savaitgaliais, kai tėvas nepraleidžia laiko su dukterimi;
4.4. Jeigu duktė suserga ir tuo metu nelanko ugdymo įstaigos mama E. S. sudaro tėvui M. S. galimybę pabendrauti su dukterimi elektroninių ryšių priemonėmis – pasikalbėti vaizdo skambučiu;
4.5. 2024 m. Šv. Velykų dieną (sekmadienį) tėvas M. S. pasiima dukterį iš mamos E. S. gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos 10 val. ryte, o mama E. S. pasiima dukterį E. S. kitą švenčių dieną – pirmadienį 15 val. iš tėvo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos.
5. Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi nutarta pakeisti 2024 m. kovo 28 d. nutarties 2 punktą ir jį išdėstyti taip: porinėmis savaitėmis tėvas M. S. pasiima dukterį E. S. iš ugdymo įstaigos (pasibaigus užsiėmimams) arba gyvenamosios vietos penktadieniais, o mama E. S. pasiima dukterį iš tėvo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos sekmadieniais 19 val. Nutartį vykdyti skubiai.
6. Atsakovė E. S. pateikė prašymą pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones:
6.1. Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos pirmą punktą (nurodytas šios nutarties 4.1 punkte), nustatant, kad kiekvieną savaitę tėvas M. S. pasiima dukterį E. S. antradieniais ir ketvirtadieniais apie 17 val. iš vaiko ugdymo įstaigos (pasibaigus užsiėmimams) arba gyvenamosios vietos ir sugrąžina dukterį į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20:00 val.;
6.2. Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos 2 punktą (nurodytas šios nutarties 5 punkte), nustatant, kad porinėmis savaitėmis tėvas M. S. pasiima dukterį E. S. iš ugdymo įstaigos (pasibaigus užsiėmimams) arba gyvenamosios vietos penktadieniais ir sugrąžina dukterį į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 19:00 val.;
6.3. Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi priteistą laikiną išlaikymą dukteriai, priteisti nepilnamečiam vaikui E. S. iš ieškovo M. S. po 578,36 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo.
7. Atsakovės prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones motyvuojamas tuo, kad atsakovė, siekdama pagerinti šalių nepilnamečio vaiko sąlygas, t. y. kad vaikas turėtų savo atskirą kambarį, persikėlė gyventi iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), ten nuomojasi trijų kambarių butą. Paminėjo, kad (duomenys neskelbtini) mieste didesnių butų nuomos kainos yra didelės, ieškovo mokamas 280 Eur išlaikymas yra nepakankamas. (duomenys neskelbtini) taip pat gyvena jos giminaičiai, kurie padės atsakovei buityje, prižiūrint dukterį ir pan. Tokios gyvenamosios vietos pasirinkimas labiau atitinka vaiko interesus ir poreikius sudaro galimybę vaikui turėti savo atskirą erdvę bei galimybę netrukdomai žaisti, ugdytis, miegoti ir kt. Šalių duktė lanko darželį (duomenys neskelbtini) nuo 7 val. iki 17 val., bei anglų kalbos ir šokio būrelius. Vaikas į darželį keliasi 6:30 val., miegoti eina 20-21 val., miego keturių metų amžiaus vaikui reikia apie 10-12 val. Atsakovei su vaiku persikėlus į (duomenys neskelbtini), tarp ieškovo ir atsakovės, vaiko gyvenamosios vietos yra 140 km atstumas, kelionės trukmė be sustojimų 2 valandos, su vaiku kelionė yra ilgesnė.
7.1. Ieškovas turi santuokos metu įgytą transporto priemonę, o atsakovė jokios transporto priemonės neturi. Atsakovė darbo metu naudojasi įmonės, kurioje dirba, transporto priemone. Šia transporto priemone naudojasi ne visada, dalijasi su kitais darbuotojais ir naudoja darbo reikalais. Išimtinais atvejais atsakovė turi galimybę pasinaudoti šia transporto priemone ir asmeniniais reikalais, nesusijusiais su darbu. Teismui nepakeitus laikinųjų apaugos priemonių nurodytose dalyse (palikus įpareigojimą atsakovei pasiimti vaiką iš ieškovo gyvenamosios vietos), būtų pažeistos vaiko teisės susijusios su saugumu ir sveikata, sutrikdyta vaiko rutina.
7.2. Dabar galiojanti vaiko ir tėvo bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų ir nepagrįstai apsunkina atsakovę. Paminėjo, kad tėvas, su kuriuo nėra nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, siekdamas pilnavertiškai bendrauti su vaiku, turi pats skirti laiko vaiko pasiėmimui bendrauti, bei grąžinti vaiką į vaiko gyvenamąją vietą po bendravimo, tuo prisiimant ne tik teises (leisti laiką su vaiku), bet ir pareigas, susijusias su vaiko priežiūra, rūpinimusi vaiku. Nustačius skyrium gyvenančio tėvo pareigą pasiimti vaiką bendravimui ir grąžinti vaiką po bendravimo į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą yra subalansuojamos tėvų pareigos susijusios su vaiko priežiūra, rūpinimusi, sumažėja kartu su vaiku gyvenančio tėvo (šiuo atveju atsakovės) patiriamos neproporcingai didelės laiko sąnaudos susijusios su kasdiene vaiko priežiūra.
7.3. Teismui į bylą pateiktais duomenimis ieškovo darbo užmokestis per mėnesį yra apie 3000 Eur. Ieškovo gaunamos pajamos leidžia tenkinti ne tik būtinuosius (minimaliausius) vaiko poreikius, bet ir realius vaiko poreikius, todėl išlaikymo suma neturėtų būti mažinama valstybės teikiama išmoka vaikui. Turėtų būti priteisiama ne mažesnė nei 388,70 Eur. Tačiau realių vaiko poreikių suma per mėnesį yra – 1279,21 Eur. Abiejų šalių turinė padėtis yra gera, todėl turėtų būti tenkinami ne minimalūs vaiko poreikiai. Atitinkamai iš ieškovo turėtų būti priteistas nepilnametei dukteriai 578,36 Eur laikinas išlaikymas mokamas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis. Po priimtos 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutarties yra praėję beveik du metai ir šiai dienai priteistas laikinas išlaikymas (280 Eur) nepadengia net minimaliųjų vaiko poreikių.
8. Ieškovas M. S. pateikė atsiliepimą į atsakovės prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, kuriuo nesutiko su prašymu ir jį prašė atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Atsakovė tyčia neleidžia bendrauti ieškovui su vaiku, tuo pažeisdama teismo nutartimi nustatytą bendravimo tvarką. Neinformavusi ieškovo, atsakovė nutraukė sutartį su dukters ugdymo įstaiga ir išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), tyčia pažeisdama bendravimo su vaiku sąlygas, todėl ji ir toliau privalo pasiimti vaiką iš ieškovo, kaip tai numatyta teismo nutartyje. Atsakovė nenurodė priežasčių, kodėl buvo reikalinga pakeisti gyvenamąją vietą. Nurodo, kad atsakovė ir toliau nuolat sudaro ieškovui kliūtis bendrauti su mažamete dukra, teismas privalo imtis priemonių užkirsti kelią tokiam elgesiui. Ji sąmoningai, tyčia pakeitė savo gyvenamąją vietą į kitą miestą, išsivežė vaiką dideliu atstumu nuo ieškovo gyvenamosios vietos. Atsakovė siekia, kad vaikas kuo mažiau bendrautų su tėvu, viena sprendžia klausimus, susijusius su vaiku. Nurodo, kad atsakovė žinojo tą faktą, jog pakeitus gyvenamąją vietą ir esant dideliam atstumui teks daug važinėti, ir dėl to siekia pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau sąmoningai priėmė šį sprendimą, tikėdamasi, jog taip ieškovas su dukra mažiau matysis. Vaiko interesus labiausiai atitinka maksimalus bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu. Šiuo metu nustatyta vaiko ir tėvo bendravimo tvarka labiausiai atitinka vaiko interesus. Pažymėjo, kad atsakovės darbo vieta lieka (duomenys neskelbtini). Atsakovė persikeldama į kitą miestą žinojo faktą, kad jai teks našta važinėti. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas turi ligą, dėl kurios jis negali vairuoti esant pritemus bei tamsiu paros metu, o atsakovė visą laiką naudojosi savo įmonės automobiliu. Paminėjo, kad atsakovė piktnaudžiauja tėvų valdžia, nuteikinėja dukterį prieš ieškovą, nepagarbiai apie ieškovą kalbą prie vaiko, neleidžia ieškovui telefonu bendrauti su dukterimi.
8.2. Šalių mergaitei yra vos ketveri metai, ieškovas pilnai išlaiko dukrą ir priteistos sumos užtenka jos visiems poreikiams užtikrinti. Atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kaip padidėjo dukros poreikiai nuo to momento, kai buvo priteistas išlaikymas vaikui, kurį iki dabar teikia ieškovas. Atsakovė užmiršta, kad ji gauna vaiko išlaikymui skirtą išmoką iš Valstybės - 122,50 Eur, be to, ir pati atsakovė privalo teikti tokio paties dydžio išlaikymą šalių mažametei dukrai, kokį teikia ieškovas. Taigi, atsakovė teigia, kad mažamečio vaiko išlaikymui per mėnesį išleidžia 1279,22 Eur, tačiau nepateikia įrodymų, kad tokias pajamas gauna. Didesnio laikino išlaikymo ieškovas neturi galimybių mokėti. Persikėlus gyventi į itin mažą miestelį, nepilnametės mergaitės poreikiai, priešingai nei atsakovė teigia, sumažėjo. Būsto nuoma (duomenys neskelbtini) yra kur kas mažesnė nei (duomenys neskelbtini). Į nepilnametės mergaitės teikiamą išlaikymą įskaičiuoti visi būsto komunaliniai mokesčiai. Nėra aišku, kodėl keturių metų vaikui yra reikalingas 1279,22 Eur išlaikymas, o atsakovei išsikėlus gyventi į (duomenys neskelbtini) šios išlaikymo išlaidos ne padidėjo, o sumažėjo.
9. Atsakovė papildomai pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose teigia, kad nesudaro kliūčių vaikui bendrauti su ieškovu. Buvo faktas, kad vaikas sirgo, ieškovas apie tai buvo informuotas, tačiau iškvietė antstolį, kad konstatuoti aplinkybes, norėjo pasiimti vaiką neatsižvelgdamas į vaiko interesus. Ieškovui sudaromos galimybės bendrauti vaizdo skambučiais. Ieškovo teiginiai apie negalėjimą vairuoti tamsiu paros metu neatitinka tikrovės, kadangi iki šiol ieškovas dukterį pasiimdavo ir parveždavo vaiką ir tamsiu paros metu, t. y. 20 val. Ieškovas pagal siūlomą nustatyti laikiną bendravimo tvarką toliau galėtų matytis su dukterimi, tik turėtų pats parvežti vaiką į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Kauno apylinkės teismas 2025 m. gegužės 12 d. nutartimi atsakovės E. S. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkino.
10.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė siekia, kad po ieškovo bendravimo su mažamete dukra į vaiko gyvenamąją vietą vaiką grąžintų ieškovas, o ne pasiimtų atsakovė, kaip yra numatyta šiuo metų galiojančioje laikinoje bendravimo tvarkoje. Iš esmės atsakovė šį prašymą grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su tuo, kad atsakovei pasiimant vaiką iš (duomenys neskelbtini), vaikas grįžtų namo į (duomenys neskelbtini) 23 val., tai pakenktų vaiko poilsio režimui, atsakovė neturi transporto priemonės, atsakovei būtų perkeliama per didelė našta vykdant laikiną bendravimo tvarką. Tačiau teismas laikė nepagrįstais atsakovės nurodytus argumentus, kad ji vaiko negali pasiimti dėl to, kad neturi transporto priemonės – kaip nurodė pati atsakovė, jos turtinė padėtis yra labai gera, todėl ieškovė turi galimybių transporto priemonę išsinuomoti ar įsigyti. Pažymėta, kad vaiko teisė į nuolatinį ir reguliarų bendravimą su abiem tėvais yra svarbesnė nei nepatogumai dėl kelionės trukmės ir atstumas tarp vaiko ir tėvo gyvenamosios vietos savaime negali riboti bendravimo laiko, kas iš esmės nutiktų, jei kelionių našta atitektų vien ieškovui. Aplinkybė, kad tėvai gyvena dideliu atstumu nereiškia to, kad logistinis krūvis turi tekti vienam iš tėvų, juolab atsakovė neneigė, kad jos sprendimas persikelti gyventi į kitą miestą buvo priimtas vienasmeniškai, kita vertus, ieškovas serga tam tikra liga, kuri riboja jo vairavimą tamsiu paros metu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovės darbo vieta (duomenys neskelbtini), todėl atsakovė gali šiuos aspektus suderinti, taip pat pasinaudojant savo įmonės transportu.
10.2. Dėl atsakovės prašymo padidinti laikiną išlaikymą pažymėta, kad atsakovė neįrodė, kad šiai dienai vaiko poreikiai po 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutarties priėmimo padidėjo. Byloje nėra duomenų, kad vaikas turėtų specialiųjų poreikių, be to, nustatytas išlaikymo dydis atitinka vaiko amžių bei poreikius ir nustatytas įvertinus tėvų galimybes teikti tokio dydžio laikiną išlaikymą. Kadangi šie kriterijai nepakito, objektyvaus pagrindo keisti laikino išlaikymo sumos nėra. Pažymėta, kad bylos faktines aplinkybes, kokia ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka ir išlaikymo dydis labiausiai atitiktų šalių bei vaiko interesus, teismas turės galimybę įvertinti ir dėl to pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos ir išlaikymo nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai
11. Atsakovė E. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 12 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti; arba panaikinti nutartį ir klausimą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, atsakovė neprašo teismo keisti ieškovo ir vaiko bendravimo trukmės ir reguliarumo. Atsakovės prašymu pakeitus bendravimo tvarką vaikui palankesne linkme, ieškovas lygiai taip pat su vaiku bendraus, tik keičiasi tai, kad ieškovas turėtų pristatyti vaiką į jos gyvenamąją vietą. Tokiu būdu būtų išlaikoma vaiko rutina, miego režimas. Pasikeitus aplinkybėms, pasikeitus atsakovės ir vaiko nuolatinei gyvenamajai vietai (pasikeitus iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini)), turi būti keičiama ieškovo ir vaiko bendravimo tvarka, kad galiojanti bendravimo tvarka atitiktų vaiko interesus ir nedarytų žalos vaiko sveikatai. Atsakovei pasiimant vaiką iš ieškovo namų, ji kartu su vaiku į namus (duomenys neskelbtini) grįžtų tik 23 val., todėl vaikui lieka per mažai miego, kas neigiamai veikia fizinę ir psichinę vaiko sveikatą.
11.2. Santuokoje įgytas vienas automobilis, kuriuo naudojasi ieškovas, o atsakovė jokio automobilio neturi. Atsakovė (vaiko mama) neturėtų būti verčiama pirkti automobilio ar jo nuomotis vien dėl to, kad ieškovui, turinčiam automobilį, yra patogiau, jog po ieškovo bendravimo su vaiku atsakovė važiuotų iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pasiimti mažamečio vaiko ir su vaiku grįžtų 23 val. namo. Net transporto priemonės įsigijimas neišsprendžia susidariusios ydingos situacijos dėl vaiko sveikatos. Nepakeista bendravimo tvarka kenkia vaiko interesams, pažeidžia vaiko kasdieninę rutiną bei žaloja vaiko sveikatą (vaikui miegant 06:30 val. nakties miego, vietoje rekomenduojamų 11-12 val.). Ir visa tai tik dėl ieškovo patogumo, visiškai nepaisant prioritetinių vaiko interesų.
11.3. Iki šiol ieškovas visada vaiką ėmė bendravimui tamsiu paros metu ir vežiojo vaiką. Iki šiol pasiėmęs vaiką vežasi savaitgaliams iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir kt. Ieškovas manipuliuoja teismu, nurodydamas, neva negali vaiko vežioti dėl regėjimo. Ieškovas siekia pasiiminėti vaiką, pabendrauti, pažaisti, o visus rūpesčius – net ir vaiko vežiojimą, perkelti ir taip sunkią vaiko auginimo naštą turinčiai vaiko mamai.
11.4. Atsakovė nuo 2025 m. balandžio 28 d. gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini) mieste. Atsakovė dirba įmonėje MB „(duomenys neskelbtini)“, buveinės adresas - (duomenys neskelbtini). Priešingai, nei nurodo pirmosios instancijos teismas, šiuo metu atsakovė (duomenys neskelbtini) mieste nedirba ir nebūna, todėl atsakovė neturi galimybių derinti savo darbo su vaiko pasiėmimais iš ieškovo po ieškovo bendravimo su vaiku.
11.5. Pažymėjo, kad laikinas išlaikymas dukteriai priteistas beveik prieš du metus. Šiai dienai vien vaikui tenkančios minimalios išlaidos: būstui yra 225 Eur per mėnesį (nuomos kaina 450 Eur mėnesiui), išlaidos komunalinėms paslaugoms 90 Eur per mėnesį (viso vidutiniškai 180 Eur mėnesiui); 200 Eur maistui per mėnesį; 100 Eur už darželį per mėnesį, taip pat patiriamos išlaidos drabužiams avalynei, būreliams, higienos priemonėms, vitaminams/vaistams, lavinimo priemonėms, ugdymo priemonėms, laisvalaikiui ir kt. Taigi vaiko išlaikymui, kiekvienam iš tėvų reikia skirti didesnę nei 280 Eur sumą.
11.6. Šiuo metu minimalus laikinas išlaikymas turėtų būti 777,39 Eur, t. y. iš kiekvieno po 327,45 Eur per mėnesį, ir tik iš tokio tėvo, kurio pajamos yra minimalios. Ieškovo pajamos per mėnesį šiai dienai siekia beveik 3000 Eur, taip pat ieškovas nuomoja bendrosios nuosavybės teise turimą šalių butą, gauna 270 Eur. Ieškovo pajamos atskaičius visas sumokamas paskolų sumas per mėnesį yra apie 2800 Eur. Ieškovas turėtų teikti ne tik minimalius poreikius atitinkantį išlaikymą, tačiau ir realius poreikius atitinkantį išlaikymą. Be to, teismas negalėjo palikti priteisto laikino išlaikymo dydžio, kadangi jis neatitinka nei teismų praktikos, nei vaiko poreikių.
12. Ieškovas M. S. atsiliepime į atsakovės E. S. atskirąjį skundą nurodė su juo nesutinkantis ir prašė atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas didžiąja dalimi argumentais, nurodytais atsiliepime į atsakovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių keitimo, kurie detaliai nekartotini:
12.1. Atsakovė siekia mažinti tėvo ir dukters bendravimą, tenkinant asmeninius interesus. Atsakovė neleidžia bendrauti ieškovui su vaiku, tuo pažeisdama teismo nutartimi nustatytą bendravimo tvarką, nutraukė sutartį su dukters ugdymo įstaiga ir išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), todėl ji ir toliau privalo pristatyti vaiką pas ieškovą, kaip tai numatyta teismo nutartyje. Atsakovė nenurodė jokių svarbių priežasčių, kurių pagrindu jai buvo būtina persikelti su vaiku gyventi kitur. Antstoliai net 2 kartus atliko faktinių aplinkybių konstatavimą, kurių metu užfiksuoti teismo nutarčių pažeidimai ir motinos pareigų nesilaikymas. Ieškovui atvykus į atsakovės namus pasiimti vaiką, pastaroji neleido pamatyti kokiomis sąlygomis gyvena jo dukra. Atsakovei nebuvo jokio poreikio nuomotis kito būsto, tam nebuvo jokio faktinio ir teisinio pagrindo, ji piktybiškai išvyko iš (duomenys neskelbtini) ir persikėlė į itin mažą miestą, kuriame gyventi vaikui yra kur kas prastesnės sąlygos – vystytis, ugdytis bei lavintis. Atsakovė tyčia persikėlė į kitą miestą, ir toks jos sprendimas nėra palankus nei šalims, nei vaikui, todėl ji atsakinga už šią situaciją ir privalo vykdyti nustatytą bendravimo tvarką.
12.2. Atsakovei buvo puikiai žinoma, kad ji privalės vykdyti nustatytą bendravimo tvarką, kad teks laiko praleisti kelyje, todėl jos pasiteisinimai, kad vaikas negalėjo išeiti į darželį yra visiškai nepagrįsti, ji veikia priešingai vaiko interesams, neužtikrina dukrai privalomo lavinimo ir ugdymo. Atsakovės prašoma pakeisti bendravimo tvarka yra tokia, jog ieškovas bene visą laiką turės praleisti automobilyje arba negalės dukros parsivežti į savo gyvenamąją vietą, turės laiką leisti (antradieniais ir ketvirtadieniais) kitose vietovėse, (duomenys neskelbtini). Tačiau tai neatitinka vaiko interesų, o juos labiausiai atitinka dabar galiojanti tvarka, kai atsakovė pasiimą vaiką. Atsakovė neatsižvelgė į tai, kad geriausius vaiko interesus paprastai atitinka maksimalus bendravimas su skyriumi gyvenančiu tėvu, šios pareigos neužtikrino ir nesiekia užtikrinti.
12.3. Atsakovė pati nesant tam jokio pagrindo nusprendė pakeisti gyvenamąją vietą į kitą miestą, nors tiek jos pačios darbo vieta randasi (duomenys neskelbtini), tiek nepilnametis vaikas augo pilnavertiškoje aplinkoje, kurioje buvo užtikrinami visi nepilnamečio vaiko poreikiai. Atsakovė pakeitė įmonės buveinės vietą į (duomenys neskelbtini), iki tol jos darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini), todėl tokios aplinkybės situacijos nekeičia. Gyvenamosios vietos pakeitimas (kurį ji pati pasirinko vedama savo asmeninių poreikių tenkinimo) nesudaro pagrindo keisti bendravimo tvarką vien dėl to, kad jai tenka didesnė našta kasdienybėje rūpinantis vaiku, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas.
12.4. Ieškovas pabrėžė, kad atsakovė naudojasi MB „(duomenys neskelbtini)“ automobiliu, ką patvirtina šalių susirašinėjimas. (duomenys neskelbtini) nėra nei vieno dirbančio įmonės darbuotojo. Atsakovė gali įsigyti transporto priemonę, nes jos finansinė padėtis tai leidžia padaryti. Atsakovės darbotvarkė yra laisva, todėl ji turi visas sąlygas vykdyti dabar egzistuojančią tvarką. Pažymėjo, kad vežiojimo našta nėra perkelta atsakovei, abi šalys lygiaverčiai vežioja dukrą. Ieškovas negali važiuoti nei ilgų distancijų, nei pritemus ar tamsiu paros metu dėl turimos akių ligos. Pakeitus tokiu atsakovės pageidaujamu būdu laikinąją bendravimo tvarką, ieškovas iš esmės praras galimybė bendrauti su vaiku, nes negali važiuoti tamsiu paros metu dėl ligos.
12.5. Pažymėjo, kad atsakovė atsisako leisti pasimatyti vaikui su tėvu, tą fiksavo antstolis, nurodydama, kad vaikas serga, tačiau vaiko medicininiai duomenys rodo, kad vaikas buvo tik peršalęs, todėl tai nebuvo priežastis atsakovei nevykdyti galiojančios laikinos bendravimo tvarkos. Atsakovė piktnaudžiavo tėvų valdžia, neleisdama mažametei dukrai bendrauti su tėvu, nuteikinėdama vaiką prieš ieškovą.
12.6. Teismui nusprendus keisti bendravimo tvarką, ieškovas siūlo ją keisti iš esmės tokiu būdu, kad atsakovė turėtų pristatyti vaiką ieškovo gyvenamąją vietą ir pasiimti iš ieškovo gyvenamosios vietos, neliekant susitikimų darbo dienomis, bei nustatant bendravimą nuotolinio ryšio priemonėmis.
12.7. Ieškovė neįrodė, kad ketverių metų vaiko poreikiams reikėtų skirti 1279,22 Eur. Šiuo metu nustatytas laikinas išlaikymas pakankamas dukters poreikiams patenkinti. Atsakovė teigia, kad ieškovas gali teikti didesnį išlaikymą, tačiau ir atsakovė tokiu atveju turėtų teikti didesnį išlaikymą, bet nurodo, kad nuomotis didesnį būstą (duomenys neskelbtini) jai buvo per brangu, tai rodo, kad atsakovė nurodo prieštaringas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą nutartį nekeisdamas laikino išlaikymo dukteriai dydžio. Be to, poreikių lentelėje nurodomos nepagrįstos išlaidos, kaip pavyzdžiui sauskelnės, kurios parastai 4 metų vaikui nereikalingos. Ieškovas didesnį išlaikymo neturi galimybės teikti. Atsakovei su dukterimi persikėlus į mažesnį miestą, vaiko poreikiai turėjo sumažėti.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė.
15. Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
16. Atsakovė su atskiruoju skundu (dokumentas Nr. DOK-60447) pateikė naujus įrodymus: duomenis apie MB „(duomenys neskelbtini)“; M. T. 2023 m. rugpjūčio 24 d. pažymą; duomenis apie vaikui reikalingą miego valandų kiekį; šalių susirašinėjimą.
17. Ieškovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą (dokumentas Nr. DOK-61701) pateikė naujus įrodymus: šalių susirašinėjimą; 2025 m. gegužės 15 d. vaiko situacijos vertinimo sprendimą; dukters sveikatos išrašų duomenų kopijas iš esveikata.lt internetinio tinklalapio; (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos 2025 m. gegužės mėn. raštą; M. T. socialinio tinklalapio „Facebook“ informaciją; išlaidas už teisines paslaugas pagrindžiančius įrodymus.
18. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
19. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
20. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nagrinėjami klausimai, susiję su nepilnamečiu vaiku, o tokiose bylose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), todėl teismas turi būti aktyvus šeimos bylose vertindamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinimo ir pakeitimo, dėl to siekiant išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylos aplinkybes, bei atsižvelgiant į tai, kad šie rašytiniai įrodymai gali turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl apeliantės atskirojo skundo argumentų, apeliacinės instancijos teismas šalių pateiktus įrodymus, nurodytus šios nutarties 16 ir 17 punktuose, išskyrus M. T. 2023 m. rugpjūčio 24 d. pažymą ir M. T. socialinio tinklalapio „Facebook“ informaciją (kurie yra byloje el. bylos failas Nr. 2, 181 psl., bei failas Nr. 3, 63-70), kuriuos atsisakytina priimti kaip perteklinius, priima ir vertins juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 314 straipsnis).
Dėl priteisto laikino išlaikymo pakeitimo
21. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
22. Apeliantė prašo pakeisti 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi priteisto laikino išlaikymo dydį, jį padidinant iki 578,36 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
23. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti ir laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš vieno tėvų laikiną išlaikymą. Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus.
24. Paminėtina, kad kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Pažymėtina, kad kasacinis teismas nurodė, kad orientacinė išlaikymo dydžio suma yra minimalus atlyginimas atskaičius mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Minimalus mėnesinis atlyginimas atskaičius mokesčius iki 2023 m. gruodžio 31 d. buvo 633,20 Eur (neatskaičius mokesčių 840 Eur), nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. – 708,24 Eur (neatskaičius mokesčių 924 Eur), o nuo 2025 m. sausio 1 d. – 777,39 Eur (neatskaičius mokesčių 1038 Eur). Pažymėtina, kad minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas yra orientacinis, o ne privalomai taikomas. Teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje 3K-3-209-916/2016).
25. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Tačiau teismas plėtodamas šią praktiką taip pat pasisakė, kad vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje pirmosios instancijos teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai, ar bent dalį tokių poreikių vaiko tėvai tenkina savanoriškai. Todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju sprendžia, kai negali tiksliai nustatyti tėvų turtinės padėties, vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas valstybės mokama išmoka vaikui. Be to, šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), teismas privalo užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
27. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo – pakeitimo, nurodė, kad aplinkybės nepakito po 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutarties priėmimo, t. y. vaikas neturi specialiųjų poreikių, išlaikymo dydis atitinka vaiko amžių ir poreikius bei tėvų galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais, kadangi, pirma, nuo nutarties, kuria priteistas laikinas išlaikymas nepilnametei šalių dukteriai, praėjo beveik du metai, o per šį laikotarpį kilo prekių ir paslaugų kainos, antra, teismas iš esmės neįvertino ieškovės nurodytų vaiko poreikių ir tėvų galimybių teikti didesni išlaikymą, trečia, neatsižvelgta, kad per šį laikotarpį padidėjo orientaciniu laikomas išlaikymo dydis, kuris patenkina tik būtinuosius vaiko poreikius.
28. Ieškovė pateikė dukters poreikių paskaičiavimo lentelę, kurioje nurodoma, kad vienam mėnesiui poreikiams patenkinti reikalinga 1279,21 Eur suma, kurią sudaro išlaidos darželiui, avalynei, aprangai, maistui, būstui, būreliams, laisvalaikio, atostogų ir kitoms išlaidoms, šventėms, vaistams ir vitaminams, transporto išlaidos, higienos reikmenims, kirpyklai, patalynei, draudimui.
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, spręsdamas prašymą dėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo, teismas turi preliminariai nuspręsti laikino išlaikymo dydį, kuris būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų bylos nagrinėjimo metu sąlygas, būtinas vaikui vystytis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Priteisiant vaikui išlaikymą (net ir laikiną) pirmiausia yra atsižvelgiama į vaiko poreikius ir interesus, o tik po to į tėvų turtinę padėtį.
30. Pirmosios instancijos teismas šioje proceso stadijoje laikė, kad turi būti užtikrinti bent minimalūs vaiko poreikiai: į maistą, aprangą, būstą bei kitas būtinas (bazines) priemones (išlaidos vaistams, lavinimui ir pan.). Tačiau teismų praktikoje yra nurodoma, kad nustatydamas vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y., ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena, vaistai ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Taigi, ir priteisinat laikiną išlaikymą, vaiko poreikiai turi būti patenkinti ne tik baziniai, tačiau laikinas išlaikymas turi būti pakankamas visapusiškam vaiko vystymuisi, vaiko poreikiai privalo būti užtikrinti viso teisminio proceso metu.
31. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 14 punktas). Tais atvejais, kai tėvų pajamos yra nedidelės ar jie jų neturi išvis, kai tėvai neturi turto, kuriuo galėtų būti teikiamas išlaikymas kita forma nei periodinėmis išmokomis, teismas turi įvertinti, dėl kokių priežasčių tėvai neturi galimybių dirbti ir tinkamai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 51 punktas).
32. Preliminariai įvertinus šalių nepilnamečio vaiko poreikius (kuriuos nurodė ieškovė, su kuria duktė nuolatos gyvena) ir jo amžių (5 metai), abiejų tėvų turtinę padėtį, turimą turtą ir įsipareigojimus (ieškovas ir atsakovė turi nekilnojamojo turto, ieškovas naudojasi santuokos metu įgyta ir jo vardu registruota transporto priemone, atsakovės vardu transporto priemonių nėra registruota, ieškovas ir atsakovė dirba, šalys turi bendrų kreditorinių įsipareigojimų, daugiau išlaikytinių neturi), tai, kad nėra galimybės tiksliai nustatyti tikrųjų vaiko poreikių, kurie bus nustatyti tik bylą išnagrinėjus iš esmės, taip pat realios turtinės tėvų padėties ir kokiomis proporcijomis abu tėvai turi prisidėti prie vaikų išlaikymo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog paliktas 2023 m. rugpjūčio 25 d. priteistas laikinas išlaikymas (280 Eur per mėnesį) neatitinka nepilnamečio vaiko interesų, todėl jis didintinas. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, bei aukščiau nurodytas aplinkybes, spendžia, kad 330 Eur per mėnesį laikino išlaikymo dydis šioje konkrečioje situacijoje atitinka teisingumo ir sąžiningumo kriterijus bei vaiko interesus, todėl ieškovės atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, be to, paminėtina, kad pats ieškovas patikslintu ieškiniu sutinka mokėti 330 Eur išlaikymą dukteriai.
33. Pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, tai yra iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą (nustatyti tiek didesnį, tiek mažesnį reikalingą išlaikymą), nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
34. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – laikiną išlaikymą, priteisiant iš ieškovo M. S. dukteriai E. S. po 330,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones pateikimo dienos (2025 m. gegužės 2 d.) iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo.
Dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo
35. CK 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 28 punktas). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnio nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
36. Šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 įtvirtinta teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-916/2021).
37. Toks aiškinimas taikytinas ir vertinant teismo nustatytą laikinąją skyrium gyvenančio tėvo ir nepilnamečio vaiko ar vaikų bendravimo tvarką – jos nustatymas nėra savitikslis, o visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti vaiko ryšį, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, su skyrium gyvenančiu tėvu. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu yra vaiko teisė (CK 3.170 straipsnio 2 dalis), todėl tėvai turi pareigą šią teisę užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335-313/2015).
38. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kai jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
39. Abu tėvai, įgyvendindami įstatymo nustatytas tėvų teises ir pareigas, kurios yra lygios, turi elgtis taip, kad savo elgesiu nesukurtų nepilnamečiams vaikams nesaugios aplinkos, abu turi imtis konkrečių veiksmų, kad padėtų vienas kitam įgyvendinti tėvų valdžią susidariusioje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-916/2021). Įgyvendinant nustatytas tėvų teises ir pareigas bei teisę bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką skyrium gyvenančiam vaiko tėvui (motinai), kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
40. Kasacinis teismas, apibendrindamas praktiką dėl tėvo (motinos) teisės ir pareigos bendrauti su vaiku, laikosi nuoseklios pozicijos ir išskiria šiuos tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo pagrindinius principus: 1) bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus, 2) kurių vienas pagrindinių yra palaikyti saugų, tiesioginį ir pastovų ryšį su atskirai gyvenančiu tėvu (motina); 3) tais atvejais, kai tėvas (motina) nebendrauja ar trukdo bendrauti kitam su vaiku, teismas gali abiem tėvams ar vienam iš jų taikyti sankcijas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jei tai geriausiai atitinka vaiko interesus; 4) tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių tiesioginis tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų, turi būti užtikrintas netiesioginis, per tarpininką ar kitokios formos tėvo (motinos) ir vaiko šeiminių ryšių palaikymas; 5) teismas, nustatydamas tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi vertinti vaiko interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje, todėl net ir tuo atveju, jei dėl vienų ar kitų priežasčių vaiko bendravimas su tėvu (motina) šiuo metu gali būti komplikuotas, teismas turi vertinti, ar bendravimo ribojimas nepakenks vaiko interesams žiūrint toliau į ateitį; 6) vis dėlto teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka bus realiai įgyvendinama, todėl tais atvejais, kai vaikas išreiškia kategorišką priešiškumą bendravimui su tėvu (motina), turi būti stengiamasi nustatyti tokio priešiškumo priežastis, tėvo (motinos) ir vaiko tarpusavio santykius iki sprendimo priėmimo ir jų pokytį sprendimo vykdymo metu; 7) vaikai patiria emocinę žalą ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jiems, jų nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo ir jo intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 34 punktas).
41. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; kt.).
42. Nors sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių nėra sprendžiamas ginčas iš esmės, ir tik išnagrinėjus ginčą iš esmės, įvertinus visus įrodymus, bus pasisakyta dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, jos panaikinimo ar pakeitimo, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, reikia vadovautis principais, nurodytais nutarties 36-41 punktuose.
43. Nagrinėjamu atveju byloje kyla ginčas dėl dabar galiojančios laikinos ieškovo ir dukters bendravimo tvarkos, t. y. ieškovas su dukterimi bendrauja antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas dukterį apie 17 val. iš vaiko ugdymo įstaigos (pasibaigus užsiėmimams) arba gyvenamosios vietos, o atsakovė tomis pačiomis dienomis 20 val. vakare pasiima dukterį iš ieškovo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos, bei kas antrą savaitgalį (poriniais savaitgaliais) ieškovas pasiima dukterį iš ugdymo įstaigos (pasibaigus užsiėmimams) arba gyvenamosios vietos penktadieniais, o atsakovė pasiima dukterį iš tėvo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos sekmadieniais 19 val. Atsakovė, persikėlusi gyventi su dukterimi į kitą miestą, t. y. (duomenys neskelbtini), teigia, kad tokia tvarka nebeatitinka vaiko interesų, nes tokiu būdu kenkiama dukters sveikatai, kadangi pasiėmus vaiką iš (duomenys neskelbtini), kur gyvena ieškovas, atsakovė su dukterimi grįžta labai vėlai apie 23 val., dėl ko vaikas neišsimiega, sudėtinga sekančią dieną eiti į ugdymo įstaigą, sutrikdomas vaiko dienos ritmas ir režimas.
44. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad dėl susiklosčiusios situacijos išimtinai atsakinga atsakovė, kuri vienasmeniškai nusprendė pakeisti savo ir vaiko gyvenamąją vietą, ugdymo įstaigą, išsikelti gyventi už 140 km nuo ieškovo gyvenamosios vietos į kitą miestą, tačiau nagrinėjamu atveju aktualūs vaiko interesai, o šios faktinės aplinkybės turėtų būti įvertintos priimant byloje galutinį sprendimą dėl atsakovės veikimo ar neveikimo geriausiais vaiko interesais. Nors apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad vaiko teisė į nuolatinį ir reguliarų bendravimą su abiem tėvais yra svarbesnė nei nepatogumai dėl kelionės trukmės ir atstumas, tačiau bendravimo reguliarumas neturi kenkti vaiko interesams, t. y. sveikatai, kas yra susiję su dienos, miego režimu. Tokio amžiaus vaikui reguliarus miego režimas yra būtinas. Ieškovui parsivežant vaiką į (duomenys neskelbtini), o atsakovei pasiimant vaiką 20 val. ir grįžtant į (duomenys neskelbtini), dienos režimo neįmanoma išlaikyti, vaikui lieka per mažai miego. Aplinkybė, kad atsakovė turi galimybę naudotis mažosios bendrijos automobiliu, kuriai vadovauja, šios situacijos nepakeičia ir neišsprendžia. Nors atsakovė pasirinko išvykti iš buvusios gyvenamosios vietos į kitą miestą, tačiau atsakovės priimti sprendimai turi būti įvertinti galutiniu sprendimu, o laikinoji tėvo ir vaiko bendravimo tvarka, svarbiausia, turi būti tinkama vaikui, ir prioritetas suteikiamas vaiko interesams, o ne tėvų. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad dabar egzistuojanti laikina tėvo ir dukters bendravimo tvarka, t. y. kai ieškovas ir vaikas bendrauja kiekvieną savaitę antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val. iki 20 val., neatitinka geriausių vaiko interesų, todėl turėtų būti keičiama.
45. Byloje nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 21 d. medicinos dokumentų išrašas patvirtina, jog ieškovas turi sveikatos problemų dėl regos, t. y. jam pasireiškia naktinis aklumas, regos lauko praradimas, tačiau centrinis regėjimas išlieka (el. bylos failas Nr. 5, 48-49 psl.). Duomenų, kad ieškovui būtų apribotas transporto priemonių vairavimas, nėra pateikta, tačiau manytina, kad esant tokiems regos sutrikimams ieškovui vairuoti tamsiu paros metu nėra saugu, taip pat nebūtų saugu ir vežti dukterį tamsiu paros metu pas atsakovę. Atitinkamai atsakovės siūloma pakeisti ieškovo ir vaiko bendravimo tvarka, pagal kurią ieškovas turėtų antradieniais ir ketvirtadieniais pasiimti dukterį ir grąžinti dukterį 20 val. į jos gyvenamąją vietą, iš esmės negali būti tinkamai įgyvendinama.
46. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl bendravimo savaitgaliais, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovei vienasmeniškai nusprendus persikelti gyventi į kitą miestą, logistinės išlaidos neturėtų tekti tik ieškovui. Bylos duomenys patvirtina, kad iki šiol atsakovė pasiimdavo dukterį iš ieškovo nurodytos vietos, t. y. atsakovei nebuvo problemos, kad ji neturi transporto priemonės registruotos savo vardu, tačiau galimai naudodavosi įmonės automobiliu. Taip pat atsižvelgtina, kad ieškovas turi sveikatos problemų dėl kurių negali vairuoti tamsiu paros metu. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad turėtų būti keičiama bendravimo tvarka, kuri yra nustatyta ir galiojanti šiuo metu dėl ieškovo ir dukters bendravimo poriniais savaitgaliais, todėl šioje dalyje atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Paminėtina ir tai, kad ieškovė turi pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas tikslas, t. y. vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimas.
47. Ieškovas tiek atsiliepime į atsakovės prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo, tiek atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad jei teismas manytų, kad yra pagrindas pakeisti laikinąją bendravimo su dukterimi tvarką, siūlė ją pakeisti tokiu būdu:
47.1. Ieškovas bendrauja su dukra kas antrą mėnesio savaitgalį, atsakovei pristatant dukrą į ieškovo gyvenamąją vietą penktadienį iki 18 val., ir atsakovei pasiimant dukrą iš ieškovo gyvenamosios vietos 18 val. sekmadienį;
47.2. Ieškovas bendrauja su dukra jo kasmetinių atostogų metu dvidešimt vieną kalendorinę dieną atsakovei pristatant dukrą į ieškovo gyvenamąją vietą 18 val., ieškovo nurodytą pirmą su dukra atostogų buvimo dieną bei atsakovė pasiima dukrą iš ieškovo gyvenamosios vietos paskutinę dvidešimt pirmą atostogų dieną 18 val.;
47.3. Ieškovas nelyginiais metais visas Kūčių ir Šv. Kalėdų Šventes praleidžia su dukra atsakovei dukrą pristatant į ieškovo gyvenamąją vietą gruodžio 23 d. 18 val., o gruodžio 25 d. 18 val. atsakovė dukrą pasiima iš ieškovo gyvenamosios vietos;
47.4. Lyginiais metais ieškovas su dukra praleidžia Naujų Metų šventę atsakovei pristatant dukrą į ieškovo gyvenamąją vietą gruodžio 30 d. 18 val. ir pasiimant dukrą iš ieškovo gyvenamosios vietos sausio 1 d. 18 val.;
47.5. Lyginiais metais ieškovas su dukra praleidžia Šv. Velykas atsakovei pristatant dukrą į ieškovo gyvenamąją 18 val. penktadienį prieš Šv. Velykas ir pasiima dukrą iš ieškovo gyvenamosios vietos antrą Šv. Velykų dieną 18 val.;
47.6. Bendravimo tvarkoje turi būti nustatytas ieškovo bendravimas su dukra elektroninio ryšio priemonėmis, t. y. vaizdo skambučiais kiekvieną dieną, įpareigojant atsakovę užtikrinti tokį bendravimą.
48. Atsakovė su ieškovo siūloma bendravimo tvarka yra susipažinusi, kadangi ši tvarka buvo pasiūlyta kartu su atsiliepimu į atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Nors pirmosios instancijos teismas šios tvarkos nevertino ir dėl jos nepasisakė, nes manė, kad atsakovės prašymas nepagrįstas, tačiau apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad atsakovės prašymas iš dalies pagrįstas, įvertintina ir ieškovo siūloma nustatyti bendravimo tvarka, siekiant parinkti geriausiai atitinkančią vaiko ir tėvų interesus bendravimo tvarką. Paminėtina, kad civilinio proceso įstatymas įpareigoja teismą būti aktyviu šeimos bylose (CPK 376 straipsnis). Tai reiškia, kad teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis), teismas privalo imtis priemonių šalims sutaikyti, taip pat siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (CPK 376 straipsnio 2 dalis), teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis).
49. Pažymėtina, kad teismui sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, pirmiausia turėtų būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019). Tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka turi būti vykdoma, tačiau ji turi būti vykdoma ne tik formaliai, bet ir pagal ja siekiamus tikslus išlaikyti sveikus, saugius tėvo (motinos) ir vaiko šeiminius ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19 punktas).
50. Minėta, kad šiuo atveju, atsakovei išvykus su dukterimi gyventi į kitą miestą, nėra galimybės užtikrinti vaiko ir tėvo bendravimo darbo dienomis, nepažeidžiant vaiko dienos režimo, be to, ieškovas turi sveikatos problemų, dėl kurių apribotas vairavimas tamsiu paros metu, todėl šiuo metu ieškovo ir dukters tiesioginis susitikimas darbo dienomis nėra galimas. Šie susitikimai atsižvelgiant į tai, kad šalių dukteriai yra 5 metai, turi būti organizuojami nuotolinio ryšio priemonėmis (vaizdo skambučiais), o atsakovė turi pareiga dėti visas pastangas, kad toks bendravimas nuotolinėmis ryšio priemonėmis įvyktų.
51. Pažymėtina, kad ieškovo siūloma bendravimo tvarka (47.1 – 47.5 punktuose) neatitinka tėvų lygiateisiškumo principo. Nepaisant to, kad atsakovė vienasmeniškai nusprendė išvykti su dukterimi į kitą miestą, nei gyvena ieškovas, tai negali lemti vien tik atsakovei tenkančios naštos dėl dukters pervežimo. Tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalys šia logistine našta turi dalintis lygiai, tokiu pačiu principu kaip iki šiol, t. y. ieškovas pasiima dukterį iš atsakovės, o atsakovė po dukters pabuvimo pas tėvą pasiima ją iš ieškovo gyvenamosios ar kitos sutartos vietos. Be to, darant tokią išvadą, atsižvelgiama ir tai, kad šalių duktė gyvena su atsakove, todėl jai tenka didesnė vaiko priežiūros našta nei ieškovui.
52. Kadangi šalių duktė yra penkių metų amžiaus, todėl 47.2 punkte nurodyta bendravimo tvarka ieškovo atostogų metu neatitinka vaiko interesų, teismo vertinimu, ieškovas savo atostogų metu gali praleisti su dukterimi ne ilgiau nei keturiolika dienų nepertraukiamai, kurių metų, ieškovas privalo užtikrinti dukteriai galimybę bendrauti su atsakove nuotolinėmis ryšio priemonėmis (vaizdo skambučiais ar pan.), bei taip pat išlaikyti nusistovėjusį dienos režimą, ugdymo procesą. Be to, ieškovas apie planuojamas atostogas ir laiką kurį pageidauja praleisti su vaiku turi informuoti atsakovę ne vėliau kaip prieš du mėnesius. Taip pat vaiko pasiėmimas dieną prieš šventines dienas ar dar anksčiau neatitinka tėvų lygiateisiškumo principo, todėl ieškovas turi galimybę pasiimti dukterį tik šventinės dienos išvakarėse arba tą pačią šventinę dieną.
53. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, į geriausius vaiko interesus bei į šalių teisėtus interesus, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, apeliacinės instancijos teismas pakeičia 2024 m. kovo 28 d. nutartimi ir 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi nustatytą ieškovo ir nepilnametės dukters E. S. bendravimo tvarką, nustatydamas, kad:
53.1. Porinėmis savaitėmis ieškovas pasiima dukterį E. S. iš ugdymo įstaigos (pasibaigus užsiėmimams) arba gyvenamosios vietos 17 val. penktadieniais ir bendrauja visą savaitgalį, o atsakovė pasiima dukterį iš tėvo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos sekmadieniais 18 val.
53.2. Atsakovė E. S. sudaro galimybę tėvui M. S. bendrauti su dukterimi E. S. elektroninių ryšių priemonėmis, t. y. vaizdo skambučiu ar pan., savaitės darbo dienomis bet kuriuo sutartu laiku tarp 17 val. ir 20 val., ir tais savaitgaliais, kai tėvas nepraleidžia laiko su dukterimi, dukteriai patogiu laiku. Dukteriai pageidaujant bendrauti su tėvu ir kitu laiku, atsakovė turi užtikrinti tokią galimybę.
53.3. Jeigu duktė suserga ir tuo metu nelanko ugdymo įstaigos atsakovė sudaro tėvui M. S. galimybę bendrauti su dukterimi elektroninių ryšių priemonėmis – pasikalbėti vaizdo skambučiu.
53.4. Ieškovas bendrauja su dukra jo kasmetinių atostogų metu, tačiau ne ilgiau nei keturiolika nepertraukiamų dienų, dukterį pasiimdamas iš jos gyvenamosios vietos 17 val. pirmą atostogų dieną, kuri privalo būti suderinta su atsakove nė vėliau kaip prieš du mėnesius iki atostogų pradžios, praėjus suderintam laikui arba po keturiolikos dienų, atsakovė pasiima dukterį iš ieškovo gyvenamosios vietos 18 val. Visą atostogų laikotarpį ieškovas turi sudaryti galimybę dukteriai bendrauti su atsakove nuotolinėmis ryšio priemonėmis – vaizdo skambučiais ar pan.
53.5. Lyginiais metais ieškovas praleidžia su dukterimi Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, ją pasiimdamas iš atsakovės gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos gruodžio 24 d. 10 val., o atsakovė pasiima dukterį iš tėvo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos gruodžio 25 d. 18 val. Nelyginiais metais ieškovas praleidžia su dukterimi antrąją Šv. Kalėdų dieną, ją pasiimdamas iš atsakovės gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos gruodžio 26 d. 10 val., o atsakovė pasiima dukterį iš tėvo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos gruodžio 26 d. 18 val.
53.6. Nelyginiais metais ieškovas su dukra praleidžia Naujųjų Metų šventę, ją pasiimdamas iš atsakovės gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos gruodžio 31 d. 17 val., o atsakovė pasiima dukterį iš tėvo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos sausio 1 d. 18 val.;
53.7. Nelyginiais metais ieškovas su dukra praleidžia pirmąją Šv. Velykų dieną, ją pasiimdamas iš atsakovės gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos Šv. Velykų išvakarėse (šeštadienį) 17 val., o atsakovė pasiima dukterį iš tėvo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos pirmą Šv. Velykų dieną 18 val. Lyginiais metais ieškovas praleidžia su dukterimi antrąją Šv. Velykų dieną, ją pasiimdamas iš atsakovės gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos tos dienos 10 val., o atsakovė pasiima dukterį iš tėvo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos tos dienos 18 val.
54. Nurodyta tvarka šiuo metu labiausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus dėl bendravimo su tėvais, taip pat dienos režimo, bei tėvų galimybes šiuo metu realiai vykdyti tokią bendravimo tvarką. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad atsižvelgiant į vaiko poreikius, amžių, bendravimo tvarką tėvai turi vykdyti, vadovaujantis geriausiais vaiko interesais. Atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka turi būti vykdoma, tačiau ji turi būti vykdoma ne tik formaliai, bet ir pagal ja siekiamus tikslus išlaikyti sveikus, saugius atskirai gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko šeiminius ryšius. Todėl, esant poreikiui, tėvai bendru sutarimu gali keisti teismo sprendimu nustatytą atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, o esant nesutarimui kreiptis į teismą dėl tokios tvarkos pakeitimo.
Dėl bylos baigties
55. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, atskirojo skundo argumentus ir nustatytus faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti iš dalies, t. y. pakeisti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. ir 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones - nustatytą ieškovo ir dukters laikiną bendravimo tvarką, nustatant ją tokią, kaip nurodyta šios nutarties 53.1 – 53.7 punktuose, bei pakeisti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – laikiną išlaikymą, priteisiant iš ieškovo M. S. dukteriai E. S. po 330,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones pateikimo dienos (2025 m. gegužės 2 d.) iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
56. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
57. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos teismo procesiniu sprendimu, kuriuo byla išnagrinėjama iš esmės arba užbaigiama, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 93, 94, 96 straipsniai). Kadangi šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi civilinė byla nėra užbaigiama, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išspręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniai, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės E. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – laikiną išlaikymą, priteisinat laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 330,00 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones pateikimo dienos (2025 m. gegužės 2 d.) iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo. Paskirti ieškovę E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisto laikino išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. ir 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones – nustatytą ieškovo ir dukters laikiną bendravimo tvarką ir nustatyti tokią laikiną tėvo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir dukters E. S., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką:
1) Porinėmis savaitėmis tėvas M. S. pasiima dukterį E. S. iš ugdymo įstaigos (pasibaigus užsiėmimams) arba gyvenamosios vietos 17 val. penktadieniais ir bendrauja visą savaitgalį, o atsakovė E. S. pasiima dukterį iš tėvo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos sekmadieniais 18 val.;
2) Atsakovė E. S. sudaro galimybę tėvui M. S. bendrauti su dukterimi E. S. elektroninių ryšių priemonėmis, t. y. vaizdo skambučiu ar pan., savaitės darbo dienomis bet kuriuo sutartu laiku tarp 17 val. ir 20 val., ir tais savaitgaliais, kai tėvas nepraleidžia laiko su dukterimi, dukteriai patogiu laiku. Dukteriai pageidaujant bendrauti su tėvu ir kitu laiku, atsakovė turi užtikrinti tokią galimybę;
3) Jeigu duktė suserga ir tuo metu nelanko ugdymo įstaigos, atsakovė sudaro tėvui M. S. galimybę bendrauti su dukterimi elektroninių ryšių priemonėmis – pasikalbėti vaizdo skambučiu;
4) Tėvas bendrauja su dukterimi E. S. jo kasmetinių atostogų metu, tačiau ne ilgiau nei keturiolika nepertraukiamų dienų, dukterį pasiimdamas iš jos gyvenamosios vietos 17 val. pirmą atostogų dieną, kuri privalo būti suderinta su atsakove nė vėliau kaip prieš du mėnesius iki atostogų pradžios, praėjus suderintam laikui arba po keturiolikos dienų, atsakovė pasiima dukterį iš ieškovo gyvenamosios vietos 18 val. Visą atostogų laikotarpį ieškovas turi sudaryti galimybę dukteriai bendrauti su atsakove nuotolinėmis ryšio priemonėmis – vaizdo skambučiais ar pan.;
5) Lyginiais metais tėvas praleidžia su dukterimi Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, ją pasiimdamas iš atsakovės gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos gruodžio 24 d. 10 val., o motina pasiima dukterį iš tėvo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos gruodžio 25 d. 18 val. Nelyginiais metais tėvas praleidžia su dukterimi antrąją Šv. Kalėdų dieną, ją pasiimdamas iš atsakovės gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos gruodžio 26 d. 10 val., o motina pasiima dukterį iš tėvo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos gruodžio 26 d. 18 val.;
6) Nelyginiais metais ieškovas su dukra praleidžia Naujųjų Metų šventę, ją pasiimdamas iš atsakovės gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos gruodžio 31 d. 17 val., o atsakovė pasiima dukterį iš tėvo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos sausio 1 d. 18 val.;
7) Nelyginiais metais ieškovas su dukra praleidžia pirmąją Šv. Velykų dieną, ją pasiimdamas iš atsakovės gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos Šv. Velykų išvakarėse (šeštadienį) 17 val., o atsakovė pasiima dukterį iš tėvo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos pirmą Šv. Velykų dieną 18 val. Lyginiais metais ieškovas praleidžia su dukterimi antrąją Šv. Velykų dieną, ją pasiimdamas iš atsakovės gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos tos dienos 10 val., o atsakovė pasiima dukterį iš tėvo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos tos dienos 18 val.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Urmila Valiukienė