Teismingumo byla Nr. T-35/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37157-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2018 m. balandžio 4 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), l. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą byloje pagal ieškovių N. M. G. ir D. G. ieškinį atsakovėms Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl privalomųjų nurodymų pašalinti neteisėtos statybos padarinius bei sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,  trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija,

n u s t a t ė:

ieškovės ieškiniu ir patikslintu ieškiniu teismo prašo:

1. panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2017 m. liepos 13 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovei D. G. nurodyta nugriauti vieno aukšto ūkio pastatą;
2. panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2017 m. liepos 14 d. privalomuosius nurodyus pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais ieškovei N. M. G. nurodyta nugriauti krepšnio aikštelę ir 1,5 metro aukščio metalinę tvorą;
3. panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. rugsėjo 20 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini);
4. įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrių atlikti visus veiksmus bei priimti visus administracinius sprendimus, būtinus pradėti 0,1994 ha ploto žemės sklypo, kurio unkalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), (toliau ir – Žemės sklypas), ir aplinkinės teritorijos formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą su tikslu išplėsti ieškovių valdomos namų valdos Žemės sklypą pagal matininko S. R. 2017 m. balandžio 5 d. parengtą faktiškai naudojamos namų valdos žemės sklypo planą;
5. priteisti ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės ieškinyje nurodo, kad kartu su kitais bendraturčiais valdo Žemės sklypą ir jame esančius pastatus, statinius, sodinius. Žemės sklypas buvo suformuotas 1993 m. gegužės 27 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės nurodo, kad 1993 m. vykdytas Žemės sklypo formavimas nebuvo pagrįstas realiai naudojamos namų valdos žemės sklypo plotu, kadangi suformavus Žemės sklypą, dalis ieškovių ir kitų asmenų teisėtai valdomų statinių liko už suformuoto Žemės sklypo ribų t. y. valstybinėje žemėje. Todėl Žemės sklypo bendraturčiai, įskaitant ieškoves, siekdami, kad jų nuosavybės teise valdomas Žemės sklypas būtų tinkamo ir faktiškai naudojamo dydžio bei ribų t. y. kad į Žemės sklypą patektų visi ieškovių ir kitų bendraturčių nuosavybės teise valdomi statiniai ir sodiniai, bei remdamiesi istoriniais duomenimis ir tuo, kad po namų valdos žemės sklypo suformavimo pasikeitė namų valdos žemės sklypų dydį ir įsigijimą reguliuojančių teisės aktų reikalavimai, su 2017 m. gegužės 5 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, taip pat Nacionalinę žemės tarnybą ir Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkciją, prašydami organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, bei nepagrįstai miško ūkio naudmenoms priskirtos žemės plotų išmiškinimą, siekiant, atlikus išvardintas procedūras ir vadovaujantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais padidinti jų namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plotą, prijungiant laisvos šalia Žemės sklypo esančios valstybinės žemės plotus. Ieškovių atžvilgiu 2017 m. liepos 13 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija priėmė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovei D. G. nurodė nugriauti šalia Žemės sklypo esantį vieno aukšto ūkio pastatą, o 2017 m. liepos 14 d. – privalomuosius nurodymus pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais ieškovei N. M. G. nurodė nugriauti šalia Žemės sklypo esančią krepšnio aikštelę ir 1,5 metro aukščio metalinę tvorą. Ieškovės su minimais Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos priimtais aktais nesutinka ir, vadovaudamosios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsniu, teigia, kad skundžiami aktai pažeidžia ieškovių turimos teisės į statinius neliečiamumą. Ieškovės savo turimas teises į Žemės sklypo ribų padidinimą grindžia Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo ir Naudojamų kitos paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų 1999 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 260, nuostatomis bei nurodo, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, neturėjo teisės priimti skundžiamus aktus ir peržengė savo kompetencijos ribas, nes skundžiami aktai buvo surašyti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, nors, ieškovių teigimu, ginčo statiniai buvo pastatyti dar iki žemės ribų suformavimo t. y. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija negalėjo nustatyti jokio neteisėtos statybos fakto. Patikslintu ieškiniu ieškovės prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo Nacionalinė žemės tarnyba atmetė ieškovių prašymą dėl žemės sklypo namų valdos praplėtimo, ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. rugsėjo 20 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo Nacionalinė žemės tarnyba pateikė neigiamą atsakymą dėl Žemės sklypo performavimo, bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrių atlikti visus veiksmus bei priimti visus administracinius sprendimus, būtinus pradėti Žemės sklypo ir aplinkinės teritorijos formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą su tikslu išplėsti ieškovių valdomos namų valdos Žemės sklypą pagal matininko S. R. 2017 m. balandžio 5 d. parengtą faktiškai naudojamos namų valdos žemės sklypo planą. Šiais reikalavimais ieškovės siekia įgyvendinti savo subjektinę teisę į viso inventorizuotos ir šiuo metu naudojamos namų valdos žemės sklypo įteisinimą – žemės sklypo ribų padidinimą, kurią nustato Naudojamų kitos paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos 1999 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 260, ir kiti teisės aktai.

              Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas nagrinėjamą bylą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl ginčo rūšinio teismingumo klausimo išsprendimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodo, kad, ieškovėms pareiškus papildomus reikalavimus, kurie susiję su administracinėmis procedūromis, teismui kilo abejonių dėl bylos teismingumo, nes ieškovės prašo panaikinti viešojo administravimo subjektų administracinius aktus bei įpareigoti administravimo subjektus priimti administracinius sprendimus, ieškovėms būtinus pradėti ieškovių žemės sklypo ir aplinkinės teritorijos formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Teismo nuomone, tokio pobūdžio reikalavimų (dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo pradėti administracines procedūras) išsprendimas priklauso administracinių teismui kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), o reikalavimai dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos nurodymų nugriauti ieškovių valstybinėje žemėje valdomus statinius laikytini išvestiniais iš ginčo dėl administracinių aktų panaikinimo ir procedūrų atlikimo reikalavimų. Teigtina, kad esminis ieškovių reikalavimų tikslas yra padidinti savo namų valdos žemės sklypo ribas taip, kad į jas patektų  ieškovių naudojami statiniai, kas yra susiję su administracinėmis procedūromis. Taip pat pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-4936-1063/2017 atsisakė priimti  ieškovių skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos nurodymus įpareigoti pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. įpareigojimus nugriauti statinius, esančius valstybinėje žemėje, nurodydamas, kad ginče vyrauja civiliniai teisiniai santykiai.   

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Nagrinėjamoje byloje ieškovės siekia panaikinti tris Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos nurodymus pašalinti pažeidimus, kuriais jos įpareigotos nugriauti nuosavybės teise valdomus statinius, ir Nacionalinės žemės tarnybos aktus, kuriais buvo atmestas ieškovių prašymas dėl žemės sklypo namų valdos praplėtimo ir pateiktas neigiamas atsakymas dėl Žemės sklypo performavimo bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrių atlikti visus veiksmus bei priimti visus administracinius sprendimus, būtinus pradėti Žemės sklypo ir aplinkinės teritorijos formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, su tikslu išplėsti ieškovių valdomos namų valdos Žemės sklypą pagal faktiškai naudojamos namų valdos žemės sklypo planą.

Specialioji teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamoje byloje keliami reikalavimai yra skirtingos teisinės prigimties.

Ieškovių reikalavimai panaikinti ginčijamus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos nurodymus pašalinti pažeidimus, kuriais ieškovės įpareigotos nugriauti nuosavybės teise valdomus statinius yra susiję su viešojo administravimo subjekto priimtų administracinių aktų panaikinimu. Nepaisant to, šie ieškovių reikalavimai yra iš esmės susiję ir su ieškovių nuosavybės teisių ribojimu t. y. civiliniais teisiniais santykiais. Specialiosios teisėjų kolegijos formuojamoje praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra susiję su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais, savavališkos statybos civilinės teisinės pasekmės reglamentuotos Civiliniame kodekse, taip pat specialiajame Lietuvos Respublikos Statybos įstatyme. Ginčijant savavališkos statybos aktą ir/ar reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kai statyba yra pradėta, pagal analogiją taikytinas Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas (žr., pvz., Specialiosios teisėsėjų kolegijos 2018 m. sausio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-8/2018, 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-77/2017, 2016 m. sausio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-2/2016).

Ieškovių reikalavimai panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo Nacionalinė žemės tarnyba atmetė ieškovių prašymą dėl žemės sklypo namų valdos praplėtimo, ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. rugsėjo 20 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo pateiktas neigiamas atsakymas dėl Žemės sklypo performavimo, bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrių atlikti visus veiksmus bei priimti visus administracinius sprendimus, būtinus pradėti Žemės sklypo ir aplinkinės teritorijos formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą su tikslu išplėsti ieškovių valdomos namų valdos Žemės sklypą taip pat yra susiję su viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų galiojimu ir viešojo administravimo subjektų įpareigojimu pradėti administracines procedūras, susijusias su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimu, ir yra administracinio teisinio pobūdžio.

              Pagal šiuo metu įtvirtintą teisinį reguliavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis, Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis). Nors šioje byloje yra keliami ir civilinio ir administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai, Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje vyraujančiais (dominuojančiais) santykiais pripažintini būtent civiliniai teisiniai santykiai, todėl byla turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Grąžinti bylą pagal ieškovių N. M. G. ir D. G. ieškinį atsakovėms Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl privalomųjų nurodymų pašalinti neteisėtos statybos padarinius bei sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija, Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.