Civilinė byla Nr. 2S-690-826/2018

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-15081-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.1; 3.5.21.1

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 30 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo P. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, antstolis G. J.,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundais prašydamas panaikinti antstolio G. J. 2017 m. spalio 10 d. patvarkymo Nr. S-17-91-8514 ir 2017 m. spalio 27 d. patvarkymo Nr. 3.5.-17-10081 dalis, kuriomis yra apribojama pareiškėjo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos pareiškėjui priklausančios lėšos, sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms dėl tos dalies, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Pareiškėjas prašė pakeisti pateiktus patvarkymus Marijampolės pataisos namams vykdyti išieškojimus iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kurios neviršija vienos Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesio algos (toliau ir MMA), jais apribojama teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje, taip pat pakeisti pateiktą patikslintą patvarkymą Marijampolės pataisos namams vykdyti išieškojimus iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, jais iš skolininko yra išieškoma kiekvieną mėnesį 70 procentų nuo skolininkui priklausančių lėšų dalies, viršijančios vieną MMA ir 50 procentų, nuo skolininkui priklausančių lėšų dalies, neviršijančios vieno MMA, esančių Marijampolės pataisos namų sąskaitoje, bei leisti per mėnesį naudoti vieną MMA įsigyti maisto produktams ir būtiniausioms reikmėms.
2. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Antstolio patvarkymu dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, ar ši suma viršija MMA, todėl jam nelieka jokių lėšų, kurias būtų galima panaudoti savo reikmėms, t. y. nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.
3. Antstolis 2017 m. lapkričio 29 d. patvarkymu Nr. 3.5.-17-11117 pareiškėjo skundus atmetė ir šiuos skundus kartu su vykdomąja byla  Nr. 0091/17/00804 perdavė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. sausio 5 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino. Teismo motyvai:
1. Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017-06-20 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-928-730/2017, nurodė, kad pradėjus išieškojimą skolininko naujai gaunamos jam priklausančios lėšų įplaukos iš trečiųjų asmenų laikytinos kitomis skolininko pajamomis, kurias skolininkas naudoja savo būtiniesiems poreikiams kalinimo įstaigoje patenkinti, dėl to išskaitoma iš tokio pobūdžio kitų pajamų taikytinos proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733–743 straipsniai) ir atliekant išskaitas iš tokių lėšų negali būti taikoma CPK 668 straipsnio 1 dalis.
2. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje išaiškintos CPK 668 straipsnio nuostatos dėl išieškojimo iš kalinimo įstaigoje bausmę atliekančiam asmeniui priklausančio darbo užmokesčio ir kitų pajamų, jog CPK 668 straipsnio, reglamentuojančio išieškojimą iš turto, nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų atlikimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA. Teismas nurodė, kad tik atlikus išieškojimą iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio bei kitų pajamų, taip pat ir iš trečiųjų asmenų gautų piniginių lėšų, likusiai lėšų sumai, jeigu ji neviršija vienos MMA, taikoma CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostata dėl draudimo išieškoti iš pinigų sumos, neviršijančios vienos MMA.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Pareiškėjas P. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria nutarta skundo dėl antstolio veiksmų netenkinti, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti skundą. Skundo motyvai:

5.1. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, bet nesivadovavo naujausia kasacinio teismo praktika, tokia kaip Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017.

5.2. Pareiškėjas prašo pakeisti patvarkymus, nes, jo įsitikinimu, antstolis neturi teisės vykdyti išieškojimą iš pinigų sumos, neviršijančios MMA dydžio. Ji skirta pareiškėjo būtiniausiems poreikiams tenkinti.

5.3. Pareiškėjas skundą grindžia CPK 4 straipsniu, 668 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Instrukcija) 93.6 punktu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017.

6. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.
7. Suinteresuotas asmuo antstolis G. J. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
10. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis G. J. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0091/17/00804, užvestą pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-07-28 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-1136-586/2015 dėl 4532,06 Eur smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka išieškojimo iš P. M., išieškotojos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, naudai. Antstolis 2017-10-10 patvarkymu Nr. S-19-91-8514 dėl skolos išieškojimo pareikalavo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Marijampolės pataisos namų sąskaitoje, išskaityti 70 procentų nuo dalies, viršijančios vieną MMA, ir 20 procentų nuo lėšų dalies, neviršijančios vienos MMA. 2017-10-27 priėmė patvarkymą Nr. 3.5.-17-00801 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo areštavo pinigines lėšas, esančias Marijampolės pataisos namuose, išskaitant 70 procentų nuo lėšų dalies, viršijančios vieną MMA, ir 50 procentų nuo lėšų dalies, neviršijančios vienos MMA.
12. Pagal CPK LI skyriaus 736 straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų (darbo užmokesčio ir iš kitų jam prilygintų išmokų bei davinių) dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 proc. (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 proc. (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 proc., jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 proc., jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 737 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančių pensijų.
13. Išdėstytos CPK LI skyriaus 736, 737 straipsnių teisės normos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas. CPK 668 straipsnyje nustatytas vieno MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir (lot. inter alia) pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. CPK 736 straipsnio nuostatos antstolio yra perkelta į 2017-10-10 patvarkymą Nr.S-17-91-8514, apeliantas nepateikė kitų argumentų dėl nurodyto antstolio patvarkymo neteisėtumo todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl šio patvarkymo panaikinimo pagrįstai netenkino.
14. Pirmosios instancijos teismas remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, padarė išvadą, jog CPK 668 straipsnio, reglamentuojančio išieškojimą iš turto, nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų atlikimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA, todėl tik atlikus išieškojimą iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio bei kitų pajamų, taip pat ir iš trečiųjų asmenų gautų piniginių lėšų, likusiai lėšų sumai, jeigu ji neviršija vienos MMA, taikoma CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostata dėl draudimo išieškoti iš pinigų sumos, neviršijančios vienos MMA.
15. BVK 98 straipsnyje įtvirtinta nuteistųjų teisė gauti pinigines perlaidas, taip pat teisė atnešti grynuosius pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Perlaidomis gauti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą, o nuteistiesiems, turintiems teisę turėti grynųjų pinigų, įteikiami. Lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurią nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. BVK nenustato apribojimų išieškoti iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, o CPK ir Instrukcijos nuostatos taip pat neįtvirtina draudimo nukreipti išieškojimą į šias lėšas.
16. Išieškojimo iš skolininko turto bendrosios taisyklės yra įtvirtintos CPK XLVII skyriuje. Pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatas, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA.
17. Pagal CPK 736 straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų (darbo užmokesčio ir iš kitų jam prilygintų išmokų bei davinių) dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 proc. (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus, – ne daugiau kaip 50 proc. (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 proc., jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 proc., jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis).
18. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punkte yra įtvirtintas turto ir daiktų, priklausančių skolininkui fiziniam asmeniui nuosavybės teise arba esančių jo bendrosios nuosavybės dalimi ir reikalingų skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims, rūšių, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, sąrašas. Pagal 93.6 punktą išieškojimas negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA.
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, 20 punktas; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017, 20 punktas).
20. Minėtos įstatymų normos ir suformuota teismų praktika sudaro pagrindą konstatuoti, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus (tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose), privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, inter alia (be kita ko), CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyto apribojimo, draudžiančio nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Toks teisinis reglamentavimas skirtas skolininko teisėms bei teisėtiems interesams apsaugoti, kad jis galėtų disponuoti pinigų suma, užtikrinančia minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą.
21. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 27 punktą). Antstolis, pradėdamas išieškojimo veiksmus ir nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, be kita ko, CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyto apribojimo, draudžiančio nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Prieš priimdamas patvarkymą areštuoti skolininko turtą ar pajamas, antstolis visų pirma turi išsiaiškinti, kiek turto skolininkas turi, ir tik tada priimti patvarkymą, atitinkantį jau minėtas išieškojimą reglamentuojančias proceso teisės normas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-453-690/2017, 18 punktą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-313/2018, 21 punktą).
22. Jei nukreipus išieškojimą į turimą skolininko turtą, atsižvelgiant į CPK 668 straipsnio 1 dalį, išieškoma mažesnė, nei priklausanti išieškoti, suma, antstolis tuo pačiu ar vėlesniu patvarkymu gali nukreipti išieškojimą ir į skolininko ateityje gautiną darbo užmokestį ar kitas pajamas. Tokiu atveju šių vėliau gautinų pajamų atžvilgiu taikytinos CPK LI skyriuje nustatytos taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-453-690/2017 19 punktas). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio išskaitų dydį, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 45 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-313/2018, 25 punktas).
23. CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostata, draudžianti išieškoti iš fizinio asmens pinigų sumos, neviršijančios vienos MMA dydžio, taikytina ir išieškant iš įkalinimo įstaigoje esančios skolininko sąskaitos. Šio draudimo antstolis privalo laikytis pradėdamas išieškojimo veiksmus ir nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose. Tuo atveju, jei iš turto, pritaikius CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatas, išieškojimo nepakanka (išieškoma mažesnė, nei priklausanti išieškoti suma), antstolis gali nukreipti jį į skolininko ateityje gautinas pajamas, laikydamasis išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką reglamentuojančių CPK nuostatų, atsižvelgiant į tai, kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų kategorijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-313/2018 25 punktas). Šioje byloje antstolis nukreipė išieškojimą į skolininko lėšas, nenurodydamas, kad areštuojamos lėšos (turtas), viršijančios CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą sumą (vieną MMA), o išieškojimą nukreipė į visas skolininko sąskaitoje esančias lėšas.
24. Teismų įstatymo 33 straipsnis 4 dalis nustato, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Sutiktina su pareiškėjo argumentu, kad laikui bėgant teismų praktika keičiasi, todėl būtina vadovautis naujausia suformuota teismų praktika. Teismai, taikydami teisę, turi atsižvelgti į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

25. Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininkams – fiziniams asmenims – priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, ir nepagrįstai nepanaikino skundžiamo 2017-10-27 patvarkymo. Tai sudaro pagrindą panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 5 d. nutarties dalį dėl 2017-10-27 patvarkymo panaikinimo bei klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo šią skundo dalį tenkinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Likusi pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasis CPK 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

pareiškėjo P. M. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 5 d. nutarties dalį, kuria atmestas skundas dėl antstolio 2017-10-27 patvarkymo panaikinimo ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio G. J. 2017-10-27 patvarkymą Nr. 3.5.-17-10081 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                 Marius Dobrovolskis