Administracinė byla Nr. eI-173-414/2017
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00970-2016-9
Procesinio sprendimo kategorija 19.3.2; 55.1.3

(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gegužės 18 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Markevičiaus ir Dainos Kukalienės, sekretoriaujant Neringai Musinienei,
dalyvaujant T. N. atstovei advokatei A. M.,
Valstybės įmonės registrų centro Marijampolės filialo ir Valstybės įmonės Registrų centras atstovui A. P.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. N. skundą atsakovui Valstybės įmonės registrų centro Marijampolės filialui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo, tretieji suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Registrų centras ir AS“Reverta“.
Teismas
nustatė:
Pareiškėjo atstovė prašė panaikinti Valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre Nr.(2070/08)-K6-72, Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2016 m. gegužės 3d. sprendimą Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo Nr. cspr1-122 ir įpareigoti Valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialą pakeisti T. N. nuosavybės teise priklausančio daikto – automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), registracijos duomenis, t. y. perregistruoti automobilių stovėjimo aikštelės, statusą iš priklausinio į savarankišką (pagrindinį) daiktą, atskirą nekilnojamojo turto objektą ir jos unikalų numerį įtraukti į naują (atskirą) registrą. Atstovė paaiškino, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso automobilių stovėjimo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini). Automobilių stovėjo aikštelė yra ant žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre ši aikštelė įregistruota kaip žemės sklypo priklausinys. Remiantis pasikeitusiu teisiniu reglamentavimu, pareiškėjas Valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialui pateikė prašymą pakeisti automobilių stovėjimo aikštelės registracijos duomenis, t. y. perregistruoti automobilių stovėjimo aikštelės statusą iš priklausinio į savarankišką daiktą, atskirą nekilnojamojo turto objektą ir jos unikalų numerį įtraukti į naują (atskirą) registrą, tačiau Marijampolės filialas, remiantis tuo, kad pagal šiuo metu galiojantį Civilinio kodekso 4.171 straipsnį, ne tik žemės sklypas, bet ir automobilių stovėjimo aikštelė yra įkeista, tam reikalingi hipotekos kreditoriaus ir žemės sklypą areštavusios institucijos sutikimai, be to, automobilių stovėjimo aikštelė yra statinys, turintis žemės sklypą, jos funkcijos yra tiesiogiai susiję su žemės sklypu, todėl ją iškelti į atskirą (naują) registrą nėra galimybės, atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą. Tokį sprendimą Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija paliko galioti. Pažymėjo, jog atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo turėjo vadovautis ne šiai dienai galiojančia Civilinio kodekso 4.171 straipsnio 3 dalies normos redakcija, bet žemės sklypo įkeitimo (Hipotekos lakšto sudarymo) metu galiojusia Civilinio kodekso 4.171 straipsnio 12 dalies norma. Remiantis kuria, įkeičiant žemę, kaip priklausiniai buvo įkeičiami tik ant jos esantys statiniai, jei hipotekos sutartyje nenustatyta kitaip. Hipotekos lakšto sudarymo dieną jokių statinių žemės sklype nebuvo nei pastatyta, nei registruota, o tai reiškia, kad automobilių stovėjimo aikštelė, priešingai nei ginčijamuose sprendimuose nurodyta, nėra įkeista. Pabrėžė, kad ginčijamuose sprendimuose pažymėta, kad šiuo atveju kyla klausimas dėl hipotekos objekto apimties nustatymo, tuo tarpu Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui kompetencija aiškinti tokio pobūdžio klausimus, spręsti dėl hipotekos lakšto turinio bei iš hipotekos teisinių santykių kylančių dalyvių teisių ir pareigų, hipotekos subjektų valios įstatymais nėra suteikta. Hipoteka reglamentuojančių teisės normų aiškinimas, tuo labiau tai darant plečiamai, nėra priskirtas teritorinio registratoriaus kompetencijai. Kad tiek teritorinis, tiek centrinis registratoriai viršijo jiems priskirtą kompetenciją, patvirtina ir tai, kad abeji savo sprendimuose darė išvadą, kad automobilių stovėjimo aikštelės funkcijos tiesiogiai susiję su žemės sklypu. Tokių išvadų darymas, vienareikšmiškai, nepriskirtinas registratoriaus kompetencijai. Atstovės įsitikinimu, automobilių stovėjimo aikštelė – inžinerinis statinys. Jokių duomenų, kad jos funkcijos tiesiogiai susijusios su žemės sklypu – nėra. Tuo tarpu vien tai, kad automobilių stovėjimo aikštelė užima visą žemės sklypo plotą, funkcinio ryšio nei patvirtina, nei paneigia ir ginčo atveju laikytina nereikšminga aplinkybe.
Valstybės įmonės registrų centro Marijampolės filialo ir Valstybės įmonės Registrų centro atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Jis paaiškino, kad automobilių stovėjimo aikštelė kaip žemės sklypo priklausinys buvo įregistruota pagal žemės sklypo savininko T. N. pareikštą valią. Teikdamas prašymą įregistruoti automobilių stovėjimo aikštelę kaip žemės sklypo priklausinį pareiškėjui buvo žinoma, kad žemės sklypas yra įkeistas ir įregistruotas juridinis faktas apie hipoteką. Pažymėjo, kad nors žemės sklype nuo 2005 - 2006 metų buvo statomas inžinerinis statinys - automobilių stovėjimo aikštelė, Hipotekos lakšte (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarytame 2007 m. kovo 1 d. buvo nurodyta, kad įkeičiamuose žemės sklypuose statinių nėra. Dabartinis kreditorius AS „Reverta" 2015 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą su papildomu prašymu dėl išieškojimo iš įkeisto daikto priklausinio (civilinės bylos Nr.2-5538-374/2015), kuriame prašė teismo nustatyti, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas AS „Reverta" keisto žemės klypo priklausinys - automobilių stovėjimo aikštelė, yra įkeistas AS „Reverta". Šioje byloje suinteresuotas asmuo T. N. paprašė bylą sustabdyti, kol bus išnagrinėta kita civilinė byla Nr.e2-5992-570/2015 pagal ieškinį dėl daikto pripažinimo ne žemės sklypo priklausiniu ir jo teisinės registracijos duomenų pakeitimo, nagrinėjama Marijampolės rajono apylinkės teisme. Šioje byloje teismas 2016 m. birželio 3 d. sprendimu konstatavo, kad automobilių stovėjimo aikštelė yra žemės sklypo priklausinys. Be to, buvo pasisakyta ir dėl automobilių stovėjimo aikštelės teisinio statuso ir jos likimo įkeitimo atveju. Teismas nurodė, kad automobilių stovėjimo aikštelę ištiko pagrindinio daikto - žemės sklypo likimas ir ji yra įkeista. Atstovas mano, jog Marijampolės rajono apylinkės teismas įsiteisėjusiu sprendimu jau išsprendė ginčą dėl automobilių stovėjimo aikštelės statuso, pripažindamas ją žemės sklypo priklausiniu.
AS“Reverta“ atstovas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo palaikė atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytus nesutikimo su skundu motyvus.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), pagrindinė naudojimo paskirtis - žemės ūkio, žemės ūkio naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, žemės sklypas gautas padalijus žemės sklypą - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 0,9722 ha, užstatyta teritorija - 0,9722 ha, žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, vidutinė žemės sklypo vertė - 1906 eurai. Žemės sklype yra priklausinys - automobilių stovėjimo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Aikštelė), daikto pagrindinė paskirtis - kiti inžineriniai statiniai, statybos pradžios metai - 2005, statybos pabaigos metai - 2014, statinio kategorija - II grupės nesudėtingas, plotas - 9722.00 kv. m, medžiaga - asfaltas, vidutinė rinkos vertė - 294254 eurai. Žemės sklypas asmeninės nuosavybės teise priklauso pareiškėjui T. N., įregistravimo pagrindas 2006-09-25 Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 10446, 2006-09-25 Priėmimo-perdavimo aktas Nr. 10448. Žemės sklype esantys statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (automobilių stovėjimo aikštelė) nuosavybės teise priklauso pareiškėjui T. N., įregistravimo pagrindas - 2014-11-11 Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr.l. Nekilnojamojo turto registre (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) yra įregistruoti juridiniai faktai apie žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) areštus, kurie buvo padaryti 2009-2014 metais, o nuo 2016-08-11 areštuota ir automobilių stovėjimo aikštelė. Be to, yra įregistruotas juridinis faktas apie hipoteką. Daiktas - žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Įregistravimo pagrindas - 2007-03-02 Hipotekos registro pranešimas apie hipotekos įregistravimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-9, 40-44).
Pareiškėjas Valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialui (toliau – Marijampolės filialas) 2016 m. vasario 26 d. pateikė prašymą pakeisti Aikštelės registracijos duomenis, t. y. perregistruoti automobilių stovėjimo aikštelės statusą iš priklausinio į savarankišką daiktą, atskirą nekilnojamojo turto objektą, ir jos unikalų numerį įtraukti į naują (atskirą) registrą, tačiau Marijampolės filialas, remiantis tuo, kad pagal šiuo metu galiojantį Civilinio kodekso 4.171 straipsnį, ne tik Žemės sklypas, bet ir Aikštelė yra įkeista, todėl reikalingi hipotekos kreditoriaus ir Žemės sklypą areštavusios institucijos sutikimai, be to, Aikštelė yra statinys, turintis žemės sklypą, jos funkcijos yra tiesiogiai susiję su žemės sklypu, todėl ją iškelti į atskirą (naują) registrą nėra galimybės, 2016 m. vasario 29 d. sprendimu Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre Nr. (duomenys neskelbtini), atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą. Tokį sprendimą Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija (toliau – Komisija) 2016 m. gegužės 3 d. sprendimu Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo Nr. cspr1-122 paliko galioti.
Tokiu būdu, šioje byloje kilęs ginčas dėl Marijampolės filialo 2016 m. vasario 29 d. sprendimo Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre Nr. (duomenys neskelbtini) ir Komisijos 2016 m. gegužės 3 d. sprendimo Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo Nr. cspr1-122, teisėtumo ir pagrįstumo.
Konkrečiu atveju Marijampolės filialas rėmėsi dviem argumentais, t. y. kad galiojantys teisės aktai leidžia Aikštelę registruoti pagrindiniu daiktu, tačiau tam reikalingi hipotekos kreditoriaus ir žemės sklypą areštavusios institucijos sutikimai, kurių pareiškėjas jam nepateikė; ir antra, Aikštelė yra statinys, turintis žemės sklypą, jos funkcijos yra tiesiogiai susijusios su Sklypu, todėl Aikštelės duomenų iškėlimas į atskirą registro objektų įrašą prieštarautų Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379, 52 punktui. Tai reiškia, jog šios administracinės bylos nagrinėjimo iš esmės metu turi būti sprendžiama, ar atsakovo įvardytos priežastys atitiko Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – Kadastro įstatymas) 14 straipsnyje įtvirtintas sąlygas atsisakyti įrašyti Aikštelės kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti.
Pagal nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojantį Kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nekilnojamojo turto kadastro objektais laikomas tiek statinys (taip pat nebaigtas statyti), kurio statybai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (kai jis yra privalomas), tiek statinys, kuris pastatytas turint kitą statybos teisėtumą patvirtinantį dokumentą. Remiantis pasikeitusiu teisiniu reglamentavimu, pareiškėjas Marijampolės filialui ir pateikė prašymą pakeisti Aikštelės registracijos duomenis, t. y. perregistruoti Aikštelės statusą iš priklausinio į savarankišką daiktą, atskirą nekilnojamojo turto objektą, ir jos unikalų numerį įtraukti į naują (atskirą) registrą. Pažymėtina, jog tarp šalių nėra ginčo, kad Aikštelė remiantis šiuo metu galiojančia Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata galėtų būti registruojama atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu.
Akcentuotina tai, kad pareiškėjo kreipimosi į Marijampolės filialą dėl Aikštelės registracijos duomenų pakeitimo metu, trečiasis suinteresuotas asmuo ir kreditorius AS „Reverta" 2015 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą su papildomu prašymu dėl išieškojimo iš įkeisto daikto priklausinio (civilinės bylos Nr. 2-5538-374/2015), kuriame prašė teismo nustatyti, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas AS „Reverta" keisto žemės klypo priklausinys - automobilių stovėjimo aikštelė, yra įkeistas AS „Reverta". Šios bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas, kol bus išnagrinėta kita civilinė byla Nr. e2-5992-570/2015 pagal ieškinį dėl daikto pripažinimo ne žemės sklypo priklausiniu ir jo teisinės registracijos duomenų pakeitimo, nagrinėjama Marijampolės rajono apylinkės teisme (b. l. 22-27).
Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011, kt.). Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir Civilinio kodekso 4.262 straipsnyje. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.
Taigi nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012, kt.).
Nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas Kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 2 dalis, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo teisiniai pagrindai yra įtvirtinti Kadastro įstatymo 12 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: 1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai. Kadastro įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje, kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.
Kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalis įtvirtina, kad Išnagrinėjęs prašymą, Kadastro tvarkytojas gali priimti vieną iš šių sprendimų: 1) prašymą tenkinti. Kai prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti nagrinėjimo metu nenustatyta aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 14 straipsnyje, Kadastro tvarkytojas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka įrašo nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeičia; 2) prašymą atmesti. Kai prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti nagrinėjimo metu nustatomos aplinkybės, nurodytos šio Įstatymo 14 straipsnyje, Kadastro tvarkytojas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka atsisako patenkinti prašymą, grąžina pateiktus dokumentus ir raštu praneša apie tai prašymą padavusiam asmeniui bei išdėsto atsisakymo motyvus; 3) sprendimo priėmimą atidėti. Kai prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti nagrinėjimo metu nustatomos aplinkybės, nurodytos šio Įstatymo 14 straipsnyje, ir yra reali tikimybė tas aplinkybes pašalinti per vieną mėnesį, Kadastro tvarkytojas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka atideda sprendimo priėmimą dėl prašymo patenkinimo. Atidėdamas sprendimą kadastro tvarkytojas nustato ne ilgesnį kaip vieno mėnesio terminą aplinkybėms, trukdančioms įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, pašalinti.
Kadastro įstatymo 14 straipsnis įtvirtina, kad Kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šių aplinkybių: 1) asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti; 2) dokumentas, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, yra įstatymų nustatyta tvarka panaikintas; 3) dokumento, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su šio daikto kadastro duomenų bylos duomenimis; 4) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka šio įstatymo reikalavimų; 5) šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka negalima nekilnojamojo daikto pažymėti kadastro žemėlapyje.
Akivaizdu, kad Marijampolės filialas pareiškėjo prašymą atmetė vadovaudamasis Kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu, o Komisija tokiam atmetimui pritarė, tačiau vadovavosi Nekilnojamojo turto Registro įstatymo 29 straipsnio 7 punktu. Tai reiškia, jog teritorinis registratorius nustatė Kadastro įstatymo 14 straipsnio aplinkybę, tačiau tokia aplinkybė ginčijamame akte nebuvo detalizuota, o Komisija palikdama galioti Marijampolės filialo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą nustatė, kad įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ar juridinius registruoti nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 str. 7 p.).
Jau buvo paminėta, kad Marijampolės filialas rėmėsi tuo, kad pagal šiuo metu galiojantį Civilinio kodekso 4.171 straipsnį, ne tik Žemės sklypas, bet ir Aikštelė yra įkeista, žemė sklypas areštuotas, todėl reikalingi hipotekos kreditoriaus ir žemės sklypą areštavusios institucijos sutikimai, be to, automobilių stovėjimo aikštelė yra statinys, turintis žemės sklypą, jos funkcijos yra tiesiogiai susiję su žemės sklypu. Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginio, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nesuteikta kompetencija spręsti dėl hipotekos lakšto turinio bei iš hipotekos teisinių santykių kylančių dalyvių teisių ir pareigų, teismas pažymi, kad Komisija ginčijamame sprendime pasisakė, jog konkrečiu atveju kyla klausimas dėl hipotekos objekto apimties nustatymo, tačiau nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nesuteikta teisė aiškinti tokio pobūdžio klausimus. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo argumentas dėl to, kad reikalingas hipotekos kreditoriaus sutikimas, prieštarauja jau suformuotai praktikai analogiško pobūdžio bylose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2519/2012). Pasisakydamas dėl Marijampolės filialo argumento, kad Aikštelė yra statinys, turintis žemės sklypą, jos funkcijos yra tiesiogiai susijusios su Sklypu, todėl Aikštelės duomenų iškėlimas į atskirą registro objektų įrašą prieštarautų Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379, 52 punktui, teismas pažymi, jog Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379, 52 punktas numato galimybę nekilnojamojo daikto įregistravimui, padarant Registro objektų įrašą ir suteikiant šiam įrašui Registro numerį, o kiekvienam nekilnojamajam daiktui suteikiant unikalų numerį (identifikavimo kodą).
Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo turto savininko 2016 m. vasario 26 d. prašymo pakeisti nekilnojamojo daikto statusą, bylą nagrinėjančiam teismui reikia patikrinti ar atsakovo įvardintos priežastys atitiko Kadastro įstatymo 14 straipsnyje ir Nekilnojamojo turto Registro įstatymo 29 straipsnio 7 punkte įtvirtintas sąlygas atsisakyti įrašyti Aikštelės kadastro duomenis į nekilnojamojo turto registrą.
Nagrinėjant administracinį ginčą nustatyta, kad Kadastro įstatymo 14 straipsnyje ir Nekilnojamojo turto Registro įstatymo 29 straipsnio 7 punkto pagrindu nepagrįstai atsisakyta įrašyti Aikštelės kadastro duomenis į nekilnojamojo turto registrą, nes nekilnojamojo turto savininko valia išreikšta aiškiai, nuosavybės teisės į ginčo statinius apribojimai ar suvaržymai nebuvo įregistruoti ir nebuvo imperatyvių normų, sudarančių pagrindą netenkinti pareiškėjo prašymo. Kitokių atsisakymo pagrindų, numatytų Kadastro įstatymo 14 straipsnyje ir Nekilnojamojo turto Registro įstatymo 29 straipsnyje, atsakovo atstovas nenurodė.
Esant tokioms faktinėms aplinkybėms panaikintinas Valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialo 2016 m. vasario 29 d. sprendimas Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre Nr. (duomenys neskelbtini) ir Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2016 m. gegužės 3d. sprendimas Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo Nr. cspr1-122, nes jais iš esmės buvo išspręstas ginčas tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 3 p.).
Skundo reikalavimas dėl įpareigojimo Valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialą pakeisti T. N. nuosavybės teise priklausančio daikto – automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini, esančios adresu (duomenys neskelbtini), registracijos duomenis, t. y. perregistruoti automobilių stovėjimo aikštelės, statusą iš priklausinio į savarankišką (pagrindinį) daiktą, atskirą nekilnojamojo turto objektą ir jos unikalų numerį įtraukti į naują (atskirą) registrą, netenkintinas, nes Aikštelei nustatyti apribojimai (areštas) nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. (b. l. 40-44), o Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-93-390/2017 pripažino, jog Aikštelė yra skirta Žemės sklypui tarnauti ir susijusi su juo bendra ūkine paskirtimi, skirta Žemės sklypo poreikiams tenkinti ir Žemės sklypo bei Aikštelės funkcinis ryšys yra nuolatinio pobūdžio.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1dalies 1 punktu, 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendė:
Pareiškėjo T. N. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre Nr. (duomenys neskelbtini).
Panaikinti Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2016 m. gegužės 3d. sprendimą Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo Nr. cspr1-122.
Dėl likusios reikalavimų dalies T. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.
Teisėjai Rimantas Giedraitis
Daina Kukalienė
Algis Markevičius