Civilinė byla Nr. e2-1319-924/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00444-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 3.2.6.1

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 11 d.

Kauno apygardos teismo teisėjas Edvardas Paliokas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KRS“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Giraitės vandenys“, išvadą duodanti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba, dėl viešojo pirkimo sąlygų teisėtumo.

Teismas

n u s t a t ė:

I.       Ieškovės procesinių dokumentų esmė

1.                      Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „KRS“ ieškiniu prašo: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės UAB „Giraitės vandenys“ sprendimą nustatyti pirkimo sąlygų 39.3 p.; 2) priteisti ieškovės naudai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė procesinius dokumentuos grindžia šiais argumentais:

1.1.                      Pirkimo sąlygų 39.3 p. nustatytas tiekėjo kvalifikacijos – finansinio pajėgumo – reikalavimas, kad tiekėjo bendrojo mokumo koeficiento reikšmė pagal paskutinių finansinių metų finansinės atskaitomybės duomenis būtų ne mažesnė nei 1,2. Šiuo atveju, ieškovės vertinimu, Pirkimo sąlygų 39.3 p. nustatytas bendrojo mokumo koeficiento reikalavimas yra itin (a) apribojantis konkurenciją, tačiau (b) naudingo tikslo, bent pakankama, proporcinga ir pagrįsta apimtimi, nepasiekiantis.

1.2.                      Ieškovės, kaip patyrusio atitinkamos rinkos dalyvio, žiniomis, rinkoje nėra daug šio sektoriaus įmonių, pagal Pirkimo dokumentuose reikalaujamas sąlygas pasiekusio reikalaujamą bendrojo mokumo koeficiento reikšmę. Kaip matyti iš Lietuvos statistikos departamento skelbiamų duomenų (atitinkama lentelė pridedama), įmonės, priskirtinos ekonominės veiklos rūšiai „Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas“, 2020 m. vidutiniškai turėjo 0,64 koeficientą: įmonės, turinčios 0-9 darbuotojus – 0,53, 10-19 darbuotojų – 0,32, 20-49 darbuotojus – 0,36, 50-249 darbuotojus – 0,47, ir tik 250 ir daugiau darbuotojų turinčios įmonės, kurioms, mūsų vertinimu, iš esmės priskirtinos monopolinės šio sektoriaus didžiųjų regionų bendrovės, turėjo koeficientą 1,62 (ieškovės įsitikinimu, kuris nors kitas Pirkime potencialiai galintis dalyvauti tiekėjas neturi daugiau nei 250 darbuotojų). Nors sprendime atmesti ieškovės pretenziją atsakovė nurodė, kad Pirkimu suinteresuoti tiekėjai yra užsiimantys statybos darbais, o ne vandens tiekimu, nuotekų valymu ir atliekų tvarkymu bei regeneravimu, todėl turi būti vertinama veiklos rūšis „Statyba“, o ne „Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas“, pažymėtina, kad ir iš įmonių, priskirtinų ekonominės veiklos rūšiai „Statyba“, Pirkimo sąlygose reikalaujamą 1,2 reikšmę taip pat turėjo tik 250 ir daugiau darbuotojų turinčios įmonės.

1.3.                      Sprendime atmesti ieškovės pretenziją atsakovė pastebi, kad prisiėmus solidarią atsakomybę už Pirkimo sutarties įvykdymą, ginčo reikalavimo atitikimui tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais. Tačiau tokiomis Pirkimo sąlygomis ginčijamo reikalavimo neatitinkantys tiekėjai yra verčiami dirbtinai kurti konsorciumą ir turėti jungtinės veiklos partnerį, nors atsakovei ar kitiems subjektams iš to nebūtų jokios naudos: pvz., jei tiekėjas pasitelktų jungtinės veiklos partnerį, kurio nuosavas kapitalas sudarytų vos 3 000 Eur, o įsipareigojimai – 2 000 Eur, tai toks konsorciumas, kaip tiekėjas, formaliai tenkintų ginčijamą Pirkimo sąlygą, bet toks partneris, nors ir pasiekiantis reikalaujamą koeficiento reikšmę, realiai niekaip neprisidėtų prie bendro konsorciumo (tiekėjo) finansinio pajėgumo ir patikimumo, ypač atsižvelgiant į pirkimo apimtis.

1.4.                      Reikšmingai apribodamas konkurenciją, Pirkimo sąlygų 39.3 p. nustatytas reikalavimas netgi nepasiekia jokio teigiamo tikslo. Pirma, šis reikalavimas niekaip nepadeda išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti Pirkimo sąlygas, t. y., šiuo atveju, ar tiekėjas geba padengti svarbiausias išlaidas, kol bus apmokėtos atsakovei pateiktos sąskaitos, bei gebės įvykdyti reikalavimus, galinčius kilti iš netinkamo Pirkimo sutarties vykdymo. Pirkimo sutartį visiškai pajėgūs būtų įvykdyti ir gerokai žemesnę bendrojo mokumo koeficiento reikšmę už šiuo metu Pirkime nustatytą (1,2) turintys tiekėjai (pvz., tiekėjai, kurių bendrojo mokumo koeficiento reikšmė yra 1, kas bet kokiu atveju, remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 „Dėl tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika), yra laikoma „normalia“ reikšme). Antra, remiantis minėtomis Metodikos 13.1 p. bendrojo mokumo koeficientą rekomenduoja taikyti kai ketinama sudaryti didelės vertės ilgalaikę pirkimo sutartį. Šios bylos Pirkimas yra supaprastintas, taigi, nėra didelės vertės ir atitinkamai remiantis Metodikos 13.1 p. Pirkime bendrojo mokumo koeficiento apskritai nerekomenduojama taikyti. Trečia, remiantis minėtomis Metodikos nuostatomis, nustatant reikalavimus dėl tiekėjo finansinių ir ekonominių pajėgumų, atsižvelgiama ir į apmokėjimo sąlygas – kuo dažnesnis ir greitesnis apmokėjimas, kuo didesnis avansas, tuo žemesnis, lyginant su numatoma sutarties verte, reikalavimas nustatomas (Metodikos 11.2 p.). Šiame Pirkime yra numatyti tarpiniai mokėjimai, taigi, Pirkimo apmokėjimo sąlygos, remiantis Metodika, pagrindžia žemesnes reikalavimo, jeigu jau jis būtų nustatytas, reikalaujamas reikšmes. Ketvirta, jau minėtoje 2018-10-31 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-398-469/2018 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, remdamasis ir kita kasacinio teismo praktika, taip pat pažymėjo, kad dėl perkančiosios organizacijos pareigos nustatyti pirkimo pobūdį atitinkančius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus be kita ko sprendžiama ir pagal įprastinę atitinkamų reikalavimų taikymo praktiką. Ieškovės, kaip itin patyrusios atitinkamo sektoriaus ūkio subjekto ir nevienkartinio sėkmingo viešųjų pirkimų dalyvio, žiniomis, iki šiol viešųjų pirkimų praktikoje įprastai taikoma (reikalaujama) bendrojo mokumo koeficiento reikšmė buvo 1. Penkta, Pirkimas, kaip jau minėta, yra supaprastintas ir nėra niekuo specifinis, išskirtinis bei nepasižymi jokiomis kitomis neįprastomis aplinkybėmis, kurios pagrįstų aukštesnio, nei priimta praktikoje, bendrojo mokumo koeficiento taikymą. Šešta, minėta, Metodika be kita ko įtvirtina pirkimo vykdytojo pareigą siekti, kad pirkimo dokumentuose būtų nustatomi mažiausiai konkurenciją ribojantys kvalifikacijos reikalavimai. Šiuo atveju įvertintina, kad be aptariamo bendrojo mokumo koeficiento atsakovė turi ir daugybę kitų priemonių įsitikinti tiekėjo pajėgumais (pvz., pagal Pirkimo sąlygų 117 p., Pirkimo sutartis turės būti užtikrinta banko garantija ar draudimo bendrovės sutarties įvykdymo užtikrinimo laidavimo raštu).

1.5.                      Pirkime siekiant normalios, o ne nepagrįstai varžomos tiekėjų konkurencijos, bendrojo mokumo koeficiento kriterijaus reikalavimas panaikintinas, tačiau jei aptariamas reikalavimas vis dėlto būtų paliktas nustatytas, jo reikalaujama reikšmė turėtų būti mažinama iki 1.

1.6.                      Dėl teisinio suinteresuotumo ieškovė nurodė, kad ieškovė nėra pateikusi pasiūlymo pirkime, nes pati ieškovė neatitinka byloje ginčijamo reikalavimo. Pasiūlymą Pirkime yra pateikęs tiekėjas – jungtinės veiklos sutartį sudariusių asmenų grupė, – kurių tik vienas iš dalyvių yra ieškovė. Taigi, ieškovė ir pasiūlymą pateikęs tiekėjas šiuo atveju nėra tas pats subjektas. Ieškovė jau yra pažymėjusi, kad esant tokioms Pirkimo sąlygoms, ginčijamo reikalavimo neatitinkantys, bet Pirkime dalyvauti norintys tiekėjai yra verčiami dirbtinai kurti konsorciumą ir turėti jungtinės veiklos partnerį, nors nei atsakovei, nei kitiems susijusiems asmenis iš to nėra jokios realios naudos: reikalaujamą koeficiento reikšmę pasiekiantis partneris realiai niekaip neprisideda prie bendro konsorciumo (tiekėjo) finansinio pajėgumo ir patikimumo, Pirkimo sutarties įvykdymo saugumo.

I.       Atsakovės procesinių dokumentų esmė

2.                      Atsakovė UAB „Giraitės vandenys“ prašo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodo šiuos esminius argumentus:

1.1.                      Ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygų 39.3 p. kvalifikacinį reikalavimą, nes iki pareiškiant ieškinį teisme ji kartu su jungtinės veiklos partneriu pateikė pasiūlymą Pirkimui ir prie jo pridėjo dokumentus, kurie įrodo, kad ieškovė atitinka ginčijamą bendrojo mokumo reikalavimą. Ieškovė, pateikdama pasiūlymą sutiko ir patvirtino, kad šis reikalavimas jai yra priimtinas.

1.2.                      Pirkimo sąlygose nustatytas Bendrojo mokymo reikalavimas yra teisėtas, pagrįstas ir yra proporcingas Pirkimo objekto specifikai.

1.3.                      Nagrinėjamu atveju Pirkimas vykdomas sudėtingomis sąlygomis: infliacija; dėl karo veiksmų sumažėjęs prekių, reikalingų pirkimo objektui, prieinamumus; akivaizdi ir visuotinai aptarinėjama šių metų gale galinti kilti ekonominė krizė ar recesija, ko pasėkoje Pirkimo metu veikiantys verslo subjektai gali bankrutuoti. Taigi, Pirkimo vykdymo metu esanti ekonominė situacija, atsakovės vertinimu, aiškiai rodo, kad pirkimo vykdytojai turi įsitikinti ne tik tuo ar tiekėjas turi teisę atlikti Pirkimo objektą, bet ir tuo ar tiekėjas nebankrutuos pirkimo sutarties vykdymo metu.

1.4.                      Pirkimo objektas yra priskirtinas prie nesudėtingų statinių, o tai reiškia, kad darbus šiame objekte gali atlikti bet kuris asmuo, nes tam nereikia specialaus atestato ar sertifikato. Pirkimo sąlygų 39.1 p. keliamas kvalifikacinis reikalavimas įveikiamas iš esmės bet kuriam smulkaus ir vidutinio verslo atstovui veikiančiam statybų sektoriuje. Pirkimo sąlygų 39.2 p. keliamas reikalavimas tiekėjams pasiūlyti bent vieną specialistą, turintį teisę eiti nesudėtingojo statinio statybos vadovo pareigas inžineriniai tinklai, ir nėra reikalaujama specialistui būti įgijus tam tikrą atestatą ar sertifikatą. Tik Pirkimo sąlygų 39.3 p. keliamas reikalavimas tiekėjo bendrojo mokumo koeficiento dydžiui tam, kad įsitikinti, kad tiekėjas turi pakankamą finansinį užnugarį tam, kad vykdydamas statybos darbus tokiu sunkiu metu nebankrutuotų.

1.5.                      Pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamus 2020 m. duomenis, įmonės kurių veiklos rūšis priskirtina Pirkimo objektui, t. y. ekonominės veiklos rūšiai „Statyba“, bendrojo mokumo koeficiento rodiklį 1,2, statistiškai atitiko 31 įmonė, kurių darbuotojų skaičius sudarė 250 ir daugiau. Be to, vien tik pagal Statistikos departamento skelbiamus duomenis neįmanoma nustatyti kiek tiksliai juridinių asmenų (kaip atskirų veiklos vienetų), Lietuvoje veikiančių statybos srityje, atitiktų keliamą Bendrojo mokumo koeficientą 1,2. Tai, kad Statistikos departamento duomenys iš esmės suklaidino ieškovę ir kad jos teiginiai apie tai, kad Bendrojo mokumo reikalavimas leidžia Pirkime dalyvauti tik tiekėjams turintiems 250 ar daugiau darbuotojų yra nepagrįsti, įrodo Pirkimui pateikti tiekėjų pasiūlymai.

1.6.                      Metodikos 13.1 p. nurodyta, kad Rodiklio reikšmė žemiau 0,5 laikoma bloga, apie 1 – normalia, virš 2 – gera. Be to, minėtame Metodikos punkte pateikiama rekomendacija, kad bendrojo mokumo reikalavimą rekomenduojama taikyti didelės vertės pirkimams, t. y. pirkimams, kurių numatyta vertė yra daugiau nei 5 382 000 Eur. Vien tai, kad pagal Metodikos nuostatas, didele verte laikomi tik Pirkimo objektai, kurių vertės viršija tarptautinio pirkimo vertes, atsakovės vertinimu, nedraudžia vykdant supaprastintą pirkimą (šį ginčo Pirkimą) taikyti Metodikoje nustatytus kvalifikacinius reikalavimus jei nėra pažeidžiami Metodikos 7 p. nustatyti principai. Be to, prie Metodikos pateiktoje kvalifikacinių reikalavimų lentelėje nurodoma, kad bendrojo mokumo reikalavimas pagal poreikį gali būti taikomas ir mažesnės vertės pirkimams.

1.7.                      Metodikos 11 p. nurodyta, kad nustatant reikalavimus dėl tiekėjo finansinių ir ekonominių pajėgumų, gali būti atsižvelgiama ir į kitus kriterijus. Nagrinėjamu atveju buvo įvertinta ir tai, kad: 1) Pirkimo sutarties galima ilgiausia trukmė yra 30 mėnesių, kas reiškia, kad Pirkimo sutartis yra ilgalaikė, net kelis kartus viršijanti Metodikoje nustatytą ilgalaikės sutarties apibrėžimą; 2) Pirkimo sutarties vertė, vertinant Perkančiojo subjekto veiklos apimtis, yra didelės vertės, t.y. daugiau nei 1 000 000 Eur (tiksli vertė šiame atsiliepime nenurodoma, nes ji nenurodyta viešai), o Pirkimas finansuojamas išskirtinai tik iš atsakovės biudžeto, t.y. nenaudojant Europos sąjungos struktūrinių fondų lėšų; 3) Pirkimu perkami statybos darbai kur tiekėjas privalės parengti techninį projektą ir pastatyti apie 7.881 m. inžinierinių tinklų tankiai apgyvendintoje aplinkoje, tai Perkančiojo subjekto veiklos apimtyse, reiškia, kad perkamos didelės ir sudėtingos darbų apimtys, kurias tiekėjai turi gebėti atlikti; 4) pagal Pirkimo dokumentų nuostatas, pasirašius Pirkimo sutartį, nenumatomas avansinis mokėjimas o pagal Pirkimo sutarties 8.3 p. nuostatas, tarpiniai darbų priėmimo – perdavimo aktai priimami ir pasirašomi tik kas 3,5 mėn. ir apmokami per 30 dienų, kas reiškia, kad tiekėjas mažiausiai 4,5 mėnesio privalės užtikrinti tinkamą ir nepertraukiamą darbų atlikimą nuosavomis lėšomis; 5) darbų vykdymo pertraukos, išskyrus būtinas technologines pertraukas, nenumatomos. Tai reiškia, kad per vienus metus (12 mėn.) darbų atlikimas bus stabdomas žiemos periodui (apie 3 mėn.) dėl technologinės pertraukos, numatytos Statybos techniniuose reglamentuose, vadinasi, per 12 mėn. periodą rangovas galės perduoti darbus pagal 2 dalinio aktavimo aktus ir už tai gauti du mokėjimus. Atitinkamai visas 30 mėn. (tai yra 2,5 metų) darbų vykdymo periodas, truks apie 39 mėnesius (įskaitant technologines pertrauktas), o tiekėjui per visą šį laiką bus atlikti tik 6 tarpiniai ir vienas galutinis mokėjimas. Taigi, vertinant tai, kad per tris metus tiekėjui už darbą bus mokama tik 7 kartus ir tik už jau atliktus darbus, matyti, kad pirkimo objektui atlikti yra būtinas finansiškai pajėgus tiekėjas; 6) Pirkimo sutarties vykdymas susijęs su kitų sutarčių, kurios bus sudarytos ateityje vykdymu, nes viena vertus, nutiesus tinklus, prie jų prisijungs vartotojai, kuriems bus tiekiama viešoji paslaugą (vandens tiekimas ir nuotekų surinkimas), o kita vertus prie pagal Pirkimo sutartį nutiestų tinkle bus galima prijungti kitus inžinerinius tinklus, kurie bus tiesiami pagal kitas rangos sutartis, kurios dar tik bus sudarytos.

1.8.                      Ieškovė nepagrįstai teigia, kad pagal kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus civilinėje byloje Nr. . e3K-3-398-469/2018, Bendrojo mokumo reikalavimo negalima taikyti šio konkretaus pirkimo atveju, nes minėtos bylos ir šios bylos faktinės aplinkybės žymiai skiriasi.

1.9.                      Nepagrįstais laikytini ieškovės teiginiai, kad atsakovė tiekėjų pajėgumu atlikti sutartį galėjo įsitikinti nustatydamas reikalavimą sutarties įvykdymo užtikrinimui. Reikalavimai sutarties įvykdymo užtikrinimui yra skirti netesyboms atlyginti tuo atveju jei pirkimo sutartis būtų nutraukta dėl to, kad tiekėjas neatliktų darbų pagal sutartį ar nevykdytų savo įsipareigojimų. Nagrinėjamu atveju būtent tam, kad išvengti pirkimo sutarties nutraukimo ir nereikalingų teisminių ginčų su draudimo bendrovėmis ir tiekėju ir yra nustatytas Bendrojo mokumo koeficiento reikalavimas, kuris ir leidžia pagrįstai tikėtis, kad tiekėjas yra pakankamai finansiškai pajėgus atlikti darbus savomis lėšomis ir laukti mokėtinų sumų nepaisant ekonominės situacijos. Sutarties atlikimo užtikrinimas iš esmės gali būti išduotas bet kokiam rangovui – tiek finansiškai stabiliam, tiek ir finansiškai nestabiliam, skirtųsi tik kiekvieno tiekėjo mokama suma už šio draudimo liudijimo išdavimą, tačiau tai niekaip neįrodytų ir neapgrįstų pasiūlymą teikiančio subjekto finansinio stabilumo sutarties vykdymo metu.

II.       Viešųjų pirkimų tarnybos išvados esmė

3.                      Viešųjų pirkimų tarnyba savo išvadoje nurodė, kad vien iš bylos šalių pateiktų duomenų negali daryti vienareikšmiškos išvados dėl ginčo reikalavimo (ne)teisėtumo. Siekiant įvertinti, ar šiuo konkrečiu atveju būtent tokia nustatyta ginčo reikalavimo rodiklio reikšmė – 1,2 yra proporcinga, būtina minėtam tikslui pasiekti ir dirbtinai neapriboja tiekėjų konkurencijos, kaip jau buvo minėta, turi būti vertinama aukščiau nurodytų aplinkybių visuma. Kaip yra nurodyta Metodikos 13.1 pateiktame ginčo reikalavimo taikymo aprašyme, Nustatant bendrojo mokumo koeficiento reikšmę, turi būti atsižvelgiama į Lietuvos statistikos departamento duomenis (įvertinami konkretaus sektoriaus duomenys, įmonių, atitinkančių nustatomą reikalavimą, skaičius). Iš atsakovės pateikiamos informacijos matyti, jog ji „patikrino“ minėtus duomenis, nustatė, jog ginčo reikalavimą statistiškai atitinka 31 įmonė. Pažymėtina, jog visų reikšmingų aplinkybių kontekste turėtų būti įvertinti ir rangos darbų sektoriaus ypatumai, t. y. įvertinama kokią ūkio subjekto finansinę ir ekonominę situaciją jame realiai parodo Pirkime nustatyto bendrojo mokumo koeficiento reikšmė bei ar minėtas tikslas būtų pasiektas nustačius žemesnę šio rodiklio reikšmę (kaip teigia ieškovė – reikšmę 1).

Teismas

k o n s t a t u o j a:

III.       Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4.                      Atsakovė UAB „Giraitės vandenys“ Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) 2022-07-28 paskelbė atvirą (supaprastintą) konkursą „Vandens tiekimo ir buitinių nuotekų šalinimo tinklų statyba Ežerėlio m., Kauno r. sav.“, pirkimo Nr. 616430 (toliau – Pirkimas).

5.                      Ieškovė UAB „KRS“ 2022-07-29 CVP IS priemonėmis pateikė atsakovei pretenziją dėl Pirkimo sąlygų 39.3 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo, prašydamas šią sąlygą panaikinti, ar ją pakeisti, sumažinant reikalaujamą bendrojo mokumo koeficiento reikšmę nuo 1,2 iki 1.

6.                      Atsakovė 2022-08-04 ieškovės pretenziją atmetė.

7.                      Ieškovė 2022-08-11 pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo pripažinti neteisėtu ir panaikinti Pirkimo sąlygų 39.3 punktą.

8.                      Taigi, ginčas byloje kilęs dėl atsakovės pirkimo sąlygose nustatyto kvalifikacijos reikalavimo (finansinio pajėgumo) teisėtumo ir pagrįstumo, todėl byloje reikšminga nustatyti ar nagrinėjamu atveju nėra nustatyta per aukšta reikalaujama bendrojo mokumo koeficiento reikšmė.

Dėl atsakovės pateiktos eksperto konsultacinės išvados priėmimo

9.                      Atsakovė 2022-09-14, t. y. baigus pasirengimą nagrinėti teisme paruošiamųjų dokumentų būdu ir bylą paskyrus nagrinėti teismo posėdyje, pateikė UAB „Tezaurus auditas“ eksperto konsultacinę išvadą dėl įmonės veiklos vertinimo taikant bendrojo mokumo koeficiento reikšmę, kurią prašo priimti į bylą. Atsakovė nurodo, kad ši konsultacinė išvada negalėjo būti pateikta anksčiau, nes siekiant papildomai pagrįsti atsakovės argumentus ji parengta tik 2022-09-14.

10.                      Ieškovė prašo atsakovės kartu su 2022-09-14 prašymu pateikto naujo įrodymo į bylą nepriimti, o jeigu teismas jį priimtų – jį vertinti kaip neįrodantį atsakovės argumentų.

11.                      Teismo vertinimu, atsakovės teikiamas įrodymas galėjo būti pateiktas anksčiau, t. y. vėliausiai kartu su tripliku, nes ieškovės esminiai argumentai dėl ginčijamos Pirkimo sąlygos atsakovei buvo žinomi dar ikiteisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje. Atsakovės atstovai šioje byloje yra profesionalūs teisininkai, turintys patirties viešųjų pirkimų ginčuose ir neabejotinai žinantys, kad šios rūšies bylos yra ir turi būti nagrinėjamos operatyviai. Ši pareiga – operatyviai nagrinėti viešųjų pirkimų bylas – saisto ne tik bylą nagrinėjantį teismą, bet ir byloje dalyvaujančius asmenis. Atsižvelgiant į minėtą imperatyvą, byloje dalyvaujantys asmenys šio pobūdžio bylose turi itin apdairiai ir rūpestingai naudotis procesinėmis teisėmis, visus įrodymus ir paaiškinimus teismui teikti kiek protingai įmanoma anksčiau. Nors nagrinėjamu atveju ieškovei pakako laiko pateikti savo poziciją dėl naujai atsakovės pateiktų įrodymų vertinimo, tačiau ieškovė atsikirsdama į juos, nurodo papildomus argumentus, kurie nebuvo nurodyti šalių paruošiamuosiuose dokumentuose, todėl reikėtų išklausyti ir atsakovės poziciją, o tai užvilkintų bylos nagrinėjimą.

12.                      Be to, teismas, įvertinęs pateiktos konsultacinės išvados turinį, taip pat sprendžia, kad ji neturi esminės reikšmės nagrinėjamam ginčui, nes joje pateikiami teorinio pobūdžio (finansų teorija) pasvarstymai, jų nesiejant su faktinėmis bylos aplinkybėmis bei neprisiimant jokios atsakomybės dėl pateiktų atsakymų į atsakovės užduotus klausimus teisingumo. Teisinis byloje keliamų klausimų įvertinimas ir teisinių išvadų dėl įrodinėtinų aplinkybių padarymas yra teismo teisė ir pareiga, kurią (teisę ir pareigą) teismas įgyvendina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą byloje esančių įrodymų, patvirtinančių arba paneigiančių nagrinėtas aplinkybes, visumos ištyrimu ir įvertinimu, o ne remiantis bendro pobūdžio finansų teorija (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 180 straipsnis, 185 straipsnis).

13.                      Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia atsakovės pateiktos konsultacinės išvados į bylą nepriimti bei nevertinti.

 Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo

14.                      Atsakovė nurodo, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo kvestionuoti Pirkimo sąlygų, nes ji kartu su jungtinės veiklos partneriu pateikė pasiūlymą Pirkimui ir prie jo pridėjo dokumentus, kurie įrodo, kad ieškovė atitinka ginčijamą bendrojo mokumo reikalavimą. Be kita ko, kaip teigia atsakovė, ieškovė, pateikdama pasiūlymą sutiko ir patvirtino, kad Pirkimo sąlygų 39.3 p. nustatytas kvalifikacijos reikalavimas jai yra priimtinas. Teismas šiuos atsakovės argumentus pripažįsta teisiškai nepagrįstais.

15.                      CPK 5

16.                      Viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ)

17.                      Byloje nėra ginčo, kad ieškovė kartu su jungtinės veiklos partneriu pateikė pasiūlymą Pirkime. Atsakovė neginčija to, kad ieškovė Pirkimo sąlygų 39.3 p. nustatyto reikalavimo neatitinka, todėl, teismo vertinimu, jungtinės veiklos partneriams (tiekėjui) pateikus pasiūlymą, ieškovė teisinio suinteresuotumo neprarado. Kaip nurodo ieškovė, ji sudarė jungtinės veiklos sutartį su partneriu vien dėl to, kad tiekėjas atitiktų Pirkimo sąlygų 39.3 p. nustatytą kvalifikacijos reikalavimą. Taigi, teismui pripažinus šią sąlygą neteisėta bei ją panaikinus, šis Pirkimas turėtų būti nutrauktas. Paskelbus iš naujo Pirkimą, nesant ginčijamos sąlygos (pvz., perkančiajai organizacijai nustačius mažesnį bendrojo mokumo koeficiento reikalavimą), ieškovė savarankiškai galėtų pateikti pasiūlymą ir, konkuruojant su kitais tiekėjais, įgytų galimybę siekti viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Teismo vertinimu, byloje ieškovė įtikinamai ir patikimai įrodė, jog būtent jos teisėtus interesus pažeidžia ginčijama pirkimo sąlyga dėl kurios ji negali savarankiškai (atskirai be partnerio) dalyvauti pirkime. Todėl teismas konstatuoja, kad UAB „KRS“ yra tinkama ieškovė kvestionuoti ginčo Pirkimo sąlygą.

Dėl Pirkimo sąlygų 39.3 p. nustatyto kvalifikacijos reikalavimo teisėtumo

18.                      Pirkimo sąlygų 39.3 p. nustatyta, jog tiekėjo bendrojo mokumo koeficiento reikšmė pagal paskutinių finansinių metų finansinės atskaitomybės duomenis ne mažesnė nei 1,2 (vienas kablelis du). Vertinamas ūkio subjekto nuosavo kapitalo ir visų įsipareigojimų (ilgalaikių ir trumpalaikių) santykis: Bendrojo mokumo koeficientas = Nuosavas kapitalas ÷ Įsipareigojimai.

19.                      Ieškovės teigimu, Pirkimo sąlygų 39.3 p. nustatytas bendrojo mokumo koeficiento reikalavimas yra itin apribojantis konkurenciją, tačiau naudingo tikslo, bent pakankama, proporcinga ir pagrįsta apimtimi, nepasiekiantis.

20.                      Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 59 straipsnyje nustatyta, kad perkantysis subjektas skelbime apie pirkimą, skelbime apie kvalifikacijos vertinimo sistemą ar kvietime patvirtinti susidomėjimą nustato kandidatų ar dalyvių pašalinimo taisykles ir kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus. Reikalavimai dėl tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimo ir kvalifikacijos tikrinimo nustatomi ir patvirtinimo priemonės dėl jų teikiamos mutatis mutandis taikant Viešųjų pirkimų įstatymo 46, 47, 50, 51 straipsnių nuostatas.

21.                      VPĮ 47

22.                      VPĮ konkrečiai nenurodyta, kokius kvalifikacijos reikalavimus perkančioji organizacija turi teisę nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija. Tačiau bet kokiu atveju pirkimo sąlygose nustatyti tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai turi atitikti esminį kriterijų (tikslą) – jie turi būti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012; 2017 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-476-378/2017).

23.                      VPĮ 47 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką. Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 „Dėl tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos patvirtinimo“ 13 punkte nustatyta, jog Kiekvieno konkretaus pirkimo atveju pirkimo vykdytojas turi pasirinkti, kuriuos finansinio santykio rodiklius vertinti ir pirkimo dokumentuose nustatyti tik būtinus. Metodikos 13.1 papunkčio lentelėje aprašomas bendrojo mokumo koeficiento taikymas. Nurodyta, kad reikalavimas dėl bendrojo mokumo koeficiento reikšmės nustatomas pagal poreikį, įvertinus numatomos sudaryti pirkimo sutarties trukmę ir kitas Metodikos ?11 punkte nurodytas aplinkybes, t. y. numatomą pirkimo sutarties trukmę ir vertę be PVM <...>; apmokėjimo sąlygas (mokėjimų dažnumą, ar numatomas avanso mokėjimas ir kt.) – kuo dažnesnis ir greitesnis apmokėjimas, kuo didesnis avansas, tuo žemesnis, lyginant su numatoma sutarties verte, reikalavimas nustatomas; ar nuo pirkimo sutarties, kurią ketinama sudaryti, priklauso kitų sutarčių ar pirkimo vykdytojo veiklos vykdymas (galėjimas vykdyti kitas sutartis, galėjimas vykdyti pirkimo vykdytojo dėl ketinamos sudaryti pirkimo sutarties vykdymo apribotą ar sustabdytą veiklą ir pan.) – kuo labiau pirkimo vykdytojo veiklos vykdymas ar kitų sutarčių vykdymas priklauso nuo ketinamos sudaryti pirkimo sutarties, tuo aukštesnį reikalavimą galima nustatyti. Ši aplinkybės nesiejama su skuba, ypač kai ji atsiranda dėl paties pirkimo vykdytojo veiksmų ar neveikimo; prekių, paslaugų ar darbų sektoriaus ypatumus ir rinkoje prekes parduodančių, paslaugas teikiančių ar darbus atliekančių tiekėjų esamą finansinį ir ekonominį pajėgumą, kadangi skirtinguose sektoriuose ta pati rodiklio reikšmė gali rodyti skirtingą situaciją; kitas svarbias aplinkybes.

24.                      Metodikos 13.1 p. nustatyta, kad Bendrojo mokumo koeficientas tai nuosavo kapitalo (įskaitant subsidijas ir dotacijas) ir visų įsipareigojimų santykis, kuris parodo, kiek kartų nuosavas kapitalas viršija bendrus įsipareigojimus. Kuo didesnis koeficientas, tuo aukštesnis mokumo lygis ir mažesnė finansinė rizika bei bankroto grėsmė. Taip pat šiame Metodikos punkte nurodyta, jog rodiklio reikšmė žemiau 0,5 laikoma bloga, apie 1 – normalia, virš 2 – gera; Nustatomas pagal poreikį, įvertinus numatomos sudaryti pirkimo sutarties trukmę ir kitas Metodikos ?11 punkte nurodytas aplinkybes; Nustatant bendrojo mokumo koeficiento reikšmę, turi būti atsižvelgiama į Lietuvos statistikos departamento duomenis (įvertinami konkretaus sektoriaus duomenys, įmonių, atitinkančių nustatomą reikalavimą, skaičius); Pateikiama rekomendacija, kad bendrojo mokumo reikalavimą rekomenduojama taikyti didelės vertės pirkimams. Pagal Metodikos 11 punktą, nustatant reikalavimus dėl tiekėjo finansinių ir ekonominių pajėgumų, gali būti atsižvelgiama į: 11.1. numatomą pirkimo sutarties trukmę ir vertę be PVM, o kai pirkimo sutartis yra ilgalaikė – kokia planuojama didžiausia metinė pirkimo sutarties vykdymo vertė: kuo trumpesnis numatomos sudaryti pirkimo sutarties vykdymo laikotarpis ir kuo didesnė jos vertė, tuo aukštesnį reikalavimą, lyginant su numatoma sutarties verte, galima nustatyti; 11.2. apmokėjimo sąlygas (mokėjimų dažnumą, ar numatomas avanso mokėjimas ir kt.) – kuo dažnesnis ir greitesnis apmokėjimas, kuo didesnis avansas, tuo žemesnis, lyginant su numatoma sutarties verte, reikalavimas nustatomas; 11.3. ar nuo pirkimo sutarties, kurią ketinama sudaryti, priklauso kitų sutarčių ar pirkimo vykdytojo veiklos vykdymas (galėjimas vykdyti kitas sutartis, galėjimas vykdyti pirkimo vykdytojo dėl ketinamos sudaryti pirkimo sutarties vykdymo apribotą ar sustabdytą veiklą ir pan.) – kuo labiau pirkimo vykdytojo veiklos vykdymas ar kitų sutarčių vykdymas priklauso nuo ketinamos sudaryti pirkimo sutarties, tuo aukštesnį reikalavimą galima nustatyti. Ši aplinkybės nesiejama su skuba, ypač kai ji atsiranda dėl paties pirkimo vykdytojo veiksmų ar neveikimo; 11.4. prekių, paslaugų ar darbų sektoriaus ypatumus ir rinkoje prekes parduodančių, paslaugas teikiančių ar darbus atliekančių tiekėjų esamą finansinį ir ekonominį pajėgumą, kadangi skirtinguose sektoriuose ta pati rodiklio reikšmė gali rodyti skirtingą situaciją; 11.5. kitas svarbias aplinkybes.

25.                      Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju reikalavimas tiekėjo kvalifikacijai, dėl kurio kilo ginčas, buvo įtvirtintas Pirkimo sąlygų 39.3 papunktyje, pagal kurį tiekėjo bendrojo mokumo koeficiento reikšmė pagal paskutinių finansinių metų finansinės atskaitomybės duomenis turi būti ne mažesnė nei 1,2. Teismo vertinimu, perkančiojo subjekto sprendimas nustatyti bendrojo mokumo koeficiento reikšmę 1,2 dirbtinai neriboja konkurencijos, yra proporcingas ir susiję su pirkimo objektu, todėl Pirkimo sąlygų 39.3 papunktis laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

26.                      Nagrinėjamu atveju, Pirkimo objektas – Techninio projekto parengimas bei vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklų statyba pagal tiekėjo parengtą Techninį projektą Ežerėlio m. Kauno raj. savivaldybėje. Preliminariai numatoma pakloti apie 3,125 km vandentiekio (įskaitant įvadus) ir apie 4,756 km buitinių nuotekų šalinimo tinklų (įskaitant savitakinius, slėginius tinklus bei išvadus) bei apie 3 nuotekų siurblinės, pastačius inžinierinius tinklus tiekėjas privalės išbandyti, praplauti ir dezinfekuoti visus tinklus (toliau – Darbai). Nors Pirkimo sutarties vertė neviršija tarptautinio pirkimo vertes (daugiau nei 1 000 000 Eur, tačiau tiksli vertė neviešinama), teismo vertinimu, vykdant supaprastintą pirkimą (šį ginčo Pirkimą) taip pat galima taikyti Metodikoje nustatytus kvalifikacinius reikalavimus (draudimo nėra), tik žinoma, jei nėra pažeidžiami VPĮ principai. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakyme Dėl tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos patvirtinimo nurodoma, kad ši metodika gali būti taikoma ir mažos vertės viešuosiuose pirkimuose (2 punktas), tačiau laikytina tik rekomendacinio pobūdžio.

27.                      Byloje nustatyta, kad su Pirkimą laimėjusiu tiekėju būtų sudaroma ilgalaikė Pirkimo sutartis (galima ilgiausia trukmė 30 mėnesių). Pagal Pirkimo sąlygas avansas nenustatytas, o Pirkimo sutarties 8.3 p. nustatyta, kad tarpiniai darbų priėmimo–perdavimo aktai priimami ir pasirašomi kas 3,5 mėn. pagal Darbų atlikimo grafiką nuo fizinių statybos darbų pradžios (apmokami dar vėliau, po 30 d.), kas reiškia, kad tiekėjas apie 4,5 mėnesio privalės darbus privalės atlikti savo lėšomis, be to, siekiant darbų tęstinumo, tikėtina turės iš anksto įsigyti statybines medžiagas reikalingas tolimesniems darbams atlikti, mokėti darbuotojams darbo užmokestį ir pan. Taip pat teismas sutinka su atsakove, kad Pirkimas vykdomas sudėtingu metu, esant didelei infliacijai, neapibrėžtam statybinių medžiagų, darbo užmokesčio kainų kilimui, būsimos ekonominės krizės ar recesijos prognozėms, todėl Perkančiojo subjekto siekis, kad Pirkimo sutartį vykdytų tiekėjas, kurio finansinė rizika ir bankroto grėsmė būtų kuo mažesnė, laikytinas pagrįstu bei teisėtu. Pažymėtina ir tai, kad Pirkimo sąlygų 39.3 papunktyje nustatytas bendrojo mokumo koeficiento reikalavimas (reikšmė – 1,2) tik 0,2 viršija „normalios“ tiekėjos finansinės būklės reikšmę ir nesiekia „geros“ (virš 2), kita vertus, tokia bendrojo mokumo koeficiento reikšmė, teismo vertinimu, nėra pernelyg aukšta ir leidžia perkančiajai organizacijai įsitikinti, kad teikėjas bus finansiškai pajėgus įvykdyti sutartį. Pagal ginčijamą Pirkimo sąlygą, nustatytas toks Bendrojo mokumo koeficientas, pagal kurį tiekėjo nuosavas kapitalas turi viršyti įsipareigojimus (tiekėjas finansiškai patikimesnis). Visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad pirkimo objektui atlikti yra būtinas finansiškai pajėgus tiekėjas, o Pirkimo sąlygų 39.3 p. nustatytas bendrojo mokumo koeficientas yra proporcingas siekiamiems Pirkimo tikslams.

28.                      Teismas nesutinka su ieškove, kad Pirkimo sąlygų 39.3 p. nustatytas bendrojo mokumo koeficientas 1,2 dirbtinai riboja tiekėjų konkurenciją. Visų pirma, kaip jau buvo minėta, Pirkimo sąlygų 39.3 p. nustatytas bendrojo mokumo koeficientas yra proporcingas siekiamiems Pirkimo tikslams. Antra, pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamus 2020 m. duomenis, įmonės kurių veiklos rūšis priskirtina Pirkimo objektui, t. y. ekonominės veiklos rūšiai „Statyba“, bendrojo mokumo koeficiento rodiklį 1,2 statistiškai atitiko 31 įmonė, kurių darbuotojų skaičius sudarė 250 ir daugiau, kas reiškia, kad galimų tiekėjų konkurencija yra pakankama. Kita vertus, nėra pagrindo teigti, kad sąlygose reikalaujamą bendrojo mokumo koeficiento rodiklį 1,2 gali atitikti tik 250 ir daugiau darbuotojų turinčios įmonės. Tokio reikalavimo pirkimo sąlygose nenustatyta, o Pirkimui pateikti tiekėjų pasiūlymai (byloje pripažinti neviešais duomenimis) patvirtina, kad bendrojo mokumo reikalavimą gali atitikti ir tiekėjai, kurie turi mažiau nei 250 darbuotojų. Trečia, akcentuotina ir tai, kad pagal Pirkimo sąlygas bendrą pasiūlymą gali teikti ir tiekėjų grupė (pagal jungtinės veiklos sutartį), ką ieškovė šiuo atveju yra padariusi, ir kas papildomai pagrindžia, jog bendrojo mokumo koeficientas 1,2 nustatymas šiuo atveju pernelyg neapribojo tiekėjų konkurencijos.

29.                      Teismas sutinka su ieškove, kad nagrinėjamu atveju, sumažinus kvalifikacijos reikalavimus, neabejotinai pirkime galėtų dalyvauti didesnis tiekėjų skaičius, tačiau šiuo atveju tai būtų nesuderinama su perkančiosios organizacijos pareiga išsiaiškinti, ar tiekėjas yra finansiškai pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas bei Pirkimo tikslais. Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad atsakovė tiekėjų pajėgumui įsitikinti galėjo nustatyti reikalavimą sutarties įvykdymo užtikrinimui. Reikalavimai sutarties įvykdymo užtikrinimui iš esmės yra skirti tiems atvejams, kai Pirkimo sutartis neįvykdoma. Perkančiosios organizacijos valia ir siekis yra viešojo pirkimo sutarties tinkamas įvykdymas, t. y. viešojo pirkimo tikslų pasiekimas. Teismo vertinimu Pirkimo sąlygų 39.3 p. nustatytas bendrojo mokumo koeficientas 1,2 dirbtinai neriboja tiekėjų konkurencijos, yra proporcingas ir susiję su pirkimo objektu, nes leidžia Perkančiajai organizacijai, laikantis VPĮ įtvirtintų principų, pasiekti VPĮ numatytus tikslus – įsigyti reikalingas paslaugas ir darbus, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

30.                      Kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais civilinėje byloje Nr. e3K-3-398-469/2018, nėra pagrindo vadovautis, nes skiriasi minėtos bylos ir šios bylos tiek teisinis reguliavimas, tiek faktinės aplinkybės. Visų pirma, tuo metu galiojo visai kita Metodikos redakcija (akto redakcija, galiojusi nuo 2017-07-01 iki 2021-01-01), kurios 16.1 papunktyje buvo reglamentuotas vieno iš finansinio santykio rodiklių – bendrojo (pastovaus) mokumo koeficiento, kurį nustačius vertinamas įmonės nuosavo kapitalo ir visų įsipareigojimų (ilgalaikių ir trumpalaikių) santykis, taikymas. Šioje normoje, be kita ko, buvo nustatyta, kad bendrojo (pastovaus) mokumo koeficiento reikalavimas nenaudotinas, jei pirkimo sutartyje numatytas avansas ir (ar) tarpiniai mokėjimai, kadangi, periodiškai gaunant mokėjimus už prekes, paslaugas ar darbus, tiekėjui yra lengviau vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Nagrinėjamo ginčo Pirkimo bei šiuo metu galiojančios Metodikos redakcijoje tokios nuostatos (draudimo) nėra. Antra, viešojo pirkimo sutarties projekte buvo nustatyta sąlyga, kad tiekėjui už suteiktas maitinimo paslaugas kas mėnesį bus mokami tarpiniai mokėjimai, t. y. skiriasi pirkimo objektas, taip pat jo vertė ir kt.

31.                      Kiti šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai reikšmės galutinio teismo sprendimo priėmimui neturi, todėl dėl jų plačiau teismas nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

32.                      Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Pirkimo sąlygų 39.3 papunktyje nustatytas bendrojo mokumo koeficiento reikalavimas yra proporcingas, tikslingas ir dirbtinai neapriboja tiekėjų konkurencijos, todėl ieškovės ginčijama Pirkimo sąlyga laikytina pagrįsta ir teisėta, atitinkamai ieškovės ieškinys atmestinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir taikomų laikinųjų apsaugos priemonių

33.                      Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovės ieškinį, jai neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

34.                      Ieškovė laikoma bylą pralaimėjusia šalimi, todėl atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

35.                      Atsakovė prašo priteisti 7535,44 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Sprendžiant klausimą dėl prašymo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, turi būti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio nuostatomis, t. y. išlaidos priteisiamos, jei prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, jos turi būti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms bei neviršyti 2015 m. kovo 19 d. LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimali priteistina suma už atsiliepimo į ieškinį parengimą – 4324,75 Eur (2,5 x 1729,90 Eur); už tripliko parengimą (8.3 p.) – 2594,85 Eur (1,5 x 1729,90 Eur); t. y. iš viso 6919,60 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis (7535,44 Eur) viršija Rekomendacijose nurodytus dydžius, teismas, įvertinęs advokato darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir atliktų procesinių veiksmų apimtį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, sprendžia, kad priteisti didesnes, nei numatytos Rekomendacijose, bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo, todėl atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 6919,60 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

36.                      Kauno apygardos teismas 2022-08-16 nutartimi šioje byloje pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo atsakovę sustabdyti viešojo pirkimo Nr. 616430 „Vandens tiekimo ir buitinių nuotekų šalinimo tinklų statyba Ežerėlio m., Kauno r. sav.“ procedūras ir nesudaryti pirkimo sutarties iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, o pirkimo sutarčiau esant sudarytai, sustabdyti jos vykdymą. Ieškinį atmetus, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, įsiteisėjus – panaikintinos (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270 straipsniu, 4238 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KRS“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Giraitės vandenys“ 6919,60 Eur (šešis tūkstančius devynis šimtus devyniolika eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki įsiteisės teismo sprendimas, įsiteisėjus – panaikinti.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                Edvardas Paliokas