Administracinė byla Nr. eI3-4607-422/2022
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00711-2022-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3; 15.2; 16.6; 17.7; 55.1.1
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugpjūčio 29 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,
sekretoriaujant Henrikai Milevskei,
dalyvaujant pareiškėjams R. M. ir A. M., jų atstovui advokatui Algiui Lukoševičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. M. ir A. M. skundą atsakovei Kalvarijos savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Pareiškėjai R. M. ir A. M. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Kalvarijos savivaldybės administracijos 2022 m. vasario 24 d. raštą Nr. IS-419 (4.8.) „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo (būdų) nustatymo / pakeitimo“; 2) įpareigoti Kalvarijos savivaldybės administraciją teisės aktų nustatyta tvarka pakeisti 0,7000 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdą iš „kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai“ į „rekreacinio naudojimo žemės sklypai“.
Pareiškėjai skunde ir jų atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,7000 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, o naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Pareiškėjai 2022 m. vasario 11 d. Kalvarijos savivaldybės administracijai (toliau – ir atsakovė, Administracija) pateikė prašymą pakeisti Žemės sklypo naudojimo būdą iš „kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai“ į „rekreacinio naudojimo žemės sklypai“.
Atsakovė skundžiamu raštu nepagrįstai atsisakė pakeisti Žemės sklypo naudojimo būdą, atsisakymas neteisėtas, pažeidžia pareiškėjų teises. Sprendimas priimtas formaliais pagrindais, pažeidžiant protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus (principus), neaiškus, nes jame neišdėstyti atsisakymo pakeisti Žemės sklypo naudojimo būdą motyvai ir teisiniai pagrindai.
Nurodė, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtinto Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo (toliau – ir Aprašas) 10 punktas numato, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų prašymu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas.
Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjai kreipėsi į atsakovę dėl jiems nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Aprašo 10 punkte nustatyta supaprastinta tvarka, t. y. nerengiant detaliojo plano, specialiojo teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto. Administracija atsisakė tenkinti prašymą tuo pagrindu, kad pagal Kalvarijos savivaldybės Orijos ežero pakrančių specialųjį planą Žemės sklype draudžiama statyti poilsio pastatus.
Atkreipė teismo dėmesį, jog Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, todėl pagal Specialiojo plano Orijos ežero pakrančių kraštovaizdžio tvarkymo zonų lentelę yra galimas žemės sklypo naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos. Žemės sklype pareiškėjai siekia teikti kaimo turizmo paslaugas.
Tvirtino, jog pagal Specialiojo plano 2.3 punktą pagrindinė žemės, besiribojančios su Orijos ežeru, paskirtis yra žemės ūkio. Remiantis Specialiojo plano 3.3 punktu, didžioji Žemės sklypo dalis nepatenka į Orijos ežero apsaugos juostą, todėl šiame Žemės sklype galima Orijos ežero pakrančių specialiojo plano 2.3 punkte numatyta veikla ir tokiai veiklai vykdyti statomi statiniai. Žemės sklypas yra pietvakarinėje Orijos ežero pakrantėje, todėl jame gali būti teikiamos kaimo turizmo, viešbučių, pramogų paslaugos, plėtojami amatai, plėtojama ir kita ūkinė veikla, suderinama su poilsio, turizmo ir pramogų veikla, gali būti statomi statiniai, įskaitant, bet neapsiribojant tokiai veiklai vykdyti skirti pastatai.
Teigė, jog iš Žemės naudojimo būdų turinio aprašo matyti, kad žemės ūkio paskirties žemės naudojimo būdas gali būti rekreacinio naudojimo žemės sklypai, kurie skirti kaimo turizmo paslaugoms teikti, todėl atsakovė nepagrįstai atsisakė pakeisti Žemės sklypo naudojimo būdą. Nesutiko dėl atsakovės atsiliepime nurodytų argumentų, jog ginčo atveju turi būti taikomas Specialiojo plano 3.5.3 punktas, nes Žemės sklypo pagrindinė paskirtis yra žemės ūkio, o ne kitos paskirties.
Pareiškėjų nuomone, atsakovė netinkamai vertino esamą padėtį ir pareiškėjų siekiamą tikslą, jų prašymas išnagrinėtas formaliai, pažeidžiant tiek Kalvarijos savivaldybės Orijos ežero pakrančių specialiojo plano 2.3 ir 3.3 punktus, tiek Kalvarijos savivaldybės Bendrojo plano sprendinius, sprendimas neaiškus, nemotyvuotas, todėl turi būti panaikintas ir atsakovė įpareigotina pakeisti Žemės sklypo naudojimo būdą.
Atsakovė Kalvarijos savivaldybės administracija su skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, jog pareiškėjai nepagrįstai remiasi Kalvarijos savivaldybės Orijos ežero pakrančių specialiojo plano 2.3 punktu. Pareiškėjų Žemės sklypo teisinį režimą įtvirtina ne Kalvarijos savivaldybės Orijos ežero pakrančių specialiojo plano 2.3 punktas, o 3.5.3 punktas. Pagal Specialųjį planą Žemės sklypas patenka į teritoriją, pažymėtą indeksu NRn, t. y. priskiriamas subnatūraliai (neurbanizuojamai) rekreacinei teritorijai. Pagal Specialiojo plano 3.5.3 punktą, subnatūralios (neurbanizuojamos) rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonoje yra draudžiama statyti poilsio pastatus; leidžiama įrengti poilsiavietes, sustojimo aikšteles ir maudykles; leidžiama formuoti tik minimalią rekreacinę infrastruktūrą, išsaugant gamtinę aplinką, natūralų kraštovaizdį; draudžiama žaloti ir naikinti rekreacinę įrangą, trukdyti ilsėtis.
Teigė, jog pareiškėjų prašymo patenkinimas būtų įtvirtinęs neteisėtumo situaciją, t. y. prieštaravimą Orijos ežero pakrančių specialiojo plano sprendiniams, o taip pat Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo 9 punkto ir Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies reikalavimams. Taigi jų prašymas skundžiamu sprendimu buvo atmestas pagrįstai. Sprendimo panaikinimui nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Byloje ginčas kilo dėl Kalvarijos savivaldybės administracijos 2022 m. vasario 24 d. rašto Nr. IS-419 (4.8.) „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo (būdų) nustatymo / pakeitimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Į bylą pateiktais Nekilnojamojo turto registro duomenimis (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022-03-26 išrašas) nustatyta, jog pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,7000 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, o naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai.
Bylos duomenimis, pareiškėjai 2022 m. vasario 11 d. kreipėsi į Kalvarijos savivaldybės administraciją su prašymu pakeisti Žemės sklypo naudojimo būdą iš „kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai“ į „rekreacinio naudojimo žemės sklypai“, nurodydami, jog numatomas statyti vasarnamis poilsiui.
Kalvarijos savivaldybės administracija šioje byloje skundžiamu sprendimu atsisakė keisti Žemės sklypo naudojimo būdą.
Pareiškėjai, be kitų argumentų, skundžiamo sprendimo neteisėtumą grindžia tuo, kad atsisakymas tenkinti prašymą yra nemotyvuotas, neaiškus, jame neišdėstyti atsisakymo keisti Žemės sklypo naudojimo būdą faktiniai ir teisiniai pagrindai, neatliktas objektyvus ir visapusiškas prašymo vertinimas.
Teismas pažymi, jog ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtinto Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo nuostatos.
Žemės įstatymo (aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2022-01-29 iki 2022-03-01) 2 straipsnio 16 dalyje žemės sklypo naudojimo būdas apibrėžtas kaip teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nurodyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemėje.
Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarką numato Žemės įstatymo 24 straipsnio nuostatos, pagal kurias žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas (1 d.); pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė (2 d.); žemės sklypo naudojimo būdas nustatomas ir keičiamas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Žemės sklypams nustatomi šio Įstatymo 25–29 straipsniuose nurodyti žemės naudojimo būdai. Žemės naudojimo būdų turinį nustato Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos (6 d.).
Byloje nustatyta, jog ginčo teritorija suplanuota Kalvarijos savivaldybės Orijos ežero pakrančių specialiuoju planu, patvirtintu Kalvarijos savivaldybės tarybos 2014 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T-42-5 „Dėl Kalvarijos savivaldybės Orijos ežero pakrančių specialiojo plano patvirtinimo“.
Šioje byloje skundžiamu sprendimu atsakovė atsisakė pakeisti Žemės sklypo naudojimo būdą, atsisakymo priežastimi nurodydama tai, kad minėtame Žemės sklype vadovaujantis Specialiuoju planu draudžiama statyti poilsio pastatus.
Reikalavimus administracinio sprendimo turiniui įtvirtina Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatos. VAĮ 10 straipsnio 5 dalis numato, kad administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas), administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) aiškindamas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d., kurią iš esmės atitinka ginčui aktualiu laikotarpiu galiojančios VAĮ 10 str. 5 d. 5–6 p. nuostatos) yra ne kartą pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. VAĮ keliamų administraciniam aktui reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti ir apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., LVAT 2022 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-507-968/2022). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, dėl kurio jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (LVAT 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1268-662/2018). Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (LVAT 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1268-662/2018). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, jog individualaus administracinio akto motyvai turi būti nurodyti priimtame administraciniame akte, o kilus ginčui teisme, skundžiamo akto priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu (jei jie nebuvo nurodyti) ar papildymas naujais motyvais negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., LVAT 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2804-146/2016).
Šioje byloje skundžiamu sprendimu atsakovė atsisakė keisti Žemės sklypo naudojimo būdą, atsisakymo priežastimi nurodydama tik vieną motyvą (faktinį pagrindą), kadangi šiame Žemės sklype pagal Specialųjį planą draudžiama statyti poilsio pastatus. Teisinis atsisakymo pagrindas Sprendime neišdėstytas.
Atsiliepime atsakovė tvirtino, jog pareiškėjų prašymas skundžiamu sprendimu buvo atmestas pagrįstai, nes, priešingai, būtų prieštaraujama Specialiojo plano sprendiniams, Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtinto Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo 9 punkto ir Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies reikalavimams.
Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnis reglamentuoja Specialiojo teritorijų planavimo dokumentų teisinę galią. Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose parengti ir patvirtinti vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentai ir žemės gelmių naudojimo planai privalomi juos patvirtinusiems subjektams, žemės sklypų valdytojams ir naudotojams, taip pat visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms. Iš esmės ta pati nuostata numatyta ir Aprašo 9 punkte, kuriame nurodyta, jog pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai), išskyrus Aprašo 10 punkte nurodytą atvejį, keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo, savivaldybės tarybos, savivaldybės administracijos direktoriaus arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančios institucijos sprendimu pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus), išskyrus Aprašo 10 punkte nurodytą atvejį, priimamas kartu su sprendimu patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą.
Taigi pagal teisinį reglamentavimą akivaizdu, jog, keičiant Žemės sklypo naudojimo būdą, privalu laikytis teritorijų planavimo dokumentų, be kita ko, ir Specialiuoju planu patvirtintų sprendinių ir reikalavimų, tačiau iš sprendimo turinio neaišku, dėl kokių priežasčių atsisakoma keisti Žemės sklypo naudojimo būdą, nenurodoma, kokiems Orijos ežero pakrančių specialiojo plano sprendiniams tai prieštarautų ir kokie duomenys tai patvirtina.
Iš Specialiojo plano matyti, jog vienas iš jo tikslų yra numatyti rekreacines teritorijas. Pagal bylos duomenis Žemės sklypas yra pietvakarinėje Orijos ežero pakrantėje. Iš į bylą pateiktų duomenų galima spręsti, jog pietvakarinė Orijos ežero pakrantė įtraukta į rekreacijos ir turizmo plėtros teritoriją, tačiau iš sprendimo neaišku, į kokią kraštovaizdžio tvarkymo zoną patenka žemės sklypas, neišdėstyta, dėl kokių priežasčių tiek faktinių aplinkybių (Specialiojo plano tekstinės ir grafinės dalies analizės), tiek teisinio reglamentavimo požiūriu poilsio pastatų statyba draudžiama. Iš skundžiamo sprendimo neaišku, kokia veikla, kokio pobūdžio statinių statyba ginčo teritorijoje galima, ar iš viso negalima, ar tai sudaro kliūtis pradėti žemės naudojimo būdo keitimo procedūrą.
Teismo vertinimu, atsiliepime nurodyti argumentai sprendimo trūkumų nepašalina, be to, su Viešojo administravimo įstatymu ir gero administravimo principu nesuderinama situacija, kai pareiškėjui ginčijamo sprendimo motyvai paaiškėja tik kreipusis į teismą iš atsiliepimo į pareiškėjo skundą.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nustatyti ginčijamo sprendimo trūkumai yra esminiai, nes sukliudė pareiškėjams suprasti sprendimo turinį, identifikuoti teisių pasikeitimo pagrindus ir apimtį, įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, tai sudaro pagrindą sprendimą panaikinti (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis), įpareigojant atsakovę pareiškėjų prašymą išnagrinėti iš naujo, priimant motyvuotą sprendimą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz., LVAT 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006, 2013 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-387/2013, 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-442/2014).
Pažymėtina, jog administracinio akto priėmimas ir šio pobūdžio prašymų išnagrinėjimas yra priskiriamas atsakovės kompetencijai. Teismui įpareigojus atsakovę pareiškėjų prašymą išnagrinėti iš naujo, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimo dėl įpareigojimo pakeisti Žemės sklypo naudojimo būdą į jų prašomą būdą.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.; toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijos pateikia maksimalius dydžius už konkrečias advokato (advokato padėjėjo) teikiamas teisines paslaugas, apskaičiuojamus taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, todėl apskaičiuojant konkrečias sumas už teiktas teisines paslaugas, imamas tas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris galiojo konkrečios teisinės paslaugos teikimo metu. Šioje administracinėje byloje teismo sprendimas priimamas pareiškėjos naudai, todėl ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Pažymėtina, kad pagal LVAT nuosekliai formuojamą administracinių teismų praktiką, tokios advokato suteiktos teisinės paslaugos kaip susitikimas su klientu, teismų praktikos analizė, susipažinimas su (procesiniais) dokumentais, teisinės konsultacijos ir teisinės pozicijos formavimas, teismo sprendimo gavimas laikytinos sudėtine platesnės apimties (turinio) teisinių paslaugų, tokių kaip skundo (apeliacinio skundo) parengimas ar atstovavimas teismo posėdyje, dalimi, todėl patirtos išlaidos už minėtas pavienes paslaugas traktuojamos kaip išlaidos už atitinkamą teisinę paslaugą, pavyzdžiui, skundo (apeliacinio skundo) parengimą ar atstovavimą teismo posėdyje (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-988-756/2015; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-19/2012; 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245-/2012; 2020 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-353-415/2020).
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai R. M. ir A. M. 2022 m. kovo 25 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokatu Algiu Lukoševičiumi. 2022 m. birželio 29 d. pareiškėjai pateikė prašymą priteisti 1112 eurus bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė susipažinimas su bylos duomenimis (100 Eur); papildomų duomenų rinkimas (100 Eur); skundo teismui parengimas (600 Eur); pasirengimas bylos nagrinėjimui (50 Eur); atstovavimas teismo posėdyje (50 Eur); žyminis mokestis (23 Eur). Mokėjimų nurodymai patvirtina, kad pareiškėjai šias išlaidas apmokėjo. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, maksimalus rekomenduojamas už skundo parengimą koeficientas – 2,5. Iš bylos duomenų matyti, kad skundas parengtas 2022 m. kovo 28 d., todėl šiuo atveju aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2021 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 1598,1 Eur. Atitinkamai už skundo parengimą maksimali rekomenduojama priteisti suma – 1089 Eur (su PVM) (1598,1 x 2,5). Kaip matyti 1089 eurų suma neviršija maksimalaus galimo priteisti dydžio.
Taip pat pareiškėjų sumokėta 23,00 Eur žyminio mokesčio suma pripažintina pagrįstomis išlaidomis, susijusiomis su skundo nagrinėjimu, ir yra priteistina pareiškėjams.
Teismo sprendimu pareiškėjų reikalavimai tenkinti iš dalies, todėl patirtos išlaidos priteistinos atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį (žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-730-492/2020).
Pareiškėjai skunde kėlė du reikalavimus, t. y. prašė: 1) panaikinti Kalvarijos savivaldybės administracijos 2022 m. vasario 24 d. raštą Nr. IS-419(4.8.) „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo (būdų) nustatymo/pakeitimo“; 2) įpareigoti Kalvarijos savivaldybės administraciją teisės aktų nustatyta tvarka pakeisti 0,7000 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdą iš „kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai“ į „rekreacinio naudojimo žemės sklypai“.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų reikalavimai patenkinti 50 proc., bei į tai, kad suma už skundo parengimą neviršija maksimalaus galimo priteisti dydžio, iš atsakovės Kalvarijos savivaldybės administracijos pareiškėjams priteistina 556 Eur išlaidų suma (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis, 41 straipsnis) lygiomis dalimis po 278 Eur kiekvienam.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjų R. M. ir A. M. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Kalvarijos savivaldybės administracijos 2022 m. vasario 24 d. raštą Nr. IS-419 (4.8.) „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo (būdų) nustatymo / pakeitimo“.
Įpareigoti atsakovę Kalvarijos savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų R. M. ir A. M. 2022 m. vasario 11 d. prašymą, priimant motyvuotą sprendimą.
Priteisti iš atsakovės Kalvarijos savivaldybės administracijos po 278 Eur (du šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus) R. M. ir A. M. išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėjos Daina Kukalienė
Janina Vitunskienė
Natalja Zelionkienė