Civilinė byla Nr. e2-1210-302/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02686-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Yglė“ ieškinį atsakovui A. Š. dėl nuostolių atlyginimo,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė BUAB „Yglė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. Š. 543 820,38 Eur nuostolių. Neteisėtais veiksmais, sukėlusiais ieškovės nuostolius, ji įvardino buvusio įmonės vadovo A. Š. veiksmus neišsaugant kreditoriui AB Šiaulių bankas įkeisto bendrovės turto – apyvartoje esančių prekių atsargų. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumos ribose areštuoti atsakovui priklausantį turtą.
2. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi ieškovės prašymą atmetė konstatavęs, jog ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Ieškovei apskundus šią nutartį, Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi ją panaikino ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Pakartotinai nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi ieškovės BUAB „Yglė“ prašymą tenkino – ieškinio sumos ribose areštavo atsakovui A. Š. priklausantį nekilnojamąjį turtą ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, o nesant ar esant nepakankamai šio turto, nurodė areštuoti atsakovo pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovui atsiskaityti su ieškovu.
4. Remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartyje pateiktu išaiškinimu apie preliminarų ieškinio pagrįstumą, teismas laikė, kad ieškovės pateiktas ieškinys šiuo atveju atitinka preliminariai pagrįsto ieškinio reikalavimą. Pasisakydamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos egzistavimo teismas pažymėjo, jog šiuo atveju ieškovė jokių duomenų ar aplinkybių, patvirtinančių atsakovo galimą nesąžiningumą nenurodė ir nepateikė, tačiau atsakovo elgesį iki ieškinio pareiškimo teisme, kurį grindė netinkamu bendrovės valdymu, ekonomiškai nenaudingais sprendimais, susijusiais su įmonės turto iššvaistymu, vertino kaip nesąžiningą. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kuriais būtų grindžiama aplinkybė, kad ieškinio kaina šiuo atveju nėra reikšminga laikinųjų pasaugos priemonių taikymui. Neturint jokių duomenų apie atsakovo turtą ir jo finansinę padėtį, teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, ar ieškinio kaina atsakovui yra didelė, ar arešto turtui uždėjimas neproporcingai suvaržys atsakovo teises. Todėl prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas tenkino.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atsakovas A. Š. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepagrįstai traktavo Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartyje padarytus išaiškinimus kaip pripažinimą, jog ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Minėtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas akivaizdžiai įpareigojo pirmosios instancijos teismą pagal pateiktas taisykles išsiaiškinti ar šiuo atveju ieškinys arba jo dalis gali būti laikomas preliminariai pagrįstu, o ne besąlygiškai jį tokiu laikyti.
2. Byloje pateiktos faktinės aplinkybės bei atsakovo pateikti įrodymai patvirtinta, kad ieškovės ieškinys nėra net preliminariai pagrįstas, o eidamas ieškovės direktoriaus pareigas atsakovas tinkamai vykdė įkeitimo sutartyje nustatytus įpareigojimus. Be to, pagal teismų praktiką, įkeitimo sutarties sąlygų pažeidimas savaime nereiškia, kad vadovas pažeidė įstatymuose nustatytas bei fiduciarines pareigas įmonei. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė ieškinyje niekur nenurodė kaip grindžia prašomus priteisti nuostolius, kurių ribose taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
3. Grėsmę būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui turi įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymu suinteresuotas asmuo. Todėl pirmosios instancijos teismas, laikęs, jog atsakovas nepaneigė ieškinio sumos dydžio lyginant su atsakovo turtu, nepagrįstai perkėlė jam įrodinėjimo pareigą. Negana to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad net ir didelė ieškinio suma nėra pakankama taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė atsakovo nesąžiningumo niekaip neįrodė.
6. Ieškovė BUAB „Yglė“ atsiliepime su pateiktu atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė ieškovės ieškinį preliminariai pagrįstu, nes bylos nagrinėjimo metu nurodytos faktinės aplinkybės bei surinkti įrodymai tai akivaizdžiai patvirtina.
2. Teismų praktikoje pripažįstama, jog grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistuoja tuomet, kai ginčas kyla dėl didelės pinigų sumos. Šiuo atveju reikalavimo atsakovui suma laikytina didele.
3. Ieškovė yra bankrutuojanti įmonė ir dėl to byloje egzistuoja viešasis interesas, kuris lemia teismo pareigą aktyviai ginti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (turto areštas), pagrįstumo ir teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, nustatė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė BUAB „Yglė“, pateikusi teismui ieškinį dėl nuostolių iš atsakovo A. Š., buvusio ieškovės vadovo, priteisimo, jame taip pat prašė taikyti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškinyje nurodyti jo nesąžiningi veiksmai bei didelė ieškinio suma kelia grėsmę realiam sprendimo įvykdymui. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinį bei ieškovės argumentus, prašymą patenkino. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą.
9. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš jų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).
10. Nagrinėjamu atveju apeliantas A. Š., nesutikdamas su teismo nutartimi, ginčija abi aukščiau paminėtas sąlygas, būtinas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Pasisakydamas dėl ieškinio preliminaraus nepagrįstumo atsakovas nurodo, kad ieškovės ieškinyje nurodomos aplinkybės yra aiškiai neteisingos, nesąlygojančios jo civilinės atsakomybės, o eidamas įmonės direktoriaus pareigas jis tinkamai vykdė visas jam priskirtas funkcijas. Atsakovas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartyje padarytus išaiškinimus bei nesiėmė savarankiškai tirti preliminaraus ieškinio pagrįstumo.
11. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino preliminarų ieškovės ieškinio pagrįstumą. Preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas; tačiau tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-907-302/2017; 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1563-302/2016; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014;). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-900-464/2017; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju ieškovės pateikto ieškinio forma ir turinys nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo metu atitiko įstatyme keliamus reikalavimus, prie ieškinio buvo pridėti jame išdėstytus reikalavimus pagrindžiantys rašytiniai įrodymai, todėl ieškinys teismo pagrįstai vertintas kaip preliminariai pagrįstas, o apelianto nurodytos aplinkybės šios išvados nepaneigia. Apelianto argumentai apie jo pareigų vykdant įkeitimo sutartį tinkamą vykdymą bei panašiose situacijose teismo priimamus procesinius sprendimus net ir konstatavus neteisėtus veiksmus yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir dėl jų bus pasisakyta priimant galutinį teismo sprendimą.
12. Atsakovas skunde taip pat nesutinka su teismo konstatuotu grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimu. Pažymi, kad ieškovė jokių jo nesąžiningumo įrodymų nepateikė, o teismas nepagrįstai perkėlė šių aplinkybių įrodinėjimo pareigą jam, nors ji tenka būtent laikinųjų apsaugos priemonių taikymu suinteresuotam asmeniui. Su šiais atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka.
13. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018).
14. Nagrinėjamu atveju iš esmės tokios pozicijos teismų praktika rėmėsi ir skundžiamą nutartį priėmęs teismas, tačiau konstatavęs, jog ieškovė jokių atsakovo nesąžiningumo įrodymų nepateikė, o byloje nėra jokių atsakovo turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų, vis tiek taikė byloje laikinąsias apsaugos priemones. Tokia teismo pozicija nėra pagrįsta. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 str.) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 str.) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą/poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui. Tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia ir bendroji įrodinėjimo taisyklė, kad kiekviena šalis turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Todėl šiuo atveju ieškovei nepateikus jokių atsakovo nesąžiningumą patvirtinančių įrodymų, kad esama realios rizikos, kad iki to laiko, kai reikės vykdyti galima teismo sprendimą atsakovas gali būti iššvaistęs, paslėpęs ar sunaikinęs savo turtą arba jį perleidęs kitiems asmenims, arba ruošiasi atlikti tokius veiksmus, ir besiremiant tik deklaratyviais teiginiais apie jo neteisėtus veiksmus, kurie yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti aptariamos grėsmės egzistavimo vien dėl to, kad atsakovas taip pat nėra pateikęs teismui jokių įrodymų. Įrodymus apie savo turtinę padėtį atsakovas turėtų pateikti teismui tik siekdamas paneigti teismo nustatytą grėsmę, tačiau šiuo atveju iš byloje esančių įrodymų ji net ir negalėjo būti nustatyta.
15. Neegzistuojant vienai iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, nėra pagrindo jas taikyti. Dėl šios priežasties atsakovo atskirasis skundas laikytinas pagrįstu, skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Yglė“ prašymą taikyti atsakovo A. Š. atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Teisėja                            Romualda Janovičienė