Civilinė byla Nr. e2-809-1120/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00468-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.1.9.1.3, 3.3.2.6, 3.4.3.9.3

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutarties atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ bankroto byloje,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėja (kreditorė) UAB „Kontmena“ (toliau – ir pareiškėja) pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė pratęsti BUAB „Laugina“ (toliau – ir atsakovė) likvidavimo terminą vieneriems metams ir leisti BUAB „Laugina“ sudaryti sandorius, susijusius su ūkinės veikos tęsimu – toliau nuomoti turtą įmonės likvidavimo metu iki turto pardavimo; vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 40 straipsnio 11 dalimi (toliau – JANĮ) skirti Mindaugui Krupavičiui (toliau – ir nemokumo administratorius) iki 10 MMA dydžio baudą, jos dydį nustatant teismo nuožiūra.

2.       Nemokumo administratorius Mindaugas Krupavičius pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė pratęsti BUAB „Laugina“ likvidavimo procedūroms skirtą terminą vieneriems metams, tačiau nepratęsti leidimo BUAB „Laugina“ nuomoti turtą įmonės likvidavimo metu iki turto pardavimo.

3.       Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Kontmena“ prašymų dėl leidimo sudaryti sandorius pratęsimo bei baudos nemokumo administratoriui skyrimo netenkino, o pareiškėjos UAB „Kontmena“ ir nemokumo administratoriaus Mindaugo Krupavičiaus prašymą dėl likvidavimo dėl bankroto procedūros termino pratęsimo tenkino ir atnaujino terminą BUAB „Laugina“ likvidavimui dėl bankroto užbaigti bei pratęsė jį iki 2022 m. gegužės 7 d.

4.       Teisme buvo gautas pareiškėjos UAB „Kontmena“ atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutarties dalies, kuria netenkinti pareiškėjos prašymai dėl leidimo sudaryti sandorius pratęsimo bei baudos nemokumo administratoriui skyrimo, panaikinimo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos UAB „Kontmena“ atskirąjį skundą.

6.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nei JANĮ, nei CPK nenumato galimybės skųsti teismo nutartį, kuria, jau esant pradėtai galutinei bankroto bylos proceso stadijai – įmonės likvidavimui, buvo atmestas pareiškėjos prašymas dėl leidimo likviduojamai dėl bankroto įmonei nuomoti turtą pratęsimo. Teismo vertinimu, tokia teismo nutartis neužkerta kelio tolesnei bankroto bylos eigai, todėl šioje dalyje yra pagrindas pareiškėjos atskirąjį skundą atsisakyti priimti.

7.       Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad nei JANĮ, nei CPK nenumato galimybės skųsti teismo nutartį, kuria buvo netenkintas prašymas dėl baudos skyrimo. Tokia pozicija ne kartą buvo išsakyta ir teismų praktikoje. Be to, priimta nutartis, kuria nebuvo tenkintas pareiškėjos prašymas dėl baudos skyrimo, šiuo atveju neužkerta kelio tolimesnei bankroto bylos eigai, todėl yra pagrindas ir šioje dalyje pareiškėjos atskirąjį skundą atsisakyti priimti.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Pareiškėja UAB „Kontmena“  atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartį ir atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

9.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Teismas padarė klaidingą išvadą, kad 2021 m. gegužės 13 d. nutartis dalyje dėl atsisakymo sudaryti sandorius neužkerta kelio tolesnei bylos eigai. Teismui neleidus BUAB „Laugina“ sudaryti sandorių šis klausimas administratoriaus ir (ar) kreditorių nebegalės būti keliamas pakartotinai.

9.2.                      BUAB „Laugina“ kreditorių susirinkimo teisės yra perduotos kreditorių komitetui, kuris 2021 m. gegužės 4 d. vienbalsiai yra nusprendęs tęsti ūkinę – komercinę veiklą. Šio sprendimo galiojimas nėra sustabdytas, jis yra privalomas tiek nemokumo administratoriui, tiek ir teismui. Spręsdamas priešingai (ir nemotyvuotai) teismas viršijo savo kompetenciją.

9.3.                      Skundžiama nutartis paneigia pareiškėjos teisę į teisminę gynybą.

9.4.                      Skundžiama nutartis BUAB „Laugina“ ir visiems jos kreditoriams sukels didžiulius nuostolius. Leidžiant BUAB „Laugina“ sudaryti sandorius, BUAB „Laugina“ pardavimo procedūrų vykdymo metu iki turto pardavimo galėtų gauti pajamas už turto nuomą, kurios galėtų būti panaudotos administravimo išlaidoms bei kreditorių įsipareigojimams padengti. Net jei BUAB „Laugina“ pajamų ir negautų, tai BUAB „Laugina“ bent nepatirs išlaidų dėl turto išlaikymo.

9.5.                      Skundžiamoje nutartyje teismas nedetalizavo, kodėl mano, kad BUAB „Laugina“ leidimas sandorius sudaryti gali apsunkinti šio turto pardavimą ar kad tai prieštarautų likvidavimo procedūrų tikslams.

9.6.                      Civilinėje byloje Nr. e2-1162-241/2019 spręstas teisės klausimas yra analogiškas nagrinėjamam teisės klausimui ir teismas privalėjo vadovautis minėtoje nutartyje pateiktais išaiškinimais.

9.7.                      Teismui neatsakius į pagrindinį klausimą – nenustačius, ar nemokumo administratoriaus veiksmai yra teisėti, ar ne, ginčas lieka neišspręstas, nors neskundžiama nutartimi pareiškėjos prašymas dėl baudos paskyrimo buvo atmestas.

10.       Atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą atsakovė BUAB „Laugina“ prašo atskirąjį skundą atmesti.

11.       Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Klausimas dėl leidimo sudaryti sandorius buvo išspręstas dar 2020 m. vasario 27 d. nutartimi, kuria BUAB „Laugina“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, bei suteiktas terminuotas (vienerių metų) leidimas BUAB „Laugina“ sudaryti sandorius, susijusius su ūkinės komercinės veiklos tęsimu – nuomoti turtą įmonės likvidavimo metu iki turto pardavimo. 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi buvo sprendžiamas klausimas ne dėl leidimo BUAB „Laugina“ likvidavimo metu sudaryti sandorius suteikimo, bet dėl jo pratęsimo, todėl teismas pagrįstai nurodė, kad tokia nutartis nėra skundžiama.

11.2.                      BUAB „Laugina“ kreditorių susirinkimas nėra priėmęs sprendimo dėl įmonės pardavimo, todėl kreditoriai neturi įgaliojimų spręsti dėl likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ ūkinės komercinės veiklos vykdymo.

11.3.                      Didžiuliai nuostoliai atsakovei kilo būtent dėl turto nuomos pačiai pareiškėjai UAB „Kontmena“. 2018 m. gegužės 30 d. sutartimi pareiškėjai buvo išnuomotas visas įmonės turtas už kurį ji nemokėjo nuomos mokesčio. 2021 m. balandžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-672-343/2021 BUAB „Laugina“ naudai iš pareiškėjos UAB „Kontmena“ priteista 60 055,42 Eur skolos už turto nuomą. Šios aplinkybės įvertintos ir 2021 m. gegužės 13 d. nutartyje.

11.4.                      Pareiškėja nurodo, jog neketina daryti kliūčių turto pardavimui, tačiau aplinkybė, kad pareiškėja UAB „Kontmena“ nuolat daro kliūtis įmonės turto pardavimui konstatuota 2021 m. sausio 21 d. Kauno apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-830-555/2021.

11.5.                      Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1162-241/2019, kuria remiasi pareiškėja, nėra analogiška nagrinėjamam atvejui. Klausimas dėl leidimo vykdyti sandorius yra skundžiamas, kai jis išsprendžiamas kartu su klausimu dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, kadangi būtent pastaroji nutartis (dėl pripažinimo bankrutavusia) yra visais atvejais skundžiama. Nurodytoje apeliacinio teismo byloje nebuvo sprendžiama dėl situacijos, kai klausimas dėl leidimo toliau vykdyti sandorius išsprendžiamas kartu su klausimu dėl likvidavimo termino pratęsimo.

11.6.                      Remiantis teismų praktika, nutarties dalis, kuria atsisakyta atsakovės nemokumo administratorės įgaliotam asmeniui skirti baudą, nėra apeliacijos objektas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti dėl šios teismo nutarties dalies teikiamą pareiškėjos atskirąjį skundą. Pareiškėja nepateikė jokių argumentų, kodėl reikėtų keisti minėtu klausimu susiformavusią teismų praktiką.

12.       Atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą kreditorius E. L. prašo atskirąjį skundą tenkinti.

13.       Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Kadangi skundžiama nutartis daro įtaką UAB „Kontmena“ materialiosioms teisėms ir pareigoms (taip pat ir visiems atsakovės kreditoriams), tokia nutartis turėtų būti skundžiama, o UAB „Kontmena“ skundas – tenkintas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

15.       Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.

Dėl nutarties dalies, kuria neleista likvidavimo procedūros laikotarpiu sudaryti sandorius, apskundimo

16.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, pratęsęs likvidavimo procedūros terminą, netenkino kreditorės prašymo leisti likvidavimo procedūros laikotarpiu BUAB „Laugina“ sudaryti sandorius, susijusius su ūkinės komercinės veiklos tęsimu – toliau nuomoti turtą iki jo pardavimo. Kreditorei dėl šios nutarties dalies pateikus atskirąjį skundą, teismas jį priimti atsisakė.

17.       CPK 334 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais (1 punktas) arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (2 punktas). Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

18.       JANĮ 83 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas nutartyje likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto nurodo kiekvieno kreditoriaus patvirtintų reikalavimų sumą, taip pat sandorius, kuriuos likviduojamas dėl bankroto juridinis asmuo gali sudaryti.

19.       Pagal JANĮ 84 straipsnio 3 dalį juridinio asmens likvidavimas dėl bankroto negali trukti ilgiau kaip vienus metus nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos, o pagal minėto straipsnio 4 dalį teismas turi teisę šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą pratęsti, jeigu dėl to su motyvuotu prašymu kreipėsi nemokumo administratorius arba kreditorių susirinkimas.

20.       Teisinė įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto koncepcija įsigaliojus JANĮ iš esmės nepasikeitė, todėl aiškinant bendrovės likvidavimo dėl bankroto institutą, atsižvelgiama ir į iki JANĮ įsigaliojimo šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.

21.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorių reikalavimai bankroto procese gali būti užtikrinami dviem būdais: pirma, likviduojant įmonės turtą ir jį realizavus iš gautų pajamų tenkinant kreditorių reikalavimus; antra, užtikrinant įmonės (jos dalies ar gyvybingo verslo) veiklos tęstinumą ir tenkinant kreditorių reikalavimus iš tokios veiklos pajamų. Procedūriškai antrasis būdas įgyvendinamas sudarant įmonės ir kreditorių taikos sutartį bankroto byloje. Šis kreditorių reikalavimų tenkinimo būdas paprastai yra socialiai vertingesnis, nes leidžia suderinti įmonės kreditorių ir jos savininkų (akcininkų) bei visuomenės interesus: išsaugoma verslo sukurta pridėtinė vertė, darbo vietos, įmonė išlieka mokesčių mokėtoju. Todėl iš Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatų analizės išplaukia, kad aptariamas antrasis kreditorių reikalavimų tenkinimo būdas yra prioritetinis. Į likvidavimo stadiją įmonė įžengia tik tada, kai per ĮBĮ nustatytus terminus kreditoriams ir įmonei nepavyko susitarti dėl verslo išsaugojimo ir taikos sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014).

22.       Likvidavimo procedūrų tikslas yra ne tęsti bankrutavusios bendrovės ūkinę komercinę veiklą, tačiau operatyviai realizuoti jos turtą ir iš gautų pajamų patenkinti kreditorių reikalavimus. Tiek bankroto administratorius, tiek ir bankroto procedūrų teisėtumo priežiūrą užtikrinantis teismas turi operatyviai veikti ir priimti tokius sprendimus bei atlikti tokius veiksmus, kurie sudarytų pagrindą kuo greičiau patenkinti kreditorių reikalavimus bei operatyviai ir teisingai išspręsti bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1197-330/2017; 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-826-450/2019; 2021 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-214-407/2021). Kadangi likvidavimo procedūrų metu esminis dėmesys skiriamas būtent turto realizavimui, o ne galimam jo naudojimui, prasidėjus likvidavimo procedūroms galimybė sudaryti kitus nei turto realizavimo sandorius yra ribota. Tai, ar tokie sandoriai yra tikslingi, sprendžia pirmosios instancijos teismas, leisdamas arba atsisakydamas leisti bankrutuojančiai bendrovei juos sudaryti (JANĮ 83 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad tokia teismo nutartis, kuria atsisakoma bankrutuojančiai bendrovei leisti sudaryti nuomos sandorį dėl bankrutuojančios bendrovės turto, neužkerta kelio nei likvidavimo procedūros vykdymui, nei bankroto bylos eigai.

23.       Atsižvelgiant į tai, kad nutarties dėl atsisakymo leisti likviduojamai dėl bankroto bendrovei sudaryti sandorius apskundimo galimybės nenumato nei JANĮ, nei CPK, taip pat į tai, kad tokia nutartis neužkerta kelio nei likvidavimo procedūroms, nei bankroto bylos eigai, be to, atsižvelgiant į likvidavimo procedūros tikslą operatyviai realizuoti bankrutuojančios bendrovės turtą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti kreditorės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 13 nutarties dalies, kuria kreditorės prašymas dėl leidimo sudaryti nuomos sandorį netenkintas.

24.       Papildomai pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2-1162-241/2019 nurodė, kad sandoriai, kuriuos teismas leidžia bankrutuojančiai įmonei sudaryti (tęsti jų vykdymą), yra teismo nutarties likviduoti įmonę dalis ir yra skundžiama, todėl nėra pagrindo nutartį dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto išskaidyti į atskiras dalis ir spręsti dėl skirtingos jų apskundimo tvarkos. Nagrinėjamu atveju nutartis dėl likvidavimo procedūros termino pratęsimo ne tik neužkerta kelio tolesnei bankroto bylos eigai, bet ir pratęsia jos eigą, todėl tokia nutartis atskiruoju skundu nėra skundžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1160-781/2020; 2021 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-569-798/2021). 

25.       Dėl kreditorės argumentų, jog buvo pažeista jos teisė į teisminę gynybą, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas suponuoja, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama prieinama teisminė gynyba, tačiau teisė į teisminę gynybą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Civiliniame procese teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui, pavyzdžiui, besikreipiantis į teismą asmuo turi turėti teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 5 straipsnis), sumokėti žyminį mokestį (CPK 80 straipsnis) ir kt. Teisė į apeliaciją taip pat įgyvendinama laikantis CPK nustatytos tvarkos, todėl įstatyme įtvirtintas ribojimas skųsti tam tikras teismo nutartis atskirai nuo apeliacinio skundo (atskiruoju skundu) apeliacine tvarka, negali būti aiškinamas kaip teisės į teisminę gynybą ribojimas. Atsižvelgiant į tai, atmestini kreditorės argumentai dėl pažeistos teisės į teisminę gynybą.

26.       Kiti kreditorės argumentai yra susiję ne su skundžiama Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi, tačiau su Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi ir jos vertinimu. Konstatavus, kad minėta nutartis yra neskundžiama ir nagrinėjamoje byloje nesudaro apeliacijos objekto, plačiau dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutarties teisėtumo nepasisakoma. 

Dėl nutarties dalies, kuria atsisakyta nemokumo administratoriui skirti baudą, apskundimo

27.       Nagrinėjamu atveju kreditorė, remdamasi JANĮ 40 straipsnio 11 dalimi, prašė skirti nemokumo administratoriui iki 10 MMA dydžio baudą. Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi prašymą tenkinti atsisakė, nurodydamas, kad minėta įstatymo nuostata nenumato galimybės skirti baudą nemokumo administratoriui. Šią nutarties dalį kreditorė apskundė atskiruoju skundu, tačiau teismas atskirąjį skundą priimti atsisakė.

28.       JANĮ 40 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad asmeniui, trukdžiusiam paskirtam nemokumo administratoriui vykdyti nemokumo proceso administravimą, teismas gali skirti iki 10 MMA dydžio baudą.

29.       CPK 334 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais (1 punktas) arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (2 punktas). Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

30.       Aiškindamas CPK X skyriaus nuostatas, reglamentuojančios teismo nuobaudų rūšis bei jų skyrimą, Lietuvos apeliacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką – jos nenustato procesinės teisės atskiruoju skundu skųsti teismo nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas skyrė arba atsisakė skirti proceso dalyviui baudą. Toks teismo procesinis sprendimas neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalis). Atskiruoju skundu gali būti skundžiamas tik teismo atsisakymas baudą panaikinti ar ją sumažinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1289-943/2017; 2020 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-117-464/2020, kt.).

31.       Atkreiptinas dėmesys, kad CPK įtvirtintos nuobaudos įprastai yra skiriamos proceso dalyviams už veiksmus, kuriais yra trukdoma sklandžiam teisminiam procesui, pavyzdžiui, nepranešus teismui apie atstovavimo santykių pabaigą (CPK 51 straipsnio 4 dalies 5 punktas), asmeniui, piktnaudžiaujančiam nušalinimo teise (CPK 69 straipsnis 5 dalis) ar kitomis procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 2 dalis), nepagrįstai atsisakius liudyti (CPK 191 straipsnio 1 dalis), neįvykdžius teismo reikalavimo pateikti daiktinį įrodymą (CPK 207 straipsnis) ir kitais atvejais. Taigi įprastai proceso dalyviui skiriama bauda už konkretaus teismo nurodymo neįvykdymą ar konkrečios procesinės teisės netinkamą įgyvendinimą, o padarytas pažeidimas, už kurį skiriama nuobauda, įprastai nesudaro pagrindo pažeidėjui taikyti civilinę atsakomybę.

32.       Kita vertus, JANĮ nustato, kad nuobaudas nemokumo administratoriui skiria Nemokumo administratorių rūmų prezidiumas šiais atvejais: 1) nemokumo administratorius nesilaiko Nemokumo administratorių etikos kodekso; 2) nemokumo administratorius nekelia profesinės kvalifikacijos; 3) nemokumo administratorius juridinis asmuo nesilaiko reikalavimo dėl darbo organizavimo ir kontrolės tvarkos nustatymo ir jos laikymosi užtikrinimo (JANĮ 148 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad JANĮ normos neįtvirtina galimybės teismo nutartimi skirti nemokumo administratoriui baudą už netinkamą nemokumo proceso organizavimą. Vis dėlto, nemokumo administratorius yra savo srities profesionalas ir privalo laikytis profesinei veiklai keliamų reikalavimų, savo pareigas atlikti atidžiai ir rūpestingai (CK 6.38 straipsnio 2 dalis), todėl nemokumo administratoriaus atliekamas tinkamas nemokumo proceso organizavimas ir vykdymas  užtikrinamas ne tik nuobaudų, kurias skiria Nemokumo administratorių rūmai, forma, tačiau taip pat ir nemokumo administratoriaus atstatydinimo institutu (JANĮ 39 straipsnis), be to, gali būti keliamas ir nemokumo administratoriaus civilinės atsakomybės klausimas (CK 6.38 straipsnis, 6.245 straipsnis).

33.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad JANĮ nenumato galimybės teismo nuožiūra skirti nemokumo administratoriui baudą už netinkamą nemokumo proceso organizavimą. Teismo nutartys, kuriomis atsisakoma tenkinti tokius pareiškėjų prašymus, neužkerta kelio tolesnei proceso eigai, todėl yra neskundžiamos. Be kita ko, nuobaudų skyrimo nemokumo administratoriams klausimą sprendžia Nemokumo administratorių rūmų prezidiumas. Jei neteisėtais nemokumo administratoriaus veiksmais vykdant nemokumo procedūras buvo padaryta žala, gali būti keliamas nemokumo administratoriaus civilinės atsakomybės klausimas, tačiau toks ginčas nėra sprendžiamas naudojantis baudos institutu.

34.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmestini kreditorės argumentai dėl to, kad atsisakius skirti nemokumo administratoriui baudą formaliais pagrindais, byloje liko neišsiaiškinta, ar nemokumo administratoriaus veiksmai nemokumo procese yra teisėti, ar ne. Kaip minėta, nemokumo administratoriaus veiksmų teisėtumo vertinimas už netinkamą nemokumo proceso organizavimą sprendžiamas civilinės atsakomybės byloje, o ne skiriant teismo nuobaudas.

Dėl procesinės bylos baigties

35.       Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti kreditorės atskirąjį skundą, todėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                     Agnė Tikniūtė