Administracinė byla Nr. A-5082-662/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02496-2017-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.2; 21.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui (teisių perėmėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) dėl įsakymų panaikinimo, grąžinimo į buvusias pareigas, negauto darbo užmokesčio ir neturtinės žalos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas E. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus RAAD) 2017 m. birželio 20 d. įsakymą Nr. VR-P-183 (toliau – ir Įsakymas Nr. 183); 2) panaikinti Vilniaus RAAD 2017 m. birželio 20 d. įsakymą Nr. VR-P-181 (toliau – ir Įsakymas Nr. 181); 3) grąžinti pareiškėją į buvusias pareigas; 4) priteisti iš atsakovo negautą vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2017 m. birželio 21 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 5) priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 6) priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad pagal 2016 m. birželio 1 d. sudarytą darbo sutartį dirbo Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros vedėju. Pažymėjo, kad darbdavys nuolat jam darė psichologinį spaudimą išeiti iš darbo, kėlė vis naujus reikalavimus, nustatinėjo neįmanomas įvykdyti darbines užduotis, o per 2017 m. pirmą pusmetį jo atžvilgiu atlikta 13 tarnybinių patikrinimų. Pareiškėjo įsitikinimu, Vilniaus RAAD direktorius tyčia stengėsi jį sumenkinti kolegų akivaizdoje, viešai duodamas nurodymus atlikti užduotis ir demonstruodamas aiškų priešiškumą.
3. Pareiškėjas teigė, kad nusižengimo, už kurį paskirta nuobauda atleidimas iš pareigų, metu galiojančių griežto papeikimo nuobaudų neturėjo. Paaiškino, kad atsakovo buvo nušalintas nuo pareigų ir pasirašytinai nesupažindintas apie galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Grinda” ir UAB „Vilniaus vandenys” planinių patikrinimų. Akcentavo, kad atsakovas, pažeisdamas imperatyvius reikalavimus, nesudarė galimybių jam realizuoti savo teisės teikti paaiškinimus, papildomus dokumentus bei teisės į tinkamą gynybą. Pažymėjo, kad atsakovas nevertino paskirtos tarnybinės nuobaudos griežtumo, adekvatumo ir proporcingumo inkriminuojamiems pažeidimams požiūriu, nuodugniai neištyrė inkriminuojamų nusižengimo aplinkybių, nenustatė realių pažeidimo pasekmių.
4. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. gegužės 16 d. atliko planinį UAB „Grinda” patikrinimą, tačiau dėl atsakovo neteisėtų veiksmų negalėjo pateikti paaiškinimų ir dokumentų kopijų. Pareiškėjas nesutiko su Įsakymo Nr. 183 1.1 ir 1.2 punktuose nurodytais pažeidimais. Pažymėjo, kad atsakovo sprendimu nuo 2017 m. balandžio mėn. pradžios buvo išleistas kasmetinių atostogų ir į darbą grįžo tik 2017 m. balandžio 27 d. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas 2017 m. gegužės 17 d. viešai Lietuvos ryto žinių laidoje „Reporteris” pareiškęs, jog pareiškėjas negali dirbti atsakovo vadovaujamoje įstaigoje, akivaizdžiai pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, pareiškėjo teisę į teisingą galimo tarnybinio nusižengimo nagrinėjimą, gynybos, proporcingumo, nešališkumo principus, todėl mano, kad 2017 m. birželio 20 d. išvada Nr. VR-1.3-397 yra šališka, o atliekant tyrimą buvo vykdomas ne teisingumas, o atsakovo viešai išreikšta valia – surasti būdų pareiškėją atleisti iš užimamų pareigų.
5. Pareiškėjo nuomone, atsakovas, skirdamas tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą –nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos (administracinė byla Nr. A14-726/04) praktikos, nes nebuvo atsižvelgta nei į kaltės formą, nei į pažeidimo priežastis, nei į tai, kad pažeidimas nesukėlė jokių pasekmių. Akcentavo, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 30 straipsnio 1 dalyje aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinti tarnybinei nuobaudai skirti terminai: vienas mėnuo, du mėnesiai, šeši mėnesiai ir treji metai, todėl įvertinus tai, jog nuo inkriminuojamojo nusižengimo padarymo dienos iki tarnybinės nuobaudos skyrimo praėjo daugiau kaip šeši mėnesiai, Įsakymas dėl griežto papeikimo yra neteisėtas.
6. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nėra pasirašytinai supažindintas su lokaliu teisės aktu – Vilniaus RAAD direktoriaus 2011 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. VR-V-214. Teigė, kad ne vieną kartą informavo Vilniaus RAAD apie darbovietėje egzistuojančią darbo krūvio disproporciją, kuri neigiamai veikia ir yra tiesioginis priežastinis ryšys, darantis įtaką Vilniaus miesto agentūros darbų kokybei. Pareiškėjo vadovaujamame struktūriniame padalinyje Vilniaus miesto agentūroje susiklostė faktinė situacija, kuomet tiek jis pats, tiek ir Vilniaus miesto agentūros darbuotojai vykdė pavestas užduotis atlikdami kelių pareigybių funkcijas, kadangi laikotarpiu nuo 2016 m. spalio mėn. iki 2017 m. sausio mėn. Vilniaus miesto agentūroje dalis darbuotojų sirgo, buvo laisvų etatų, atsakovo valia vienas iš darbuotojų perkeltas į kitą struktūrinį padalinį. Pažymėjo, kad susiklosčiusi situacija buvo tokia, kad pareiškėjui nebuvo realios galimybės veikti kaip to reikalauja teisės aktai.
7. Pareiškėjas prašymą priteisti neturtinės žalos atlyginimą grindė aplinkybėmis, kad dėl atsakovo psichologinio smurto prarado galimybę tęsti valstybės tarnautojo karjerą, teisę į gerą valstybės tarnautojo atlyginimą, sutriko sveikata, prarado draugus.
8. Atsakovas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (teisių perėmėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
9. Atsakovas nurodė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatyta, jog pareiškėjui 2017 m. I ketvirtyje buvo pavesta atlikti tris planinius patikrinimus: UAB „Grigiškių komunalinis ūkis“, UAB „Grinda“ ir UAB „Vilniaus vandenys“. Atliekant Vilniaus miesto agentūros 2017 m. vykdomų planinių patikrinimų analizę pastebėta, kad šie patikrinimai neatliekami (neatlikti). Pažymėjo, kad 2017 m. gegužės 10 d. pakvietus pareiškėją pasiaiškinti dėl atliekamų patikrinimų, šis į pokalbį neatvyko. Atsakovo teigimu, buvo pagrįstų įtarimų, kad patikrinimai išvis nebuvo atlikti, tačiau tarnybinė nuobauda skirta už įrodytus ir akivaizdžius nusižengimus, t. y. UAB „Vilniaus vandenys“ patikrinimo atlikimą praleidus terminą ir UAB „Grinda“ patikrinimo neatlikimą.
10. Atsakovas paaiškino, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, parinkta pareiškėjui už pakartotinį tarnybinį pažeidimą, esant skirtam griežtam papeikimui. Griežtas papeikimas pareiškėjui skirtas Vilniaus RAAD direktoriaus Įsakymu Nr. 181, taip pat nustatytos sunkinančios aplinkybės – per paskutinius metus skirtos net 5 pastabos. Atsakovo nuomone, pareiškėjo nurodytu psichologiniu smurtu negali būti pripažįstami atvejai, kai norminių teisės aktų nustatyta tvarka taikomos procedūros, susijusios su tarnybinių nusižengimų tyrimu, išaiškinimu bei tarnybinės atsakomybės realizavimo mechanizmu. Akcentavo, kad Vilniaus miesto agentūros veiklos patikrinimas, kurio metu nustatyti pareiškėjo tarnybinio nusižengimo požymiai, yra VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas tarnybinis patikrinimas (vidaus kontrolės forma), todėl dėl šios priežasties taikomas trejų metų tarnybinės nuobaudos skyrimo senaties terminas.
11. Atsakovas nesutiko su teiginiais, jog pareiškėjas nebuvo supažindintas su teisės aktais. Pažymėjo, jog pareiškėjui šioje administracinėje byloje ginčijama tarnybinė nuobauda taikyta ne už Vilniaus RAAD direktoriaus 2011 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. VR-V-214 nuostatų pažeidimą, todėl šios aplinkybės yra teisiškai nereikšmingos. Atkreipė dėmesį, kad minėtas įsakymas yra paskelbtas įstaigos tinklapyje http://vrd.am.lt, rubrikoje „Informacija darbuotojams“. Pažymėjo, kad padalinio vadovas turi priimti racionalius sprendimus, paskirstyti darbus taip, kad būtų įgyvendinami padaliniui nustatyti uždaviniai ir laiku atliekamos pavestos funkcijos. Pabrėžė, kad pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas traktuotinas kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas.
II.
12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
13. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byla nagrinėjama iš naujo, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2018 m. kovo 19 d. nutartimi panaikinus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir perdavus bylą nagrinėti iš naujo, konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas sprendime neanalizavo pareiškėjo argumentų, kurie siejami su priešiškais jo atžvilgiu Vilniaus RAAD direktoriaus veiksmais, taip pat neišanalizavus, ar pareiškėjas jam inkriminuojamas veikas padarė dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, t. y. didelio darbo krūvio.
14. Teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, vadovaudamasis VTĮ 30 straipsnio 1–2 dalimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika administracinėje byloje Nr. A492-1159/2014 ir atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 4 d. pažymą apie Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros veiklos patikrinimo rezultatus bei Vilniaus RAAD 2015 m. gegužės 26 d. išvadą Nr. VR-1.3-359, sprendė, jog nagrinėjamu atveju buvo atliekamas kompetentingos institucijos patikrinimas, o pareiškėjui inkriminuoti pažeidimai padaryti 2016 m., dėl ko šiuo atveju netaikomas šešių mėnesių terminas nuobaudai skirti.
15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – paskirta už Vilniaus miesto agentūros vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Vilniaus RAAD direktoriaus 2016 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. VR-V-58 (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.1 papunkčio, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų pažeidimus.
16. Teismas, vertindamas pareiškėjui konstatuoto Pareigybės aprašymo 7.1 papunkčio pažeidimą, analizavo byloje pateiktas Teršalų normatyvų viršijimo fiksavimo ir sankcijų taikymo kontrolines korteles (toliau – ir kortelės), kuriose užfiksuotas laikas, kuomet pareiškėjas jas gavo ir perdavė kompetentingam darbuotojui vykdyti. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo pateiktas korteles įrodymų patikimumo aspektu, spręsdamas, jog jos negali būti pripažintos įrodymais nagrinėjamoje byloje, nes gautos privačiai, o ne oficialiai. Pažymėjo, kad pareiškėjas šių kortelių, kurios galimai patvirtintų laiku įvykdytą jo pareigą jas vizuoti vykdytojui, neteikė nei tarnybinio patikrinimo metu, nei pirmą kartą bylą nagrinėjant teisme. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo pateiktų kortelių turinys prieštarauja oficialiai byloje pateiktų kortelių turiniui, todėl neatitinka įrodymams keliamo patikimumo reikalavimo, dėl ko jos nepripažintos įrodymais. Pažymėjo, kad iš byloje pateiktų oficialių kortelių matyti, jog pareiškėjas jas nukreipė vykdyti po kelių mėnesių nuo jų gavimo dienos, o kortelės Nr. VR-5.7-32, Vilniaus miesto agentūroje gautos 2016 m. liepos 1 d., ir kortelės Nr. VR-5.7-48, Vilniaus miesto agentūroje gautos 2016 m. spalio 31 d., apskritai nenukreipė vykdyti. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo pareigybės aprašyme tarp kitų funkcijų, nustatytų pareiškėjui kaip padalinio vadovui, įtvirtinta darbo organizavimo funkcija, kuria siekiama užtikrinti teisės aktuose nustatytų Vilniaus RAAD uždavinių ir funkcijų įvykdymą. Pabrėžė, kad nors teisės aktai nenustato termino, per kurį pareiškėjas, kaip vadovas, privalėjo pavesti užduotis vykdyti pavaldiems asmenims, tačiau byloje nustatyti terminai, t. y. 80 darbo dienų (toliau – ir d. d.), 117 d. d., 30 d. d., 22 d. d., per kuriuos kortelės buvo nukreiptos vykdyti, nepadeda įgyvendinti keliamus uždavinius aplinkos apsaugos srityje ir sudaro sąlygas ūkio subjektams išvengti atsakomybės.
17. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą pirmosios instancijos teismas sutiko su 2017 m. gegužės 26 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. VR-1.3-359 padaryta išvada, jog pareiškėjas, būdamas Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros vedėju, netinkamai organizavo darbą, delsdamas nukreipti vykdyti korteles bei pavesdamas atlikti ūkio subjektų patikrinimus tam įgaliojimų neturintiems asmenims. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, minėtoje tarnybinio patikrinimo išvadoje pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas savo veiksmais (neveikimu) pažeidė viešąjį interesą, kas vertintina kaip tarnybinę atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
18. Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, jog jis nebuvo supažindintas su Vilniaus RAAD direktoriaus 2011 m. gruodžio 31 d. įsakymu, kadangi Pareigybės aprašymo 6.3 papunktyje nustatytas specialusis reikalavimas Vilniaus miesto agentūros vedėjo pareigas einančiam valstybės tarnautojui būti susipažinusiam su aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiais teisės aktais. Pažymėjo, kad pareiškėjas, pasirašydamas Pareigybių aprašymą, patvirtino, jog yra su juo susipažinęs. Be to, kiekvienoje kortelėje yra nurodytas minėtas Vilniaus RAAD direktoriaus įsakymas, kuris paskelbtas Vilniaus RAAD interneto tinklalapyje rubrikoje „Informacija darbuotojams“.
19. Dėl pareiškėjo argumentų, jog Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūroje buvo didelė darbų disproporcija, trūko žmonių, darbo krūvis per didelis, kas apsunkino darbų paskirstymą, o pagal nusistovėjusią praktiką patikrinimus būdavo pavesta atlikti ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iš Vilniaus RAAD 2017 m. kovo 1 d. rašto matyti, jog Vilniaus miesto agentūros darbui užtikrinti suteikta tarnybinė pagalba, o darbuotojams paskirti priedai už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą. Teismas vertino, kad pareiškėjas darbo krūvį Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūroje įrodinėjo abstrakčiais teiginiais, galimybės prašyti išduoti liudijimą gauti reikiamą medžiagą pareiškėjas atsisakė, o net ir įrodžius buvus didelį darbo krūvį, tai nesudarytų prielaidos ir nebūtų objektyvi priežastis pažeidinėti teisės aktų reikalavimus.
20. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas, nes nenumatė, jog dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti. Pažymėjo, kad dėl nurodytų pareiškėjo veiksmų nebuvo nedelsiant nutrauktas aplinkos teršimas, dėl pasibaigusio senaties termino sudarytos sąlygos išvengti atsakomybės ir pavaldiems asmenims viršyti jiems suteiktus įgaliojimus. Įvertinęs pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, kaltės laipsnį, neigiamas pasekmes, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teismas sprendė, kad pareiškėjui pritaikyta proporcinga nuobauda pažeidimo sunkumui, dėl ko nėra pagrindo naikinti Įsakymo Nr. 181, remiantis pareiškėjo skunde nurodytais motyvais.
21. Teismas, vertindamas, ar pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą, atsižvelgė į 2017 m. gegužės 25 d. Vilniaus RAAD pranešimą apie galimą tarnybinį nusižengimą Nr. VR-1.3-355, Vilniaus RAAD Administravimo ir teisės skyriaus 2017 m. gegužės 26 d. užregistruotą registruotą laiško siuntą bei vadovavosi Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“, (toliau – ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės) 3, 7–8 punktais. Teismas pažymėjo, kad nors Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse nėra nustatyta pranešimo išsiuntimo tvarka, tačiau atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų, atsakovas pranešimą pareiškėjui pagrįstai išsiuntė adresu pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 8 punktą paaiškinimo pateikimas yra pareiškėjo teisė, bet ne pareiga, todėl pareiškėjo argumentą dėl apribotos teisės pateikti paaiškinimą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo teiginį, jog nusižengimo, kuriuo kaltinamas, metu neturėjo galiojančio griežto papeikimo, kadangi tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – pareiškėjui paskirta anksčiau nei priimtas Įsakymas Nr. 183 dėl atleidimo iš pareigų, o šie abu Įsakymai priimti atsižvelgiant į skirtingas tarnybinio patikrinimo išvadas. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo teigti, jog Įsakymas Nr. 183 priimtas dar nesant galiojančios nuobaudos – griežto papeikimo, nes įstatymas nereikalauja, kad nuobauda galiotų, pakanka, jog ji būtų taikyta.
22. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Vilniaus vandenys“ patikrinimas pradėtas 2017 m. kovo 23 d., o baigtas – 2017 m. balandžio 28 d. UAB „Grinda“ patikrinimas pradėtas 2017 m. kovo 30 d., o baigtas – 2017 m. gegužės 16 d. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. D1-145 patvirtinto Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų aprašo (toliau – ir Aprašas) 23 punktu, teismas nustatė, kad UAB „Vilniaus vandenys“ patikrinimas turėjo būti baigtas iki 2017 m. balandžio 21 d., o UAB „Grinda“ – iki 2017 m. balandžio 28 d. Aplinkybės, kad pareiškėjas tarnybinio patikrinimo laikotarpiu buvo kasmetinėse atostogose, teismas nevertina kaip svarbios, pateisinant UAB „Vilniaus vandenys“ 7 dienom pavėluotai atliktą patikrinimą. Be to, pareiškėjas turėjo teisę pratęsti planinių patikrinimų terminus, tačiau tokių veiksmų nesiėmė.
23. Teismas sprendė, kad byloje esantys raštai ir patikrinimo aktai patvirtina, jog pareiškėjas UAB „Vilniaus vandenys“ ir UAB „Grinda“ planinius patikrinimus atliko pavėlavęs daugiau nei mėnesį (UAB „Vilniaus vandenys“ atveju) ir daugiau nei dvi savaites (UAB „Grinda“ atveju), todėl atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Aprašo 23 punkto, Vilniaus RAAD direktoriaus 2015 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. VR-V-244 patvirtintų Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, taisyklių (toliau – ir Taisyklių) 26 punkto, Vilniaus RAAD direktoriaus 2017 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. VR-V-15 2.1 papunkčio, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų, Pareigybės aprašymo 7.13 papunkčio nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, jog nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, t. y. pareiškėjas nesilaikė teisės aktuose nustatytų terminų, šie veiksmai atlikti netiesiogine tyčia ir tokiais veiksmais pareiškėjas sumenkino valstybės tarnybos prestižą. Teismas konstatavo, kad ginčijamas Įsakymas Nr. 183 priimtas teisėtai ir pagrįstai, tarnybinė nuobauda paskirta atsižvelgus į teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo šio įsakymo naikinti, remiantis skunde išdėstytais motyvais.
24. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su Vilniaus RAAD 2017 m. gegužės 26 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. VR-1.3-359 nustatyta tarnybinę atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kadangi įsakymai, kuriais pareiškėjui paskirtos pastabos ir griežtas papeikimas, ginčijami teisme, dėl ko nesant įsiteisėjusių teismo sprendimų dėl šių įsakymų, nelaikytina, jog jais paskirtos nuobaudos yra pareiškėjo tarnybinę atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
25. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios patvirtintų pareiškėjo teiginius, jog tarnybinis tyrimas atliktas šališkai. Pažymėjo, kad pareiškėjas, manydamas, jog komisija, kuri atliko jo atžvilgiu pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą, buvo šališka, nepasinaudojo teise reikšti nušalinimą, kaip tai nustatyta Taisyklių 9 punkte. Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino pareiškėjo argumentus dėl priešiško jo atžvilgiu Vilniaus RAAD direktoriaus veiksmų, kadangi Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinis skyrius atlikdamas tyrimą nenustatė teisiškai reikšmingų įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo teiginius. Pažymėjo, kad esant įtarimams, jog darbuotojas netinkamai atlieka jam pavestas funkcijas, darbdavys turi teisę (pareigą) atlikti tarnybinius darbuotojo veiklos patikrinimus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymus, nenustatė konkrečių faktų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad Vilniaus RAAD direktorius pareiškėjo atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą. Akcentavo, kad liudytojai patvirtino, jog apie galimą spaudimą kolegos tik kalbėjo, tačiau nė vienas asmeniškai nematė vykstančio konflikto. Teismas vertino, kad tvyranti įtampa dėl patikrinimų, kurių buvo ne vienas, neatitinka psichologinio smurto sąvokos.
26. Teismas, nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, o reikalavimą grąžinti pareiškėją į buvusias pareigas ir priteisti iš atsakovo negautą vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2017 m. birželio 21 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, vertino kaip išvestinį reikalavimą panaikinti Vilniaus RAAD Įsakymus Nr. 181 ir Nr. 183.
III.
27. Pareiškėjas E. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
28. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia šiais argumentais:
1) skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka tinkamo teismo sprendimams keliamo motyvavimo reikalavimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 87 straipsnio 4 dalyje. Pareiškėjo nuomone, teismas nepateikė motyvų, pagrindžiančių savo išvadų, pagal kurias Vilniaus RAAD direktoriaus 2017 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. VR-V-14 atliktas tyrimas priskirtinas kompetentingos institucijos patikrinimui VTĮ 30 straipsnio 1 dalies prasme. Teigia, kad vietoj to, jog atliktų savarankišką tyrimą, teismas perrašė atsakovo išvadas. Pažymi, kad teismas apskritai nepasisakė dėl pareiškėjo nurodytos esminės aplinkybės, jog 2016 m. gruodžio mėn. kortelių popierinis egzempliorius buvo vizuotas papildomai, kas patvirtina, jog kortelės realiai vizuotos anksčiau nei nustatyta. Akcentuoja, kad teismas nenurodė motyvų, atsakančių į klausimą, kodėl didelis darbo krūvis nėra laikytinas objektyvia priežastimi, pateisinančia pareiškėjo patikrinimų nukreipimą Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis. Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl jo prašymų apklausti liudytojus ir išreikalauti papildomus įrodymus.
2) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, perdavė ją nagrinėti pirmosios instancijos teismui ir ištirti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nurodytas aplinkybes, o ne išnagrinėti bylą iš naujo visa apimtimi;
3) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad griežtas papeikimas pareiškėjui paskirtas teisėtai:
3.1. teismas klaidingai Vilniaus RAAD direktoriaus 2017 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. VR-V-14, kuris pakeistas 2017 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. VR-V-43, pagrindu atliktą tyrimą sutapatino su VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatytu kompetentingos institucijos patikrinimu, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju taikytinas specialusis trejų metų, o ne bendrasis šešių mėnesių tarnybinės nuobaudos skyrimo naikinamasis terminas. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atliktas nei auditas ar piniginių arba kitokių vertybių revizija (inventorizacija), nei Seimo kontrolieriaus, nei tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, todėl nepagrįstai taikytas trejų metų, o ne šešių mėnesių tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas. Teigia, kad kompetentingos institucijos tyrimui negali būti prilyginamas darbdavio pavedimu atliekamas vidinis tarnybinis tyrimas, nes tokia išvada prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, Valstybės tarnybos departamento nuomonei dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo ir kompetentingos institucijos patikrinimo santykio bei pačiai kompetentingos institucijos sampratai. Pasak pareiškėjo, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, taip pat neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas apie galimą tarnybinį nusižengimą, už kurį skirtas griežtas papeikimas, buvo informuotas abstrakčiai, nesilaikant teisės aktų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos suformuotų tokiam pranešimui keliamų reikalavimų;
3.2. teismas klaidingai nustatė normatyvų viršijimo fiksavimo ir sankcijų taikymo kontrolinių kortelių nukreipimo vykdyti ir tokio nukreipimo laiko aplinkybes, kadangi nepripažino įrodymais pareiškėjo pateiktų kortelių ir ignoravo faktą, kad atsakovas neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti ataskaitas apie sankcijų taikymą pažeidėjams. Ataskaitų turinys patvirtintų tai, jog kortelės buvo nukreiptos vykdyti ir sankcijos skirtos anksčiau nei nustatyta, dar iki papildomo popierinių kortelių egzempliorių vizavimo;
3.3. teismas nepagrįstai konstatavo esant tarnybinio nusižengimo sudėties elementą – neteisėtus veiksmus. Pareiškėjo nuomone, tinkamas darbo organizavimas yra pernelyg abstrakti bendro pobūdžio pareiga, todėl nepakanka konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai organizavo darbą, būtina įvardinti, kokią konkrečią valstybės tarnybos pareigą jis pažeidė, ko nagrinėjamoje byloje nebuvo padaryta;
3.4. teismas be pagrindo neatsižvelgė į 2018 m. gegužės 15 d. teismo posėdžio metu teiktus liudytojo E. A. paaiškinimus bei pirmą kartą nagrinėjant bylą duotus kitų liudytojų paaiškinimus, ko pasėkoje nenustatė didelio darbo krūvio aplinkybės;
3.5. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad didelis darbo krūvis nelaikytinas objektyvia priežastimi, pateisinančia pareiškėjo pavedimų (dėl patikrinimų atlikimo) nukreipimą darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis. Mano, kad tokia išvada prieštarauja atsakomybės taikymo principui „negalima reikalauti to, kas neįmanoma“;
3.6. teismas nepasisakė ir nevertino svarbių priežasčių, dėl kurių pareiškėjas pavedė patikrinimus atlikti būtent darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, t. y. nevertino tų aplinkybių, kad pareiškėjas nėra atsakingas už žmogiškųjų išteklių struktūrą Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūroje, jog tokius pareiškėjo veiksmus sąlygojo didelis Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros darbo krūvis ir žmogiškųjų išteklių trūkumas, ir kad tokie pavedimai buvo atliekami pagal Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūroje susiklosčiusią įprastą praktiką, žinomą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, ir Vilniaus RAAD;
3.7. teismas, pripažindamas pagrįsta ir teisėta atsakovo paskirtą tarnybinę nuobaudą, visiškai neatsižvelgė į pareiškėjo patirtą psichologinį spaudimą, teigiamą jo kaip valstybės tarnautojo charakteristiką ir kitas svarbias aplinkybes;
3.8. griežtas papeikimas yra neproporcinga (neadekvati) nuobauda, kurios paskyrimo motyvas – sąlygų pareiškėjo atleidimui iš pareigų sudarymas.
4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atleidimas iš tarnybos pareiškėjui paskirtas teisėtai:
4.1. atleidimo iš tarnybos teisėtumas priklauso nuo to, ar teisėtai paskirtas griežtas papeikimas, todėl pripažinus pastarosios nuobaudos neteisėtumą, savaime konstatuotinas ir atleidimo iš tarnybos neteisėtumas. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjami pažeidimai pagrindo skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą nesudaro. Mano, kad ši tarnybinė nuobauda skirta siekiant pašalinti pareiškėją iš užimamų pareigų ir tik dėl to, jog tą pačią dieną buvo paskirtas griežtas papeikimas;
4.2. teismas neįvertino atleidimo iš tarnybos teisėtumo pakeistų faktinių aplinkybių kontekste, t. y. pripažinimo, jog UAB „Grinda“ patikrinimas atliktas, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl tarnybinio nusižengimo sudėties buvimo ir atleidimo iš tarnybos teisėtumo;
4.3. atleidimas iš valstybės tarnybos vien už dviejų ūkio subjektų planinių patikrinimų terminų praleidimą, nesant sunkinančių aplinkybių, yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) sankcija. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas užėmė Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros vedėjo pareigas savaime nereiškia, kad jam net ir už nesunkų nusižengimą turėtų būti paskirta pati griežčiausia tarnybinė nuobauda;
4.4. atleidimo iš tarnybos teisėtumas konstatuotas atsietai nuo nusižengimo padarymo priežasčių (didelio Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros darbo krūvio, pareiškėjo nedarbingumo laikotarpio ir kasmetinių atostogų) ir kitų aplinkybių, į kurias turėjo būti atsižvelgta skiriant nuobaudą, t. y. psichologinio spaudimo, teigiamos pareiškėjo kaip tarnautojo charakteristikos ir kt.;
4.5. teismas konstatavo, kad pareiškėjas savo veiksmais sumenkino valstybės tarnybos prestižą, tačiau nedetalizavo, kuo tai pasireiškė. Teigia, kad vėlavimas atlikti dviejų ūkio subjektų planinius patikrinimus, kai tai padaryta dėl objektyvių pateisinamų priežasčių, savaime nereiškia valstybės tarnybos prestižo sumenkinimo. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas atleidimo iš tarnybos teisėtumo klausimą išnagrinėjo atsietai nuo nusižengimo, už kurį paskirta ši nuobauda, padarymo priežasčių ir kitų skiriant nuobaudą privalomų vertinti aplinkybių. Mano, kad teismas taip pat neįvertino nuobaudos pagrįstumo ir proporcingumo pakeistų faktinių aplinkybių kontekste, kas nulėmė nepagrįstą išvadą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo.
29. Atsakovas (teisių perėmėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
30. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino visus nurodytus pareiškėjo argumentus, motyvavo savo išvadas ir iš naujo išsprendė sprendimo motyvavimo trūkumus, nurodytus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartyje.
31. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas neprivalėjo detaliai iš naujo ir iš esmės nagrinėti visų pirminiame skunde nurodytų aplinkybių, rinkti naujus įrodymus, nesusijusius su aplinkybėmis, dėl kurių byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tačiau pažymi, kad tai nesudaro pagrindo sprendimą panaikinti.
32. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog skundžiamas sprendimas nėra motyvuotas, neįvertinti liudytojų parodymai, ignoruoti pareiškėjo pateikti prašymai dėl papildomų įrodymų pateikimo. Pažymi, kad nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros veiklos tyrimas nukreiptas išimtinai pareiškėjo veiklai tirti, kadangi minėtas patikrinimas buvo planinis, tikrinant visas Vilniaus RAAD agentūras. Teigia, kad teismas tinkamai įvertino atliktą patikrinimą kaip kompetentingos institucijos patikrinimą.
33. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo argumentas, kad apie tarnybinį nusižengimą jis nebuvo tinkamai informuotas, nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjas skunde teigė, jog nebuvo supažindintas su pranešimu apie tarnybinį nusižengimą, todėl apeliaciniame skunde pareiškėjas nebeturi teisės nurodyti naują pagrindą.
34. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pareiškėjo pateiktų kortelių nepripažinimo įrodymais, kadangi kortelių originalai yra pas atsakovą, o pareiškėjas pateikė nepatvirtintas kopijas. Mano, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas, būdamas Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros vedėju, gavęs informaciją apie tai, kad konkretus taršos šaltinis viršija taršos normatyvą, ir nereaguodamas į pateiktą informaciją, neatliko neteisėtų veiksmų.
35. Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 31 straipsnis imperatyviai nustato, jog aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdo tik aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, todėl pareiškėjas neteisėtai pavesdavo neplaninius patikrinimus atlikti ne pareigūnams. Sutinka su teismo išvada, kad nors ir byloje būtų konstatuotas didelis darbo krūvis, minėta aplinkybė nelaikytina objektyvia priežastimi pavestoms pareigoms neatlikti. Atsakovas taip pat mano, kad nagrinėjamoje byloje nėra įrodyti pareiškėjo teiginiai dėl psichologinio smurto.
36. Atsakovo vertinimu, skundžiamu sprendimu pagrįstai pripažinti pareiškėjo neteisėti veiksmai, o paskirta nuobauda yra proporcinga, kadangi pareiškėjo padaryti pažeidimai yra įrodyti, o nuobauda paskirta atsižvelgiant į VTĮ 29 straipsnio 2 dalies nuostatas. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad esant teismine tvarka apskųstiems įsakymams dėl pareiškėjui paskirtų nuobaudų, minėtos aplinkybės negali būti pripažintos atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, kadangi teisės aktai laikomi galiojančiais, kol teismo nėra nuginčyti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
37. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus RAAD direktoriaus 2017 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. VR-P-181, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda – griežtas papeikimas, ir 2017 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. VR-P-183, kuriuo jis buvo atleistas iš tarnybos, teisėtumo ir pagrįstumo, grąžinimo į buvusias pareigas, vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
38. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
39. Paprastai pagrindas tarnybinei atsakomybei kilti inter alia tarnybinėms nuobaudoms skirti yra tarnybinis nusižengimas. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalį, tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėse numatytą procedūrą nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2016 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-98-575/2016, 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-454-261/2017). Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2416/2012).
40. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008; 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010 ir kt.). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012; 2010 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt.). Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje ir turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tad sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, teismas, visų pirma, turėtų analizuoti ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl 2017 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. VR-P-181 teisėtumo ir pagrįstumo.
41. Atlikęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros veiklos neplaninį patikrinimą, atsakovas nustatė, kad E. M. netinkamai organizavo Vilniaus miesto agentūros darbą, nes kortelę Nr. VR-5.7-29, jam pavestą vykdyti 2016-06-14, Vilniaus miesto agentūros pareigūnei M. M. vykdymui perdavė 2016-12-01, kortelės Nr. VR-5.7-32, jam pavestos vykdyti 2016-07-01, nenukreipė vykdymui nei vienam pavaldžiam Vilniaus miesto agentūros pareigūnui, kortelę Nr. VR-5.7-37, jam pavestą vykdyti 2016-08-10, Vilniaus miesto agentūros pareigūnei M. M. nukreipė vykdyti 2016-12-02, kortelę Nr. VR-5.7-44, jam pavestą vykdyti 2016-10-18, nukreipė vykdyti 2016-12-01, kortelę Nr. VR-5.7-45, jam pavestą vykdyti 2016-10-18 pareigūnei M. M. rezoliucija nukreipė 2016-12-01, korteles Nr. VR-5.7-48 ir Nr. VR-5.7-49, jam pavestas vykdyti 2016-10-31, pavaldžiai pareigūnei M. M. rezoliucija nukreipė 2016-12-02, bei pripažino, jog Vilniaus miesto agentūros vedėjas E. M. 2016-10-04 pavedimu Nr. (38-14)-VR-1.7-3052, 2016-10-04 pavedimu Nr. (38-14)-VR-1.7-3051, 2016-10-04 pavedimu Nr. (38-14)-VR-1.7-3050, 2016-10-06 pavedimu Nr. (38-14)-VR-1.7-3178, 2016-10-18 pavedimu Nr. (38-14)-VR-1.7-3489, 2016-10-19 pavedimu Nr. (38-14)-VR-1.7-3521, 2016-10-29 pavedimu Nr. (38-14)-VR-1.7-3786, 2016-11-09 pavedimu Nr. (38-14)-VR-1.7-4079, 2016-11-09 pavedimu Nr. (38-14)-VR-1.7-4071, 2016-11-16 pavedimu Nr. (38-14)-VR-1.7-4255, 2016-11-23 pavedimu Nr. (38-14)-VR-1.7-4415, 2016-11-23 pavedimu Nr. (38-14)-VR-1.7-4461, 2016-12-09 pavedimu Nr. (38-14)-VR-1.7-4795, 2016-12-20 pavedimu Nr. (38-14)-VR-1.7-4977, 2016-12-27 pavedimu Nr. (38-14)-VR-1.7-5139, 2016-12-27 pavedimu Nr. (38-14)-VR-1.7-5139, 2016-12-27 pavedimu Nr. (38-14)-VR-1.7-5137, 2016-12-29 pavedimu Nr. (38-14)-VR-1.7-5174, pavesdamas neplaninius ūkio subjektų patikrinimus atlikti darbuotojams, neturintiems aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų įgalinimų ir dėl to neturintiems teisės tikrinti ūkio subjektų, netinkamai organizavo Vilniaus miesto agentūros darbą.
42. Šiais veiksmais E. M. šiurkščiai pažeidė Vilniaus miesto agentūros vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Vilniaus RAAD direktoriaus 2016-04-19 įsakymu Nr. VR-V-58, 7.1 punktą, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 31 straipsnį.
43. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 punktas) bei tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis (4 punktas).
44. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog VTĮ 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas valstybės tarnautojų bendrąsias pareigas valstybės tarnautojas gali pažeisti konkrečiais veiksmais (neveikimu), kurie tuo pačiu metu pažeidžia ir atitinkamo specialiojo teisės akto atitinkamą normą (straipsnį, dalį, punktą). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra pabrėžęs būtinumą tarnybinio patikrinimo išvadoje neapsiriboti nuoroda į bendro pobūdžio teisės normą, bet nustatyti kokias konkrečias specialiųjų teisės aktų normas valstybės tarnautojas pažeidė atitinkamai savo veiksmais ar neveikimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-370/2011; 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2476/2012; 2014 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1449/2014). Taigi tam, kad valstybės tarnautojas galėtų būti pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, nustatytą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte, būtina nustatyti, kokios konkrečiai pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos ar funkcijų valstybės tarnautojas neatliko ar atliko netinkamai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146–2476/2012, 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-3777/2011 ir kt.).
45. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 31 straipsnyje reglamentuota, jog Lietuvos Respublikoje aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo kontrolę atlieka aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai, valstybiniai miškų pareigūnai šio įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2016 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. VR-V-58 patvirtintų Vilniaus miesto agentūros vedėjo pareigybės aprašymo 7.1 punkte nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas planuoja ir organizuoja Vilniaus miesto agentūros darbą, siekiant užtikrinti teisės aktuose nustatytų departamento uždavinių ir funkcijų įvykdymą.
46. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek atsakovas teisingai nustatė, kad pareiškėjas korteles Nr. VR-5.7-29, Nr. VR-5.7-32, Nr. VR-5.7-37, Nr. VR-5.7-44, Nr. VR-5.7-45, Nr. VR-5.7-48 ir Nr. VR-5.7-49 vykdymui nukreipdavo pavėluotai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kai kurios kortelės visiškai nebuvo nukreiptos vykdyti (Nr. VR-5.7-32), kitais atvejais buvo perduodamos/nukreipiamos atsakingiems vykdytojams vėluojant nuo 1 mėnesio iki 6 mėnesių. Taigi per beveik penkių mėnesių laikotarpį (nuo 2016 m. birželio 14 d. iki 2016 m. spalio 31 d.) nebuvo nukreiptos vykdyti arba pavėluotai perduotos vykdytojams viso 7 kortelės. Kita vertus, kortelių turinys patvirtina, kad jose buvo fiksuota pakankamai reikšminga informacija apie aplinkos taršos normatyvų viršijimus, dėl ko pareiškėjo turėjo būti reaguojama nedelsiant. Remiantis bylos duomenimis kaip nepagrįsti atmesti E. M. apeliacinio skundo motyvai, kad 3 kortelės (Nr. VR-5.7-29, Nr. VR-5.7-32 ir Nr. VR-5.7-37) buvo nukreiptos vykdymui praėjus kelioms dienoms po jų gavimo.
47. Vilniaus RAAD direktoriaus 2011 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. VR-V-214 patvirtintos Teršalų normatyvų viršijimo fiksavimo ir sankcijų taikymo dokumentų registracijos 3.1 punkte numatyta, kad agentūrų vedėjai, atsakingi pareigūnai, gavę Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus informaciją apie nustatytą teršalų normatyvų viršijimą su normatyvus viršijančiais parametrais, privalo skubos tvarka apie tai raštu informuoti įmonę, pareikalauajant nutraukti teršimą. Minėto įsakymo 3.2 punkte nurodyta, jog gavus Valstybinės analitinės kortelės skyriaus laboratorinių tyrimų duomenis su normatyvus viršijančiais parametrais ir kortele, agentūros pareigūnai privalo įforminti reikiamus dokumentus, kurių pagrindu pažeidėjams bus taikomos ATPK numatytos sankcijos ir kitos poveikio priemonės. Nors teisės aktuose nėra apibrėžta per kiek laiko padalinio vadovas turi nukreipti vykdymui padaliniui priskirtas užduotis, tačiau įvertinus kortelių specifiką, t. y. kaip dokumento fiksuojančio laboratoriniais tyrimais paremtą aplinkos taršos, viršijančios normatyvus, faktą, tokiais atvejais turi būti reaguojama nedelsiant. Tuo tarpu kiekvienos kortelės atveju nesiimta skubos tvarka teršėjų informuoti apie nustatytą taršos faktą ir pareigą skubiai nutraukti taršą, tokiu būdu sudarytos sąlygos vykti tolesnei aplinkos taršai, be to, dėl dalies pažeidimų nebuvo galima teršėjams taikyti administracinės atsakomybės.
48. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad E. M., vykdydamas Vilniaus miesto agentūros vedėjo funkcijas, duodavo pavedimus atlikti neplaninius patikrinimus darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis ir neturintiems valstybinio aplinkos apsaugos kontrolės pareigūno statuso (įgalinimų). Visus 17 pavedimų atlikti neplaninius ūkio subjektų patikrinimus pasirašė pats pareiškėjas. Ginčo byloje, kad šie asmenys dirbo pagal darbo sutartis ir neturėjo viešojo administravimno įgaliojimų, nėra. Tokiu būdu organizuojant Vilniaus miesto agentūros darbą pažeistas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 31 straipsnis, nustatantis, kad aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdo tik aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai. Šis pažeidimas negali būti pateisinamas aplinkybe, kad Vilniaus miesto agentūrai pareiškėjo vadovavimo metu teko dideli darbo krūviai, kurie buvo neproporcingi Agentūros darbuotojų skaičiui, t. y. trūko žmogiškųjų išteklių.
49. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.
50. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas 6 mėnesių terminas yra naikinamasis, jis negali būti sustabdomas, pratęsiamas ar atnaujinamas, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, t. y. tarnybinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos, jeigu tarnybinis nusižengimas buvo nustatytas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą (žr., pvz., 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012).
51. Taigi VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje (2012 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. XI-2041 redakcija) yra įtvirtinti du – 6 mėnesių ir 3 metų terminai tarnybinei nuobaudai skirti, kurie yra naikinamieji terminai, nes nėra numatyta galimybė šiuos terminus atnaujinti ar pratęsti, o pasibaigus šiems terminams yra nebegalima asmens traukti atsakomybėn už padarytus tarnybinius nusižengimus. Tačiau šiems terminams taikyti yra numatytos skirtingos sąlygos. Draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, yra įtvirtintas kaip bendrojo pobūdžio taisyklė, o draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 3 metai, yra įtvirtintas, kaip išimtis iš minėtos bendrosios taisyklės, t. y. kaip specialioji taisyklė bendrosios taisyklės atžvilgiu. Toks šių taisyklių tarpusavio sąveikos pobūdis lemia, kad draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, taikomas visais tais atvejais, kurie nepatenka į draudimo skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 3 metai, reguliavimo sferą. Ir priešingai, draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 3 metai, taikomas tik tais atvejais, kurie yra numatyti tik šios taisyklės (teisės normos) dispozicijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-369-438/2016).
52. Atsakovas šioje byloje yra nurodęs, kad E. M. tarnybinė nuobauda galėjo būti skirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimų padarymo, nes aplinkybės, jog pareiškėjas vėluodavo nukreipti korteles vykdytojams ir neįgaliotiems pareigūnams duodavo pavedimus, paaiškėjo tik atlikus kompetentingos institucijos (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apasaugos departamento Vilniaus miesto agentūros) patikrinimą. Vilniaus RAAD direktorius 2017 m. vasario 3 d. priėmė įsakymą Nr. VR-V-14 "Dėl Vilniaus miesto agentūros veiklos patikrinimo". Patikrinimui atlikti parengtas ir minėto įsakymo 2 punktu patvirtintas Agentūros patikrinimo planas ir vykdymo terminas, o Vilniaus miesto agentūros patikrinimas vykdant šį įsakymą atliktas 2017 m. vasario-kovo mėnesiais. Patikrinimo tikslas - įvertinti Vilniaus miesto agentūros veiklos kokybę. Atsižvelgiant į tai sutiktina su atsakovo pozicija dėl 3 metų termino tarnybinei nuobaudai skirti taikymo (patenka į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatytus išimtinius atvejus), nes byloje pateikti įrodymai, kad pareiškėjo tarnybiniai nusižengimai, už kuriuos jis buvo nubaustas, nustatyti atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atliko tyrimą, taip pat atlikus tarnybinį patikrinimą ar kitos kompetentingos institucijos patikrinimą. Įvertinęs aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog Vilniaus RAAD praleido 3 metų terminą tarnybinei nuobaudai paskirti.
53. Negalima sutikti su pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo argumentais, kad inicijuotas Vilniaus miesto agentūros veiklos patikrinimas buvo realiai nukreiptas E. M. kaip vedėjo veiklai ištirti. Šiuos pareiškėjo teiginius paneigia 2017 m. balandžio 4 d. pažyma Nr. VR-1.3-189 apie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros veiklos patikrinimo rezultatus, iš kurios turinio matyti, kad buvo atliktas visapusiškas Vilniaus miesto agentūros veiklos tyrimas.
54. Pareiškėjas teigia, kad skiriant tarnybinę nuobaudą nebuvo atsižvelgta į kaltės formą, pažeidimo priežastis ir pasekmes. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, skundžiamame sprendime išsamiai išnagrinėjo ir aptarė pareiškėjo (valstybės tarnautojo) nusižengimo sudėtį, t. y. nustatė visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą (neteisėtus veiksmus, kuriais pasireiškė netinkamas darbo organizavimas), pažeidimą padariusį asmenį, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos (neveikimo) ir pasekmių, pareiškėjo kaltę, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl šio apeliacinio skundo argumento papildomai nebepasisako.
55. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime taip pat įvertino E. M. argumentus dėl nesupažindinimo su teisės aktais, reglamentuojančiais jo darbinių funkcijų atlikimą, dėl per didelės darbų disproporcijos, didelio darbo krūvio, ribotų žmogiškųjų išteklių (darbuotojų trūkumo) bei nepripažino pareiškėjo pateiktų kortelių patikimais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Šiais skundo aspektais pabrėžtina, jog priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais teisės aktais ir įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino ištirtus duomenis ir padarė teisės aktų nuostatas bei faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šioje dalyje iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.
Dėl 2017 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. VR-P-183 teisėtumo ir pagrįstumo.
56. Ginčijamu įsakymu konstatuota, kad Vilniaus miesto agentūros vedėjas E. M. padarė tarnybinį nusižengimą, nes neatliko UAB „Grinda“ planinio patikrinimo ir UAB „Vilniaus vandenys“ planinį patikrinimą pabaigė praleidęs 20 darbo dienų terminą patikrinimui atlikti, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. Dl-145, 23 punktą, Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, taisyklių, patvirtintų Vilniaus RAAD direktoriaus 2015 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. VR-V-244, 26 punktą, Vilniaus RAAD direktoriaus 2017 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. VR-V-15 „Dėl 2017 metų ūkio subjektų patikrinimų plano tvirtinimo“ 2.1 punktą bei Vilniaus miesto agentūros vedėjo pareigybės aprašymo 7.13 punktą,
57. Kaip jau buvo minėta anksčiau, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 punktas) bei tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis (4 punktas).
58. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. D1-145 patvirtintų Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų aprašo 23 punktą planinio patikrinimo trukmė yra 20 darbo dienų nuo patikrinimo pradžios. Kontrolę atliekančio subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens motyvuotu sprendimu planinio patikrinimo trukmė gali būti pratęsta, bet ne daugiau kaip 20 darbo dienų. Patikrinimas laikomas baigtu, kai surašomas patikrinimo aktas. Analogiškos nuostatos reglamentuotos ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2015 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. VR-V-244 patvirtintų Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, taisyklėse. Šių taisyklių 26 punkte įtvirtinta, kad planinio patikrinimo trukmė – 20 darbo dienų nuo patikrinimo pradžios, kai aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas prisitato tikrinamo ūkio subjekto atstovui. Kontrolę atliekančio subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens motyvuotu sprendimu planinio patikrinimo trukmė gali būti pratęsta, bet ne daugiau kaip 20 darbo dienų. Patikrinimas laikomas baigtu, kai surašomas patikrinimo aktas.
59. Vilniaus RAAD direktoriaus 2017 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. VR-V-15 „Dėl 2017 metų ūkio subjektų patikrinimų plano tvirtinimo“ 2.1 punkte nurodyta, jog Departamento agentūrų vedėjai turi užtikrinti plano įgyvendinimą. Pagal pareiškėjo pareigybės aprašymo 7.13 punktą, Vilniaus miesto agentūros vedėjo pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo kitus departamento vadovybės nenuolatinio pobūdžio pavedimus tam, kad būtų pasiekti departamento tikslai.
60. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad E. M. 2017 m. I ketvirtyje buvo pavesta atlikti tris planinius patikrinimus: UAB "Grigiškių komunalinis ūkis", UAB "Grinda" ir UAB "Vilniaus vandenys". Įvertinus patikrinimo pradžios ir patikrinimo akto surašymo datas buvo konstatuota, kad UAB "Grigiškių komunalinis ūkis" patikrinimo trukmės terminas nebuvo pažeistas (2017-03-30 patikrinimo aktas Nr. VR-14.7-144A). UAB "Vilniaus vandenys" Vilniaus miesto agentūros 2017-03-03 raštu Nr. (38-14)-VR-1.7-1641 buvo informuota, kad 2017 m. kovo 23 d. pradedamas planinis patikrinimas. Šiuo atveju patikrinimo aktas surašytas 2017-04-28 (Nr. VR-14.7-209A), nors patikrinimas turėjo būti baigtas iki 2017-04-21. Tuo tarpu UAB "Grinda" patikrinimas pradėtas 2017-03-30, o baigtas tik 2017-05-16. Taigi iš išdėstyto seka, kad teisės aktų nustatytais terminais patikrinimai nebuvo baigti (ypatingai užtęstas UAB "Grinda" patikrinimas").
61. Pareiškėjas teigia, jog atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą buvo padarytas esminis procedūrinis tarnybinio nusižengimo tyrimo pažeidimas, t. y. apribota jo teisė teikti paaiškinimus (Taisyklių 7 punktas).
62. Taisyklių 7 punkte numatyta, jog už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisija) per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo) surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą pagal Taisyklių priedą. Šiuo pranešimu jis pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu pateikia nurodytam valstybės tarnautojui turimą informaciją apie tarnybinį nusižengimą. <...> Iš šios normos išplaukia, jog už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisija) pasirašytinai pranešimu informuoti valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas, gali ir anksčiau nei per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo), svarbu, kad toks informavimas nebūtų atliktas vėliau nei po 5 darbo dienų.
63. Taisyklių 8 punkte išdėstyta, jog valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Taisyklių 7 punkte nurodyto pranešimo gavimo gali pateikti už įstaigos personalo tvarkymą atsakingam asmeniui arba kitam tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisijai) rašytinį paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo.
64. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad Taisyklių 7 ir 8 punktų nuostatos turi būti aiškinamos sistemiškai, atsižvelgiant į jų priėmimo tikslus. Jomis, be kita ko, siekiama užtikrinti, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, aiškiai suvoktų, kuo jis kaltinamas, ir galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, be kita ko, pateikdamas paaiškinimus dėl nusižengimo, kurio padarymu jis yra įtariamas. Taigi pranešimas apie tarnybinį nusižengimą turi būti pakankamai aiškus ir išsamus, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, galėtų tinkamai įgyvendinti pirmiau minėtas teises. Kartu šiomis nuostatomis siekiama užtikrinti įtariamo pažeidimo tyrimo išsamumą ir objektyvumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje pabrėžia minėtų nuostatų imperatyvų pobūdį (žr., pvz., 2009 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-651/2009, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1364/2012, 2015 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-602/2015). Pranešime apie valstybės tarnautojo padarytą tarnybinį nusižengimą turi būti tiksliai nurodoma, kokio nusižengimo padarymu įtariamas valstybės tarnautojas (nurodomi konkretūs jo veiksmai (neveikimas)), padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės (žr., pvz., 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012, 2008 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1386/2008). Tiriant nusižengimą, būtina visapusiškai išsiaiškinti visas nusižengimo padarymo aplinkybes. Tam skirtas ir valstybės tarnautojo paaiškinimas, kuriame nurodytas nusižengimo padarymo priežastis nusižengimą tiriantis pareigūnas privalo patikrinti ir įvertinti (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-1836/2008, 2009 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-651/2009, 2009 m. spalio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1076/2009, taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimą (II dalis), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos biuletenis Nr. 25).
65. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra pažymėjusi, jog Taisyklių 8 punktas, jį sistemiškai vertinant Taisyklių ir Valstybės tarnybos įstatymo kontekste, aiškintinas kaip įpareigojantis už įstaigos personalo tvarkymą atsakingą asmenį arba kitą tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotą valstybės tarnautoją (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisiją) pranešime apie tarnybinį nusižengimą nurodyti, iki kada valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, gali pateikti rašytinį paaiškinimą dėl nurodyto tarnybinio nusižengimo (ne vėliau kaip per 5 darbo dienas) ir objektyviai sudaryti galimybę jam tokį paaiškinimą pateikti. Taisyklių 8 punkte vartojami žodžiai „gali pateikti“ aiškintini kaip suponuojantys valstybės tarnautojo teisę pateikti tokį paaiškinimą, tačiau ne už įstaigos personalo tvarkymą atsakingo asmens arba kito tarnybinį nusižengimą tirti įgalioto valstybės tarnautojo (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisijos) pasirinkimą, sprendžiant dėl tarnybinio nusižengimo padarymu įtariamo valstybės tarnautojo teisės pateikti rašytinį paaiškinimą dėl nurodyto tarnybinio nusižengimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018).
66. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 7 punktą, Taisyklių 3 punkto penktojoje pastraipoje nustatytu atveju asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas, pranešimas ir turima informacija apie tarnybinį nusižengimą išsiunčiami registruotu laišku pagal jo paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą.
67. Byloje nėra ginčo dėl to, kad E. M. 2017 m. gegužės 26 d. telefonu buvo informuotas apie pradėtą galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą bei nurodė dokumentus siųsti registruotu laišku. Vilniaus RAAD Administravimo ir teisės skyrius 2017 m. gegužės 26 d. registruoto laiško siunta (RN381533221LT) pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu išsiuntė 2017 m. gegužės 26 d. raštą Nr. (38-2)-VR-1.7-4096 „Dėl informacijos pateikimo“, pridėdamas pranešimą apie galimą tarnybinį nusižengimą Nr. VR-1.3-355, Vilniaus RAAD 2017 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. VR-P-145 kopiją.
68. Vertintina, jog pareiškėjas realiai buvo informuotas ir žinojo apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą. Aiškindamas Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 8 punktą pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pateikti paaiškinimą yra valstybės tarnautojo teisė, bet ne pareiga. Aplinkybių, kad atsakovas būtų apribojęs E. M. teisę teikti paaiškinimus nenustatyta. Šiuo atveju pareiškėjas pats turėjo būti aktyvus, sąžiningas ir rūpestingas, tačiau elgėsi pasyviai (paštu siųstų dokumentų neatsiėmė, paaiškinimų neteikė per visą tarnybinio nusižengimo tyrimo laikotarpį), t. y. teisės aktuose nustatyta subjektine teise teikti paaiškinimą nepasinaudojo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog <... tyrimas galėjo būti baigtas ir negavus paaiškinimo dėl nusižengimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A18-899/2007) .
69. Pareiškėjas vėlavimą atlikti UAB "Grinda" ir UAB "Vilniaus vandenys" planinius patikrinimus bando pateisinti aplinkybe, jog nuo 2017 m. balandžio pradžios iki balandžio 27 d. jis buvo kasmetinėse atostogose, t. y. sąlygojo objektyvios priežastys. Visų pirma, Departamento direktoriaus įsakymu 2017 metų ūkio subjektų patikrinimų planas buvo patvirtintas vasario 3 d., o pareiškėjui elektroniniu paštu išsiųstas 2017 m. vasario 6 d. Antra, nebuvo imtasi jokių veiksmų, kad patikrinimo terminai būtų pratęsti. Todėl pareiškėjo E. M. nurodyta priežastis (buvimas kasmetinėse atostogose) nagrinėjamu atveju negali būti pripažinta tarnybinę atsakomybę šalinančia aplinkybe.
70. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas planinius patikrinimus neatliko teisės aktų nustatytais terminais, todėl atsakovas pagrįstai konstatavo, jog E. M. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, Aprašo 23 punktą, Taisyklių 26 punktą, Vilniaus RAAD direktoriaus 2017 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. VR-V-15 2.1 punktą, Pareigybės aprašymo 7.13 punktą.
71. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Kaip jau buvo minėta anksčiau, E. M. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2017 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. VR-P-181 "Dėl E. M." skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Tai reiškia, jog pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalį egzistavo.
72. Pareiškėjas tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius jo atžvilgiu naudojo psichologinį spaudimą (išeitų iš darbo, sudarė sunkiai pakeliamas sąlygas dirbti, nustatinėjo neįmanomas įvykdyti arba sunkiai įvykdomas tarnybines užduotis ir pavedimus, teikdavo vis naujus reikalavimus pasiaiškinti). Psichologinė prievarta apibrėžiama kaip priemonės, nukreiptos į asmens emocijas, jausmus, protą, valią ir realizuojama žodiniais grasinimais ar kitokiais veiksmais, demonstruojančiais galimybę panaudoti fizinį smurtą ar sukelti kitokias įtakojamo asmens nepageidaujamas pasekmes. Tokiu būdu siekiama sukelti įtakojamo asmens baimę ar kitokias jo valią pakertančias mintis ir emocijas, tokiomis priemonėmis (tai gali būti viešos patyčios, asmens ignoravimas kolektyve ar kitoks elgesys, sukeliantis įtakojamo asmens emocines, moralines kančias) siekiant neutralizuoti asmens galimą pasipriešinimą bei nukreipti tam tikra linkme jo elgesį. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu apklausė Vilniaus RAAD direktorių M. Š. bei kitus liudytojus (buvusius ir esamus Vilniaus miesto agentūros darbuotojus). Nė vienas iš jų negalėjo detalizuoti psichologinio smurto aplinkybių, tik nurodė, kad tarp Departamento direktoriaus ir pareiškėjo tvyrojo įtampa, kurią galimai sąlygojo prasidėję Vilniaus miesto agentūros veiklos patikrinimai. Tai leidžia daryti išvadą, kad E. M. nebuvo daromas psichologinis spaudimas, t. y. jo veiksmų pasirinkimo laisvė negalėjo būti suvaržyta ir jis nebuvo priverstas elgtis kitaip, nei tuo metu norėjo. Be to, Vilniaus miesto agentūros veiklos patikrinimai buvo atliekami vykdant Vilniaus RAAD direktoriui teisės aktais priskirtas kontrolės funkcijas (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 717 patvirtintų Vilniaus RAAD nuostatų 17.1, 17.4 ir 17.6 punktai). Šiuo bylos aspektu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog psichologinio smurto požymių nenustatyta.
73. Aplinkybė, jog pareiškėjas buvo Vilniaus miesto agentūros vedėjas, suponuoja aukštesnį negu paprastai kitų valstybės tarnautojų atsakomybės laipsnį už įstaigai pavestų funkcijų ir uždavinių įgyvendinimą, jos darbo organizavimą, planavimą, koordinavimą ir veiklos kontrolę bei teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Preziumuojama, kad įstaigos vadovas žino teisės aktų, reglamentuojančių įstaigos veiklą ir jai pavestų funkcijų įgyvendinimą, reikalavimus, nes priešingu atveju toks asmuo apskritai negalėtų užimti tokių pareigų. Nežiūrint to, kad būtų galima patraukti tarnybinėn atsakomybėn įstaigos vadovą, taip pat turi būti įrodytos visos vadovo tarnybinės atsakomybės sąlygos – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais – pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių. Pažymėtina, jog abiem atvejais tarnybinio nusižengimo sudėties elementai atsakovo visapusiškai atskleisti.
74. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013).
75. Įvertinusi byloje nustatytas su pareiškėjo padarytais tarnybiniais nusižengimais susijusias aplinkybes, t. y. pareiškėjo padarytų tarnybinių nusižengimų pobūdį ir dėl jų kilusias pasekmes, atsižvelgdama į ankstesnę pareiškėjo tarnybinę veiklą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog Įsakymais pareiškėjui paskirtos adekvačios ir proporcingos pareiškėjo padarytiems pažeidimams tarnybinės nuobaudos.
76. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento jo naudai išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi E. M. apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
77. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei apeliaciniame skunde nuodo E. M., išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, priimtą sprendimą tinkamai motyvavo. Teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje argumentuotai atsakyta į visus pagrindinius išnagrinėto tarnybinio ginčo aspektus.
78. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visumoje tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo tokio pobūdžio bylose suformuotos praktikos.
79. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo E. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Ramutė Ruškytė
Milda Vainienė