Civilinė byla Nr. 2-120-793/2021
Proceso Nr. 2-06-3-09876-2019-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.3.2.4.3.; 2.3.2.8.; 3.2.6.1.; 3.2.6.14.
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 6 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Petras Mineikis,
sekretoriaujant A. V.,
dalyvaujant ieškovei Z. B., ieškovės atstovei advokatei L. Š.,
atsakovo M. B. atstovui advokatui A. G.,
trečiajam asmeniui L. G.,
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos miesto savivaldybėje atstovei V. S.,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės Z. B. ieškinį (patikslintą) atsakovui M. B. dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, ir atsakovo M. B. priešieškinį ieškovei Z. B. dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto, prievolių padalijimo, tretieji asmenys L. G., akcinė bendrovė SEB bankas, akcinė bendrovė „Mokilizingas“, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos mieste.
Teismas
nustatė:
1) Teisme gautas ieškovės Z. B. ieškinys, kurį ieškovė vėliau patikslino ir kuriuo teismo prašo: 1) panaikinti 2013 m. rugpjūčio 21 d. santuokos apskaitos įrašą, kuriuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), apskaityta tarp Z. B. ir M. B. santuoka, sudaryta 2013 m. rugpjūčio 17 d. sudaryta Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčioje, dėl kito sutuoktinio kaltės; 2) po santuokos nutraukimo Z. B. grąžinti turėtą pavardę - G.; 3) nustatyti nepilnamečio sūnaus J. B. gyvenamąją vietą su motina Z. B.; 4) priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui periodinėmis išmokomis po 350,00 Eur kiekvieną mėnesį iki 10 dienos nuo ieškinio pateikimo dienos iki sūnus sulauks pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 5) nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi ieškinyje nurodyta tvarka; 6) ieškovės naudai iš atsakovo priteisti 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 7) ieškovės naudai iš atsakovo priteisti 4 601,00 Eur piniginę kompensaciją už jai tenkančią turto dalį; 8) modifikuoti Z. B. prievolę pagal 2014 m. spalio 2 d. paskolos raštą ir nustatyti asmeninę M. B. prievolę grąžinti L. G. 8 695,65 Eur paskolą; 9) modifikuoti kredito sutartį Nr. 04A1418210891-13, sudaryta 2014-08-14 tarp AB SEB banko, M. B. ir Z. B., nustatant asmeninę M. B. prievolę pagal šią sutartį; 10) nustatyti asmeninę atsakovo prievolę pagal 2017-08-01 vartojimo kredito sutartį Nr. VAH70801AFPA, atsakovo sudarytą su UAB "Mokilizingas"; 11) ieškovės naudai iš atsakovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad po sūnaus gimimo, ieškovės ir atsakovo bendras sutuoktinis gyvenimas visiškai pasikeitė, atsakovas pradėjo vis dažniau vartoti alkoholį ir leisti laiką su draugais, tapo grubus ir agresyvus ieškovės atžvilgiu, vengė spręsti buitinius klausimus. Ieškovė dėjo visas įmanomas pastangas stabilizuoti susidariusią situaciją, bet tai tik iššaukdavo neigiamą atsakovo reakciją. Galiausiai atsakovas pradėjo naudoti psichologinį ir fizinį smurtą ieškovės atžvilgiu. Net dvejus metus ieškovė kentėjo nervinę įtampą ir nuolatinį stresą, kurį sukeldavo atsakovas. 2019-03-20 atsakovas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio sumušė ieškovę, šių atsakovo veiksmų pagrindu atsakovo atžvilgiu buvo pradėta baudžiamoji byla. 2019-08-30 Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jis pripažino kaltę ir atlygino ieškovei padarytą žalą. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo prisideda tik labai maža dalimi. Šiuo metu šalių nepilnametis sūnus gyvena su ieškove. Ieškovė nurodė, kad vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui yra reikalinga 599,00 Eur suma, kurią sudaro: 150,00 Eur išlaidos maistui; 10,00 Eur išlaidos higienos prekėms; 50,00 Eur išlaidos vitaminams, vaistams; 59,00 Eur išlaidos mokyklai-darželiui; 80,00 Eur išlaidos aprangai ir avalynei; 30,00 Eur išlaidos laisvalaikiui; 170,00 Eur išlaidos būstui; 50,00 Eur išlaidos šokių treniruotėms ir aprangai. Ieškovės teigimu, atsakovui kyla pareiga prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo 350,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomi, kadangi atsakovo pajamos yra didesnės, bei atsakovui netenka nuolatinė vaiko priežiūra. Atsakovas, iki santuokos sudarymo, asmeninės nuosavybės teise įgijo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį, ieškovė ir atsakovas nusprendė atlikti namo dalies remontą ir dėl šios priežasties iš L. G. pasiskolino 30 000,00 Lt sumą. Name buvo pakeisti langai, lauko durys, grindys, dujų šildymo įranga, vamzdynas, elektros instaliacija, įrengtas vonios kambarys, pakeisti kranai bei santechnika. Be darbų kainos, ieškovė ir atsakovas namo remontui išleido 10 696,97 Eur sumą. Po remonto gyvenamąjį namą apstatė baldais, kurių kaina: virtuvės baldai - 1 950,00 Eur; viryklė su orkaite - 400,00 Eur; šaldytuvas - 700,00 Eur; svetainės kampas, stalas, kėdės - 400,00 Eur; televizorius - 400,00 Eur; dvigulė lova - 450,00 Eur; drabužių spinta - 500,00 Eur; šviestuvai - 110,00 Eur; skalbimo mašina - 400,00 Eur, bendro turto vertė siekia 5 200,00 Eur sumą. Kadangi atsakovui po santuokos įrašo panaikinimo asmeninės nuosavybės teise lieka namo dalis su jame esančiais baldais, ieškovei priklauso piniginė kompensacija - 2 600,00 Eur už baldus ir 2 001,32 Eur už atsakovo asmeninio turto pagerinimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo asmeninis turtas buvo pagerintas po atlikto remonto, kuris finansuotas gauta paskola, paskolos teisinių santykių prievolė turi būti modifikuojama, nustatant, kad pagal paskolos sutartį L. G. lieka atsakingas tik atsakovas M. B. Taip pat, ieškovė ir atsakovas turi bendrą kreditorių AB SEB banką, kuris suteikė šalims papildomą 30 000,00 Lt paskolą būstui remontuoti. Šie pinigai buvo panaudoti atsakovo būsto remontui. Po santuokos nutraukimo atsakovui liks nekilnojamasis turtas, dėl šios priežasties turi būti modifikuojama paminėta prievolė, nustatant, kad atsakovas turi padengti kreditą pagal paskolos sutartį. Atsakovas yra skolingas UAB "Mokilizingas", kadangi jam buvo suteikta 1 300,00 Eur paskola, ieškovei apie šią prievolę nebuvo žinoma, tai yra asmeninė atsakovo prievolė. Atsiliepimu į atsakovo pareikštą priešieškinį ieškovė nesutiko, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, būtent atsakovas yra kaltas dėl šalių iširusios santuokos. Atsakovas privalo nepilnamečiui vaikui skirti 350,00 Eur periodinį išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį, atsakovo priešieškinyje nurodytas 220,00 Eur išlaikymas nefinansuos būtinųjų atsakovo sūnaus poreikių. Atsakovo siūloma nustatyti bendravimo tvarka su vaiku neatitinka protingumo principo ir vaiko interesų.
2) Atsiliepimu į ieškovės patikslintą ieškinį atsakovas M. B. su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad sutinka su reikalavimu panaikinti santuokos sudarymo įrašą, tačiau prieštarauja aplinkybėms, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Pažymėjo, kad gimus sūnui ieškovė atsakovui tapo šalta, nebeskyrė dėmesio. Faktiškai santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra visiškai nepagrįstas, kadangi santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutinka, kad sūnus J. B. gyventu su ieškove. Atsakovas sutiktų mokėti sūnui išlaikymą po 220,00 Eur periodinių išmokų, mokamų kiekvieną mėnesį. Prašo nustatyti atitinkamą tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką atsiliepime nurodytomis sąlygomis. Kilnojamasis turtas, kuris įsigytas apstatyti namą, buvo įgytas ne iš papildomų lėšų, o iš L. G. suteiktos paskolos. Taip pat, ieškovė ir atsakovas iš AB SEB banko paėmė dar du vartojimo kreditus, kurių iki šiol negrąžino. Atsakovas sutiktų, kad prievolė kreditorei L. G. būtų modifikuota, bet tik tuo atveju, jei ieškovei iš atsakovo nebūtų priteista piniginė kompensacija. Priešieškiniu atsakovas teismo prašo: 1) panaikinti 2013 m. rugpjūčio 21 d. santuokos apskaitos įrašą, kuriuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 761, apskaityta tarp Z. B. ir M. B. santuoka, sudaryta 2013 m. rugpjūčio 17 d.. sudaryta Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčioje, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti nepilnamečio sūnaus J. B. gyvenamąją vietą su motina Z. B.; 3) priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui periodinėmis išmokomis po 220,00 Eur kiekvieną mėnesį iki 10 dienos nuo ieškinio pateikimo dienos iki sūnus sulauks pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 4) nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi priešieškinyje nurodyta tvarka; 5) modifikuoti Z. B. prievolę pagal 2014 m. spalio 2 d. paskolos raštą ir nustatyti asmeninę M. B. prievolę grąžinti L. G. 8 695,65 Eur paskolą; 6) modifikuoti kredito sutartį Nr. 04A1418210891-13, sudaryta 2014-08-14 tarp AB SEB banko, M. B. ir Z. B., nustatant asmeninę M. B. prievolę pagal šią sutartį; 7) po santuokos akto įrašo panaikinimo palikti tas pačias pavardes; 11) atsakovo naudai iš ieškovės priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
3) Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų L. G. teismui pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo sutiko su ieškinyje pareikštu reikalavimu dėl prievolės modifikavimo ir prašo prievolę pagal 2014-10-02 paskolos raštą nustatyti asmenine M. B. prievole kreditorei L. G.
4) Atsiliepimu į atsakovo priešieškinį trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų „AS Inbank filialas“, su patikslintu ieškiniu sutiko, nurodė, kad 2019-12-31 užbaigus AB „Mokilizingas“ reorganizavimą, AB „Mokilizingas“ teises ir pareigas perėmė „AS Inbank filialas“, todėl atsiliepimas teikiamas nuo „AS Inbank filialo“. Nurodė, kad ieškovė Z. B. neturi sudariusi galiojančių sutarčių su trečiuoju asmeniu. Atsakovas M. B. su trečiuoju asmeniu 2017-08-01 sudarė Paskolos pavedimu (vartojimo kredito) sutartį Nr. VAH70801AFPA. Įsipareigojimai pagal šią vartojimo kredito sutartį yra asmeniniai M. B. įsipareigojimai.
5) Atsiliepimu į priešieškinį trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų AB SEB bankas pareiškė, kad su atsakovo priešieškinyje keliamu reikalavimu dėl prievolių pagal Kredito sutartį ir Vartojimo kredito sutartį modifikavimo į vienasmenę atsakovo prievolę nesutinka. AB SEB bankas pažymėjo, jog šio atsiliepimo pasirašymo dieną nėra galimybės įvertinti atsakovo galimybių vienasmeniškai vykdyti įsipareigojimus pagal aukščiau minėtą Kredito sutartį ir Vartojimo kredito sutartį, kadangi atsakovas nesikreipė į AB SEB banką ir nepareiškė pageidavimo dėl prievolių pagal Kredito sutartį ir Vartojimo kredito sutartį modifikavimo ir asmeninio vykdymo bei nepateikė bankui priimtino turinio ir formos dokumentų, iš kurių bankas galėtų spręsti apie atsakovo finansines galimybes grąžinti kreditus ir mokėti palūkanas vienasmeniškai, todėl toks reikalavimas dėl prievolių modifikavimo nebuvo svarstytas AB SEB banko kredito komitete. Be to, atsakovas priešieškinyje yra nurodęs, kad šiuo metu yra bedarbis ir negauna pajamų, tad prievolės modifikavimas neabejotinai pažeistų AB SEB banko teises, kadangi nėra aišku, iš kokių lėšų būtų vykdomi įsipareigojimai bankui pagal Kredito sutartį ir Vartojimo kredito sutartį. AB SEB bankas nurodė, jog, nesant pateiktų dokumentų, kurių pagrindu būtų vertinamos realios finansinės Atsakovo galimybės ir siekis asmeniškai vykdyti prievoles AB SEB bankui, šio atsiliepimo pateikimo dieną nėra galimybės perkelti Kredito sutartimi ir Vartojimo kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdyti vienasmeniškai atsakovui. Atsižvelgiant į tai, kad modifikavus solidarias prievoles į vienasmenes atsakovo prievoles gali iškilti reali grėsmė AB SEB banko kaip ieškovės ir atsakovo kreditoriaus interesams, AB SEB bankas pareiškia, kad nesutinka, jog po santuokos apskaitos įrašo akto panaikinimo atsakovas M. B. perimtų ir asmeniškai vykdytų visus skolinius įsipareigojimus AB SEB bankui pagal Kredito sutartį ir Vartojimo kredito sutartį.
6) Teismo posėdžio metu ieškovė Z. B. patikslintą ieškinį palaikė, teismo prašė patikslintą ieškinį tenkinti visiškai. Su atsakovo priešieškiniu sutiko tik iš dalies. Be ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, ieškovė nurodė, kad dėl atsakovo elgesio su ieškove, pastaroji turėjo išsikraustyti iš šeimos namų, buvo priversta nuomotis butą. Ieškovė dėjo visas įmanomas pastangas išsaugoti santuoką, tačiau atsakovas ieškovės atžvilgiu nuolatos naudojo psichologinį ir fizinį skausmą. Ieškovė nepripažįsta savo kaltės dėl santuokos iširimo, kadangi ieškovė visą savo laiką skyrė vaikui, kadangi šis buvo dar labai mažas. Po vaiko gimimo ieškovė skyrė dėmesį vaikui, namų buičiai bei atsakovui. Atsakovas visiškai nesirūpino šeima, neišlaikė šeimos. Neturtinės žalos dydį pasirinko pagal esamą padėtį, ieškovė serga depresija, jaučia nepasitikėjimą savimi, visa tai sąlygojo būtent atsakovo veiksmai. Ieškovė šiuo metu nuomojasi butą ir jame gyvena su vaiku. Nepilnamečiui šalių vaikui šiuo metu yra šešeri. Vaiko būtinuosius poreikius apima: 150,00 Eur išlaidos maistui; 10,00 Eur išlaidos higienos prekėms; 50,00 Eur išlaidos vitaminams, vaistams; 59,00 Eur išlaidos mokyklai-darželiui; 80,00 Eur išlaidos aprangai ir avalynei; 30,00 Eur išlaidos laisvalaikiui (pramogų parko išlaidos); 170,00 Eur išlaidos būstui (būsto nuoma ir komunaliniai mokesčiai); 50,00 Eur išlaidos šokių treniruotėms ir aprangai. Kadangi atsakovo darbo užmokestis yra didesnis, jis turėtų didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Ieškovė dirba apskaitininke, šiuo metu uždirba 589,00 Eur mėnesinį darbo užmokestį. Vaikas serga alergine astma, dėl ko reikia nuolat prižiūrėti vaiko mitybą. Šiuo metu ieškovė vaiko priežiūrai skiria virš dviejų šimtų eurų mėnesinę sumą. Ieškovė yra remiama motinos, kuri kiekviena mėnesį prisideda 125,00 Eur suma prie ieškovės ir jos sūnaus pragyvenimo. Ieškovės patikslintame ieškinyje nurodyta vaiko bendravimo su tėvu tvarka yra tinkama, atsakovo priešieškinyje nurodyta tvarka nėra tinkama. Konfliktų dėl vaiko bendravimo su tėvu tarp šalių dažniausiai nekyla. Atsakovo priešieškinyje nurodyta tėvo bendravimo su sūnumi tvarka nėra pritaikyta atsižvelgiant į esamus vaiko poreikius. Ieškovė sutiktų, kad atsakovas su vaiku per savo atostogas bendrautų keturiolika dienų. Savaitės diena - trečiadienis, vaiko ir tėvo susitikimui yra parinktas, kadangi ieškovės teigimu, tėvas po savaitgalio jau bus pasiilgęs vaiko. Ieškovė nėra užtikrinta atsakovo gebėjimais pasirūpinti vaiku, dėl ko nesutinka vaiką nakvynei palikti pas tėvą. Visi iš AB SEB banko ir L. G. gauti pinigai buvo investuoti į atsakovui nuosavybės teise priklausančio namo remonto darbus bei baldus. Šios prievolės turėtų būti modifikuotos ir nustatyta, kad pagal šias prievoles atsakovas atsako individualiai. Kadangi po santuokos įrašo panaikinimo gyvenamasis namas asmeninės nuosavybės teise toliau lieka atsakovui, ieškovei iš atsakovo už namo remontą ir supirktus darbus turėtų būti priteista kompensaciją. Namo baldai buvo supirkti jau po namo remonto. Visi pinigai gauti paskolinių sutarčių pagrindu panaudoti remontui. Šie pinigai buvo išleisti 2015 metų vasarą. 2015 metais bylos šalys susipirko baldus, ieškovės teigimu baldai buvo supirkti iš gaunamų einamųjų piniginių lėšų. Visus daiktus susipirko palaipsniui. Baldų įsigijimui 5 200,00 Eur sutaupė per vienerių metų laikotarpį. Ieškovės atstovė advokatė L. Š. ieškovės patikslintą ieškinį palaikė, teismo prašė ji tenkinti. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, kai yra įrodyta šio sutuoktinio įgyvendinti pažeidimai, kito sutuoktinio atžvilgiu panaudotas fizinis smurtas. Dėl atsakovo nuolatinio psichologinio smurto ieškovė jautėsi blogai, pradėjo nepasitikėti savimi, prastai miegoti naktimis. Ieškovei yra nustatyta depresija, ji vartoja atitinkamus medikamentus. Abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo sūnų. 220,00 Eur mėnesinė išlaikymo suma nėra pakankama vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti. Išlaikymas turi būti proporcingas. Per mėnesį atsakovas uždirba daugiau nei tris tūkstančius eurų. Atsakovo pajamos net keturis kartus didesnės už ieškovės. Name esantys baldai buvo įsigyti iš ieškovės ir atsakovo uždirbtų pinigų. Ieškovė turi teisę reikalauti piniginės kompensacijos už atsakovo turto pagerinimą ir atsakovui paliekamus baldus. Prievolės kreditoriams turi būti modifikuotos ir nustatyta, kad pagal prievoles yra atsakingas tik atsakovas.
7) Atsakovo atstovas advokatas A. G. su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies. Atsakovo priešieškinį palaikė, teismo prašė priešieškinį tenkinti. Atsakovo įsitikinimu santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų šalių kaltės. Patikslintu ieškiniu ieškovė nori nepagrįstai pasipelnyti iš atsakovo ir riboti atsakovo bendravimą su vaiku. Atsakovas, nenorėdamas konfliktuoti, jo atžvilgiu nagrinėtoje baudžiamojoje byloje pripažino kaltę ir norėjo kuo greičiau stabilizuoti padėtį. Atsakovas ieškovės atžvilgiu neįvykdė jokių ieškovės tariamų fizinio smurto veiksmų. Sutinka, kad nepilnametis J. B. gyventu su ieškove. Atsakovas, kaip rūpestingas tėvas supranta, kad vaikui reikalingas išlaikymas, išlaikymą teikia ir šiuo metu, mano, kad 350,00 Eur mėnesinis išlaikymas nėra pagrįstas, šalių nepilnamečiui vaikui pilnai pakaktų 220,00 Eur mėnesinio išlaikymo sumos, teikiamos atsakovo. Pažymėjo, kad ieškovės išlaidos viršija visas jos gaunamas pajamas. Ieškovė nepagrindė prašomo priteisti išlaikymo dydžio. Atsakovo pajamos nėra didesnės už ieškovės gaunamas pajamas, papildomai atsakovas iš savo darbo užmokesčio dengia esamus kreditus kreditoriams. Atsakovas nori bendrauti su vaiku kuo dažniau, tačiau ieškovės patikslintame ieškinyje nurodyta vaiko bendravimo tvarka iš esmės pažeidžia atsakovo ir šalių nepilnamečio vaiko interesus. Vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais, tėvų teisės yra lygios. Kadangi šalys neturėjo finansinių išteklių remontui ir baldams, pinigus skolinosi iš AB SEB banko ir L. G. Visi pinigai buvo panaudoti remontui ir baldams. Iš AB SEB banko gautas kreditas buvo panaudotas namo remontui, iš L. G. gauti pinigai panaudoti namo baldamas įsigyti. Asmeninės ieškovės ir atsakovo lėšos nebuvo panaudotos baldams įsigyti, tuo laikotarpiu šalys neturėjo santaupų. Dokumentų patvirtinančių baldų įsigijimą nebėra. Namo remontas baigtas 2014 metų pabaigoje - 2015 metų pradžioje. AB SEB banko paskolinti pinigai buvo pervesti į atsakovo banko sąskaitą. Už buitinę techniką buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais. Ieškovė nepagrįstai siekia išvengti atsiskaitymo su kreditoriais pagal prievoles bei iš atsakovo gauti prašomas pinigines kompensacijas. Atsakovas sutinka prisiimti prievoles, bet tokiu atveju, nėra pagrindo priteisti ieškovei piniginę kompensaciją. Nesutinka su ieškovės pareikštu neturtinės žalos reikalavimu.
8) Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos miesto savivaldybėje atstovė V. S. su patikslintu ieškiniu sutinka iš dalies, dėl vaiko gyvenamosios vietos tarp šalių ginčo nėra. Nėra aišku, kodėl patikslintu ieškiniu ribojamas atsakovo bendravimas su vaiku, objektyvių priežasčių dėl kurių tėvas negalėtų bendrauti su savo vaiku nėra nurodyta, bendravimo tvarka neatitinka vaiko ir tėvo interesų. Tėvas gali dalyvauti savo vaiko gyvenime tik nuolatos bendraudamas su vaiku. Atsakovo pateikta bendravimo su vaiku tvarka labiau atitiktų vaiko interesus. Mano, kad vaikui turėtų būti teikiamas minimalios algos dydžio mėnesinis išlaikymas. Neprieštarauja atsakovo siūlomam išlaikymo dydžiui.
9) Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų L. G. su ieškovės patikslintu ieškiniu sutiko, teismo prašė patikslintą ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad yra ieškovės Z. B. motina, ieškovė ir atsakovas atskirai gyvena nuo 2019 metų kovo mėnesio. Trečiojo asmens santykiai su atsakovu M. B. iki 2019 metų buvo stabilūs. Kadangi ieškovė ir atsakovas susidūrė su finansinėmis problemomis ir reikėjo remontuoti namą, L. G. paskolino ieškovei ir atsakovui 30 000,00 Lt sumą. Pinigai paskolinti po to, kai buvo pradėti namo remonto darbai. Ieškovė ir atsakovas apsigyveno name 2015 metų vasaros metu. Kai apsigyveno namas buvo pilnai sutvarkytas, tačiau dar nebuvo baldų, buvo tik dvi lovos, virtuviniai baldai jau buvo. Iš L. G. paskolintų pinigų ieškovė ir atsakovas įsigijo lovos čiužinius. Atsakovas turėdamas galimybę žadėjo grąžinti pinigus L. G.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad:
10) Tarp ieškovės Z. B. ir atsakovo M. B. 2013 m. rugpjūčio 17 d. Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčioje buvo sudaryta santuoka, šalių santuokos sudarymo faktas yra įregistruotas 2013 m. rugpjūčio 21 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini);
11) Santuokos metu ieškovė ir atsakovas susilaukė vieno sūnaus J. B., gimusio (duomenys neskelbtini). Nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti yra skiriama mėnesinė 599,00 Eur suma, kurią sudaro: 150,00 Eur išlaidos maistui; 10,00 Eur išlaidos higienos prekėms; 50,00 Eur išlaidos vitaminams, vaistams; 59,00 Eur išlaidos mokyklai-darželiui; 80,00 Eur išlaidos aprangai ir avalynei; 30,00 Eur išlaidos laisvalaikiui (pramogų parko išlaidos); 170,00 Eur išlaidos būstui (būsto nuoma ir komunaliniai mokesčiai); 50,00 Eur išlaidos šokių treniruotėms ir aprangai. Byloje esantis 2019-09-30 medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad šalių nepilnamečiui vaikui J. B. yra diagnozuota alerginė bronchų astma. 2020-07-09 Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu ieškovė nuomojasi butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nuomos kaina siekia 250,00 Eur sumą, šiame bute ieškovė gyvena su šalių nepilnamečiu sūnumi. Šalių sūnus J. B. lanko šokių studijos (duomenys neskelbtini) šokių pamokas, mėnesinis mokestis siekia 30,00 Eur sumą;
12) Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos mieste, teismui pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos gaunamas mėnesinis darbo užmokestis siekia 838,00 Eur (bruto), atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo gaunamas darbo užmokestis siekia 912,00 Eur (bruto). Išvadoje nurodyta, kad nepilnametis vaikas galėtų gyventi su mama, vaikui iš atsakovo turėtų būti priteistas pusės minimalaus darbo užmokesčio dydžio išlaikymas, kuris būtų indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Priimtinesnė yra atsakovo pasiūlyta bendravimo tvarka su sūnumi, kadangi abiem tėvams turi būti sudarytos tinkamos sąlygos bendrauti su vaiku;
13) VĮ "Regitra" pateiktais duomenimis ieškovė ir atsakovas savo vardu nėra įregistravę transporto priemonių. VĮ "Registrų centras" pateiktais duomenimis ieškovė ir atsakovas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi. Ieškovė Z. B. asmeninės nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - Namas), pirmasis aukštas asmeninės nuosavybės teise, dar iki santuokos su ieškove sudarymo, priklausė ir tebepriklauso atsakovui M. B. 2019-09-19 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 05/19/24 užfiksuota, kad Namo virtuvės erdvėje yra šie daiktai: šviesios spalvos pakabinama spintelė (dviejų dalių), šviesios spalvos pakabinama lentyna, ant lentynos smulkūs daiktai, ant žemės sumontuoti šviesaus medžio spalvos virtuvės baldai (matomos penkios durelės bei penki stalčiai) su šviesiu stalviršiu, įmontuota viryklė su orkaite, įmontuota kriauklė bei vandens maišytuvas, stovi šaldytuvas "Samsung", pintas krepšys, sulčiaspaudė "Philips"; Namo svetainės erdvėje esantys daiktai: tamsiai rudos medžio spalvos stalas, tamsiai rudos spalvos minkštas kampas su šviesiomis pagalvėmis, patalpos kampe pakabintas televizorius "Samsung", prie langų pakabintos ketverios šviesios spalvos užuolaidos, prie lubų pakabintas baltos spalvos šviestuvas, prie sienos sudėti žaislai, prie lango stovi kėdė (baltu atlošu ir sėdyne, rudomis kojomis), prie lubų pakabintas baltis spalvos šviestuvas; Namo miegamajame yra šie daiktai: dvigulė šviesaus medžio lova su patalyne, prie lubų pakabintas baltos spalvos šviestuvas, prie dviejų langų pakabintos naktinės bei dieninės užuolaidos (viso keturios naktinės šviesios spalvos ir dvi dieninės baltos spalvos), stovi balta drabužių spinta ir kėdė (baltu atlošu ir sėdyne, rudomis kojomis); kitoje Nao patalpoje esantys daiktai: tamsaus medžio lova su patalyne, prie lubų pakabintas baltos spalvos šviestuvas, kėdė (baltu atlošu ir sėdyne, rudomis kojomis), prie lango pakabinta dieninė užuolaida. Namo vonios kambaryje esantys daiktai: tamsiai rudos spalvos spintelė su įmontuota kriaukle bei vandens maišytuvu, elektrinis radiatorius, ant sienos pakabintas veidrodis, vonia su srovių paleidimo funkcija, dušo vandens maišytuvas ir galvutė su laikikliu, pakabintas gyvatukas, įmontuotas klozetas, kampe stovi skalbimo mašina "Elektrolux". Fiksuotos tik Namo pirmajame aukšte esančios patalpos. Ieškovė teismui pateikė prieš tai nurodytų Name esančių daiktų vertės kainas - šaldytuvas - 300,00 Eur; orkaitė - 200,00 Eur; kaitlentė - 190,00 Eur; indaplovė - 280,00 Eur; virtuvės komplektas - 750,00 Eur; miegamojo spinta - 680,00 Eur; masažinė vonia su dušo kranu - 400,00 Eur; skalbimo mašina - 250,00 Eur; televizorius - 280,00 Eur; dujinis katilas Vaillant - 450,00 Eur; minkštas kampas - 250,00 Eur; svetainės stalas, kėdės - 150,00 Eur; miegamojo lova su Dormeo čiužiniu - 165,00 Eur; vaiko lova - 170,00 Eur; šviestuvai - 110,00 Eur; užuolaidos - 625,00 Eur, bei pridėjo šias panašių baldų kainas patvirtinančius pardavimo skelbimus;
14) 2014-08-14 tarp trečiojo asmens AB SEB bankas, ieškovės Z. B. ir atsakovo M. B. buvo sudaryta Kredito sutartis Nr. 04A1418210891-13, kurios pagrindu kreditorė paskolino ieškovei ir atsakovui 8 688,60 Eur sumą, kurią šalys įsipareigojo grąžinti per sutartyje nustatytą laikotarpį, kartu su priskaičiuotomis palūkanomis. 2014-10-02 Skolos raštelis patvirtina, kad trečiasis asmuo L. G. ieškovei Z. B. ir M. B. paskolino 8 688,60 Eur sumą, namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), remontui ir pagerinimui. 2017-08-01 tarp UAB "Mokilizingas" ir atsakovo M. B. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. VAH70801AFPA, kurios pagrindu atsakovui buvo suteikta 1 300,00 Eur paskola. 2018-12-05 tarp kreditorės AB SEB bankas, ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta dar viena Kredito sutartis Nr. 04M1818051386-3W, kurios pagrindu šalims suteikta 1 030,00 Eur paskola;
15) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-08-39 nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-666-718/2019 (toliau - Nuosprendis), atsakovas M. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą <...>; atsakovui paskirta 15 MGL dydžio (750 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą <...>; baudžiamoji byla M. B. atžvilgiu nutraukta; procesas dėl nukentėjusiosios Z. B. 1 200,00 Eur civilinio ieškinio dalyje nutrauktas; kita nukentėjusiosios civilinio ieškinio dalis dėl 800,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesta; <...>; nuosprendžiui įsiteisėjus, M. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nesilankyti gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, panaikinta. Nuosprendyje konstatuota, kad kaltinamojo M. B. kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais: paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiosios, liudytojos pagarsintais parodymais, specialisto išvadomis, kita byloje esančia medžiaga. Kaltinamasis dėl sutuoktinės Z. B. nežymaus sveikatos sutrikdymo kaltu prisipažino, nurodė teismui, kad kilusio konflikto metu sudavė smūgius nukentėjusiajai ir ją sužalojo. Nukentėjusiajai padaryto sužalojimo mastą patvirtina specialisto išvada. Specialisto išvadoje konstatuota, kad Z. B. buvo padaryta: dešinio peties, kairio žasto, kairio dilbio sumušimas (be išorinių traumos požymių), poodinė kraujosruva kairio kelio išoriniame paviršiuje. Z.B. sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Nusikalstamą veiką M. B. padarė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, nes kaltinamasis nežymiai sužalojo šeimos narį - sutuoktinę.
Dėl santuokos nutraukimo, esant vieno sutuoktinio kaltei.
16) Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Vyras ir moteris, sudarę santuoką, įgyja teisinį statusą – jie tampa sutuoktiniai ir įgyja tik jiems nustatytas turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas bei atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).
17) Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
18) Teisėjų kolegija, aiškindama sutuoktinių pareigų esmę, pažymi, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).
19) Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus (jeigu sutuoktinis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina), kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi vertinti šalių pateiktų įrodymų visetą, remtis įrodymų pakankamumo taisykle, o išvados dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daromos pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.). Pasisakydamas dėl procesinės šalių įrodinėjimo pareigos, grindžiant santuokos iširimo priežastis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui (šiuo atveju ieškovei) tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).
20) Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo M. B. kaltės, nes šalims dar gyvenant kartu atsakovas ieškovės atžvilgiu naudojo tiek psichologinį, tiek ir fizinį smurtą, dėl ko ieškovė patyrė atitinkamas neigiamas pasekmes. Atsakovas savo priešieškiniu teismo prašė pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų šalių - ieškovės ir atsakovo kaltės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Nuosprendžiu aiškiai konstatuota, kad kaltinamojo M. B. kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais: paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiosios, liudytojos pagarsintais parodymais, specialisto išvadomis, kita byloje esančia medžiaga. Kaltinamasis dėl sutuoktinės Z. B. nežymaus sveikatos sutrikdymo kaltu prisipažino, nurodė teismui, kad kilusio konflikto metu sudavė smūgius nukentėjusiajai ir ją sužalojo. Nukentėjusiajai padaryto sužalojimo mastą patvirtina specialisto išvada. Specialisto išvadoje konstatuota, kad Z. B. buvo padaryta: dešinio peties, kairio žasto, kairio dilbio sumušimas (be išorinių traumos požymių), poodinė kraujosruva kairio kelio išoriniame paviršiuje. Z. B. sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Nusikalstamą veiką M. B. padarė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, nes kaltinamasis nežymiai sužalojo šeimos narį - sutuoktinę. Šiuo konkrečiu atveju, atsakovas teigė, kad pastarasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką - sutuoktinės atžvilgiu panaudojęs fizinį smurtą ir taip nežymiai sužalojęs ją, tik siekdamas stabilizuoti padėtį ir nebekonfliktuoti su ieškove, pažymėjo, kad ieškovės ieškinyje nurodyti teiginiai apie tokius atsakovo veiksmus yra nepagrįsti ir neteisingi. Tokie atsakovo argumentai teismo vertintini, kaip neatitinkantys faktinės tikrovės ir neturintys esminės reikšmės šioje byloje, kadangi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai Nuosprendyje aiškiai nustatė atsakovo įvykdytą nusikalstamą veiką, ieškovės atžvilgiu panaudotą fizinį smurtą ir jai sukeltas neigiamas pasekmes.
21) Įrodinėjimo priemonės šeimos bylose turi atitikti bendrus reikalavimus įrodymams. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 2 dalis nurodo, jog faktiniai duomenys gali būti nustatomi tame tarpe ir rašytiniais įrodymais, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Fizinio smurto panaudojimo šeimoje aplinkybė yra patvirtinta Nuosprendžiu. Vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovės žodiniais paaiškinimais darytina vienareikšmiška išvada, kad atsakovas ieškovės atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Todėl įvertinus byloje esančių duomenų visumą, konstatuotina, kad, jog faktą prezumpcijai nustatyti turėjusi įrodyti ieškovė, tinkamai įrodė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytą prezumpciją (CPK 178 str.).
22) Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas M. B., būdamas santuokoje su ieškove Z. B., ieškovės atžvilgiu tiesioginės tyčios vedamas panaudojo fizinį smurtą ir tuo ieškovei nežymiai sutrikdė sveikatą, konstatuotina, kad atsakovas su ieškove santuokos metu elgėsi žiauriai, ko pagrindu, šalių santuoka, sudaryta 2013 m. rugpjūčio 17 d. Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčioje, įregistruota 2013 m. rugpjūčio 21 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), iširo dėl vieno iš sutuoktinių - atsakovo M. B. kaltės. Esant teismo nustatytoms aplinkybėms – pripažinus, kad šalių santuoka iširo, atitinkamai naikintinas 2013 m. rugpjūčio 21 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje atliktas santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini).
23) Patikslintu ieškiniu ieškovė teismo prašo po santuokos nutraukimo palikti ieškovei iki santuokos turėtą pavardę - "G.", atsakovas priešieškiniu teismo prašė po santuokos nutraukimo šalims palikti esamas pavardes. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė išreiškė norą po santuokos nutraukimo, susigrąžinti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę, ieškovės reikalavimas tenkintinas, po santuokos nutraukimo ieškovei Z. B. paliktina iki santuokos turėta pavardė "G.", M. B. paliktina turėta pavardė "B.".
Dėl neturtinės žalos atlyginimo.
24) Patikslintu ieškiniu ieškovė teismo prašo ieškovei iš atsakovo priteisti 5 000,00 Eur neturtinę žalą. Patikslinto ieškinio reikalavimą ieškovė motyvuoja tuo, kad šalims gyvenant santuokinį gyvenimą atsakovas ieškovės atžvilgiu nuolatos naudojo psichologinį smurtą, ją žemino, ieškovės negerbė, kol galiausiai jos atžvilgiu panaudojo ir fizinį smurtą.
25) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymai. Taigi, būtinumas atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą – konstitucinis principas. Vienas iš neturtinės žalos atlyginimo teisinio reglamentavimo ypatumų yra padarytos žalos dydžio nustatymo kriterijų taikymas. Atlyginant turtinę žalą, visais atvejais yra įmanoma vadovautis visiško žalos atlyginimo principu, kai padarytos žalos dydis gali būti išreiškiamas piniginiu ekvivalentu ir ta žala gali būti atlyginama pinigais. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto asmens dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, - tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas: nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008).
26) Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad moralinė (neturtinė) žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia, jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti panaudojant, inter alia, materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009). Pirmiau išdėstyti išaiškinimai patvirtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais iš esmės nėra įmanomas teisės pažeidimu sukeltų padarinių pašalinimas natūra, t. y. padėties, buvusios iki pažeidimo, sukėlusio neigiamus dvasinius išgyvenimus, atkūrimas, ir kartu visiško žalos atlyginimo principo, kuris yra kertinis turtinės žalos atlyginimo atvejais, įgyvendinimas. Kita vertus, ši neturtinės žalos atlyginimo specifika neeliminuoja teismo pareigos maksimaliai įmanomai individualizuoti kiekvieną neturtinės žalos patyrimo atvejį ir parinkti tokį neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis kuo labiau sumažintų asmens patirtą dvasinę skriaudą ir kitokio pobūdžio emocinius išgyvenimus ir suteiktų jam adekvačią satisfakciją. Neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių vertybių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2003). Pažymėtina, kad esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).
27) Tačiau ne bet koks susirūpinimas ar nerimas traktuotinas kaip neturtinės žalos atsiradimo faktas. Pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeidimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2007). Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką, kuri grindžiama principu, jog kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006), vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų kriterijų siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012).
28) Nagrinėjamoje byloje teismo konstatuota, kad ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, o būtent, nustačius atsakovo žiaurų ir neteisėtą elgesį su ieškove - fizinio smurto naudojimą prieš ieškovę. Tačiau, pažymėtina tai, kad ieškovė teismui nepateikė jokių konkrečių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas jos atžvilgiu naudojo ir psichologinį smurtą, tačiau atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad atsakovas negerbė ieškovės, ją žemino, o taip pat, sukėlė fizinį skausmą, kas vėlgi ieškovei sukėlė atitinkamus dvasinius išgyvenimus, skausmą bei kitas neigiamas pasekmes. Iš dalies sutiktina su ieškovės pozicija, kad ieškovei gyvenant santuokoje, ši jautė atitinkamas neigiamas emocijas, tačiau ieškovė apsisprendė nutraukti santuoką su atsakovu tik po įvykio, kurio metu atsakovas ieškovės atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą ir ieškovei sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, t. y. medicininių išrašų, medikamentų įsigijimo dokumentų ar kitų įrodymų, kurie iš esmės patvirtintų atsakovo veiksmais sukeltą neturtinę žalą, pavyzdžiui, sukeltą depresiją ar kitą ligą. Ieškovė patikslintame ieškinyje, o taip pat ir teismui duodama žodinius paaiškinimus nepagrindė prašomos 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumos masto.
29) Teismas pažymi, kad neigiami dvasiniai išgyvenimai, kuriuos sukelia santuokos nutraukimas, yra natūrali dalyvavimo šeimyniniame gyvenime pasekmė, tačiau ne visada nepateisinti šeimyniniai lūkesčiai kartu lemia ir neturtinės žalos padarymą. Nors ieškovė teigė, kad dėl atsakovo ieškovės atžvilgiu naudojamo nuolatinio psichologinio smurto, o taip pat ir fizinio smurto atvejo, ieškovė patyrė neigiamas emocijas ir kančias, dėl ko pablogėjo jos sveikata, tačiau teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė apsisprendė nutraukti santuoką su atsakovu tik po to, kai atsakovas aktyviais, neteisėtais veiksmais tyčia nežymiai sutrikdė ieškovės sveikatą. Vien tai, kad ieškovė patyrė neigiamų emocijų dėl nuolatinių atsakovo užgauliojimo ir patirto fizinio smurto atvejo, kas ir sąlygojo šalių santuokos nutraukimą, nesudaro pagrindo priteisti visą ieškovės prašomą neturtinės žalos atlyginimą.
30) Teismo vertinimu, ieškovė gyvendama santuokoje su atsakovu, atsakovui jos atžvilgiu naudojant fizinį smurtą ir žiauriai elgiantis su ieškove, neabejotinai patyrė neigiamas emocijas, tačiau ieškovė šioje byloje nepateikė jokių konkrečių dokumentų patvirtinančių ieškovei kilusias neigiamas pasekmes, tad įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, laikytina, kad 1 000,00 Eur kompensacija pilnai atlygintų ieškovės patirtą neturtinę žalą (CK 1.5 straipsnis).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
31) Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra nurodęs, kad, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų – tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas netinkamo vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius. Sprendžiant apie vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, būtina įvertinti, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu. Taip pat įvertintinas vaiko prisirišimas prie brolių, seserų (ir kitų giminaičių), kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Vaiko interesai yra esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.
32) Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų J. B., kuris šiuo metu gyvena su ieškove Z. B. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas. Taigi, buities gyvenimo sąlygos yra viena iš esminių sąlygų, kuri turi būti įvertinta, sprendžiant klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Nagrinėjamuoju atveju ieškovė su nepilnamečiu sūnumi gyvena nuomojamame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina tai, kad byloje nėra duomenų, jog nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove - vaiko motina, prieštarautų ar kenktų vaiko interesams, priešingai, byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė nepilnamečiui sūnui sugeba suteikti tinkamas gyvenimo sąlygas, rūpinasi sūnaus kasdiene priežiūra. Pažymėtina, kad atsakovas sutinka su ieškovės reikalavimu nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove. Išvadą teikiančios institucijos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos mieste įgaliota atstovė V. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad geriausius nepilnamečio vaiko interesus atitinka gyvenimas su ieškove Z. B. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis sūnus nuolatos gyvena su ieškove, į tai, kad atsakovas sutinka su tuo, jog šalių sūnus gyventų su motina, nepilnamečio J. B. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove Z. B.
33) CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą.
34) Patikslintu ieškiniu ieškovė teismo prašo iš atsakovo šalių nepilnamečiui sūnui priteisti po 350,00 Eur išlaikymui skirtų kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, skaičiuojamų iki vaiko pilnametystės. Spręsdamas dėl vaikų poreikių išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu, apeliacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Patikslintame ieškinyje yra nurodyta, kad ieškovė nepilnamečio sūnaus J. B. išlaikymui skiria apie 599,00 Eur sumą, kurią sudaro: 150,00 Eur išlaidos maistui; 10,00 Eur išlaidos higienos prekėms; 50,00 Eur išlaidos vitaminams, vaistams; 59,00 Eur išlaidos mokyklai-darželiui; 80,00 Eur išlaidos aprangai ir avalynei; 30,00 Eur išlaidos laisvalaikiui (pramogų parko išlaidos); 170,00 Eur išlaidos būstui (būsto nuoma ir komunaliniai mokesčiai); 50,00 Eur išlaidos šokių treniruotėms ir aprangai. Savo ruožtu ieškovė gali prisidėti mažesne apie 200,00 Eur - 250,00 Eur išlaikymo suma, pastaroji nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovo mėnesinis darbo užmokestis yra didesnis, pastarajam kyla pareiga mokėti didesnę išlaikymo, teikiamo vaikui, dalį - 350,00 Eur. Atkreiptinas dėmesys į tai, byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ieškovės gaunamas darbo užmokestis siekia apie 838,00 Eur (bruto) sumą, ieškovė taip pat gauna apie 70,00 Eur valstybės paramą, teikiamą nepilnamečiams vaikams. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovo mėnesinis darbo užmokestis siekia apie 912,00 Eur (bruto). Iš pateikto matyti, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovo gaunamos mėnesinės pajamos yra didesnės už ieškovės, kadangi atsakovo gaunamas darbo užmokestis yra tik nežymiai didesnis nei ieškovės. Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad nėra pagrindo iš atsakovo priteisti didesnę sumą nepilnamečio vaiko išlaikymui. Pakartotina, kad tėvai turi pareigą lygiomis dalimis teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Papildomai atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė teismui nepateikė jokių duomenų patvirtinančių mėnesines nepilnamečio vaiko aprangos išlaidas, kurios ieškovės teigimu siekia net 80,00 Eur sumą, ko pagrindu paminėtos išlaidos nepilnamečio vaiko aprangai mažintinos iki 50,00 Eur sumos, o bendra nepilnamečiui J. B. teiktino išlaikymo suma siekia 549,00 Eur.
35) Esant nustatytoms aplinkybėms ir vadovaujantis prieš tai nurodytu teisiniu reglamentavimu, laikytina, kad bendra 549,00 Eur suma, skirta nepilnamečio J. B. išlaikymui, pripažintina pakankama būtinų nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui. Šiuo atveju ieškovė teismui nepateikė duomenų patvirtinančių poreikį iš atsakovo nepilnamečiui sūnui priteisti 350,00 Eur periodinių išlaikymo išmokų. Byloje konstatuotina, jog bylos šalių nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimui 549,00 Eur suma yra pagrįsta ir į šią sumą yra įskaitytina ieškovės gaunama 70,00 Eur valstybės parama, skiriama nepilnamečiui vaikui, tuo pagrindu ieškovės reikalavimas, kaip pagrįstas tenkintinas iš dalies. Iš atsakovo M. B. atsakovo nepilnamečio sūnaus J. B. išlaikymui priteistina po 250,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, indeksuojamų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, skaičiuojamų iki vaiko pilnametystės.
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.
36) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 straipsnio 1-3 dalyse numatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes jį auklėti, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos (CK 3.170 straipsnis). Tokiu įstatymų numatytu reglamentavimu siekiama sudaryti sąlygas maksimaliam abiejų tėvų dalyvavimui auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
37) Ieškovė teismo prašo nustatyti tokią sūnaus bendravimo su tėvu tvarką:
- Tėvas su sūnumi darbo dienomis bendrauja kiekvieną trečiadienį paimant sūnų iš darželio/ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams ir grąžina į ieškovės gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val.;
- tėvas bendrauja su sūnumi kas antrą šeštadienį (lyginėmis metų savaitėmis) ne trumpiau kaip 5 val. ir ne ilgiau kaip 10 val.;
- lyginių metų Šv. Kalėdų pirmąją dieną nuo 11 val. iki 20 val., nelyginių metų Šv. Kalėdų antrąją dieną nuo 11 val. iki 20 val.;
- lyginių metų Šv. Velykų antrąją dieną nuo 11 val. iki 20 val., nelyginių metų Šv. Velykų pirmąją dieną nuo 11 val. iki 20 val.;
- kas antrais metais Naujųjų metų sausio 1 d. nuo 11 val., iki 21 val., pradedant skaičiuoti nuo 2020 metų;
- Tėvo dieną sūnus praleidžia su tėvu, paimant sūnų iš ieškovės gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinant tos pačios dienos 19 val.
- motinos dieną sūnus leidžia su ieškove;
- kiekvienais metais spalio 2 dieną - ieškovės gimimo diena, sūnus praleidžia su ieškove;
- kiekvienų metų pasirinktą vasaros mėnesį, atostogų metu, 14 dienų atsakovas bendrauja su sūnumi, paimant sūnų iš ieškovės gyvenamosios vietos iš anksto sutartu laiku ir jį grąžina į namus taip pat iš anksto sutartu laiku. Planuojamą atostogų laiką ir vietą atsakovas suderina su ieškove iki gegužės mėnesio 15 dienos;
- konkretus tėvo ir sūnaus bendravimo laikas ir trukmė suderinamas tarp šalių iš anksto, atsižvelgiant į vaiko kasdienę dienotvarkę, tėvų galimybes tokiu būdu: atsakovas privalo pranešti ieškovei ne vėliau kaip bendravimo dienos išvakarėse iki 17 val. SMS žinute, elektroniniu paštu, kokiu laiku gali perimti vaiką ir kiek laiko planuoja praleisti su vaiku. Motina privalo tėvui atsakyti tokiu pačiu būdu, kokiu gavo žinute iki tos pačios dienos 19 val. ir patvirtinti, kad bendravimo laikas suderintas;
- jei atsakovas negali bendrauti su vaiku numatytą dieną jis apie tai praneša vaiko motinai išvakarės dieną iki 12 val.;
- abiejų tėvų sutarimu bendravimo tvarkos laikas gali keistis atsižvelgiant į darbo užimtumą, įspėjant vienas kitą ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki bendravimo dienos.
38) Atsakovas priešieškiniu siūlo šią bendravimo su sūnumi tvarką:
- atsakovui esant Lietuvoje, jis turi teisę bendrauti su sūnumi kas antrą savaitgalį pasiimdamas vaiką penktadienį 18 val. iš ugdymo įstaigos arba jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką sekmadienį 18 val. į jo gyvenamąją vietą;
- atsakovui esant Lietuvoje, jis turi teisę praleisti su sūnumi, paimant vaiką švenčių išvakarėse 17 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą atitinkamos šventės dienos 19 val., lyginiais metais per šias šventes:
- Naujuosius metus; Lietuvos valstybės atkūrimo dieną; Nepriklausomybės dieną; Tarptautinę darbo dieną; Joninių (Rasų) dieną, Valstybės dieną; Žolinės dieną; Visų Šventųjų dieną; Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dieną;
- atsakovui esant Lietuvoje, jis turi teisę kiekvienais metais praleisti su sūnumi birželio pirmąjį sekmadienį, paimant vaiką šventinės dienos išvakarėse 17 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą atitinkamos šventės dienos 19 val.
- atsakovui esant Lietuvoje, jis turi teisę bendrauti su sūnumi per vasaros atostogas 30 kalendorinių dienų, tačiau ne nepertraukiamai, o dalimis, pasiimdamas vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą. Vaiko pasiėmimo iš nuolatinės jo gyvenamosios vietos konkretų laiką šalys įsipareigoja suderinti tarpusavio susitarimu, atsižvelgdamos į vaiko interesus ir vaiko ir savo atostogų grafikus;
- atsakovui esant Lietuvoje, jis turi teisę bendrauti su sūnumi per rudens, žiemos ir pavasario atostogas nepertraukiamai 3 kalendorines dienas paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba kitos jo buvimo vietos į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir paal jo amžių priimtiną vietą, tarpusavio susitarimu atsižvelgdami į vaiko interesus, vaiko ir savo atostogų grafikus;
- jeigu egzistuoja sūnaus susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti renginiai, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė sutampantys su atsakovo bendravimo su sūnumi dienomis, atsakovo bendravimas su vaiku perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės;
- atsakovui esant Lietuvoje, jis turi teisę kas antrą sūnaus gimtadienį - 06-26 praleisti su sūnumi, paimant vaiką šventinės dienos išvakarėse 17 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą atitinkamos šventės dienos 19 val. Vienas iš tėvų, bendraujantis su vaiku jo gimimo dieną jokiu būdu negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti sūnų su gimtadieniu, su juo bendrauti, perduoti dovanas;
- apie šalių sūnaus susirgimo atvejus ieškovė nedelsdama turi informuoti atsakovą;
- ieškovė neturi teisės trukdyti vaiko išvykai pas atsakovą, ieškovė privalo sudaryti visas reikiamas sąlygas (surinkti vaiko drabužius, pasirūpinti reikalingais dokumentais ir pan.);
- ieškovė laikinai išvežanti vaiką į užsienio valstybę, privalo informuoti atsakovą apie išvykimą prie septynias dienas;
- ieškovė be rašytinio atsakovo sutikimo dėl vaiko gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, kai vaiko buvimo užsienio valstybėje nepertraukiamas terminas yra ilgesnis nei trisdešimt kalendorinių dienų, nepakeitusi nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, negali išvežti vaiko nuolat gyventi į kitą užsienio valstybę;
- atsakovas atsižvelgiant į sūnaus užimtumą, turi teisę kiekvieną dieną bendrauti su sūnumi telefonu ir/ar internetu programinės "Skype" ar "Viber" įrangos pagalba;
- šalių sutarimu atsakovas gali bendrauti su sūnumi ir kitu laiku;
- šalys įsipareigoja informuoti vena kitą apie vaiko aprūpinimą (maistu, drabužiais, knygomis, žaislais ir pan.) bei lavinimą (darželį/mokyklą, būrelius, sporto, sveikatos paslaugas ir pan.) esminius sūnaus gyvenimo įvykius, sveikatos būklę, kitus įvykius, galinčius turėti įtakos vaiko vystymuisi, sudaryti galimybes kitai šaliai dalyvauti vaikui svarbiuose įvykiuose.
39) Pažymėtina tai, kad išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos mieste teismui pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad priimtinesnė yra atsakovo pasiūlyta bendravimo tvarka su sūnumi, kadangi abiem tėvams turi būti sudarytos tinkamos sąlygos bendrauti su vaiku. Šiuo konkrečiu atveju, sutiktina su išvadą byloje teikiančios institucijos pozicija, kadangi ieškovės ieškinyje nurodyta tėvo bendravimo su sūnumi tvarka iš esmės apriboja vaiko galimybę daugiau bendrauti su tėvu bei gilinti tarpusavio ryšį. Ieškovė teismui nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų ieškovės teiginį, jog atsakovas nesugeba pasirūpinti vaiku, dėl ko šis negali likti nakvoti pas tėvą, tačiau savo siūlomoje bendravimo tvarkoje sutinka su nuostata dėl 14 dienų nepertraukiamų vasaros atostogų, kurių metu šalių sūnus galėtų nakvoti pas tėvą.
40) Įvertinus į tai, jog tėvams turi būti sudarytos sąlygos įgyvendinti savo teisę ir vykdyti pareigą bendrauti su vaikais, taip pat vaikams įgyvendinti savo teisę bendrauti su abiem tėvais, vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, šalių mažamečio sūnaus amžių, poreikius, dienos režimą ir kitus mažamečio vaiko poreikius, ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas dėl siūlomos tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo netenkintinas. Nustatytina atsakovo priešieškinyje nurodyta tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka:
- atsakovui esant Lietuvoje, jis turi teisę bendrauti su sūnumi kas antrą savaitgalį pasiimdamas vaiką penktadienį 18 val. iš ugdymo įstaigos arba jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką sekmadienį 18 val. į jo gyvenamąją vietą;
- atsakovui esant Lietuvoje, jis turi teisę praleisti su sūnumi, paimant vaiką švenčių išvakarėse 17 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą atitinkamos šventės dienos 19 val., lyginiais metais per šias šventes:
- Naujuosius metus; Lietuvos valstybės atkūrimo dieną; Nepriklausomybės dieną; Tarptautinę darbo dieną; Joninių (Rasų) dieną, Valstybės dieną; Žolinės dieną; Visų Šventųjų dieną; Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dieną;
- atsakovui esant Lietuvoje, jis turi teisę kiekvienais metais praleisti su sūnumi birželio pirmąjį sekmadienį, paimant vaiką šventinės dienos išvakarėse 17 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą atitinkamos šventės dienos 19 val.
- atsakovui esant Lietuvoje, jis turi teisę bendrauti su sūnumi per vasaros atostogas 30 kalendorinių dienų, tačiau ne nepertraukiamai, o dalimis (darant pertrauką kas keturiolika dienų), pasiimdamas vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą. Vaiko pasiėmimo iš nuolatinės jo gyvenamosios vietos konkretų laiką šalys įsipareigoja suderinti tarpusavio susitarimu, atsižvelgdamos į vaiko interesus ir vaiko ir savo atostogų grafikus;
- atsakovui esant Lietuvoje, jis turi teisę bendrauti su sūnumi per rudens, žiemos ir pavasario atostogas nepertraukiamai 3 kalendorines dienas paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba kitos jo buvimo vietos į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir paal jo amžių priimtiną vietą, tarpusavio susitarimu atsižvelgdami į vaiko interesus, vaiko ir savo atostogų grafikus;
- jeigu egzistuoja sūnaus susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti renginiai, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė sutampantys su atsakovo bendravimo su sūnumi dienomis, atsakovo bendravimas su vaiku perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės;
- atsakovui esant Lietuvoje, jis turi teisę kas antrą sūnaus gimtadienį - 06-26 praleisti su sūnumi, paimant vaiką šventinės dienos išvakarėse 17 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą atitinkamos šventės dienos 19 val. Vienas iš tėvų, bendraujantis su vaiku jo gimimo dieną jokiu būdu negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti sūnų su gimtadieniu, su juo bendrauti, perduoti dovanas;
- apie šalių sūnaus susirgimo atvejus ieškovė nedelsdama turi informuoti atsakovą;
- ieškovė neturi teisės trukdyti vaiko išvykai pas atsakovą, ieškovė privalo sudaryti visas reikiamas sąlygas (surinkti vaiko drabužius, pasirūpinti reikalingais dokumentais ir pan.);
- ieškovė laikinai išvežanti vaiką į užsienio valstybę, privalo informuoti atsakovą apie išvykimą prie septynias dienas;
- ieškovė be rašytinio atsakovo sutikimo dėl vaiko gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, kai vaiko buvimo užsienio valstybėje nepertraukiamas terminas yra ilgesnis nei trisdešimt kalendorinių dienų, nepakeitusi nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, negali išvežti vaiko nuolat gyventi į kitą užsienio valstybę;
- atsakovas atsižvelgiant į sūnaus užimtumą, turi teisę kiekvieną dieną bendrauti su sūnumi telefonu ir/ar internetu programinės "Skype" ar "Viber" įrangos pagalba;
- šalių sutarimu atsakovas gali bendrauti su sūnumi ir kitu laiku;
- šalys įsipareigoja informuoti vena kitą apie vaiko aprūpinimą (maistu, drabužiais, knygomis, žaislais ir pan.) bei lavinimą (darželį/mokyklą, būrelius, sporto, sveikatos paslaugas ir pan.) esminius sūnaus gyvenimo įvykius, sveikatos būklę, kitus įvykius, galinčius turėti įtakos vaiko vystymuisi, sudaryti galimybes kitai šaliai dalyvauti vaikui svarbiuose įvykiuose.
Dėl prievolių kreditoriams pasidalijimo.
41) Pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra išaiškinęs, kad nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog bendraskolių dalys solidariojoje prievolėje aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Jau nurodytoje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai prieš kreditorių (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).
Dėl prievolių kreditorei AB SEB bankui.
42) Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės ir atsakovo kreditore yra AB SEB bankas. Ieškovė teismo prašo nustatyti, kad po santuokos nutraukimo solidarias ieškovės Z. B. ir atsakovo M. B. prievoles kreditorei AB SEB bankas pagal 2014-08-14 tarp trečiojo asmens AB SEB banko, ieškovės Z. B. ir atsakovo M. B. sudarytą Kredito sutartį Nr. 04A1418210891-13 vykdys asmeniškai atsakovas. Taip pat ginčo šalys yra atsakingos kreditorei ir pagal 2018-12-05 tarp kreditorės AB SEB bankas, ieškovės ir atsakovo sudarytą Kredito sutartį Nr. 04M1818051386-3W. Atsakovas sutinka, kad po santuokos nutraukimo atsakovas vienasmeniškai įvykdytų visas prievolės kreditorei AB SEB bankas, tačiau tokiu atveju, ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo neturėtų būti tenkinamas. Kreditorė AB SEB bankas su ieškovės reikalavimu modifikuoti kreditorei turimų prievolių pobūdį iš solidariosios į asmeninę, nesutiko, nurodė, kad prievolių modifikavimas iš esmės pažeistų kreditorės finansinius interesus ir teisėtus lūkesčius, o taip pat užkirstu kelią, esant tam tikroms aplinkybėms, tiek iš ieškovės, tiek ir iš atsakovo išieškoti turimus įsiskolinimus. Šiuo atveju, sutiktina su kreditorės AB SEB banko išreikšta pozicija, pripažintina, kad ieškovės ir atsakovų pagal aukščiau nurodytas kredito sutartis turimų finansinių prievolių modifikavimas neatitiktų kreditorės interesų bei pažeistų sutarčių teisės principus, ko pagrindu ieškovės reikalavimas, kaip nepagrįstas netenkintinas, nustatytina, kad prievolės kreditorei AB SEB bankui pagal kredito sutartis Nr. 04A1418210891-13 ir Nr. 04M1818051386-3W yra solidarios ieškovės Z. B. ir M. B. prievolės.
Dėl prievolių kreditorei L. G.
43) 2014-10-02 Skolos raštelis patvirtina, kad trečiasis asmuo L. G. ieškovei Z. B. ir M. B. paskolino 8 688,60 Eur sumą, namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), remontui ir baldams įsiguti. Ieškovė patikslintu ieškiniu teismo prašo nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovės Z. B. ir atsakovo M. B. prievoles kreditorei L. G. pagal 2014-10-02 Skolos raštelį vienasmeniškai vykdys atsakovas M. B. Atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimu sutinka. Trečiasis asmuo L. G. su tokiu ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimu taip pat sutinka, pažymėjo, kad paskolinti pinigai buvo investuoti išskirtinai į atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą, todėl, būtent jam tenka pareiga atsiskaityti pagal skolos raštelį. Esant šalių sutikimui modifikuoti prievolę, ieškovės reikalavimas tenkintinas, nustatytina, kad prievolė kreditorei L. G. pagal 2014-10-02 Skolos raštelį yra asmeninė atsakovo M. B. prievolė.
Dėl prievolės kreditorei UAB "Mokilizingas"
44) 2017-08-01 tarp UAB "Mokilizingas" ir atsakovo M. B. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. VAH70801AFPA, kurios pagrindu atsakovui buvo suteikta 1 300,00 Eur paskola. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad prievolė pagal minėtą vartojimo kredito sutartį suteikta išskirtinai atsakovui ir ieškovė apie įsipareigojimus kilusius iš šios sutarties nebuvo informuota. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose sutiko, kad prievolė pagal šia sutartį yra asmeninė atsakovo prievolė, su šia aplinkybe sutiko ir „AS Inbank filialas“ (UAB "Mokilizingas" teisių ir pareigų perėmėjas). Esant teismo nustatytoms aplinkybėms, nustatytina, kad prievolė kreditorei UAB "Mokilizingas" (po reorganizacijos - „AS Inbank filialas“) pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. VAH70801AFPA yra asmeninė atsakovo M. B. prievolė.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.
45) Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Bendroji jungtinė nuosavybė baigiasi inter alia nutraukus santuoką (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Nesant sutuoktinių susitarimo dėl turto pasidalijimo turtas dalijamas teismo sprendimu (CK 3.116 straipsnio 1 dalis). Teismas, nutraukdamas santuoką, turi sudaryti sutuoktinių turto balansą, t. y. nustatyti bendrą sutuoktinių turtą ir vieno bei kito asmeninį turtą, mokėtinas abiejų (vieno jų) skolas, taip pat kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam bei kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto. Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, jis padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis (CK 3.118 straipsnis). Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais.
46) Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra. Turtas padalijamas natūra (jei toks padalijimo būdas yra galimas), atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis), remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; kt.). Galimybę konkretų turtą buvusiems sutuoktiniams padalyti natūra gali eliminuoti tiek objektyvios (pvz., turto nedalumas), tiek subjektyvios (pvz., itin konfliktiški sutuoktinių santykiai) priežastys. Be to, teismas, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, tačiau sutuoktinių nuomonė teismo nesaisto. Kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka sutuoktinių turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011).
47) Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančio nekilnojamojo turto šalys santuokos metu neįgijo, taip pat neįgijo ir transporto priemonių. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirmasis aukštas asmeninės nuosavybės teise, dar iki santuokos su ieškove sudarymo, priklausė ir tebepriklauso atsakovui M. B. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad paskolomis gautomis 2014-08-14 Kredito sutarties Nr. 04A1418210891-13 ir 2014-10-02 Skolos raštelio pagrindu, ginčo šalys finansavo Namo kapitalinio remonto darbus bei susipirko buitinę technika, svetainės, miegamojo, vaiko kambario baldus. Ieškiniu ieškovė teismo prašo šalių santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą visus Namui supirktus baldus priteisti ieškovo naudai, tačiau, ieškovės naudai iš atsakovo priteisti bendrą 4 601,00 Eur piniginę kompensaciją už jai tenkančią turto dalį (finansuotą Namo remontą ir supirktus baldus).
48) Ieškovė teismui pateikė Name esančių daiktų vertės kainas - šaldytuvas - 300,00 Eur; orkaitė - 200,00 Eur; kaitlentė - 190,00 Eur; indaplovė - 280,00 Eur; virtuvės komplektas - 750,00 Eur; miegamojo spinta - 680,00 Eur; masažinė vonia su dušo kranu - 400,00 Eur; skalbimo mašina - 250,00 Eur; televizorius - 280,00 Eur; dujinis katilas Vaillant - 450,00 Eur; minkštas kampas - 250,00 Eur; svetainės stalas, kėdės - 150,00 Eur; miegamojo lova su Dormeo čiužiniu - 165,00 Eur; vaiko lova - 170,00 Eur; šviestuvai - 110,00 Eur; užuolaidos - 625,00 Eur, bei pridėjo šias baldų kainas patvirtinančius pardavimo skelbimus. Aplinkybę, kad Name yra ieškovės patikslintame ieškinyje išvardinti baldai patvirtina antstolės 2019-09-19 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 05/19/24. Atsakovas sutiko, kad po santuokos nutraukimo visi kilnojamieji daiktai šalių įgyti santuokos metu, atitektų atsakovui.
49) CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadinasi, CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko atžvilgiu gali būti siejama su nurodytomis aplinkybėmis, taip pat teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius. Turto vertė nustatoma remiantis VĮ „Registrų centras“, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali susitarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006).
50) Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytų turto kainų argumentais, kurie būtų patvirtinti atitinkamais objektyviais įrodymais, neginčijo. Vadovaujantis CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, atsižvelgiant į ieškovės išreikštą valią dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir tai, kad atsakovas prieštaravimų dėl ieškovės išreikštos pozicijos nepateikė, ieškovės reikalavimas po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti Name esančius baldus, kaip pagrįstas tenkintinas. Atsakovui M. B. po santuokos nutraukimo, asmeninės nuosavybės teise priteistini šie baldai: šaldytuvas - 300,00 Eur; orkaitė - 200,00 Eur; kaitlentė - 190,00 Eur; indaplovė - 280,00 Eur; virtuvės komplektas - 750,00 Eur; miegamojo spinta - 680,00 Eur; masažinė vonia su dušo kranu - 400,00 Eur; skalbimo mašina - 250,00 Eur; televizorius - 280,00 Eur; dujinis katilas Vaillant - 450,00 Eur; minkštas kampas - 250,00 Eur; svetainės stalas, kėdės - 150,00 Eur; miegamojo lova su Dormeo čiužiniu - 165,00 Eur; vaiko lova - 170,00 Eur; šviestuvai - 110,00 Eur; užuolaidos - 625,00 Eur. Pažymėtina, kad bendra paminėto kilnojamojo turto vertė siekia 5 200,00 Eur sumą.
Dėl kompensacijos priteisimo.
51) Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011, 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015).
52) Pažymėtina, kad santuokos metu ginčo šalys paskolomis gautomis 2014-08-14 Kredito sutarties Nr. 04A1418210891-13 ir 2014-10-02 Skolos raštelio pagrindu, ginčo šalys finansavo Namo kapitalinio remonto darbus bei susipirko buitinę technika, svetainės, miegamojo, vaiko kambario baldus. Ieškovė teismui duodama žodinius paaiškinimus nurodė, kad dalį baldų įsigijo iš asmeninių piniginių lėšų, tačiau teismui nepateikė jokių paminėtus teiginius patvirtinančių dokumentų, dėl šios priežasties paminėti ieškovės teiginiai vertintini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Ieškovė patikslintu ieškiniu teismo prašo ieškovės naudai iš atsakovo priteisti 4 601,00 Eur piniginę kompensaciją už jai tenkančią turto dalį. Tiek ieškovė, tiek atsakovo atstovas teismui duodami žodinius paaiškinimus patvirtino, kad remonto darbai Name buvo finansuoti iš 2014-08-14 Kredito sutarties Nr. 04A1418210891-13 gautų piniginių lėšų - 8 688,60 Eur sumos. Baldai įsigyti iš 2014-10-02 Skolos raštelio pagrindu paskolintos 8 688,60 Eur sumos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad po santuokos nutraukimo prievolės pagal 2014-10-02 Skolos raštelį vykdymas atitenka vienasmeniškai atsakovui. Vadinasi atsakovas visiškai atsiskaitęs su L. G., vienasmeniškai finansuos atsakovui priklausančio turto - Namo pagerinimą, kurio vertė siekia 8 688,60 Eur. Tačiau, pažymėtina tai, kad kreditorei AB SEB bankui prievolę pagal 2014-08-14 Kredito sutartį Nr. 04A1418210891-13, po santuokos nutraukimo, solidariai vykdys tiek atsakovas, tiek ir ieškovė, tačiau pagerinimai ir tiesioginė nauda iš paminėtos prievolės atitenka atsakovui, kadangi iš gautų piniginių lėšų buvo finansuojamas atsakovui priklausančio Namo pagerinimas. Trečiasis asmuo L. G. teismui duodama žodinius paaiškinimus nurodė, kad šalims atsikrausčius į Namą, Name buvo šie baldai: šaldytuvas, kaitlentė ir orkaitė, virtuvinis komplektas, dvi lovos. L. G. paskolintais pinigais šalys finansavo kitų Name esančių baldų įsigijimą. Kaip byloje jau nustatyta, šaldytuvo kaina - 300,00 Eur; orkaitės kaina - 200,00 Eur; kaitlentės kaina - 190,00 Eur; virtuvės komplekto kaina - 750,00 Eur; miegamojo lovos su Dormeo čiužiniu kaina - 165,00 Eur; vaiko lovos kaina - 170,00 Eur, viso bendrai 1 775,00 Eur suma.
53) Atsižvelgiant į tai, kad pagal prievolę AB SEB bankui atsakinga solidariai lieka ir ieškovė, į tai, kad iš gautos paskolos buvo finansuoti atsakovui priklausančio turto pagerinimai, kurie nutraukus šalių santuoką lieka atsakovui, tai, kad iš L. G. paskolintų pinigų Name buvo supirkti visi baldai, išskyrus virtuvės baldus ir dvi lovas, vadovaujantis CK 3.118 straipsniu, taip pat, teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo principais, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 3 425,00 Eur (5200,00 – 1775,00 = 3425,00) kompensacijos suma.
Dėl kitų šalių argumentų.
54) Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Atsižvelgiant į prieš tai minėtą teisinį reguliavimą, dėl kitų šalių argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų ginčo nagrinėjimui, išsamiau nepasisakytina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
55) Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
56) Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, sumokėjo 300,00 Eur žyminį mokestį ir 400,00 Eur už advokatės suteiktas teisines paslaugas. Ieškovės patikslintas ieškinys patenkintas iš dalies, t. y. patenkinti 59,38 proc. ieškiniu pareikštų reikalavimų, atsižvelgiant į tai, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 415,66 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Ieškovė už pareikštą reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, atitinkamai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 68,00 Eur žyminio mokesčio suma, už pareikštą reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
57) Atsakovas šios bylos nagrinėjimo metu patyrė 114,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų bei 1 500,00 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas, viso bendrai patyrė 1 614,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo priešieškinis tenkintas iš dalies, t. y. patenkinti 41,66 proc. priešieškiniu pareikštų reikalavimų, atsižvelgiant į tai, proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai, atsakovo naudai iš ieškovės priteistina 672,39 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti iš dalies.
Panaikinti ieškovės Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2013 m. rugpjūčio 17 d. Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčioje sudarytos santuokos, įregistruotos 2013 m. rugpjūčio 21 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant, kad santuoka iširo dėl atsakovo M. B. kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei Z. B. palikti ikisantuokinę pavardę – "G.", atsakovui M. B. palikti turėtą pavardę - "B.".
Priteisti iš atsakovo M. B. 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį Eur 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo ieškovei Z. B.
Nustatyti nepilnamečio vaiko J. B., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su vaiko motina ieškove Z. B.
Priteisti iš atsakovo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui J. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt Eur 00 ct) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, indeksuojamų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, mokamų iki J. pilnametystės. Sūnaus J. išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti ieškovei Z. B.
Nustatyti tokią tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka:
- atsakovui esant Lietuvoje, jis turi teisę bendrauti su sūnumi kas antrą savaitgalį pasiimdamas vaiką penktadienį 18 val. iš ugdymo įstaigos arba jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką sekmadienį 18 val. į jo gyvenamąją vietą;
- atsakovui esant Lietuvoje, jis turi teisę praleisti su sūnumi, paimant vaiką švenčių išvakarėse 17 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą atitinkamos šventės dienos 19 val., lyginiais metais per šias šventes:
- Sausio 1 - Naujuosius metus; Vasario 16 - Lietuvos valstybės atkūrimo dieną; Kovo 11 - Nepriklausomybės dieną; Gegužės 1 - Tarptautinę darbo dieną; Birželio 24 d. - Joninių (Rasų) dieną, Liepos 6 d. - Valstybės dieną; Rugpjūčio 15 d. - Žolinės dieną; Lapkričio 1 d. - Visų Šventųjų dieną; Gruodžio 24 d., 25 d. - Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dieną;
- atsakovui esant Lietuvoje, jis turi teisę kiekvienais metais praleisti su sūnumi birželio pirmąjį sekmadienį, paimant vaiką šventinės dienos išvakarėse 17 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą atitinkamos šventės dienos 19 val.
- atsakovui esant Lietuvoje, jis turi teisę bendrauti su sūnumi per vasaros atostogas 30 kalendorinių dienų, tačiau ne nepertraukiamai, o dalimis (darant pertrauką kas keturiolika dienų), pasiimdamas vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą. Vaiko pasiėmimo iš nuolatinės jo gyvenamosios vietos konkretų laiką šalys įsipareigoja suderinti tarpusavio susitarimu, atsižvelgdamos į vaiko interesus ir vaiko ir savo atostogų grafikus;
- atsakovui esant Lietuvoje, jis turi teisę bendrauti su sūnumi per rudens, žiemos ir pavasario atostogas nepertraukiamai 3 kalendorines dienas paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba kitos jo buvimo vietos į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir paal jo amžių priimtiną vietą, tarpusavio susitarimu atsižvelgdami į vaiko interesus, vaiko ir savo atostogų grafikus;
- jeigu egzistuoja sūnaus susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti renginiai, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė sutampantys su atsakovo bendravimo su sūnumi dienomis, atsakovo bendravimas su vaiku perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės;
- atsakovui esant Lietuvoje, jis turi teisę kas antrą sūnaus gimtadienį - 06-26 praleisti su sūnumi, paimant vaiką šventinės dienos išvakarėse 17 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą atitinkamos šventės dienos 19 val. Vienas iš tėvų, bendraujantis su vaiku jo gimimo dieną jokiu būdu negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti sūnų su gimtadieniu, su juo bendrauti, perduoti dovanas;
- apie šalių sūnaus susirgimo atvejus ieškovė nedelsdama turi informuoti atsakovą;
- ieškovė neturi teisės trukdyti vaiko išvykai pas atsakovą, ieškovė privalo sudaryti visas reikiamas sąlygas (surinkti vaiko drabužius, pasirūpinti reikalingais dokumentais ir pan.);
- ieškovė laikinai išvežanti vaiką į užsienio valstybę, privalo informuoti atsakovą apie išvykimą prie septynias dienas;
- ieškovė be rašytinio atsakovo sutikimo dėl vaiko gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, kai vaiko buvimo užsienio valstybėje nepertraukiamas terminas yra ilgesnis nei trisdešimt kalendorinių dienų, nepakeitusi nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, negali išvežti vaiko nuolat gyventi į kitą užsienio valstybę;
- atsakovas atsižvelgiant į sūnaus užimtumą, turi teisę kiekvieną dieną bendrauti su sūnumi telefonu ir/ar internetu programinės "Skype" ar "Viber" įrangos pagalba;
- šalių sutarimu atsakovas gali bendrauti su sūnumi ir kitu laiku;
- šalys įsipareigoja informuoti vena kitą apie vaiko aprūpinimą (maistu, drabužiais, knygomis, žaislais ir pan.) bei lavinimą (darželį/mokyklą, būrelius, sporto, sveikatos paslaugas ir pan.) esminius sūnaus gyvenimo įvykius, sveikatos būklę, kitus įvykius, galinčius turėti įtakos vaiko vystymuisi, sudaryti galimybes kitai šaliai dalyvauti vaikui svarbiuose įvykiuose.
Nustatyti, kad prievolės kreditorei AB SEB bankui pagal kredito sutartis Nr. 04A1418210891-13 ir Nr. 04M1818051386-3W yra solidarios ieškovės Z. B. ir M. B. prievolės.
Nustatyti, kad prievolė kreditorei L. G. pagal 2014-10-02 Skolos raštelį yra asmeninė atsakovo M. B. prievolė.
Nustatyti, kad prievolė kreditorei UAB "Mokilizingas" (po reorganizacijos - „AS Inbank filialas“) pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. VAH70801AFPA yra asmeninė atsakovo M. B. prievolė.
Atsakovui M. B. po santuokos nutraukimo, asmeninės nuosavybės teise priteisti šiuos baldus: šaldytuvą - 300,00 Eur (vertės); orkaitę - 200,00 Eur (vertės); kaitlentę - 190,00 Eur (vertės); indaplovę - 280,00 Eur (vertės); virtuvės komplektą - 750,00 Eur (vertės); miegamojo spintą - 680,00 Eur (vertės); masažinė vonią su dušo kranu - 400,00 Eur (vertės); skalbimo mašiną - 250,00 Eur (vertės); televizorių - 280,00 Eur (vertės); dujinį katilą Vaillant - 450,00 Eur (vertės); minkštą kampą - 250,00 Eur (vertės); svetainės stalą, kėdes - 150,00 Eur (vertės); miegamojo lovą su Dormeo čiužiniu - 165,00 Eur (vertės); vaiko lovą - 170,00 Eur (vertės); šviestuvus - 110,00 Eur (vertės); užuolaidas - 625,00 Eur (vertės).
Priteisti iš atsakovo M. B. 3425,00 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų dvidešimt penkių Eur 00 ct) piniginę kompensaciją ieškovei Z. B.
Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.
Kitą priešieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo M. B. 415,66 Eur (keturis šimtus penkiolika Eur 66 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei Z. B.
Priteisti iš atsakovo M. B. 68,00 Eur (šešiasdešimt aštuonis Eur 00 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.
Priteisti iš ieškovės Z. B. 672,39 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt du Eur 39 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovui M. B.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėjas Petras Mineikis