Civilinė byla Nr. e2-310-650/2025
Teisminio proceso Nr.2-58-3-00075-2024-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.10.2; 3.2.3.1; 3.2.3.9; 3.2.6.1; 3.2.6.11.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. spalio 6 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Jurgelienė,
sekretoriaujant Monikai Jonaitienei,
dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui G. R.,
atsakovei D. D.,
atsakovės atstovei advokato padėjėjai R. V.,
nuotoliniu būdu žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau sprendime – LUAB) „D.“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus G. Ž., ieškinį atsakovei D. D. dėl žalos atlyginimo, ir
n u s t a t ė :
1. Ieškovė pateikė 2024-05-15 pradinį ieškinį atsakovei dėl 101 761,28 Eur žalos atlyginimo, vėliau bylą grąžinus nagrinėti iš naujo pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 25 d. nutartį, ieškovės atstovas 2025-06-10 pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo pateikė atsakovei reikalavimą dėl 69 707,03 Eur žalos atlyginimo.
2. Ieškovės ieškinyje, pareiškime dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo, atstovo teiktuose žodiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad ieškinio reikalavimai grindžiami aplinkybėmis, jog Šiaulių apygardos teismo 2023-08-31 nutartimi ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „D.“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2023-09-09. Šiaulių apygardos teismo 2024-02-29 nutarties pagrindu bendrovė yra likviduojama dėl bankroto. Bankroto bylą bendrovei inicijavo bendrovės kreditorius VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius.
3. Ieškovės atstovas nurodo, kad vertinant, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus bendrovės atžvilgiu, aktualus teisinis reglamentavimas, apibrėžiantis juridinio asmens nemokumo būseną bei juridinio asmens vadovo pareigas, kai įmonė tampa nemokia.
4. Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 25 d. nutartyje, kuria byla dėl žalos atlyginimo, grąžinta nagrinėti iš naujo, konstatuota, kad faktinis bendrovės nemokumo momentas yra 2023-03-31.
5. Apeliacinio teismo nutarties 66 punkte nurodyta, kad kreditorei UAB „T.“ 352,54 Eur skola atsirado už 2023 m. birželio mėn. suteiktas paslaugas (1 t., b. l. 159–162). Kreditorei VMI 5 751,15 Eur skola susidarė nuo 2023 m. gegužės 3 d. (seniausios prievolės atsiradimo data) (1 t., b. l. 163–166). Kreditorės AB S. 3 194,30 Eur finansinį reikalavimą sudaro nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo metu (2023 m. rugsėjo 11 d.) likę neįvykdyti bendrovės įsipareigojimai pagal 2020 m. lapkričio 19 d. pasirašytą Kredito kortelės sutartį Nr. 20-048164-RK (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), kuria bendrovei buvo suteiktas 3 000 Eur sumos kredito limitas (1 t., b. l. 167–172).
6. Taip pat nutarties 69 punkte konstatuota, kad priskaitymų–išskaitymų žurnalo duomenimis, UAB „D.“ iki 2023 m. kovo mėnesio su darbuotojais buvo visiškai atsiskaičiusi. Už 2023 m. kovo mėnesį bendrovė su darbuotojais atsiskaitė tik iš dalies: išmokėjo 11 161,62 Eur, liko skolinga 5 468,42 Eur (1 t., b. l. 142–143). Bendrovė 2023 m. balandžio mėnesį darbuotojams išmokėjo 1 332,46 Eur darbo užmokesčio, liko skolinga 8 511,69 Eur (1 t., b. l. 144–145). Bendrovė 2023 m. gegužės mėnesį darbuotojams apskaičiavo išmokėti 14 789,54 Eur darbo užmokestį, tačiau neišmokėjo nė dalies (1 t., b. l. 146–147); 2023 m. birželio mėnesį apskaičiavo 19 289,47 Eur darbo užmokestį, tačiau jo neišmokėjo (1 t., b. l. 148–149); 2023 m. liepos mėnesį apskaičiavo išmokėti 1 878,989 Eur darbo užmokestį, tačiau jo neišmokėjo (1 t., b. l. 150); 2023 m. rugpjūčio mėnesį apskaičiavo 1 057,18 Eur darbo užmokestį, tačiau jo neišmokėjo (1 t., b. l. 151); 2023 m. rugsėjo mėnesį apskaičiavo išmokėti 1 286,42 Eur darbo užmokestį, tačiau jo neišmokėjo (1 t., b. l. 152); 2023 m. spalio mėnesį apskaičiavo išmokėti 8 127,33 Eur darbo užmokestį, tačiau jo neišmokėjo (1 t., b. l. 153).
7. Įsiteisėjusia nutartimi konstatuota, kad po UAB "D." faktinio nemokumo momento atsirado nauji kreditoriniai reikalavimai, kurių bendra suma yra 69 707,03 Eur. Ieškiniu nagrinėjamoje byloje iš atsakovės prašoma priteisti 101761,28 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, kad nutartimi konstatuotas mažesnė išaugusių kreditorinių reikalavimų apimtis, ieškinio reikalavimas mažintinas iki 69 707,03 Eur.
8. JANĮ 5 str. 1 p. nustatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo šie asmenys: juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Šiuo atveju bendrovei 2023-03-31 tapus nemokia, atsakovė yra atlikusi neteisėtus veiksmus JANĮ prasme, kurie pasireiškė jos neveikimu – bankroto proceso bendrovei neinicijavimu. JANĮ 13 str. 1 d. nustatyta, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.
9. Ieškovės atstovas teigia, kad šiuo atveju atsakovė būtent ir padarė bendrovei tokią žalą, kadangi būdama bendrovės vadove nuo 2018-01-24 iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo (2023-08-31), nesiėmė inicijuoti bankroto bylos bendrovei, nors bendrovė tapo nemoki vėliausiai 2023-03-31. Dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei į teismą kreipėsi vienas iš jos kreditorių -VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius. Atsakovė, teikdama atsiliepimą į kreditoriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, su pareiškimu sutiko, dėl jos nemokumo nesiginčijo. Atsižvelgiant į tai, ieškovė laikosi pozicijos, kad atsakovės neteisėti veiksmai yra neabejotinai įrodyti. Jie pasireiškė JANĮ 5 str. 1 p. ir JANĮ 6 str. 2 d. numatytų pareigų visišku nevykdymu. Ieškovės nuomone, atsakovė turėjo būti itin atidi ir sekti bendrovės (ne)mokumo būseną, kadangi ji savo veiklos laikotarpiu neturėjo jokio ilgalaikio turto, kuris galėtų būti skirtas įsipareigojimų patenkinimui bankroto proceso metu. Bendrovė gamybos veiklai naudojo įrangą, priklausančią kitiems asmenims. Bendrovė neturėjo jokio ilgalaikio turto, buvo įdarbinusi 30-35 darbuotojus, normaliai veiklai užtikrinti, kaip pripažino pati atsakovė, per mėnesį reikėdavo gauti apie 35 000 Eur pajamų. Toks veiklos modelis buvo rizikingas, kadangi net ir trumpalaikiai bendrovės finansiniai sunkumai galėjo lemti tokius bendrovės įsipareigojimus, kurių įvykdyti ji neturėtų iš ko. Tad atsakovė neabejotinai tai suvokdama, nuo 2023-03-31 žinodama, kad bendrovė jau faktiškai ir teisiškai yra nemoki, nes jos veiklos nenutraukė, kas privedė prie to, kad po bendrovės nemokumo jos finansiniai įsipareigojimai dar labiau padidėjo ir lėmė žalos bendrovei padarymą. JANĮ 13 str. 1 d. nustatyta, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Tokia žala šiuo atveju yra bendrovės įsipareigojimai, kurie atsirado, kai bendrovė tapo nemoki, t. y. po 2023-03-31.
10. Atsakovė D. D. su jai pareikštu pradiniu ieškiniu nesutiko, teikdama tiek 2024-06-28 atsiliepimą į ieškinį, tiek 2025-05-23 rašytinius paaiškinimus byloje, be to teismo posėdyje nesutiko ir su ieškovės pareiškimu dėl ieškinio sumažinimo, išreikšdama savo paaiškinimais nuomonę, jog ieškinys yra nepagrįstas ir turi būti atmestas visa apimtimi.
11. Atsakovė 2025-05-23 ras?ytiniuose paais?kinimuose teikė duomenis apie ies?kove?s turėtas skolas kreditoriams 2023 m. kovo 31 d.: pagal bendrovės buhalterine?s apskaitos duomenis (Priedas Nr. 1) ji ture?jo 29.036,21 Eur bendro dydz?io skolą s?iems kreditoriams:. D. V. - 9,75 Eur; UAB E.“ – 53,84 Eur; UAB „E.“ – 88,76 Eur; UAB „B. P.“ - 88,81 Eur; UAB „T.“ – 109,93 Eur; UAB „J.“ – 111,85 Eur; U. – 425,00 Eur; UAB „A.“ – 578,31 Eur; A. D. B. – 2000 Eur; D. M. IĮ – 2453,86 Eur; UAB „T.“ – 3230,70 Eur; „ UAB „O. L.“ – 19885,40 Eur.
12. Atsakovė teikė 2023 m. kovo 31 d. bendrovės balansinių sąskaitų apyvartos z?iniaras?tį (Priedas Nr. 2), kuriame yra matomas visų įsipareigojimų kreditoriams dydis 2023 m. kovo 31 d. Pagal 2023 m. kovo 31 d. bendrovės balansinių sąskaitų apyvartos z?iniaras?tį 2023 m. kovo 31 d. ies?kove? ture?jo 17.349,96 Eur – kitų skolinių įsipareigojimų, 32.017,21 Eur – skolų tieke?jams uz? prekes ir paslaugas, 17.439,94 Eur – moke?tino darbo uz?mokesc?io, 2.738,57 Eur – moke?tino gyventojų pajamų mokesc?io, 3.461,25 Eur – moke?tinų socialinio draudimo įmokų, 8.064,93 Eur – moke?tino pride?tine?s verte?s mokesc?io. Atsakovės paskaičiavimais pagal 2023 m. kovo 31 d. Ieškovės balansinių sąskaitų apyvartos žiniaraštį 2023 m. kovo 31 d. Ieškovė turėjo iš viso 81.071,86 Eur bendrai sumai įsipareigojimų kreditoriams.
13. Taip pat atsakovė paz?ymėjo, jog po Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 2 d. sprendimo prie?mimo ies?kove?s nemokumo administratorius gavo kreditore?s D. M. atsisakymą nuo jos finansinio reikalavimo UAB „D.“ bankroto byloje, de?l ko Šiaulių apygardos teismas 2024 m. lapkric?io 6 d. nutartimi civiline?je byloje Nr. eB2-143-650/2024 (Priedas Nr. 3) nutare? pas?alinti is? likviduojamos de?l bankroto UAB „D.“ kreditorių sąras?o II eile?s kreditorę D. M. su 2476,06 Eur reikalavimu ir patvirtinti patikslintą likviduojamos de?l bankroto UAB „D.“ kreditorių sąras?ą ir jų finansinius reikalavimus bendrai 99.285,22 Eur sumai. Todėl iš Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi patvirtintos bendros Ieškovės kreditorių finansinių reikalavimų sumos turėtų būti atimta 81.071,86 Eur suma, ieškovės 2023 m. kovo 31 d. turėtų įsipareigojimų suma (99.285,22 – 81.071,86 = 18.213,36 Eur). Vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 25 d. nutartimi 2023 m. kovo 31 d. Ieškovės turėti įsipareigojimai kreditoriams (81.071,86 Eur) nėra susiję priežastiniu ryšiu su neteisėtais atsakovės veiksmais, delsiant inicijuoti nemokumo bylą.
14. Be to, atsakove?s nuomone, is? Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkric?io 6 d. nutartimi patvirtintos bendros ies?kove?s kreditorių finansinių reikalavimų sumos ture?tų bu?ti atimta 3.316,15 Eur – ies?kove?s debitorių įsiskolinimų suma, ką patvirtina Debitorių sąras?as (Priedas Nr. 4), kurį atsakovė pateikė su 2023 m. liepos 18 d. atsiliepimu į pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, t. y. 18.213,36 – 3.316,15 = 14.897,21 Eur. Tačiau šioje civilinėje byloje nebuvo pateikti ir vertinami duomenys apie debitorių įsiskolinimų atgavimą iš Ieškovės debitorių.
15. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad buvusiems darbuotojams iš Garantinio fondo sumokėta išeitinė išmoka, priežastiniu ryšiu nesusijusi su buvusių vadovų neteisėtais veiksmais kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi ši išmoka būtų tokio paties dydžio, nepriklausomai nuo vėlavimo iškelti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-421/2020). Tačiau šioje civilinėje byloje nebuvo nustatyta buvusiems Ieškovės darbuotojams iš Garantinio fondo sumokėta išeitinė išmoka.
16. Atsakovė su rašytiniais paaiškinimais teikė 2023 m. birz?elio me?nesio ir 2023 m. spalio me?nesio UAB „D.“ priskaitymųi/is?skaitymų z?iniaras?c?ius (Priedas Nr. 5) pagal kurių duomenis is?eitine?s kompensacijos priklause? s?iems darbuotojams: A. T., A. M., R. K., V. A., V. B., A. K., D. D., J. P., J. Ž., N. J. ir S. N.. Šiems darbuotojams is? viso buvo priskaic?iuota 13.781,56 Eur is?eitinių kompensacijų (6051,90 + 7729,66), is? kurių proporcingai buvo is?skaic?iuotas pajamų mokestis ir VSD, de?l ko ies?kove?s darbuotojams is? viso priklause? is?moke?ti 8.226,66 Eur is?eitinių kompensacijų (žr. teiktą lentelę).
17. Akcentuoja, kad lentele?je nurodyti darbuotojai is? Garantinio fondo gavo is?mokas, ką patvirtina 2023 m. gruodz?io 1 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus paz?yma (suvestine?) apie priskaic?iuotas (is?moke?tas) is? Garantinio fondo (pateikta su ies?kiniu). Tode?l vadovaujantis teismų praktika is? atsakove?s priteistino z?alos atlyginimo taip pat ture?tų bu?ti atimta ir buvusiems ies?kove?s darbuotojams is? Garantinio fondo sumoke?tos is?eitine?s is?mokos (8.226,66 Eur) suma, t. y. 14.897,21 Eur - 8.226,66 = 6.670,55 Eur.
18. Atsakovė mano, kad vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 25 d. nutartimi civiline?je byloje Nr. e2A-73-910/2025, reike?tų nustatyti, kokias sutartis bendrove? buvo sudariusi ir vykde?, ar de?l siekio uz?baigti prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą buvo pagrindas nespręsti de?l darbuotojų atleidimo is? karto, kai e?me? stigti le?s?ų daliai darbo uz?mokesc?io sumoke?ti. Akcentuoja, jog visų Ies?kove?s sudarytų ir vykdytų sutarc?ių originalus/kopijas Atsakove? kartu su kitais Ies?kove?s dokumentais perdave? Ies?kove?s nemokumo administratoriui G. Ž. 2023 m. kovo 31 d. Ies?kove? buvo sudariusi s?ias ilgalaikes/neterminuotas sutartis su uz?sakovais: AB „U. t.“ (2017 m. lapkric?io 3 d. Rangos sutartis), 8. UAB (buvęs pavadinimas – „F.“, UAB) (2018 m. Gamybos sutartis), UAB „V.“ (2022 m. spalio 17 d. Gamybos sutartis Nr. 20221017), UAB „T. T.“ (2017 m. birz?elio 13 d. Paslaugų teikimo sutartis Nr. 20170613T), UAB „V.“ (2017 m. rugse?jo 18 d. Paslaugų teikimo sutartis Nr. 1709/18), UAB „O.“ (2019 m. gruodz?io 2 d. Gamybos sutartis Nr. 19-49), UAB „A.“ (2022 m. geguz?e?s 2 d. Sutartis Nr.2022.05.02), UAB „E.“ (2022 m. sausio 26 d. Paslaugų teikimo sutartis Nr.20220126), UAB „P.“. Teikia Ies?kove?s su uz?sakovais sudarytų sutarc?ių kopijas, kuriomis Atsakove? disponuoja (Priedas Nr. 6). Taip pat paz?ymi, jog Ies?kove? atlikdavo darbus įmone?ms (uz?sakovams), su kuriomis nebuvo sudariusi ras?ytinių sutarc?ių pagal jų pateiktus uz?sakymus. Ieškovės 2021–2022 metų pardavimo pajamų analizė akivaizdžiai parodo, kad vadovė tinkamai vykdė savo pareigas veikti sąžiningai ir protingai bei siekiant pelno.
19. Akcentuoja, kad iki 2023 m. kovo 31 d. Ies?kove? vykde? normalią u?kinę veiklą, gaudavo uz?sakymų, juos vykde?. Pabrėžia, jog Ies?kove? nuo įsteigimo 2017 metų balandz?io me?nesio dirbo su uz?sakovu AB „U.“, kuris nuo 2023 metų vasario me?nesio labai sumaz?ino Ies?kovei pateikiamų uz?sakymų skaic?ių, o 2023 metų kovo me?nesį Ies?kovei visai nebedave? naujų uz?sakymų, tac?iau 2023 m. vasario 22 d. elektroniniame laiške AB „U. T.“ vadybininkė L. M. Atsakovei nurodė, kad planuoja užsakymų augimą 2023 m. antram pusmečiui. 2023 m. vasario 22 d. elektroniniame lais?ke AB „U.“ vadybininke? L. M. A. paras?e?: „(...) Kaip mine?jau anksc?iau, tai paskutiniai darbai vasariui kovui. Augimą planuotume antram pusmec?iui. Kaip z?inote, situacija Lietuvos siuvimo pramone?je s?iai dienai yra tokia, jog visur stebimas uz?sakymų tru?kumas. Tode?l, kai ve?l prade?sime teikti pasiu? lymus, bus atsiz?velgta įuz?sakymų vykdymą kokybis?kai ir laiku. (...)“ (2024-06-28 Atsakove?s atsiliepimo į ies?kinį priedas Nr. 2).
20. Taigi, de?l tos priez?asties, kad ies?kove?s uz?sakovas AB „U.“ nuo 2023 metų vasario me?nesio labai sumaz?ino Ies?kovei pateikiamų uz?sakymų skaic?ių, o 2023 metų kovo mėnesį Ies?kovei visai nebedave? naujų uz?sakymų, labai sumaz?e?jo Ies?kove?s pajamos, de?l ko Ies?kove? prade?jo ve?luoti vykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Vis de?lto, kaip mine?ta, 2023 metų kovo me?nesį Ies?kove? ture?jo uz?sakymų, ką patvirtina auks?c?iau s?iuose ras?ytiniuose paais?kinimuose aptarti elektroniniai lais?kai apie uz?sakovų pateiktus uz?sakymus Ies?kovei (2024-06-28 Atsakove?s atsiliepimo į ies?kinį priedas Nr. 2). Be to 2023 m. balandz?io me?nesį Ies?kove? gavo naujų uz?sakymų is? uz?sakovų UAB „V.“ ir UAB „F.“, ką patvirtina su ras?ytiniais paais?kinimais teikti elektroniniai lais?kai (Priedas Nr. 8). Be to 2023 m. balandz?io 11 d. Atsakove? ras?e? elektroninius lais?kus kitiems Ies?kove?s uz?sakovams UAB „A.“ ir UAB „O.“, klausdama, gal jie turi kokį uz?sakymą Ies?kovei pasiu?lyti siuvimui (Priedas Nr. 9). 2023 m. geguz?e?s me?nesį Ies?kove? taip pat gaudavo naujų uz?sakymų is? uz?sakovų UAB „F.“, ką patvirtina atsakove?s su 2024 m. birz?elio 28 d. atsiliepimu į ies?kinį pateikti elektroniniai lais?kai (2024-06-28 Atsakove?s atsiliepimo į ies?kinį priedas Nr. 2), ir UAB „V.“, ką patvirtina su s?iais ras?ytiniais paais?kinimais teikiami 2023 m. geguz?e?s 25 d. UAB„V.“ direktoriaus M. S. elektroniniai lais?kai Atsakovei (Priedas Nr.10).
21. Šios bylos atveju bankroto byla ieškovei buvo iškelta pagal VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „D.“. Pareiškėjas VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius, kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad UAB ,,D.“ nevykdo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu nustatytų privalomųjų mokėjimų, atsakovės įsiskolinimas pareiškimo pateikimo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2023-07-10 sudarė 7151,23 Eur VSD įmokų ir 2,00 Eur delspinigių. Pareiškėjas pažymėjo, jog atsakovė nevykdė reikalavimo sumokėti susidariusį įsiskolinimą. Šiuo pareiškėjo prašymo pagrindu ieškovui buvo iškelta civilinė bankroto byla.
22. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė reikalauja priteisti visas jos skolas, jas siedama su atsakovės civiline atsakomybe, tačiau nedetalizuoja skolų susidarymo laiko ir priežasčių. Kiekviena detalizuota ir struktūrizuota skolos sumos dalis turi būti aptariama atskirai, vertinant atsakovės atsakomybę dėl šios skolos dalies susidarymo.
23. Ieškinyje visiškai nepaminėta, kad atsakovė, būdama UAB ,,D.“ vadove, savo iniciatyva 2023-06-12 Šiaulių apygardos teismui pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. 2023-06-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-376-569/2023 atsisakyta priimti ieškovės UAB ,,D.“ vadovės D. D. pareiškimą atsakovei UAB ,,D.“ dėl bankroto bylos iškėlimo, nes atsakovė nepateikė įrodymų apie išankstinio nemokumo proceso inicijavimą iki ieškinio teismui pateikimo. Atsakovė nėra teisininkė, jai detaliai nežinomos juridinių asmenų bankroto inicijavimo procedūros, tačiau šiuo ieškiniu parodė, jog sąžiningai atlieka savo pareigas ir siekė įgyvendinti Juridinių asmenų nemokumo įstatymo numatytas bankroto inicijavimo procedūras asmeniškai.
24. Atsakovė iki pat bankroto bylos iškėlimo elektroniniu paštu gaudavo užsakymų jos vadovaujamai bendrovei iš UAB ,,U.“ vadybininkės, UAB ,,V.“ atstovo, UAB „F.“ atstovės, kitų pasiūlymų. Šie komerciniai pasiūlymai dėl darbų atlikimo atsakovei leido pagrįstai tikėtis, kad susidariusias bendrovės skolas galima padengti ir su kreditoriais atsiskaityti dirbant pelningai. Atsakovės lūkesčiai padengti skolas buvo pagrįsti, nes iš 2023 metų pelno ir nuostolių ataskaitos matoma, jog bendrovė turėjo 93 171 Eur pardavimo pajamų. Bendrovės veikla sutriko tik tada, kai visi bendrovės darbuotojai vienu metu pasiprašė atleidžiami iš darbo ir įmonėje nebeliko darbuotojų.
Ieškinys atmestinas
25. LUAB „D.“ bankroto bylos Nr. eB2-71-650/2025 duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad bendrovė Juridinių asmenų registre įregistruota 2017 m. balandžio 28 d. Bendrovės vadove nuo jos įregistravimo buvo D. D., kuri nuo 2018 m. sausio 24 d. yra ir bendrovės akcininkė.
26. UAB „D.“ vienintelės akcininkės D. D. 2023 m. gegužės 29 d. sprendimu nuspręsta inicijuoti bendrovės bankroto procesą 2023 m. gegužės 31 d. finansinės atskaitomybės duomenimis (2 t., b. l. 13). Apeliantė (atsakovė) 2023 m. birželio 12 d. pareiškimu kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą dėl bankroto bylos UAB „D.“ iškėlimo (2 t., b. l. 14–15). Šiaulių apygardos teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartimi apeliantės pareiškimą atsisakyta priimti, konstatavus, kad nesilaikyta nemokumo bylos inicijavimo tvarkos, numatytos JANĮ 8 straipsnyje (2 t., b. l. 16–18).
27. VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius 2023 m. liepos 11 d. pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „D.“ iškėlimo. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi LUAB „D.“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas G. Ž.. Ši nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 9 d. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi patvirtintas patikslintas bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų, kurių bendra suma – 101 761,28 Eur, sąrašas (1 t., b. l. 22–23).
28. Ieškinys dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovui gali būti pareikštas skirtingais pagrindais: dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo ir (arba) netinkamo verslo sprendimo priėmimo, dėl imperatyvių įstatymo nuostatų (nustatytų vadovo pareigų) pažeidimo, dėl kurių atsirado žala. Priklausomai nuo ieškinio reikalavimo pagrindo, skiriasi įrodinėjimo pareigos nustatant vadovo civilinės atsakomybės sąlygas apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 44 punktas). Nagrinėjamoje byloje nagrinėjamas atsakovės D. D. (juridinio asmens vadovės) civilinės atsakomybės klausimas konkrečiu įstatyme įtvirtintu pagrindu – pažeidimu pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.
29. Bendrovės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą vadovui kyla atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013).
30. Pažymėtina, kad 2025 m. kovo 25 d. nutarties pagrindu, grąžinęs bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinis teismas padare? iš esmės tokias is?vadas : 1) ieškovė LUAB „D.“ faktiškai nemoki tapo 2023 m. kovo 31 d., kai, pagrindinei užsakovei AB „U.“ sustabdžius užsakymų teikimą, ėmė iš dalies neatsiskaityti su darbuotojais, pradėjo kauptis skolos kitiems kreditoriams; nuo šio momento atsakovei D. D. atsirado pareiga spręsti dėl inicijuoti bendrovei nemokumo bylą (vadovo pareiga) (JANĮ 6 straipsnio 2 dalis); 2) šia nutartimi patikslinus nemokumo momentą, reikia nustatyti bendrovės įsipareigojimų kreditoriams dydį bendrovės faktinio nemokumo momentu – 2023 m. kovo 31 d. ; būtent po nurodytos datos atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar iki 2023 m. kovo 31 d. buvusių finansinių reikalavimų padidėjimas po 2023 m. kovo 31 d. gali būti susiję priežastiniu ryšiu su neteisėtais bendrovės vadovės veiksmais, delsiant inicijuoti nemokumo bylą; 3) reikėtų nustatyti, kokias sutartis bendrovė buvo sudariusi ir vykdė, ar dėl siekio užbaigti prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą buvo pagrindas nespręsti dėl darbuotojų atleidimo iš karto, kai ėmė stigti lėšų daliai darbo užmokesčio sumokėti. Teisingam žalos dydžiui nustatyti taip pat turi būti ištirta, ar po 2023 m. kovo 31 d. su darbo santykiais susiję kaštai nebūtų patirti net ir tuo atveju, jeigu bankroto byla būtų iškelta nedelsiant, tačiau bendrovei būtų leista užbaigti įvykdyti turimus užsakymus.
31. Teismas remiasi ginče Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 25 d. nutartimi, kurios 74 punkte pateikiama išvada, kad UAB „D.“ faktiškai nemoki tapo 2023 m. kovo 31 d., kai, pagrindinei užsakovei AB „U.“ sustabdžius užsakymų teikimą, ėmė iš dalies neatsiskaityti su darbuotojais, pradėjo kauptis skolos kitiems kreditoriams (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
32. Nemokumo administratorius pradiniame ieškinyje teikė argumentus, kad apeliantė (atsakovė), laiku neinicijuodama bankroto proceso, sukėlė bendrovei žalą, kurią sudaro bendrovės bankroto byloje teismo patvirtintų ir nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų suma – 101 761,28 Eur. Pareiškime dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo ieškovės atstovas iš esmės nurodė tik aplinkybes, kad 2025 m. kovo 25 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi konstatuota, kad po UAB "D." faktinio nemokumo momento atsirado nauji kreditoriniai reikalavimai, kurių bendra suma yra 69 707,03 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad konstatuota mažesnė išaugusių kreditorinių reikalavimų apimtis, nemokumo administratorius ieškinio reikalavimą atsakovei mažino iki 69 707,03 Eur žalos atlyginimo. Kaip matyti iš nemokumo administratoriaus pateiktų kreditorinių reikalavimų sąrašo, didžioji dauguma kreditorinių reikalavimų yra būtent darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, todėl ieškovės atstovas ginče remiasi argumentais, kad atsakovė nustačiusi, jog įmonė negali atsiskaityti su darbuotojais, taip pat kitais kreditoriais, tiesiog privalėjo nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o ne didinti žalos dydį.
33. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, yra nurodęs, kad įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė. Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo. Administracijos vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014).
34. Valdymo organų nariai atsako tik už kaltus veiksmus. Už fiduciarinių pareigų pažeidimą ir bylose, kuriose dėl vadovo veiksmų teisėtumo sprendžiama taikant verslo sprendimų priėmimo taisyklę, valdymo organų narių (vadovo) atsakomybė kyla ir taikoma tik esant dideliam neatsargumui arba tyčiai. Tačiau už įstatymuose nustatytų imperatyviųjų teisės normų pažeidimą vadovui civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017, 41, 42, 45 punktai). Nagrinėjamoje byloje ieškovės atstovas teikia argumentus, kad atsakovės civilinė atsakomybė atsirado dėl jos neveikimo ir nerūpestingumo, savalaikiai nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
35. Šioje byloje teismas atsižvelgdamas į surinktų įrodymų visetą vertina, kad atsakovės veiksmai ar neveikimas negali būti laikomi nesąžiningais ir susiję su esminiu fiduciarinių pareigų pažeidimu.
36. Nustatant atsakovės pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, UAB „D.“ tapus nemokia nuo 2023 m. kovo 31 d., pažeidimo momentą ir neveikimo priežastis aktualu tai, kad atsakovės vadovavimo laikotarpiu bendrovė bylų teismuose, stambių kreditorių, kreditų bankuose neturėjo. Atsakovė neneigia, kad įmonė buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais, kuriuos vertino kaip laikino pobūdžio sunkumus, todėl tikėjosi kelių mėnesių eigoje atgaivinti bendrovės siuvimo veiklą, atsiskaityti su kreditoriais ir išsaugoti darbo vietas. Pažymėtina, kad atsakovė turėjo apsispręsti per protingą terminą (gavusi 20025 m. gegužės gale finansinius duomenis) dėl tolesnės įmonės veiklos arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Juridinio asmens mokumo problemų sprendimas gali leisti išvengti bankroto proceso ir mokumo problemas spręsti restruktūrizavimo būdu, ar sudaryti susitarimus su kreditoriais. Teismų praktikoje pažymima, kad įmonių mokumo problemos yra laipsniškas procesas, kuris susideda iš atskirų etapų, strateginės krizės, kuri susijusi su neigiamas pokyčiais dėl įmonės konkurencijos, pelno ir likvidumo krizės, reiškiančios, kad įmonė nebegali laiku vykdyti įsipareigojimų ir nemokumo. Atsižvelgiant į įmonės mokumo situaciją, turi būti operatyviai reaguojama į mokumo padėties kitimą, vykdomą ūkinę komercinę veiklą, skatinama ieškoti skolininko finansinę būklę gerinančių sprendimų ne teismo tvarka. Šios stadijos tikslai yra suteikti galimybę skolininkui įvykdyti neįvykdytą, neginčijamą prievolę kreditoriui arba susitarti dėl neteisminio nemokumo problemų sprendimo, sudarant susitarimą dėl pagalbos, ar pradedant vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka bei informuoti visus įmonės kreditorius apie situaciją.
37. Byloje nustatyta, kad atsakovė, būdama UAB ,,D.“ vadove, savo iniciatyva 2023-06-12 Šiaulių apygardos teismui pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. 2023-06-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-376-569/2023 atsisakyta priimti ieškovės D. D. pareiškimą atsakovei UAB ,,D.“ dėl bankroto bylos iškėlimo, nes nepateikta įrodymų apie išankstinio nemokumo proceso inicijavimą iki ieškinio teismui pateikimo. Atsakovė nurodė, kad nėra teisininkė, jai detaliai nebuvo žinomos juridinių asmenų bankroto inicijavimo procedūros, todėl teismas turi pagrindą vertinti, kad pateiktu 2023-06-12 pareiškimu atsakovė pagrindė, jog siekė sąžiningai atlikti savo pareigas ir įgyvendinti Juridinių asmenų nemokumo įstatymo numatytas bankroto inicijavimo procedūras asmeniškai.
38. Be to teismas nepritaria ieškovės atstovo teiktiems argumentams, kad atsakovės veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams, kai UAB „D.“ nepavyko pasiekti planuotų įmonės pajamų rodiklių, vienam iš pagrindinių užsakovų AB „U.“ sustabdžius užsakymų teikimą. Iš byloje esančio 2023 m. vasario 22 d. elektroninio laiško matyti, kad AB „U. T.“ vadybininkė L. M. atsakovei pranešė, kad planuoja užsakymų augimą 2023 m. antram pusmečiui (2024-06-28 atsakove?s atsiliepimo į ies?kinį priedas Nr. 2), kas teismo vertinimu, rodo atsakovės turėtą pagrįstą lūkestį dėl tolimesnio bendradarbiavimo su šia įmone, laiku ir kokybiškai ieškovei vykdžius jos užsakymus Be to atsakovė savo ras?ytiniuose paais?kinimuose nurodė, kad ies?kove? buvo sudariusi ilgalaikes/neterminuotas sutartis su s?iais uz?sakovais: AB „U.“ (2017 m. lapkric?io 3 d. Rangos sutartis), 8. UAB (buvęs pavadinimas – „F.“, UAB) (2018 m. Gamybos sutartis), UAB „V.“ (2022 m. spalio 17 d. Gamybos sutartis Nr. 20221017), UAB „T. T.“ (2017 m. birz?elio 13 d. Paslaugų teikimo sutartis Nr. 20170613T), UAB „V.“ (2017 m. rugse?jo 18 d. Paslaugų teikimo sutartis Nr. 1709/18), UAB „O.“ (2019 m. gruodz?io 2 d. Gamybos sutartis Nr. 19-49), UAB „A.“ (2022 m. geguz?e?s 2 d. Sutartis Nr. 2022.05.02), UAB „E.“ (2022 m. sausio 26 d. Paslaugų teikimo sutartis Nr. 20220126), UAB „P.“ (2025 m. geguz?e?s 23 d. atsakove?s ras?ytinių paais?kinimų priedas Nr. 6).
39. Pažymėtina, kad teismo posėdyje atsakovė, duodama žodinius paaiškinimus, nurodė aplinkybes, kad AB „U.“ pranes?us, jog galimai nebeduos naujų uz?sakymų, įmonės veiklos planų tai neįtakojo, nes 2023 m. vasario me?nesį is? UAB „V.“ gavo labai didelį kiekį uz?sakymų. Be to įmonei pasiu?le? labai didelį kiekį uz?sakymų ir UAB „F.“, kuri ture?jo prade?ti tiekti visas siuvimo medz?iagas nuo 2023 m. kovo 1 d. UAB „F.“ vėluojant medžiagas patiekti, de?l s?itos priez?asties ies?kove? negale?jo prade?ti gamybos, trūkstant pagrindinių priedų - lekalų, su kuriais ies?kovei reike?jo daryti medžiagų sukirpimus. Taip pat atsakovė paaiškino, kad de?l ve?luojanc?io uz?sakymo is? UAB „V.“ ji prade?jo skambinti kitur: skambino ir rašė UAB „O.“, skambino į AB „K. B.“, kitas siuvimo įmones. Nurodytų rašytinių duomenų ir žodinių paaiškinimų pagrindu, teismas daro išvadą, kad ies?kovei UAB „D.“ turint ilgalaikes sutartis su 8 uz?sakovais, taip pat bendradarbiaujant ir su kitomis siuvyklomis, is? kurių gaudavo atitinkamų uz?sakymų, po 2023 m. kovo 31 d. susidūrus su finansiniais sunkumais, atsakovės jie galėjo būti vertinti kaip laikino pobūdžio, tikintis kelių mėnesių eigoje normalizuoti siuvimo veiklą. Todėl laikytini nepagrįstais ieškovės atstovo argumentai, kad atsakovės civilinė atsakomybė atsirado dėl jos neveikimo (nerūpestingumo), savalaikiai nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Kaip matyti iš nemokumo administratoriaus pateiktų kreditorinių reikalavimų sąrašo, didžioji dauguma susidariusių po 2023 m. kovo 31 d. kreditorinių reikalavimų yra būtent pirmos eilės kreditorių darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, tačiau teismas vertina, kad atsakovė pagrįstai jų neatleido iš darbo, nes bendrovė siekė vykdyti sumažėjusius užsakymus 2023 m. balandžio – spalio mėnesiais, kad bendrovės veikla buvo įtakojama kitų ne nuo vadovės veiksmų priklausančių veiksnių (prasidėjusio karo (duomenys neskelbtini), problematiško medžiagų tiekimo, bendrai neigiamos situacijos Lietuvos įmonių siuvimo rinkoje) ir galutinai sutriko tik tada, kai darbuotojai vienu metu pasiprašė atleidžiami iš darbo.
40. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021, 24 punktas). Atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali sumokėti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-381/2021, 42 punktas). Tokiu atveju žala laikoma po vadovui ir (ar) dalyviui atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis (pvz., delspinigių forma), jeigu ši bendra išaugusi įmonės skolų suma liks nepadengta. Taigi, delsimu inicijuoti bankroto bylą padaryta žala turi kilti per laikotarpį, kurį vėluota inicijuoti bankroto bylą (laikotarpis tarp pareigos atsiradimo momento ir bankroto bylos iškėlimo), ir tuo laikotarpiu įmonei atsiradusi žala dėl padidėjusių įmonės įsipareigojimų turi būti teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su delsimu inicijuoti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020, 33 punktas).
41. Todėl teismas, vertindamas ieškovės atstovo sumažintus ieškinio reikalavimus, atsižvelgia į tai, kad būtent atsakovė ginče, atsikirsdama į ieškinį, pateikė išsamius paskaičiavimus, susijusius su padidėjusiais kreditoriniais reikalavimais po 2023 m. kovo 31 d. bendrovės nemokumo. Matyti, kad ies?kove?s atstovas 2025 m. birz?elio 10 d. pareis?kime dėl ies?kinio reikalavimų sumaz?inimo apsiribojo vienu esminiu argumentu, jog įsiteise?jusia Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 25 d. nutartimi konstatuota, kad po LUAB „D." faktinio nemokumo momento atsirado nauji kreditoriniai reikalavimai, kurių bendra suma yra 69 707,03 Eur. Tuo tarpu 2025-05-23 ras?ytiniuose paais?kinimuose atsakovė teikė konkrečius duomenis apie ies?kove?s turėtas skolas kreditoriams 2023 m. kovo 31 d.: pagal bendrovės buhalterine?s apskaitos duomenis (Priedas Nr. 1) ieškovė ture?jo 29 036,21 Eur bendro dydz?io skolą s?iems kreditoriams: D. V. - 9,75 Eur; UAB E.“ – 53,84 Eur; UAB „E.“ – 88,76 Eur; UAB „B. P.“ - 88,81 Eur; UAB „T.“ – 109,93 Eur; UAB „J.“ – 111,85 Eur; U. – 425,00 Eur; UAB „A.“ – 578,31 Eur; A. D. B. – 2000 Eur; D. M. IĮ – 2453,86 Eur; UAB „T.“ – 3230,70 Eur;. UAB „O. L.“ – 19885,40 Eur. Be to atsakovė teikė 2023 m. kovo 31 d. bendrovės balansinių sąskaitų apyvartos z?iniaras?tį (Priedas Nr. 2), kuriame yra matomas visų įsipareigojimų kreditoriams. Pagal 2023 m. kovo 31 d. bendrovės balansinių sąskaitų apyvartos z?iniaras?tį 2023 m. kovo 31 d. ies?kove? ture?jo 17.349,96 Eur – kitų skolinių įsipareigojimų, 32 017,21 Eur – skolų tieke?jams uz? prekes ir paslaugas, 17 439,94 Eur – moke?tino darbo uz?mokesc?io, 2 738,57 Eur – moke?tino gyventojų pajamų mokesc?io, 3461,25 Eur – moke?tinų socialinio draudimo įmokų, 8 064,93 Eur – moke?tino pride?tine?s verte?s mokesc?io. Remiantis šiais teiktais duomenimis, konstatuotina, kad 2023 m. kovo 31 d. ieškovė turėjo iš viso 81 071,86 Eur bendroje sumoje įsipareigojimų kreditoriams. Todėl būtent po nurodytos datos atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar buvusių finansinių reikalavimų padidėjimas po 2023 m. kovo 31 d. gali būti susiję priežastiniu ryšiu su neteisėtais atsakovės, kaip bendrovės vadovės, veiksmais, delsiant inicijuoti nemokumo bylą.
42. Pažymėtina, kad po šios bylos išnagrinėjimo iš esmės ir Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 2 d. sprendimo prie?mimo, ies?kove?s nemokumo administratorius gavo kreditore?s D. M. atsisakymą nuo jos finansinio reikalavimo UAB „D.“ bankroto byloje Nr. eB2-143-650/2024, de?l ko Šiaulių apygardos teismas 2024 m. lapkric?io 6 d. nutartimi civiline?je byloje Nr. eB2-143-650/2024 nutare? pas?alinti is? kreditorių sąras?o II eile?s kreditorę D. M. su 2476,06 Eur reikalavimu ir patvirtinti patikslintą likviduojamos de?l bankroto UAB „D.“ kreditorių sąras?ą ir jų finansinius reikalavimus bendrai 99.285,22 Eur sumai. Todėl teismas turi pagrindą sutikti su atsakovės argumentais, kad iš Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi patvirtintos bendros Ieškovės kreditorių finansinių reikalavimų sumos turėtų būti atimta 81 071,86 Eur ieškovės 2023 m. kovo 31 d. turėtų įsipareigojimų suma (99.285,22 – 81.071,86 = 18.213,36 Eur). Konstatuotina, kad 2023 m. kovo 31 d. ieškovės turėti įsipareigojimai kreditoriams (81 071,86 Eur) nėra susiję priežastiniu ryšiu su neteisėtais atsakovės veiksmais, delsiant inicijuoti nemokumo bylą.
43. Be to pagrįstai atsakovė atsikirtinėja ginče, kad Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkric?io 6 d. nutartimi patvirtintos bendros ies?kove?s kreditorių finansinių reikalavimų sumos ture?tų bu?ti atimta 3.316,15 Eur – ies?kove?s debitorių įsiskolinimų suma, ką patvirtina Debitorių sąras?as, kurį ieškovės atstovas pateikė su 2025 m. birželio 10 d. prašymu byloje, nes debitoriniai įsiskolinimai nėra susiję priežastiniu ryšiu su neteisėtais atsakovės veiksmais, delsiant inicijuoti nemokumo bylą.
44. Teismas taip vertina kaip pagrįstus atsakovės argumentus, kad ieškovės atstovas neįrodė, jog kreditorės AB „S.“ 3 194,30 Eur finansinis reikalavimas atsirado po konstatuoto faktinio ieškovės nemokumo momento –2023 m. kovo 31 d. Paz?yme?tina, jog nors ies?kove? su 2024 m. geguz?e?s 15 d. ies?kiniu pateike? AB „S.“ kreditorinį reikalavimą (2024 m. geguz?e?s 15 d. Ies?kove?s ies?kinio priedas Nr. 13), tac?iau pagal 2023 m. rugse?jo 27 d. „S.“, AB pateikto kreditorinio reikalavimo duomenis, „3.194,30 Eur finansinis reikalavimas kyla is? „S.“, AB ir Ies?kove?s 2020 m. lapkric?io 19 d. pasiras?ytos Kredito kortele?s sutarties Nr. 20-048164-RK(su visais pakeitimais ir papildymais), kuria bankas suteike? 3.000 Eur kredito limitą. Tuo tarpu 2023 m. rugse?jo 27 d. „S.“, AB pateikto kreditorinio reikalavimo priedo - skolos paskaic?iavimo detalizacijoje yra pateikiami duomenys apie ies?kove?s skolos paskaic?iavimą nuo 2023 m. birz?elio 1 d. ( ies?kove? ture?jo nepadengtą 2.985,75 Eur kredito likutį, taip pat 46,19 Eur pradelstų palu?kanų), ir nėra aišku, kada konkrečiai ieškovė pasinaudojo tuo 3000 Eur kredito limitu ir jo nustatytais terminais nepadengė. Todėl teismas turi pagrindą iš skaičiuotinos 18.213,36 Eur žalos eliminuoti 2 985,75 Eur nedengto kredito dalį, taip pat 46,19 Eur palu?kanų.
45. Be to teismas turi pagrindą pritarti atsakovės argumentams, kad į ieškovės naudai prašomos priteisti žalos sumą neturi būti įtraukta už 2023 m. kovo mėnesį ieškovės darbuotojams priskaičiuoto ir nesumokėto darbo užmokesčio dalis, t. y. 5 468,42 Eur skolos suma, nes ieškovė pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 25 d. nutartį nemoki tapo 2023 m. kovo 31 d. Taigi iki 2023 m. kovo 31 d. atsakovei neatsirado pareiga teikti pareiškimo dėl bankroto bylos Ieškovei iškėlimo. Be to sutiktina su atsakovės argumentais, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog buvusiems darbuotojams iš Garantinio fondo sumokėta išeitinė išmoka, priežastiniu ryšiu nesusijusi su buvusių vadovų neteisėtais veiksmais kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi ši išmoka būtų tokio paties dydžio, nepriklausomai nuo vėlavimo iškelti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-421/2020). 2025 m. geguz?e?s 23 d. ras?ytiniuose paais?kinimuose atsakove? pateike? detalius skaic?iavimus, pagal kuriuos ies?kove?s darbuotojams is? viso priklause? is?moke?ti 8.226,66 Eur is?eitinių kompensacijų. Nurodyti darbuotojai is? Garantinio fondo gavo tas is?mokas, ką patvirtina 2023 m. gruodz?io 1 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus paz?yma (suvestine?) apie priskaic?iuotas (is?moke?tas) sumas (pateikta ieškinio priedu). Tode?l vadovaujantis aktualia teismų praktika is? skaičiuotinos z?alos atlyginimo ture?tų bu?ti atimta 5 468,42 Eur skola (nesumokėto už 2023 m. kovo mėnesį darbo užmokesčio dalis) bei buvusiems ieškovės darbuotojams is? Garantinio fondo sumoke?tos 8 226,66 Eur is?eitine?s is?mokos, viso 13 695,08 Eur.
46. Teismas nurodytų aplinkybių atliktų skaičiavimo pagrindu atmeta visa apimtimi kaip neįrodytą ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 69 707,03 Eur žalą už susidariusias skolas kreditoriams, konstatuodamas, kad LUAB „D.“ kreditoriniai reikalavimai (jų skirtumas) nėra susiję teisiniu priežastiniu ryšiu su buvusios vadovės neveikimu bei pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jos vadovaujamai įmonei iškėlimo netinkamu vykdymu. Bylos atveju ieškinyje, jo prieduose nepateikta objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad atsakovė, kaip įmonės vadovė, pažeidė fiduciarinę rūpestingumo pareigą. Nenustačius tokių aplinkybių, nėra pagrindo taikyti subsidiariąją atsakomybę atsakovei kaip įmonės vadovei.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
48. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė D. D. advokato V. A. kontorai, teikdama atsiliepimą į pradinį ieškinį (2024-07-01 DOK-5168) sumokėjo už atstovavimą teisme 1500,00 Eur; taip pat sumokėjo 1500,00 Eur už apeliacinio skundo surašymą (2024-10-29 DOK-8345); taip pat patyrė 10 708,50 Eur išlaidų už advokato padėjėjos R. V. teiktą teisinę pagalbą bylą pakartotinai nagrinėjant pirmos instancijos teisme (2025-07-30 prašymas dėl 8833,00 Eur bylinėjimosi išlaidų - DOK-6651, 2025-09-17 prašymas dėl 1875,50 Eur bylinėjimosi išlaidų - DOK-8168). Konstatuotina, kad atsakovė viso patyrė 13 708,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų, matyti, kad šios prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, yra pagrįstos pateiktais rašytinais duomenimis.
49. Tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas negali būti mechaniškas, o yra nulemtas šio teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslo ir proporcingumo tarp siekiamo tikslo ir pasekmių vertinimo. Tai reiškia, kad teismai, paskirstydami šalių bylinėjimosi išlaidas, turi atsižvelgti į konkrečioje byloje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kylančius padarinius ginčo šalims ir kitas aplinkybes, reikšmingas vertinant ribojimo proporcingumą. Taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas, griežtai laikantis proporcingo bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal patenkintus (atmestus) reikalavimus, bylose dėl žalos atlyginimo bankrutuojančiai įmonei gali lemti neproporcingą bylinėjimosi išlaidų naštą, padaro nemokumo administratoriaus teisę kreiptis į teismą teorinę ir iliuzinę. Todėl šiuo atveju paskirstant visas patirtas bylinėjimosi išlaidas atsakovei, atmetus ieškovės patikslintą ieškinį, kuriuo buvo sumažinti apytikriai pradinio ieškinio reikalavimai atsakovei gali būti paneigta teisės į teisminę gynybą esmė. Vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir CPK 3 straipsnio 7 dalyje nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, yra pagrindas byloje nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgiant į šių išlaidų susidarymo priežastis ir priteisti iš ieškovės atsakovei vienu trečdaliu ( 4523,80 Eur) sumažintas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, t.y. 9184,70 Eur (13 708,50 - 4523,80).
50. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263, 265, 268-270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį atmesti
Priteisti atsakovės D. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovės likviduojamos dėl bankroto UAB „D.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) administravimo išlaidų 9184,70 Eur (devynis tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt keturis eurus ir 70 centus) bylinėjimosi išlaidų
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.
Teisėja Alma Jurgelienė