Baudžiamoji byla Nr. 1-27-914/2021

Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00234-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.2.; 1.2.14.5.2.1.; 1.2.29.1.3.; 2.1.3.1; 2.3.6.4.2.

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 30 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Marius Steponaitis,

sekretoriaujant Viktorijai Patkauskienei,

dalyvaujant prokurorui A. P.,

kaltinamajam M. S.,

gynėjui advokatui R. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

M. S. buvo kaltinamas tuo, kad pagamino netikrą dokumentą, panaudojo šį žinomai netikrą dokumentą ir tokiu būdu apgaule pasikėsino panaikinti didelės vertės turtinę prievolę, o būtent: disponuodamas popieriaus lapu be teksto su D. M. parašu ir siekdamas panaikinti civilinėje byloje Nr. 2-715-883/2015 Šiaulių apygardos teismo 2015-11-04 sprendimo ir Lietuvos apeliacinį teismo 2016-07-08 nutarties pagrindu atsiradusią 58509,88 eurų M. S. ir R. S. turtinę prievolę G. S., laikotarpiu nuo 2016-07-08 iki 2017-05-10, tyrimo metu nenustatytoje vietoje pagamino netikrą dokumentą – naudodamas tyrimo metu nenustatytas technines priemones, į popieriaus lapą be teksto su D. M. parašu, nežinant D. M., įrašė tikrovės neatitinkančią melagingą informaciją apie tai, kad 2007-12-14 D. M. ir G. S. sudarė susitarimą, kuriuo patvirtino, kad M. S. pagal 2005-03-19 susitarimą sumokėjo G. S. 200000 litų (57924 eurų) už senelio mišką, esantį (duomenys neskelbtini), užrašė D. M. vardą ir pavardę prie jos parašo bei suklastojo G. S. parašą, pasirašydamas susitarime prie G. S. pavardės už G. S., vėliau, laikotarpiu nuo 2016-07-08 iki 2017-05-10, tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, nurodė R. S. tikrovės neatitinkančią melagingą informaciją apie tai, kad jis M. S. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), rado nurodytą 2007-12-14 D. M. ir G. S. susitarimą, patvirtinantį, kad M. S. pagal 2005-03-19 susitarimą sumokėjo G. S. 200000 litų (57924 eurų), pateikė šį susitarimą R. S. ir, siekdamas panaikinti 58509,88 eurų M. S. ir R. S. turtinę prievolę G. S., įkalbėjo R. S. kreiptis į Šiaulių apygardos teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-715-883/2015, tada R. S., vykdydamas jo prašymą, 2017-05-10 surašė bei 2017-05-11 pateikė Šiaulių apygardos teismui prašymą atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-715-883/2015 ir nurodytą 2007-12-14 D. M. ir G. S. susitarimą, patvirtinantį, kad M. S. pagal 2005-03-19 susitarimą sumokėjo G. S. 200000 litų (57924 eurų), bei nurodė, kad G. S., duodamas melagingus paaiškinimus, suklaidino civilinę bylą Nr. 2-715-883/2015 nagrinėjusius Šiaulių apygardos teismą, Lietuvos apeliacinį teismą bei tokiu būdu apgaule įgijo teisę į M. S. ir R. S. priklausantį 58509,88 eurų turtą, tačiau M. S. nebaigė savo nusikalstamo sumanymo dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, nes Šiaulių apygardos teismas 2017-08-17 nutartimi atnaujinęs išnagrinėtą civilinę bylą Nr. 2-715-883/2015, vėliau, 2018-05-28 taip pat priėmė kitą nutartį sustabdyti bylą iki bus atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 05-2-00234-17.

Kaltinamasis M. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad viskas nutiko dėl to, kad jis rado dokumentą – lapą, kuriame buvo parašyta, kad jo tėtis M. S. yra neskolingas savo broliui G. S.. Viskas vyko 2005-2007 metais, o tas dokumentas buvo 2007 metų, gali būti 2007-12-14. Dokumento turinyje buvo minimi jo tėčio M. S., tėčio brolio G. S. ir sesers D. M. santykiai, kad jo tėtis M. S. neskolingas savo broliui G. S.. Tiksliai teksto neatsimena. Dokumente buvo nurodyta 200000 litų suma. Dėl 200000 litų skolos buvo iškelta civilinė byla. G. S. padavė jį į teismą ir prašė prisiteisti 200000 litų skolą pagal G. S. pateiktus dokumentus ir ta skola G. S. buvo priteista. Skola priteista pagal dokumentus, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, kad gali būti suklastoti. Tie dokumentai - du dokumentai – vienas buvo, kad tėtis įsipareigoja sumokėti skolą, o kitas – patvirtinimas, kad tėtis skolą sumokėjo. Civilinėje byloje buvo priteista skola dėl pateikto susitarimo, kad tėtis M. S. G. S. turi sumokėti 200000 litų. Skola buvo ne jam pačiam, o M. S., tačiau paveldėjo tėvo turtą, t. y. tiek turtą, tiek tėčio įsipareigojimus. Civilinėje byloje su broliu R. S. jie buvo atsakovai, nes abu paveldėjo tėčio turtą. Dėl skolos buvo daug abejonių, bet toje civilinėje byloje nebuvo daryta jokių tyrimų. Po metų ar dviejų, kai jam su broliu perdavė tėčio butą, jame rado dokumentą. Radus dokumentą kreipėsi į advokatą išsiaiškinti, ką čia daryti, kaip elgtis. Tada buvo kreiptasi į prokuratūrą ištirti, išsiaiškinti aplinkybes, kaip ir kas čia yra, bet prokuratūra aplinkybių netyrė, grąžino dokumentą ir pasiūlė kreiptis į teismą. Tada kreipėsi į teismą ir buvo pradėti tie procesai. Bylos eigoje buvo prašyta ištirti dokumentus, kuriuos pateikė G. S. ir jie buvo ištirti. Prašė ištirti dokumentus, kuriuos pateikė G. S., nes buvo rastas dokumentas, kad skolos nėra, o G. S. pateikto dokumento pagrindu buvo priteista skola. Kiek prisimena, G. S. dėjo dideles pastangas, kad tik dokumentas, kurį rado, nebūtų prijungtas prie bylos – skundė visas nutartis, tiek skundžiamas, tiek neskundžiamas. Dėl to dokumento, kurį rado tėčio bute, buvo atnaujinta sena byla. Tos bylos eigoje paaiškėjo, kad tie dokumentai, kuriuos pateikė G. S., yra be jo tėčio parašų, tai yra, jie buvo suklastoti. To dokumento, kurį pats rado, autentiškumu neabejoja – rastas dokumentas buvo su G. S. ir D. M. parašais. Kiek pamena, G. S. parašo ekspertai visiškai nepatvirtino dėl parašo paprastumo, o D. M. parašas buvo patvirtintas. Nežino, kodėl tas dokumentas, kurį rado, galėtų būti netikras. Buvo laikotarpis, kai su tėčiu visiškai nebendravo, buvo laikotarpis, kai bendravo kartais susitikdami. Paskutinį kartą su tėvu bendravo likus maždaug mėnesiui iki jo mirties. Tėvas niekada neminėjo, kad yra skolingas broliui. Tėtis minėjo, kad turi skolas „(duomenys neskelbtini)‘, komunalinių mokesčių, kad turi 1500 eurų skolą fiziniam asmenim ir didžiausia skola, kurią tėtis turėjo ir dėl jos pergyveno, buvo kredito unijai 9000-10000 eurų. Su tėvu apie turto palikimą nebuvo kažkokios kalbos. Po tėvo mirties į butą, esantį (duomenys neskelbtini), pateko 2015 m. pabaigoje, tiksliai negali pasakyti, bet po tėčio mirties buvo praėjęs pusmetis, o gal daugiau. Anksčiau negalėjo įeiti, nes bute gyveno D. M., taip pat nebuvo sutvarkyti paveldėjimo dokumentai. Kai gavo dokumentus apie paveldėjimą, tada pradėjo žiūrėti, kas jiems su broliu atiteko. Kiek žino, iš tėvo buto buvo vežami vertingesni daiktai, juos vežė D. M. ir G. S.. Žmogus, kuris gyveno rūsyje po tuo butu, papasakojo, kad buvo vežami daiktai, sakė, kad G. S. išvežė visus vertingus daiktus. Po to, kai D. M. išsikraustė, bute niekas negyveno. 2007-12-14 dokumentą rado 2016 m. pabaigoje, galėjo būti 2016-11-08. Pas tyrėją braižydamas schemą, teisingai nurodė, kur rado dokumentą. Tą dokumentą rado vienas, brolio nebuvo. Dokumentą rado tarp didelės krūvos dokumentų, nes pas tėtį buvo labai daug aplankų su dokumentais. Ten buvo tėčio senos įmonės dokumentai, teismo dokumentai. G. S. dėl skolos priteisimo kreipėsi elektroniniu laišku 23.58 val., iki sueinant trims mėnesiams to dokumento padavimo terminui. Kaip suprato, ten G. S. kreipėsi laišku be aiškaus teksto, bet buvo paminėtas kaip ieškinys, kuris vėliau buvo ne kartą tikslintas. Kai G. S. pateikė teismui susitarimus, kilo abejonių, bet tuo metu jam pačiam nebuvo kažkokio tikslo siekti turto, palikimo. Tėčio giminė yra išskirtiniai žmonės, kurie gyvenime labai daug „ėjo per teismus“. Tuo laikotarpiu, kai tie dokumentai buvo surašyti, vyko skyrybų procesas tarp jo tėčio M. S. ir mamos L. S.. Skyrybų procesas buvo ilgas ir labai sudėtingas. Tėtis nešė visokius skolos raštelius, jo broliai, seserys liudijo visokius negražius dalykus. Daro prielaidą, kad tie dokumentai galėjo būti fiktyviai pasirašyti kažkokiai situacijai, dėl to paties skyrybų proceso ir, pasibaigus tiems dalykams, dokumentai greičiausiai buvo sunaikinti. Mano, kad G. S., po tėčio mirties sužinojęs, kad jiems neatiteks tėčio turtas, tiesiog kartodamas ar prisimindamas tas aplinkybes, galimai tuos dokumentus bandė atkurti. Mano, kad skolos nebuvo, o G. S. galimai bandė padaryti, kad ta skola egzistuotų. Skola galėjo būti sukurta, nes buvo nustatyta, kad jo tėčio parašo nėra ant tų dokumentų, kurių pagrindu jam buvo priteista tariama tėčio skola. Mano, kad tėtis su broliais, su sesėmis tuos dokumentus kūrė apsidraudimui. Tėtis mirė (duomenys neskelbtini). Negali paaiškinti, kodėl dokumentai, kuriuos pateikė su pareiškimu, buvo tos pačios datos. Galėtų daryti nebent kažkokią prielaidą, kad 2007-12-14 dokumento, kurį padarė G. S., atsiradimą įtakojo senatis. Gal ta diena buvo pasirinkta, nes tą dieną buvo dovanotas miškas. G. S. pats negalėjo pasakyti, kur tas dokumentas buvo pasirašytas, kiekvieną kartą sakydavo vis kitaip. Tas susitarimas, kuriame minimas atsiskaitymas, yra tikras ir parašai yra tikri, o ta sutartis, kurią pateikė G. S., kur neva jo tėtis pripažino skolą, yra netikra.

Liudytojas R. S. parodė, kad M. S. yra jo brolis. Apie skolą sužinojo per teismus, kai gavo šaukimus. Skola sena, 2005 m. jo miręs tėvas M. S. neva buvo skolingas savo broliui G. S.. Skola buvo 200000 litų. Buvo surašytas raštelis dėl tos skolos. Skola buvo dėl žemės. Skolos lapelis buvo, bet nežino, kas buvo jį pasirašęs ir kaip jis atrodė. Apie tą raštelį sužinojo tik po tėvo mirties, sužinojo iš brolio, kai jau gavo šaukimus į teismą. Su broliu buvo priėmę tėvo palikimą, bet priimant palikimą, to įsipareigojimo niekur nebuvo. Su broliu buvo priėmę visą palikimą ir sužinojo, kad yra tokia skola. Su tėvu M. S. bendravo iki jo mirties ir su juo kalbėdavo apie viską, apie pinigus, apie skolas ir iš tėvo žinojo, kad tokia skola neegzistavo. Tėvas yra minėjęs apie smulkias skolas. Yra įsitikinęs, kad apie tokią skolą tėvas jam būtų papasakojęs, nes tėvas jam pasakydavo apie visokias bėdas. Kai sužinojo apie teismus, buvo įsitikinęs, kad nieko nepriteis, kad tai yra klastotė, bet gavosi taip, kad iš jo su broliu priteisė tą skolą. Teismo posėdžio metu jo ir brolio klausė, ar jie žinojo apie tą skolą, jie atsakė, kad nežinojo. Viskas baigėsi tuo, kad iš jo su broliu priteisė po 1/2 tos skolos, kadangi buvo lapas, jog 2005 m. ta skola egzistavo. Šiuo metu atnaujinta civilinė byla yra sustabdyta, kol aiškinamasi dėl tos skolos. Skola neva atsirado dėl nekilnojamo turto, miško dalies, kadangi G. S. su jo tėvu M. S. yra broliai ir po tėvo M. S. mirties su broliu M. S. gavo palikimą ir dalinosi turtą. Ta skola – kad vienas pasiėmė turtą, o kitas atsilygina už tą pusę. Turto dalybose su broliu nedalyvavo. Žinojo, kad negalėjo būti tokios skolos, nes matė tų laikų turto vertę ir tas turtas buvo vertas gal 30000 litų. Dokumentą, kuriuo jo tėvas buvo skolingas savo broliui, matė teisme. Nežino, ar ta skola buvo atlyginta. Brolis yra kaltinamas, nes brolis rado dokumentą, kad 200000 litų skola yra atlyginta ir dėl to, kad neva tas dokumentas yra suklastotas. Neatsimena, kieno ten buvo parašai, kad skola sumokėta, bet, atrodo, kad G. S.. Jo nuomone, gal ta skola ir egzistavo, bet tik ankstesniu laikmečiu, o kai bendravo su tėvu, skolos jau nebebuvo. Su tėvu bendravo nuo 2013–2014 m., nes po tėvų skyrybų su tėvu beveik nebendravo. Skyrybos buvo bjaurios ir jie pykosi su visa tėvo gimine. Su tėvu bendrauti pradėjo 2013-2014 m. Kiek žino, tėvas visą gyvenimą sirgo įvairiomis ligomis. Žinojo, kad tėvas turėjo problemų su sveikata. Tėvas mirė nuo vidinio kraujavimo, tai buvo kažkokios ligos pasekmė. Kai bendravo su tėvu, matė, kad tėvui nėra labai gerai su sveikata. Tėvas jautė, kad jam pačiam yra blogai, todėl mano, kad dėl to pradėjo bendrauti su juo ir broliu. Tėvas nepasakojo apie turtus, bet pasakojo apie veiklas, kad bandė daryti verslą, bet nesigavo, kad kažką planuoja daryti ateityje. Nežinojo, kokį turtą tėvas turėjo tuo metu. Kai su tėvu bendravo, tėvas nekalbėjo apie mirtį, apie tai, kas paveldės jo turtą. Tėvas kalbėjo apie verslus, kalbėjo, kad yra skola kredito unijai, bet ji užsidarė. Tėvas nekalbėjo apie santykius su broliu G. S., su seserimi, su mama. Apie gimines su tėvu išvis nekalbėdavo. Mano, kad su juo ir broliu tėvas pradėjo bendrauti, nes pablogėjo sveikata. Buvo toks laikas po tėvų skyrybų, kad visiškai nebendravo su tėvu ir buvo su tėvu piktuoju. Neatsimena, ar tėvas jo atsiprašė, bet su tėvu bendravo artimai. Tėvas niekada nėra užsiminęs apie skolą G. S., nors kalbėdavosi su tėvu apie viską. Tėvas mirė (duomenys neskelbtini), o jis 2015-02-02 išvyko pusmečio kelionei po (duomenys neskelbtini) ir, prieš išvykstant, broliui paliko įgaliojimą, kad brolis jo vardu galėtų tvarkyti dokumentus. Turto perėmimo procese nedalyvavo. Turto apyraše buvo automobilių, iš kurių gavo tik vieną, buvo butas (duomenys neskelbtini), administracinės patalpos (duomenys neskelbtini) ir miškas prie (duomenys neskelbtini). Bute buvo gal 2016 m., iki to laiko bute nebuvo buvęs. Bute buvo su priežastimi, kadangi antstoliai butą pardavė ir reikėjo jį atlaisvinti. Ten nerado jokių dokumentų, žiūrėjo bendrai visus daiktus. Negali konkrečiai pasakyti, kada buvo rastas tas dokumentas tame bute. Kai brolis rado tą dokumentą, pasirašytą G. S. ir D. M., pats nebuvo Lietuvoje ir apie jį sužinojo telefonu. Iki civilinės bylos iškėlimo G. S. nereiškė jokių pretenzijų, kad tėvas M. S. jam yra skolingas. Per laidotuves buvo pretenzijos iš tėčio giminės, kad jis su broliu M. S. atvažiavo į laidotuves, bet apie skolą niekas nieko nesakė. Laidotuvių metu G. S. ir močiutė su juo ir broliu nieko nekalbėjo, o D. M. kažką kalbėjosi su jo broliu. Brolis sakė, kad kažką kalbėjosi apie tą butą (duomenys neskelbtini), kad apvogė tą butą. Kai perėmė butą, nežinojo, kas ten gyvena, o vėliau iš brolio sužinojo, kad ten gyveno D. M. ir jų tėvo mama. Klausimo dėl gyvenimo bute su juo niekas nieko nederino, apie tai daugiau brolis žino. Apie tą palikimą nieko nežinojo, broliui buvo parašęs įgaliojimus, kad brolis viską spręstų. Suvokė, kad palikimas yra ne vien turtas, bet ir skolos. Apie 2007-12-14 dokumentą, kuriame D. M. ir G. S. patvirtina, kad yra atsiskaityta už tą mišką 200000 litų, sužinojo iš brolio. Brolis sakė, kad dokumentas atsirado iš to buto, kuriame gyveno tėtis. Dokumentą teikti teismui ir atnaujinti civilinę bylą sugalvojo brolis, kai jie abu pasitarė su teisininkais. Nežino apie jokius galimus susitarimus tarp tėčio ir tėčio brolio. Kai buvo tėvų skyrybos, tai M. S., t. y. jo tėvas, nešė visokius dokumentus, kad tik kuo mažiau turto atitektų vaikams ir mamai. Galėjo būti tik formalus pasirašymas tarp tėčio ir tėčio brolio G. S.. Giminė dažnai darydavo visokias „machinacijas“, dažni teismai, vienas kitam perleidinėjo turtą, jei vienam blogai, turtą perrašo kitam asmeniui iš giminės. Dokumentai galėjo būti pasirašyti fiktyviai, nes abu dokumentai pasirašyti tą pačią dieną. Nežinojo aplinkybių apie susitarimus, apie dokumentus, gali tik pasakyti savo nuomonę. Atrodo, 2007 m. tėvas pardavė namą maždaug už 300000 litų. Mano, jei būtų buvusi tokia skola, tėvas būtų ją atidavęs, nes tėvas turėjo galimybių ją atiduoti.

Liudytoja D. M. parodė, kad kaltinamasis yra jos mirusio brolio M. S. sūnus. Su M. S. susitinka tik teismuose. Po mirusio brolio skyrybų su L. S. 2005 m. iki brolio mirties 2015 m. su M. S. nesimatė visiškai. Matėsi tik per laidotuves kelias minutes. Apie šią situaciją sužinojo tada, kai jos brolis G. S. kreipėsi į teismą su civiline byla. Dabar nejaučia jokio pykčio M. S.. Kaltinamojo turtiniai reikalai su jos broliu neišsisprendžia nuo 2015 m. Su tais reikalais nėra nesusijusi, bet buvo į tai įtraukta iš M. ir R. S. pusės. Jai žinoma, kad buvo 200000 litų skola. Kai 2002-2003 m. jų tėtis P. S. pasiligojo, susikvietė juos, t. y. ją, jos brolius M. ir G. S., nutarė, kad 10 ha žemės sklypas atitenka jai, o 10 ha miškas atitenka jos broliams G. ir M. S.. Ji susitvarkė nuosavybę dėl žemės sklypo. Mišką, pagal įgaliojimą, ilgą laiką prižiūrėjo jos miręs brolis M. S.. Kadangi buvo nesutarimai tarp brolių, nes M. S. kirto mišką, gavo pajamas ir ne visada atsiskaitydavo su G. S., 2007 m. tėtis su jos broliais susitarė, kad mišką tėtis dovanoja M. S., o M. S. įsipareigojo atlyginti broliui G. S. 200000 litų už pusę to miško. Ta skola buvo įforminta susitarimu, kurį pasirašė G. ir M. S.. Susitarimas dėl 200000 litų vyko (duomenys neskelbtini) notaro kontoroje. Pati nedalyvavo, kai buvo pasirašomas tas susitarimas, bet tėtis jai pasakė apie tą susitarimą telefonu. Tai vyko 2007 m. Turto dalinimo klausimu jie pirmą kartą susitiko 2002-2003 m. (duomenys neskelbtini). Tada nebuvo įformintas tas susitarimas, buvo susitarta tik žodžiu. Atrodo, kad 2005 m. tarp G. ir M. buvo kažkoks susitarimas dėl žemės naudojimo ar skolos, bet pati nematė susitarimo. Nežino, kur tas susitarimas vyko. Tėvas savo turtą jai ir broliui M. S. perrašė dovanojimo būdu. Kai tėvas dovanojimą rašė broliui M. S., jos nebuvo ir tuo metu dovanojimo sutarties nematė, bet vėliau gal ir matė. Iki dokumentų įforminimo iš tėvo P. S. girdėjo, kad tarp brolių vyksta nesusipratimai dėl to miško ir kad reikia tai sutvarkyti. Tėvas jai minėjo, kad reikia išspręsti tą dalyką. Kalbėjo su M. S., kad reikia tai susitvarkyti ir M. S. sakė, kad jie su broliu susitvarkys. M. S. minėjo, kad su G. S. susitarė dėl finansinio atlyginimo už mišką. Neatsimena, ar matė tą susitarimo dokumentą. Galbūt matė dokumentą, kuriame užfiksuota, kad M. S. yra skolingas G. S. už mišką, bet neatsimena tiksliai. Neatsimena skaičiais, kokia buvo žemės, kuri teko jai ir miško, kuris teko broliams, vertė, bet žino, kad žemėtvarkininkas sakė, kad miško vertė yra dvigubai didesnė nei žemės, kurią ji gavo. Mano, kad turtas buvo padalintas teisingai. Po turto dalybų su broliais sutarė puikiai. 2007 m. gyveno pajūryje, brolis G. S. taip pat gyveno pajūryje. Niekada nepasirašė tokio dokumento, kad M. S. atidavė skolą G. S.. Tokio parašo niekada nedėjo. Negali paaiškinti, kaip tame dokumente atsirado jos parašas. Dokumentas su jos parašu galbūt galėjo atsirasti tik taip, kad seniai L. S. ir M. S. dirbo jos įmonėje (duomenys neskelbtini), ir ten buvo dokumentų su jos parašais. L. S. galėjo tuos dokumentus pasisavinti ir paskui pagaminti tokį dalyką. Jos brolis M. S. visiškai nebendravo su savo vaikais M. ir R. S.. M. S. minėjo, kad su sūnumi R. S. buvo susitikęs vieną kartą likus 2 mėnesiams iki mirties, o daugiau jie nebendravo. Brolis M. S. jai viską pasakojo, nes su broliu artimai bendravo, dažnai susitikdavo. 2012-2013 m. broliui M. S. pablogėjo sveikata, tada ji brolį išsivežė į (duomenys neskelbtini), paguldė į diagnostikos skyrių. Jai buvo žinoma, kad M. S. buvo įsigijęs patalpas (duomenys neskelbtini), miško 10 ha, taip pat papildomai buvo nusipirkęs miško, turėjo automobilių, bet nežino, kokių tiksliai. Brolis turėjo gal 3-4 automobilius, tiksliai nežino. Likus savaitei iki M. S. mirties, su broliu buvo susitikusi, o vieną vakarą iki brolio mirties, brolis telefonu jai sakė, kad reikia parašyti testamentą, nes norėjo išdalinti savo turtą, kad turtas neatitektų vaikams, kurie juo nesirūpino. Brolis jai sakė, kad važiuos pas G. S. išsiaiškinti situaciją dėl miško, norėjo kažką perrašyti iš naujo. Žinojo, kad M. S. sprendė klausimus su broliu G. S. dėl to susitarimo, kuris vyko 2007 m. Nežino, kam M. S. planavo palikti 10 ha miško sklypą. M. S. kalbėjo, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliks mamai. Brolis turėjo draugę Svetlaną, kuri buvo su M. S., kai jis mirė. Po brolio mirties Svetlana buvo nuvykusi į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ten pusrūsio patalpose gyveno L. B.. Kitą dieną, kai jos sesuo atvyko į butą, tame bute nerado daug daiktų. Po brolio mirties į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kartais atvykdavo sesuo, mama. Tris mėnesius tame bute gyveno L. B., kuris buvo brolio draugas, padėjėjas. Į tą butą ji pati atvykdavo kokius 3-4 mėnesius, nuolatos ten negyveno. Mama peržiūrėjo visus dokumentus, kurie buvo tame bute. Mama ir sesuo nerado jokių susitarimų. Bute esančius dokumentus vartė, bet labai minimaliai. Dokumentus peržiūrėjo su mama ir seserimi, bet jos nerado nieko panašaus, dėl ko vyksta ši byla. Nežinojo, kad testamentas yra neįformintas. Testamento nematė. Tuo metu nebuvo aišku, kad tas butas priklausė M. S. vaikams. M. S. vaikai su juo nebendravo, trys mėnesiai buvo paduoti dokumentus dėl palikimo priėmimo. Mama važiavo tvarkyti dokumentų. Bute ji buvo su M. S. leidimu, su juo kalbėjo telefonu. Mama važiavo pas notarą ir mama jai pasakė, kad M. ir R. S. pateikė dokumentus dėl palikimo, bet nežino, kokiu metu apie tai sužinojo. Pati neįsikėlė į tą butą, o mama dar iki M. S. mirties gyveno su juo. Tuo metu mama turėjo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Tas namas yra labai didelis ir mamai žiemą buvo sunku vienai ten gyventi ir šildyti namą, todėl gyveno su broliu. Prieš mirtį M. S. minėjo, kad nenori turto palikti vaikams. Jos tėtis P. S. kalbėjosi su M. S. 2012-2013 metais, kad M. S. reikia sutvarkyti reikalus dėl palikimo, kad nepaliktų turto vaikams, kad turtas būtų paliktas šeimai. Jai pačiai nebuvo aktualus klausimas dėl M. S. turto, todėl negalvojo, kam jį turi palikti. Ikiteisminio tyrimo metu turėjo galvoje, kad G. S. 2007-12-14, kai įformino dokumentus dėl susitarimo su M. S., išvyko į (duomenys neskelbtini). Kadangi jis išvyko į (duomenys neskelbtini), fiziškai negalėjo pasirašyti to dokumento, dėl kurio yra ši byla. Pati yra teista, neatsimena, už ką ir kelintais metais. Atrodo, kad tai nebuvo sunkūs nusikaltimai. Buvo sulaikyta, suimta, bet neatsimena, kokį laikotarpį. Suimta buvo 2005-2006 m. Apie 2005 m. pasirašytą susitarimą tarp M. S. ir G. S. žino iš pokalbių. Buvo paleista 2006 m. rugpjūtį. Tuo metu P. S. rūpinosi jo žmona, su jos mama. Iš tėčio žemės dovanojimą gavo 2002-2003 m. Dovanojimo sutartį pasirašė (duomenys neskelbtini). Tėtis gyveno (duomenys neskelbtini) nuo 2002 iki 2007 m. Nežino, kodėl tėtis dovanojimo sutarties pasirašymo metu 2002 m. neišsprendė klausimo dėl miško, tai buvo jų susitarimas. Nebuvo teista už poveikius liudytojams. Po suėmimo persikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini). Tuo metu M. S. gyveno (duomenys neskelbtini), G. S. – (duomenys neskelbtini). Nežino, kodėl 2007-12-14 G. S. vyko į (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu matė dokumentą, kuriame yra G. S. ir jos parašai. Neatsimena, kokius paaiškinimus davė dėl skolų. Apygardos teisme nemelavo, kai teisėja parodė dokumentą. Teisme sakė tiesą. Dokumente, kuriame yra užfiksuota, kad skola yra grąžinta, parašas yra panašus į jos, bet negali teigti, kad parašas yra jos. Negyveno 9 mėnesius (duomenys neskelbtini). Tuo metu (duomenys neskelbtini) gyveno L. B. arba B., tiksliai jo pavardės nežino, taip pat atvykdavo jos mama. Mamos vardas ir pavardė yra B. N.. Nematė ir negali paaiškinti, kodėl mama ten atvykdavo. Apie brolio M. S. draugę S. sužinojo, kai brolis jau buvo ligoninėje ir po to S. dalyvavo laidotuvėse. Apie brolio draugę sužinojo brolio mirties dieną. Brolis M. S. su ja daug kuo dalinosi, bet ta draugė S. atsirado gal kokia savaitė iki brolio mirties ir draugės nebuvo mačiusi. Be susitarimo tarp brolių M. ir G. S., jos žiniomis, brolis M. S. turėjo skolą kredito unijai. Paskutiniu metu M. S. augino dekoratyvines žuvytes, po mamos vyro mirties jie su mama tęsė kapaviečių rengimo verslą, paminklų, kirto pardavimui medieną. Su M. S. asmeniškai vystė nekilnojamojo turto verslą. M. S. nevykdė automobilių verslo. Nežino, kiek automobilių brolis M. S. turėjo mirties dieną. Nežino, kur jis laikė automobilius. Nežino, kad buvo parašytas pareiškimas dėl dingusių automobilių. Vienas automobilis buvo pas jos seserį N. N., nes sesuo su M. S. leidimu juo važinėjo, kol buvo tvarkomas jos automobilis. Dokumentus brolis laikė didžiajame kambaryje, ten buvo spintos. Dalį dokumentų ji peržiūrėjo, kažkokią dalį žiūrėjo mama ir sesuo. Tarp dokumentų galvojo rasti testamentą. Neatsimena, ar G. S. po brolio M. S. mirties kalbėjo apie tą susitarimą, skolą. Neprisimena, ar ji pati kalbėjo ta tema su G. S., prieš jam teikiant ieškinį teismui. Neatsimena, kiek kartų ėjo į apygardos teismą, kai atnaujino bylą. Atrodo, kad į apygardos teismą buvo iškviesta vieną kartą. Neatsimena, kokius parodymus davė apygardos teisme. Jos klausė apie raštelį ir ji pasakė, kad pirmą kartą jį matė. Kai teisme jos paklausė apie skolą tarp G. ir M. S., turėjo pasakyti, kad žino apie ją. Žino, kad po skyrybų jos brolis M. S. pardavė vieną objektą. Nežino tiksliai kainos, jai atrodo, kad kalba ėjo apie 200000–300000 litų. Už tuos pinigus brolis remontavo butą, nusipirko kažkiek miško, pirko patalpas (duomenys neskelbtini). Brolis jai sakė, kad planuoja nusipirkti miško, bet tiksliai nežino, ar brolis jo nusipirko ir kur nusipirko. Pabradėje turėjo būti M. S. kažkoks plytų sandėlis. Žinojo, kad (duomenys neskelbtini) brolis turėjo pastatą, kurį pardavė. Kai tas pastatas buvo parduotas, už jį pinigų jie negavo. Žino, kad M. S. tuo metu neatsiskaitė su G. S.. Žino, kad G. S. turėjo skolų, bet kam konkrečiai buvo skolingas, nežino. Jai nežinomos aplinkybės, kad M. S. prieš mirtį būtų padengęs G. S. skolas. Raštelį, kad M. S. važiavo ir mokėjo kažkokią dalį G. S. skolų, rado tarp M. S. dokumentų ir atidavė jį M. S.. L. S. dirbo jos įmonėje, kuri buvo įkurta 2002-2004 m., bet tiksliai neatsimena. Įmonės veikla buvo vykdyti šokėjų, modelių, dainininkų paieškas, atrankas. Jai atrodo, (duomenys neskelbtini) buvo įmonės filialas ir L. S. dirbo (duomenys neskelbtini). Jos pačios darbo vieta buvo visuose filialuose. Dokumentai buvo laikomi filialuose (duomenys neskelbtini). Jos parašas galėjo pasilikti, nes pasirašydavo ir palikdavo, jie buvo šeima, todėl pasitikėjo. Daugiau nėra atsiradę dokumentų su jos parašu, apie kuriuos nežinotų, iš kur jie atsirado.

Liudytojas G. S. parodė, kad kaltinamasis tikriausiai yra jo mirusio brolio sūnus. Abejoja, ar kaltinamasis yra jo brolio sūnus. Brolio sūnaus seniai nematė, matė mažą, bet gal čia tas pats žmogus. Po brolio mirties teko susipažinti su kaltinamuoju ir buvo bandyta spręsti brolio norą sutvarkyti šeimyninius reikalus. M. S. pranešė, kad reikia pabaigti įvykdyti susitarimus, bet kaltinamasis jam pasakė, kad jis nieko negaus. Šiuo metu civilinė byla yra sustabdyta, kol nesibaigs baudžiamoji byla. Įpareigojimas dėl 200000 litų yra neįvykdytas. M. S. kaltinamas tuo, kad teismui pateikė padirbtą dokumentą, kuriuo pagrindu siekė sau naudos. M. ir R. S. kreipėsi į teismą civiline tvarka, teismas priėmė ir pradėjo nagrinėti ieškinį, kad neva jo miręs brolis M. S. jam sumokėjo tuos 200000 litų. M. ir R. S. kreipėsi į teismą, nes jam buvo priteistas M. S. pasižadėjimas, kad jam M. ir R. S. turi sumokėti 200000 litų. M. ir R. S. ieškojo visokių būdų, kaip pabėgti nuo šio įsipareigojimo. Po dviejų metų M. ir R. S. kreipėsi į teismą civiline tvarka ir nurodė, kad neva rado dokumentą, kuriame tvirtinama, kad M. S. jam yra sumokėjęs 200000 litų. M. ir R. S. tvirtina, kad nėra pagrindo jam sumokėti 200000 litų, nes neva pinigai jau sumokėti. Dokumentas yra byloje ir jo pagrindu yra baudžiamoji byla. Tai dokumentas, kuriame neva D. M. liudija, kad 200000 litų sumokėti G. S.. Tas dokumentas yra netikras, nes jame tvirtinama, kad pinigai yra sumokėti. Tas dokumentas yra suklastotas, jame yra melas, nes jam nėra sumokėti 200000 litų. Tame dokumente yra D. M. ir neva jo parašas. Niekada nebuvo tokio susitarimo, kuris fiksuotas tame dokumente. Niekada tokio dokumento nematė ir nepasirašė. Dokumentas yra tos pačios datos, kai jis su tėvu ir broliu buvo susitikę (duomenys neskelbtini) notarų biure. Padirbtas dokumentas yra 2007-12-27 datos, tai yra tų pačių metų, tą pačią dieną, kai jo tėvas parašė dovanojimą jo broliui M. S.. Padirbtame dokumente nurodyta, kad pinigai jam sumokėti. Tame dokumente yra ne jo parašas. Nežino, ar tame dokumente yra D. M. parašas. Specialistai nustatė, kad tai D. M. parašas ir pasisakė, kad tai yra ne jo parašas. Parašas nėra panašus į jo parašą. 2007-12-14 iš ryto buvo (duomenys neskelbtini), kai tėvas mišką užrašė M. S. vardu.

Liudytoja L. S. parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus. M. S. yra jos buvęs vyras, kuris jau yra miręs. Kažkiek žino aplinkybes dėl miško, kad buvusio vyro M. S. tėvas P. S. jam padovanojo mišką. Kai su M. S. kartu gyveno, tą mišką abu prižiūrėjo, kirto iš jų bendrų pajamų. M. S. visada jai sakė, kad tą mišką jam padovanojo ir miškas yra jų. Nežinojo, ar juridiškai buvo įformintas tas dovanojimas. Jie daugiau nei 20 m. prižiūrėjo tą mišką, kirto, atsodino. Buvęs vyras jai visada sakė, kad tai yra jo miškas, nes tėvas jam padovanojo. Nežino apie tai, ką paveldėjo M. S. iš savo tėvo, nes tuo metu jie jau buvo išsiskyrę. Nežino, kada mirė P. S.. Iš viso vaikų buvo keturi, o jos vyrui padovanojo mišką, nes buvo vyriausias, sergantis, visų mylimas, o kitiems vaikams buvo paskirstyta žemė ir kitas turtas. Žino, kad M. S. prieš mirtį turėjo butą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jų skyrybų metu tas butas atiteko M. S., jos buvusiam vyrui. Po skyrybų nebendravo su M. S. iki jo mirties, tai gal 2-3 metus. Po M. mirties teko būti bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nes sūnus M. S. ją ten nusivežė. Nebuvo su sūnumi, kai jis rado dokumentą tame bute. Tą dokumentą ji matė. Kai skyrėsi su M. S., ji pretendavo į mišką ir norėjo, kad būtų padalintas visas turtas. Miškas nebuvo padalintas, nes M. S. nebuvo oficialiai susitvarkęs miško dovanojimo. Skyrybų procese buvo ginčas dėl miško padalinimo, nes ji norėjo, kad miškas būtų padalintas. Žino, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame bute M. S. rado pasirašytą lapą, kuriame buvo išdėstyta, kad 200000 litų suma buvo grąžinta. Tą dokumentą buvo pasirašę keli asmenys, galėjo būti D. M. ir G. S.. Nežino, kur M. S. padėjo tą dokumentą, kam perdavė. Nematė dokumento, kuriame būtų akcentuota, kad yra 200000 litų skola. Galėjo būti toks variantas, kad buvo pasirašytas fiktyvus dokumentas, jei reikėtų dalinti mišką, kai vyko skyrybų procesas. Gali būti, kad su vyru M. S. išsiskyrė 2006 m. Nežinojo, kad juridiškai miškas nepriklausė M. S., nes M. S. visada sakė, kad tai yra jo miškas. Kai vyko skyrybų procesas, buvo pateikti prašymai dėl miško dalinimo.

Liudytoja N. N. parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnėnas – jos brolio M. S. sūnus. M. S. mirė 2015 m. Su M. S. nelabai palaikė ryšius, nes šeimoje ji yra jauniausias vaikas ir jų tėvai yra skirtingi, o mama yra ta pati. Tarp jos ir M. S. yra didelis amžiaus skirtumas, todėl nebuvo artimų ryšių. Su M. S. ryšius palaikė tik kol gyveno su tėvais. Žino tik tiek, kiek girdėjo iš pokalbių, kad M., G. S. ir D. M. tėvas P. S. paliks palikimą ir jie turės pasidalinti kažkiek žemės, miško ir butą (duomenys neskelbtini). Kiek žino, butas, kuris yra (duomenys neskelbtini), buvo M. S.. Tame bute yra buvusi. Jai žinoma, kad butas priklausė M. S.. Tame bute ji buvo, kai atvykdavo aplankyti brolio ir yra buvusi po brolio mirties. Po brolio mirties kurį laiką mama B. N. gyveno tame bute ir ji su D. M. pasikeisdamos važiuodavo ten būti prie mamos. Su D. M. miegodavo tame bute. Tame bute buvo labai daug dokumentų. Bute esančių dokumentų netikrino ir neskaitė, nes žinojo, kad jos ten nieko nėra. Tuos dokumentus galėjo vartyti mama B. N. ir D. M.. Matė, kad mama kilnojo tuos dokumentus. D. M. jai nieko nepasakojo apie tuos dokumentus. Dokumentų ten tikrai buvo daug, sudėta segtuvais, kelios krūvos. M. S. yra turėjęs įmonę. Po M. S. mirties naudojosi viena jo transporto priemone, apie tai žinojo M. S.. Jos mašina buvo sugedusi ir galima sakyti, kad M. S. automobilį ji pasiskolino. Jokių nusiskundimų dėl to nebuvo. Automobilį ji grąžino M. S. ir jokių piktumų nebuvo.

G. S. skunde/pareiškime nurodė, kad R. S. 2017-05-10 pateikė prašymą Šiaulių apygardos teismui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-715-883/2015. Kartu su šiuo prašymu R. S. teismui pateikė 2007-12-14 susitarimo kopiją bei šio dokumento pagrindu prašė Šiaulių apygardos teismo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-715-883/2015. Šiaulių apygardos teismas 2017-08-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-804-372/2017 atnaujino Šiaulių apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-715-883/2015 procesą. Šiaulių apygardos teismui pateiktame 2007-12-14 susitarime yra atspausdintas jo vardas ir pavardė – G. S., susitarimo tekste yra įrašytas jo asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas, prie jo vardo ir pavardės yra parašas, kuris jam nepriklauso, t.y. parašas yra suklastotas (1 t., b. l. 18).

2005-03-19 susitarime tarp G. S. ir M. S. užfiksuota, kad M. S. įsipareigoja sumokėti G. S. 200000 litų, po to, kai tėvas P. S. dovanojimo sandoriu perleis M. S. nuosavybės teises į miško sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 22);

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-07-27 sprendimu nutraukta santuoka tarp L. S. ir M. S. dėl M. S. kaltės (3 t., b. l. 175-191).

2007-12-14 Žemės sklypo dovanojimo sutartyje, sudarytoje (duomenys neskelbtini), užfiksuota, kad P. S. padovanojo sūnui M. S. žemės sklypą, kurio bendras plotas 11,03 ha, iš jų miško plotas 10,70 ha, paskirtis: miškų ūkio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini). Dovanojamas žemės sklypas šalių įkainotas 100000 litų, dovanojamo žemės sklypo vertė (indeksuota) 80181 litų, vidutinė vertė 78062 litų (2 t., b. l. 150-151).

2007-12-14 sutartyje tarp G. S. ir M. S. užfiksuota, kad M. S. pripažįstą 200000 litų (57924 Eur) skolą pagal 2005-03-19 susitarimą ir įsipareigoja grąžinti skolą pagal pareikalavimą (1 t., b. l. ).

2007-12-14 susitarime užfiksuota „Aš, D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) savo parašu patvirtinu, kad man brolis M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pilnai atsiskaitė su broliu G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), už senelio mišką (duomenys neskelbtini), kurį tėtis P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) šios dienos sklypo dovanojimo sutartimi padovanojo M. S.. M. S. pagal 2005 m. kovo 15 d. susitarimą buvo įsipareigojęs sumokėti G. S. 200000 Lt (du šimtus tūkstančių), P. S. atlikus teisių į mišką apiforminimą, t.y. pasirašius miško dovanojimo sutartį. Aš, G. S., pasirašydamas šį susitarimą patvirtinu, kad M. S. pagal 2005 m. kovo 15 d. susitarimą su manimi pilnai atsiskaitė, jokių pretenzijų neturiu. D. M. (parašas), G. S. (parašas)“ (1 t., b. l. 22).

Gyventojų registro išraše apie asmenį užfiksuota, kad P. S. mirė (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 138).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritorinio skyriaus pateiktoje informacijoje užfiksuota, kad M. S. išduoti du leidimai miškui kirsti miško sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 2014-01-31 ir 2014-01-31 (1 t., b. l. 132-136).

Bankų pateiktose M. S. finansinių operacijų išklotinėse užfiksuotos jo atliktos finansinės operacijos laikotarpiu nuo 2007-10-01 iki 2018-06-21 (1 t., b. l. 96-126).

M. S. susidariusių skolų išklotinėje užfiksuota, kad didžiausią jo skolą sudarė 2013-10-15/2014-12-29 Kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ 6699,85 eurų (1 t., b. l. 82-84).

Gyventojų registro išraše apie asmenį užfiksuota, kad M. S. mirė (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 77).

Palangos miesto Pirmojo notaro biuro pateiktoje informacijoje užfiksuota, kad 2015-05-18 G. S. pasitvirtino notariškai 2005-03-19 susitarimo ir 2007-12-14 sutarties nuorašus (2 t., b. l. 107).

Antstolio T. U. pateiktoje informacijoje užfiksuota, kad antstolio kontoroje vykdomas skolos išieškojimas iš skolininko M. S. pagal 2014-09-08 išduotą Šiaulių apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-6568-797/201 AB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Vykdant išieškojimą 2017-04-04 buvo parduotas areštuotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), skolininko M. S. paveldėjimą priėmusių M. S. ir R. S. pasiūlytam pirkėjui. Butu pilnai disponavo skolininkai ir buto raktus turėjo jie perduoti savo pasiūlytam pirkėjui (3 t., b. l. 155-156).

Civilinės bylos Nr. 2-715-883/2015 dokumentuose užfiksuota, kad:

2015-04-27 G. S. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su 2015-04-24 ieškiniu dėl skolos priteisimo 2005-03-19 susitarimo bei 2007-12-14 sutarties tarp G. S. ir M. S. pagrindu, ir pareikalavo priteisti solidariai iš M. S. palikimo priėmėjų M. S. ir R. S. 57924 eurų (2 t., b. l. 142-145).

2015-05-20 G. S. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su patikslintu  2015-04-24 ieškiniu dėl skolos priteisimo 2005-03-19 susitarimo bei 2007-12-14 sutarties tarp G. S. ir M. S. pagrindu, ir pareikalavo priteisti solidariai iš M. S. palikimo priėmėjų M. S. ir R. S. 57924 eurų (2 t., b. l. 146-147).

2015-06-12 Šiaulių apygardos teisme iškelta civilinė byla Nr. 2-715-883/2015 pagal G. S. 2015-04-24 ieškinį dėl skolos priteisimo (2 t., b. l. 146).

2015-09-24 G. S. Šiaulių apygardos teismui pateikė ir paprašė prijungti prie civilinės bylos 2005-03-19 susitarimo bei 2007-12-14 sutarties tarp G. S. ir M. S. originalus (t. 2, b. l. 131-132).

2015-10-08 G. S. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su patikslintu  2015-10-07 ieškiniu dėl skolos priteisimo 2005-03-19 susitarimo bei 2007-12-14 sutarties tarp G. S. ir M. S. pagrindu, ir pareikalavo priteisti solidariai iš M. S. palikimo priėmėjų M. S. ir R. S. 57924 eurų (2 t., b. l. 152-155).

Šiaulių apygardos teismo 2015-11-04 sprendimu civilinėje byloje priteista ieškovui G. S. solidariai iš M. S. ir R. S. 57924 eurų; priteista ieškovui G. S. iš M. S. ir R. S. po 1275 eurų bylinėjimosi išlaidų (2 t., b. l. 121-130).

Lietuvos apeliacinis teismo nutartimi 2016-07-08 civilinėje byloje iš dalies pakeistas  Šiaulių apygardos teismo 2015-11-04 sprendimas dėl atstovavimo išlaidų – priteista ieškovui G. S. iš M. S. ir R. S. po 292,94 eurų atstovavimo išlaidų. Tai yra, tokiu būdu G. S. įgijo teisę į M. S. ir R. S. priklausantį 58509,88 eurų turtą (2 t., b. l. 185-194).

2016-11-25 G. S. pateikė prašymą Šiaulių apygardos teismui išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-715-883/2015 (pakeistas Nr. 2A-551-943/2016) bei pateikė teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-715-883 vykdyti antstoliui A. B. (2 t., b. l.195-196).

2017-05-11 R. S. pateikė teismui 2017-05-10 prašymą ir 2007-12-14 susitarimą, pagal kurį M. S. G. S. yra sumokėjęs 200000 litų ir paprašė atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-715-883/2015 (3 t., b. l. 1-5).

Šiaulių apygardos teismo 2017-08-17 nutartimi atnaujintas procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-715-883/2015 (2 t., b. l. 119-120).

Iš 2017-09-19, 2018-01-25, 2018-01-18 teismo nutarčių matyti, kad M. S. proceso metu prašė atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-715-883/2015, sustabdyti byloje vykdomą išieškojimą (3 t., b. l. 18-19; 26-30).

Iš 2018-06-01 M. S. skundo matyti, kad jis proceso metu skundė teismo sprendimą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, kol bus atliktas ikiteisminis tyrimas (3 t., b. l. 88-90).

Šiaulių apygardos teismo 2018-02-22 nutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018-07-05 nutartimis sustabdytas areštuoto turto realizavimas pagal Šiaulių apygardos teismo 2015-11-04 sprendimą atnaujintoje civilinėje byloje Nr. 2-715-883/2015 (3 t., b. l. 18-19).

Šiaulių apygardos teismo 2018-05-28 nutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018-09-20 nutartimi sustabdyta civilinė byla iki bus atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 05-2-00234-17 (3 t., b. l. 147-150).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140(4442)-IS1-5988 užfiksuota, kad atlikus M. S. psichofiziologinį tyrimą nustatyta, kad testo metu M. S. į jam užduotus tikrinamuosius klausimus sakė netiesą. Tyrimo eigoje nurodyta, kad tyrimo metu M. S. buvo paprašyta papasakoti viską, kas jam žinoma apie 2007-12-14 susitarimo sudarymo ir pasirašymo aplinkybes. Taip pat, jam buvo parodytas 2007-12-14 susitarimas. M. S. iš esmės pakartojo ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus. Jis teigė, kad šį dokumentą rado savo tėvo bute 2016 metų antroje pusėje, kai ieškojo svarbių dokumentų. M. S. buvo užduoti klausimai: 1. Ar jūs sukūrėte bent dalį to prieš testą parodyto susitarimo? (M. S. atsakymas „Ne“). 2. Ar jūs savo ranka pasirašėte tame 2007-12-14 susitarime prie savo pavardės? (M. S. atsakymas „Ne“). 3. Ar jūs matėte, kai buvo pasirašytas tas susitarimas? (M. S. atsakymas „Ne“) (4 t., b. l. 171-172).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140(4443)-IS1-5387 užfiksuota, kad atlikus G. S. psichofiziologinį tyrimą nustatyta, kad testo metu G. S. į jam užduotus tikrinamuosius klausimus sakė tiesą. Tyrimo eigoje nurodyta, kad tyrimo metu G. S. buvo paprašyta papasakoti viską, kas jam žinoma apie 2007-12-14 susitarimo sudarymo ir pasirašymo aplinkybes. Taip pat, jam buvo parodytas 2007-12-14 susitarimas. G. S. iš esmės pakartojo ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus. G. S. teigė, kad šį dokumentą jis pirmą kartą pamatė teisme, anksčiau jo niekada nėra matęs ir ant jo nepasirašinėjo. G. S. buvo užduoti klausimai: 1. Ar jūs savo ranka pasirašėte ant to prieš testą parodyto susitarimo? (G. S. atsakymas „Ne“). 2. Ar jūs savo ranka pasirašėte tame 2007-12-14 susitarime prie savo pavardės? (G. S. atsakymas „Ne“). 3. Ar jūs matėte, kai buvo pasirašytas tas susitarimas? (G. S. atsakymas „Ne“) (1 t., b. l. 194-195).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140(4441)-IS1-5416 užfiksuota, kad atlikus D. M. psichofiziologinį tyrimą nustatyta, kad testo metu D. M. į jai užduotus tikrinamuosius klausimus sakė tiesą. Tyrimo eigoje nurodyta, kad tyrimo metu D. M. buvo paprašyta papasakoti, kas jai žinoma apie 2007-12-14 susitarimo sudarymo ir pasirašymo aplinkybes. Taip pat, jai buvo parodytas 2007-12-14 susitarimas. D. M. iš esmės pakartojo ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus. D. M. teigė, kad šį dokumentą ji pirmą kartą pamatė teisme, anksčiau jo niekada nėra mačiusi ir ant jo nepasirašinėjo. D. M. buvo užduoti klausimai: 1. Ar jūs savo ranka pasirašėte ant to prieš testą parodyto susitarimo? (D. M. atsakymas „Ne“). 2. Ar jūs savo ranka pasirašėte tame 2007-12-14 susitarime prie savo pavardės? (D. M. atsakymas „Ne“). 3. Ar jūs matėte, kai buvo pasirašytas tas susitarimas? (D. M. atsakymas „Ne“) (2 t., b. l. 85-86).

D. M. sudarytoje buto, (duomenys neskelbtini), schemoje ji nurodė, kad M. S. darbo kambaryje dviejose spintose ir darbo stalčiuose laiko dokumentus (pažymėtos trys vietos) (2 t., b. l. 76).

M. S. sudarytoje buto, (duomenys neskelbtini), schemoje jis nurodė, kad 2007-12-14 susitarimą rado M. S. darbo kambaryje dokumentų spintose (pažymėta viena vieta) (2 t., b. l. 76).

Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11Š-98(18) užfiksuota, kad tirti pateiktame 2005-03-19 susitarime eilutėje „G. S.“ pasirašė G. S.; tirti pateiktame 2005-03-19 susitarime eilutėje „M. S.“ pasirašė ne M. S., o kitas asmuo; tirti pateiktoje 2007-12-14 sutartyje eilutėje „G. S.“ pasirašė G. S.; tirti pateiktoje 2007-12-14 sutartyje eilutėje „M. S.“ pasirašė ne M. S., o kitas asmuo (4 t., b. l. 67-69).

Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11Š-91(18), 11Š-95(18) nurodyta, kad: 1. Tirti pateiktame 2005-03-19 susitarime esantys G. S. ir M. S. parašai parašyti ne su techniniu pasiruošimu. 2. Tirti pateiktas 2005-03-19 susitarimas yra dokumento originalas. 3. Tikėtina, kad tirti pateikto 2005-03-19 susitarimo tekstas yra teksto kopija, kuri išspausdinta vienu nespalvinio lazerinio spausdinimo aparatu. 2005-03-19 susitarimo lapas yra buvęs drėgmės poveikyje, tačiau tikėtina, kad įrašai jame cheminiu (ėsdinimo) būdu keičiami nebuvo. 4. Nustatyti dokumentų pagaminimo (išspausdinimo, parašymo) datą pagal dažomųjų medžiagų senėjimą štrichuose LTEC neturi moksliškai pagrįstų metodikų ir techninių galimybių, todėl atsakyti į klausimus, ar 2005-03-19 susitarimas ir 2007-12-14 sutartis išspausdinti juose nurodytomis datomis ar kitu laiku, nėra galimybės. 5. Tirti pateiktoje 2007-12-14 sutartyje esantys G. S. ir M. S. parašai parašyti ne su techniniu pasiruošimu. 6. Tirti pateikta 2007-12-14 sutartis yra dokumento originalas. 7. Tikėtina, kad tirti pateiktos 2007-12-14 sutarties tekstas yra teksto kopija, išspausdinta vienu lazerinio spausdinimo aparatu. 2007-12-14 sutarties lapas yra buvęs drėgmės poveikyje, tačiau tikėtina, kad įrašai jame cheminiu (ėsdinimo) būdu keičiami nebuvo (4 t., b. l. 54-57).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11Š-172(17) užfiksuota, kad 2007-12-14 susitarime eilutėje „D. M.“ pasirašė ne M. S., o D. M.; nustatyti, ar eilutėje „G. S.“ pasirašė G. S., M. S. ar kitas asmuo, nebuvo galima nustatyti, nes įvertinus G. S. parašų bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimus ir skirtumus, nustatyta, kad nei sutapimai nei skirtumai nesudaro požymių visumos, pakankamos teigiamai ar neigiamai išvadai duoti, nustatytieji sutampantys požymiai nėra reti, pasitaiko daugelio asmenų rašysenose/parašuose, o besiskiriančių požymių atžvilgiu nebuvo galima nustatyti ar tai kito asmens rašysenos/parašų požymiai ar tai G. S. parašų variantiškumas, neatsispindėjęs tirti pateiktuose pavyzdžiuose; lyginant tiriamąjį M. S. parašą su lyginimui pateiktais M. S. rašysenos ir parašų pavyzdžiais, nustatyti pavieniai bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai ir skirtumai, nesudarantys požymių visumos, pakankamos teigiamai ar neigiamai išvadai duoti, nustatyti daugiau sutampančių ar besiskiriančių požymių nebuvo galima todėl, kad tiriamasis parašas yra nesudėtingos konstrukcijos, be to galėjo būti pasirašytas iš dalies pamėgdžiojant tikrąjį G. S. parašą, todėl yra mažai informatyvus identifikaciniam tyrimui kitų asmenų atžvilgiu (4 t., b. l. 35-38).

Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11Š-92(18) užfiksuota, kad nustatyti, ar tirti pateiktame 2007-12-14 susitarime eilutėje „G. S.“ pasirašė R. S. ar kitas asmuo, nebuvo galima, kadangi lyginant tiriamąjį parašą su lyginimui pateiktais R. S. rašysenos ir parašų pavyzdžiais, nustatyti pavieniai bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai ir skirtumai, nesudarantys požymių visumos, pakankamos teigiamai ar neigiamai išvadai duoti, nustatyti daugiau sutampančių ar besiskiriančių požymių nebuvo galima, kadangi tiriamasis parašas yra nesudėtingos sandaros, be to, galėjo būti pasirašytas iš dalies pamėgdžiojant tikrąjį G. S. parašą, todėl šis parašas yra mažai informatyvus identifikaciniam tyrimui kitų asmenų atžvilgiu (4 t., b. l. 63-64).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11Š-168(17) užfiksuota, kad didelė tikimybė, kad tirti pateiktame 2007-12-14 susitarime D. M. ir G. S. parašai yra parašyti ne su techniniu pasiruošimu (4 t., b. l. 24-25).

Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11Š-39(18) užfiksuota, kad didelė tikimybė, kad tirti pateikto 2007-12-14 susitarimo tekstas yra teksto kopija, tačiau parašai jame parašyti šratinukais; nustatyti, ar 2007-12-14 susitarimo tekstas buvo keičiamas montažo/prispausdinimo būdu nebuvo galima; nustatyti dokumentų pagaminimo (išspausdinimo, parašymo) datą pagal dažomųjų medžiagų senėjimą štrichuose, nėra moksliškai pagrįstų metodikų, todėl atsakyti į klausimą, ar 2007-12-14 susitarimas išspausdintas nurodytą dieną ar kitų laiku, nėra galimybės (4 t., b. l. 48-49).

Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2019-01-11 specialisto išvadoje Nr. 11Š-175(18), 11Š-184(18) nurodyta, kad tirti pateiktas 2007-12-14 susitarimas (su D. M. ir G. S. parašais) yra išspausdintas ant skirtingo popieriaus lapo nei 2005-03-19 susitarimas ir 2007-12-14 sutartis (su M. S. ir G. S. parašais). 2005-03-19 susitarimas ir 2007-12-14 sutartis (su M. S. ir G. S. parašais) yra išspausdinti tos pačios rūšies popieriaus lapuose; tirti pateiktame 2007-12-14 susitarime esantys D. M. ir G. S. parašai yra parašyti skirtingais šratinukais ir kitais rašikliais nei 2005-03-19 susitarime ir 2007-12-14 sutartyje esantys G. S. ir M. S. parašai. 2005-03-19 susitarime esantis M. S. parašas parašytas kitu rašikliu nei šiame susitarime esantis G. S. parašas bei 2017-12-14 sutartyje esantys G. S. ir M. S. parašai. 2005-03-19 susitarime esantis G. S. parašas bei 2017-12-14 sutartyje esantys G. S. ir M. S. parašai yra parašyti tokiomis pat savybėmis pasižyminčia ir tos pačios rūšies dažomąja medžiaga (geline), tačiau nustatyti ar jie parašyti tuo pačiu rašikliu negalima (4 t., b. l. 77-80).

2017-01-27 bei 2018-05-29 pareiškimuose dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2017-02-07 ir 2018-05-29 M. S. kreipėsi į prokuratūrą su prašymais pradėti ikiteisminį tyrimą G. S. atžvilgiu dėl melagingų parodymų davimo, dokumentų klastojimo. Šiuose pareiškimuose M. S. nurodė, kad 2016-11-08 tvarkydamas tėvo M. S. butą, esantį (duomenys neskelbtini), rado 2007-12-14 G. S. ir D. M. susitarimą, kad M. S. pilnai atsiskaitė su G. S. pagal 2005-03-19 susitarimą, kuriuo buvo įsipareigojęs sumokėti 200000 litų (57924 eurų). Šiuose pareiškimuose M. S. taip pat nurodė, kad jis kreipsis į teismą su prašymu atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-715-883/2015 (2 t., b. l. 14-20).

Šiaulių apylinkės teismo 2019-10-16 nuosprendžiu G. S. išteisintas nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, požymių. Konstatuota, kad byloje nėra nekeliančių abejonių įrodymų, kad 2005-03-19 susitarime tarp G. S. ir M. S., 2007-12-14 sutartyje tarp G. S. ir M. S. yra įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys ir kad šiuos dokumentus surašė ir už M. S. pasirašė G. S.. Šiaulių apygardos teismo 2020-05-29 nutartimi apeliaciniai skundai buvo atmesti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-22 nutartimi kasaciniai skundai buvo atmesti.

BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. Svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas įrodyti, patvirtinti juridinę reikšmę turinčius faktus.

BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tyčia. Darant šią nusikalstamą veiką apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto (pavyzdžiui, teismą, antstolį, notarą). Sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-104-1073/2020, 9?10 punktai ir juose nurodyta teismų praktika).

Išanalizavus kaltinamojo M. S., liudytojų R. S., D. M., G. S., L. S. ir N. N. parodymus, 2005-03-19 susitarimą, 2007-12-14 sutartį, 2007-12-14 susitarimą, procesinius dokumentus iš civilinės bylos Nr. 2-715-883/2015, specialisto išvadas Nr. 11Š-91(18), Nr. 11Š-95(18), Nr. 11Š-98(18), Nr. 11Š-175(18), Nr. 11Š-184(18), Nr. 140-(4443)-IS1-5387, Nr. 140-(4441)-IS1-5416, Nr. 140-(4442)-IS1-5988, Nr. 11Š-168(17), Nr. 11Š-172(17), Nr. 11Š-39(18), Nr. 11Š-92(18), duomenis iš gyventojų registro ir kitus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad byloje nėra surinkta įrodymų, kad M. S. pagamino netikrą dokumentą – 2007-12-14 susitarimą, pasirašytą D. M. ir G. S. vardu, šį dokumentą, žinodamas, kad jis yra netikras, panaudojo civilinėje byloje Nr. 2-715-883/2015 ir tokiu būdu apgaule pasikėsino panaikinti didelės vertės turtinę prievolę.

Kaltinamasis M. S. kaltės dėl dokumento klastojimo, jo panaudojimo ir pasikėsinimo sukčiauti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nepripažino. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje kaltinamasis davė nuoseklius parodymus ir nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kad 2016-11-08 tvarkydamas tėvo M. S. butą, esantį (duomenys neskelbtini), rado 2007-12-14 G. S. ir D. M. pasirašytą susitarimą, kuriame teigiama, kad M. S. pagal 2005-03-19 susitarimą visiškai atsiskaitė su G. S., tada šį susitarimą perdavė R. S., kuris 2017-05-11 jį pateikė Šiaulių apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2-715-883/2015. Analogiškas įvykio aplinkybes nurodė kaltinamojo brolis R. S., kuris tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju ir įtariamuoju tvirtino, kad brolis M. S. jam pranešė apie tai, kad M. S. bute rado 2007-12-14 susitarimą, todėl jie nusprendė šį dokumentą pateikti civilinėje byloje Nr. 2-715-883/2015. 2015-03-26 M. S. ir R. S. priėmė mirusio tėvo M. S. palikimą, kuriuo abu lygiomis dalimis paveldėjo mirusio tėvo turtą, tarp kurio buvo ir butas, esantis (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad šį butą M. S. ir R. S. valdė iki 2017-04-04, kol šis buvo parduotas antstolio. Tiek kaltinamasis M. S., tiek bute po brolio mirties lankydavusios liudytojos D. M. ir N. N. tvirtino, kad šiame bute M. S. laikė daug ir įvairių dokumentų. Liudytojos D. M. braižytoje schemoje nurodyta M. S. dokumentų laikymo vieta šiame bute visiškai sutampa su M. S. nurodyta 2007-12-14 susitarimo suradimo vieta – darbo kambaryje esančioje komodoje. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytoja D. M. teisme tvirtino, kad visus bute esančius M. S. dokumentus peržiūrėjo jos motina B. N. ir jos sesuo N. N., tačiau jos nerado nieko panašaus į 2007-12-14 susitarimą, o ji pati bute esančius dokumentus vartė labai minimaliai. Tuo tarpu liudytoja N. N. teigė priešingai, kad M. S. bute esančių dokumentų išvis netikrino ir neskaitė, teigė, kad M. S. bute laikomus dokumentus galėjo vartyti mama B. N. ir D. M.. Todėl neatmestina versija, kad dokumentas galėjo egzistuoti ir anksčiau. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš 2007-12-14 susitarimo turinio matyti, jog juo patvirtinama, kad M. S. visiškai atsiskaitė su G. S. dėl 200000 litų skolos, todėl minėtas dokumentas ne tik kaltinamajam M. S., bet ir M. S.. Be to, iš specialisto išvados Nr. 11Š-39(18) matyti, kad nėra galimybės nustatyti, kada buvo išspausdintas ir pasirašytas 2007-12-14 susitarimas. Kadangi M. S. 2006-07-27 išsiskyrė su žmona L. S. ir po skyrybų M. ir R. S. ilgą laiką nebendravo su tėvu M. S., neatmestina, kad kaltinamasis nežinojo apie 2007-12-14 susitarimo atsiradimo aplinkybes. Be to, nei vienas iš byloje apklaustų liudytojų nenurodė, kad šį susitarimą pagamino būtent M. S.. Ar 2007-12-14 susitarime minėta skola apskritai egzistuoja, yra ne šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas.

Liudytojai G. S. ir D. M. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu taip pat nuosekliai teigė, kad 2007-12-14 susitarimo jie nepasirašė. Liudytoja D. M. paaiškino, kad šiame susitarime jos parašas galėjo būti po to, kai ji tuščių lapų su savo parašais palikdavo įmonėje, kurioje 2004-2005 m. dirbo tiek jos brolis M. S., tiek brolio žmona L. S.. Liudytojas G. S. viso proceso metu teigė, kad M. S. nėra jam sumokėjęs minėtame 2007-12-14 susitarime nurodytos 200000 litų sumos, o M. S. banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad jis laikotarpiu nuo 2007-10-01 iki 2018-06-21 neatliko jokių bankinių pavedimų G. S.. Liudytojai G. S. ir D. M. parodymus davė prisiekę ir būdami supažindinti su baudžiamąja atsakomybe už melagingų parodymų davimą, o specialisto išvadose Nr. 140(4443)-IS1-5387 ir Nr. 140(4441)-IS1-5416 užfiksuota, kad atlikus psichofiziologinį tyrimą nustatyta, jog jie nemelavo teigdami, kad nepasirašė 2007-12-14 susitarimo bei nematė, kaip minėtas susitarimas buvo pasirašytas. Tačiau vien aplinkybė, jog G. S. ir D. M. nepasirašė kaltinime nurodyto 2007-12-24 susitarimo, nepatvirtina, kad šį susitarimą suklastojo būtent kaltinamasis M. S.. Kaltinamasis M. S. viso proceso metu neigė suklastojęs 2007-12-14 susitarimą ir tokių jo parodymų nepaneigia byloje atliktos specialisto išvados Nr. 11Š-172(17), Nr. 11Š-92(18), Nr. 11Š-168(17), Nr. 11Š-39(18), Nr. 11Š-175(18), 11Š-184(18), kuriose konstatuota, kad 2007-12-14 susitarime eilutėje „D. M.“ pasirašė ne M. S., o D. M.; nustatyti, ar eilutėje „G. S.“ pasirašė G. S., M. S., R. S. ar kitas asmuo, nebuvo galima, kadangi G. S. parašas yra nesudėtingos sandaros, be to, galėjo būti pasirašytas iš dalies pamėgdžiojant tikrąjį G. S. parašą; didelė tikimybė, kad 2007-12-14 susitarime D. M. ir G. S. parašai yra parašyti ne su techniniu pasiruošimu, o susitarimo tekstas yra teksto kopija, tačiau parašai jame parašyti šratinukais; nustatyti, ar 2007-12-14 susitarimo tekstas buvo keičiamas montažo/prispausdinimo būdu nebuvo galima; 2007-12-14 susitarimas yra išspausdintas ant skirtingo popieriaus lapo nei 2005-03-19 susitarimas ir 2007-12-14 sutartis, o 2007-12-14 susitarime esantys D. M. ir G. S. parašai yra parašyti skirtingais šratinukais ir kitais rašikliais, nei 2005-03-19 susitarime ir 2007-12-14 sutartyje esantys G. S. ir M. S. parašai. Todėl vien aplinkybė, jog atlikus poligrafo tyrimą, nustatyta, kad liudytojai G. S. ir D. M., neigdami pasirašę 2007-12-14 susitarimą bei matę, kaip minėtas susitarimas buvo pasirašytas, sakė tiesą, o kaltinamasis M. S., neigdamas, kad pasirašė, sukūrė bent dalį ar matė, kaip buvo pasirašytas 2007-12-14 susitarimas, sakė netiesą, nepatvirtina kaltinamojo kaltės BK 300 straipsnio prasme. Poligrafo naudojimo tvarką, tyrimo poligrafu objektus ir atvejus, kada pagal įstatymą šis tyrimo metodas bei jo rezultatai gali būti naudojami, nustato Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymas. Pagal šį įstatymą toks tyrimas gali būti atliekamas asmenims, kurių tarnyba yra susijusi su įslaptintos informacijos naudojimu, apsauga ar susipažinimu su ja (Poligrafo naudojimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Todėl duomenų, gautų naudojant poligrafą kitais atvejais, pagal BPK 20 straipsnio 1 dalies nuostatas, negalima pripažinti savarankišku įrodymu. Teismų praktikoje pažymima, jog poligrafas yra žmogaus emocinę būseną fiksuojantis prietaisas, atliekantis įvairių su žmogaus emocijomis susijusių fiziologinių rodiklių registravimą, o ne nustatantis ar atskleidžiantis bylos aplinkybes, todėl atliekant tyrimą poligrafu, gauti duomenys neatitinka BPK 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų įrodymų šaltiniui keliamų reikalavimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31-511/2018, 2K-191-697/2018, 2K-49-693/2019). Šio tyrimo rezultatai gali būti vertinami tik kitų įrodymų kontekste. Tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Konkrečiu atveju atsižvelgiant į aplinkybę, kad be poligrafo duomenų daugiau jokių neginčijamų duomenų, įrodančių M. S. kaltę, nenustatyta, darytina išvada, byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad M. S. suklastojo 2007-12-14 susitarimą. Vien tai, kad nurodytas 2007-12-24 susitarimas yra naudingas kaltinamajam M. S., pats savaime neįrodo jo kaltės pagal jam inkriminuojamus kaltinimus. Byloje esančios specialistų išvados nepatvirtina, kas, disponuodamas tuščiu lapu su D. M. parašu, pagamino 2007-12-14 susitarimą. Byloje taip pat nenustatyta, kada minėtas dokumentas buvo pagamintas, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis pagamintas po to, kai Lietuvos apeliacinio teismo 2016-07-08 nutartimi paliktas galioti M. S. nenaudingas Šiaulių apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-715-883/2015.

Pažymėtina, kad kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, o bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-177/2009, 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Tefner v. Austria, no. 33501/9620,20 March 2001 ir kt.).

Byloje nėra neginčijamų kaltinamojo M. S. kaltės dėl dokumento klastojimo ir jo panaudojimo įrodymų, o prielaidomis grįsti apkaltinamojo nuosprendžio negalima. Nenustačius, jog M. S. pagamino netikrą dokumentą, nėra byloje ir jokių kitų įrodymų, kad M. S. žinojo, jog 2007-12-14 susitarimas yra netikras ir jį panaudojo. Vienas iš būtinųjų inkriminuojamų požymių yra tai, kad kaltinamasis turi žinoti dokumentą esant padirbtą (netikrą) ir siekį tokį jį panaudoti. Atitinkamai negalima kaltės grįsti prielaidomis dėl netikro dokumento panaudojimo siekiant apgaule įvengti turtinės prievolės. Esant tokioms ištirtoms aplinkybėms, neįrodyta, jog M. S. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, todėl išteisintinas.

Kardomoji priemonė, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (4 t., b. l. 193-194).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2007-12-14 G. S. ir D. M. susitarimas, 2 vnt. kompaktinių diskų (paketas prie bylos), paliktini saugoti prie bylos.

Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 304-307 straipsniais,

nusprendžia:

M. S. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2007-12-14 G. S. ir D. M. susitarimą, 2 vnt. kompaktinių diskų palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas                                                 Marius Steponaitis