Civilinė byla Nr. e2-492-752/2024

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15112-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.6.1.(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 8 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vida Agurkienė,

sekretoriaujant Gabrielei Pravdzinskienei, 

dalyvaujant ieškovei A. S., jos atstovei advokatei Dianai Višinskienei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Technikas“ atstovams L. G. ir advokatui Airiui Damušiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagali ieškovės A. S. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Technikas“ dėl leidimo be bendraturčio sutikimo atlikti namo rekonstrukcijos darbus.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovė patikslintu ieškiniu prašo pripažinti teisę be atsakovės sutikimo atlikti 143/500 dalių negyvenamosios patalpos – neįrengtos palėpės, esančios(duomenys neskelbtini), Kaune, dalies B3, rekonstrukciją pagal uždarosios akcinės bendrovės „A3D“ parengtus „Gyvenamosios paskirties daugiabučio pastato, (duomenys neskelbtini), Kaune, rekonstravimo projektas, įrengiant palėpę“ projektinius sprendinius; priteisti iš atsakovės 1 149,50 Eur ekspertizės išlaidas, bei bylinėjimosi išlaidas.

1.1.        Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 143/500 dalis negyvenamosios patalpos – neįrengtos palėpės, Kaunas, (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini). Ieškovei ir kitiems trims patalpų bendraturčiams nustatyta naudojimosi šiomis patalpomis tvarka (pagal 2017 m. lapkričio 22 d. Palėpės pasidalinimo planą, užregistruota nekilnojamojo turto registre: ieškovė valdo dalį B3 (21,70 m2), atsakovė – B1 (5,06 m2). Ieškovė 2017-11-30 šias patalpas nusipirko iš atsakovės, kad galėtų jose įsirengti gyvenamąsias patalpas, taip praplėsdama turimą 1 kambario būstą pastato antrajame aukšte.

1.2.       2017 m. lapkričio 22 d. parengtas Neįrengtos palėpės patalpų projektinis pasiūlymas dėl įrengimo šiose patalpose butų – ieškovei (B3) ir kitam bendraturčiui J. L. (B2). 2017 m. lapkričio 22 d. fasado architektūros sprendinių projektinį pasiūlymą dėl butų palėpės patalpose įrengimo pasirašė ir atsakovės atstovė – direktorė L. G., nurodydama „pritariu“. Ieškovė, turėdama visų bendraturčių sutikimus, siekia toliau vykdyti projektą – gauti statybos leidimą iš Kauno miesto savivaldybės. Pažymi, kad dėl aplinkybės, kad dalį palėpės patalpų atsakovė pardavė ieškovei, pakito tik atsakovės turėtų patalpų dydis ta dalimi, kuri buvo parduota ieškovei. Kitų palėpės bendraturčių dalys nekito, galioja ankstesnis bendraturčių susitarimas dėl palėpės patalpų paskirstymo tarp atsakovės, J. L. ir R. J..

1.3.       2019 m. gegužės mėnesį rekonstrukcijos projektą parengęs architektas M. Š. informavo ieškovę, kad atsakovė atšaukė savo sutikimą dėl rekonstrukcijos. Pati ieškovė iki to laiko jokių dokumentų iš atsakovės dėl sutikimo atšaukimo nėra gavusi. Ieškovei nebuvo pateikti jokie dokumentai iš atsakovės dėl projekto sprendinių netinkamumo ar atsakovės interesų į bendrai valdomą nekilnojamąjį turtą pažeidimo, tik  žodžiu buvo išsakytos pretenzijos apie 2019 m. pavasarį. Tuo pagrindu ieškovė papildomai 2019 m. kovo 4 d. atliko techninio projekto „Gyvenamosios paskirties pastato(duomenys neskelbtini), Kaune, kapitalinis remontas,  įrengiant palėpę“ Bendrosios ekspertizės aktą Nr. BG 19-3, kuriuo nustatyta, kad projektas atitinka reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus privalomojo projekto rengimo dokumentų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. Ieškovei pasiteiravus atsakovės dėl kokių priežasčių nepritaria rekonstrukcijos projektui, 2019 m. gegužės 28 d. jai buvo įteiktas atsakovės raštas, kad projektas atsakovei neva nebuvo pateiktas susipažinti. Šiuo metu ieškovės Statybos leidimui gauti teiktas projektas nepatvirtintas, ieškovė negali vykdyti nuo 2019 m. numatytos neįrengtos palėpės rekonstrukcijos nesant bendraturtės atsakovės sutikimo. Tuo tarpu kito gretimų palėpės patalpų savininko J. L. (patalpa B2) palėpės patalpų rekonstrukcijai atsakovė yra davusi sutikimą, savininkas J. L. jau turi statybos leidimą. Esant šioms aplinkybėms, ieškovė vertina, kad jos, kaip statytojos, teisė yra pažeista.

1.4.       Dublike ieškovė nurodė, kad nesutinka su atsakovės teiginiu, kad pastaroji nebuvo tinkamai informuota apie ketinamus atlikti palėpės remonto darbus. Ieškovė pateikė bent du palėpės perstatymo projektus su atsakovės atstovės L. G. (ne ankstesne nei 2017-11-22) nuoroda „Pritariu“, todėl akivaizdu , kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie remontą jai suprantama ir vertintina forma. Kita vertus, pagal atsakovės 2018-06-25 prašymą Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriui, ieškovė 2019-03-04 atliko statinio techninio projekto ekspertinį vertinimą. Ieškovė pateikė į bylą 2 Fasadų architektūros sprendinius, su kuriais sutiko atsakovė. Atsakovė iki 2019 m. gegužės mėn. nėra reiškusi pageidavimo gauti papildomai kitokios projektinės dokumentacijos. Ieškovei atsakovė tiesiogiai nepranešė, kad pageidauja papildomos informacijos. Atsakovės abejones dėl projekto ieškovė pašalino ekspertizės aktu, tačiau apie atsakovės abejones ieškovė irgi sužinojo tik iš kitų asmenų. Teigia, kad bendraturtę atsakovę informavo dėl palėpės pertvarkymo tinkamai, atsakovė pritarė pateiktiems projektams. Kita vertus, atsakovė pritarė ir abipus ieškovės patalpų esančių palėpės dalių – priklausančių butams Nr. 2 ir Nr. 4 – kapitaliniam remontui pertvarkant jas į gyvenamąsias patalpas, nors minėtų butų savininkai taip pat pateikė analogiškus projektinius sprendinius pritarimams gauti. Pastebėtina, kad butui Nr. 2 (savininkas J. L. ) ir butui Nr. 4 ( savininkė R. J.) priklausančių palėpės dalių kapitaliniam remontui jau yra išduoti statybos leidimai. Be to, ieškovės pateiktos informacijos pakako kaimynams nuspręsti, ar vykdant statybos remonto darbus nebus pažeistos jų teisės ir teisėti interesai. Neaišku kodėl iš abiejų ieškovės palėpės dalies šonų esančios palėpės dalys ( butų Nr. 2 ir Nr. 4 ) pagal tą patį projektą atsakovei nekelia abejonių, o štai viduryje esanti ieškovės palėpės dalis jau pažeidžia atsakovės interesus. 2019 m. rugpjūčio mėn. ieškovė, atsakovė, 4 buto savininkė R. J. buvo susitikę pas architektą M. Š., aptarė ir išsiaiškino visus kilusius klausimus, nuodugniai susipažino su ketinimais ir darbų atlikimo tvarka. Po šio susitikimo statybos leidimas palėpės dalies remontui buvo duotas jau ir 4 buto savininkei R. J..

1.5.       Atsakovės pateiktas 2019-05-02 Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu biuletenis, kuris užpildytas atsakovės atstovės L. G. raštu bei jos pastabomis, niekaip neįrodo, kad balsavimą organizavusiam namo administratoriui buvo pateiktas toks biuletenis. Nėra aišku, kokią aplinkybę įrodinėja atsakovė šiuo balsavimo lapeliu. Pastebėtina, kad minimame balsavimo raštu biuletenyje yra nurodyta, kad projektas suderintas su Kultūros paveldo departamento Kauno skyriumi. Darytina išvada, kad projektas paruoštas ir pateiktas tinkama forma ir apimtimi, buvo įvertintas ir patvirtintas atsakingos institucijos – Kultūros paveldo departamento. Atsakovė bando suplakti į vieną du skirtingus dalykus – bendraturčių balsavimą namo administratoriaus apklausoje ir privalomus bendraturčių sutikimus dėl asmeniškai kiekvieno iš bendraturčių turimų turto dalių valdymo – paskirties keitimo, ploto proporcijų keitimo ir pan. Ieškovė nekeičia jokių konstrukcijų, esančių ant pastato sienų, stogo ir panašiai. Tam ji neturi pagrindo ir teisės. Manytina, nepagrįstos atsakovės baimės įvardytos tik siekiant nors teoriškai trukdyti ieškovės interesui.

1.6.       Kiek pavyko išsiaiškinti, atsakovė atšaukė savo sutikimą dėl to, nes ji reikalauja, kad ieškovė leistų per jos dalinės nuosavybės teise valdomo pastato(duomenys neskelbtini), Kaune, sieną nutiesti atsakovei priklausančio kavinės patalpų, esančių(duomenys neskelbtini), Kaune, ortakį – vėdinimo sistemą. Ieškovė nesutinka su tokiu atsakovės reikalavimu dėl to, kad ortakis tarnautų kito namo patalpoms (ne(duomenys neskelbtini), Kaune), ortakis sukelia triukšmą ir vibracijas, juo sklinda nemalonūs kvapai. Teigia, kad anksčiau buvo sutikusi su galimybe atsakovei įrengti ortakį ant namo(duomenys neskelbtini), Kaune, sienos, tačiau po to, kai neoficialiai esantis ortakis sukėlė itin daug nepatogumų ir teisės į ramią gyvenseną pažeidimų, ieškovė nemano, kad toks ortakis galėtų būti įrengtas pagal ankstesnį atsakovės žodinį prašymą.

1.7.       Ieškovė dublike taip pat nurodė, jog nesupranta, kokiu pagrindu atsakovė jaudinasi dėl esamo ortakio, sumontuoto ant stogo namo (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš pridėtų atsakovės minimo ortakio nuotraukų, jis netrukdys stogo perdengimui naujomis čerpėmis, nes nėra keičiama stogo forma, aukštis ir kiti parametrai, t. y. ir esamas ortakis niekaip nekeičiamas. Techniniuose sprendiniuose pavaizduoti tik tie objektai, kurie bus keičiami pilnai (palėpės vidaus perplanavimas ) ar keičiami tik iš dalies (senos stogo dangos keitimas naujomis čerpėmis visų bendraturčių lėšomis, tame tarpe – ir atsakovės, nekeičiant stogo matmenų). Kaip galima suprasti iš atsakovės atsiliepimo, ji ketina esamą ortakį keisti ir pastatyti jį jau kitokių parametrų. Ieškovė su tuo nesutinka, nesutinka, kad atsakovės pageidaujamas naujas ortakis būtų nutiestas pro ieškovės langus. Pastebėtina šioje situacijoje, kad pati atsakovė turi nedidelį plotą palėpėje, todėl galėtų naujai pageidaujamą ortakį susimontuoti ant savo palėpės dalies stogo, arba sumontuoti jį ant stogo virš R. J. (buto Nr.4) palėpės, kadangi pastaroji, ieškovės žiniomis, yra davusi sutikimą atsakovei dėl naujai perstatomo ortakio. Atsakovė turi ne vieną galimybę montuoti naujai ortakį, tačiau kažkodėl pageidauja ortakį naujai sumontuoti būtent prie ieškovės lango palėpėje. Aplinkybė, kad atsakovė pageidauja būtent pro ieškovės langą pravesti naujai projektuojamą kavinės ortakį, o ieškovė su tuo nesutinka, ir tapo priežastimi, kodėl atsakovė nesutinka būtent tik su ieškovės prašomu palėpės rekonstravimu. Atsakovė ne kartą nurodė, kad „ tu man ortakį, aš tau – palėpę“. Ieškovė pastebi, kad iš atsakovės palėpės dalį pirko todėl, kad, kaip ir kiti bendraturčiai J. L. (butas Nr. 2) ir R. J. (butas Nr. 4), ketina praplėsti turimą butą palėpės sąskaita, ir ta aplinkybė buvo puikiai žinoma atsakovei dar 2017- 11-30, kuomet ji pardavė palėpės dalį ieškovei, su kitais bendraturčiais nustatė naudojimosi palėpe tvarką. Ta aplinkybė, kad ieškovė įsirengs savo palėpės dalyje gyvenamąją patalpą, niekaip nepažeis atsakovės interesų dėl kitų valdomų negyvenamųjų patalpų tame pastate, nes nebus keičiamos bendrosios patalpos, stogo forma ir pan., į ieškovės įrengiamą palėpės dalį bus patenkama tik iš ieškovės buto. Pastebėtina, kad ieškovė niekaip nepasiekia ir neliečia esamo atsakovės ortakio, todėl yra nesuprantama, kaip dėl palėpės dalies vidaus pertvarkymo nukentės ant stogo jau esantis ortakis, dėl kurio dabartinės vietos ir parametrų ieškovei nekyla ginčo.

1.8.       Ieškovė mano, kad atsakovė puikiai suprato ieškinio dalyką, kuris dar ir paaiškintas buvo išsamiai – ieškovė siekia pertvarkyti jai priklausančią negyvenamosios palėpės dalį į gyvenamąją.

1.9.       Ieškovė palaiko reikalavimą priteisti iš atsakovės išlaidas už ekspertizę . Ieškovė buvo priversta atlikti ekspertizę, nes tokios reikalavo pati atsakovė 2018-06-25 raštu Kauno m. savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriui. Šiame minimame rašte atsakovė pati patvirtina, kad sutiko butų 2 ir 3 (ieškovės butas) palėpės dalių rekonstrukcijai. Atsakovė teigia, kad atsakovė tiesiogiai ieškovei nepranešė dėl papildomos medžiagos detalėms atskleisti pateikimo, todėl, neva, nėra atsakinga už ekspertizės išlaidas. Visgi, akivaizdus atsakovės nebendradarbiavimas su ieškove ginčo klausimo sprendime, nors geranoriško bendradarbiavimo reikalauja įstatymas. Tai, kad atsakovė per kitus asmenis, o ne tiesiogiai iš ieškovės, pareikalavo projekto ekspertizės, būtent tik atsakovei sukelia turtinių pasekmių, nes ginčo klausimas galėjo būti sprendžiamas ir kitu keliu. Atsakovė privalėjo kelti klausimus ir reikalauti aiškinimų tik iš ieškovės, kaip projekto iniciatorės, o ne veikti per kitus asmenis. Manytina, ieškovei sužinojus, kad atsakovei nepakanka pateiktos informacijos, ieškovė būtų pateikusi papildomų duomenų, ir brangios ekspertizės nebūtų reikėję. Bet kuriuo atveju manytina, kad atsakovė asmeniškai negalėtų vertinti techninių, konstrukcinių ir architektūrinių sprendinių, nes neturi specialių žinių, kaip ir ieškovė. Šalių bendravimas šiuo atveju turėjo vykti – ir vyko – specialistų pagalba.

1.10.       Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, ieškovės, kaip statytojos, teisė yra pažeista ir reikalinga teisminės gynybos.

2.       Atsakovė su pareikštu pradiniu ir patikslintu ieškiniu nesutiko. Savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi iššlaidas. 

2.1.        Atsiliepime nurodė, kad ieškovė tinkamai neinformavo atsakovės apie ketinamus atlikti palėpės pertvarkymo darbus, prieš kreipdamasi į teismą su ieškiniu, neišnaudojo visų galimybių su atsakove susitarti tarpusavyje. Bylos medžiagoje yra 2019 m. gegužės 2 d. Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu biuletenis, kuriame išreikštas atsakovės nepritarimas palėpės pertvarkymo darbams, pažymint, kad atsakovei nepateiktas rekonstrukcijos/statybos darbų projektas. Be to, bylos medžiagoje taip pat yra atsakovės ieškovei adresuotas 2019 m. gegužės 28 d. raštas Nr. 11, kuriame ieškovei itin aiškiai išreikštas atsakovės pageidavimas gauti statybos darbų projektą tam, jog ji galėtų pritarti arba nepritarti palėpės dalies pertvarkymui, bei gauti detalią informaciją apie numatomus atlikti palėpės statybos (pertvarkymo) darbus. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų tai, kad ieškovė iki bylos proceso būtų pateikusi atsakovei statybos darbų projektą ir / arba dokumentą. Priešingai – bylos medžiagoje esantys duomenys aiškiai patvirtina, kad atsakovė statybos darbų projekto nematė ir negalėjo su juo susipažinti iki pat ieškovei pateikiant į bylą 2020 m. spalio 26 d. patikslintą ieškinį. Vėliau, t. y. ieškovei Pastate atlikus savavališkos statybos darbus ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai surašius ieškovei Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-200716-00081, netgi paaiškėjo tai, kad į bylą pateiktas statybos projektas „Gyvenamosios paskirties pastato (duomenys neskelbtini)buto (Nr. 3), Kaunas, kapitalinis remontas, įrengiant palėpę“, nėra teisingas, kadangi ieškovė savavališkai Pastate atliko rekonstrukcijos, o ne kapitalinio remonto darbus, kaip yra nurodyta nurodytame statybos projekte. Tai reiškia, kad Ieškovė nei iki šios bylos inicijavimo, nei iki statybos darbų pradžios apskritai neturėjo pasirengusi teisės aktų reikalavimus atitinkančio statybos projekto.

2.2.       Iki bylos inicijavimo atsakovė buvo gavusi „Fasadų architektūros sprendinius“, tačiau šiuose sprendiniuose nėra pakankamai informacijos apie palėpės pertvarkymo darbus (t. y. nėra statybos darbų aprašymo ir detalizacijos).

2.3.       Triplike pažymėjo, kad kapitalinio remonto projektas (statinio projektas) susideda iš pakankamai didelio kiekio informacijos (duomenų), susijusios su statytojo konkrečiame objekte ketinamais atlikti konkrečiais kapitalinio remonto (statybos) darbais. Todėl atsakovė ir išreiškė ieškovei pageidavimą dar papildomai susipažinti ir su pačiu statybos projektu, nes pateiktuose „Fasadų architektūros sprendiniai“ pateikiama tik labai nedidelė (siaura) dalis informacijos apie ieškovės ketinamus atlikti Negyvenamosios patalpos dalies pertvarkymo darbus. „Fasadų architektūros sprendiniuose“ , kurie susipažinimui buvo pateikti atsakovei, yra pateikti tik brėžiniai, tačiau nėra pačios svarbiausios (reikšmingiausios) informacijos – visų numatomų atlikti statybos darbų aprašymo ir detalizacijos. Darbų, kuriuos, kaip nurodo ieškovė, ji nori atlikti, esmė yra laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymas, tuo tarpu „Fasadų architektūros sprendiniuose“ nėra pateiktas esamų Pastato laikančiųjų konstrukcijų ir jų elementų būklės įvertinimas; nėra informacijos, kurios Pastato laikančiosios konstrukcijos privalo būti keičiamos ir todėl, vykdant numatomus statybos darbus, bus pakeistos; taip pat kokiu būdu šios konstrukcijos bus pakeistos; kokios statybinės medžiagos ir kokie elementai bus naudojami pertvarkymo darbų atlikimo metu; kokios konkrečiai Pastato konstrukcijos bus pašalintos, atkurtos, o kurios bus išsaugotos; ir panašiai. Taigi, realiai ieškovės atsakovei pateiktuose „Fasadų architektūros sprendiniuose“ nėra esminės informacijos, kuri neabejotinai turi reikšmės atsakovės apsisprendimui dėl ieškovės ketinamų atlikti Negyvenamosios patalpos dalies pertvarkymo darbų. Aplinkybė, kad atsakovė „Fasadų architektūros sprendiniuose“ raštu nurodė „pritariu“ visiškai nereiškia, jog atsakovė gavo visą jos apsisprendimui reikalingą informaciją. Atsakovė raštu nurodė pritarianti tik tai labai nedidelei informacijos daliai, kuri yra matoma ir yra suprantama iš „Fasadų architektūros sprendinių“, tačiau ne apskritai visiems ieškovės numatomiems atlikti darbams.

2.4.       Be to, Atsakovė 2019 m. gegužės mėn. išreiškė ieškovei pageidavimą susipažinti su pačiu statybos projektu dar ir dėl tos priežasties, kad ieškovė dar 2018 metais buvo suklaidinusi atsakovę, siekdama gauti jos pritarimą tada dar tik ketintiems atlikti statybos darbams. Ieškovės siekis yra paneigti atsakovės teisę eksploatuoti ant Pastato fasado įrengtą ortakį, ir 2018 metų atsakovės sutikimas (pritarimas) statybos darbams, kurį atsakovė vėliau galiausiai atšaukė, buvo iš atsakovės išgautas apgaule, t. y. ieškovei nurodžius atsakovei (ir netgi pateikus atsakovei atitinkamus brėžinius), kad jos ortakis, ieškovei atliekant statybos darbus, bus atitinkamai pertvarkytas bei, kad atsakovė galės toliau jį tinkamai naudoti, tačiau ieškovei iš tiesų neturint ketinimų ortakio pertvarkyti. Be to, ieškovė atsakovei deklaravo, kad Pastate siekia įvykdyti rekonstrukcijos darbus. Tačiau, inicijavusi bylą, ieškovė savo poziciją pakeitė ir vis tik nurodė, kad atliks kapitalinio remonto darbus. Paskui ieškovė savo poziciją byloje ir vėl pakeitė bei galiausiai pripažino, kad vis tik Pastate atliko / atlieka rekonstrukcijos darbus. Taigi, atsakovės vertinimu, ieškovė, prieš inicijuodama bylą, tinkamai neįvykdė pareigos informuoti atsakovę apie ketinamus atlikti palėpės pertvarkymo darbus, t. y. neatskleidė ir nedetalizavo, kokie konkrečiai statybos darbai bus vykdomi pertvarkymo metu bei nesudarė galimybių tinkamai įvertinti, kokią įtaką jie gali turėti atsakovės teisėms ir teisėtiems interesams. Taip pat, siekdama gauti atsakovės pritarimą, klaidino atsakovę dėl ortakio, deklaruodama, kad tariamai ketina jį atitinkamai pertvarkyti.

2.5.       Be to, mano, kad ieškovės teikiami dokumentai, kuriais ji deklaruoja savo ketinimus, susijusius su statybos darbais, kelia pagrįstų abejonių dėl šių dokumentų autentiškumo (tikrumo). Pavyzdžiui, kapitalinio remonto projektas „Gyvenamosios paskirties pastato (duomenys neskelbtini)buto (Nr. 3), Kaunas, kapitalinis remontas, įrengiant palėpę“, kurio sudėtyje yra Pastato fasado brėžinys, kuris tariamai dar 2017 m. gruodžio 19 d. buvo suderintas su Kultūros paveldo departamento atsakingu asmeniu. Tą patį Pastato fasado brėžinį ieškovė pateikė 2023 m. rugpjūčio 31 d., tačiau tas Pastato fasado brėžinys yra datuotas kaip parengtas 2018 m. balandžio 30 d., kai tuo tarpu Kultūros paveldo departamento atsakingo specialisto derinimo žyma ant to brėžinio tariamai yra uždėta dar 2017 m. gruodžio 19 d., t. y. dar tada, kai aptariamas brėžinys nebuvo parengtas.

2.6.       Atsakovei buvo ir yra reikšminga turėti išsamią informaciją apie tai, kokie konkrečiai statybos darbai numatomi atlikti / yra atlikti, Ieškovei pertvarkant palėpę ir kitas Pastato konstrukcijas, kadangi Atsakovės interesai yra tiesiogiai susiję tiek su pačiu Pastatu, kuriame yra palėpė, tiek ir su ant šio Pastato konstrukcijų (bendrojo naudojimo objektų) esančiu (sumontuotu) ortakiu (inžinerine vėdinimo sistema). Atsakovei nuosavybės teise pastate priklauso ne tik dalis (33/500) palėpės. Atsakovei nuosavybės teise taip pat priklauso šios kitos negyvenamosios patalpos, esančios pastate: 499/1000 dalys negyvenamosios patalpos – neįrengtos palėpės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); negyvenamoji patalpa – prekybos patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); negyvenamoji patalpa – prekybos patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); negyvenamoji patalpa – grožio salono patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Be to, atsakovei taip pat priklauso ant pastato sienos ir dalies pastato stogo esantis sumontuotas ortakis. Ortakis skirtas aptarnauti kitame, t. y. šalia pastato esančiame, pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas(duomenys neskelbtini), Kaunas, esančią atsakovei nuosavybės teise priklausančią negyvenamąją patalpą – kavinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Ortakis ir jo tinkamas funkcionavimas yra būtinas kavinės veiklai vykdyti, kadangi be vėdinimo sistemos Kavinė negali veikti. Ieškovei nepateikus atsakovei visos informacijos, susijusios su ketinamais atlikti palėpės dalies pertvarkymo darbais, bei pastatui esant senos statybos (statybos metai: 1900 m.) ir esant pastato deformacijoms, atsakovė turėjo pagrindo manyti, kad ieškovės ketinamas atlikti palėpės pertvarkymas gali pakenkti atsakovės nuosavybės teise valdomų, pastato pirmame aukšte esančių, kitų negyvenamųjų patalpų būklei, jų eksploatacinėms savybėms, o kartu ir paties pastato mechaniniam atsparumui. Be to, atsakovė turėjo pagrįstų abejonių ir dėl to, ar nebus pažeisti atsakovės interesai, susiję su ant pastato konstrukcijų sumontuoto ortakio eksploatavimu.

2.7.       Atsakovė savo ruožtu yra pateikė dokumentus, kurie patvirtina, kad inspekcija atliko patikrinimą ir ieškovės atžvilgiu surašė šiuos dokumentus: (i) Savavališkos statybos aktą, kuriuo konstatuota savavališka statyba; (ii) Privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų; (iii) Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Atsakovė ieškovei pateikė 2020 m. rugpjūčio 4 d. Pretenzija „Dėl turtui padarytos žalos pašalinimo“, kuri patvirtina, kad atsakovės nuogąstavimai, kad ieškovės ketinami atlikti statybos darbai padarys žalos atsakovės turtui (nuosavybei) ir pažeis atsakovės teises, pasitvirtino. Ieškovei vykdant statybos darbus, ant pastato sumontuotas atsakovės ortakis buvo apgadintas. Be to, ortakis, ieškovei nederinant su atsakove, apskritai buvo nuo pastato numontuotas, dėl ko kurį laiką nebuvo galima vykdyti kavinės veiklos. Ieškovė kartu su 2022 m. lapkričio 21 d. patikslintu ieškiniu yra pateikusi Projektinius pasiūlymus iš kurių matyti, kad niekur atsakovės ortakis nėra nurodytas. Kitaip tariant – Projektinių sprendinių turinys patvirtina, kad ieškovė ir toliau piktybiškai ignoruoja atsakovės interesus, susijusius su jos nuosavybės (ortakio) eksploatavimu. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti pripažįstama, kad ieškovė siekia savo interesų patenkinimo kito bendraturčio sąskaita, t. y. paneigdama atsakovės nuosavybės teises.

2.8.       Ieškovė mėgina įtikinti, kad atsakovės ortakis neva yra įrengtas ir eksploatuojamas neteisėtai bei pažeidžia jos interesus. Tačiau, ortakio įrengimo teisėtumas ir atsakovės teisė eksploatuoti ortakį šioje yra visiškai įrodyta, ši teisė yra pripažinta įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, t. y. Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-913-151/2006 ir Kauno apygardos teismo 2007 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-323-390/2007. Atsakovės ortakis yra įrengtas pagal rūsio patalpų (duomenys neskelbtini) perplanavimo į kavinę techninį vėdinimo dalies projektą bei pripažintas tinkamu naudoti 2004 m. gruodžio 24 d. akto pagrindu. Be to, papildomai ortakio įrengimo bei eksploatavimo teisėtumą patvirtina ir šie Byloje esantys duomenys: Kultūros vertybių apsaugos departamento Kauno teritorinio padalinio 1997 m. liepos 14 d. išduotas leidimas Nr. 186 vykdyti nekilnojamosios kultūros vertybės ir objekto, esančio jos teritorijoje ir apsaugos zonose, konservavimo, restauravimo, atkūrimo, priešavarinius, remonto ir pritaikymo darbus bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 1997 m. liepos 17 d. leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 191-9-97; Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2005 m. balandžio 12 d. raštas Nr. JS-124 „Dėl ventiliacijos kanalo(duomenys neskelbtini), Kaune“ bei 2005 m. birželio 27 d. raštas Nr. 11-2V-486-609 „Dėl ventiliacijos sistemos“. Šie dokumentai, kuriuose paaiškinama, jog ortakis įrengtas pagal teisės aktų reikalavimus; Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės S. G. 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarimas Nr. AP-13883 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, kuris aiškiai patvirtina, jog visi nusiskundimai dėl ginčo ortakio pripažinti nepagrįstais, o atsakovė, eksploatuodama ginčo ortakį, teisės aktų reikalavimų ir trečiųjų asmenų, įskaitant ieškovės, teisių nepažeidė ir nepažeidžia; atnaujinti atsakovei nuosavybės teise priklausančių prekybos patalpų (unikalus Nr. 4400-1626-0372:5833), esančių pastate(duomenys neskelbtini), Kaunas (jo pirmame aukšte), kadastriniai matavimai, kurių sudėtyje yra atvaizduotas esamas ortakis, jo lokacija. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo tenkinti tokius ieškovės reikalavimus, kuriais paneigiamos kitų asmenų teisės.

2.9.       Ieškovė teigia, jog kitiems palėpės savininkams sutikimus atlikti pertvarkymo (statybos) darbus atsakovė yra davusi bei, kad atitinkamai neva nėra jokio pagrindo sutikimo neduoti ieškovei, kadangi tie darbai iš esmės niekuo nesiskiria. Viena vertus, ortakis yra būtent ties ieškovės palėpės dalimi ir todėl jos pertvarkymas daro įtaką jo tolesniam eksploatavimui. Kita vertus, kiti palėpės bendraturčiai, prašydami atsakovės sutikimų pertvarkymo darbams atlikti, savo projektiniuose pasiūlymuose aiškiai nurodė (pavaizdavo) atsakovės ortakį ir atsakovė, apsispręsdama dėl sutikimo davimo / nedavimo, galėjo įsivertinti, ar tie statybos darbai turės kokios nors neigiamos įtakos atsakovės galimybėms eksploatuoti ortakį. Dar 2018 metais atsakovės su ieškove buvo pasirašytas susitarimas, kurio pagrindu buvo susitarta, kad atsakovės ortakis, ieškovei vėliau atliekant pertvarkymo darbus, taip pat bus pertvarkytas tokiu būdu, kad galima būtų toliau jį tinkamai naudoti. Nurodytas šalių bendras susitarimas buvo pasirašytas tuoj po atsakovės atlikto palėpės dalies ieškovei pardavimo, bei tai buvo esminė palėpės dalies pardavimo ieškovei sąlyga. Taip pat atitinkamai ginčo ortakis (ir jo vieta po atlikto pertvarkymo) buvo numatytas ir architekto 2018 m. parengtuose projektiniuose sprendiniuose. Tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, ieškovė kardinaliai pakeitė savo poziciją ir dabar neigia atsakovės teisę eksploatuoti savo ortakį (ginčo ortakis, kaip jau išsamiai aptarta, jokia apimtimi nebuvo numatytas nei kapitalinio remonto projekte, nei dabar nėra numatytas Projektiniuose pasiūlymuose).

2.10.       Be to, ieškovės reikalavimas suformuluotas netinkamai. Kaip matyti, ieškovė siekia gauti teisę be atsakovės leidimo pertvarkyti bendro daikto – palėpės, dalį. Tačiau ieškovės į pateikti Projektiniai pasiūlymai ir Savavališkos statybos aktas patvirtina, kad pertvarkoma yra ne tik palėpės dalis, bet ir Pastato stogas (t. y. keičiamos stogo laikančiosios konstrukcijos). Atsižvelgiant į tai, o taip pat įvertinus tą aplinkybę, kad ieškovė pertvarkė pastato stogą, yra visiškai nesuprantama, kodėl ieškovė prašo tik teisės be atsakovės sutikimo pertvarkyti palėpės dalį, bet neprašo be atsakovės sutikimo pertvarkyti pastato stogą, kuris yra ne tik ieškovės nuosavybė, bet visų pastate butus ir kitas patalpas turinčių asmenų bendroji dalinė nuosavybė (tame tarpe atsakovės). Tad net ir tenkinus ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą, turint tokį teismo sprendimą, ieškovei statybą leidžiantis dokumentas negalėtų būti išduodamas, kadangi nėra sutikimo / leidimo pastato stogo, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, pertvarkymo darbams. Kitas reikšmingas dalykas yra tas, kad ieškovė visiškai nekonkretizuoja, kurie statybos (rekonstrukcijos) darbai jau yra atlikti, o kurie dar nėra atlikti (bus atlikti ateityje). teismas negali duoti sutikimo atlikti statybos darbus, kurie faktiškai jau yra atlikti. Tuos (atliktus) statybos darbus, atsižvelgiant į surašytą Savavališkos statybos aktą, teismas galėtų leisti tik įteisinti be atsakovės sutikimo (o ne atlikti), tačiau ieškovė tokio reikalavimo nereiškia.

2.11.       Dėl reikalavimo priteisti ekspertizės atlikimo ir išvados parengimo išlaidas, nurodo, kad šis reikalavimas yra nepagrįstas. Pirma, Ieškovė nei ieškinyje, nei kituose pateiktuose procesiniuose dokumentuose visiškai nenurodo absoliučiai jokio konkretaus teisinio pagrindo, kuriuo remiantis Ekspertizės akto parengimo išlaidos galėtų būti priteisiamos iš atsakovės. Antra, tai, kad atsakovei iškilo abejonių dėl palėpės pertvarkymo darbų atlikimo galimumo bei statybos darbų įtakos visam Pastatui (jo mechaniniam atsparumui ir eksploatacinėms savybėms), ir tai, kad atsakovė šias abejones išreiškė visiškai nereiškia, jog atsakovė reikalavo ieškovės savo lėšomis bei iniciatyva atlikti ekspertizę. Be to, šias abejones sukėlė pati ieškovė, nepateikdama atsakovei prašyto statybos projekto. Be to, su atsakove nebuvo derinamas nei eksperto pasirinkimo, nei ekspertizės kainos klausimas. Trečia, ieškovė dėl ekspertizės atlikimo bei Ekspertizės akto parengimo kreipėsi savo pačios noru ir laisva valia (t. y. atsakovės neverčiama), todėl tik ji pati šiuo atveju ir yra atsakinga už nurodyto dokumento parengimo išlaidų padengimą. Ketvirta, įvertinus tai, kad ekspertas vertino ir Ekspertizės aktą surašė dėl kapitalinio remonto projekto „Gyvenamosios paskirties pastato (duomenys neskelbtini)buto (Nr. 3), Kaunas, kapitalinis remontas, įrengiant palėpę“, o ieškovė ieškiniu prašo pripažinti jos teisę atlikti rekonstrukcijos darbus pagal Projektinius sprendinius, ieškovės patirtos ekspertizės išlaidos apskritai nėra susijusios su šia byla.

2.12.       Dėl prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų nurodė, kad yra aiškus pagrindas nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Pirma, ieškovė, prieš inicijuodama bylą, pažeidė bendradarbiavimo su bendraturčiais (atsakove) pareigą, t. y. neteikė projektinių sprendinių (projekto) susipažinti ir geranoriškai neieškojo abi puses tenkinančių situacijos išsprendimo variantų. Antra, nors ieškovė savo 2022 m. lapkričio 21 d. ieškiniu performulavo tik patį ieškinio dalyką, tačiau faktiškai byloje pasikeitė ir faktinis ieškovės reikalavimo pagrindas. Kitaip tariant, bylos eigoje dėl ieškovės elgesio iš tiesų pasikeitė ne tik ieškinio dalykas, bet ir jo pagrindas, kas reiškia visiškai naujo ieškinio byloje pareiškimą. Ieškovė tokiu būdu ne tik užvilkino ir taip jau ilgai užsitęsusį bylos procesą, bet ir piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis (tikslina ir ieškinio pagrindą, ir dalyką), todėl ieškovės procesinis elgesys negali būti laikomas tinkamu. Trečia, ieškovė ankstesnius reikalavimus dėl teisės be atsakovės sutikimo pripažinimo atlikti kapitalinio remonto (o ne rekonstrukcijos) darbus reiškė sąmoningai, siekdama apeiti teisės aktų reikalavimus, t. y. aiškiai žinodama tai, kad iš tiesų atlikti statybos darbai yra laikytini ne kapitaliniu remontu, bet rekonstrukcija. Tokiu būdu bylos procesas buvo užvilkintas ir ieškinio pagrindas bei dalykas tikslintas dėl ieškovės nesąžiningų veiksmų. Ketvirta, pateikdama patikslintą ieškinį, ieškovė pripažino ankstesnių savo ieškinių / reikalavimų nepagrįstumą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškinys buvo tikslintas net kelis kartus, kas suponavo atsakovei poreikį, ginantis nuo reikalavimų, rašyti šioje byloje daugiau nei vieną atsiliepimą. Penkta, Byloje taip pat net tris kartus buvo pateikti Ieškovės prašymai sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, iš kurių į du prašymus atsakovė, siekdama, kad bylos nagrinėjimas dar labiau neužsitęstų, turėjo rašyti du atsiliepimus, dėl ko taip pat patyrė papildomas bylinėjimosi išlaidas. Kaip pabrėžtina, nurodyti ieškovės prašymai sustabdyti Bylos nagrinėjimą nebuvo tenkinami. O jeigu vis tik būtų sprendžiama, kad ieškovės procesinis elgesys buvo netinkamas ne visiškai, o iš dalies – tuomet nepriteisti ieškovei iki 2022 m. lapkričio 21 d. patikslinto ieškinio pateikimo jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, net jeigu patikslintas ieškinys ir būtų tenkinamas. Taip pat nepriteisti Ieškovei išlaidų, susijusių su prašymų stabdyti bylos nagrinėjimą rengimu. Atitinkamai, nepriklausomai nuo šios bylos rezultato, iki nurodyto patikslinto ieškinio pateikimo visos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos atsakovės naudai. Taip pat, nepriklausomai nuo bylos rezultato, atsakovės naudai turėtų būti priteistos ir atsiliepimų į ieškovės prašymus stabdyti bylos nagrinėjimą rengimo išlaidos.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

3.       Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad dviejų aukštų daugiabutis gyvenamasis namas(duomenys neskelbtini), Kaunas, yra pastatytas 1900 m., jame yra keturios gyvenamosios paskirties patalpos (butai) ir penkios negyvenamosios patalpos. Ieškovei nuosavybės teise priklauso  vieno kambario butas, unikalus daikto numeris(duomenys neskelbtini), esantis(duomenys neskelbtini), antrame pastato aukšte, įgytas 2017-06-30 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš ankstesnės buto savininkės M. Š.. Ieškovei nuosavybės teise taip pat priklauso 143/500 dalys negyvenamosios patalpos – neįrengtos palėpės, Kaunas, (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini). Atsakovei(duomenys neskelbtini), Kaunas, nuosavybės teise priklauso trys negyvenamosios patalpos, esančios pastato pirmame aukšte: prekybos patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); prekybos patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); grožio salono patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); taip pat priklauso 499/1000 dalys negyvenamosios patalpos – neįrengtos palėpės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 33/500 dalys negyvenamosios patalpos – neįrengtos palėpės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Be to, gretimame pastate(duomenys neskelbtini), Kaunas, atsakovei nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – kavinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš byloje pateikto 2023-12-12 Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, kad ieškovė, atsakovė, o taip pat ir R. J., kuriai nuosavybės teise priklauso 179/1000 patalpos dalys, yra negyvenamosios patalpos – neįrengtos palėpės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), Kaunas, bendraturtės. Pažymėtina, jog 2017-12-14 ir 2019-12-13 Nekilnojamojo turto registro duomenimis, neįrengta palėpė bendrosios dalinės nuosavybės teise taip pat priklausė ir J. L. (468/1000 patalpos). Tačiau pagal byloje pateiktus duomenis, J. L. priklausiusi palėpės dalis buvo pertvarkyta į gyvenamąsias patalpas ir sujungta su jam priklausiusio buto (duomenys neskelbtini), Kaune,  patalpomis.  Pertvarkytą butą(duomenys neskelbtini), Kaune, J. L. yra pardavęs, dabartiniai minėto buto savininkai yra V. S. ir L. S. (2023-12-12 Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas, pateiktas ieškovės atstovės su 2023-12-12 prašymu). Šalių paaiškinimu ir rašytiniais bylos duomenimis,  R. J. taip pat yra išduotas statybos leidimas jai priklausančio buto (duomenys neskelbtini)ir nuosavybės teise priklausančios neįrengtos palėpės dalies pertvarkymui. Tiek J. L., tiek R. J. statybos leidimai išduoti pagal Gyvenamosios paskirties pastato (duomenys neskelbtini) (butas Nr. 2 ir Nr. 4), Kaune, kapitalinio remonto projektus, įrengiant palėpę, parengtus 2018 m. projektuotojo UAB „A3D“, projekto vadovas M. Š..  

4.       Nekilnojamojo turto registro išraše įregistruotas juridinis faktas - nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (neįrengta palėpe) tvarka. Iš byloje pateikto 2017-11-22 Palėpės pasidalinimo plano (ieškovės 2019-09-12 ieškinio priedas) ieškovei priklausanti palėpės dalis (143/500 dalys) yra pažymėta indeksu „B3“, ir yra 21,70 kv. m. ploto. Atsakovei nuosavybės teise priklausanti palėpės dalis (33/500 dalys) palėpės pasidalinimo plane yra pažymėta indeksu „B1“, ir yra 5,06 kv. m. ploto, R. J. nuosavybės teise priklausanti palėpės dalis (179/1000 dalys) palėpės pasidalinimo plane yra pažymėta indeksu „B4“, ir yra iš viso 13,60 kv. m. ploto. J. L. priklausiusi palėpės dalis yra pažymėta indeksu „B2“ ir yra 35,62 kv. m. ploto.  Ieškovei priklausanti palėpės dalis  „B3“ yra virš jai priklausančio buto Nr. 3 pastato antrame aukšte ir tarp palėpės dalių, pažymėtų indeksiais „B4“ ir „B2“, t.y. tarp R. J. ir J. L. priklausančių (ar priklausiusių) palėpės dalių. 

5.       Iš šalių paaiškinimų ir nekilnojamojo turto registro duomenų taip pat nustatyta, jog ieškovė neįrengtos palėpės dalį 2017-11-30 pirkimo pardavimo sutartimi įgijo iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovės teigimu, neįrengtos palėpės dalį iš atsakovės ji įsigijo tikslu ją pertvarkyti į gyvenamąsias patalpas, sujungiant su antrame aukšte esančiu jai priklausančiu butu. Kiti palėpės dalių savininkai (buto Nr. 2 ir buto Nr. 4)  tokius pertvarkymo darbus yra jau atlikę. Ieškovės teigimu, ji siekia atlikti analogiškus palėpės pertvarkymo darbus ir juos jau yra pradėjusi, tačiau atsakovė jai neduoda sutikimo, todėl ji negali gauti statybos leidimo ir užbaigti pradėtų statybos darbų. Šiuo metu darbai yra sustabdyti.

6.       Byloje nustatyta, kad 2017-11-22 ieškovės užsakymu, projektuotojas UAB „A3D“, (projekto vadovas architektas M. Š.) parengė Gyvenamosios paskirties dalies pastato, (duomenys neskelbtini), Kaune, rekonstravimo projekto, įrengiant palėpę projektinius pasiūlymus, kurių du lapai (pavadinti Fasadų architektūros sprendiniai) buvo pateikti atsakovei susipažinti, siekiant gauti jos sutikimą ieškovės planuojamiems atlikti darbams. Nors abu projektinių pasiūlymų brėžiniai pavadinti Fasadų architektūros sprendiniais, tačiau matyti, kad viename jų projektuojamas vidinis patalpų pertvarkymas, t.y. ieškovei priklausančio buto Nr. 3 patalpų sujungimas su atsakovei priklausančia mansardos (palėpės) patalpa, planuojamos gyvenamosios patalpos mansardoje, jų sujungimas su buto Nr. 3 patalpomis vidiniais laiptais. Antrame projektinių pasiūlymų lape pateikti pastato iš (duomenys neskelbtini)gatvės pusės ir kiemo pusės projektuojami architektūriniai sprendiniai, projektuojamų patalpų principinis pjūvis. Matyti, kad atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) direktorė L. G. pritarė projektinių pasiūlymų sprendiniams, t.y. tiek atsakovės buto sujungimo su pastogės patalpomis ir gyvenamųjų patalpų jose įrengimui, tiek fasado architektūros sprendiniams, kuriuose aiškiai matyti minėtų vidaus pertvarkymų procese projektuojami ir išoriniai pertvarkymai – projektuojami „velux“ tipo stoglangiai, tūriniai langai iš kiemo pusės. Pažymėtina, jog tuose pačiuose projektiniuose pasiūlymuose buvo projektuojamas ir buto Nr. 2 sujungimas su pastogės patalpa ir jos pertvarkymas į gyvenamąją patalpą. Fasado architektūriniai sprendiniai taip pat buvo bendri antram ir trečiam butams.

7.        Kaip nurodo ieškovė ir tai patvirtina rašytinė bylos medžiaga, ieškovė, turėdama atsakovės ir kitų bendraturčių sutikimus, kartu su kitais pastogės savininkais, per savo pasirinktą projektuotoją pateikė „Infostatyba“ projektinius dokumentus statybos leidimui butų ir pastogės patalpų pertvarkymui gauti. Tačiau atsakovė 2018-06-25 raštu kreipėsi į Kauno m. sav. Administracijos miesto planavimo ir architektūros skyrių, nurodydama, kad  2018-03-05 butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu biuleteniu yra pritarusi ieškovės 3 buto ir 2 buto  rekonstrukcijai, tačiau tik po šio sutikimo davimo internetiniams tinklapyje „Infostatyba“ susipažino su rekonstrukcijos projektu, iš kurio suprato, kad rytinė pastato 2 aukšto dalis praplatėja įrengiant terasas ant pastatą laikančių kolonų. Pažymėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra žinoma, kad pastato pamatai yra iš netvarkingai sumūrytų akmenų, tuo tarpu stogą pagal projektą yra numatyta keisti čerpėmis, kas ypač apsunkins pastato konstrukcijas. Pažymėjo, kad butų 2 ir 3 butų savininkai jau pradėjo rekonstrukcijos darbus išgriaudami sienas, todėl nuogąstauja, kad galimai jau išgriovė ir laikančias konstrukcijas pagal rekonstrukcijos projektą. Teigė, kad po šių darbų atlikimo sutrūkinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių patalpų pirmame aukšte sienos, lubos, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ kyla pagrįstos abejonės, ar atliekama rekonstrukcija nepakenks jos turimų patalpų būklei, eksploatacinėms savybėms. Atsakovė taip pat nurodė, kad namas (duomenys neskelbtini)yra avarinės būklės, yra akivaizdžios šio statinio deformacijos, todėl atsakovei iškilo pagrįstos abejonės ar atliekama rekonstrukcija nepakenks namo konstrukcijoms, jo mechaniniam atsparumui, eksploatacinėms savybėms. Pažymėjo, kad tai galima nustatyti tik atlikus projekto ir paties statinio ekspertizę. Šiuo raštu UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat informavo, kad sustabdo išduoto sutikimo atlikti namo/palėpės/stogo rekonstrukciją iki statytojai neatliks rekonstrukcijos projekto ekspertizės ir statinio ekspertizės, patvirtinančios, kad numatomi rekonstrukcijos darbai nepakenks pastato(duomenys neskelbtini), Kaunas, eksploatacinėms savybėms ir užtikrins esminius statinio reikalavimus pagal Statybos įstatymo 4 straipsnį.     

8.       Gavusi šį raštą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą apie sutikimų atšaukimą, Kauno m. savivaldybės administracijos miesto planavimo ir architektūros skyrius ieškovės pateiktam projektui nepritarė. Tai patvirtina ieškovės pateikti duomenys iš internetinės svetainės www.infostatyba.lt. (DOK 5184, 2024-01-11).

9.       Apie tai, kad atšaukė savo duotą sutikimą ir 2018-06-25 raštu apie tai informavo Kauno m. sav. Administracijos miesto planavimo ir architektūros skyrių, bei reikalauja atlikti ekspertizę, 2019 m. balandžio 4 d. raštu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešė ir ieškovės pasirinkto projektuotojo projekto vadovui M. Š. (laiškas gautas 2019-04-25).

10.       Kaip nustatyta iš įvykių sekos ir ieškovės paaiškinimų, iš architekto sužinojusi apie atsakovės 2018-06-25 rašytame rašte Kauno m. sav. Administracijos miesto planavimo ir architektūros skyriui išsakytus nuogąstavimus ir reikalavimą atlikti ekspertizę, ieškovė kreipėsi į UAB „Darbasta“ dėl projektuotojo UAB „A3D“ parengto techninio projekto „Gyvenamosios paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), Kaune, kapitalinis remontas, įrengiant palėpę (neypatingasis statinys) Bendrosios ekspertizės atlikimo. Iš byloje pateikto 2019-03-04 UAB „Darbasta“ Bendrosios ekspertizės akto Nr. BG19-3 matyti, kad be kitų duomenų, ekspertizės atlikimui buvo pateiktos šios projekto dalys: bendroji dalis, architektūrinė dalis, konstrukcinė dalis, sklypo organizavimo dalis, taip pat techniniame projekte pateikti Gyvenamosios paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), Kaune, kapitalinis remontas, įrengiant palėpę, projektiniai sprendiniai. Ekspertizės akte buvo vertinamas būtent techninis projektas. Nustatyta, kad minėtas projektas atitinka Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus.

11.       Bylos duomenys patvirtina, kad po ekspertizės atlikimo ieškovė dar kartą kreipėsi į atsakovę, prašydama pritarti UAB „A3D“ parengtam rekonstrukcijos projektui, į ką atsakovė 2019-05-28 raštu atsakė, kad rekonstrukcijos projektas jai nėra pateiktas, todėl negali pareikšti savo nuomonės šiuo klausimu.

12.       Tačiau iš atsakovės 2018-06-25 rašyto rašto (kreipimosi į Kauno m. sav. Administracijos miesto planavimo ir architektūros skyrių) matyti, kad rašydama 2019-05-28  atsakymą ieškovei, atsakovė jau buvo susipažinusi su visais ieškovės parengtais ir „Infostatyba“ pateiktais dokumentais, kuriuos ji savo kreipimesi vertino kaip rekonstrukciją, nors tuo metu, kaip matyti iš UAB „Darbasta“ 2019-03-04 Bendrosios ekspertizės akto, projektuotojas UAB „A3D“ buvo parengęs Gyvenamosios paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), Kaune, kapitalinis remontas, įrengiant palėpę, techninio projekto sprendinius. Taigi, vienu atveju, galimi netikslumai dėl ieškovės ir jos projektuotojo nurodytos statybos rūšies, atsakovei nesukliudė kreiptis į Kauno m. sav. Administracijos miesto planavimo ir architektūros skyrių ir išsakyti savo nuomonę, nuogąstavimus, prašyti atlikti ekspertizę. Tačiau atsakovei atlikus projekto ekspertizę, atsakovė jau teigė, kad negali pareikšti savo nuomonės dėl pritarimo statybai, nes rekonstrukcijos projektas jai nėra pateiktas. Toks atsakovės nenuoseklumas, atsisakymas išsakyti aiškią nuomonę prisidengiant formaliais trūkumais, vertintinas kaip nenoras bendradarbiauti su ieškove, sprendžiant bendro daikto (neįrengtos palėpės) pertvarkymo klausimus, kuriems ji iki ieškovei įsigyjant palėpės dalį iš atsakovės, jau buvo pritarusi.

13.       Pažymėtina, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad pradžioje ne tik ieškovei, bet ir projektinius pasiūlymus rengusiam projektuotojui UAB „A3D“ buvo neaišku, kokios rūšies darbams priskirtini statybos darbai įrengiant ieškovės palėpės patalpas – kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos. Galimai dėl to, kad tas pats projektuotojas ir projekto vadovas rengė projektinius pasiūlymus ir projektus ne tik ieškovei, bet ir dar dviem pastogės bendraturčiams - (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) butų savininkams R. J. ir J. L.. Kaip minėta, šiems bendraturčiams buvo parengti kapitalinio remonto projektai, pagal kuriuos buvo išduoti statybos leidimai jų butų kapitaliniam remontui, įrengiant palėpę. Kaip matyti iš UAB „A3D“ architekto M. Š. byloje pateikto paaiškinimo, jis buvo įsitikinęs, jog ir ieškovei rengtuose projektuose tinkamai nurodė statybos rūšį – kapitalinis remontas. Tačiau bylos nagrinėjimo eigoje paaiškėjo ir buvo neginčytinai nustatyta, jog ieškovės planuojamos (o vėliau ir vykdomos) statybos rūšis yra rekonstrukcija. Akivaizdu, kad ieškovė, neturėdama specialių statybos žinių, pradžioje to gerai nesuprato, nes bylos nagrinėjimo eigoje kilus klausimui, kokios rūšies darbams atlikti prašo teismo leidimo, 2020-10-26 netgi tikslino pradinį ieškinį, prašydama be atsakovės sutikimo leisti jai atlikti neįrengtos palėpės kapitalinį remontą.

14.       Net ir tuomet, kai 2020 m. liepos 16 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos atlikusi patikrinimą surašė ieškovei  savavališkos statybos aktą, kuriame aiškiai nurodyta, kad atlikti darbai – gyvenamojo namo vakarinėje pusėje virš buto Nr. 3 palėpėje (stogo konstrukcijose įrengti 2 vnt. stoglangių – ilgis apie 1,35 m., plotis apie 0,70 m), taip pat rytinėje pastato pusėje palėpės patalpose virš buto Nr. 3, pakeistos stogo laikančiosios konstrukcijos – jas paaukštinant (paaukštintos dalies matmenys apie 6,50 m. ilgio, apie 2,60 m. aukščio), laikoma rekonstravimo darbais, ieškovė su tuo nesutiko, teigė, jog jos atlikti statybos darbai turėtų būti priskirti kapitaliniam remontui. Šios aplinkybės detaliai atskleistos išnagrinėtoje civilinėje byloje e2-1997-947/2021, kurią iškėlus ir esant ginčui dėl statybos rūšies, buvo sustabdyta nagrinėjama byla.

15.        Tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu aukščiau minėtoje civilinėje byloje nustačius, kad ieškovės atlikti statybos darbai priskirtini statinio rekonstravimo kategorijai, ieškovė patikslino ieškinio dalyką ir projektinę dokumentaciją ir prašė pripažinti teisę be atsakovės sutikimo atlikti 143/500 dalių negyvenamosios patalpos – neįrengtos palėpės, esančios(duomenys neskelbtini), Kaune, dalies B3, rekonstrukciją pagal uždarosios akcinės bendrovės „A3D“ parengtus „Gyvenamosios paskirties daugiabučio pastato, (duomenys neskelbtini), Kaune, rekonstravimo projektas, įrengiant palėpę“ projektinius sprendinius.

16.       Kaip matyti, ieškovės užsakymu, 2022 m. spalio 20 d., uždarosios akcinės bendrovės „A3D“ specialistas M. Š. parengė Gyvenamosios paskirties daugiabučio pastato, (duomenys neskelbtini), Kaune, rekonstravimo projekto, įrengiant palėpę projektinius pasiūlymus, kuriuose iš esmės yra tie patys projektiniai sprendiniai, kaip ir Gyvenamosios paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), Kaune, kapitalinis remontas, įrengiant palėpę, projektiniuose sprendiniuose. Tiek kapitalinio remonto, tiek rekonstrukcijos brėžiniuose išdėstyti projektiniai sprendiniai tokiu pačiu būdu, t.y.  vidiniais laiptais sujungti buto Nr. 3 ir šiam butui tenkančios palėpės patalpas, įrengiant gyvenamąsias patalpas mansardoje. Tai aiškiai išdėstyta ir rekonstravimo projekto projektinių sprendinių aiškinamajame rašte, kuriame nurodoma, kad projektuojami tūriniai stoglangiai, kurie kai kur numatomi sutapatinti su stogu („velux“ tipo) stoglangiai; iš kiemo pusės dalis tūrinių stoglangių langų yra iki mansardos grindų lygio su galimybe patekti į balkoną, balkonas įrengiamas virš atviros namo lodžijos su lietaus nuvedimu į esamus lietvamzdžius; pastato stogo aukštis nekeičiamas.

17.       Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas vertina, jog vien tai, kad ieškovės užsakymu parengtuose projektiniuose sprendiniuose, kurie buvo pateikti atsakovei susipažinti, o taip pat ir IS „Infostatyba“ 2019-03-27 pateiktame projekte, su kuriuo, kaip nustatyta atsakovė susipažino savarankiškai, buvo nurodyta neteisingas statybos rūšis, nesudaro pagrindo vertinti, jog ieškovė iki bylos proceso pradžios netinkamai informavo atsakovę apie ketinamus atlikti statybos darbus ir tai sutrukdė atsakovei apsispręsti ar jiems pritarti, ar nepritarti. Tuo labiau, jog kaip jau minėta, iš esmės analogiški projektiniai pasiūlymai ir projektai buvo parengti ir kitiems dviem bendraturčiams ir atsakovei tokios informacijos pakako.

18.       Be to, nagrinėjamos bylos kontekste, svarbu pažymėti, kad šalių ginčas tęsiasi ne vienerius metus, dar prieš bylos inicijavimą. Vien nagrinėjama byla tęsiasi jau nuo 2019 metų, be šios bylos teismuose vyko dar ne vienas procesas dėl ieškovės atliekamų palėpės pertvarkymo darbų. Teismas sprendžia, kad atsakovei pageidaujant, ji turėjo galimybę pilnai susipažinti su ieškovės atliekamų darbų dokumentacija, jei ne nuo proceso pradžios, tai bent jau bylos nagrinėjimo metu. Todėl atsakovės iki bylos nagrinėjimo pabaigos palaikomi argumentai, kad jai nebuvo žinomas ieškovės ketinamų atlikti darbų mastas ir galima tokių darbų įtaka, todėl ji negalėjo įvertinti, ar nebus pažeistos jos teisės, vertinti kaip formalūs ir nepagrįsti. Teismas sprendžia, kad šioje byloje žymiai svarbesnis aspektas yra tai, ar ieškovės atliekami darbai pažeidžia/nepažeidžia atsakovės teises, o ne tai, ar iki šios bylos iškėlimo atsakovei buvo pateikta visa atliekamų darbų projektinė dokumentacija.

19.       Atsakovė taip pat yra išsakiusi abejones, kad dėl ieškovės atliekamų rekonstrukcijos darbų gali nukentėti gyvenamojo namo būklė, pablogėti jo eksploatacinės savybės, kadangi gyvenamasis namas yra senos statybos. Pagal bylos duomenis, tokius nuogąstavimus atsakovė pirmiausia yra išdėsčiusi 2018-06-25 pareiškime Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriui, susipažinusi su ieškovės pateiktu „Infostatyba“ Gyvenamosios paskirties pastato(duomenys neskelbtini), Kaune, kapitalinio remonto, įrengiant palėpę, projektu. Nors atsakovės išsakyti  nuogąstavimai dėl ketinamų atlikti palėpės pertvarkymo darbų įtakos atsakovei priklausančių patalpų ir viso namo būklei yra visiškai suprantami ir logiški, nes gyvenamasis namas, esantis(duomenys neskelbtini), Kaune, yra 1900 metų statybos, tačiau teismo vertinimu, teismo posėdžiuose palaikyti tokių argumentų atsakovei nebuvo jokio pagrindo. Pažymėtina, kad ieškovė, sureagavusi į atsakovės 2018-06-25 pareiškime išdėstytas pretenzijas, užsakė Gyvenamosios paskirties pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, kapitalinio remonto, įrengiant palėpę, techninio projekto ekspertizę, kurią atliko UAB „Darbasta“. 2019 m. kovo 4 d. Ekspertizės akte, įvertinus projekte ketinamus atlikti darbus, buvo konstatuota, kad techninis projektas atitinka Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. Be to, kaip raštu paaiškino UAB „A3D“ architektas projekto vadovas M. Š. (DOK -105374 priedas), techniniame projekte yra pateikti atestuoto statybos konstruktoriaus – eksperto esamo pastato konstrukcijos būklės vertinimai, apkrovų lentelė, kur nustatyta, kad bendra pastato laikančiųjų ir atitvarinių konstrukcijų būklė yra gera, konstrukcijų įlinkiai būklės apžiūros metu nenustatyti. Tokiame pastate galima atlikti projekte aprašytus darbus. Todėl spręstina, kad atsakovės argumentai, kad atliekant ieškovės planuojamus darbus galimai nukentės namo ir atsakovei priklausančių patalpų būklė, yra visiškai niekuo nepagrįsti. Juo labiau, kad, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo eigoje, analogiški palėpės pertvarkymo darbai, t.y. palėpės patalpų pertvarkymas į gyvenamąsias patalpas ir jų sujungimas su butais, jau yra atlikti kitų palėpės bendrasavininkių, t.y. butų Nr. 2 ir Nr. 4 savininkų. Be to, kaip nurodo projektuotojo architektas M. Š., namo fasadų projektiniai sprendiniai yra bendri visam pastatui ir parengti pagal Kultūros paveldo departamento pateiktas sąlygas, o ant namo stogo įrengti stogo elementai taip pat yra suderinti su Kultūros  paveldo departamentu.  

20.       Atsakovei nepateikus įtikinamų argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų, kad rekonstrukcijos darbai pagal ieškovės pateiktus projektinius pasiūlymus turės neigiamos įtakos gyvenamojo namo būklei, šie atsakovės argumentai atmestini kaip neįrodyti ir nepagrįsti.   

21.       Vertintina, jog nagrinėjamu atveju pagrindinė priežastis, dėl kurios atsakovė nesutinka duoti sutikimo ieškovės planuojamiems ir jau pradėtiems statybos darbams, yra ta, jog ieškovės rengtuose tiek kapitalinio remonto, tiek rekonstrukcijos projektiniuose pasiūlymuose ir IS „Infostatyba“ pateiktame projekte, su kuriuo susipažinusi atsakovė, kaip jau nustatyta byloje, atšaukė anksčiau duotus sutikimus, nėra pavaizduotas atsakovei priklausančio ortakio, kuris skirtas aptarnauti kitame pastate(duomenys neskelbtini), Kaune, atsakovei nuosavybės teise priklausančią kavinę. Ortakis realiai yra sumontuotas ant pastato, esančio(duomenys neskelbtini), Kaune, išorinės sienos ir kolonos, esančios ties ieškovei priklausančiu butu bei namo stogo, esančios virš ieškovei priklausančios palėpės dalies. Tai, kad ortakis nėra pažymėtas ieškovės projektiniuose sprendiniuose, atsakovė vertina kaip kilusią grėsmę naudotis ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, įrengtu ortakiu.

22.       Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad dėl atsakovei priklausančio ortakio ant pastato(duomenys neskelbtini), Kaune, sienos vyko teisminiai ginčai tarp atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Technikas“ ir gyvenamojo namo(duomenys neskelbtini), Kaunas, gyventojų. 2006 m. gruodžio 11 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-913-151/2006, tenkintas atsakovės priešieškinis ir uždarajai akcinei bendrovei „Technikas“ pripažinta teisė eksploatuoti kavinės, esančios(duomenys neskelbtini), Kaune, vėdinimo sistemos ortakį I-I, įrengtą pagal rūsio patalpų (duomenys neskelbtini) perplanavimo į kavinę techninį vėdinimo dalies projektą ir 20004 m. gruodžio 24 d. pripažintą tinkamu naudoti, t.y. ginčo ortakį. Kauno apygardos teismo 2007 m. balandžio 5 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 11 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjant minėtą bylą apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismas nustatė, kad atsakovei priklausančios kavinės ortakis visiems bendraturčiams priklausančio pastato dalimi išvestas į pastogę, kuri paskirta naudotis atsakovei, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini). Taigi, (duomenys neskelbtini), Kaunas, gyventojų ir atsakovės ginčas dėl  atsakovės teisės eksploatuoti ortakį, kuris  pagal projektą yra pravestas ir pritvirtintas prie pastato, esančio(duomenys neskelbtini), Kaune, terasos kolonos ir išvestas į pastogę, kuri tuo metu buvo paskirta naudotis atsakovei, o šiuo metu priklauso ieškovei, yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Pažymėtina, kad ieškovė yra minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-913-151/2006 ieškovės statusu dalyvavusio asmens – M. Š. teisių perėmėja, kadangi 2017-06-30 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo jos butą (duomenys neskelbtini). Taigi, minėti teismų sprendimai turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 str.).

23.       Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovei nereikia papildomai gauti jokių ieškovės A. S. sutikimų ar brėžinių, susijusių su esamo ortakio eksploatavimu, jo lokacine vieta. Todėl vien ta aplinkybė, jog ieškovė savo projektiniuose pasiūlymuose nepažymėjo ortakio, negali būti vertinama kaip atsakovės teisių pažeidimas ar neleidimas naudotis  ortakiu.  

24.       Pažymėtina, jog ieškovė savo procesiniuose dokumentuose neginčija atsakovės teisės eksploatuoti esamą ortakį. Tai, kad vykusio teisminio proceso metu ieškovė reiškė nepasitenkinimą ortakio keliamais nepatogumais, nepageidaujamais kvapais ir keliamu triukšmu, dar nereiškia, jog atlikusi rekostrukcijos darbus, ieškovė kokiu nors būdu pažeidinės atsakovės teisę ortakį eksploatuoti. Be to, esant pagrindui, atsakovė savo pažeistas teises dėl galimai neteisėtų ieškovės veiksmų, trukdančių atsakovei naudotis ortakiu, gali ginti įvairiais teisiniais būdais, tame tarpe ir teisminiu keliu.

25.       Pažymėtina, jog byloje yra pateikta daug duomenų apie įvairius šalių susitarimus ir jų atšaukimus (pvz. ieškovės 2018-03-20 sutikimas atsakovei įstiklinti galeriją T1 tarp namo(duomenys neskelbtini), Kaune, kolonų; atsakovės sutikimas dėl (duomenys neskelbtini) butų kondicionierių įrengimo ant pirmo aukšto namo sienos ir kt.), t.y. su nagrinėjama byla nesusijusių statybos darbų atlikimo. Teismas vertina, jog su nagrinėjama byla yra nesusijęs ir 2018-03-20 ieškovės sutikimas dėl esamo vėdinimo ortakio pakeitimo kitu, jo pratęsimo virš namo kraigo ir atsakovei ieškovei priklausančios palėpės dalies pagal architekto M. Š. parengtą projektą (susitarimas). Tai, kad šalys tarėsi ir sprendė dėl ortakio atnaujinimo (pakeitimo kitu) ar jo lokacijos vietos pakeitimo, atlikus ieškovės planuojamus ir jau pradėtus statybos darbus, yra šalių bendradarbiavimo ir siekio suderinti bendraturčių interesus išraiška, tačiau vienai iš šalių atšaukus savo duotus sutikimus, kita šalis neturėtų imtis analogiškų veiksmų ir atšaukti savo duotą sutikimą kitos šalies vykdomiems statybos darbams, jeigu jokio objektyvaus pagrindo sutikimo nedavimui, kaip šiuo atveju, nėra.

26.       Teismo vertinimu, atsakovės nesutikimas su ieškovės pastogės rekonstravimo darbais tuo pagrindu, kad ieškovė atšaukė savo 2018-03-20 sutikimą dėl esamo vėdinimo ortakio pakeitimo kitu, jo pratęsimo virš namo kraigo ir atsakovei ieškovei priklausančios palėpės dalies pagal architekto M. Š. parengtą projektą, yra visiškai nepagrįstas. Pažymėtina, kad atsakovės pageidavimas kartu su ieškovės ir kitų bendraturčių atliekamais jų butų ir palėpės patalpų pertvarkymo darbais pertvarkyti kitame pastate esančios atsakovei priklausančios kavinės ortakį, o gal būt ir kitą vėdinimo sistemos dalį, galimai yra racionalus ir ekonomiškai pagrįstas.  Tačiau atsakovė yra kavinės vėdinimo sistemos savininkė ir statytoja, todėl vėdinimo sistemos pertvarkymo darbai taip pat  turi būti projektuojami ir atliekami atsakovės (ar jos užsakymu kitų asmenų). Atsakovė neturi jokios teisės ir teisėto pagrindo pageidaujamus projektavimo darbus perkelti ieškovei ir reikalauti, kad ieškovė, projektuojant buto rekonstavimo, įrengiant palėpę, darbus, parengtų ir ortakio pertvarkymo brėžinį.  

27.       Nagrinėjamu atveju byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovė už pritarimą ieškovės ketinamiems atlikti statybos darbams reikalavo, jog ieškovės buto rekonstravimo projektiniuose pasiūlymuose būtų pavaizduotas ortakio pertvarkymas ieškovei atliekant savo suplanuotus rekonstrukcijos darbus, negana to, tuomet, kai ieškovė jos pageidavimą įvykdė ir pateikė 2018-03-19 architekto M. Š. parengtą schemą (brėžinį), kuriame yra pavaizduotas ortakis (atitinkamas jo pertvarkymas),  atsakovė motyvuodama tuo, kad vėdinimo projektavimo įmonė UAB „Avsa“, išnagrinėjusi ieškovės pateiktą 2018-03-19 brėžinį, nustatė, kad šiame brėžinyje numatytas ortakis neatitinka techninių parametrų, kurie yra reikalingi tinkamam vėdinimui užtikrinti ir reikalavimų, pagal kuriuos turi būti įrengtas ortakis, atšaukė 2018 m. vykdyto savininkų balsavimo metu išreikštą pritarimą ieškovės ketinamiems atlikti statybos darbams (Atsakovės 2023-02-20 Rašytinių paaiškinimų priedai, Nr. 2-3; Atsakovės 2018-06-11 raštas Nr. 4, kuris adresuotas architektui M. Š. (2023-08-31 Prašymo priedas); Atsakovės 2019-12-16 atsiliepimo priedas Nr. 3).

28.       Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, toks atsakovės elgesys vertintinas kaip netinkamas, o jos išdėstyti argumentai, kaltinant ieškovę neparengus tinkamų rekonstravimo projektinių pasiūlymų, kuriuose būtų pavaizduotas ortakio pertvarkymas, vertintini kaip nepagrįsti.  

29.        Ieškovės pateikti įrodymai dėl ortakio daromo neigiamo poveikio jai ir kitiems namo gyventojams, ar pan., yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl teismas, nagrinėjamu atveju, detaliau nepasisako dėl ieškovės į bylą teiktų įrodymų, susijusių su gyventojų skundais ir  atsakovės ortakio eksploatacija.

30.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas yra valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu. Bendraturčiams nesutariant dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo, naudojimosi ar disponavimo juo, vienas iš bendraturčių gali kreiptis į teismą dėl naudojimosi turtu nustatymo arba turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės (CK 4.75 straipsnis, 4.80 straipsnis). Bendraturtis turi teisę padidinti bendrąją dalinę nuosavybę, rekonstruojant bendrai valdomą daiktą (CK 4.77 straipsnis), tačiau šią teisę jis gali įgyvendinti, laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių. Vienas iš tokių reikalavimų ir teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą. Kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus, specialiose statybą reglamentuojančiose teisės normose nustatyta, kad bendraturčio sutikimas rekonstruoti namo dalį turi būti gautas iki prašymo dėl atitinkamų statybą leidžiančių dokumentų išdavimo. Imperatyvus reikalavimas gauti rašytinį bendraturčio sutikimą statinio rekonstrukcijai suteikia teisę bendraturčiui išreikšti savo poziciją dėl rekonstrukcijos darbų ir sudaro sąlygas išvengti galimo jo teisių pažeidimo.

31.       Kasacinio teismo praktikoje panašaus pobūdžio bylose yra išaiškinta, kad, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamą įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009; kt.). Šie suinteresuoti asmenys turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš statybos ar rekonstrukcijos darbų. Esant ginčui dėl atsisakymo duoti sutikimą, teismas nagrinėja konkretaus atsisakymo priežastis. Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis esmines bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos standartų sąlygojami reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-227/2006, 3K-3-604/2004, Nr. 3K-3-1064/2003, 3K-3-1265/2002 ir kt., Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-350-280/2016). Apie numatomą rekonstrukciją bendraturtis gali daryti atitinkamas išvadas jam pateikus susipažinti statinio projektą, iš kurio būtų galima spręsti apie rekonstrukcijos pobūdį (statinio vietą, plotį, aukštį), (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2010). Jeigu bendraturtis nenurodo protingo motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą gauti leidimą statinio rekonstrukcijai, teismas gali tokį atsisakymą pripažinti trukdymu įgyvendinti savo teises (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064). Panašaus pobūdžio bylose teismas vertina tik atsakovo atsisakymo duoti sutikimą rekonstrukcijos darbams pagrįstumą, tačiau nevertina rekonstrukcijos darbų atitikties viešosios teisės normų reikalavimams, tai atlieka kompetentingos institucijos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2012).

32.       Teismo vertinimu, atsakovė nepateikė įtikinamų argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų, kad rekonstrukcijos darbai pagal ieškovės pateiktus projektinius pasiūlymus iš esmės pažeistų jos teises (CPK 178, 185 straipsniai). Be to, teismas iš bylos nagrinėjimo metu šalių išsakytų pozicijų sprendžia, kad atsakovės nepritarimas ieškovės atliekamiems palėpės rekonstrukcijos darbams, nulemtas ne objektyvių ir pagrįstų aplinkybių, o labiau šalių konflikto ir konfliktinių tarpusavio santykių dėl jau minėto ortakio.

33.       Sprendžiant ieškinio reikalavimų pagrįstumą, reikšminga ir  tai, kad gyvenamosios paskirties daugiabučio pastato, (duomenys neskelbtini), antras ir ketvirtas butai jau yra pertvarkyti analogišku ieškovės prašomu būdu – įrengiant palėpės patalpas ir sujungiant su minėtų butų patalpomis. Dėl tokių darbų atlikimo nei namo būklė, nei atsakovės teisėti interesai nenukentėjo. Tai, kad tenkinus ieškinį bus sudarytos sąlygos ir ieškovei priskirtas palėpės patalpas naudoti gyvenamajai paskirčiai, teismo vertinimu, atsakovės teisėti interesai taip pat nenukentės. Atsakovai neįrodė, kad ieškovės pasirinktas bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jos teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Atsakovų nesutikimas su ieškovės buto ir palėpės patalpų rekonstravimo darbais (jų įteisinimu) nepagrįstas realia atsakovės teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš rekonstrukcijos darbų atlikimo.  Atsakovės nesutikimas nėra protingai motyvuotas bei atskleidžiantis rekonstrukcijos projektinių pasiūlymų neigiamą poveikį atsakovės, kaip bendraturčių teisėms ir teisėtiems interesams.

34.       Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teismas pripažįsta ieškovei teisę atlikti sutikimo atlikti 143/500 dalių negyvenamosios patalpos – neįrengtos palėpės, esančios(duomenys neskelbtini), Kaune, dalies B3, rekonstrukciją pagal uždarosios akcinės bendrovės „A3D“ parengtus „Gyvenamosios paskirties daugiabučio pastato, (duomenys neskelbtini), Kaune, rekonstravimo projektas, įrengiant palėpę“ projektinius sprendinius, be atsakovės sutikimo. Ieškovės patikslintas ieškinys tenkintinas (CPK 178 straipsnis, CK 1.138 straipsnis).

35.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1 149,50 Eur išlaidas už atliktą techninio projekto ekspertizę. Atsakovė nesutiko ieškovės prašymu, nurodė, kad ekspertizę ieškovė atliko savo iniciatyva ir už tai nėra jokio pagrindo ekspertizės išlaidas priteisti iš atsakovės.

36.       Vertindamas bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovė palėpės pertvarkymo projekto ekspertizę atliko ketindama atsikirsti į atsakovės argumentus dėl ketinamų atlikti pertvarkymo darbų poveikio gyvenamojo namo(duomenys neskelbtini), Kaunas, būklei. Nors atsakovė teigia, kad ji nereikalavusi atlikti ekspertizės, tačiau, kaip matyti iš atsakovės pozicijos tiek iki bylos iškėlimo, tiek ir bylos nagrinėjimo metu, ji išreiškė nuogastavimus, kad palėpės pertvarkymo darbai gali pakenkti gyvenamojo namo būklei, jo konstrukcijoms, pastato mechaniniam atsparumui (atsakovės 2018 m. birželio 25 d. raštas Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriui, atsakovės 2019 m. gruodžio 16 d. atsiliepimo 25 punktas, 2020 m. lapkričio 17 d. atsiliepimo 29 punktas). Teismui nekyla abejonių, kad ieškovė negalėjo įvertinti techninių, konstrukcinių ar architektūrinių sprendinių, nes neturi tam reikalingų specialių žinių. Tad ieškovės patirtos palėpės pertvarkymo projekto ekspertizės išlaidos vertintinos kaip būtinosios išlaidos sprendžiant šalių ginčą, atlikta ekspertizė patvirtino, kad dėl atliekamų palėpės pertvarkymo darbų pastatui(duomenys neskelbtini), Kaune, neigiamas poveikis nebus daromas. Šie duomenys leido atmesti atsakovės vieną iš argumentų, kad dėl atliekamų darbų pablogėjus gyvenamojo namo būklei būtų pažeistos atsakovės teisės ir teisėti interesai. Ekspertizės išlaidos yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl, įvertinus tai kas pasakyta, priteistinos ieškovei iš atsakovės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

37.       Baigęs nagrinėti bylą, teismas turi paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį.

38.       Byloje patikslintas ieškinys yra tenkintas pilnai, tad iš atsakovės ieškovės naudai turėtų būti priteistos pastarosios turėtos bylinėjimosi išlaidos. Kaip patvirtina byloje pateikti įrodymai, ieškovė byloje turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 75,00 Eur žyminis mokestis ir 3 400,00 Eur už teisinę pagalbą.

39.       Kaip jau minėta aukščiau, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 d. nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

40.       Nagrinėjamu atveju, teismas pažymi, kad byla buvo nagrinėjama gan ilgą laiką, t.y. nuo 2019 m. spalio 23 d. teisėjos rezoliucija priimtas ieškinys, tiek ieškovės, tiek atsakovės atstovai į bylą teikė procesinius dokumentus, prašymus, įrodymus, dalyvavo teismo posėdžiuose. Vertindamas šalių procesinį elgesį, o būtent ieškovės, teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė procese teikė net tris prašymus dėl bylos sustabdymo, iš kurių du buvo netenkinti. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Pažymėtina, kad atsakovė į ieškovės prašymus visada pateikdavo argumentuotus atsiliepimus. Atsiliepimų surašymas reikalavo atsakovės atstovo laiko, tad pagrįstai atsakovė dėl to turėjo ir bylinėjimosi išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą. Teismas, įvertinęs, kad du prašymai buvo pripažinti nepagrįstais ir netenkinti, sprendžia, jog ieškovei nepriteistinos jos turėtos advokato išlaidos prašymams paruošti, o atsakovės naudai iš ieškovės priteistinos atsakovės turėtos teisinės pagalbos išlaidos atsiliepimams į prašymus pateikti. Kaip matyti iš pateiktų teisinės pagalbos išlaidas patvirtinančių įrodymų, ieškovė už 2022 m. spalio 17 d. ir 2023 m. vasario 23 d. prašymus dėl bylos sustabdymo turėjo 600,00 Eur bendros sumos teisinių išlaidų, kurios nepriteistinos ieškovei. Atitinkamai atsakovė už atsiliepimų į prašymus paruošimą turėjo bendrų 725,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas, kurios jai priteistinos iš ieškovės.

41.       Apibendrinant teismas sprendžia, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 75,00 Eur žyminis mokestis ir 2 800,00 Eur už teisines paslaugas, viso 2 875,00 Eur. Atsakovės naudai iš ieškovės priteistina 725,00 Eur už teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnio 4 d.).

42.       Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 5,26 Eur ir neviršija teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš atsakovės nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (su vėlesniais pakeitimais)). 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, 279 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

patikslintą ieškinį tenkinti.

Pripažinti ieškovei A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę be atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), sutikimo atlikti 143/500 dalių negyvenamosios patalpos – neįrengtos palėpės, esančios(duomenys neskelbtini), Kaune, dalies B3, rekonstrukciją pagal uždarosios akcinės bendrovės „A3D“ parengtus „Gyvenamosios paskirties daugiabučio pastato, (duomenys neskelbtini), Kaune, rekonstravimo projektas, įrengiant palėpę“ projektinius sprendinius.

Priteisti ieškovei A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 149,50 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto keturiasdešimt devynių eurų 50 ct) ekspertizės išlaidas, bei 2 875,00 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai iš ieškovės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 725,00 Eur (septynių šimtų dvidešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                               Vida Agurkienė