Pranešėja Alona Romanovienė              Civilinė byla Nr. 2A-111-163/2016

Teisėja Vida Butanavičiūtė              (Proceso Nr. 2-46-3-00468-2015-1)

              Procesinio sprendimo kategorija

(S)

              2.5.10.2.4.1.; 3.3.1.21.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. vasario 4 d.

Klaipėda

              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės, Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės O. P., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą B. Z., apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. P., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą B. Z., ieškinį atsakovui V. P., tretiesiems asmenims J. S., D. S. dėl nuostolių, susijusių su išduoto įgaliojimo vykdymu, atlyginimo,

              n  u  s  t  a  t  ė :

ieškovė, atstovaujama atstovės pagal įstatymą, ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo V. P. 19694,16 Eur lėšų, įgytų vykdant pavedimą pagal įgaliojimą ir taip nepagrįstai praturtėjus kito asmens sąskaita, ieškovei, priteistas lėšas išmokant ieškovės globėjai ir turto administratorei B. Z.; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad:

Tauragės rajono apylinkės teismas 2015-09-28 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2012 m. vasario 20 d. ieškovė įgaliojo atsakovą V. P. parduoti bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui už kainą ir sąlygomis, nustatytomis įgaliotinio nuožiūra, jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Atsakovas, veikdamas įgaliojimo pagrindu, pardavė žemės sklypą. Iš atsakovo bei trečiojo asmens J. S. (pirkėjos) parodymų matyti, kad sutarta nekilnojamojo turto pirkimo kaina buvo 26 065,80 Eur (90 000 Lt), o sutartyje nurodyta, kad papildomai 4 633,92 Eur (16000 Lt) sumokėta grynaisiais tik siekiant gauti paskolą. Taip pat iš ieškovės sąskaitos išrašo matyti, kad 2012-04-08 jai pervesta 26 065,80 Eur  už perkamą ir parduodamą namą su priklausiniais pagal 2013-03-22 pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovė, būdama veiksni, neginčijo vykdant įgaliojimą atliktų V. P. veiksmų (O. P. pripažinta neveiksnia 2014-10-10). Teismas konstatavo, kad nei ieškovė nei jos atstovė pagal įstatymą B. Z. nepateikė neginčytinų įrodymų, kad būtų pažeistos ieškovės teisės ar atlikti neteisėti veiksmai pasinaudojant įgaliojimu. Taip pat, vadovaujantis 2013-05-17 Tauragės apskrities VPK Pagėgių PK pradėto ikiteisminio tyrimo duomenimis, nenustatyta, kad atsakovas apgaule savo ar kitų asmenų naudai būtų įgijęs ieškovei priklausantį turtą. Atlikto tyrimo metu nenustatyta jokių duomenų, kad atsakovas būtų pasisavinęs savo motinai - ieškovei priklausančias konkrečias pinigų sumas. Todėl 2014-06-10 ikiteisminis tyrimas nutrauktas.

Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliaciniu skundu ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir duomenis, t. y. pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktą notariškai patvirtiną pirkimo–pardavimo sutartį, kuria buvo parduotas ieškovei priklausantis žemės sklypas. Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad žemės sklypas parduotas už 30 699,72 Eur (106 000 Lt), patvirtinus šią sutartį notariškai, nuginčyti šią sutartį draudžia įstatymas – LR CPK 197 str. Apeliantė nurodo, kad notarės patvirtinta pirkimo–pardavimo sutartis yra laikoma oficialiu, rašytiniu dokumentu. Ieškovė nurodo, kad atsakovui buvo suteikta prieiga prie ieškovės vardu aktyvuotos banko sąskaitos. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neišanalizavo byloje pateiktų duomenų ir nesprendė dėl atsakovo veiksmų panaudojant ieškovės gautas lėšas.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo netenkinti ieškovės apeliacinio skundo ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nesutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus. Atsakovas taip nesutinka su apeliantės išdėstyta pozicija, kad notarės patvirtinta pirkimo–pardavimo sutartis negali būti nuginčyta, kadangi pagal LR CK 1.74 straipsnio 1 dalį notarine forma turi būti sudaroma daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sutartis, o nagrinėjamu atveju notarė patvirtino ieškovės ir trečiųjų asmenų sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kai tretieji asmenys įsipareigojo ieškovei sumokėti parduodamo turto kainą, tačiau notarės akivaizdoje jokie piniginiai atsiskaitymai nevyko. Abi proceso šalys patvirtino, kad tvirtinant pirkimo–pardavimo sandorį notarui nurodytos tikrovės neatitinkančios aplinkybės, kurios buvo įrašytos į sutartį. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad faktą, jog parduodamo turto kaina buvo 26 065,80 Eur, patvirtina preliminarioji sutartis.

              Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Byloje nagrinėjamas klausimas dėl nuostolių, susijusių su įgaliojimo išdavimu, atlyginimo. Ieškovė nurodė, kad atsakovas vykdydamas jam suteiktus įgaliojimus pasisavino 19 694,16 Eur. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą.

Ieškovė apeliaciniu skundu nurodo, kad atsakovas, veikdamas pagal ieškovės suteiktą įgaliojimą, sudarė pirkimo–pardavimo sutartį su trečiaisiais asmenimis J. S. ir D. S., pagal ją pirkėjams pardavė ieškovei priklausančią namų valdą už 30 699,72 Eur (106 000 Lt). Tretieji asmenys sumokėjo 4 633,92 Eur Lt grynaisiais bei 26 065,80 Eur bankiniu pavedimu. 2012-03-22 pirkimo–pardavimo sutartis buvo patvirtinta notaro, t. y. ši sutartis yra rašytinis įrodymas, kurio nuginčyti šalių parodymais negalima, nes tai draudžia įstatymas, kadangi notaro patvirtinta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis yra rašytinis įrodymas, laikomas oficialiu dokumentu.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą nesutinka su apeliantės išdėstyta pozicija ir nurodo, kad vadovaujantis LR CK 1.74 straipsnio 1 dalimi, notarine forma turi būti sudaroma daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimo sutartis. Tvirtinant šią sutartį notaro akivaizdoje jokie pinginiai atsiskaitymai nevyko. Taip pat sandorio šalys paaiškino, kad tvirtinant pirkimo–pardavimo sutartį notarui nurodė tikrovės neatitinkančią aplinkybę. Aplinkybę, kad pirkimo–pardavimo sutarties šalys susitarė dėl parduodamo turto kainos – 26 065,80 Eur, patvirtina šalių pasirašyta preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta 2012-02-06.

Byloje nustatyta, kad 2012 m. vasario 20 d. ieškovė įgaliojo atsakovą parduoti bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui už kainą ir sąlygomis, nustatytomis įgaliotinio nuožiūra, jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kurio bendras plotas 0,2000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) su jame esančiu pastatu – gyvenamuoju namu 1A1mp ir pastatu – tvartu 2I1p, adresu Šilutės r. sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), užsakyti kadastrinius matavimus ir sudaryti sutartį, atstovauti jai VĮ Registrų centre ir įregistruoti atliktus kadastrinius matavimus, pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo aktus, planus ir kitus dokumentus, susijusius su žemės sklypo matavimu ir adreso suteikimu, užsakyti notaro biure duomenų sandoriui patikslinimą iš valstybės įmonės Registrų centro dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, taip pat gauti iš visų kitų įmonių, įstaigų, organizacijų ir bendrovių reikiamas pažymas, pažymėjimus ir kitus dokumentus, reikalingus pateikti notarui, sudaryti preliminariąją sutartį, notarų biure sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, jų papildymus ir pakeitimus, gauti pinigus už parduotą žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir tvartu grynaisiais pinigais arba bankiniu pavedimu į jos sąskaitą, perduoti parduotą žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir tvartu ir sudaryti priėmimo–perdavimo aktą, reikalui esant pasirašyti jos vardu pareiškimą (pakvitavimą) apie pinigų gavimą, rašyti jos vardu sutikimus, pareiškimus ir prašymus, už ją pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Įgaliojimas buvo išduotas trims mėnesiams ir patvirtintas Kauno m. 10-ojo notaro biuro notarės O. M.. Ieškovės įgaliojimas, išduotas atsakovui, galiojo iki 2012-05-20.

Pagal LR CPK 197 straipsnio 2 dalį dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Nagrinėjamu atveju notaro, kaip valstybės įgalioto asmens, patvirtinta pirkimo–pardavimo sutartis laikytina didesnę įrodomąją galią turinčiu dokumentu, tačiau įvertinusi byloje pateiktus įrodymus bei pirkimo–pardavimo sutarties šalių parodymus, kurie įrodo tikrąją sutartį sudarančių asmenų valią, teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės išdėstyta pozicija, jog notaro patvirtintoje pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta nekilnojamojo turto kaina yra realiai apmokėta suma bei neginčijama. Atmestinas apeliantės argumentas, kad notaro patvirtinta pirkimo–pardavimo sutartis negali būti nuginčijama liudytojų parodymais. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas numato, jog notaro patvirtintas sandoris gali būti nuginčijamas remiantis liudytojų parodymais, jei tai neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad liudytojai, davę tiek rašytinius, tiek žodinius parodymus byloje dėl notaro patvirtintos pirkimo pardavimo sutarties, buvo būtent pirkimo–pardavimo sutartį sudariusios sutarties šalys. Taigi sutarties šalių parodymų, kurie nurodo tikrąją šalių valią sudarant sutartį (LRCK 6.193 str.) atmetimas prieštarautų teisingumo principui ir būtų pažeistos įstatymo normos, reglamentuojančios laisvą šalių valią sudaryti sutartis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad, pagal LR CK 1.74 straipsnio 1 dalį, notarine forma tvirtintini sandoriai sudaromi dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu notarė nematė 4 633,92 Eur grynųjų pinigų perlaidos atsakovui, o įvertinus šalių pateiktas aplinkybes, kad didesnė pirkimo–pardavimo sandorio suma buvo nurodyta tik tam, kad būtų gauta paskola palankesnėmis sąlygomis, darytina pagrįsta išvada, kad tikroji suma, sumokėta už nekilnojamąjį turtą, buvo 26 065,80 Eur.

Byloje nustatyta, kad ieškovė pripažinta neveiksnia tik 2014-10-10, o pirkimo–pardavimo sandoris sudarytas 2012-03-22. Taigi objektyvių duomenų, įrodančių, kad dėl sunkios ieškovės fizinės ar psichinės būklės ji negalėjo suprasti savo veiksmų pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo metu, nėra. Taip pat vertinant byloje pateiktus kitus rašytinius įrodymus bei žodinius šalių bei liudytojų paaiškinimus nėra teisinio pagrindo teigti priešingai. Iš byloje pateikto 2012-02-20 ieškovės įgaliojimo atsakovui matyti, kad ieškovė buvo geros sveikatos būklės, kadangi pati pasirašė įgaliojimą, patvirtintą notarės antspaudu. Taip pat pažymėtina, kad ieškovė šio įgaliojimo neginčijo. Atkreiptinas dėmesys, kad 2012-04-13 Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, kurio metu buvo apklausta ir pati ieškovė. Liudytojo apklausos protokole ieškovė pripažino, kad atsakovas ir jos dukra, šiuo metu atstovė pagal įstatymą, nesutaria dėl ieškovės turto. Pažymėtina, kad pati ieškovė savo parašu patvirtino duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Vertintini ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu. Tiek tretieji asmenys – pirkėjai, tiek ir kiti byloje pakviesti liudytojai patvirtino, kad ieškovė pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo laikotarpiu buvo stabilios psichinės būklės, ji suprato savo veiksmus, bendravo su aplinkiniais, bendravimo ir vienas kito supratimo problemų nekildavo. Įvertinus šiuos byloje pateiktus įrodymus, darytina pagrįsta išvada, kad ieškovė pirkimo–pardavimo sutarties metu buvo veiksni bei galėjo suprasti ir suprato savo elgesio pasekmes parduodant jai priklausantį nekilnojamąjį turtą.

Vertinant šalių tikrąją valią sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, vertintina ir šalių sudaryta preliminarioji sutartis 2012-02-06, ja ieškovė ir tretieji asmenys – pirkėjai susitarė, kad nekilnojamąjį turtą įsigis už 26 065,80 Eur. Kasacinio teismo praktika, aiškinanti preliminariosios ir pagrindinės sutarties skirtumus, yra pakankamai gausi ir nuosekliai išplėtota, pažymint, kad preliminarioji sutartis nuo pagrindinės skiriasi savo turiniu. Siekiant šias sutartis atskirti, lemiamą reikšmę turi susitarimą sudariusių šalių valia, t. y. aiškiai išreikštas ar akivaizdžiai (aiškiai) numanomas šalių įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. Nustatant tikrąją tam tikros sutarties šalių valią, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599-378/2015). Byloje įvertinus tiek atsakovo, tiek trečiųjų asmenų bei pačios ieškovės parodymus, darytina išvada, jog nėra pagrindo manyti, kad nekilnojamojo turto pirkėjai sumokėjo daugiau, nei nurodyta preliminariojoje sutartyje, todėl ieškovei priklausantis nekilnojamasis turtas buvo parduotas už 26 065,80 Eur. Taigi įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas gavo ir iššvaistė 4 633,92 Eur grynųjų pinigų, gautų iš trečiųjų asmenų parduodant ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą.

Apeliantė nurodo, kad atsakovas, kaip ieškovės įgaliotinis, pasinaudodamas sunkia ieškovės būkle, sudarė pirkimo–pardavimo sutartį ir nepagrįstai praturtėjo, kadangi ieškovė nesuprato savo veiksmų sutarties pasirašymo metu, todėl prašo priteisti 19 694,16 Eur lėšų, įgytų vykdant pavedimą pagal įgaliojimą. Apeliantė nurodo, kad atsakovas disponavo 30 699,72 Eur, kurie buvo gauti už ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto pardavimą, bei teigia, kad atsakovas pagrįstai išleido 4 054,68 Eur (14 000 Lt) už kilnojamąjį metalinį namelį bei 6 950,88 Eur (24 000 Lt) likutį sąskaitoje, kai ieškovės atsakovė pagal įstatymą pasiėmė prižiūrėti ieškovę, savo motiną. Taigi ieškovas iššvaistė 68 000 Lt (106 000 – 14 000 – 24 000) (19 694,16 Eur).

Apeliacinės instancijos teismas byloje nustatęs, kad apeliantės argumentas, kad ieškovei priklausantis nekilnojamasis turtas parduotas už 30 699,72 Eur yra nepagrįstas, konstatuoja, kad apeliantės argumentas, jog atsakovas iššvaistė 4 633,92 Eur savo asmeninėms reikmėms ir šie nuostoliai turėtų būti atlygintini, yra atmestinas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis rašytiniais įrodymais – medicininių tyrimų išvadomis, nustatė, kad pardavus ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, ieškovė buvo veiksni, todėl galėjo disponuoti savo lėšomis savo nuožiūra. Iš byloje pateiktų sąskaitų faktūrų, medicininių tyrimų išvadų, šalių parodymų matyti, kad nėra pagrindo manyti, kad atsakovas naudojosi ieškovės sąskaitoje esančiomis lėšomis savo tikslams. Taigi įvertinus tai, kas išdėstyta anksčiau, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas iššvaistė ieškovei priklausančias pinigines lėšas, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje pateiktus įrodymus bei bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą byloje. Taigi nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo ieškovės nurodytų apeliacinio skundo argumentų pagrindu (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (LR CPK 98 str. 1 d.).

Atsakovas pateikė prašymą priteisti 360 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Atsakovas pateikė duomenis apie suteiktas teisines paslaugas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsakovas nurodo, kad patyrė 360 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą. Atsižvelgus į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas yra atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, yra pagrindas jas priteisti. Patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nustatyto maksimalaus dydžio, todėl yra pagrindas jas priteisti. Taigi atsakovui V. P. iš ieškovės priteistina 360 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

              n  u  t  a  r  i  a :

              palikti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimą nepakeistą.

              Priteisti atsakovui V. P. 360 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš ieškovės O. P..

Kolegijos pirmininkė              Alona Romanovienė

Kolegijos teisėjai              Jolanta Gailevičienė

              Almantas Padvelskis