Administracinė byla Nr. eA-1616-822/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00084-2020-9
Procesinio sprendimo kategorija: 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas L. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir atsakovas, Generalinė prokuratūra) 2019 m. spalio 9 d. raštą Nr. 17.2.-4475 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir skundžiamas raštas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 11 d. prašymą (reg. Nr. AP-24507).
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 11 d. atsakovui pateikė prašymą ištirti aplinkybes dėl 2012 metais A. K. nusikalstamu būdu neteisėtai užvaldyto pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio 0,13 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Tačiau atsakovas skundžiamu raštu nusprendė pareiškėjo prašymo netenkinti.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas. A. K. 2012 metais, pasinaudodamas silpna pareiškėjo sveikata, neteisėtai užvaldė Žemės sklypą. Jokio susitarimo tarp pareiškėjo ir A. K. dėl Žemės sklypo nuomos ir / ar panaudos sudaryta nebuvo. Pareiškėjas Žemės sklypą ketino naudoti savo reikmėms, todėl jį buvo išvalęs nuo piktžolių ir patręšęs, tačiau naudotis Žemės sklypu savo reikmėms negalėjo, kadangi A. K. 2012 metais jį neteisėtai užvaldė ir juo naudojosi. Minėtas asmuo sunaikino Žemės sklypo riboženklius. Dėl netinkamos Žemės sklypo priežiūros buvo užveistos piktžolės, atsirado šiukšlių. Dėl neteisėtų A. K. veiksmų pareiškėjas patyrė 1 450 Eur nuostolių, nes pirko 15 tonų biohumuso, ir virš 1 000 Eur patyrė nuostolių sugrąžinant žemę į buvusią pradinę padėtį. Atstatant sunaikintus Žemės sklypo riboženklius buvo patirta 170 Eur nuostolio suma ir už Žemės sklypo įregistravimą VĮ Registrų centre – 8,43 Eur. Pareiškėjas 2012–2015 metais sumokėjo 30,30 Eur žemės mokesčio. Dėl A. K. neteisėtų veiksmų užgrobiant Žemės sklypą pareiškėjas patyrė ir neturtinę žalą (didelius dvasinius išgyvenimus, psichologinį atsakovo spaudimą), kurią įvertino 3 000 Eur.
4. Pareiškėjas nurodė, kad 2015 metais su pareiškimu dėl neteisėto Žemės sklypo užgrobimo kreipėsi į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariatą. Policijos pareigūnai atlikę formalų tyrimą atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą A. K. atžvilgiu. Pareiškėjas dėl neteisėto atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą ir galimų korupcinių ryšių, t. y. A. K. artimas giminaitis H. K. dirba Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūroje prokuroru, tiriant pareiškimą kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą, teismą bei kitas valstybines institucijas. Pareiškėjo pareiškimai buvo netenkinti formaliai konstatuojant, kad nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą arba pareiškimai persiunčiami iš vienos institucijos į kitą. Pareiškėjas dėl neteisėto A. K. pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo valdymo ir padarytos žalos civiline tvarka kreipėsi į teismą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017 pareiškėjo reikalavimus tenkino tik iš dalies, t. y. įpareigojo A. K. išvalyti ieškovo L. K. žemės sklypą, nuimant visą derlių ir išvežant visas šiukšles. Pareiškėjo nuomone, tokius teismų sprendimus civilinėje byloje nulėmė tai, kad ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnai pagal jo pareiškimus buvo priėmę neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus nepradėti ikiteisminį tyrimą.
5. Pareiškėjo teigimu, atsakovui pateiktame prašyme nurodė pagrindą ir jį pagrindė pridėtais dokumentais, kad būtina atnaujinti tyrimą dėl neteisėtų A. K. veiksmų užvaldant Žemės sklypą. Tačiau atsakovas neatliko jokio tyrimo tik konstatavo, kad Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorų nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra teisėti. Taip pat teigė, kad dėl tinkamai neatlikto ikiteisminio tyrimo yra pažeista pareiškėjo teisė į gynybą.
6. Atsakovas Generalinė prokuratūra atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
7. Atsakovas paaiškino, kad 2019 m. liepos 8 d. Generalinėje prokuratūroje buvo gautas pareiškėjo 2019 m. birželio 1 d. prašymas (reg. Nr. AP-18400), iš kurio turinio buvo galima daryti prielaidą, kad prašoma iš esmės išnagrinėti bylą Nr. e3K-3-460-690/2017 (teisminio proceso Nr. 2-18-3-00115-2016-0). Savo prašymą pareiškėjas grindė tuo, kad, jo vertinimu, buvo netinkamai ištirtos aplinkybės, susijusios su galimai neteisėtai užvaldytu jam nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu. Atsakovas susipažinęs su prašymu nustatė, kad pareiškėjo teiginiai išdėstyti neaiškiai, yra subjektyvūs, deklaratyvūs ir neatitinka skundui, pareiškimui ar pranešimui apie galimai padarytą nusikalstamą veiką keliamų reikalavimų.
8. Prašymas buvo išnagrinėtas ir Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2019 m. liepos 26 d. raštu Nr. 17.2.-3529 (toliau – ir 2017 m. liepos 26 d. raštas) pareiškėjui pateiktas išsamus atsakymas. Jame pareiškėjas buvo informuotas apie jo prašymų ir skundų, susijusių su galimai neteisėtai užvaldyto jam nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo aplinkybių tyrimu, nagrinėjimo teritorinėje prokuratūroje rezultatus ir išaiškinta, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės buvo nagrinėjamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka priimant proceso sprendimus ir kad šių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka juos apskundžiant ikiteisminio tyrimo teisėjui ir teismui. Pareiškėjui taip pat buvo nurodyta, kad jo prašyme keliami klausimai dėl jo turto – Žemės sklypo grąžinimo iš svetimo neteisėto valdymo, buvo išspręsti civilinio proceso tvarka, o teismų priimtų procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka žemesnės instancijos teismų sprendimus apskundžiant aukštesnės instancijos teismams, ir išaiškinta, kad Generalinei prokuratūrai pateiktame 2019 m. birželio 1 d. prašyme nurodytas reikalavimas iš esmės išnagrinėti bylą Nr. e3K-3-460-690/2017 (teisminio proceso Nr. 2-18-3-00115-2016-0) negali būti tenkinamas, nes įstatymai nesuteikia teisės prokurorui revizuoti ar vertinti teismų priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Atsakovas nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 11 d. Generalinėje prokuratūroje buvo gautas pareiškėjo prašymas (reg. Nr. AP-24507). Generalinė prokuratūra įvertinusi šiame prašyme nurodytas aplinkybes ir turimą medžiagą nustatė, kad šio prašymo dalis, susijusi su reikalavimu iš esmės išnagrinėti bylą Nr. e3K-3-460-690/2017 (teisminio proceso Nr. 2-18-3-00115-2016-0), motyvuojant tuo, kad, pareiškėjo manymu, buvo netinkamai ištirtos aplinkybės, susijusios su galimai neteisėtai užvaldytu jam nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu, yra 2019 m. liepos 8 d. Generalinėje prokuratūroje gauto pareiškėjo 2019 m. birželio 1 d. prašymo (reg. Nr. AP-18400) kopija, kurioje pareiškėjas ištaisė prašymo datą (vietoj „2019.06.01“ nurodyta „2019.09.11“) ir pridedamų dokumentų lapų skaičių (vietoj „15 lapų“ nurodyta „20 lapų“). Kitoje šio prašymo dalyje dėl Generalinės prokuratūros 2019 m. liepos 26 d. raštu pateikto atsakymo pareiškėjas pažymėjo, kad atsakyme klaidingai nurodyta, jog jis neskundė prokurorų priimtų proceso sprendimų, pabrėžė, kad jis kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus – teismų nutartis. Iš šios pareiškimo dalies turinio atsakovas darė prielaidą, kad pareiškėjas prokuroro 2019 m. liepos 26 d. atsakyme pateiktą informacinio pobūdžio išaiškinimą, kad nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas pasinaudojo įstatymų jam suteikta teise skųsti procesinius prokurorų sprendimus ikiteisminio tyrimo teisėjui, vertina kaip dokumentų prokuratūroje dingimą ir prašo išsiaiškinti, ar dokumentai nebuvo pavogti ar kitaip sunaikinti.
10. Pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 11 d. prašymas buvo išnagrinėtas ir Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro 2019 m. spalio 9 d. raštu Nr. 17.2.-4475 pateiktas atsakymas. Atsakyme pareiškėjui nurodyta, kad 2019 m. liepos 26 d. rašte pagrįstai pateiktas išaiškinimas, kad prašyme keliami klausimai dėl pareiškėjo turto – Žemės sklypo, grąžinimo iš svetimo neteisėto valdymo buvo išspręsti civilinio proceso tvarka ir atsižvelgiant į tai, kad dėl šio klausimo jau buvo pateiktas išsamus atsakymas, pareiškėjo prašymo dalis dėl pakartotinio bylos Nr. e3K-3-460-690/2017 (teisminio proceso Nr. 2-18-3-00115-2016-0) nagrinėjimo aplinkybių tyrimo laikytinas kartotiniu ir dėl jo nebus dar kartą pasisakoma.
11. Atsakovas nurodė, jog skundžiamame rašte buvo konstatuota, kad pareiškėjas pasinaudojo visomis baudžiamojo proceso įstatyme numatytomis teisinėmis priemonėmis ginti savo galimai pažeistas teises, t. y. apskundė procesinius ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimus, šių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas buvo įvertintas BPK nustatyta tvarka ir pareiškėjo skundai buvo atmesti kaip nepagrįsti, o procesiniai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimai pripažinti teisėtais ir palikti galioti. Nei baudžiamojo proceso įstatymas, nei kiti prokuratūros veiklą reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia teisės prokurorui ar kam nors kitam revizuoti galutinius ir neskundžiamus teismo sprendimus. Todėl pareiškėjo prašymo dalis dėl aplinkybių, dėl kurių jau yra priimta neskundžiama aukštesniojo teismo nutartis, neturėjo ir negalėjo būti nagrinėjami pakartotinai.
II.
12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
13. Teismas nustatė, kad Generalinėje prokuratūroje 2019 m. liepos 8 d. buvo gautas pareiškėjo 2019 m. birželio 1 d. prašymas (reg. Nr. AP-18400), kuriame pareiškėjas prašė iš esmės išnagrinėti bylą Nr. e3K-3-460-690/2017 (teisminio proceso Nr. 2-18-3-00115-2016-0), kadangi, jo vertinimu, buvo netinkamai ištirtos šios bylos aplinkybės, susijusios su galimai neteisėtai užvaldytu jam nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu. Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2019 m. liepos 26 d. raštu Nr. 17.2.-3529 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ pareiškėjas buvo informuotas apie jo prašymų ir skundų, susijusių su galimai neteisėtai užvaldyto jam nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo aplinkybių tyrimu, nagrinėjimo teritorinėje prokuratūroje rezultatus ir išaiškinta, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės buvo nagrinėjamos BPK nustatyta tvarka priimant proceso sprendimus ir kad šių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka juos apskundžiant ikiteisminio tyrimo teisėjui ir teismui. Šiame rašte pareiškėjui taip pat buvo nurodyta, kad jo prašyme keliami klausimai dėl jo Žemės sklypo grąžinimo iš svetimo neteisėto valdymo buvo išspręsti civilinio proceso tvarka, o teismų priimtų procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas CPK nustatyta tvarka žemesnės instancijos teismų sprendimus apskundžiant aukštesnės instancijos teismams, ir išaiškinta, kad Generalinei prokuratūrai nurodytas reikalavimas iš esmės išnagrinėti minėtą bylą negali būti tenkinamas, nes įstatymai nesuteikia teisės prokurorui revizuoti ar vertinti teismų priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjui taip pat išaiškinta, kad nesutikdamas su pateiktu atsakymu jis turi teisę jį apskųsti Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiajam prokurorui.
14. Teismas taip pat nustatė kad Generalinėje prokuratūroje 2019 m. rugsėjo 11 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas (reg. Nr. AP-24507), iš kurio matyti, kad jis yra 2019 m. liepos 8 d. Generalinėje prokuratūroje gauto pareiškėjo 2019 m. birželio 1 d. prašymo (reg. Nr. AP-18400) kopija, kurioje pareiškėjas ištaisė prašymo datą (vietoj „2019.06.01“ nurodyta „2019.09.11“) ir pridedamų dokumentų lapų skaičių (vietoj „15 lapų“ nurodyta „20 lapų“). Iš kito prie prašymo pridėto lapo turinio buvo matyti, jog pareiškėjas galimai nesutinka su Generalinės prokuratūros 2019 m. liepos 26 d. raštu, nes jo nuomone, jame klaidingai nurodyta, jog pareiškėjas neskundė prokurorų priimtų proceso sprendimų, pabrėžė, kad jis kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus – teismų nutartis.
15. Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro 2019 m. spalio 9 d. raštu Nr. 17.2.-4475 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ pareiškėjas buvo informuotas, kad 2019 m. liepos 26 d. rašte pateiktas pagrįstas išaiškinimas, jog prašyme keliami klausimai dėl pareiškėjo turto – Žemės sklypo, grąžinimo iš svetimo neteisėto valdymo buvo išspręsti civilinio proceso tvarka ir atsižvelgiant į tai, kad dėl šio klausimo jau buvo pateiktas išsamus atsakymas, pareiškėjo prašymo dalis dėl pakartotinio bylos Nr. e3K-3-460-690/2017 (teisminio proceso Nr. 2-18-3-00115-2016-0) nagrinėjimo aplinkybių tyrimo laikytinas kartotiniu ir dėl jo nebus dar kartą pasisakoma. Skundžiamame rašte taip pat buvo konstatuota, kad pareiškėjas pasinaudojo visomis baudžiamojo proceso įstatyme numatytomis teisinėmis priemonėmis ginti savo galimai pažeistas teises, t. y. apskundė procesinius ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimus, šių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas buvo įvertintas BPK nustatyta tvarka ir pareiškėjo skundai buvo atmesti kaip nepagrįsti, o procesiniai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimai pripažinti teisėtais ir palikti galioti. Taip pat nurodyta, kad nei baudžiamojo proceso įstatymas, nei kiti prokuratūros veiklą reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia teisės prokurorui ar kam nors kitam revizuoti galutinius ir neskundžiamus teismo sprendimus, todėl pareiškėjo prašymo dalis dėl aplinkybių, dėl kurių jau yra priimti galutiniai proceso sprendimai (neskundžiama aukštesniojo teismo nutartis), neturėjo ir negalėjo būti nagrinėjami pakartotinai Generalinėje prokuratūroje.
16. Asmenų prašymų ar skundų priėmimo ir nagrinėjimo Generalinėje prokuratūroje ir teritorinėse prokuratūrose tvarką nustatė Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 1-3 (toliau – ir Aprašas). Generalinėje prokuratūroje, kaip ir kitose valstybės institucijose, gaunamiems skundams ir prašymams nustatomi tam tikri formos ir turinio reikalavimai – jie turi būti aiškiai ir suprantamai išdėstyti, nurodyta prašymo esmė, aplinkybės, padėsiančios nustatyti ir patikrinti prašymo dalyką, suformuluotas konkretus reikalavimas. Aprašo 4.2 papunktyje buvo nustatyta, kad kartotinis prašymas ar skundas – prašymas ar skundas, su kuriuo tas pats pareiškėjas ar jo atstovas kreipiasi į prokuratūrą tuo pačiu klausimu, kuris jau buvo išnagrinėtas prokuratūroje, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo ar skundo pagrindą, ir nepateikiami įtikinami argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu, arba pareiškėjas ar jo atstovas nurodo aplinkybes, kurios jau yra išnagrinėtos įstatymų nustatyta tvarka ir dėl jų priimtas neskundžiamas sprendimas.
17. Teismas pabrėžė, kad 2019 m. rugsėjo 11 d. prašyme pareiškėjas visų pirma Generalinės prokuratūros prašė iš esmės išnagrinėti bylą Nr. e3K-3-460-690/2017 (teisminio proceso Nr. 2-18-3-00115-2016-0), kadangi, jo vertinimu, buvo netinkamai ištirtos šios bylos aplinkybės, susijusios su galimai neteisėtai užvaldytu jam nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu.
18. Teismas, iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančių duomenų nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. sausio 28 d. kreipėsi su ieškiniu į Jonavos rajono apylinkės teismą, prašydamas: įpareigoti atsakovą A. K. grąžinti jam priklausantį nekilnojamąjį daiktą – Žemės sklypą; įpareigoti atsakovą grąžinti Žemės sklypą tokios būklės, kokios jis buvo iki pradedant jį neteisėtai valdyti, t. y. pastatant atgal išartus riboženklius bei visiškai išvalant žemės sklypą (pilnai nuimant derlių, išvežant visas šiukšles, žemės sklypą suariant ir kt.); šiems veiksmams atlikti nustatyti terminą – iki 2016 m. birželio 30 d.; priteisti iš atsakovo 3 108,73 Eur nuostolių atlyginimą ir 3 000 Eur neturtinę žalą. Joniškio rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-240-959/2016 (teisminio proceso Nr. 2-18-3-00115-2016-0) pareiškėjo ieškinį patenkino iš dalies, t. y. be kita ko, įpareigojo atsakovą A. K. per vieną mėnesį nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos išvalyti ieškovo L. K. 0,13 ha Žemės sklypą, pilnai nuimant derlių ir išvežant visas šiukšles, o kitą ieškinio dalį atmetė. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo ir atsakovo apeliacinius skundus, 2017 m. vasario 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-109-856/2017 be kita ko, panaikino Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimą dalyje dėl įpareigojimo atsakovą A. K. per vieną mėnesį nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos išvalyti ieškovo L. K. 0,13 ha Žemės sklypą, pilnai nuimant derlių ir išvežant visas šiukšles, ir priėmė naują sprendimą – ieškinį šioje dalyje atmetė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017 (teisminio proceso Nr. 2-18-3-00115-2016-0) Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 22 d. sprendimą pakeitė: be kita ko, panaikino sprendimo dalį, kuria panaikinta Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo dalis dėl įpareigojimo atsakovą A. K. išvalyti ieškovo L. K. Žemės sklypą, nuimant visą derlių ir išvežant visas šiukšles, ir priėmė naują sprendimą – šią ieškinio dalį atmetė ir paliko galioti Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo dalį, kuria šis reikalavimas patenkintas iš dalies.
19. Iš byloje esančio Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2019 m. liepos 26 d. rašto turinio buvo matyti, jog pareiškėjui buvo išaiškinta, jog jo prašyme keliami klausimai dėl jo Žemės sklypo grąžinimo iš svetimo neteisėto valdymo buvo išspręsti civilinio proceso tvarka, o teismų priimtų procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas CPK nustatyta tvarka žemesnės instancijos teismų sprendimus apskundžiant aukštesnės instancijos teismams, ir išaiškinta, kad Generalinei prokuratūrai nurodytas reikalavimas iš esmės išnagrinėti minėtą bylą negali būti tenkinamas, nes įstatymai nesuteikia teisės prokurorui revizuoti ar vertinti teismų priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.
20. Teismas nustatė, kad Generalinėje prokuratūroje 2019 m. rugsėjo 11 d. gautas pareiškėjo prašymas (reg. Nr. AP-24507) yra 2019 m. liepos 8 d. Generalinėje prokuratūroje gauto pareiškėjo 2019 m. birželio 1 d. prašymo (reg. Nr. AP-18400) kopija, o į šį pareiškėjo prašymą jam atsakyta 2019 m. liepos 26 d. raštu Nr. 17.2.-3529.
21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, jog atsakovas skundžiamu raštu teisėtai ir pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjo prašymas iš esmės išnagrinėti bylą Nr. e3K-3-460-690/2017 (teisminio proceso Nr. 2-18-3-00115-2016-0) laikytinas kartotiniu ir todėl dėl jo nebus pasisakoma. Teismas taip pat sutinka su atsakovo konstatuota išvada, jog prokuratūros veiklą apibrėžiantys teisės aktai nesuteikia teisės prokurorui revizuoti ar vertinti teismų priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo ar nurodyti teismui (teisėjui), kokie konkretūs sprendimai, procesiniai veiksmai konkrečioje byloje turi būti priimti. Taigi, teismas sprendė, kad minėtas pareiškėjo prašymas negalėjo būti tenkinamas.
22. Iš kito prie 2019 m. rugsėjo 11 d. prašymo pridėto lapo turinio teismas nustatė, jog pareiškėjas galimai nesutinka su Generalinės prokuratūros 2019 m. liepos 26 d. raštu, nes jo nuomone, jame klaidingai nurodyta, jog pareiškėjas neskundė prokurorų priimtų proceso sprendimų, pabrėžė, kad jis kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus – teismų nutartis. Pareiškėjas taip pat darė prielaidą, kad toks išaiškinimas reiškė, jog šie dokumentai iš bylos yra dingę (pavogti ar kitaip sunaikinti).
23. Iš skundžiamo rašto turinio buvo matyti, jog pareiškėjui buvo išaiškinta, jog 2019 m. liepos 26 d. raštu pateiktame atsakyme pareiškėjui nebuvo nurodyta, kad byloje nėra dokumentų, įrodančių, kad pareiškėjas kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją. Pareiškėjui buvo tiesiog pateiktas informacinio pobūdžio išaiškinimas, kad Informacinėje prokuratūros sistemoje (IPS) nėra duomenų apie tai, ar pareiškėjas pasinaudojo įstatymų jam suteikta teise skųsti procesinius prokurorų sprendimus ikiteisminio tyrimo teisėjui ir aukštesniajam teismui. Atsakovas taip pat pabrėžė, kad pareiškėjo nurodyti ir prie skundo pridėti dokumentai yra susiję su jo skundų nagrinėjimu ne prokuratūroje, o teismuose, todėl šie dokumentai registruojami ir saugomi skundus nagrinėjusiuose teismuose ir prie medžiagos, kurioje atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą.
24. Teismas pažymėjo, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtino, jog Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio medžiagoje Nr. 62-At-0283-15 2015 m. liepos 22 d. priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjo 2015 m. liepos 13 d. prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jam priklausančio turto, žemės sklypo, užvaldymo iš turto gaunant naudos, nustačius, kad kilęs ginčas spręstinas civilinio proceso tvarka. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu pareiškėjo skundo, kuriuo buvo prašoma panaikinti ikiteisminio tyrimo pareigūnės 2015 m. liepos 22 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, netenkino. Joniškio rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi byloje Nr. ITS-6-457/2015 pareiškėjo skundą dėl 2015 m. liepos 22 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnės ir 2015 m. rugpjūčio 5 d. prokuroro nutarimų panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą. Šioje nutartyje teismas, be kita ko, konstatavo, kad tarp pareiškėjo ir A. K. yra galimai susiklostę civiliniai teisiniai santykiai dėl naudojimosi žeme, tarp šalių sudarytas civilinis sandoris, todėl iš jo kilę ginčai spręstini CPK nustatyta tvarka kreipiantis į teismą. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutarties panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą ir paliko galioti minėtą teismo nutartį. Ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
25. Teismas darė išvadą, kad atsakovas skundžiamu raštu teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas pasinaudojo visomis baudžiamojo proceso įstatyme numatytomis teisinėmis priemonėmis ginti savo galimai pažeistas teises, nes apskundė procesinius ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro bei ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimus, šių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas buvo įvertintas BPK nustatyta tvarka, sprendimai pripažinti teisėtais ir palikti galioti. Kadangi prokuratūros veiklą reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia teisės prokurorui revizuoti galutinius ir neskundžiamus teismų sprendimus, todėl pareiškėjo prašymo dalis dėl aplinkybių, dėl kurių jau yra priimti galutiniai procesiniai sprendimai, t. y. neskundžiama Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis, negalėjo būti nagrinėjama pakartotinai Generalinėje prokuratūroje.
26. Teismas nurodė, kad taip pat iš kito prie 2019 m. rugsėjo 11 d. prašymo pridėto lapo turinio buvo matyti, jog pareiškėjas atsakovui teigė, kad 2015 m. rugpjūčio 28 ir 31 dienomis kreipėsi į apygardos vyriausiąjį prokurorą, tačiau atsakymų negavo.
27. Teismas nustatė, jog atsakovas 2019 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą su prašymu pateikti informaciją apie pareiškėjo nuo 2015 m. Šiaulių apygardos / Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūrose gautus skundus, prašymus ar pareiškimus, jų nagrinėjimo rezultatus bei pateikti atsakymų pareiškėjui kopijas. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro padėjėjas 2019 m. rugsėjo 17 d. raštu pateikė atsakovo prašomą informaciją bei nurodė, kad jokių kitų duomenų apie kitus pareiškėjo prašymus ar skundus, gautus Šiaulių apygardos prokuratūroje ar Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūroje nėra. Iš šio rašto turinio buvo matyti, kad pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio 28 ir 31 d. prašymų ar skundų nebuvo gauta. Iš skundžiamo atsakovo rašto teismas nustatė, jog pareiškėjas dėl jo minėto teiginio buvo informuotas, kad IPS nėra duomenų apie pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio 28 ir 31 d. skundų gavimą bei nagrinėjimą, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra pateikė informaciją, jog pareiškėjo nurodyti 2015 m. rugpjūčio 28 ir 31 d. skundai minėtose prokuratūrose gauti nebuvo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad atsakovas patikrinimo ir šio pareiškėjo teiginio pagrįstumą bei pateikė dėl jo turimą informaciją.
28. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas darė išvadą, kad atsakovas skundžiamame atsakyme, t. y. 2019 m. spalio 9 d. rašte Nr. 17.2.4475, išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 11 d. prašyme nurodytas aplinkybes ir daromas prielaidas, pateikė išsamų išaiškinimą dėl pareiškėjo prašymų ir skundų, susijusių su galimai neteisėtai užvaldyto pareiškėjo Žemės sklypo aplinkybių tyrimu ir šio tyrimo rezultatais, išsamiai paaiškino apie priežastis, kodėl pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės negali būti pakartotinai nagrinėjamos, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti minėtą atsakovo atsakymą.
29. Teismas nenustatė aplinkybių, įgalinančių jį panaikinti skundžiamą raštą, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas). Netenkinęs pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti skundžiamą raštą, teismas antrojo išvestinio reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 11 d. prašymą (reg. Nr. AP-24507) taip pat netenkino. Kadangi pareiškėjo skundo reikalavimai atmesti, todėl prašymas priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintas.
III.
30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti skundžiamą raštą ir įpareigoti Generalinę prokuratūrą iš naujo nagrinėti ir ištirti pareiškėjo L. K. 2019 m. rugsėjo 11 d. prašymą (reg. Nr. AP-24507). Taip pat pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo valstybės naudai pareiškėjui L. K. suteiktos antrinės teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidas.
31. Pareiškėjas teigia, kad 2019 metais surinko ir pateikė Generalinei prokuratūrai naujai paaiškėjusias aplinkybes, kurios galimai turėjo tiesioginės įtakos, nagrinėjant jo 2015 m. liepos 13 d. prašymą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariate pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjui priklausančio turto ir Žemės sklypo neteisėto užvaldymo. Pareiškėjas visiškai nesutinka su policijos 2015 m. liepos 22 d. nutarimo išvada tyrimo medžiagoje Nr. 62-At-0283-15, kad jo Žemės sklypą užvaldžiusio A. K. veiksmai ir atsakomybė yra kvalifikuotini ir nagrinėtini civilinio proceso tvarka. Generalinei prokuratūrai 2019 m. rugsėjo 11 d. pateiktame prašyme (reg. Nr. AP-24507) buvo nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės ir pareigūnai, kurie galimai tiesiogiai įtakojo jo 2015 m. liepos 15 d. prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą nagrinėjimą, dėl ko visiškai nepagrįstai ir neteisėtai 2015 m. liepos 22 d. buvo priimtas sprendimas tyrimo medžiagoje Nr. 62-At-0283-15, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą A. K. atžvilgiu. Šis sprendimas nors ir buvo skundžiamas, tačiau kaip nurodoma pareiškėjo prašyme (reg. Nr. AP-24507), dėl pareigūnų galimos įtakos prokuratūrai ir teismams ikiteisminis tyrimas A. K. atžvilgiu taip ir nebuvo pradėtas (detalesnė prokuratūros ir teismų klaidų, galimai neteisėtų sprendimų ir veiksmų analizė dėl ginčijamo proceso pateikta pridedamuose rašytiniuose L. K. paaiškinimuose). Generalinė prokuratūra, skundžiamame rašte, ne tik, kad nevertino pateiktų naujai paaiškėjusių aplinkybių, bet iš esmės atsisakė nagrinėti L. K. prašymą.
32. Pareiškėjas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad nenustatyta aplinkybių, įgalinančių panaikinti skundžiamą raštą. Taip pat pažymi, kad Generalinei prokuratūrai 2019 m. rugsėjo 11 d. pateiktame prašyme (reg. Nr. AP-24507) nurodė galimus prokurorų tarnybinius nusižengimus nagrinėjant jo 2015 m. liepos 15 d. prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą, todėl jo nuomone, Generalinis prokuroras vadovaujantis Aprašo 79 punktu privalėjo jo prašymą perduoti nagrinėti Generalinės prokuratūros personalo administravimo funkcijas vykdančiam padaliniui.
33. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas 2016 m. sausio 28 d. kreipėsi su ieškiniu į Jonavos rajono apylinkės teismą. Pareiškėjas, įvertinęs tokius rašymo apsirikimus (nurodant Jonavos, o ne Joniškio teismą), turi pagrindo manyti, kad ir teismo sprendimas priimtas tik paviršutiniškai išnagrinėjus jo skundą, visiškai nevertinant jo pateiktų naujai paaiškėjusių aplinkybių.
34. Atsakovas Generalinė prokuratūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
35. Atsakovas pažymi, kad skundžiamame rašte pareiškėjui buvo pateiktas išsamus išaiškinimas dėl pareiškėjo prašymų ir skundų, susijusių su galimai neteisėtai užvaldyto pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo aplinkybių tyrimu, nagrinėjimo teritorinėje prokuratūroje rezultatu ir nurodyta, kad šie klausimai buvo nagrinėjami BPK nustatyta tvarka priimant procesinius sprendimus. Taigi pareiškėjo prašymo dalis dėl aplinkybių, dėl kurių jau yra priimti galutiniai proceso sprendimai (neskundžiama aukštesniojo teismo nutartis), neturėjo ir negalėjo būti nagrinėjama pakartotinai Generalinėje prokuratūroje.
36. Atsakovo teigimu, nagrinėjant Generalinėje prokuratūroje 2019 m. rugsėjo 11 d. gautą pareiškėjo prašymą (reg. Nr. AP-24507) tinkamai konstatuota, kad pareiškėjo nurodyti deklaratyvūs teiginiai, samprotavimai ir interpretacijos (dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ir teisėjų, nagrinėjusių pareiškėjo prašymus ir skundus, susijusius su aplinkybių dėl pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio turto, žemės sklypo, užvaldymo tyrimu, ir priėmusių procesinius sprendimus, kurių teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas įstatymų nustatyta tvarka juos skundžiant) negali būti pagrindas išvadai, kad sprendimus priėmusių pareigūnų elgesys galėjo būti neteisėtas ar kad jie galėjo padaryti tarnybinį pažeidimą. Galimai neteisėtų veiksmų įvardijimas nenurodant jokių duomenų apie jų padarymo aplinkybes savaime neleidžia teigti, kad tokie veiksmai buvo padaryti, o jokių kitų duomenų, leidžiančių manyti, kad kokie nors neteisėti veiksmai buvo atlikti, nėra. Pareiškėjo netenkinančio proceso sprendimo priėmimas, nesant kitų tarnybinio nusižengimo požymių, nesudaro prielaidų inicijuoti tarnybinį patikrinimą prokuroro atžvilgiu. Dėl to pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai, kad jis Generalinei prokuratūrai 2019 m. rugsėjo 11 d. pateiktame prašyme (reg. Nr. AP-24507) nurodė galimus prokurorų tarnybinius nusižengimus nagrinėjant jo 2015 m. liepos 15 d. prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą, nesudaro pagrindo teigti, kad iš viso buvo pagrindas nagrinėti klausimus dėl prokuroro, priėmusio skundžiamus proceso sprendimus, galimai padaryto tarnybinio pažeidimo ir spręsti dėl pagrindo inicijuoti tarnybinį patikrinimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
37. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Generalinės prokuratūros 2019 m. spalio 9 d. rašto Nr. 17.2.-4475 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 11 d. prašymą (reg. Nr. AP-24507).
38. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Generalinė prokuratūra išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo L. K. 2019 m. rugsėjo 11 d. prašyme nurodytas aplinkybes ir daromas prielaidas, pateikė išsamų išaiškinimą dėl pareiškėjo prašymų ir skundų, susijusių su galimai neteisėtai užvaldyto pareiškėjo L. K. Žemės sklypo aplinkybių tyrimu ir šio tyrimo rezultatais, išsamiai paaiškino apie priežastis, kodėl pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės negali būti pakartotinai nagrinėjamos, todėl, teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo naikinti minėtą atsakovo Generalinės prokuratūros raštą. Teismas padarė išvadą, kad nenustatyta aplinkybių, įgalinančių panaikinti skundžiamą raštą, todėl pareiškėjo L. K. skundas atmestas kaip nepagrįstas. Netenkinus pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti skundžiamą raštą, antrasis išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 11 d. taip pat netenkintas.
39. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą pateikė pareiškėjas, teigdamas, kad 2019 m. jis surinko ir pateikė Generalinei prokuratūrai naujai paaiškėjusias aplinkybes, kurios galimai turėjo tiesioginės įtakos nagrinėjant jo 2015 m. liepos 13 d. prašymą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariate pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jam priklausančio turto ir žemės sklypo neteisėto užvaldymo. Pasak pareiškėjo, pagal jo pateiktas Generalinei prokuratūrai naujai paaiškėjusias aplinkybes, buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas tyrimo medžiagoje Nr. 62-At-0283-15 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą A. K. atžvilgiu. Tačiau Generalinė prokuratūra skundžiamu raštu pateiktame atsakyme nevertino jo pateiktų naujai paaiškėjusių aplinkybių. Pareiškėjo nuomone, generalinis prokuroras pagal Aprašo (galiojo iki 2020 m. balandžio 18 d.) 79 punktą privalėjo jo prašymą perduoti nagrinėti Generalinės prokuratūros personalo administravimo funkcijas vykdančiam padaliniui.
40. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
41. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-355/2011).
42. Patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą sprendimą, o apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Sutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl ginčo esmės, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tik papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.
43. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes šiam ginčui išnagrinėti. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.
44. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas susipažinęs su byloje esančiais įrodymais vertina, kad pirmosios instancijos teismas aukščiau paminėtų taisyklių laikėsi. Iš bylos medžiagos matyti, kad Generalinėje prokuratūroje 2019 m. liepos 8 d. gautame 2019 m. birželio 1 d. prašyme (reg. Nr. AP-18400) pareiškėjas prašė iš esmės išnagrinėti bylą Nr. e3K-3-460-690/2017 (teisminio proceso Nr. 2-18-3-00115-2016-0). Savo prašymą pareiškėjas grindė tuo, kad, jo vertinimu, buvo netinkamai ištirtos aplinkybės, susijusios su galimai neteisėtai užvaldytu jam nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu. Minėtas pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas vadovaujantis Aprašo nuostatomis ir 2019 m. liepos 26 d. raštu pareiškėjui buvo pateiktas išsamus atsakymas. Jame pareiškėjui buvo nurodyta, kad jo prašyme keliami klausimai dėl jo turto, Žemės sklypo grąžinimo iš svetimo neteisėto valdymo buvo išspręsti civilinio proceso tvarka, o teismų priimtų procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas CPK nustatyta tvarka žemesnės instancijos teismų sprendimus apskundžiant aukštesnės instancijos teismams, ir išaiškinta, kad Generalinei prokuratūrai pateiktame 2019 m. birželio 1 d. prašyme nurodytas reikalavimas iš esmės išnagrinėti bylą Nr. e3K-3-460-690/2017 (teisminio proceso Nr. 2-18-3-00115-2016-0) negali būti tenkinamas, nes įstatymai nesuteikia teisės prokurorui revizuoti ar vertinti teismų priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pareiškėjas buvo informuotas apie jo prašymų ir skundų, susijusių su galimai neteisėtai užvaldyto jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo aplinkybių tyrimu, nagrinėjimo teritorinėje prokuratūroje rezultatus ir išaiškinta, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės buvo nagrinėjamos BPK nustatyta tvarka priimant proceso sprendimus ir kad šių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka juos apskundžiant ikiteisminio tyrimo teisėjui ir teismui.
45. Įvertinus Generalinėje prokuratūroje 2019 m. rugsėjo 11 d. gautame pareiškėjo prašyme (reg. Nr. AP-24507) nurodytas aplinkybes, nustatyta, kad šio prašymo dalis, susijusi su reikalavimu iš esmės išnagrinėti bylą Nr. e3K-3-460-690/2017 (teisminio proceso Nr. 2-18-3-00115-2016-0), motyvuojant tuo, kad, pareiškėjo manymu, buvo netinkamai ištirtos aplinkybės, susijusios su galimai neteisėtai užvaldytu jam nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu, yra 2019 m. liepos 8 d. Generalinėje prokuratūroje gauto ir išnagrinėto pareiškėjo 2019 m. birželio 1 d. prašymo (reg. Nr. AP-18400) kopija, kurioje pareiškėjas ištaisė prašymo datą (vietoj „2019.06.01“ nurodė „2019.09.11“) ir pridedamų dokumentų lapų skaičių (vietoj „15 lapų“ nurodė „20 lapų“). Kitoje prašymo dalyje dėl 2019 m. liepos 26 d. raštu pateikto atsakymo, pareiškėjas pažymėjo, kad atsakyme klaidingai nurodyta, jog jis neskundė prokurorų priimtų proceso sprendimų, ir pabrėžė, kad jis kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus – teismų nutartis.
46. Pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 11 d. prašymas buvo atsakovo išnagrinėtas Aprašo nustatyta tvarka ir Generalinės prokuratūros skundžiamu raštu pateiktas atsakymas. Jame buvo nurodyta, kad Generalinės prokuratūros 2019 m. liepos 26 d. rašte pagrįstai pateiktas išaiškinimas, kad prašyme keliami klausimai dėl pareiškėjo turto – Žemės sklypo grąžinimo iš svetimo neteisėto valdymo buvo išspręsti civilinio proceso tvarka ir atsižvelgiant į tai, kad dėl šio klausimo jau buvo pateiktas išsamus atsakymas, pareiškėjo prašymo dalis dėl pakartotinio bylos Nr. e3K-3-460-690/2017 (teisminio proceso Nr. 2-18-3-00115-2016-0) nagrinėjimo aplinkybių tyrimo laikytina kartotiniu prašymu ir dėl jo nebus dar kartą pasisakoma. Taip pat atsakyme buvo išsamiai išnagrinėtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl jo prielaidos, kad 2019 m. liepos 26 d. rašte pateikta informacija, jog nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas pasinaudojo įstatymų jam suteikta teise skųsti procesinius prokurorų sprendimus ikiteisminio tyrimo teisėjui, vertintina kaip dokumentų prokuratūroje dingimas. Tuo klausimu pareiškėjui išaiškinta, kad šis informacinio pobūdžio teiginys buvo grindžiamas tik IPS esančiais duomenimis apie pareiškėjo prašymų ir skundų nagrinėjimo rezultatus. Be to, buvo pateikta išsami informacija ir apie prašymo nagrinėjimo metu patikrintus pareiškėjo teiginius, kad jis nėra gavęs atsakymų dėl kreipimosi į apygardos vyriausiąjį prokurorą.
47. Teisėjų kolegija, įvertinusi 2019 m. liepos 26 d. rašto turinį, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta, jog jo prašyme keliami klausimai dėl jo Žemės sklypo grąžinimo iš svetimo neteisėto valdymo buvo išspręsti civilinio proceso tvarka, taip pat pirmosios instancijos teismas tinkamai padarė išvadą, kad atsakovas skundžiamu raštu teisėtai ir pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjo prašymas iš esmės išnagrinėti bylą Nr. e3K-3-460-690/2017 (teisminio proceso Nr. 2-18-3-00115-2016-0) laikytinas kartotiniu ir todėl dėl jo nepasisakė.
48. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjas kreipėsi su ieškiniu į Jonavos rajono apylinkės teismą ir tai yra pagrindas manyti, kad ir teismo sprendimas priimtas tik paviršutiniškai išnagrinėjus pareiškėjo skundą, Pažymėtina, kad minėta pirmosios instancijos teismo klaida (vietoje Jonavos, turi būti Joniškio) yra rašymo apsirikimo, neturėjusi jokios įtakos motyvų dėstymui, kadangi tolimesniame tekste yra aiškiai nurodytas Joniškio rajono apylinkės teismas.
49. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 11 d. prašyme Generalinei prokuratūrai jis pateikė naujai paaiškėjusias aplinkybes, t. y. kad dėl galimai neteisėtų pareigūnų, prokurorų veiksmų ir įtakos nagrinėjant jo 2015 m. liepos 13 d. prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas tyrimo medžiagoje Nr. 62-At-0283-15 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą A. K. atžvilgiu, o Generalinė prokuratūra ne tik kad nevertino pateiktų naujai paaiškėjusių aplinkybių, bet ir iš esmės atsisakė nagrinėti jo prašymą.
50. Kadangi pareiškėjas apskundė procesinius ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimus (šios Nutarties 24 punktas), pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog atsakovas skundžiamu raštu teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pasinaudojo visomis baudžiamojo proceso įstatyme numatytomis teisinėmis priemonėmis ginti savo galimai pažeistas teises, nes apskundė procesinius ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro bei ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimus, šių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas buvo įvertintas BPK nustatyta tvarka, sprendimai pripažinti teisėtais ir palikti galioti. Kadangi prokuratūros veiklą reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia teisės prokurorui revizuoti galutinius ir neskundžiamus teismų sprendimus, todėl pareiškėjo prašymo dalis dėl aplinkybių, dėl kurių jau yra priimti galutiniai procesiniai sprendimai, negalėjo būti nagrinėjami pakartotinai Generalinėje prokuratūroje.
51. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepime nurodytu argumentu, kad pareiškėjo nurodyti argumentai iš esmės yra susiję su prokurorų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su nusikalstamų veikų tyrimu ir procesinių sprendimų pradėti ar atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, priėmimu. Pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, susijusių su prokuratūros atliktais ikiteisminio tyrimo veiksmais.
52. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jis Generalinei prokuratūrai 2019 m. rugsėjo 11 d. pateiktame prašyme nurodė galimus prokurorų tarnybinius nusižengimus nagrinėjant jo 2015 m. liepos 15 d. prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą ir kad, pareiškėjo nuomone, generalinis prokuroras pagal Aprašo 79 punktą privalėjo jo prašymą perduoti nagrinėti Generalinės prokuratūros personalo administravimo funkcijas vykdančiam padaliniui.
53. Aprašo 79 punktas numato, kad prašymai ar skundai dėl prokuratūros darbuotojų galimai padarytų tarnybinių nusižengimų ar drausmės pažeidimų perduodami nagrinėti Generalinės prokuratūros personalo administravimo funkcijas vykdančiam padaliniui. Šiais klausimais pateikti atsakymai gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka. Pabrėžtina, kad minėtas punktas numato prašymų ar skundų dėl prokuratūros darbuotojų (valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis) galimai padarytų tarnybinių nusižengimų ar drausmės pažeidimų nagrinėjimą, o pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas reikalavimas pripažinti neteisėtu ir panaikinti skundžiamą raštą yra susiję ne su prokuratūros darbuotojų, o prokurorų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais ir procesinių sprendimų priėmimu. Prokurorai tarnybinėn atsakomybėn traukiami už padarytus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus (Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 391 straipsnio 2 dalis). Aprašo 80 punktas nustato, kad prašymus ar skundus dėl prokurorų tarnybinės atsakomybės pagal kompetenciją nagrinėja Generalinės prokuratūros vidaus tyrimų funkcijas vykdančio padalinio prokurorai arba prokuroro, kurio veiksmai skundžiami, aukštesnieji prokurorai. Išnagrinėjęs prašymą (skundą) pradėti tarnybinį patikrinimą dėl prokuroro galimai padaryto tarnybinio pažeidimo ir nustatęs, kad yra pagrindas inicijuoti tarnybinį patikrinimą, aukštesnysis prokuroras tarnybiniu pranešimu kreipiasi į Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 1-181 „Dėl Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų patvirtinimo“, nurodytą subjektą, kuris esant pagrindui kreipiasi į generalinį prokurorą (jo pavaduotoją) dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad minėtas pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas, kadangi atsakovas neturėjo pagrindo vadovaujantis Aprašo 79 punkto nuostata perduoti pareiškėjo prašymą nagrinėti Generalinės prokuratūros personalo administravimo funkcijas vykdančiam padaliniui.
54. Teisėjų kolegija papildomai pabrėžia, kad, kaip minėta, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu. Šiuo atveju BPK 168 straipsnis reglamentuoja atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą, tokio atsisakymo skundimo tvarką ir tokiu atsisakymu prokuratūra neveikia viešojo administravimo srityje. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo argumentai dėl galimų prokurorų neteisėtų veiksmų, susiję su prokurorų procesinės veiklos vykdymu, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimo yra nenagrinėtinas administracinių teismų (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).
55. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 11 d. prašymo turinį, pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam aplinkybių vertinimui ir padarytoms išvadoms, kad atsakovas skundžiamame rašte išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, pateikė išsamų išaiškinimą dėl pareiškėjo prašymų, susijusių su galimai neteisėtai užvaldyto pareiškėjo Žemės sklypo aplinkybių tyrimu ir šio tyrimo rezultatais, išsamiai paaiškino apie priežastis, kodėl pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės negali būti pakartotinai nagrinėjamos.
56. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
57. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi nagrinėjamu atveju galutinis teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, t. y. skundas atmestas, jis neturi teisės gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimo, todėl pareiškėjo apeliaciniame skunde reiškiamas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo L. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Arūnas Sutkevičius
Skirgailė Žalimienė