Civilinė byla Nr. 2-1439-943/2020

                Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02247-2017-0

        Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

        3.1.18.1.1; 3.2.6.10

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. A. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2202-431/2019, pradėtoje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gridjuvis“ ieškinį atsakovams O. A., V. A., G. A. dėl žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 29 d. sprendimu tenkino iš dalies ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Gridjuvis“ ieškinį ir priteisė ieškovei: iš O. A. 1 100 Eur ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš V. A. 35 065,76 Eur ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-627-241/2020 minėtą Vilniaus apygardos teismo sprendimą pakeitė ir priteisė ieškovei iš atsakovės O. A. 1 100 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 32 Eur  bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priteisė ieškovei iš atsakovo V. A. 35 020,76 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. spalio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 211 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Taip pat priteisė ieškovei iš atsakovo G. A. 10 000 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. spalio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 351 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Likusią ieškinio dalį atmetė.

2.       Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo pagrindu ieškovei buvo išduotas vykdomasis raštas ir pradėti priverstinio vykdymo veiksmai.

3.       2020 m. birželio 23 d. atsakovas V. A. kreipėsi į teismą prašydamas išdėstyti iš jo teismo procesiniu sprendimu priteistos žalos atlyginimą 4 metų laikotarpiui bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą antstolio D. S. vykdomoje byloje Nr. 0032/20/00181 iki prašymo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo priėmimo ir jo įsiteisėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 16 d. nutartimi atsakovo V. A. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.

5.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog jeigu nebūtų laikinai sustabdytas priverstinis sprendimo vykdymas, prašymas dėl sprendimo išdėstymo netektų prasmės. Įvertinęs laikotarpį iki paskirto teismo posėdžio dėl sprendimo vykdymo išdėstymo bei aplinkybę, kad atsakovo atžvilgiu yra vykdomas išieškojimas ir kito kreditoriaus naudai, teismas konstatavo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju būtų neproporcinga priemonė ir prašymo netenkino.

6.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi atmetė atsakovo V. A. prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą.

7.       Teismas atsižvelgęs į tai, kad ieškovė, kurios naudai priimto teismo sprendimo įvykdymą prašoma išdėstyti, yra bankrutuojanti įmonė, kreditoriniai reikalavimai bankroto byloje nėra tenkinami jau nuo 2016 m. rugpjūčio 23 d., o teismas yra nustatęs įmonės likvidavimo terminą iki 2021 m. sausio 1 d., nusprendė, kad sprendimo įvykdymo išdėstymas atsakovo prašomam laikotarpiui paneigtų įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo ir vykdytinumo principus, bei pažeistų šalių lygiateisiškumo ir kreditorių teisėtų lūkesčių principus.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo argumentai

8.       Atskiruoju skundu atsakovas V. A. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės – sustabdyti išieškojimą antstolio D. S. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0032/20/00181 iki prašymo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo priėmimo ir jo įsiteisėjimo.

9.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.         Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepasisakė ir nevertino atsakovo prašymo išdėstyti teismo sprendimą preliminaraus pagrįstumo.

9.2         Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių kyla grėsmė, kad, atliekant priverstinio vykdymo veiksmus, bus parduotas vienintelis atsakovui ir jo sutuoktinei priklausantis turtas, be to padidės vykdymo išlaidos.

9.3.         Pirmosios instancijos teismas pažeidė įstatyme įtvirtintą terminą, per kurį turėjo būti išspręstas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

9.4.         Teismas, nurodydamas, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaiko ir dėl tos priežasties, kad iš atsakovo turto vykdomas išieškojimas ir kito kreditoriaus naudai neįvertino tos aplinkybės, kad antstolės I. B. vykdomoje vykdomojoje byloje yra nepadengta tik nedidelė atsakovo įsiskolinimo suma.

10.       Ieškovė BUAB „Gridjuvis“ atsiliepime į atsakovo V. A. atskirąjį skundą prašė jį atmesti, teigė, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje yra bankrutuojanti įmonė, todėl išieškojimo vykdymo sustabdymas pažeistų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus bei prailgintų bankroto procedūrų vykdymą.

11.       Atskiruoju skundu atsakovas V. A. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartį ir prašymą tenkinti – išdėstyti teismo procesiniu sprendimu iš atsakovo priteistų sumų mokėjimą 48 mėnesių terminui.

12.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1.                      Vertindamas prašymo pagrįstumą, teismas nevertino ir neatsižvelgė į atsakovo sudėtingą finansinę padėtį, kurią patvirtino kartu su prašymu pateikti įrodymai.

12.2.                      Netenkindamas atsakovo prašymo, teismas pažeidė civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo principą ir atsižvelgė tik į vienos šalies interesus.

12.3.                      Teismas nepagrįstai nusprendė, kad tenkinus atsakovo prašymą bankroto procesas užsitęstų, kadangi bankroto proceso efektyvumas priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat ir nuo sklandaus bei efektyvaus nemokumo administratorius darbo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Nagrinėjamoje byloje vertinamas pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir netenkintas atsakovo prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, teisėtumas ir pagrįstumas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

14.       Siekiant įvertinti pirmosios instancijos teismo priimtų procesinių sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą būtina pasisakyti dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, aiškinimo ir taikymo bei galimybės šiam reikalavimui užtikrinti taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę.

15.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą su ieškiniu, skundu, prašymu ar pareiškimu, siekiant ieškinio patenkinimo (materialinė ir procesinė teisminės gynybos išraiška), tuo pačiu reiškia ir teismo pareigą išnagrinėti bylą. Ištyręs visus įrodymus ir įvertinęs šalių argumentus, teismas dėl visų byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo pasisako priimdamas sprendimą (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 260 straipsnis), t. y. teismo procesinį dokumentą, kuriuo iš esmės galutinai išsprendžiamas ginčas nustatant, pakeičiant ar nutraukiant materialiuosius teisinius santykius.

16.       Tačiau teisingumo vykdymas ne visais atvejais baigiasi teismo sprendimo priėmimu. Tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, būtina jį įvykdyti. Vykdytinumo savybę įgyja įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuris yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Tik įvykdžius teismo sprendimą galima konstatuoti, kad asmeniui buvo sudaryta galimybė įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą ir pasinaudoti veiksmingomis teisinės gynybos priemonėmis.

17.       Byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Priklausomai nuo teismo sprendime nurodyto teisių gynimo būdo (teisių pripažinimas, teisinių santykių keitimas ar nutraukimas, buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimas ir kiti būdai) ir konkretaus jo turinio (įpareigojimo perduoti turtą ar lėšas, atlikti tam tikrus veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo ir kt.), teismo sprendimo priverstinio vykdymo procedūros turi savo ypatumų.

18.       Šiuo atveju teismo sprendimu iš buvusio įmonės vadovo priteistas neteisėtas veiksmais padarytos žalos atlyginimas bendrovei, turinčiai bankrutuojančios įmonės teisinį statusą. Atsakovui teismo sprendimu priteistų sumų savanoriškai nesumokėjus, ieškovei buvo išduotas vykdomasis raštas dėl 35 020,76 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų už priteistą sumą išieškojimo ir 1 211 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. 2020 m. vasario     26 d. patvarkymu antstolis D. S. priėmė vykdyti išieškotojos BUAB „Gridjuvis“ vykdomąjį raštą dėl skolos iš atsakovo V. A. išieškojimo (CPK 651 straipsnio 3 dalis) ir pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0032/20/00181.

19.       Atsakovas 2020 m. birželio 23 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą prašydamas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą (priteistų sumų mokėjimą) 48 mėnesių laikotarpiui (CPK 284 straipsnis). Šiuo prašymu atsakovas taip pat prašė byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti išieškojimą pradėtoje vykdomojoje byloje (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo instituto taikymo sąlygų

20.       Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vertindama nagrinėjamoje byloje keliamą skundžiamos nutarties, kuria atsisakyta išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, pirmiausia pasisako dėl galimybės nagrinėti pagal CPK 284 straipsnio nuostatas pateiktą prašymą tuo atveju, kai yra pradėtas priverstinio vykdymo procesas.

21.       CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Remiantis CPK 284 straipsnio 2 dalimi, jeigu CPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyti klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu, jie išnagrinėjami teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims.

22.       Pagal CPK 284 straipsnio nuostatos turinį spręstina, kad teisės aktai numato galimybę sprendimo vykdymo atidėjimo ar jo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą spręsti tiek teismo sprendimu, tiek ir priėmus teismo sprendimą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ši nuostata aiškinta kaip neužkertanti kelio atskiru procesiniu prašymu kreiptis į sprendimą priėmusį pirmosios instancijos teismą ir išdėstyti argumentus, kodėl sprendimo vykdymas turi būti atidėtas arba kokia konkreti jo vykdymo tvarka turėtų būti nustatyta (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1159/2012). Tačiau nurodytoje praktikoje nebuvo vertinta galimybė tokį prašymą paduoti teismui jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Teismo sprendimo vykdymas yra savarankiška civilinio proceso stadija, paprastai prasidedanti įsiteisėjusiu ir vykdytinu teismo sprendimu.

23.       Nagrinėjamoje byloje išdėstyti prašoma ne tik įsiteisėjusį, bet ir priverstine tvarka jau vykdomą teismo sprendimą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į priverstinio vykdymo tikslus ir ypatumus, prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ar jį atidėti pateikimas ribojamas. CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl toks prašymas be apribojimų gali būti pateiktas teismui iki priverstinio vykdymo pradžios (vykdomojo dokumento pateikimo ir priėmimo vykdyti momento), o vėlesnis tokio prašymo pateikimas galimas tik išimtiniais atvejais. Sąlygos, kurioms esant galėtų būti sprendžiami CPK 284 straipsnyje nurodyti klausimai net ir pradėjus priverstinius teismo sprendimo vykdymo veiksmus, teisėjų kolegijos vertinimu, turėtų būti siejamos su aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos skolininkui bylos nagrinėjimo metu, atsirado tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo bei yra nulemtos objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, sunki skolininko liga, netikėtas pajamų šaltinio ne dėl skolininko kaltės praradimas, turto netekimas dėl ne nuo jo valios priklausančių priežasčių – gaisras, vagystė ir pan.).

24.       Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 284 straipsnio nuostatų taikymą, išskirta, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į 1) abiejų bylos šalių interesus, 2) į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, 3) ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Be to, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar įvykdymo išdėstymo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje   Nr. 3K-3-626-378/2015). Kiekvienu atveju vertinant prašymą atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, iškyla poreikis įvertinti, ar prašymo patenkinimas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).

25.       CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo. Todėl sprendžiant dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo būtina užtikrinti, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas pamatinis teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1212-464/2017). Teisėjų kolegijos vertinimu, CPK 284 straipsnio normas aiškinant taip, kad jos suteikia skolininkui neribotą galimybę kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir tuo atveju, kai prašomas išdėstyti teismo sprendimas jau yra vykdomas priverstinai, ne tik prieštarautų aptartiems proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principams, bet ir sudarytų sąlygas galimai piktnaudžiauti tokia procesine teise, t. y. bet kuriuo momentu įsiterpti į vykdymo procesą ir jį sustabdyti.

26.       Teismo sprendimas, kurio įvykdymą prašoma išdėstyti nagrinėjamoje byloje, jau daugiau kaip pusę metų yra vykdomas priverstinai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio   26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-24224-1044/2020 (palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1612-619/2020) yra nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje (CPK 179 straipsnio 3 dalis), į šią savarankišką skolininko turto dalį galės būti nukreiptas išieškojimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustačius, kad priverstinio vykdymo procesas yra prasidėjęs, nėra išimtinių aplinkybių, dėl ko tokio sprendimo vykdymas pažeistų skolininko interesus, skolininko teisė teikti prašymą išdėstyti priverstinai vykdomą teismo sprendimą yra ribota. Neribota skolininko teisė prašyti išdėstyti teismo sprendimo vykdymą sukeltų neapibrėžtumą išieškotojui, kuris, pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus, turi pagrįstus lūkesčius į teismo sprendimu priteistų sumų išieškojimą per įmanomai trumpiausią terminą. Neribotas tokių prašymų teikimas paneigtų atskirų civilinio proceso stadijų skirtumus ir joms keliamus tikslus, turėtų neigiamos įtakos priverstiniam vykdymui, galėtų nepagrįstai jį sustabdyti ar sukelti abejones dėl antstolio atliktų veiksmų teisėtumo ir jiems atlikti patirtų vykdymo išlaidų pagrįstumo.

27.       Dėl nurodytų motyvų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad paprastai prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo turi būti pateiktas teisminio nagrinėjimo metu (tokiu atveju dėl jo pagrįstumo pasisakoma teismo sprendimu) arba po teismo sprendimo priėmimo, bet ne vėliau kaip iki priverstinio vykdymo pradžios. Priešingas aiškinimas pažeistų teisinio tikrumo principą ir neužtikrintų teismo sprendimo privalomumo bei neproporcingai ribotų išieškotojo interesus. Skolininko interesai yra pakankamai užtikrinami suteikiant jam galimybę pasinaudoti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo institutu teisminio nagrinėjimo stadijoje ar iš karto po jos, bet iki priverstinio vykdymo pradžios, pateikiant teismui įrodymus apie turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, objektyviai trukdančias įvykdyti teismo sprendimą per įmanomai trumpiausią terminą. Be to, ir vykdymo procese skolininkas turi teisę prašyti vykdomąjį dokumentą vykdančio antstolio atidėti vykdymo veiksmus ar sudaryti taikos sutartį su išieškotoju. Vien skolininko delsimas pateikti prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą gali būti pagrindu tokį prašymą atmesti.

28.       Atsakovas prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą grindė sudėtinga finansine padėtimi. V. A. nurodė, kad jis yra pensinio amžiaus, gauna nedidelę senatvės pensiją bei 0,5 minimalios mėnesinės algos dydžio darbo užmokestį. Atsakovas teigė, kad jis ir sutuoktinė indėlių banke bei transporto priemonių neturi. Sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso tik butas, kuriame jie gyvena, garažas (boksas) bei du žemės ūkio paskirties žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). 

29.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės (atsakovo turtinė padėtis bei amžius) nesudaro pagrindo jų pripažinti išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą svarstyti dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo jau pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus. Kaip nurodyta (nutarties 23 punktas), sąlygos, kurioms esant galėtų būti sprendžiami CPK 284 straipsnyje nurodyti klausimai net ir pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus, turėtų būti siejamos su aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos skolininkui bylos nagrinėjimo metu, atsirado tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo bei yra nulemtos objektyvių priežasčių. Pagal atsakovo nurodomų aplinkybių pobūdį spręstina, kad jos buvo žinomos ir teismo sprendimo priėmimo metu, todėl aplinkybės, kurias savo prašyme nurodė atsakovas negali būti vertinamos kaip išimtinės ir sudarančios pagrindą svarstyti prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą jau prasidėjus priverstiniam vykdymui.

30.       Nors remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliantas, nesant išimtinių aplinkybių, neturėjo teisės prasidėjus priverstinio vykdymo procesui kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčijamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo papildomai pasisako dėl prašymo išdėstyti teismo sprendimą.

31.       Nagrinėjamu atveju atsakovas, prašydamas išdėstyti 4 metų terminui teismo sprendimu iš jo priteistą 35 020,76 Eur išieškojimą, teigia, kad įvykdyti sprendimą jam padėtų sutuoktinė, dalis sumos būtų padengta turimomis santaupomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovui nepateikus duomenų apie santaupų dydį, be to, kartu teigiant, kad jis su sutuoktine indėlių banke neturi, nėra aišku, kokia dalimi sprendimu priteista suma būtų padengta iš jų ir ar per nurodytą terminą teismo sprendimas bus realiai įvykdytas. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendžiant dėl tokio pobūdžio prašymo pagrįstumo turi būti atsižvelgta ir į išieškotojo interesus, kuris nagrinėjamoje byloje yra bankrutuojanti įmonė. Todėl bet koks delsimas vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą daro neigiamą įtaką bankroto procesui. Neįrodžius aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą manyti, kad išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą atsakovas realiai turės galimybę sumokėti teismo sprendimu priteistą sumą, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo prašymo tenkinti, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovo prašymas atmestas, paliekama nepakeista.

32.       Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo sprendimo įsiteisėjimas ir jo priėmimas vykdyti priverstine tvarka, nesant ypatingų sąlygų, siejamų su aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos skolininkui bylos nagrinėjimo metu, eliminuoja proceso šalies galimybę prašyti modifikuoti teismo sprendimą, teikiant bylą išnagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui CPK 284 straipsnyje numatytus prašymus išdėstyti ar atidėti teismo sprendimo vykdymą.

Dėl laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo, taikymo galimybės, pareiškus prašymą išdėstyti ar atidėti teismo sprendimo vykdymą

33.       Byloje kartu su prašymu išdėstyti teismo sprendimą buvo pateiktas ir prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0032/20/00181 iki prašymo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo priėmimo ir jo įsiteisėjimo.

34.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta dėl tokio pobūdžio priemonės išskirtinumo ir išimtinumo. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, yra itin riboto taikymo procesinė priemonė, kuri taikoma tais atvejais, kai, pavyzdžiui, yra paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 2, 8 dalys), arba kai tokių procesinių priemonių taikymo prašoma paduodant kasacinį skundą byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 361 straipsnio 1 dalis), ar kai prašoma atnaujinti procesą (CPK 372 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019 17 punktas ir jame nurodyta praktika). Tokia priemonė gali būti taikoma ir tuo atveju, kai byloje yra ginčijamas sandoris, kuris buvo pagrindu teismo sprendimui dėl priteisimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad vykdymo veiksmai gali būti stabdomi, kai prasidėjus vykdymo procesui skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas (pavyzdžiui, notarų vykdomieji įrašai užprotestuotuose ar neprotestuotinuose vekseliuose, ginčijami patys vekseliai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013).

35.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jeigu esant pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms, būtų stabdomas išieškojimas vykdymo procese, būtų paneigtas šio instituto išimtinumas. Įsiteisėję teismo sprendimai privalomi visoms valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, visiems juridiniams ir fiziniams asmenims; priimant ir vykdant teismo sprendimus valstybėje yra įgyvendinamas teisingumas, garantuojamas įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose nustatytų ir patvirtintų teisinių santykių stabilumas, stiprinamas pasitikėjimas valstybės valdžia. Pagal Konstituciją įsiteisėjusių teismo sprendimų nevykdymas, nesant konstituciškai pateisinamo pagrindo, negali būti toleruojamas.

36.       Nagrinėjamoje byloje prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės siekiama sustabdyti įsiteisėjusio ir priverstine tvarka vykdomo teismo sprendimo įvykdymą, nepaisant to, kad teikiamu prašymu nekvestionuojamas teismo sprendimas bei nekeliamas vykdymo proceso teisėtumo klausimas.

37.       Teisėjų kolegija, vertindama skundžiamos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumą ir pagrįstumą nustatė, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktika, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis teikiant CPK 284 straipsnyje numatytus prašymus, siekiama sustabdyti vykdymo veiksmus, pradėtus pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, nėra vieninga. Vienais atvejais pasisakant dėl laikinųjų apsaugos priemonių, numatytų CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte taikymo, prašant išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą sprendžiama, kad pateikto prašymo pobūdis nesudaro pagrindo išplėsti įstatyme nustatytų išimtinių atvejų (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 510 straipsnio  8 dalis, 363 straipsnis, 372 straipsnio 2 dalis), kuriems esant gali būti sustabdytas įsiteisėjusio procesinio sprendimo vykdymas, sąrašo, todėl šioje proceso stadijoje prašomos laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-223-464/2018; 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1117-516/2020 ); kitais atvejais tokio prašymo (dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis siekiama sustabdyti vykdymo veiksmus) nagrinėjimo galimybę teismas pripažįsta (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-328-1120/2020).

38.       Aptartas praktikos sprendžiamu klausimu nevienodumas lemia būtinybę, atsižvelgus į šioje byloje pateiktus išaiškinimus dėl CPK 284 straipsnyje numatytų prašymų nagrinėjimo ypatumų, suformuoti laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis prašoma sustabdyti vykdymo veiksmus, pateikus CPK 284 straipsnyje numatytus prašymus (atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą), taikymo praktiką.

39.       Laikinosios apsaugos priemonės suprantamos kaip kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama išsaugoti faktinę atsakovų turtinę padėtį, išvengti galimai neteisėtų, nesąžiningų atsakovų veiksmų, kurie galėtų neigiamai paveikti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą ar lemti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą, įvykdymo negalimumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1157-781/2020).

40.       Reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones gali reikšti byloje dalyvaujantys ar kiti suinteresuoti asmenys, kurie yra pareiškę byloje materialaus pobūdžio reikalavimus ir jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu teisiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu. Nors šios priemonės ir skirtos materialinio teisinio pobūdžio reikalavimams užtikrinti, tačiau jos nėra materialieji teisiniai civilinių teisių gynimo būdai, t. y. materialinio teisinio pobūdžio asmenų teisių ribojimai taikomi procesiniais tikslais.

41.       Pagal galiojančiame teisiniame reguliavime įtvirtintas nuostatas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra galimas bet kurioje civilinio proceso stadijoje, t. y. gali būti taikomos ir vykdymo procese (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1597-943/2016), jeigu yra įrodomas sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimas, t. y. ieškinio (prašymo) tikėtinas pagrįstumas ir grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019 ir joje nurodyta praktika), bei išpildoma esminė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – užtikrinti proceso dalyvių, kurie yra pareiškę byloje materialaus pobūdžio reikalavimus, interesų apsaugą.

42.       Nagrinėjamu atveju prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti prašymo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą nagrinėjimą ir tuo tikslu sustabdyti vykdymo veiksmus, pradėtus byloje pagal įsiteisėjusį ir vykdomą teismą sprendimą, dėl kurio vykdymo išdėstymo pateiktas CPK 284 straipsnyje reglamentuojamas prašymas. Sprendžiant prašymus dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar įvykdymo išdėstymo, jokie materialiniai teisiniai reikalavimai negali būti keliami, kadangi prašymas pakeisti sprendimo vykdymo tvarką nagrinėjamas šiam įsiteisėjus.

43.       Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą konstatuoti, kad prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dalimis negali būti vertinamas kaip sukuriantis materialius teisinius padarinius priverstinio vykdymo proceso atžvilgiu. Tai yra procesinė šalies teisė, tačiau tokios procesinės teisės įgyvendinimas negali paneigti teismo sprendimo dėl priteisimo privalomumo ir vykdytinumo savybių. Nors teismų praktikoje pripažįstama, kad laikinųjų apsaugos priemonių pagalba gali būti užtikrinami ne tik ieškinio materialiniai teisiniai reikalavimai, bet ir išimtiniais atvejais procesiniai reikalavimai (pavyzdžiui, dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo), tačiau ir tokiu atveju negalima teigti, kad bet kokio procesinio prašymo pateikimas teismui sudaro sąlygas laikinųjų apsaugos priemonių pagalba stabdyti išieškojimą vykdymo procese. Tokio teismo vertinimo nepaneigia ir apelianto nurodoma aplinkybė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali susidaryti situacija, kad teismui išnagrinėjus prašymą ir išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, jis jau būtų įgyvendintas priverstinai pardavus atsakovo šeimos turtą. Teismo sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo dokumento įvykdymas per įmanomai trumpiausią terminą ir yra priverstinio vykdymo tikslas. Šis tikslas negali būti laikomas neteisėtu ar kaip nors pažeidžiančiu skolininko interesus. Kaip minėta, teismo sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo modifikavimas, net ir tenkinus tokį prašymą, skolininko prievolių apimtis pagal tokį teismo sprendimą liks nepakitusi.

44.       Įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad sprendžiant prašymus, pateiktus CPK 284 straipsnio nustatyta tvarka, negali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, numatytos CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte. Todėl apeliacinės instancijos teismas palieka nepakeistą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria netenkintas atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus iki prašymo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo priėmimo ir jo įsiteisėjimo. Dėl atskirojo skundo argumentų, kuriais teigiama, kad teismas, spręsdamas šį prašymą nevertino, ar egzistuoja sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, teisėjų kolegija nepasisako, kaip nebeturinčių teisinės reikšmės, kadangi nustačius, kad atsakovo prašymas negali būti vertinamas kaip sukuriantis materialius teisinius padarinius priverstinio vykdymo proceso atžvilgiu, laikytina kad neegzistuoja laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamas apsaugoti materialinis teisinis interesas.

45.       Vienas iš argumentų, kuriuo buvo siekiama pagrįsti skundžiamos nutarties neteisėtumą –  prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo išnagrinėtas pažeidžiant CPK 147 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Nurodyta teisės norma nustato, kad teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Šiuo atveju apelianto prašymai išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisme buvo gauti 2020 m. birželio 23 d., o nutartis, kuria buvo išspręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimta 2020 m. liepos 16 d. Teisėjų kolegija sutinka, kad skundžiama nutartis, kuria buvo išspręstas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo priimta praleidus įstatymo nustatytą terminą, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro savarankiško pagrindo naikinti pagrįstą ir teisėtą teismo nutartį. 

Dėl procesinės bylos baigties

46.       Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. ir 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartys yra pagrįstos ir teisėtos, priimtos tinkamai įvertinus byloje susiklosčiusią faktinę situaciją bei tinkamai pritaikius ginčo situaciją reglamentuojančias teisės normas, todėl paliekamos nepakeistos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. ir 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartis palikti nepakeistas.

Teisėjai                                                  Rasa Gudžiūnienė

                                                                    Egidija Tamošiūnienė

                                                                         Vytautas Zelianka