Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė uždaroji akcinės bendrovė (toliau – UAB) „Clear Channel Lietuva“ (juridinio asmens kodas 111789288) kreipėsi į teismą prašydama pripažinti jos teisę eksploatuoti 154 vnt. reklaminius inžinerinius statinius (vidutinio formato reklaminius skydus) ant Vilniaus miesto savivaldybei (toliau – Savivaldybė) priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų, įgytą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. 1-586 patvirtinto Reklaminių inžinerinių statinių (labai didelio, didelio ir vidutinio formato reklaminių skydų) įrengimo ir eksploatavimo ant Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų operatoriaus parinkimo konkurso būdu, iki galutiniu ir neginčijamu sprendimu atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija (juridinio asmens kodas 188710061) konkurso būdu suteiks teisę įrengti ir eksploatuoti nurodytus reklaminius inžinerinius statinius pakeičiančius reklaminius inžinerinius statinius kitam subjektui, mokant konkurso sąlygose nustatytą rinkliavą; priteisti ieškovei UAB „Clear Channel Lietuva“ iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindžia argumentais:

1.1.       Ieškovė siekia užtikrinti ieškovės teises ir interesus, įgytus anksčiau organizuoto konkurso būdu iki tol, kol nėra galimybės organizuoti naujo konkurso. Organizuoti naujo konkurso objektyviai nėra galimybės dėl to, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-882-861/2023, pradėta pagal ieškovės UAB „Reklamos arka“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl atsakovės 2022 m. birželio 22 d. paskelbto mažo formato reklaminių įrenginių grupių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešo konkurso (toliau – Konkursas1) sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir Konkurso1 nutraukimo;

1.2.       2022 m. liepos 12 d. nutartimi prie nagrinėjamos bylos prijungta kita civilinė byla Nr. e2- 2529-863/2022, kuri buvo pradėta pagal ieškovės UAB „ETN Baltic“ ieškinį atsakovei dėl atsakovės 2022 m. birželio 22 d. paskelbto reklaminių įrenginių (reklaminių plokštumų) ant viadukų įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešo konkurso (toliau – Konkursas2) sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir Konkurso2 nutraukimo. Šalių prašymu pastarosiose bylose taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir konkursų (Konkurso1 ir Konkurso2) vykdymas sustabdytas iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-2482-861/2022; ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1272-464/2022).

1.3.       Ieškovės galimybė toliau eksploatuoti šiuo metu eksploatuojamus reklamos įrenginius yra tiesiogiai priklausoma nuo Konkurso1 eigos, kadangi tol, kol nėra išnagrinėta byla dėl Konkurso1 sąlygų teisėtumo ir Konkurso1 nutraukimo, nė vienas rinkos dalyvis negali įgyti teisės įrengti ir eksploatuoti naujus reklaminius įrenginius, kurie turėtų pakeisti ginčo objektu esančius ir ieškovės šiuo metu eksploatuojamus reklaminius įrenginius. Iki Konkurso1 paskelbimo atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija ieškovei 2013 m. vasario 1 d. konkurso būdu išdavė leidimą Nr. A448-6(2.3.2.4-EK6) (toliau – Leidimas) įrengti ir eksploatuoti 154 vnt. reklaminius inžinerinius statinius (vidutinio formato reklaminius skydus) ant Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų 5 ir 10 metų terminui, tokiu būdu dalies reklaminių įrenginių eksploatavimo terminas turėjo baigtis 2018 m. vasario 1 d., o likusios dalies - 2023 m. vasario 1 d.

1.4.       Kadangi besibaigiant dalies įrenginių eksploatavimo terminui atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija nebuvo pasirengusi organizuoti naujo konkurso (t. y. nebuvo patvirtintas naujasis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 30-3269 pratęsė dalies Leidime numatytų reklamos įrenginių, kurių galiojimas turėjo baigtis 2018 m. vasario 1 d. (t. y. įrenginių, kuriems buvo išduotas leidimas 5 metų terminui), galiojimo terminą iki „Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo, bet ne ilgiau kaip vieniems metams nuo šio įsakymo priėmimo dienos“.

1.5.       2018 m. lapkričio 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-3518/18(2.1.1E-TD2) 2017 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. 30-3269 redakcija pakeista ir numatyta, kad „vietoj žodžių „iki Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo, bet ne ilgiau kaip vieniems metams nuo šio įsakymo priėmimo dienos“ įrašau žodžius „iki 2019 m. gruodžio 14 d.“

1.6.       2019 m. gruodžio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-3154/19 dalies įrenginių (t. y. įrenginių, kuriems buvo išduotas leidimas 5 metų terminui) eksploatavimo terminas dar kartą pratęstas „iki 2023 metų vasario 1 d.“ Pastarasis pratęsimas taip pat buvo motyvuojamas tuo, kad „naujasis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas dar nepatvirtintas.“

1.7.       Leidimo eksploatuoti ginčo objektu esančius reklaminius įrenginius pratęsimai patvirtina tai, kad atsakovė dėl ginčo objektu esančių reklaminių įrenginių ieškovei išduoto Leidimo galiojimą de facto (faktiškai) susiejo su naujojo bendrojo plano patvirtinimu ir atitinkamos teisės eksploatuoti reklaminius įrenginius suteikimu kitam rinkos dalyviui naujo konkurso būdu (t. y., ieškovei buvo pratęsiama teisė eksploatuoti ginčo objektu esančius reklaminius įrenginius tol, kol nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo kitam rinkos dalyviui konkurso būdu suteiki analogiškos teisės dėl reklaminių įrenginių eksploatavimo). Naująjį Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą (toliau – Bendrasis planas) Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“.

1.8.       2023 m. sausio 9 d. atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija priėmė sprendimą Nr. A51-4322/23(3.3.18.1E-AD24), kuriuo nusprendė neišduoti leidimo įrengti išorinę reklamą 2013 m. vasario 1 d. išduoto leidimo Nr. A448-6(2.3.2.4-EK6) pagrindu (toliau – Sprendimas). Tokį savo Sprendimą atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija iš esmės grindė tuo, kad yra paskelbtas naujas konkursas įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą ir teisę įrengti ir eksploatuoti reklamos įrenginius ieškovė turi įgyti konkurso būdu. Ieškovė Sprendimą apskundė administracine tvarka.

1.9.       Teisę įrengti ir eksploatuoti 154 vnt. reklaminius inžinerinius statinius (vidutinio formato reklaminius skydus) ant Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų ieškovė įgijo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. 1-586 patvirtinto Reklaminių inžinerinių statinių (labai didelio, didelio ir vidutinio formato reklaminių skydų) įrengimo ir eksploatavimo ant Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų operatoriaus parinkimo konkurso (toliau – Pirminis konkursas) būdu (t. y. ieškovė teisės aktų nustatyta tvarka įgijo teisę eksploatuoti ginčo objektu esančius reklaminius įrenginius).

1.10.       Ieškovės teisė eksploatuoti ginčo objektu esančius reklaminius įrenginius atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos de facto nebuvo apribota Pirminio konkurso sąlygose nustatyto termino, nes atsakovė pasibaigus tokiam terminui ne kartą pratęsė ieškovės teisę naudoti atitinkamus reklamos įrenginius, t. y. teisė eksploatuoti reklamos įrenginius buvo siejama su Bendrojo plano patvirtinimu ir naujo konkurso organizavimu bei analogiškos teisės suteikimu kitam ūkio subjektui konkurso būdu.

1.11.       Naujas reklamos įrenginių įrengimo ir eksploatavimo ant Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų konkursas turėjo įvykti iki ankstesniais atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimais nustatyto reklamos įrenginių eksploatavimo termino pabaigos, tačiau dėl kilusių teisminių ginčų jis sustabdytas neapibrėžtam laiko tarpui, todėl naujas konkursas bylos nagrinėjimo metu negali būti organizuojamas. Atsižvelgus į tai, turėtų būti užtikrintas ankstesnių teisinių santykių tęstinumas, kurie susiformavo Pirminio konkurso pagrindu ir kurie ne kartą buvo pratęsti atsakovės valia ir sprendimu, tokiu būdu pripažįstant ieškovės įgytos teisės sąlyginį pobūdį, t. y., teisės galiojimą de facto (faktiškai) susiejant su konkrečia sąlyga (nauju konkursu ir naujos teisės suteikimu kitam rinkos dalyviui tokio naujo konkurso pagrindu).

1.12.       Faktinės aplinkybės, buvusios anksčiau įvykusių pratęsimų metu (t. y. tuo metu, kai atsakovė ne kartą pratęsė terminą ieškovei eksploatuoti ginčo objektu esančius reklaminius įrenginius, nors Pirminio konkurso sąlygose numatytas terminas dėl tam tikrų įrenginių eksploatavimo turėjo pasibaigti) ir šiuo metu esančios aplinkybės iš esmės yra nepasikeitusios, kadangi organizuoti naujo konkurso šiuo metu objektyviai nėra galimybės ir nėra galimybės naujo konkurso būdu suteikti kitam rinkos dalyviui teisės eksploatuoti naujus reklaminius įrenginius, kurie turėtų pakeisti ieškovės eksploatuojamus įrenginius.

2.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, laiko jį nepagrįstu ir prašo teismo ieškinį atmesti. Atsakovė nurodo tokius nesutikimo su ieškiniu argumentus:

2.1.       Vilniaus mieste eksploatuoti savo 154 vnt. reklaminius įrenginius ieškovė neturi – ši jos teisė, ieškovei suteikta 2013-02-01 išduotu Leidimu, pasibaigė 2023-02-01. Šis konkretus Leidimo galiojimo terminas buvo nurodytas 2019-12-11. Priešingai, negu ieškinyje dėsto ieškovė, jos „galimybė toliau eksploatuoti šiuo metu jos eksploatuojamus reklamos įrenginius“ nėra priklausoma nei nuo sustabdyto naujo konkurso eigos, nei nuo jokių kitų aplinkybių – ši galimybė atsakovei pasibaigė dar 2023-02-01, nesiejant šio termino su jokiomis aplinkybėmis.

2.2.       Ieškinyje nurodomas „teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas“ neegzistuoja. Ieškovei dar nuo 2019-12-11 įsakymo Nr. 30-3154/19 „Dėl leidimų galiojimo termino pratęsimo“ (toliau – Įsakymas) priėmimo buvo žinomas išduoto Leidimo galiojimo terminas, taip pat ir tai, kad šio termino pabaigos pasekmėms pasiruošti ieškovė turėjo daugiau kaip tris metus, bei tai, kad jokios papildomos garantijos, susijusios su Leidimo galiojimo terminu nei Leidime, nei Įsakyme ieškovei nebuvo numatytos, todėl laikytina, kad ieškovės atžvilgiu situacija šiuo metu kaip tik yra labai aiški ir teisiškai apibrėžta – pasibaigus Leidimui, ieškovei atsirado prievolė demontuoti įrenginius, sutvarkyti aplinką ir eksploatuotas teritorijas perduoti Savivaldybei.

2.3.       Atsakovė nurodė neturinti pareigos seniesiems konkursų laimėtojams pažadėti, garantuoti ar kaip nors kitaip užtikrinti, kad besibaigiant jų ankstesnių leidimų galiojimui, Savivaldybės administracija iškart sudarys galimybę subjektams dalyvauti ir laimėti naujame konkurse, kuriame: 1) bus konkursuojamos lygiai tos pačios dešimties metų senumo reklaminės vietos, 2) vietos bus to paties ploto, 3) tais pačiais adresais ir 4) pats konkursas bus organizuojamas terminais, priderintais prie senųjų leidimų galiojimo terminų pabaigos, kad tokiu būdu senieji konkursų laimėtojai, laimėję ir naujus konkursus, savo senuosius reklaminius įrenginius galėtų toliau eksploatuoti be pertraukos, nepatirdami nė menkiausių trukdžių. Tokia teisė seniesiems konkursų laimėtojams nebuvo numatyta nei leidimuose, nei Įsakyme, nei kaip pareiga Savivaldybės administracijai egzistuoja kokiame nors teisės akte.

2.4.       Galimybė privačiam subjektui eksploatuoti Vilniaus mieste bet kokį kiekį ir bet kokius įrenginius be konkurso šiuo metu, galiojant naujajam Bendrajam planui, apskritai yra neįmanomas: Bendrojo plano 3 priedo „Išorinės reklamos įrengimo reglamentai“ R-3 punkte yra aiškiai numatyta, kad „teritorijose, esančiose gatvių raudonųjų linijų ribose ne sklypuose ir laisvoje valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti sklypai, erdviniai reklaminiai įrenginiai gali būti projektuojami ir įrengiami tik laimėjus Savivaldybės konkursą įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą“. Dėl šios priežasties akivaizdu, kad leidimai šiose teritorijose (būtent kuriose yra ir ieškovės neteisėtai vis dar eksploatuojami 154 reklaminiai įrenginiai) be konkurso negali būti išduodami jokiomis aplinkybėmis.

2.5.       Leidimas ieškovei ir toliau eksploatuoti senuosius reklaminius įrenginius pasibaigus senajam Leidimui, įrenginiams nebeatitinkant Bendrojo plano reikalavimų, ir be kita ko – be konkurso, vienareikšmiškai prieštarautų ir Lietuvos Respublikos Reklamos įstatymo (toliau – RĮ) 12 straipsnio 5 daliai, kurioje numatyta, kad išorinė reklama turi būti įrengiama „vadovaujantis projektavimą, architektūrą, statybą, kultūros paveldo objektų ir kraštovaizdžio apsaugą, teritorijų planavimą, eismo saugumą ir valstybinės kalbos vartojimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis, savivaldybės institucijos patvirtintais išorinės reklamos specialiojo teritorijų planavimo dokumentais ir (ar) kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, ir (ar) juose nustatytais išorinės reklamos įrengimo reglamentais <...>“.

2.6.       Reklaminių įrenginių eksploatavimas neturint teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo (būtent ko šiuo atveju ir reikalauja ieškovė), taip pat pažeistų Reklamos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktą, numatantį draudimą įrengti išorinę reklamą neturint leidimo. Taip pat ir 12 straipsnio 15 dalies 1 punktą, pagal kurį pasibaigus leidimui (kaip kad yra nagrinėjamu atveju), jo turėtojas privalo išardyti išorinės reklamos pateikimo priemonę, nukabinti reklamą ir sutvarkyti aplinką.

2.7.       Dėl viešojo intereso galimo pažeidimo, atsakovė laiko, kad nagrinėjamu atveju viešąjį interesą neabejotinai pažeistų būtent ieškovės reikalavimų tenkinimas, o ne jų atmetimas kaip visiškai nepagrįstų, nesąžiningų ir iš esmės neteisėtų. Dėstydama apie viešąjį interesą, ieškovė šiuo atveju nepaaiškina, kokiu būdu byloje yra įgaliota šį interesą ginti ar kitaip jį atstovauti. Tokių įgaliojimų ieškovė neturi ir negali turėti. Savivaldybės administracija pažymi neneigianti ieškovės minimų turto naudojimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme (toliau – Turto įstatymas), pagal kuriuos Savivaldybės turtas turi būti naudojamas racionaliai, efektyviai, be kita ko siekiant ir maksimalios visuomeninės (kartu ir finansinės) naudos. Tačiau šių tikslų negali būti siekiama bet kokiomis priemonėmis, teisei priešingu būdu. Tai aiškiai suponuoja Turto įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintas turto naudojimo principas, o būtent – viešosios teisės, pagal kurį „sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais“. Viešąjį interesą pažeistų būtent ieškovės ieškinyje reikalaujama situacija, o ne priešingai – atsakovės palaikomas reikalavimas demontuoti įrenginius pasibaigus jų Leidimo terminui. Akivaizdu, kad ieškovės ieškinyje demonstruojamas įsivaizdavimas, kokiais būdais Savivaldybė turėtų pildyti savo biudžetą ir tokiu būdu neva „užtikrinti viešąjį interesą“ yra nesuderinamas su teisinėje valstybėje galiojančiais pajamų į biudžetą surinkimo būdais.

2.8.       Tenkinus ieškovės reikalavimą, būtų sudarytos sąlygos susiklostyti itin ydingai praktikai, kurioje verslo subjektai, vieną kartą gavę leidimus, vėliau, artėjant šių leidimų galiojimo pabaigai, imtų piktnaudžiauti ir, įvairiausiai manipuliuodami, daryti Savivaldybei spaudimą (pavyzdžiui, teisminiais procesais, stabdomais konkursais ir pan.), siekdami neprarasti savo turimų senųjų rinkos pozicijų. Laikytina, kad būtent tokios praktikos įtvirtinimo šiuo metu ir siekia senųjų leidimų turėtojai, įskaitant ir ieškovę tiek jau minėtoje civilinėje byloje, tiek šioje byloje.

3.       Teismo posėdžio metu šalys palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys atmestinas.

Teismo nustatytos aplinkybės

4.       Byloje ginčas iš esmės kilo dėl ieškovės teisės egzistavimo fakto eksploatuoti reklaminius inžinerinius statinius atsakovės išduotų terminuotų leidimų, kurių terminas pasibaigė, pagrindu.

5.       Bylos duomenimis, atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija ieškovei 2013 m. vasario 1 d. konkurso būdu išdavė Leidimą Nr. A448-6(2.3.2.4-EK6) įrengti ir eksploatuoti 154 vnt. reklaminius inžinerinius statinius (vidutinio formato reklaminius skydus) ant Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų 5 ir 10 metų terminui.

6.       Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 30-3269 pratęsė dalies Leidime numatytų reklamos įrenginių, kurių galiojimas turėjo baigtis 2018 m. vasario 1 d. (t. y. įrenginių, kuriems buvo išduotas leidimas 5 metų terminui), galiojimo terminą iki „Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo, bet ne ilgiau kaip vieniems metams nuo šio įsakymo priėmimo dienos.“

7.       2018 m. lapkričio 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-3518/18(2.1.1E-TD2) 2017 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. 30-3269 redakcija pakeista ir numatyta, kad „vietoj žodžių „iki Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo, bet ne ilgiau kaip vieniems metams nuo šio įsakymo priėmimo dienos“ įrašau žodžius „iki 2019 m. gruodžio 14 d.“

8.       2019 m. gruodžio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-3154/19 motyvuojant tuo, kad naujasis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas dar nepatvirtintas, dalies įrenginių (t. y. įrenginių, kuriems ieškovei buvo išduotas leidimas 5 metų terminui) eksploatavimo terminas pratęstas iki 2023 metų vasario 1 d.

9.       Naująjį Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“. Minėto Bendrojo plano aiškinamojo rašto 3 priedo „Išorinės reklamos įrengimo reglamentai“ tekstinėje dalyje numatyta, kad „<...> Teritorijose, esančiose gatvių raudonųjų linijų ribose ne sklypuose ir laisvoje valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti sklypai, erdviniai reklaminiai įrenginiai gali būti projektuojami ir įrengiami tik laimėjus Savivaldybės konkursą įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą“ (R-3); „<...> Vilniaus miesto savivaldybės administracija organizuoja konkursus Savivaldybės nustatytomis sąlygomis įrengti ir eksploatuoti reklaminius įrenginius laisvose Savivaldybės nustatytose vietose, patvirtinus naują Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, rengia visų rūšių išorinės reklamos pateikimo priemones Vilniaus mieste reguliuojantį Savivaldybės teisės aktą – Reikalavimus išorinės reklamos pateikimo priemonėms“ (R-18).

10.       Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimą.

11.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2022 m. birželio 22 d. paskelbė reklaminių įrenginių (reklaminių plokštumų) ant viadukų (Konkursas2) bei mažo formato reklaminių įrenginių (Konkursas1) įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešus konkursus.

12.       Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-882-861/2023, pradėta pagal ieškovės UAB „Reklamos arka“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl atsakovės 2022 m. birželio 22 d. paskelbto mažo formato reklaminių įrenginių grupių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešo konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir Konkurso1 nutraukimo.

13.       2022 m. liepos 12 d. nutartimi prie nagrinėjamos bylos prijungta kita civilinė byla Nr. e2-2529-863/2022, kuri buvo pradėta pagal ieškovės UAB „ETN Baltic“ ieškinį atsakovei dėl atsakovės 2022 m. birželio 22 d. paskelbto reklaminių įrenginių (reklaminių plokštumų) ant viadukų įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešo konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir Konkurso2 nutraukimo.

14.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 7 d. nutarė civilinę bylą Nr. e2-2482-861/2022 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00815-2022-5) sustabdyti iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI4-5619-1064/2022 (teisminio proceso Nr. 2-61-3-02994-2022-3).

15.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsakovei 2022-09-09 pareiškė reikalavimą Nr. A51-131140/22(3.3.18.1E-AD24), kuriame nurodė išmontuoti ieškovės reklamos įrenginius, patenkančius į sustabdyto Konkurso1 apimtį.

16.       Ieškovė, baigiantis ankstesniais sprendimais nustatytam reklamos įrenginių eksploatacijos galiojimo terminui, 2023 m. sausio 3 d. pateikė paraišką gauti leidimą įrengti išorinę reklamą 2013 m. vasario 1 d. išduoto leidimo Nr. A448-6 (2.3.2.4-EK6) pagrindu.

17.       2023 m. sausio 9 d. atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija priėmė sprendimą Nr. A51-4322/23(3.3.18.1E-AD24), kuriuo nusprendė neišduoti leidimo įrengti išorinę reklamą 2013 m. vasario 1 d. išduoto leidimo Nr. A448-6(2.3.2.4-EK6) pagrindu. Tokį savo Sprendimą atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija iš esmės grindė tuo, kad yra paskelbtas naujas konkursas įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą ir teisę įrengti ir eksploatuoti reklamos įrenginius ieškovė turi įgyti konkurso būdu.

Dėl atsakovės teisės eksploatuoti reklaminius inžinerinius statinius

18.       Byloje nustatyta, kad ieškovės teisė eksploatuoti reklaminius inžinerinius ant Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų atsirado Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. vasario 1 d. išduotu Leidimu Nr. A448-6(2.3.2.4-EK6) įrengti ir eksploatuoti 154 vnt. reklaminius inžinerinius statinius (vidutinio formato reklaminius skydus).

19.       Leidimas įrengti išorinę reklamą suteikia teisę leidime nurodytoje vietoje įrengti specialią išorinės reklamos pateikimo priemonę ir ant jos skleisti reklamą arba skleisti reklamą ant pritaikytos išorinės reklamos pateikimo priemonės (RĮ 6 straipsnis). Leidimus išduoda, apie galimą leidimų galiojimo panaikinimą įspėja, leidimų galiojimą panaikina savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiama išorinė reklama, vykdomoji institucija (atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija), vadovaudamasi Reklamos įstatymu ir Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis (RĮ 7 straipsnis).

20.       Įstatymas teisės eksploatuoti išorinės reklamos pateikimo priemonės pabaigą susieja su Leidimo galiojimo pabaiga. RĮ 12 straipsnio 15 dalies 1 punktas nustato, kad „kai pasibaigia leidimo galiojimo terminas, leidimo turėtojas privalo išardyti specialią išorinės reklamos pateikimo priemonę, nukabinti reklamą ir sutvarkyti aplinką per leidimą išduodančios institucijos nustatytą <...> terminą, kuris nurodomas leidime ar leidimą išduodančios institucijos pranešime apie sprendimą panaikinti leidimo galiojimą“. Taigi, aplinkybė, kad ieškovė neturi galiojančio Leidimo, reiškia teisės eksploatuoti reklaminius inžinerinius statinius negaliojančio leidimo pagrindu neturėjimą.

21.       Nesutiktina su ieškovės argumentais, kad atsakovė pripažino ieškovės įgytos teisės eksploatuoti įrenginius sąlyginį pobūdį, t. y., teisės galiojimą de facto (faktiškai) susiejant su konkrečia sąlyga (nauju konkursu ir naujos teisės suteikimu kitam rinkos dalyviui naujo konkurso pagrindu) (ieškinio 10.4 punktas). Atsakovės ieškovei suteiktas leidimas buvo terminuotas, terminą susiejant su konkrečia data. Nors Leidimo galiojimo terminas kelis kartus atsakovės buvo pratęstas dėl to, kad naujasis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas dar nebuvo patvirtintas, galiausiai terminą nustatant iki 2023 metų vasario 1 d., tai nesudaro prielaidos vertinti, kad leidime nustatyta ieškovės teisė eksploatuoti reklaminius inžinerinius statinius buvo susieta ne su leidime nurodyta konkrečia data, o su leidime nenustatyta sąlyga, t. y. iki tol, kol sprendimu atsakovė konkurso būdu suteiks teisę įrengti ir eksploatuoti nurodytus reklaminius inžinerinius statinius pakeičiančius reklaminius inžinerinius statinius kitam subjektui.

22.       Atsakovė pateikė duomenis ir nurodė, kad Savivaldybės taryba 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimą, kurio sprendiniai numatyti laikotarpiui iki 2030 metų. Bendrojo plano sprendinių aiškinamojo rašto, priedo Nr. 3 „Išorinės reklamos įrengimo reglamentai“, dalyje „Pagrindiniai reklaminių įrenginių reglamentavimo tikslai (T) ir priemonės (P) nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas reglamentuoja reklaminių įrenginių tipus, parametrus ir įrengimo bendruosius urbanistinius, estetinius principus, nereglamentuoja reklaminiuose įrenginiuose pateikiamos reklamos turinio ir reklaminių įrenginių įrengimo valstybinės reikšmės keliuose, esančiuose Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, virš šių kelių, jų juostose ir apsaugos zonose. 

23.       Atsakovė nurodo, kad 4 iš 154 ieškovės eksploatuotų vietų šiuo metu jau nebeatitinka Bendrojo plano reikalavimų (o būtent – Leidimo priede nurodytos vietos 8, 11, 21,29, 40, 48, 55, 82, 95, 97, 101, 136, 137, 138) ir Vilniaus mieste nebegali būti eksploatuojamos. Dauguma ieškovės pagal senąjį Leidimą įsirengtų įrenginių šiuo metu apskritai jau nebegali būti Vilniaus mieste, nes nebeatitinka naujojo Bendrojo plano reikalavimų Vilniaus mieste įrengiamai išorinei reklamai (pasikeitė leidžiamas reklamos plotas, reklamos įrengimo adresai, vietos, reikalavimai patiems įrenginiams ir pan.). Taigi, ieškovės reikalavimai negali būti tenkinami ne tik dėl pasibaigusio leidimo galiojimo termino, bet ir tuo pagrindu, kad reklaminiai inžineriniai statiniai negali būti eksploatuojami, nes jie neatitinka Bendrajame plane numatytų sprendinių ir faktinės žemės sklypų situacijos. Esant patvirtintiems naujiems išorinės reklamos įrenginių reikalavimams, leidimai gali būti išduodami tik viešo konkurso būdu ir negali būti laikoma, kad jie faktiškai galioja pagal anksčiau susiklosčiusius šalių teisinius santykius.

24.       Teisės eksploatuoti reklaminius inžinerinius statinius neturint galiojančio leidimo ieškovė neturi, nes toks reklaminių inžinerinių statinių eksploatavimas pažeistų imperatyviąsias teisės normas. Sprendžiant, ar elgesio taisyklė yra kategoriška ir teisinių santykių subjektai nuo jos nukrypti negali, lingvistinės išraiškos priemonės – žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., aiškiausiai parodo teisės normos imperatyvųjį pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2011). Ieškovė, toliau eksploatuodama reklaminius inžinerinius statinius pasibaigus leidimo galiojimo terminui, pažeistų RĮ 12 straipsnio 15 dalies 1 punkte nustatytą imperatyvaus pobūdžio teisės normą, kuri nustato, kad „kai pasibaigia leidimo galiojimo terminas, leidimo turėtojas privalo išardyti specialią išorinės reklamos pateikimo priemonę, nukabinti reklamą ir sutvarkyti aplinką <...>.“

25.       Nesutiktina su ieškovės argumentais, kad turi būti užtikrintas teisinių santykių tęstinumas (ieškinio 10.3 punktas), o dabartinė situacija sukelia teisinį neaiškumą ir neapibrėžtumą. Pirma, teisinių santykių tęstinumas įstatyme nėra garantuotas – nebegaliojančiame Leidime ar kitame teisės akte nėra numatytos sąlygos, kad asmeniui, kuriam išduodamas leidimas, gali būti suteiktos išskirtinės teisės tęsti veiklą iki naujo konkurso laimėtojo paskelbimo. Antra, nėra pagrindo teigti, kad ieškovės dabartinė situacija sukelia neapibrėžtumą – situacija, kurioje yra ieškovė, yra pakankamai išsamiai sureguliuota įstatymu, o būtent, RĮ 12 straipsnio 15 dalies 1 punktu, kuris nustato, kad „pasibaigus leidimo galiojimo terminui, leidimo turėtojas privalo išardyti specialią išorinės reklamos pateikimo priemonę, nukabinti reklamą ir sutvarkyti aplinką <...>.“ Sutiktina su atsakove, kad „teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas“, kurį mini ieškovė, yra susijęs tik su subjektyviu pačios ieškovės galimai turėtu lūkesčiu, o būtent – kad artėjant Leidimo galiojimo termino pabaigai ieškovei vis dėlto nereikės demontuoti savo senųjų įrenginių, nes ieškovė spės sudalyvauti ir tas pačias 154 reklaminių įrenginių vietas laimėti naujajame 2022-06-22 paskelbtame viešajame konkurse.

26.       Teismas nepasisako dėl kitų ieškovės išdėstytų argumentų, nes jie yra teisiškai nereikšmingi nagrinėjamo klausimo išsprendimui.

27.       Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovės teisė eksploatuoti 154 vnt. reklaminius inžinerinius statinius, kurią ji įgijo atsakovės jai išduoto leidimo Nr. A448-6(2.3.2.4-EK6) pagrindu, baigėsi 2023 metų vasario 1 d. (leidimo galiojimo terminas nurodytas 2019-12-11 įsakyme), t. y. pasibaigus Leidime numatytam terminui. Šis terminas pratęstas nebuvo. Vadinasi, pasibaigus leidimui, ieškovei, vadovaujantis RĮ 12 straipsnio 15 dalies punktu, atsirado pareiga demontuoti įrenginius, sutvarkyti aplinką ir eksploatuotas teritorijas perduoti atsakovei. Ieškovė neįrodė, kad egzistuoja faktinis ar teisinis pagrindas eksploatuoti reklaminius inžinerinius statinius pasibaigus leidime Nr. A448-6(2.3.2.4-EK6) nustatytam terminui.

Dėl viešojo intereso

28.       Ieškovė ieškinyje nurodo, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ir viešojo intereso neatitiktų situacija, kuomet pasibaigus reklamos įrenginių eksploatavimo terminui ir objektyviai negalint organizuoti naujo konkurso atsakovei priklausantys objektai būtų laikomi tušti ir savivaldybė už šio turto eksploataciją negautų įstatyme nustatytos rinkliavos. Teismas su tokiu ieškovės argumentu nesutinka.

29.       Viešasis interesas teisme gali būti ginamas tik esant dviem sąlygoms: viešieji interesai ginami tik įstatymų numatytiems subjektams kreipiantis į teismą ir tik įstatymų numatytais atvejais. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, kiekvienu atveju patikrina, ar subjektas, kuris kreipiasi į teismą, turi įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą. Jei tokia teisė įstatymu nesuteikta, teismas negali konstatuoti į teismą besikreipusio asmens materialinio suinteresuotumo ir tenkinti jo reikalavimą apginti viešąjį interesą.

30.       Visų pirma, ieškovė nėra subjektas, turintis teisę įstatymų nustatyta tvarka ginti viešąjį interesą. Antra, ieškiniu ieškovė siekia ginti, visų pirma, savo, kaip verslo subjekto, privačius interesus gauti finansinės naudos kuo ilgesnį laiką eksploatuoti reklaminius įrenginius, t. y. ieškovei siekiant kuo ilgiau išvengti prievolės demontuoti savo reklaminius įrenginius pasibaigus jų leidimo galiojimui iki tol, kol bus paskelbtas naujas konkursas, o per tą laiką papildomai gauti pelno naudojant reklamos iškabas. Tokia situacija negali būti laikoma neatitinkančia viešojo intereso. Priešingai, šiuo atveju, viešasis interesas būtų pažeistas leidus ieškovei toliau eksploatuoti turimus reklaminius įrenginius pagal atsakovės išduotus terminuotus leidimus, kurių galiojimo laikas pasibaigęs, ir nesant tam jokio teisinio pagrindo toliau naudoti savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomus objektus.

Dėl bylos sustabdymo pagrindų

31.       2023-07-03 teismo posėdžio metu ieškovės atstovas pasiūlė teismui apsvarstyti galimybę dėl bylos sustabdymo savo iniciatyva, motyvuodamas tuo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamos administracinės bylos Nr. eI3-4165-631/2023 baigtis yra aktuali nagrinėjamai bylai.

32.       CPK 163 straipsnio normos nustato privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindus, o CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji civilinės bylos sustabdymo pagrindai. Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009).

33.       Kasacinio teismo praktika dėl CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimo yra suformuota. Joje išaiškinta, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012; kt.); teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010; kt.); kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006; kt.). Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020).

34.       Teismas, vertindamas bylos aplinkybes, neįžvelgia CPK 163 ir 164 straipsniuose nustatytų bylos sustabdymo pagrindų. Pirma, minėtoje administracinėje byloje Nr. eI3-4165-631/2023 nustatytini faktai neturės įtakos nagrinėjamai bylai. Minėtoje administracinėje byloje yra ginčijamas atsakovės priimto administracinio akto, kuris neturi reikšmės nagrinėjamo ginčo išsprendimui, teisėtumas. Atsakovės priimto administracinio akto pripažinimas neteisėtu ieškovei bei atsakovei sukeltų teisines pasekmes ateityje, t. y., atsakovė turėtų priimti kitą administracinį aktą, kuriuo ieškovei išduotų leidimą eksploatuoti reklaminius inžinerinius statinius, o ieškovė įgytų teisę ateityje eksploatuoti reklaminius inžinerinius statinius. Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl ieškovės teisės eksploatuoti reklaminius inžinerinius statinius pripažinimo, t. y., dėl bylos nagrinėjimo metu ieškovės turimos teisės, kuri nepriklauso nuo administracinės bylos baigties ir administracinėje byloje nustatytinų faktų. Darytina išvada, kad tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, o teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, todėl nėra CPK 163 ir 164 straipsnyje nustatytų civilinės bylos sustabdymo pagrindų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

36.       Byla išspręsta atsakovės naudai. Ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

37.       Atsakovė prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų nepateikė.

38.       Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, teisme nepatirta.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258-259 straipsniais, 269-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                   Tatjana Žukauskienė