Bylos Nr. PK-836-1018/2016

Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00031-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.3.1.; 2.9.7.2.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. vasario 17 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Petrauskienė, rašytinio proceso tvarka susipažinusi su J. K. (J. K.) skundu, pareikštu privataus kaltinimo tvarka

n u s t a t ė:

J. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pradėti baudžiamąjį procesą J. L. atžvilgiu dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 168 straipsnio 1 dalyje, ir priteisti iš J. L. jo nusikalstama veika jam padarytą 10 000 Eur neturtinę žalą.

Privataus kaltinimo procesą pradėti atsisakytina.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) PK 4121 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas, išnagrinėjęs pareikštą skundą bei prie jo pateiktus dokumentus, prieina prie išvados, kad J. L. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos LR 168 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Nagrinėjamu atveju J. L. kaltinimas buvo pareikštas pagal LR BK 168 straipsnio 1 dalį. Remiantis LR BK 168 straipsnio 1 dalimi atsako tas, kas be asmens sutikimo viešai paskelbė, pasinaudojo ar kitų asmenų labui panaudojo informaciją apie kito žmogaus privatų gyvenimą, jeigu tą informaciją jis sužinojo dėl savo tarnybos ar profesijos arba atlikdamas laikiną užduotį, arba ją surinko darydamas LR BK 165–167 straipsniuose numatytą veiką. LR BK 168 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, o jos baigtinumo momentas siejamas su informacijos, sudarančios žinias apie privatų asmens gyvenimą, paskelbimo, paties kaltininko ar kitų asmenų panaudojimo, momentu. Baudžiamajai atsakomybei taikyti pagal LR BK 168 straipsnio 1 dalį būtina kaltininko tyčia (subjektyvioji pusė).

Nors LR BK nėra pateikta sąvoka, kas tai yra privatus gyvenimas, tačiau Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 40 punkte nurodyta, kad privatus gyvenimas - tai asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, taip pat asmens psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, asmens fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, asmens sveikatos informacija, privatus susirašinėjimas ar kitoks susižinojimas, asmens pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti, tik jam sutikus. Tuo tarpu viešas informacijos apie privatų kito žmogaus gyvenimą paskelbimas laikomas tuomet, kai ji (informacija) atskleidžiama neapibrėžtam žmonių ratui. Šiuo atveju skunde kaltinama tuo, kad J. L. viešai paskelbė apie J. K. privatų gyvenimą, kurį sudarė jo balso pavyzdžiai. Viešą paskelbimą pareiškėjas nurodė pasireiškus tokiu būdu, jog 2015 m. vasario 20 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros patalpose, esančiose Rinktinės g. 5A, Vilniuje, J. L., suvokdamas savo veiksmų neteisėtumą, mini diską „Sony MD – 80“ su J. K. balso pavyzdžiais bei 2015 m. vasario 20 d. surašyta pažyma pateikė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiajam prokurorui I. M., o 2015 m. vasario 23 d. mini diską „Sony MD -80“ su J. K. balso pavyzdžiais pateikė Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojui D. R. bei Lietuvos teismo ekspertizės centro darbuotojams, taip šią neteisėtai turimą informaciją apie asmens gyvenimą viešai paskelbdamas neapibrėžtam ratui asmenų.

Iš tiesų, bylos duomenys įrodo, kad, taikant procesines prievartos priemones, dar 2003 m. spalio 15 d. prokuroras J. L. paėmė iš J. K. balso pavyzdžius lyginamajam tyrimui, tačiau 2015 m. vasario 9 d. J. K. atsisakė pakartotinai duoti tokius balso pavyzdžius dėl kito atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-00506-14. Asmeniui, atsisakius duoti pavyzdžius lyginamajam tyrimui, prokurorui priėmus nutarimą, jis (nutarimas) asmeniui būtų privalomas (LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d.). Visgi nagrinėjamu atveju prokuroras J. L. 2015 m. vasario 20 d. pažymoje konstatavo, kad dar 2003 m. spalio 5 d. buvo paimti J. K. balso pavyzdžiai, kurie iki šiol buvo saugomi Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente. Prie pažymos nurodyta, kad pridedamas ir mini diskas „Soni mini Disc-80“ su 2003 m. spalio 15 d. paimtais J. K. balso pavyzdžiais. Šios pažymos (įskaitant jos priedus) pagrindu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras I. M. nutarė ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 04-1-0001-02 2003 m. spalio 15 d. paimtus J. K. balso pavyzdžius panaudoti ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 07-1-00506-14. Tokie veiksmai atitiko LR BPK 162 straipsnio reikalavimus. Nustatytos aplinkybės paneigia skunde nurodytas aplinkybes, jog prokuroras, perduodamas vyriausiam prokurorui I. M. mini diską „Soni mini Disc-80“ su 2003 m. spalio 15 d. paimtais J. K. balso pavyzdžiais, suvokė savo veiksmų neteisėtumą (subjektyvioji pusė), nes diskas su J. K. balso pavyzdžiais buvo perduotas vyriausiajam prokurorui tuo tikslu, jog, šiam sankcionavus, juos (balso pavyzdžius) būtų galima panaudoti kitame prokuroro J. L. atliekamame ikiteisminiame tyrime (LR BPK 162 str.). Bylos duomenys paneigia ir tai, kad buvo viešas (neapibrėžtam asmenų ratui) duomenų apie privatų J. K. gyvenimą paskelbimas, nes 2015 m. vasario 20 d. J. K. balso pavyzdžiai buvo perduoti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiam prokurorui I. M., t. y. teisėsaugos institucijos valstybės pareigūnui, kuris privalo saugoti įslaptintą informaciją, nesinaudoti ir neleisti kitiems asmenims naudotis tarnybine ar kita konfidencialia informacija kitaip, negu nustato įstatymai (Prokuratūros įstatymo 20 str. 1 d. 7 p.). Tuo tarpu vykdant 2015 m. vasario 20 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro I. M. nutarimą bei 2015 m. vasario 20 d. J. L. pavedimą atlikti objektų tyrimą ikiteisminiame tyrime Nr. 07-1-00506-14, 2015 m. vasario 23 d. ne prokuroras J. L., o Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas D. R. mini diską „Soni mini Disc-80“ su 2003 m. spalio 15 d. paimtais J. K. balso pavyzdžiais perdavė Lietuvos teismo ekspertizės centro Fonoskopinių ekspertizių skyriui. Nurodytas aplinkybes įrodo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo D. R. 2015 m. vasario 23 d. raštas Nr. 17.2.-2235 „Dėl fonoskopinio tyrimo atlikimo ir rašytinės specialisto išvados pateikimo ypatingos skubos tvarka“.

Remiantis aukščiau išdėstytu, konstatuotina, kad J. L. veiksmuose nėra visų nusikalstamos veikos, numatytos LR 168 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl atsisakytina pradėti privataus kaltinimo procesą pagal pareiškėjo J. K. skundą.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4121 straipsnio 1 - 2 dalimis,

n u t a r ė:

atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal pareiškėjo J. K. skundą, pareikštą privataus kaltinimo tvarka.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti apskųsta Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                  Jurgita Petrauskienė