Civilinė byla Nr. e2A-438-370/2022
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00392-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 7 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-529-613/2021 pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Parakis“ ir bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Lamortas“, atstovaujamos nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Tavix“, ieškinį atsakovams G. M. ir V. T. dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Parakis“ (toliau – ir ieškovė 1) 2020 m. gruodžio 30 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla
Nr. e2-529-613/2021), kuriuo prašė priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų G. M. ir V. T. 62 739,29 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovas G. M. laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 3 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d. buvo UAB „Lamortas“ vadovas, laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 29 d. iki 2019 m. gegužės 2 d. UAB „Lamortas“ akcininkas ir vadovas buvo atsakovas V. T., laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. rugsėjo 23 d. UAB „Lamortas“ vadovas buvo Airijos Respublikos pilietis T. O.. Ieškovė 1 ir UAB „Lamortas“ 2018 m. rugpjūčio 1 d. sudarė rangos sutartį Nr. 2018/08/01, kurios pagrindu ieškovė 1 įsipareigojo atlikti valstybės įmonės (toliau – VĮ) Lietuvos oro uostai, Palangos filialo dalies stogo remonto darbus, o UAB „Parakis“ įsipareigojo sumokėti ieškovei 1 už atliktus darbus (bendra darbų kaina – 99 386,10 Eur). Ieškovė 1 visus statybos rangos darbus atliko, tačiau UAB „Lamortas“ buvo sumokėjusi ieškovei 1 tik 20 000 Eur (avansą), nors užsakovė UAB „RGB statyba“ sumokėjo UAB „Lamortas“ už ieškovės 1 atliktus statybos rangos darbus.
3. Nurodė, jog ieškovei 1 tapo žinoma, kad: 1) didelė dalis į UAB „Lamortas“ banko sąskaitas pervestų piniginių lėšų (įskaitant ir užsakovo UAB „RGB statyba“ pervestą atlyginimą už statybos rangos darbus, kuriuos realiai atliko ieškovė 1) nedelsiant būdavo nuimamos grynaisiais banko kortele arba pervedamos į E. S. ar G. M. banko sąskaitas; 2) iš UAB „Lamortas“ banko sąskaitos AB Šiaulių banke 2018 m. lapkričio 15 d. buvo pervesta 11 008 USD, 2018 m. lapkričio 19 d. pervesta 12 329,59 USD įmonei Hong Kong Century Wing Wah trading limited; 3) iš UAB „Lamortas“ banko sąskaitos AB Šiaulių banke 2018 m. lapkričio 30 d. buvo pervesta 10 000 Eur paskola mažajai bendrijai (toliau – MB) „Marlaidas“, kuri buvo įsteigta ir įregistruota Juridinių asmenų registre dieną prieš paskolos suteikimą, t. y. 2018 m. lapkričio 29 d. 4) užsakovė UAB „RGB statyba“ įmonės vadovui G. M. 2018 m. rugsėjo 19 d. išmokėjo 2 400 Eur, 2018 m. rugsėjo 27 d. – 5 000 Eur, 2018 m. lapkričio 2 d. išmokėjo 5 000 Eur, taip pat užsakovė UAB „RGB statyba“ 2018 m. lapkričio 28 d. UAB „Lamortas“ vadovui V. T. išmokėjo 15 864 Eur. Nurodė, kad atsakovai, siekdami pasisavinti UAB „Lamortas“ pinigines lėšas, fiktyviai pakeitė bendrovės vadovą, juo paskirdami Airijos Respublikos pilietį T. O., tačiau byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog T. O. būtų faktiškai perėmęs bendrovės valdymą.
4. Nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1289-479/2019 UAB „Lamortas“ buvo iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta MB „Tavix“. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi patvirtinti bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp kurių ir ieškovės 1 62 739,29 Eur finansinis reikalavimas. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-787-265/2020 (toliau – tyčinio bankroto byla) UAB „Lamortas“ bankrotą pripažino tyčiniu, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1739-241/2020, Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartis palikta nepakeista. Tyčinio bankroto byloje Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad buvę UAB „Lamortas“ vadovai G. M. ir V. T. nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su bendrovės valdymu, ir toks G. M. ir V. T. veikimas (neveikimas) yra tyčinio bankroto požymis.
5. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Lamortas“, atstovaujama nemokumo administratorės MB „Tavix“ (toliau – ir ieškovė 2), 2021 m. kovo 6 d. kreipėsi į teismą (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1860-852/2021) su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų G. M. ir V. T. 67 672,64 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
6. Nurodė, kad įvertinus bendrovės tyčinio bankroto byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad UAB „Lamortas“ tapo nemoki vėliausiai 2018 m. gruodžio mėn. Pažymėjo, kad didelė dalis į UAB „Lamortas“ banko sąskaitas pervestų piniginių lėšų nedelsiant būdavo nuimamos grynaisiais banko kortele arba pervedamos į E. S. ar G. M. banko sąskaitas: 2018 m. kovo 29 d. E. S. pervesta 2 690 Eur suma, 2018 m. kovo 30 d., 2018 m. balandžio 3 d., 2018 m. gegužės 23 d. – 1 000 Eur, 2018 m. gegužės 24 d. – 600 Eur, 1 400 Eur ir 1 500 Eur, 2018 m. birželio 5 d. pervesta G. M. 1 310 Eur, o E. S. – 1 300 Eur ir kt. Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad iš UAB „Lamortas“ banko sąskaitos 2018 m. lapkričio 19 d. buvo pervesta 12 329,59 Eur bendrovei Hong Kong Century Wing Wah trading limited, mokėjimo paskirtis – kontraktas, 2018 m. lapkričio 30 d. MB „Marlaidas“ pervesta 10 000 Eur, mokėjimo paskirtis – paskola.
7. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad užsakovė UAB „RGB statyba“ G. M. 2018 m. rugsėjo 19 d. grynais sumokėjo 2 400 Eur, 2018 m. rugsėjo 27 d. – 5 000 Eur, 2018 m. lapkričio 2 d. – 5 000 Eur, 2018 m. lapkričio 28 d. UAB „Lamortas“ vadovui V. T. grynaisiais išmokėta 15 864 Eur suma. Duomenų, kad šios piniginės lėšos buvo įneštos į UAB „Lamortas“ įmonės sąskaitą, nėra. Nurodė, kad 2018 m. lapkričio 30 d. bendrovės suteikta paskola MB „Marlaidas“ vertintina kaip itin ekonomiškai nenaudingas UAB „Lamortas“ sandoris, nes MB „Marlaidas“ buvo įsteigta 2018 m. lapkričio 29 d., t. y. vieną dieną iki paskolos suteikimo.
8. Atsakovas G. M. su ieškovės 1 ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovas G. M. buvo UAB „Lamortas“ vadovas, tačiau 2018 m. lapkričio 15 d. notaro patvirtinta Akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi E. S. pardavė V. T. 100 vnt – t. y. 100 procentų vardinių paprastųjų UAB „Lamortas“ akcijų. Tą pačią dieną buvo sudarytas dokumentų priėmimo-pardavimo aktas Nr. 2018/11, pagal kurį naujasis UAB „Lamortas“ direktorius V. T. priėmė, o buvęs UAB „Lamortas“ direktorius G. M. perdavė visą bendrovės dokumentaciją. Naujasis UAB „Lamortas“ direktorius V. T. nurodė, kad dokumentus gavo, pretenzijų dėl dokumentų perdavimo ir buhalterinės apskaitos tvarkymo neturi. Akcijų pardavimo metu UAB „Lamortas“ nebuvo nemoki ir G. M. neturėjo pareigos inicijuoti UAB „Lamortas“ bankroto bylą. Pažymėjo, kad jokių įrodymų, kurie patvirtintų ieškinyje dėstomas aplinkybes apie tai, kad būtent atsakovas G. M. padarė ieškovei 1 62 739,29 Eur žalą, byloje nėra.
9. Atsakovas G. M. su ieškovės 2 ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovo G. M. įgaliojimai pasibaigė 2018 m. lapkričio 15 d. ir nuo tada faktinis vadovas buvo V. T., kuris buvo bendrovės vadovu paskirtas 2018 m. lapkričio 15 d., vadovo pareigas ėjo laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 29 d. iki 2019 m. gegužės 2 d. Laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d. bendrovės vadovo pareigas ėjo T. O., t. y. atsakovas, iki bendrovei iškeliant bankroto bylą, metus laiko nedalyvavo jos valdyme.
10. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Marius Bajoras 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2KT-40-790/2021 nutarė sujungti Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-1860-582/2021 ir Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-529-613/2021, prijungiant civilinę bylą Nr. e2-1860-582/2021 prie civilinės bylos Nr. e2-529-613/2021.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. spalio 11 d. sprendimu: 1) ieškovės 1 ieškinį tenkino – priteisė ieškovei 1 solidariai iš atsakovų G. M. ir V. T. 62 739,29 Eur padarytos žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 2) ieškovės 2 ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei 2 solidariai iš atsakovų G. M. ir V. T. 4 933,35 Eur padarytos žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 8 d. (pastaba: byla iškelta 2021 m. kovo 8 d.)) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškovės 2 ieškinio dalį atmetė.
12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Lamortas“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu teismui konstatavus, jog 1) UAB „Lamortas“ vadovai (atsakovai) neužtikrino tinkamo apskaitos vedimo ir neišsaugojo įmonės dokumentų, dėl to neįmanoma nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros; 2) UAB „Lamortas“ vadovai (atsakovai) sudarė nuostolingus ar ekonomiškai nenaudingus įmonei sandorius, priėmė kitus nuostolingus ar ekonomiškai nenaudingus įmonei sprendimus, kurie pažeidė UAB „Lamortas“ kreditorių, įskaitant ir ieškovės 1, turtinius interesus; 3) UAB „Lamortas“ veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos, taip pat buvo pažeistas atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumas; 4) UAB „Lamortas“ vadovai netinkamai vykdė įstatymuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Teismas padarė išvadą, kad nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą šiuos, UAB „Lamortas“ prie bankroto privedusius atsakovų G. M. ir V. T., kaip įmonės vadovų, veiksmus pripažinti neteisėtais veiksmais, už kuriuos kyla ir atsakovų civilinė atsakomybė prieš ieškovę 1, kaip UAB „Lamortas“ kreditorę.
13. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad UAB „Lamortas“, vadovaujant atsakovams, gauti pinigai iš užsakovo UAB „RGB statyba“, buvo pervesti į atsakovų sąskaitas, o UAB „Lamortas“ privesta prie bankroto, padarė išvadą, kad šios nurodytos aplinkybės patvirtina neteisėtus atsakovų veiksmus, nukreipus tiesiogiai prieš ieškovę 1 ir sudaro pagrindą atsakovų civilinei atsakomybei kilti pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnį.
14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė 1 neturi realių galimybių gauti savo finansinio reikalavimo patenkinimą UAB „Lamortas“ bankroto procese, nes bendrovė neturi jokio turto. Teismas padarė išvadą, kad jei atsakovai nebūtų atlikę neteisėtų veiksmų, t. y. būtų sąžiningai ir teisėtai organizavę UAB „Lamortas“ veiklą, atsiskaitymus vykdę per banko sąskaitas, o ne nusiimdami visas įmonės lėšas nuo sąskaitų ar persivesdami į savo sąskaitas, nesudarę akivaizdžiai nesąžiningų ir ekonomiškai nuostolingų sandorių su susijusiomis įmonėmis, vedę buhalterinę apskaitą ir išsaugoję įmonės dokumentus, ieškovei 1 nebūtų buvusi padaryta žala, nes ji būtų galėjusi nukreipti skolos išieškojimą į užsakovo UAB „RGB statyba“ pervestas lėšas ar kitas UAB „Lamortas“ gautas pajamas.
15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė 2 pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo po to, kai ieškinį pareiškė bendrovės kreditorius UAB „Parakis“, taip pat nustatė, kad ieškovės 2 prašomą priteisti žalos atlyginimą sudaro 62 739,29 Eur ieškovės 1 kreditorinis reikalavimas patvirtintas bankroto byloje, 3 642 Eur administravimo išlaidos ir 1 291,35 Eur VSDFV Klaipėdos skyriaus kreditorinis reikalavimas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės 2 ieškinys gali būti tenkinamas tiek, kiek neapima ieškovės 1 ieškinio reikalavimo dalies (4 933,35 Eur).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Apeliaciniu skundu atsakovas G. M. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovių ieškinius atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Pirmosios instancijos teismas objektyviai neįvertino aplinkybės, kad 2018 m. lapkričio 15 d. notaro patvirtinta Akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi E. S. pardavė V. T. 100 vnt. – t. y. 100 procentų vardinių paprastųjų UAB „Lamortas“ akcijų. Tą pačią dieną buvo sudarytas Dokumentų priėmimo-pardavimo aktas Nr. 2018/11, pagal kurį naujasis UAB „Lamortas“ direktorius V. T. priėmė, o buvęs UAB „Lamortas“ direktorius G. M. perdavė visą bendrovės dokumentaciją. Naujasis UAB „Lamortas“ direktorius V. T. nurodė, kad dokumentus gavo, pretenzijų dėl dokumentų perdavimo ir buhalterinės apskaitos tvarkymo neturi. Akcijų pardavimo metu UAB „Lamortas“ nebuvo nemoki ir G. M. neturėjo pareigos inicijuoti UAB „Lamortas“ bankroto bylą.
16.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas G. M. nuo 2018 m. lapkričio 15 d. bendrovės veikloje nebedalyvavo, tačiau jo bendrovės valdymo laikotarpiu, UAB „Lamortas“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma įstatymo nustatyta tvarka ir visi su bendrovės veikla susiję dokumentai buvo perduoti V. T.. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teismas, priimdamas sprendimą, iš esmės vadovavosi prielaidomis, objektyviai neįvertinęs byloje esančių duomenų.
16.3. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad būtent atsakovas G. M. padarė ieškovei 1 62 739,29 Eur žalą, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė klausimą dėl atsakovų solidariosios atsakomybės taikymo, nes teismas turėjo individualizuoti kiekvieno atsakovo neteisėtus veiksmus.
16.4. Pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė byloje bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, nes iš dalies tenkinęs ieškovės 2 ieškinį, teismas turėjo iš dalies priteisti atsakovui G. M. iš ieškovės 2 patirtas bylinėjimosi išlaidas.
17. Ieškovė 1 atsiliepimu į atsakovo G. M. apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo pakeisti BUAB „Lamortas“ jos procesinių teisių šioje byloje perėmėja UAB „Parakis“. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
17.1. Priešingai nei nurodo atsakovas G. M., byloje esantys įrodymai patvirtina, kad buvę UAB „Lamortas“ vadovai (G. M. ir V. T.) niekada ir nesiruošė atsiskaityti su UAB „Parakis“, visas tiek iš užsakovo UAB „RGB statyba“, tiek iš smulkesnių darbų gautas sumas nedelsiant nuimdami nuo bendrovės banko sąskaitų arba atsiskaitymus priimdami tik grynaisiais pinigais.
17.2. Nors atsakovas G. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nuo 2018 m. lapkričio 15 d. bendrovės veikloje nebedalyvavo, tačiau dėl šios atsakovo G. M. gynybinės pozicijos ir jo pateiktų rašytinių įrodymų buvo pasisakyta tyčinio bankroto byloje priimtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1739-241/2020. Nurodytoje nutartyje buvo konstatuota, kad visi bendrovės dokumentai 2018 m. gruodžio mėnesį buvo atiduoti atsakovui G. M., taip pat konstatuota, kad atsakovas G. M. turėjo bankinius prisijungimus prie bendrovės banko sąskaitų.
17.3. Ieškovė 1 ir ieškovė 2 2021 m. spalio 5 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kurios pagrindu, ieškovė 2 perleido ieškovei 1 visas reikalavimo teises į atsakovus, kurių pagrindu šioje byloje buvo pareikštas ieškovės 2 ieškinys atsakovams dėl žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, atsirado pagrindas ieškovei 1 perimti ir ieškovės 2 procesines teises šioje byloje.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
19. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tenkintas ieškovės 1 ieškinys ir iš dalies patenkintas ieškovės 2 ieškinys, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).
Dėl ieškovės 2 pakeitimo
20. CPK 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas; teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.
21. Ieškovė 1 pateikė prašymą pakeisti BUAB „Lamortas“ jos procesinių teisių šioje byloje perėmėja UAB „Parakis“. Kartu su prašymu ieškovė 1 pateikė 2021 m. spalio 5 d. reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu BUAB „Lamortas“ atlygintinai perleido UAB „Parakis“ visas BUAB „Lamortas“ reikalavimo teises bei su jomis susijusias papildomas teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas, palūkanas ir kt.) į buvusius BUAB „Lamortas“ vadovus G. M. ir V. T. dėl 67 672,64 Eur žalos atlyginimo, kurių pagrindu pareikštas ir nagrinėjamas ieškinys Klaipėdos apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-529-613/2021. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti ieškovę BUAB „Lamortas“ jos procesinių teisių perėmėja UAB „Parakis“.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
22. Apeliantas apeliaciniame skunde prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apelianto teigimu, teismo sprendimo trūkumų ištaisymui ir šalių ginčo teisingam išsprendimui apeliacine tvarka apeliacinis skundas nagrinėtinas žodinio proceso tvarka, nes yra būtina apklausti naujus liudytojus ir atsakovą V. T., kuris nebuvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme.
23. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.
24. Šiuo aspektu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakoma, kad nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022).
25. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Byloje prašoma apklausti liudytojus, tačiau apeliantas nenurodo objektyvių argumentų ir nepateikia duomenų, kokias bylai reikšmingas aplinkybes prašomi apklausti asmenys galėtų patvirtinti arba paneigti, todėl nėra aplinkybių, kurios leistų manyti, kad byla pagal apeliacinį skundą galėtų būtų išnagrinėta išsamiau surengiant žodinį teismo posėdį. Teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeidžia šalių teisių ir užtikrina civilinio proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų įgyvendinimą, todėl teisėjų kolegija apelianto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkina.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
26. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Lamortas“ įregistruota 2017 m. gruodžio 8 d. Vadovaujantis VĮ Registrų centro duomenimis, laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 8 d. iki 2017 m. gruodžio 14 d. įmonės vadovė registruota – E. P., laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 14 d. iki 2018 m. balandžio 5 d. registruotas įmonės vadovas – E. S., nuo 2018 m. balandžio 5 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d. registruotas įmonės vadovas – G. M. (išrinkimo data – 2018 m. balandžio 3 d., įgaliojimų pabaigos data – 2018 m. lapkričio 15 d.), nuo 2018 m. lapkričio 29 d. iki 2019 m. gegužės 2 d. registruotas įmonės vadovas – V. T. (išrinkimo data – 2018 m. lapkričio 15 d., įgaliojimų pabaigos data – 2018 m. lapkričio 28 d.), laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki įmonės bankroto bylos iškėlimo registruotas įmonės vadovas T. O. (išrinkimo data – 2018 m. lapkričio 29 d., įgaliojimų pabaigos data – 2019 m. rugsėjo 10 d.).
27. UAB „Lamortas“, atstovaujama direktoriaus G. M., ir UAB „Parakis“, atstovaujama direktoriaus R. B., 2018 m. rugpjūčio 1 d. sudarė Rangos sutartį Nr. 2018/08/01, kurios pagrindu šalys susitarė dėl VĮ Lietuvos oro uostai, Palangos filialo dalies stogo remonto darbų.
28. 2018 m. lapkričio 15 d. notaro patvirtinta akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi E. S. pardavė V. T. 100 vnt. vardinių paprastųjų UAB „Lamortas“ akcijų. 2018 m. lapkričio 15 d. buvo sudarytas dokumentų priėmimo–pardavimo aktas, pagal kurį naujasis įmonės direktorius V. T. priėmė, o G. M. perdavė įmonės dokumentus.
29. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi civilinėje byloje
Nr. eB2-1289-479/2019 UAB „Lamortas“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta MB „Tavix“.
30. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinėje byloje
Nr. eB2-787-265/2020 BUAB „Lamortas“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartyje padaryta išvada, kad buvę UAB „Lamortas“ vadovai G. M. ir V. T. nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, ir toks G. M. ir V. T. veikimas (neveikimas) buvo tyčinio bankroto požymis.
31. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje
Nr. e2-1739-241/2020 Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartį paliko nepakeistą.
Dėl apelianto neteisėtų veiksmų
32. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovų neteisėti veiksmai, kuriais ieškovei 1 buvo padaryta žala, buvo nustatyti tyčinio bankroto byloje. Apelianto vertinimu, nuo 2018 m. lapkričio 15 d. bendrovės veikloje nebedalyvavo, tačiau jo bendrovės valdymo laikotarpiu, UAB „Lamortas“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma įstatymo nustatyta tvarka ir visi su bendrovės veikla susiję dokumentai buvo perduoti V. T.. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti.
33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, 41 punktas; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 41 punktas).
34. Pasisakydamas dėl juridinio asmens (įmonės) vadovo civilinės atsakomybės dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, teismui pripažįstant bankrotą tyčiniu, yra įvertinama įmonės veiklos visuma ir padaroma išvada, jog buvo kryptingai siekiama bankroto. Todėl galima preziumuoti, kad neatsiskaitymas su kreditoriais yra nulemtas būtent tų veiksmų, kurie privedė įmonę prie tyčinio bankroto. Vis dėlto, tyčiniu bankrotu laikomi ne tik atvejai, kai įmonė tyčia privedama prie bankroto, bet ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis. Jei įmonės turtinė padėtis jau buvo sunki iki veiksmų, lėmusių tyčinio bankroto pripažinimą, atlikimo, dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų gali būti priežastiniu ryšiu nesusiję su tyčiniu bankrotu – šie reikalavimai liktų nepatenkinti, nepriklausomai nuo to, ar būtų atlikti tyčinį bankrotą lėmę veiksmai. Dėl šios priežasties prezumpcija, kad nepatenkinti kreditorių reikalavimai laikytini žala, kurią lėmė dėl tyčinio bankroto kalto asmens veiksmai, gali būti paneigta šiam asmeniui įrodžius, jog visi nepatenkintų kreditorių reikalavimai ar dalis jų būtų atsiradę net ir nesant tyčinio bankroto, t. y. nėra priežastiniu ryšiu susiję su veiksmais, lėmusiais tyčinio bankroto pripažinimą. Tokį įrodinėjimo naštos perkėlimą kaltam dėl tyčinio bankroto asmeniui, siekiančiam išvengti žalos atlyginimo, pateisina ir aplinkybė, kad šis asmuo geriausiai žino įmonės veiklos aplinkybes, jos finansinę padėtį iki ir po veiksmų, privedusių prie tyčinio bankroto, atlikimo, todėl būtent šis asmuo turi didesnę galimybę įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kreditorius, reikalaujantis žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 47 punktas).
35. Kaip nurodo kasacinis teismas, juridinio asmens bankroto pripažinimas tyčiniu turi esminę (ir kartu išskirtinę) reikšmę tokio juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų įrodinėjimo ir nustatymo kontekste: 1) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, kitaip negu bendrais vadovo civilinės atsakomybės atvejais, nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų – faktinės aplinkybės, nustatytos sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir susijusios su vadovo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, laikytinos prejudiciniais faktais. Toks kvalifikavimas reiškia, kad civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese ne tik nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų, bet tokie veiksmai apskritai nebegali būti kvestionuojami (CPK 182 straipsnio 2 dalis, 279 straipsnio 4 dalis); 2) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, taip pat nereikia įrodinėti žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio, kaip būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – pripažinus bankrotą tyčiniu, preziumuojamas šių dviejų sąlygų egzistavimas (CPK 182 straipsnio 4 punktas). Pažymėtina, kad prezumpcijos teisinė reikšmė yra kitokia negu prejudicinių faktų – prezumpcija lemia įrodinėjimo naštos perskirstymą (faktinės aplinkybės, sudarančios prezumpcijos turinį, laikomos nustatytomis, nebent atitinkama bylos šalis jas paneigia įstatymo nustatyta tvarka), o šis įrodinėjimo naštos perskirstymas civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese reiškia, kad juridinio asmens vadovui, kaip atsakovui, tenka pareiga įrodinėti, jog neegzistuoja žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys; 3) pati formuluotė „tyčinis bankrotas“ patvirtina, kad juridinis asmuo gali būti privestas prie bankroto tik tyčiniais, t. y. kaltais, veiksmais, vadinasi, juridinio asmens vadovo kaltė, kaip jo civilinės atsakomybės sąlyga, yra neatsiejamai susijusi su jo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, todėl laikytina, kad, pripažinus bankrotą tyčiniu, kartu su neteisėtais veiksmais yra nustatyta (prejudicinių faktų forma) ir vadovo kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018).
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad prieš pasisakant dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų, nagrinėjamu atveju būtina įvertinti apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė jo statusą BUAB „Lamortas“, nes de facto (faktiniu) vadovas aktualiu laikotarpiu buvo atsakovas V. T..
37. Teisėjų kolegijos vertinimu, tyčinio bankroto byloje nustatytos faktinės aplinkybės gali būti vertinamos kaip prejudiciniai faktai sprendžiant dėl apelianto atsakomybės šioje byloje, nes apeliantas kaip suinteresuotas asmuo dalyvavo tyčinio bankroto byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartyje civilinėje byloje
Nr. eB2-787-265/2020 nustatė, kad:
37.1. Didelė dalis į ieškovės 2 sąskaitas pervestų lėšų nedelsiant būdavo išgryninamos arba pervedamos į buvusių įmonės vadovų E. S. arba G. M. banko sąskaitas, t. y. 2018 m. kovo 29 d. E. S. pervesta 2 690 Eur, 2018 m. kovo 30 d., 2018 m. balandžio 3 d., 2018 m. gegužės 23 d. – 1 000 Eur, 2018 m. gegužės 24 d. – 600 Eur, 1 400 Eur ir 1 500 Eur, 2018 m. birželio 5 d. pervesta G. M. 1 310 Eur, o E. S. – 1 300 Eur.
37.2. Ieškovė 2 2018 m. lapkričio 19 d. pervedė 12 329,59 Eur bendrovei Hong Kong Century Wing Wah trading limited, mokėjimo paskirtis – kontraktas. 2018 m. lapkričio 30 d. BUAB „Lamortas“ pervedė MB „Marlaidas“ 10 000 Eur sumą, mokėjimo paskirtis – paskola.
37.3. UAB „RGB statyba“ G. M. 2018 m. rugsėjo 19 d. grynaisiais pinigais sumokėjo 2 400 Eur, 2018 m. rugsėjo 27 d. – 5 000 Eur, 2018 m. lapkričio 2 d. – 5 000 Eur. 2018 m. lapkričio 28 d. UAB „Lamortas“ vadovui V. T. grynaisiais pinigais buvo išmokėta 15 864 Eur. Duomenų, kad šios lėšos buvo įneštos į UAB „Lamortas“ sąskaitą, byloje nėra.
37.4. Suteikta paskola MB „Marlaidas“ yra atsakovei BUAB „Lamortas“ ekonomiškai nenaudingas sandoris, nes ieškovė 2 tapo nemoki vėliausiai 2018 m. gruodžio mėn., todėl tikėtina, jog tiek G. M., tiek V. T. jau anksčiau buvo žinoma apie blogą įmonės turtinę padėtį. MB „Marlaidas“ buvo įsteigta 2018 m. lapkričio 29 d., t. y. vieną dieną iki paskolos suteikimo. MB „Marlaidas“ steigėjas ir direktorius buvo M. M., kurį UAB „Lamortas“ įgaliojo atsiimti ir pateikti su UAB „Lamortas“ susijusius dokumentus VĮ Registrų centrui, t. y. nurodytas asmuo buvo susijęs su UAB „Lamortas“.
37.5. Bankroto administratorei nėra perduoti įmonės finansiniai dokumentai, todėl teismas neturi galimybės patikrinti ir įvertinti UAB „Lamortas“ 2018 m. lapkričio 19 d. pervestos 12 329,59 Eur sumos bendrovei Hong Kong Century Wing Wah trading limited pagrįstumo. Tačiau įvertinęs tai, kad UAB „Lamortas“ tuo metu turėjo finansinių sunkumų ir įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui bei kitiems kreditoriams, teismas sprendė, jog šiuo mokėjimu, tikėtina, buvo pažeista atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarka.
37.6. Faktinis UAB „Lamortas“ vadovas iki bankroto bylos iškėlimo buvo V. T., nors 2018 m. lapkričio 28 d. vienintelio akcininko V. T. sprendimu UAB „Lamortas“ vadovu nuo 2018 m. lapkričio 29 d. buvo paskirtas T. O., tačiau jis įmonės vadovu įregistruotas tik 2019 m. gegužės 2 d., t. y. siekiant išvengti atsakomybės dėl bankroto.
37.7. Buvę UAB „Lamortas“ vadovai G. M. ir V. T. nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, ir toks G. M. ir V. T. veikimas (neveikimas) yra tyčinio bankroto požymis. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai ir nustatytų aplinkybių visetas leidžia konstatuoti priežastinį ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, todėl UAB „Lamortas“ bankrotas pripažintinas tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktai).
38. Teisėjų kolegija, įvertinusi šios nutarties 37.1 – 37.7 papunkčiuose pateiktus išaiškinimus dėl BUAB „Lamortas“ tyčinio bankroto byloje vertintų aplinkybių apimties bei nustatytų aplinkybių prejudicialumo, apelianto argumentus, kad jis nebuvo BUAB „Lamortas“ de facto (faktinis) vadovas, atmeta kaip visiškai nepagrįstus ir prieštaraujančius Klaipėdos apygardos teismo nustatytoms aplinkybėms ir pateiktiems išaiškinimams.
Dėl ieškovėms padarytos žalos atlyginimo
39. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė 1 neturi realių galimybių gauti savo finansinio reikalavimo patenkinimą UAB „Lamortas“ bankroto procese, nes bendrovė neturi jokio turto, padarė išvadą, kad jei atsakovai nebūtų atlikę neteisėtų veiksmų, ieškovei 1 nebūtų buvusi padaryta žala, nes ji būtų galėjusi nukreipti skolos išieškojimą į užsakovo UAB „RGB statyba“ pervestas lėšas ar kitas UAB „Lamortas“ gautas pajamas. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškovės 2 prašomą priteisti žalos atlyginimą sudaro 62 739,29 Eur ieškovės 1 finansinis reikalavimas, patvirtintas bankroto byloje, 3 642 Eur administravimo išlaidos ir 1 291,35 Eur VSDFV Klaipėdos skyriaus kreditorinis reikalavimas, padarė išvadą, jog ieškovės 2 ieškinys gali būti tenkinamas tiek, kiek neapima ieškovės 1 ieškinio reikalavimo dalies (4 933,35 Eur).
40. Apeliantas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog būtent apeliantas padarė ieškovei 1 62 739,29 Eur žalą, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė klausimą dėl atsakovų solidariosios atsakomybės taikymo, t. y. teismas turėjo individualizuoti kiekvieno atsakovo neteisėtus veiksmus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.
41. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ši nuostata suponuoja, kad įmonės vadovas ar dalyvis, kurie laiku nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, atsako tik už tą žalą, kuri susijusi teisiniu ryšiu su jų neteisėtais veiksmais – delsimu laiku inicijuoti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014 ir kt.).
42. CK 2.87 straipsnio, nustatančio juridinio asmens valdymo organų narių pareigas, 7 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jeigu įstatymai, steigimo dokumentai ir sutartis nenumato kitaip.
43. Pagal CK 2.87 straipsnio 1–6 dalių nuostatas juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. Šie veiklos principai įpareigoja įmonės valdymo organus veikti išimtinai įmonės interesais, užtikrinti stabilią, efektyvią įmonės veiklą. Kasacinio teismo praktikoje CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos juridinio asmens valdymo organų narių pareigos įvardijamos kaip fiduciarinės, t. y. pasitikėjimu tarp įmonės ir jos valdymo organų grįstos pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2013). Aplinkybė, ar įmonės valdymo organai, tarp jų – įmonės vadovas, nepažeidė fiduciarinių pareigų, nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).
44. Kasacinio teismo išaiškinimai patvirtina, kad juridinio asmens bankroto pripažinimas tyčiniu turi esminę (ir kartu išskirtinę) reikšmę tokio juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų įrodinėjimo ir nustatymo kontekste: 1) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, kitaip negu bendrais vadovo civilinės atsakomybės atvejais, nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų – faktinės aplinkybės, nustatytos sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir susijusios su vadovo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, laikytinos prejudiciniais faktais. Toks kvalifikavimas reiškia, kad civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese ne tik nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų, bet tokie veiksmai apskritai nebegali būti kvestionuojami (CPK 182 straipsnio 2 dalis, 279 straipsnio 4 dalis); 2) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, taip pat nereikia įrodinėti žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio, kaip būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – pripažinus bankrotą tyčiniu, preziumuojamas šių dviejų sąlygų egzistavimas (CPK 182 straipsnio 4 punktas). Pažymėtina, kad prezumpcijos teisinė reikšmė yra kitokia negu prejudicinių faktų – prezumpcija lemia įrodinėjimo naštos perskirstymą (faktinės aplinkybės, sudarančios prezumpcijos turinį, laikomos nustatytomis, nebent priešinga bylos šalis jas paneigia įstatymo nustatyta tvarka), o šis įrodinėjimo naštos perskirstymas civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese reiškia, kad juridinio asmens vadovui, kaip atsakovui, tenka pareiga įrodinėti, kad neegzistuoja žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys. Tačiau šioms dviem teisinėms kategorijoms (prejudiciniams faktams ir prezumpcijoms) būdingas bendras ypatumas – ieškovui nereikia įrodinėti faktinių aplinkybių, sudarančių pirmiau įvardytų prejudicinių faktų ir prezumpcijų turinį; 3) pati formuluotė „tyčinis bankrotas“, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad juridinis asmuo gali būti privestas prie bankroto tik tyčiniais, t. y. kaltais, veiksmais, vadinasi, juridinio asmens vadovo kaltė, kaip jo civilinės atsakomybės sąlyga, yra neatsiejamai susijusi su jo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, todėl laikytina, kad, pripažinus bankrotą tyčiniu, kartu su neteisėtais veiksmais yra nustatyta (prejudicinių faktų forma) ir vadovo kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018).
45. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje anksčiau nurodytus argumentus, konstatuoja, kad civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procesui būdingas specifinis civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų juridinio asmens vadovo atsakomybei atsirasti, įrodinėjimo procesas: dvi civilinės atsakomybės sąlygos – vadovo neteisėti veiksmai ir kaltė – laikytinos nustatytomis prejudicinių faktų forma, kitos dvi civilinės atsakomybės sąlygos – žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys – yra preziumuojamos. Juridinio asmens vadovas, pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto, gali gintis, siekdamas paneigti šias prezumpcijas, tačiau dar kartą akcentuotina, kad būtent jam ir tenka procesinė pareiga įrodinėti, kad jo veiksmai nėra žalos atsiradimo pagrindas.
46. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad atsakovai netinkamai vykdė savo, kaip vadovų pareigas, rėmėsi įsiteisėjusiais teismų sprendimais, visų pirma tyčinio bankroto byloje nustatytais faktais (nutarties 37.1 – 37.7 papunkčiai). Visi šie atsakovų veiksmai, sudaryti sandoriai, tyčinio bankroto byloje išsamiai išanalizuoti ir vertinti kaip atsakovų neteisėti veiksmai, bendrovei ekonomiškai nenaudingi sandoriai ginčui aktualiu laikotarpiu, pabloginę finansinę padėtį ir apriboję bendrovės kreditorių galimybę gauti reikalavimų patenkinimą bei sudarę pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu.
47. Kaip buvo minėta, pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad nebuvo nustatyti ir įrodyti kiekvieno iš atsakovų neteisėti veiksmai dėl padarytos žalos. Priešingai, prejudicinių faktų pagalba buvo nustatyti ne tik atsakovų neteisėti veiksmai, bet ir kaltė dėl neteisėtų veiksmų atlikimo, kuri remiantis CK 6.248 straipsnio 1 dalies bendra taisykle yra preziumuojama, o remiantis kasacinio teismo praktika dėl tyčinio bankroto bylose nustatytų aplinkybių vertinimo laikytina prejudiciniu faktu, nes juridinis asmuo gali būti privestas prie bankroto tik tyčiniais, t. y. kaltais, veiksmais. Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė, jokių argumentų ir nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, susijusias su ieškovėms padaryta žala, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą sprendimą.
Dėl solidarios civilinės atsakomybės
48. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka, kad jis ir atsakovas V. T. yra solidariai atsakingi už ieškovėms padarytą žalą.
49. Solidarioji civilinė atsakomybė atsiranda iš įstatymo arba prievolės dalykui esant nedaliam (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrą civilinės atsakomybės taisyklę skolininkų daugeto atveju prievolė yra dalinė (CK 6.5 straipsnis), bet deliktinės atsakomybės atveju nustatytos išimtys: CK 6.6 straipsnio 3 dalis bei CK 6.279 straipsnio 1 dalis įtvirtina solidariosios skolininkų pareigos prezumpciją, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Toks reguliavimas užtikrina nukentėjusio asmens intereso veiksmingai įgyvendinti teisę į žalos atlyginimą apsaugą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad solidarioji atsakomybė taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį nustatomas bendrininkavimas siaurąja prasme. Vienas iš tokių atvejų – objektyvusis bendrininkavimas, kai pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas. Jokio susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus nėra. Vis dėlto kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).
50. Nagrinėjamu atveju galima konstatuoti apelianto, kuris pripažintas ir de facto (faktiniu) bendrovės vadovu, ir nemokumo laikotarpiu bendrovei vadovavusio bendrovės vadovo V. T. objektyvųjį bendrininkavimą, kadangi jie veikė turėdami bendrą tikslą. Teisėjų kolegija sutinka ir su atskiru pirmosios instancijos teismo motyvuotu vertinimu dėl abiejų atsakovų tiesioginių veiksmų prieš ieškovę 1 kaip didžiausios kreditorės nukreipimo (sprendimo 74 punktas). Jokio protingo pagrindo priskirti atskiras žalos dalis atsakovams šiuo konkrečiu atveju nėra, nes tyčinio bankroto byloje nustatyti atsakovų bendri neteisėti veiksmai, buvo atliekami didinant žalą ieškovei 2 bei jos kreditoriams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovėms padarytą žalą priteisė solidariai iš atsakovų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo
51. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuoja CPK 93 straipsnyje įtvirtintos bendrosios nuostatos, kurios taikomos sprendžiant šį klausimą tiek pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 302 straipsnis), tiek ir kasaciniame teisme (CPK 340 straipsnio 5 dalis).
52. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (šio straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
53. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis iš bendrosios taisyklės yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
54. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė byloje bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, nes iš dalies tenkinęs ieškovės 2 ieškinį, teismas turėjo iš dalies priteisti apeliantui iš ieškovės 2 patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija neturi pagrindo sutikti.
55. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškovė 2 pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo po to, kai ieškinį pareiškė ieškovė 1, taip pat, jog ieškovės 2 prašomą priteisti žalą sudaro 62 739,29 Eur ieškovės 1 finansinis reikalavimas patvirtintas ieškovės 2 bankroto byloje, 3 642 Eur administravimo išlaidų ir 1 291,35 Eur VSDFV Klaipėdos skyriaus kreditorinis reikalavimas, padarė išvadą, kad ieškovės 2 ieškinys yra gali būti tenkintinas likusiose dalyje (4 933,35 Eur) kiek neapima UAB „Parakis“ ieškinio reikalavimo dalies (62 739,29 Eur).
56. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. spalio 5 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu ieškovė 2 atlygintinai perleido ieškovei 1 visas ieškovės 2 reikalavimo teises bei su jomis susijusias papildomas teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas, palūkanas ir kt.) į buvusius BUAB „Lamortas“ vadovus G. M. ir V. T. dėl 67 672,64 Eur žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, buvo pagrindas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, nes ieškinio pareiškimo metu ieškovė 2 turėjo teisėtą ir pagrįstą reikalavimo teisę, kuri pasibaigė pasikeitus faktinėms aplinkybėms, lemiančioms reikalavimo teisės bylos nagrinėjimo metu pasibaigimą (pvz., reikalavimo įvykdymas ar reikalavimo teisės pasibaigimas kitais pagrindais), o ieškovė 2 nepateikė tokio ieškinio reikalavimo atsisakymo, tokio reikalavimo atmetimas teismo procesiniu sprendimu dėl ginčo esmės lemia ne besąlyginį principo „pralaimėjęs moka“ taikymą, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, kadangi tai reikštų nesąžiningumą ieškovės 2 atžvilgiu, o priešingai – būtinybę įvertinti priežastis, dėl kurių susidarė apelianto bylinėjimosi išlaidos.
57. Šiuo konkrečiu atveju, byloje susiklostė situacija, kad ieškovės 2 ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo apėmė ir ieškovės 1 ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė 2, pareikšdama teisėtą ir pagrįstą reikalavimą, tiek materialiųjų, tiek procesinių ginčo santykių atžvilgiu elgėsi apdairiai ir rūpestingai, todėl jos negalima pripažinti kalta dėl apelianto, ginantis nuo šio ieškinio reikalavimo, patirtų bylinėjimosi išlaidų atsiradimo.
58. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
59. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgė į aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas iš esmės nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tik vadovaujantis proceso koncentracijos principu, tikslintina sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktas, nurodant, kad 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 4 933,35 Eur žalos atlyginimo dydį skaičiuojamos nuo 2021 m. kovo 8 d. (šios nutarties 11 punktas).
60. Atmetus apelianto apeliacinį skundą, ieškovė 1 įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė 1 nurodė, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pateikimą, susijusius teisinius veiksmus patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai.
61. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos). Kadangi ieškovės 1 patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija maksimalų priteistiną dydį, taip pat atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, jos priteistinos ieškovei iš apelianto (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
62. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. lapkričio 16 d. nutartimi atidėjo apeliantui 1 240 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimą iki teismo sprendimo Lietuvos apeliaciniame teisme priėmimo. Kadangi apelianto apeliacinis skundas atmetamas, žyminis mokestis už apeliacinį skundą, kurio mokėjimas apeliantui atidėtas iki sprendimo (nutarties) Lietuvos apeliaciniame teisme priėmimo (CPK 84 straipsnis), priteistinas valstybei iš apelianto.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
patenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Parakis“ prašymą ir pakeisti ieškovę bankrutavusią uždarąją akcinę bendrovę „Lamortas“, juridinio asmens kodas 304727523, jos procesinių teisių perėmėja ieškove uždarąja akcine bendrove „Parakis“, juridinio asmens kodas 140946493.
Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 11 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant, kad 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 4 933,35 Eur žalos atlyginimo sumą skaičiuotinos nuo 2021 m. kovo 8 d.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Parakis“, juridinio asmens kodas 140946493, iš atsakovo G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aštuonis šimtus eurus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš atsakovo G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 240 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų keturiasdešimt eurų) žyminį mokestį už apeliacinį skundą.
Teisėjai Danguolė Martinavičienė
Antanas Rudzinskas
Alma Urbanavičienė