Baudžiamoji byla Nr. 1-135-1007/2016

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22684-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2;1.1.7.2.7;

1.1.8.1; 1.2.4.5; 2.1.15.1.1;

2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4; 2.3.6.4.5.

(S)

AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 6 d.

Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Domeikienė,

sekretoriaujant Dianai Suščenovienei,

dalyvaujant prokurorei Alginai Giniotienei,

kaltinamajam R. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, esantis vaiko priežiūros atostogose iki vaikui sukaks treji metai, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2009-11-20 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (4 veikos), 187 straipsnio 3 dalį (3 veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 187 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnį – laisvės apribojimu 2 metams, bausmę atliko 2012-02-20;

2012-08-16 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnį – laisvės apribojimu 2 metams, bausmę atliko 2014-01-31;

2014-01-09 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 641 straipsnį – laisvės atėmimu 4 mėn.; vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirta bausmė subendrinta su 2012-08-16 nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 7 mėn.; vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2014-04-28 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 641 straipsnį – laisvės atėmimu 8 mėn.; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2014-01-09 nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 11 mėn., vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; bausmę atliko 2016-05-20;

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

R. P. 2016-05-14 apie 02.00 val., (duomenys neskelbtini), namuose tyčia vieną kartą batu apauta koja spyrė ant kėdės sėdinčiam G. R. į nosį, o šiam nuo suduoto smūgio nukritus ant grindų, vieną kartą spyrė į galvos sritį, taip padarydamas G. R. nosies kaulų lūžį, kas G. R. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą

Kaltinamasis R. P. teisme kaltu prisipažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Paaiškino, kad datos neatsimena, atėjo pas tetą, Papilėje. Teta sėdėjo apsiverkusi, todėl ne taip suprato, pamanė, kad ją mušė. Susiginčijo su pas tetą buvusiu nukentėjusiuoju ir prieš jį panaudojo fizinį smurtą, jam spyrė vieną kartą koja. Buvo neblaivus, tai įtakojo jo veiksmus. Suvokė, kad naudoja fizinį smurtą, tik nepagalvojo, kad tokie jo veiksmai taip gali sužaloti nukentėjusįjį. Galvojo jį tik pagąsdinti. Teta pradėjo šaukti, kad „oi, tu čia be reikalo, niekas manęs čia nemušė!“, tuomet jis atsiprašė, apsisuko ir išėjo. Su nukentėjusiuoju susitaikė, jis jo atsiprašė, nukentėjusysis jam jokių pretenzijų neturi. Sutinka su civiliniu ieškiniu ligonių kasai, kai gaus algą, jį sumokės.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir prokuroras sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 291 straipsnio numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal BPK 273 straipsnį.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. R. nurodė, kad 2016 m. gegužės mėnesio viduryje, tikslios dienos nepamena, jis pirmą kartą po to, kai buvo užsikodavęs ir ilgą laiką negėrė, pradėjo gerti alkoholį. Iš vakaro gėrė gyvenamajame name Papilėje pas tokią A. Ž. Pas ją nuėjo pasiimti dviračio, bet taip išėjo, kad ten užgėrė. Pas A. Ž. buvo P. K., su kuriuo jis jau buvo tą dieną gėręs. Taip jie visi trys pas A. Ž. namuose dar truputį išgėrė. Gėrė namuose, kambaryje. Jis sėdėjo prie televizoriaus. Jau naktį, kiek buvo valandų nepamena, pas A. Ž. į namą atėjo toks „peliukas", jo vardas R., kaip vėliau sužinojo P.. R. P. atėjo pas juos iš gretimo gyvenamojo namo. Kai R. P. atėjo, namuose pas A. Ž. kaip tik buvo užgesusi šviesa, todėl R. P. į jos namus atėjo pasišviesdamas prožektoriumi. Jis R. P. žinojo iš matymo, bet šiaip jie nėra draugai. R. P., įėjęs į kambarį, pradėjo šviesti su prožektoriumi ir pamatęs jį, prie jo pripuolė ir sėdinčiam ant kėdės vieną kartą koja, apauta batu įspyrė tiesiai į nosį. Jam tas R. P. spyris sukėlė fizinį skausmą, iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Jis suprato, kad jam sulaužė nosies kaulą. Nuo to smūgio jis nukrito ant kambario grindų. Kai jis nukrito, R. P. dar kartą koja spyrė jam į galvą. Paskui jis pajuto, kad R. P. jį pradėjo už rankos tempti iš kambario, nutempė iki virtuvės. Virtuvėje buvo P. K., kuris pamatęs, kad jį tempia, ant jo atsigulė, kad jo neištemptų. Tada R. P. jo nebetempė. Daugiau R. P. jam jokių smūgių nesudavė. Kitą dieną jis buvo su R. P. susitikęs, kai jie buvo blaivūs. R. P. pasakė, kad kažkokie jo draugai jam pasiskundė, kad jis prie to jo draugo kabinėjasi ir tada R. P., sužinojęs, kad jis yra pas jo kaimynę, sugalvojo jį pamokinti. Po to pokalbio jis su R. P. susitaikė, jis R. P. jokių pretenzijų neturi, prašo bylą nutraukti, jokio civilinio ieškinio nereiškia ir jokių pretenzijų R. P. nebeturi (16–17 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. K. nurodė, kad 2016 m. gegužės mėnesio viduryje, tikslios dienos nepamena, jis, kartu su draugu G. R., buvo namuose pas A. Ž., kur visi trys vartojo alkoholinius gėrimus. Vienu momentu, jiems begeriant, staiga name užgeso šviesa. Lauke tuo metu jau buvo naktis, todėl name paliko labai tamsu. Netrukus jis išgirdo, kaip kažkas įėjo į kambarį ir pamatė, kad švietėsi telefonu. Jis atpažino, kad tai buvo R. P.. R. P. priėjo prie sėdinčio G. R. ir pradėjo šiam kažką sakyti, šaukti, G. R. kažką atsakė atgal. Tuomet jis pamatė, kad R. P. staiga koja spyrė G. R. į veidą, nuo ko G. R. nukrito ant grindų. Po to jis dar girdėjo grumtynių garsus, todėl nusprendė įsikišti, apsikabino ant grindų gulintį G. R. ir R. P. pasakė, kad G. R. nebemuštų. Tuomet R. P. G. R. nebemušė ir iš A. Ž. namų išėjo. Netrukus atvažiavo greitoji med. pagalba ir policija (42–44 b. l.).

2016-06-13–2016-06-15 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. R. padarytas sužalojimas – nosies kaulų lūžis. Sužalojimas galėjo būti padarytas nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Tikėtina, kad sužalojimas padarytas tiesioginio trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. G. R. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (25 b. l.).

2016-07-13 įvykio vietos apžiūros protokole (su foto lentele) užfiksuota įvykio vietos – (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo apžiūra (8–11 b. l.).

Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad 2016-05-14 02.58 val. nukentėjusiajam G. R. nustatytas 2.29 promilių girtumas (13 b. l.).

Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad 2016-05-14 02.46 val. kaltinamajam R. P. nustatytas 2.37 promilių girtumas (69 b. l.).

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo R. P. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis 2016-05-14 apie 02.00 val., (duomenys neskelbtini), namuose tyčia vieną kartą batu apauta koja spyrė ant kėdės sėdinčiam G. R. į nosį, o šiam nuo suduoto smūgio nukritus ant grindų, vieną kartą spyrė į galvos sritį, taip padarydamas G. R. nosies kaulų lūžį, kas G. R. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, yra surinkta pakankamai.

Kaltinamasis jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybių neneigia, kaltu prisipažino visiškai, patvirtindamas aplinkybes, kad 2016-05-14 apie 02.00 val., (duomenys neskelbtini), namuose tyčia sužalojo nukentėjusįjį G. R.. Kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiojo G. R. ir liudytojo P. K. parodymai, bei rašytiniuose įrodymuose (2016-06-13–2016-06-15 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-07-13 įvykio vietos apžiūros protokole) esantys duomenys. Aptarti įrodymai yra vieni kitus papildantys ir esminių prieštaravimų juose nenustatyta.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir kilusias pasekmes R. P. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Veika padaryta tiesiogine neapibrėžta tyčia, nes kaltinamasis suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad dėl naudojamo smurto nukentėjusiajam gali būti sukeltas tiek fizinis skausmas arba padaryti įvairaus masto sveikatos sutrikdymai, šių padarinių nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurio iš jų atsiradimo.

Kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo.

Vadovaujantis LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktais, kaltinamojo R. P. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybe turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, taip pat kad veiką padarė būdamas recidyvistu.

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. P., teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (LR BK 54 str.), į tai, kad jis veikdamas tiesiogine tyčia padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), ši nusikalstama veika yra baigta, į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir motyvus, į tai, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, su juo susitaikė. Iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinamojo asmenybė nėra pavyzdinga. Kaltinamasis R. P. anksčiau ne kartą teistas, nusikaltimą padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (47–53 b. l.), baustas administracine tvarka (54–56 b. l.), įrašytas į VšĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centro įskaitą, diagnozuoti kiti specifiniai asmenybės sutrikimai (60 b. l.), 2016-07-05 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę R. P. netikslinga (65 b. l.), dirbantis pagal verslo liudijimą (95 b. l.), esantis vaiko priežiūros atostogose iki vaikui sukaks treji metai (96 b. l.).

Remiantis šiais duomenimis darytina išvada, kad R. P. yra linkęs daryti nusikaltimus, nors anksčiau teistas, tame tarpe ir už smurtinius nusikaltimus, taip pat ir bausmėmis, nesusijusiomis su laisvės atėmimu, išvadų dėl netinkamo elgesio nepadarė, padarė naują nusikaltimą, todėl, teismo vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant griežčiausią iš BK 38 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant šiek tiek didesnį už sankcijoje numatytą tokios bausmės vidurkį – 1 metus 6 mėnesius. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo diskrecija, todėl visais atvejais vertinamas kaip teismo teisė, o ne pareiga. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad BK 75 straipsni nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo asmenims, kurie turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, tokį savo sprendimą teismas privalo motyvuoti. 

Konkrečios bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis įvykdė vieną nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką. Taip pat byloje esantys duomenys tvirtina ir tai, kad šias nusikalstamas veikas kaltinamasis įvykdė būdamas teistas, teistumui neišnykus, pagal BK 27 straipsnį – recidyvistas, baustas administracine tvarka, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti ir tai, kad kaltinamasis R. P. yra jauno amžiaus, nevedęs ir, kaip pats tvirtino teisiamojo posėdžio metu, su sugyventine kartu negyvena, tačiau prižiūri savo vaiką ir yra vaiko priežiūros atostogose iki vaikui sukaks trys metai, juo rūpinasi, dirba pagal verslo liudijimą. Be to, sprendžiant klausimą dėl galimumo atidėti kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, negalima neatsižvelgti ir į kaltinamojo padaryto nusikalstamos veikos pavojingumą, į tai, kad tai buvo vienkartiniai veiksmai, kad jau iš karto po įvykio nukentėjusysis su kaltinamuoju susitaikė ir jam jokių pretenzijų nereiškia. Taip pat būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad kaltinamasis ankstesniais nuosprendžiais paskirtas bausmes yra atlikęs, naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs. Būtent šie duomenys, susiję su kaltinamojo padarytu nusikaltimu, jo pavojingumu, pobūdžiu, leidžia susiformuoti teismo vidiniam įsitikinimui, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali nutraukti kaltinamojo socialinius ryšius su vaiku, kuriam reikalinga jo pagalba. Todėl teismas sprendžia, kad nėra jokio pagrindo kaltinamąjį izoliuoti nuo visuomenės tam, kad būtų įgyvendinta būtinybė sulaikyti jį nuo nusikaltimų darymo ateityje, nubausti ir šiuo būdu užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina tai, jog bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, – ne vien nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl teismo pareiga paskirti teisingą bausmę bei nustatyti tokią jos vykdymo tvarką, kad būtų kuo mažesnėmis žmogiškosiomis sąnaudomis pasiekti jos tikslai, ir būtų realizuota valstybės baudžiamoji politika. Teismo vertinimu, bausmės tikslai, ypač tuomet, kai nusikalstamas veikas padaro jaunas žmogus, gali būti pasiekti ne tiek jos griežtumu, kiek neišvengiamumu.

Atsižvelgdamas į paminėtų aplinkybių visetą, teismas daro išvadą, kad teisingumo principas bus įgyvendintas ir bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą dviejų metų laikotarpiui, ir skiriant jam BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 10 punktuose numatytas pareigas – neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio.

Nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu 2016-06-30 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Šiaulių teritorinės ligonių kasos, pareiškė civilinį ieškinį dėl 83,90 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (28–29 b. l.). Civilinis ieškinys tenkintinas visiškai. Žala nukentėjusiojo G. R. sveikatai buvo padaryta R. P. kaltais tyčiniais veiksmais, todėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam VšĮ Mažeikių ligoninėje, UAB „Žemaitijos diagnostikos centras“ suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma priteistina iš kaltinamojo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, R. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 10 punktais, šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams ir R. P. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį paskirti pareigas:

• tęsti darbą arba visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti registruotam darbo biržoje;
• neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu;
• nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio.

             Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti R. P. paskirtą kardomąją priemonę – 2016 m. birželio 30 d. rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

             Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti Valstybinei ligonių kasai žalos atlyginimui iš R. P. 83,90 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus 90 ct).

             Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                    Daiva Domeikienė