Administracinio
teisės pažeidimo byla Nr. II-1608-580/2010
Procesinio sprendimo kategorija 42.1, 42.22,
(S)

N U T A R T I S
2010 m. lapkričio 12 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio
teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė,
sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn
patrauktam asmeniui T. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo
administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn
patraukto asmens T. K. skundą
dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros
nutarimo panaikinimo,
nustatė:
T. K. prašo
panaikinti Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros (toliau
– Vilniaus miesto agentūros) 2009-01-24 nutarimą „Dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino
pratęsimo“ ir 2009-03-05 nutarimą
administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-14.1-15.
Minėtu nutarimu Vilniaus miesto agentūros įgaliotas pareigūnas išnagrinėjęs administracinio
teisės pažeidimo bylą, T. K. už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau
- ATPK) 84-3 straipsnio 5 dalyje
padarymą paskyrė 500 Lt baudą, už ATPK 84-4 straipsnio 9 dalies pažeidimo
padarymą paskyrė 750 Lt baudą, už ATPK 51-2 straipsnio 2 dalies pažeidimą
paskyrė 2250 Lt baudą. Galutinai subendrinus nuobaudas T. K. paskirta
2250 Lt bauda. Nutarime nurodoma, kad 2008-09-23 nustatyta, jog AB „Lietuvos
radijo ir televizijos centre“, (duomenys neskelbtini), Vilnius, eksploatuojama oro kondicionavimo įranga ir
vėdinimo sistema užpildyta daugiau kaip trimis kilogramais ozono sluoksnį
ardančios medžiagos (toliau – OAM), įranga užpildyta freonu R22 (kiekis
4,1 kg), pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus dėl šios įrangos
ženklinimo ir žurnalo tvarkymo bei nepateikta informacija apie OAM naudojimą
teisės aktų nustatyta tvarka, t.y. pažeisti aplinkos ministro 2004-04-26 įsakymu
Nr. D1-206 patvirtinti LAND 50-2004 „Ozono sluoksnį ardančių medžiagų tvarkymo
reikalavimai“: 30.1 punktas, kadangi minėta įranga iki 2008-07-24 nutarimo priėmimo
neturėjo pritvirtintos lentelės, kurioje įskaitomai lietuvių kalba būtų
nurodyta šaldymo skysčių (dujų) rūšis ir kiekis; 30.4 punktas, kadangi minėtos
įrangos, užpildytas kontroliuojamomis medžiagomis, žurnale (pase) iki
2008-09-01 buvo pildoma ne visa būtina informacija - šaldymo skysčių (dujų)
rūšis ir kiekis; 36 punktas, kadangi įmonės nurodyta informacija apie
kontroliuojamų medžiagų sunaudojimą per 2007 m. privalėjo būti pateikta iki
2008-03-01 Aplinkos ministerijai (pateikta 2008-03-26), o kopijų Vilniaus regiono
aplinkos apsaugos departamentui nepateikė. Be to, įmonė iki 2008-10-10 vykdė
ūkinę veiklą, t.y. pavojingų atliekų (140601 chlorfluorangliavandenilių) (freono
R22), kiekis - 97 kg (pavojingų atliekų lydraštyje Nr.5-163 kg), saugojimą
ilgiau kaip tris mėnesius neturėdama Taršos integruotos prevencijos ir
kontrolės leidimo ir neperduodama jų atliekų tvarkytojams, kaip tai numatyta
teisės aktuose, t.y. pažeidė Atliekų tvarkymo
įstatymo 8 straipsnio 3 dalies ir Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų
aplinkos ministro 1999-07-14 įsakymu Nr. 217 (toliau – Atliekų tvarkymo
taisyklės), 48 punkto reikalavimus.
T. K. nurodė,
kad ATPK 35 straipsnio 1
dalyje nustatytas 6 mėnesių
terminas, per kurį gali būtų paskirta administracinė nuobauda, yra
naikinamasis, pasibaigus terminui
išnyksta teisė skirti administracinę nuobaudą. Terminas turėjo būti pradedamas skaičiuoti nuo 2008-07-23, kai buvo surašytas
patikrinimo aktas, ir pasibaigti
2009-01-23. Galimybė atnaujinti pasibaigusio nuobaudos skyrimo termino nenumatyta.
Paaiškino,
kad Vilniaus miesto
agentūros 2009-03-05 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje
Nr. VR-14.1-15 yra neteisėtas, nepagrįstas, priimtas pažeidžiant
administracinio proceso reikalavimus, administracinių nuobaudų skyrimo terminą,
nuobauda paskirta nesilaikant nuobaudų skyrimo taisyklių, nevertinta, kad
protokolo surašymo ir nuobaudos skyrimo metu pažeidimai buvo visiškai
pašalinti. Vilniaus miesto agentūros 2008-12-01
patikrinimo akte Nr. VR-14-7-868 konstatuota, kad privalomas nurodymas Nr.
VR-14.2-327 įvykdytas. Patikrinimo metu aplinkosauginių pažeidimų nenustatyta. Visi
buvę patikrinimo aktuose nustatyti trūkumai buvo pašalinti. Taigi,
administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas nesant administracinio
teisės pažeidimo sudėties.
Teismo posėdyje T. K. prašė
skundą tenkinti.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Vilniaus miesto agentūros įgaliotas
pareigūnas 2008-02-25 (klaidingai nurodyti metai, turi būti - 2009 m.) surašė administracinio
teisės pažeidimo protokolą AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ atsakingam
už aplinkosauginių reikalavimų vykdymą asmeniui - ūkio skyriaus viršininkui T. K., už tai, kad 2008-09-23 buvo nustatyta, jog AB „Lietuvos
radijo ir televizijos centras“, (duomenys neskelbtini), Vilnius, eksploatuoja oro kondicionavimo įrangą ir vėdinimo
sistemas, užpildytas freonu R22 (kiekis 4,1 kg), pažeisdama teisės aktų
nustatytus reikalavimus dėl šios įrangos ženklinimo ir žurnalo tvarkymo,
nepateikė informacijos apie OAM naudojimą Aplinkos ministerijai ir Vilniaus regiono
aplinkos apsaugos departamentui teisės aktų nustatyta tvarka, t.y. pažeidė Aplinkos
ministro 2004-04-26 įsakymu Nr. D1-206 patvirtintus LAND 50-2004 „Ozono
sluoksnį ardančių medžiagų tvarkymo reikalavimus“: 30.1 punktą, kadangi minėta
įranga iki 2008-07-24 neturėjo pritvirtintos lentelės, kurioje įskaitomai
lietuvių kalba būtų nurodyta šaldymo skysčių (dujų) rūšis ir kiekis; 30.4 punktą,
kadangi minėtos įrangos, užpildytos kontroliuojamomis medžiagomis, žurnale
(pase) iki 2008-09-01 buvo pildoma ne visa būtina informacija - šaldymo skysčių
(dujų) rūšis ir kiekis; 36 punktą, kadangi įmonė nurodytą informaciją apie
kontroliuojamų medžiagų sunaudojimą per 2007 m. privalėjo pateikti iki 2008-03-01
Aplinkos ministerijai, tačiau pateikė 2008-03-26, o kopijų Vilniaus regiono
aplinkos apsaugos departamentui nepateikė. Be to, įmonė iki 2008-10-10 vykdė
ūkinę veiklą, t.y. pavojingų atliekų (140601 chlorfluorangliavandenilių) (freono
R22), kiekis - 163 kg, saugojimą ilgiau kaip tris mėnesius neturėdama Taršos
integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ir neperduodama jų atliekų
tvarkytojams, kaip tai numatyta teisės aktuose, t.y. pažeidė Atliekų tvarkymo
įstatymo 8 straipsnio 3 dalies ir Atliekų tvarkymo taisyklių 48 punkto
reikalavimus, už ką atsakomybė numatyta ATPK 84-3 straipsnio
5 dalyje, 84-4 straipsnio 9 dalyje, 51-2 straipsnio 2 dalyje.
Šio protokolo pagrindu 2009-03-05 Vilniaus miesto agentūros vyresnysis specialistas
A. U. priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo
byloje Nr. VR-14.1-15, kuriuo galutinai paskyrė 2250 Lt administracinę baudą T. K., už pažeidimų,
numatytų ATPK 84-3 straipsnio 5
dalyje, 84-4 straipsnio 9 dalyje ir 51-2 straipsnio 2 dalyje padarymą. Nutarime
nurodoma, kad 2008-09-23 nustatyta, jog AB „Lietuvos radijo ir televizijos
centre“, (duomenys neskelbtini),
Vilnius, eksploatuojama oro kondicionavimo įranga ir vėdinimo sistema užpildyta
daugiau kaip trimis kilogramais OAM, įranga užpildyta freonu R22 (kiekis 4,1 kg),
pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus dėl šios įrangos ženklinimo
ir žurnalo tvarkymo bei nepateikė informacijos apie OAM naudojimą Aplinkos
ministerijai ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui teisės aktų
nustatyta tvarka, t.y. pažeisti Aplinkos ministro 2004-04-26 įsakymu Nr. D1-206
patvirtinti LAND 50-2004 „Ozono sluoksnį ardančių medžiagų tvarkymo
reikalavimai“: 30.1 punktas, kadangi minėta įranga iki 2008-07-24 nutarimo
neturėjo pritvirtintos lentelės, kurioje įskaitomai lietuvių kalba būtų
nurodyta šaldymo skysčių (dujų) rūšis ir kiekis; 30.4 punktas, kadangi minėtos
įrangos, užpildytas kontroliuojamomis medžiagomis, žurnale (pase) iki
2008-09-01 buvo pildoma ne visa būtina informacija - šaldymo skysčių (dujų)
rūšis ir kiekis; 36 punktas, kadangi įmonė nurodytą informaciją apie
kontroliuojamų medžiagų sunaudojimą per 2007 .m privalėjo pateikti iki
2008-03-01 Aplinkos ministerijai (pateikė 2008-03-26), o kopijų Vilniaus regiono
aplinkos apsaugos departamentui nepateikė. Be to, įmonė iki 2008-10-10 vykdė
ūkinę veiklą, t.y. pavojingų atliekų (140601 chlorfluorangliavandenilių) (freono
R22), kiekis - 97 kg (pavojingų atliekų lydraštyje Nr.5 - 163 kg), saugojimą
ilgiau kaip tris mėnesius neturėdama Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės
leidimo ir neperduodama jų atliekų tvarkytojams, kaip tai numatyta teisės
aktuose, t.y. pažeidė Aplinkos ministro 2004-04-26
įsakymu Nr. D1-206 patvirtintų LAND50-2004 m „Ozono sluoksnį ardančių medžiagų
tvarkymo reikalavimų“ 30.1, 30.4 ir 36 punktų, Atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio
3 dalies, Atliekų tvarkymo taisyklių 48 punkto reikalavimus.
T. K. administracinėn atsakomybėn
patrauktas dėl pažeidimų, numatytų ATPK 84-3 straipsnio 5 dalyje, 84-4 straipsnio 9 dalyje ir 51-2
straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų,
Aplinkos ministro 2004-04-26 įsakymu Nr. D1-206
patvirtintų LAND50-2004 m. „Ozono sluoksnį ardančių medžiagų tvarkymo
reikalavimų“ 30.1, 30.4 ir 36 punktų, Atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 3
dalies, Atliekų tvarkymo taisyklių 48 punkto pažeidimą.
ATPK 84-3 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad daugiau kaip tris kilogramus ozono sluoksnį ardančių medžiagų turinčios stacionariosios šaldymo, oro kondicionavimo įrangos ir šiluminių siurblių eksploatavimas pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus dėl šios įrangos ženklinimo, žurnalo tvarkymo ir (arba) reikalavimą užtikrinti, kad prie tokios įrangos būtų saugaus eksploatavimo ir priežiūros instrukcija ir (arba) kad būtų laikomasi šios instrukcijos užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki aštuonių šimtų litų.
Aplinkos ministro 2004-04-26 įsakymu Nr. D1-206
patvirtintų LAND 50-2004 m. „Ozono sluoksnį ardančių medžiagų tvarkymo
reikalavimų“ 30.1 ir 30.4 punktai nustato, kad:
šaldymo, oro kondicionavimo įrangos, šiluminių siurblių, kuriuose yra daugiau
kaip 3 kg šaldymo skysčio (dujų), operatoriai užtikrina, kad visa tokia įranga
turėtų pritvirtintą lentelę, kurioje įskaitomai lietuvių kalba būtų nurodyta
šaldymo skysčio (dujų) rūšis ir kiekis (30.1 punktas), kiekviena įranga, užpildyta
kontroliuojamomis medžiagomis, turėtų žurnalą (pasą), kuriame būtų užrašomas
įrangos pavadinimas, modelis, šaldymo skysčio (dujų) rūšis ir kiekis, kada ir
koks remontas ar patikrinimas buvo vykdomas, kas atliko darbus (įmonės
pavadinimas, įmonės kodas, adresas, asmens, atlikusio remontą arba patikrinimą,
pareigos, vardas, pavardė), taip pat duomenys apie įrangos papildymą šaldymo
skysčiu (dujomis) (30.4 punktas).
ATPK 84-4 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad informacijos apie ozono sluoksnį ardančių medžiagų importą, eksportą, įvežimą į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos, naudojimą, utilizavimą, recirkuliaciją, regeneraciją, sunaikinimą nepateikimas Europos Sąjungos ir (arba) Lietuvos Respublikos institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka, šios informacijos nuslėpimas ir (arba) iškraipymas užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų.
Pagal aplinkos ministro 2004-04-26 įsakymu Nr. D1-206 patvirtintų LAND50-2004 m. „Ozono sluoksnį ardančių medžiagų tvarkymo reikalavimų“ 36 punktą juridiniai asmenys privalo kiekvienais metais iki kovo 1 d. pateikti Aplinkos ministerijai (ir kopiją - atitinkamo pagal asmens registravimo vietą regiono aplinkos apsaugos departamentui) 37 punkte nurodytą informaciją apie kontroliuojamų medžiagų sunaudojimą per praėjusius kalendorinius metus. Šis punktas neteko galios nuo 2010-02-05 Aplinkos ministro 2010-01-25 įsakymu Nr. D1-61. Vietoje šios normos tų pačių taisyklių 34 punkte buvo nustatyta, kad juridiniai asmenys, kurie importuoja, eksportuoja, įveža į Lietuvos Respubliką, išveža iš Lietuvos Respublikos, naudoja, surenka iš produktų ir įrangos, recirkuliuoja, regeneruoja kontroliuojamas medžiagas, sunaikina šias medžiagas ir jas turinčią įrangą ir produktus, teikia ataskaitas aplinkos ministro 2010-01-07 įsakymu Nr. D1-12 „Dėl duomenų apie fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir ozono sluoksnį ardančias medžiagas teikimo, surinkimo ir tvarkymo, šių dujų ar medžiagų turinčios įrangos ir sistemų apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka. Paminėtų taisyklių 11 punktas nustato, kad Tvarkos aprašo 12 punkte nurodytą informaciją apie F-dujų ar OAM sunaudojimą per praėjusius kalendorinius metus AAA (kopiją – atitinkamam pagal įmonės registravimo vietą RAAD) įmonės teikia kiekvienais metais iki kovo 1 d. Tai rodo, kad ir pasikeitus santykius reguliuojančioms teisės normoms reguliavimo nustatyta pareiga nepakito.
ATPK 51-2
straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų
eksploatavimas neturint gamtos išteklių naudojimo leidimo, kai tai numatyta
įstatymuose ar kituose teisės aktuose arba pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus
bei normatyvus, užtraukia baudą piliečiams nuo aštuonių šimtų iki vieno
tūkstančio penkių šimtų litų, o pareigūnams - nuo vieno tūkstančio penkių šimtų
iki trijų tūkstančių litų.
Atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio
3 dalis nustato, kad atliekas gaminančios įmonės be nustatyta tvarka išduoto
leidimo pavojingas atliekas gali saugoti ne ilgiau kaip tris mėnesius, o
nepavojingas – ne ilgiau kaip vienus metus nuo jų susidarymo, šių atliekų
susidarymo vietoje. Atliekų tvarkymo taisyklių 48 punktas nurodo, jog atliekų
turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi
tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus,
kai nepavojingos atliekos, jų papildomai neapdorojus, gali būti naudojamos
žemės ūkyje, gyvūnams šerti, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai saugiu
būdu.
ATPK 35 straipsnio 1
dalyje nustatyta, kad administracinė
nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės
pažeidimo padarymo dienos, o, esant trunkamam teisės pažeidimui, per šešis
mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. ATPK 35 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu
administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios
vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo
tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės
klausimo, terminas gali būti pratęsiamas.
Teismas sutinka su T. K. skunde nurodytu argumentu, kad padarytas
pažeidimas paaiškėjo surašius Vilniaus miesto agentūros 2008-07-23 patikrinimo
aktą Nr. 523. Šiame patikrinimo akte buvo užfiksuota, jog įmonė kondensavimo ir
vėdinimo sistemas yra užpildžiusi daugiau nei 3 kg freono, bet prie OAM
užpildytos įrangos nėra išsamių ir suprantamų eksploatavimo ir priežiūros
instrukcijų lietuvių kalba, nevedamas žurnalas, kuriame nurodoma šaldymo
skysčio rūšis bei kiekis.; iki kovo 1 d. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos
departamentui nepateikta metinė ataskaita už 2007 metus. 2008-07-24 Priede prie
patikrinimo akto (b. l. 14) esančiame klausimyne pažymėta, jog buvo tikrintas
ir klausimas dėl leidimo pagal atliekų tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus
turėjimo, tačiau buvo nuspręsta, kad toks leidimas nereikalingas. Taigi jau nuo
2008-09-23 Vilniaus miesto agentūrai buvo žinomi įmonėje padaryti ATPK 84-3 5
dalies ir 84-4 straipsnio 9 dalies pažeidimai. 2008-09-23 AB „Lietuvos radijo
ir televizijos centras“ buvo patikrintas pakartotinai (Patikrinimo aktas Nr.
718). Patikrinimo metu padaryta išvada, jog LAND 50-2004 m. „Ozono sluoksnį ardančių medžiagų tvarkymo reikalavimų“
30.2 ir 30.4 punktų pažeidimai pašalinti. Priede prie patikrinimo akto,
datuotame 2008-09-09, nurodyta, jog atliekų tvarkymo leidimai nereikalingi (b.
l. 18-19). 2008-11-26 Patikrinimo akte Nr. VR-14.7-868 (b. l. 22) papildomai
konstatuota, kad 2008-08-23 Patikrinimo akte Nr. 718 (718 numerio patikrinimo
aktas datuojamas 2008-09-23, o ne 2008-08-23) nurodyti trūkumai pašalinti (b.
l. 22-23), aplinkosauginių pažeidimų nenustatyta.
Taigi, Vilniaus miesto agentūra nuo 2008-07-23 surašyto patikrinimo akto
Nr. 523 (b. l. 13-15) turėjo per 6 mėnesius išnagrinėti pažeidimą ir priimti
nutarimą dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn arba priimti motyvuotą
nutarimą pratęsti nuobaudos skyrimo terminą.
Vilniaus miesto agentūra priėmė 2009-01-24
nutarimą „Dėl administracinės nuobaudos
skyrimo termino pratęsimo“. Įvertinus
skundžiamo nutarimo turinį, matyti, kad nustatytą 6 mėnesių administracinės
nuobaudos skyrimo terminą Vilniaus miesto agentūra pratęsė iki 2009-07-24, nurodydama,
kad dėl pažeidimo tyrimo sudėtingumo negalima spręsti administracinės
atsakomybės klausimo. Nutarime neargumentuojama ir nedetalizuojama, kokie
konkrečiai veiksmai neatlikti ir kodėl jie neatlikti per ATPK 35 straipsnyje
nustatytą administracinės nuobaudos skyrimo terminą. Vien nutarime įvardinta
abstrakti formuluotė, kad dėl bylos sudėtingumo reikalinga pratęsti terminą,
negali būti laikoma motyvuotu ir argumentuotu sprendimu, atitinkančiu ATPK 35
straipsnio 3 dalyje nustatytas priežastis, kai terminas gali būti pratęsiamas.
Pagal Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo suformuotą praktiką, termino pratęsimo priežastys
administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti objektyviai užkertančios
kelią išnagrinėti administracinę bylą ir jos turi būti nustatytos bei
motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus
ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams. Jei šie terminai yra pasibaigę,
administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis
sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo 2008-11-13 nutartis byloje N-556-594/2008,
2007-08-17 nutartis byloje N-756-1494/2007). Vilniaus apygardos
administracinis teismas 2008-12-01 nutarimu panaikino Vilniaus regiono aplinkos
apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2008-10-03 nutarimą, kuriuo
bauda už 2008-09-23 patikrinimo metu nustatytus pažeidimus, tame tarpe LAND50-2004
m. „Ozono sluoksnį ardančių medžiagų tvarkymo reikalavimų“ 30.1, 30.4 ir 36
punktų šiame dokumente aprašytus pažeidimus, buvo paskirta įmonės direktoriui
(b. l. 24-27). T. K. į Vilniaus miesto agentūrą protokolo
surašymui buvo iškviestas 2009-02-05 raštu. Tuo pačiu raštu jis informuotas
apie tai, kad priimtas 2009-01-24 nutarimas dėl administracinės nuobaudos
skyrimo termino pratęsimo (b. l. 28). Šis nutarimas pareiškėjui išsiųstas tik
kartu su 2009-02-05 raštu, t. y. 10 dienų po jo priėmimo.
Administracinių bylų teisenos
įstatymo 66 straipsnyje
reglamentuojamas procesinių terminų skaičiavimas. Šio straipsnio 3 dalyje
nustatyta, kad mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi atitinkamą
termino paskutinio mėnesio dieną. Nagrinėjamu atveju 6 mėnesių terminas baigėsi
2009-01-23. Todėl darytina išvada, kad priimtas nutarimas pratęsti terminą
priimtas pasibaigus šiam terminui. Termino skirti
administracinę nuobaudą atnaujinimo institutas ATPK nėra numatytas
(Administracinių teismų praktika Nr. 2, l. 122-125, 317; 2007-05-18 nutartis
administracinėje byloje Nr. N-3-1004-07). Byloje nėra pateiktas joks dokumentas
paaiškinantis, kodėl skiriasi 2008-07-23 Patikrinimo akto Nr. 523 ir priedo
prie jo surašymo datos. Nei dėl vieno dokumento priėmimo datos nėra priimtas
datą pataisantis dokumentas. Todėl teismas vadovaujasi data, kuri yra
palankesnė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.
Atsižvelgus į anksčiau
išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus miesto agentūros priimtas 2009-01-24 nutarimas „Dėl
administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo“ dėl pažeidimų, numatytų
ATPK 84-3 straipsnio 5 dalyje ir 84-4 straipsnio 9 dalyje priimtas pasibaigus
6 mėnesių nuobaudos skyrimo terminui. Be to, 2009-01-24 nutarimas yra
nemotyvuotas. Nurodymas, kad negalima išnagrinėti administracinio teisės
pažeidimo bylos dėl pažeidimo tyrimo sudėtingumo nėra pagrįstas faktinėmis
aplinkybėmis. Kai atsakomybė už tuos pačius pažeidimus buvo taikoma įmonės
direktoriui, tam nebuvo reikalingos laiko sąnaudos. Bylos medžiaga rodo, jog
jokie pažeidimo tyrimo veiksmai nuo 2010-12-01 iki 2010-01-24, t. y. beveik du
mėnesius nebuvo atliekami. Nebuvo atlikti ir po nuobaudos skyrimo termino
pratęsimo. Tai rodo, jog jokio papildomo tyrimo nereikėjo ir motyvas dėl
termino pratęsimo pripažįstamas nepagrįstu.
Administracinio teisės
pažeidimo byla dėl ATPK 84-3 straipsnio 5 dalyje ir 84-4 straipsnio 9 dalyje
numatytų pažeidimų nutraukiama ATPK
250 straipsnio 1 dalies 7 pagrindu.
ATPK 51-2 straipsnio 2 dalies pažeidimas dėl veiklos vykdymo, objektų eksploatavimo, pažeidžiant
aplinkos apsaugos reikalavimus bei normatyvus pirmą kartą paminėtas 2009-02-25
protokole. 2008-07-23, 2008-09-23 ir 2008-11-26 patikrinimo aktuose toks
pažeidimas nenurodytas, o prieduose prie 2008-07-23 ir 2008-09-23 patikrinimo
aktų nurodyta, kad leidimas nereikalingas, 2008-11-26 patikrinimo akte įrašyta,
kad aplinkosauginių pažeidimų nenustatyta. Atsakomybė pagal ATPK 51-2 straipsnį
pareiškėjui pritaikyta už tai, kad įmonė iki 2008-10-10 neturėjo Taršos
integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ir atliekų neperdavė tvarkytojams.
AB „Lietuvos radijo ir
televizijos centras 2008-11-17 rašte Vilniaus miesto agentūrai Dėl privalomojo
nurodymo Nr. VR-14.2-327 vykdymo nurodė, kad freonas R12 nebuvo pildytas nuo
1992 m. iki 2004 m., po 2004 m. spalio kondicionieriai nedirbo, o freonas R12
tik buvo saugomas kondicionierių resiveriuose (b. l. 76-77). 2008 m. spalio
mėnesį buvo pasamdyta UAB „Laima“, kad išsiurbtų freoną R12 ir utilizuotų. Šio
rašto gavimo diena yra pažeidimo paaiškėjimo diena. Tai, kad įmonėje yra freono
R12 buvo nustatyta Vilniaus miesto agentūros 2008-09-23 patikrinimo aktu Nr.
718, tačiau buvo padaryta išvada, kad šis freonas skirtas naudojimui, o ne saugojimui.
Iš jau minėto AB „Lietuvos radijo ir televizijos centro“ 2008-11-17 rašto
matyti, kad freonas buvo saugomas kondicionieriuose. Iš Atliekų deklaracijos
Nr. (duomenys neskelbtini)
ir Pavojingų atliekų lydraščio Nr. 5 (b.
l. 42, 43) matyti, kad atliekų surinkėjui 2008-10-10 buvo perduota 0,097 t
chlorfluorangliavandenilio. Nuobauda pareiškėjui buvo paskirta 2009-03-05. Todėl
šiuo atveju negalima laikyti, kad nuobaudos skyrimo terminas buvo praleistas. Atliekų
saugojimas yra trunkamasis pažeidimas. ATPK 35 straipsnis numato, kad esant
trunkamam pažeidimui nuobauda gali būti paskirta per 6 mėnesius nuo jo
paaiškėjimo dienos. Kaip nurodyta AB „Lietuvos radijo ir televizijos centro“
2008-11-17 rašte, freonas kaip atliekos buvo pradėtas saugoti 2004 metų spalio
mėnesį. Teisę saugoti pavojingas atliekas įmonė turėjo 3 mėnesius, t. y. 2005
metų sausio mėnesį reikėjo perduoti freoną atliekas tvarkančiam subjektui.
|
Nuo
2003-01-01 įsigaliojusioje Atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies
redakcijoje buvo nustatyta taisyklė, kad atliekas gaminančios įmonės
pavojingas atliekas gali saugoti ne ilgiau kaip 3 mėnesius nuo jų susidarymo.
Jau pradėjus saugoti atliekas galiojo teisės norma numačiusi galimybę
atliekas saugoti tik terminuotai. Ši taisyklė iš esmės nesikeitė iki šiol. Atliekų
tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 27 punktas pavojingomis atliekomis pripažįsta
atliekas, atliekų sąraše pažymėtas kaip pavojingas, pasižyminčias viena ar
keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis, nurodytomis šio Įstatymo 4
priede, ir atitinkančios Aplinkos ministerijos nustatytus atliekų pavojingumo
kriterijus, bei kitos atliekos, atliekų sąraše nepažymėtos kaip pavojingos,
tačiau pasižyminčios viena ar keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis ir
atitinkančios atliekų pavojingumo kriterijus. Priede Nr. 4 kaip pavojingos
aplinkai nurodytos medžiagos ir preparatai, kurie sukelia arba gali sukelti
staigų ar uždelstą pavojų vienam ar daugiau aplinkos komponentų. Atliekų
tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis numato, kad atliekų gamintojas yra
asmuo, kurio veiklos metu susidaro atliekų arba kuris atlieka atliekų
rūšiavimo, maišymo ar kitokią operaciją, kurios metu pasikeičia atliekų
pobūdis ar sudėtis. AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ veikloje atsirado
atliekos - chlorfluorangliavandenilis, todėl įmonė laikytina atliekų
gamintoju Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies prasme.
|
Atliekų tvarkymo
taisyklių 2 priedų patvirtintame sąraše AB „Lietuvos radijo ir televizijos
centro“ turėtos atliekos – chlorfluorangliavandeniliai, yra žymimos kodu 14 06
01 su žvaigždute. Tokiu būdu žymėtos tvarkymui perduotos atliekos 2007-10-10
Atliekų deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini). Žymėjimas žvaigždute reiškia, tai, kad šios atliekos
laikomos pavojingomis atliekomis, jei jos pasižymi viena ar keliomis
pavojingumą sąlygojančiomis savybėmis, išvardintomis Taisyklių 3 priede, ir
atitinka Taisyklių 4 priede nurodytus kriterijus (Atliekų sąrašo įvadas).
Taisyklių 3 priede numatyta ta pati atliekų savybė, kaip nurodoma Atliekų
tvarkymo įstatymo 4 priede. Chlorfluoranglevandeniliai pripažįstami ozono
sluoksnį ardančiomis medžiagomis (LAND 50-2004 m. „Ozono sluoksnį ardančių
medžiagų tvarkymo reikalavimai“). AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“
pats pripažino atliekų pavojingumą perdavimo atliekų tvarkytojui metu. Medžiagų
cheminė sudėtis buvo nustatyta Vilniaus miesto agentūros 2008-09-23 patikrinimo
akte.
ATPK 51-2 straipsnio 2
dalis numato skirtingą atsakomybės dydį piliečiams ir pareigūnams. ATPK 14
straipsnis pareigūnais laiko asmenis, kurie nuolat ar laikinai vykdo valdžios
atstovų funkcijas, taip pat kurie valstybinės ar kitų nuosavybės formų įmonėse,
įstaigose, organizacijose nuolat ar laikinai eina tarnybą, susijusią su
organizacinių-tvarkymo ar administracinių ūkinių pareigų vykdymu, arba kurie
tokias pareigas eina minėtose įmonėse, įstaigose ar organizacijose pagal
įgaliojimą. Pareiškėjas yra AB „Lietuvos radijo ir televizijos centro“ ūkio
skyriaus viršininkas. Tokios pareigos prilyginamos pareigūno statusui pagal
ATPK 14 straipsnį (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2008-10-31
nutartis administracinėje byloje Nr. N-415/2008). AB „Lietuvos radijo ir
televizijos centras“ generalinio direktoriaus 2005-12-01 įsakymu Nr. 680 ūkio
skyriaus viršininko pareiginiai nuostatai buvo papildyti 18.1 punktu ir
nustatyta ūkio skyriaus viršininko pareiga užtikrinti aplinkosaugos reikalavimų
vykdymą ūkio skyriuje (b. l. 96). Vilniaus apygardos administracinio teismo
2008-12-01 nutarime buvo konstatuota, kad visi pažeidimai, tame tarpe ir freono
R12, kuris vėliau buvo pripažintas saugomu, naudojimas, buvo atlikti ūkio
skyriuje. Todėl pareiškėjas laikytinas tinkamu atsakyti už padarytą pažeidimą
pareigūnu. Pažeidimas buvo padarytas, truko tuo metu, kai pareiškėjas ėjo ūkio
skyriaus viršininko pareigas ir pagal pareigas buvo atsakingas už
aplinkosauginių reikalavimų nevykdymą.
ATPK 51-2 straipsnyje
nustatyta pažeidimo sudėtis – pavojingų atliekų saugojimas ilgiau kaip tris
mėnesius pripažįstama įrodyta AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras
2008-11-17 rašte Vilniaus miesto agentūrai Dėl privalomojo nurodymo Nr.
VR-14.2-327, Vilniaus miesto agentūros 2008-09-23 patikrinimo aktu Nr. 718,
Atliekų deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini), pavojingų atliekų lydraščiu Nr. 5. Šiais veiksmais buvo
pažeista Atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis ir Atliekų tvarkymo
taisyklių 48 punktas.
ATPK 51-2 straipsnio
sankcijoje numatyta bauda nuo 1500 Lt iki 3000 Lt. Pažeidimo pašalinimas iki
protokolo surašymo pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, leidžiančia
skirti minimalią baudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje
priimtoje 2010-09-03 nutartyje yra išaiškinęs, kad skiriama bauda negali būti
pernelyg maža, kad asmeniui nebūtų padarytas reikalingas poveikis. Teismas
konstatavo, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje ATPK 30-1
straipsnio nuostatų taikymas ir skyrimas mažesnės nei sankcijoje numatyta
minimali bauda, nėra pagrįstas. Todėl pakartotinai šios aplinkybės
nesvarstomos.
T. K. skunde nurodo, kad jis negali būti laikomas pažeidusiu
Atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies ir Atliekų tvarkymo taisyklių
48 punkto reikalavimus, nes pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 1 straipsnio 2 dalį
šis įstatymas nereglamentuoja išmetimų į orą, nuotekų į vandenį ir kt.
tvarkymo. Šis motyvas yra nepagrįstas, nes atsakomybė yra pritaikyti ne už
freono išmetimą į orą, o už pavojingų atliekų saugojimą ilgesniu laikotarpiu,
nei numatytas įstatyme.
T. K.
skunde argumentuoja, kad atsakomybė
jam negali būti taikoma dėl to, kad protokolo surašymo metu pažeidimai jau buvo
pašalinti. Kaip šioje byloje priimtoje 2010-09-03 nutartyje išaiškino Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas, institucijos nustatytų pažeidimų
pašalinimą galima vertinti ne kaip atsakomybę šalinančią, bet kaip atsakomybę
lengvinančią aplinkybę.
Byloje buvo priimtas
reikalavimas dėl Vilniaus miesto agentūros 2009-01-24 nutarimo, kuriuo buvo
pratęstas nuobaudos skyrimo terminas, panaikinimo. Teismui gali būti
skundžiamas tik vienas iš ATPK 287 straipsnyje numatytų nutarimų – skirti
nuobaudą, nutraukti bylą ar perduoti bylą pagal teismingumą. Kiti bylos
nagrinėjimo eigoje priimti procesiniai sprendimai atskirai neskundžiami,
nesutikimai su jais nurodomi skundo dėl nutarimo, kuriuo baigiama byla,
motyvuose. Todėl skundo dalis dėl Vilniaus miesto agentūros 2009-01-24
nutarimo panaikinimo pripažįstama nenagrinėtina teisme ir byla nutraukiama
pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
Teismas, remdamasis tuo, kas
išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124
straipsniu,
nutarė:
T. K. skundą patenkinti iš dalies.
Bylą dalyje dėl Vilniaus regiono
aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto
agentūros 2009-01-24 nutarimo „Dėl
administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo“ nutraukti.
Panaikinti Vilniaus regiono aplinkos
apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2009-03-05 nutarimą Nr. AM 053368
dalyje, kurioje T. K. pripažintas pažeidusiu ATPK 84-3
straipsnio 5 dalį ir 84-4 straipsnio 9 dalį ir bylą šioje dalyje nutraukti.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos
departamento Vilniaus miesto agentūros 2009-03-05 nutarimą Nr. AM 053368
dalyje, kurioje T. K. pripažintas padariusiu ATPK 51-2
straipsnio 2 dalies pažeidimą pakeisti sumažinant dėl šio pažeidimo padarymo
paskirtą baudą iki 1500 Lt (tūkstantis penki šimtai).
Nutartis per 10 dienų apeliacine tvarka
gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per
Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam
administraciniam teismui.
Teisėja Jūra
Marija Strumskienė