Administracinė byla Nr. I-6804-463/2015

(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00724-2015-4)

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 38; 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugpjūčio 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl pensijos dalies priteisimo ir sprendimo panaikinimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas R. B. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–8), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Vidaus reikalų ministerija) 2015-01-21 sprendimą Nr. 1D-778(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“, priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, pareiškėjui 249,70 Eur valstybinės  pareigūnų pensijos dalį, neišmokėtą laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 (b. l. 1–8, 14–15).

Pareiškėjo nuomone, pensijų mažinimo pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatas pratęsimas 2012 ir 2013 metams yra neteisėtas. Dėl to pareiškėjui susidarė pensijos nepriemoka, kurią jis prašo priteisti. Pažymėjo, kad ginčijamas atsakovo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjo nuomone, pensijos ribojimas pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 , 5 str. 1  d. ir 15 str. yra neteisėtas ir nepagrįstas. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymai buvo priimti ne dėl ekonominės krizės ar itin sunkios ekonominės padėties valstybėje.

Pareiškėjui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Vidaus reikalų ministerija, atstovaudama ir Lietuvos valstybei, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 27). Nurodė, kad pareiškėjui pensija 2012–2013 m. buvo perskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, preziumuojant minėtos normos atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Atsakovės sprendimas perskaičiuoti pensiją buvo teisėtas, o pareiškėjo skundas nepagrįstas. Nurodė, kad teismo posėdyje nedalyvaus.

Vidaus reikalų ministerijos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į skundą nepateikė. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Skundas tenkinamas iš dalies.

Ginčas kilęs dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. ir 5 str. 1 d. taikymo laikotarpiu nuo 2012 m. sausio mėnesio iki 2013 m. gruodžio 31 d., išmokėjimo pareiškėjui.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui Vidaus reikalų ministerijos 2011 m. sausio 10 d. išvada dėl sprendimu Nr. 11SP-39 (b. l. 21) paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija ginčo laikotarpiu nuo 2012 m. sausio mėnesio iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo mažinama pagal Laikinojo įstatymo 4 str. ir 5 str. nuostatas (b. l. 22–23). Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 19 d. kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją su prašymu išmokėti neišmokėtą pensijos dalį (b. l. 26). Vidaus reikalų ministerija 2015 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. 1D-778(11) pareiškėjo prašymo netenkino. Prašymo dalies dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nenagrinėjo, kadangi praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai nuo paaiškėjimo  apie nepriemokos  neteisėtumą dienos (b. l. 9–10).

Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nustato, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Pažymėtina, kad Laikinojo įstatymo pirminės redakcijos 15 str. buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 str., įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau 2011 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo valstybinėms pensijoms Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas iki 2012 m. gruodžio 31 d., o 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu  – iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Reikalavimas priteisti dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies  taikymo susidariusią pensijos nepriemoką tiesiogiai susijęs su Laikinojo įstatymo galiojimo pratęsimo 2012–2013 m.  konstitucingumu. 

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame konstatavo, kad toks teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, inter alia valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (inter alia senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nusprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymais, priimtais 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., buvo pažeisti konstituciniai teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principai.

Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, pareiškėjo teiginiai dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mažinimo nepagrįstumo 2012–2013 m. vertintini kritiškai. Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui 2015 m. gegužės 14 d. nutarime konstatavus, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymai, priimti 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, darytina išvada, kad jam 2012–2013 m.  mokėta pareigūnų ir karių valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 str. buvo sumažinta pagrįstai.

Pareiškėjui pensija ginčo laikotarpiu buvo mažinta ir pagal Laikinojo įstatymo 5  straipsnio 1 d. nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. (įskaitytinai).

Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki          2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis ir kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Jei išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01, buvo įtvirtintas iš esmės analogiškas reguliavimas.

Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos.

Lietuvos Respublikos Seimas 2012-06-30 priėmė Laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymą (Žin., 2012, Nr. 82-4274). Taigi, Laikinojo įstatymo 5 straipsnis nuo 2012-09-01 neteko galios.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 straipsnio 2 dalies (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) nuostatas, konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-21. Taigi, pareiškėjui pensija pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį mažinta nepagrįstai.

Remiantis Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2015 m. sausio 14 d. pažymoje pateiktais duomenimis (b. l. 11–12), nustatyta, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. susidarė 498,59 Eur nepriemoka dėl neteisėto Laikinojo įstatymo 5 str. taikymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo prašymas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, už laikotarpį nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas neišmokėtą 498,59 Eur pensijos dalį yra pagrįstas, todėl turi būti tenkinamas. Pažymėtina, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymas (toliau – ir Kompensavimo įstatymas), kurio tikslas nustatyti valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo, ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo, kompensavimo tvarką, dydžius ir terminus. Taigi, pareiškėjui Kompensavimo įstatyme nustatyta tvarka ir terminais bus kompensuojama likusi neišmokėta valstybinės pensijos dalis, susidariusi dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo laikotarpiu nuo 2010 m. sausio iki 2011 m. gruodžio įskaitytinai. Kadangi pareiškėjas į teismą su skundu kreipėsi  2015 m. sausio 30 d., kai dar nebuvo priimtas Kompensavimo įstatymas, ir jis savo teises siekė apginti teisme, teismas, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir teisėtų lūkesčių principus, konstatuoja, kad pareiškėjo teisės turi būti ginamos jo pasirinktu būdu.

              Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2015 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. 1D-778 (11) kaip neteisėtą ir nepagrįstą (b. l. 9–10). Minėtu sprendimu Vidaus reikalų ministerija atsisakė pareiškėjui išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. taikymo susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką, pateikė informaciją apie pareiškėjui mokėtą pensijos dydį. Nenagrinėjo pareiškėjo prašymo dalies dėl Laikinojo įstatymo 5  straipsnio 1 dalies nuostatų, nes praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumo dienos. Teismas, įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį ir tai, kad pareiškėjui pensija buvo mažinama pagrįstai pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, konstatuoja, jog ši sprendimo dalis yra teisėta ir nėra pagrindo jos naikinti.  Taip pat ginčijamu sprendimu buvo atsisakyta nagrinėti ir pareiškėjo prašymo dalį dėl pensijos perskaičiavimo pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d., nurodžius, kad pareiškėjas kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos. Teismo vertinimu, Vidaus reikalų ministerija nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymo dalį dėl pensijos, perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d., išmokėjimo (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-296-552/2015). Pagal analogiją teisiniams santykiams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ribojimo taikomas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) įtvirtintas 3 metų terminas. Skundžiamas sprendimas nėra grindžiamas jokiomis aplinkybėmis ir objektyviais įrodymais, patvirtinančiais, kad buvo praleisti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. skundo padavimo terminai. Sprendimas grindžiamas Valstybinių socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi. Kadangi sprendime atsakovė netinkamai taikė ginčo santykį reglamentuojančius teisės aktus, susijusius su pareiškėjo prašymo dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymu, naikinama ginčijamo sprendimo dalis, kuria atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl pensijos, perskaičiuotos pritaikius Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas, išmokėjimo.

              Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo  85–87 str., 88 str. 1 ir 2 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

n u s p r e n d ė :

              Pareiškėjo R. B. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti R. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 498,59 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus ir penkiasdešimt devynis euro centus) neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. (įskaitytinai) dėl Laikinojo įstatymo 5 str. taikymo.

Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. 1D-778(11) dalį, kuria atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl pensijos mažinimo pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnį.

Likusią pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                                                Jolanta Malijauskienė

                                                                                                     Henrikas Sadauskas

                                                                                                     Liudmila Zaborovska