Civilinė byla Nr. e2S-1969-638/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13353-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.3. 3.3.1.14.; 3.3.1.18.4.; 3.3.2.3.;

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-20225-920/2017 pagal pareiškėjos V. F. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolis R. S..

Teismas

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

P. V. F. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio R. S. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0070/16/11519 ir prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 28 d. nutartimi skundą ir prašymą atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad pareiškėja savo skundą turėtų teikti tiesiogiai antstoliui R. S.. Jeigu pareiškėja skundą yra antstoliui pateikusi, akivaizdu, kad jos 2017 m. birželio 26 d. skundas dėl antstolio veiksmų dar neišnagrinėtas. Pareiškėja, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepateikė duomenų, kad skundą yra pateikusi antstoliui. Teismas sprendė, kad pareiškėja į teismą kreipėsi nesilaikiusi išankstinės skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos, numatytos CPK 510 straipsnyje.

Pareiškėja 2017 m. birželio 28 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nutarties.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 29 d. nutartimi pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad pareiškėja atskirąjį skundą grindžia įžeidžiančio pobūdžio teiginiais, sąmoningai siekdama sumenkinti teisėją ir teismą.  Teismas pareiškėjai išaiškino, kad surašant teismui procesinius dokumentus turi būti laikomasi elementarių dokumento įforminimo taisyklių, vengiama įžeidžiančių formuluočių. Taip pat išaiškino, kad pagal CPK 42 straipsnį šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai. Teismo vertinimu, pareiškėja atskiruoju skundu sąmoningai siekia piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, rodyti nepagarbą teismui.

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja V. F. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį ir jos skundą nagrinėti iš esmės. Skunde nurodoma, kad 2017 m. birželio 28 d. nutartimi skundas ir prašymas buvo atsisakyti priimti, nes teisėjo nuomone, pareiškėja turėtų eiti asmeniškai pas antstolį R. S. į būstinę ir jo prašyti nagrinėti pareiškėjos skundą, tačiau kai pareiškėja buvo antstolio būstinėje, antstolis pareiškėją sužalojo, taigi, daugiau ten eiti nesiruošia ir siunčia jam savo skundą per elektroninį paštą, iš kurio pati gauna antstolio patvarkymus. Teismas susipažinęs su atskiruoju skundu nustatė, jog pareiškėja atskirąjį skundą grindžia įžeidžiančio pobūdžio teiginiais, sąmoningai, siekdama sumenkinti teisėją ir teismą, taigi teisėjas jaučiasi menkinamas, kai pareiškėja nurodė, kad jai nepatinka būti antstolio būstinėje fiziškai žalojamai. Teismas varžo pareiškėjos teises.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutarties, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja V. F. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio R. S. veiksmų, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas, sprendė, kad pareiškėja nesilaikė išankstinės skundo nagrinėjimo tvarkos, reglamentuojamos CPK 510 straipsnyje, ir skundą atsisakė priimti. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, pateikė atskirąjį skundą, kurį pirmosios instancijos teismas 2017 m. birželio 29 d. nutartimi atsisakė priimti motyvuodamas, kad pareiškėja atskirąjį skundą grindžia įžeidžiančio pobūdžio teiginiais, sąmoningai, siekdama sumenkinti teisėją ir teismą.

Pagal suformuotą teismų praktiką ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti ieškinio dalyką, tačiau privalo tiksliai jį suformuluoti, t. y. taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. Gausioje teismų praktikoje nagrinėjamais klausimais taip pat yra nustatyta, kad ieškinys (šiuo atveju skundas) turi būti pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos turi būti suprantami. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nustatydamas procesiniams dokumentams CPK 111-114 straipsniuose įtvirtintus reikalavimus, įstatymų leidėjas siekė operatyvaus bylų nagrinėjimo proceso, išvengiant bylų vilkinimo dėl papildomų procesinių veiksmų – procesinių dokumentų trūkumų taisymo.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti atskirąjį skundą dėl to, kad konstatavo netinkamą apeliantės procesinį elgesį, prilyginamą piktnaudžiavimui teise. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties motyvais bei teismo padarytomis išvadomis dėl tokio skundo nepriimtinumo ir tikslindamas pirmosios instancijos teismo nurodytus motyvus papildomai pažymi, kad iš apeliantės rašto, pavadinto atskiruoju skundu, turinio matyti, kad rašto turinys yra padrikas, neįmanoma suprasti, kokiu pagrindu  apeliantė skundžia teismo priimtą nutartį. Apeliantė nurodo, kad buvo antstolio būstinėje, kur antstolis ją sužalojęs, jai nepatinka būti antstolio būstinėje, jai skauda alkūnę nuo mušimo. Tačiau  atskirajame skunde nenurodyta ir nepateikta jokių įrodymų, kad apeliantė būtų pateikusi rašytinį skundą antstoliui dėl jo konkrečių veiksmų, dėl ko teismas būtų turėjęs priimti ir pradinį skundą ir atitinkamai priimti atskirąjį skundą. Dėl įvairių sumušimų pareiškėja turėtų kreiptis į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, o ne į civilinį teismą. Apeliantei buvo nurodyta pasirūpinti atstovavimu, nes teismas negali kiekvieną kartą už V. F. spręsti, kokius prašymus ir kokiu faktiniu bei teisiniu pagrindu ji reiškia. Tačiau apeliantė atstovavimu nesirūpina, byloje advokato nesamdo ir į Valstybės garantuojamos pagalbos tarnybą nesikreipia.

Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad asmeniui piktnaudžiaujant subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Apeliantės teikiami nesuprantamo turinio procesiniai dokumentai, kuriuose yra dėstomos teisinės reikšmės neturinčios faktinės aplinkybės, išreiškiami įvairūs apeliantės vertinimai teisėjų bei antstolių atžvilgiu, grasinimai, pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinti piktnaudžiavimu subjektinėmis teisėmis.  

Apeliacinės instancijos teismas pakartotinai pažymi, kad apeliantė, siekdama apginti savo galimai pažeistas teises, turi teisę naudotis profesionalaus teisininko pagalba, t. y. kreiptis į advokatus ar advokatų padėjėjus arba kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka.

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais motyvais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                    Diana Labokaitė