Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-312-493/2020

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00733-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.11.10

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 29 d.

Kaunas

               Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis,

               teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal D. B. atstovo advokato M. V. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. L. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 11 d. nutarimo.

               Teismas

n u s t a t ė :

1.       2020 m. vasario 24 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyriausiasis patrulis R. K. D. B. surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr. 20-ANR_P-12272-2020 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalį dėl to, kad ji 2020 m. sausio 8 d., 12 val. 40 min., (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. 23, vairuodama automobilį Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pradėdama apvažiuoti stovinčias transporto priemones, nedavė kelio priešais atvažiuojančiam automobiliui Ford CMAX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris, vengdamas susidūrimo, įvažiavo į krūmus apsigadindamas automobilį. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad tokiais savo veiksmais D. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 101 punktų reikalavimus. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto E. I. 2020 m. kovo 31 d. nutarimu už minėto nusižengimo padarymą D. B. paskirta 11 Eur bauda.

2.       Skundžiamu Kauno apylinkės teismo

3.       Nesutikdamas su skundžiamu Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutarimu, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas V. L. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo būtų paliekamas galio Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūno priimtas nutarimas arba administracinio nusižengimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.  

3.1.       Apeliaciniame skunde Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas nurodo, kad D. B. nesilaikė KET 9 ir 101 punktų reikalavimų, o byloje esantys objektyvūs ir neginčytini įrodymai patvirtina, kad ji padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje. Priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje buvo vadovautasi bylos nagrinėjimo metu surinktais ir patikrintais įrodymais bei padarytos faktines aplinkybes atitinkančios išvados.

3.2.       Skunde taip pat nurodyta, kad apeliantė iš įvykio vietos nuvažiavo, kas rodo, kad ji nuo pat pradžių bandė išvengti administracinės atsakomybės. Jeigu kitas eismo įvykio dalyvis nebūtų įsidėmėjęs apeliantės automobilio valstybinio numerio, kiltų grėsmė, kad nusižengimas išvis nebūtų buvęs išaiškintas. Taip pat, pažeidėja nedalyvavo ir bylos nagrinėjime, kas rodo, kad bylos eiga ji nesidomėjo, nepasinaudojo savo teise teikti papildomus paaiškinimus. Tiek foto nuotraukose, tiek eismo įvykio schemoje pagrįstai pažymėtos automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ratų žymės, kurios atsirado jo vairuotojui sukant vairą dešiniau bei stabdant. Kaip matyti, automobilis apgadintas braukiamojo pobūdžio žymėmis, kurios atsirado nuvažiavus nuo kelio į šalia esančius krūmus. Iš bylos duomenų matyti, kad Politechnikos gatve leidžiamas dvipusis eismas, tačiau dėl važiuojamosios dalies ploto transporto priemonėms prasilenkti gali būti sunku, todėl transporto priemonių vairuotojai turi būti ypatingai atidūs, atsargūs ir pagarbūs vykdydami bendrąsias eismo dalyvių pareigas. Nagrinėjamu atveju, kitas eismo dalyvis, siekdamas išvengti eismo įvykio, pastebėjęs kliūtį, t. y. priešais atvažiuojantį automobilį, ne tik, kad sulėtino greitį, tačiau, siekdamas išvengti skaudžių pasekmių ir dar didesnio turto apgadinimo, nuvažiavo nuo kelio.

4.       D. B. atstovas advokatas M. V. skundu apygardos teismui prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutarimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir nustatyti, kad apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra proceso išlaidos ir jas priteisti D. B. naudai iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Taip pat, priteisti D. B. naudai bylinėjimo išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme.

4.1.       Skundo autorius nurodo, kad, remiantis ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punktu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba. Nagrinėjamu atveju, D. B. prašė jos naudai priteisti 786,50 Eur patirtų bylinėjimo išlaidų už advokato pagalbą, atstovaujant jos interesus tiek Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate, tiek Kauno apylinkės teisme. Patirtos atstovavimo išlaidos Kauno apylinkės teismo turėjo būti pripažintinos proceso išlaidomis, todėl priteistinos iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl kurio pareigūno neteisėtų veiksmų buvo pradėta administracinė teisena ir ji nutraukta konstatavus, kad administracinio nusižengimo protokolas yra neteisėtas.

4.2.       Skunde pažymima, kad apeliantė, apskundusi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno veiksmus, patyrė kardinaliai didesnes neigiamas pasekmes nei būtų patyrusi, jei nebūtų skundusi jos atžvilgiu surašyto administracinių nusižengimų protokolo, t. y. suvokdama, kad valstybės įgalioto atstovo paskirta nuobauda yra neteisėta, nebūtų ėmusi veiksmų jai ginčyti, o tai iš esmės ne tik kad pažeidžia teisingumo principą bet ir riboja asmens teisę kreiptis į teismą, kuri yra numatyta tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tiek tarptautiniuose teisės aktuose. Tokios pozicijos laikosi ir Europos žmogaus teisių teismas (toliau – ir EŽTT). Iš naujausios teismo praktikos analogiškoje byloje galima matyti, kad EŽTT pažymėjo, jog Konvencija yra skirta užtikrinti veiksmingas ir praktiškai panaudojamas teises, o ne teorines ar iliuzines teises. EŽTT bylos Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą sprendime yra išnagrinėtas ginčas dėl to, kad administraciniai teismai nepriteisė pareiškėjams žalos atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnį. EŽTT šioje byloje sutiko su pareiškėjai, jog jų kreipimosi į teismą tikslas buvo ne tiesiog sudalyvauti teismo procese, o pasiekti norimą rezultatą. Šiuo aspektu teismas atsižvelgė į pareiškėjų teiginius, kad kreiptis į teismą, siekiant apginti savo teises, būtų beprasmiška, jei galų gale jie atsidurtų blogesnėje padėtyje nei prieš bylinėjimąsi. EŽTT taip pat atkreipė dėmesį, kad, nors bylinėjimo išlaidų atlyginimo klausimas nėra aiškiai reglamentuotas Administracinių teisės pažeidimų kodekse, jos yra atlyginamos remianti kitais teisiniais pagrindais.

4.3.       2020 m. liepos 21 d. apeliantės D. B. atstovas advokatas M. V. Kauno apygardos teismui pateikė prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Prašyme nurodyta, kad, atsižvelgiant į naujausią Europos žmogaus teisių teismo praktiką, suformuotą bylos „Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą“ sprendime, kylą pagrįstų abejonių dėl ANK 666 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatoms, todėl prašoma kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą.

5.       Atsiliepimu į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinį skundą D. B. atstovas advokatas M. V. prašo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti bei pripažinti proceso išlaidomis bylinėjimo išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme pagal pateiktus dokumentus, ir priteisti jas D. B. naudai.  

6.       Atsiliepimu į apeliantės D. B. atstovo advokato M. V. apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas V. L. prašo skundžiamą apylinkės teismo nutarimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

7.       Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. L. ir D. B. atstovo advokato M. V. apeliaciniai skundai atmestini.

8.       Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. L. apeliacinio skundo motyvų.

9.       Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip jau minėta, skundžiamu Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutarimu D. B. įgalioto atstovo advokato M. V. skundas tenkintas iš dalies ir administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį D. B. atžvilgiu nutraukta. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, konstatavo, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių D. B. kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, todėl administracinė teisena nutrauktina. Apeliaciniame skunde keliamas D. B. nepatraukimo administracinėn atsakomybėn už jai inkriminuoto administracinio nusižengimo pagrįstumo klausimas. Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas nesutinka su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, todėl prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir palikti galioti institucijos priimta nutarimą arba administracinio nusižengimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.  

10.       Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

11.       Apeliacinės instancijos teismas aptarto teisinio reguliavimo kontekste patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiamu nutarimu administracinio nusižengimo teiseną D. B. atžvilgiu nutraukė pagrįstai. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, išsamiai motyvavo, kodėl jie nepakankamai pagrindžia D. B. kaltę dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo priimtam procesiniam sprendimui. Nagrinėjamu atveju institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir priėmė nutarimą D. B. administracinio nusižengimo byloje – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu būtų galima priimti priešingą sprendimą, teismui nepateikė, tokių nenustatė ir apygardos teismas.

12.       Apylinkės teismas, nutraukdamas administracinio nusižengimo teiseną D. B. atžvilgiu, buvo aktyvus ir ėmėsi visų būtinų priemonių įvykio aplinkybėms išsiaiškinti ir byloje esantiems prieštaravimams pašalinti - apklausė visus asmenis, susijusius su tiriamu įvykiu, ištyrė ir įvertino visus rašytinius įrodymus, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, atsižvelgė į tai, kad asmens kaltė padarius jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus negali būti grindžiama iš esmės tik prielaidomis ir tikėtinomis išvadomis, kai jos (kaltės) jokie objektyvūs įrodymai neginčijamai nepatvirtina. Kaip matyti iš bylos medžiagos, D. B. dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo savo kaltės nepripažino, nurodė, kad ji įvykio dieną važiavo P. g. ties namu Nr. 23, kur stovėjo du lengvieji automobiliai ir vienas krovininis automobilis. Kadangi krovininis automobilis buvo išsikišęs į kelią, ji, įsitikinus, kad kliūčių nėra, pradėjo kelkraštyje stovinčius automobilius lenkti. Prieš ją atvažiavo nukentėjusiojo automobilis, jis pasuko į šoną ir sustojo. Iš įvykio vietos ji pasišalino, nes nemanė, kad buvo įvykis, vizualiai nematė nukentėjusiojo automobilio apgadinimų. Apylinkės teisme apklausiami liudytojai G. S., M. V., R. K. taip pat nenurodė jokių aplinkybių, neginčijamai patvirtinančių D. B. kaltę padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą. Rašytinėje bylos medžiagoje taip pat nėra duomenų, patikimai patvirtinančių, kad 2020 m. sausio 8 d., 12.40 val., (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 23, D. B. nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, pradėdama apvažiuoti stovinčias transporto priemones, neįsitikino dėl saugumo, nedavė kelio priešais atvažiuojančiam automobiliui, kuris, vengdamas susidūrimo, įvažiavo į krūmus apsigadindamas automobilį.  

13.       Apeliaciniame skunde Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko nurodytos aplinkybės - tai, kad D. B. iš įvykio vietos nuvažiavo, nedalyvavo bylos nagrinėjime priimant nutarimą, o nukentėjusiojo automobilis buvo apgadintas nuvažiavus nuo kelio į šalia esančius krūmus - taip pat savaime neįrodo D. B. kaltės šioje administracinio nusižengimo byloje. 

14.       ANK 417 straipsnio 7 dalyje, dėl kurioje įtvirtinto nusižengimo padarymo D. B. buvo surašytas minimas administracinio nusižengimo protokolas, numatyta, jog pagal šį straipsnį administracinė atsakomybė kyla už kitus, ANK tiesiogiai nenumatytus, KET pažeidimus, taigi ši norma yra blanketinė, todėl kiekvienu atveju norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, turi būti nurodomas konkretus KET punktas, kurio pažeidimu yra kaltinamas pažeidėjas. Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog D. B. inkriminuoti Kelių eismo taisyklių 9 punkto ir 101 punkto reikalavimų pažeidimai, kurie pasireiškė tuo, jog ji nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pradėdama apvažiuoti stovinčias transporto priemones, neįsitikino dėl saugumo, nedavė kelio priešais atvažiuojančiam automobiliui. Visų pirma pastebėtina, jog iš byloje esančios vaizdo medžiagos matyti, kad nagrinėjamas įvykis įvyko dviejų eismo juostų kelyje, kurio vienoje kelio pusėje buvo sustoję trys lengvieji automobiliai ir vienas krovininis automobilis, kurio galinė dalis išsikišusi į kelią. Nukentėjusiajam, važiuojančiam savo eismo juosta, dar gerokai prieš privažiuojant šalikelėje stovinčias transporto priemones, priešpriešine eismo juosta atvažiuojantis D. B. automobilis yra gerai matomas. Tuo tarpu D. B. važiavo keliu, kuris lengvai krypo į kairę, todėl jos matomumas buvo blogesnis. A. A. privažiavus prie krovininio automobilio, D. B. jau buvo pradėjusi šalikelėje stovinčių automobilių apvažiavimo manevrą ir judėjo ties antruoju šalikelėje stovinčius automobiliu. Be to, iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad D. B. ir A. A. vairuojamų automobilių greičiai yra akivaizdžiai skirtingi, t. y. D. B. juda gerokai lėčiau. Taigi, nors D. B. buvo inkriminuotas KET 101 punkto pažeidimas, kuriame numatyta, kad prieš keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, byloje nustatytų aplinkybių visuma – kad vieta, kurioje stovi automobiliai yra su nežymiu posūkiu į kairę, kad D. B. jau buvo pradėjusi manevrą ir jį įpusėjusi, sutiktina su apylinkės teismo argumentais, kad D. B., prieš pradėdama apvažiuoti šalikelėje stovinčius automobilius, objektyviai galėjo nematyti atvažiuojančio A. A. automobilio, todėl šio KET taisyklių pažeidimo padarymas jai inkriminuotas nepagrįstai.

15.       Protokole ir institucijos nutarime taip pat nurodyta, kad D. B. savo veiksmais, t. y. nesilaikydama visų būtinų atsargumo priemonių, padarė ir KET 9 punkto, inter alia numatančio, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, pažeidimą. Apygardos teismas pažymi, jog KET 9 punkte įtvirtinta bendro pobūdžio eismo dalyvio pareiga, kurios turėjo laikytis tiek D. B., tiek į nuo kelio nuvažiavęs A. A., o siekiant nustatyti dėl ANK 417 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto pažeidimo kaltą asmenį, būtina vertinti ir administracinio nusižengimo protokole bei nutarime, kuriuo pripažįstama asmens kaltė padarius administracinį nusižengimą, nurodyti specialias normas, t. y. nurodyti konkrečią KET specialiosios dalies normą, kuri buvo pažeista. Nustačius, jog be KET 9 punkto pažeidimo, D. B. inkriminuotas KET 101 punkto pažeidimas padarytas nebuvo, nes prieš apvažiuodama kliūtį D. B. galėjo objektyviai nematyti nukentėjusiojo automobilio, administracinio nusižengimo protokole ir D. B. atžvilgiu priimtame nutarime nelieka nei vienos pažeidėjai inkriminuotos specialiosios normos, kurią savo elgesiu būtų pažeidusi D. B..

16.       Kita vertus, analizuojant administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos nutarime pateiktą D. B. pažeidimo esmę, matyti, jog jame nurodyta, kad dėl D. B. neva padaryto KET 9 ir 101 punktuose numatytų pažeidimų pasekoje kilo eismo įvykis, ir kitas automobilis, siekdamas išvengti susidūrimo, įvažiavo į krūmus, apsigadindamas automobilį. Reikia pastebėti, jog nuo 2017 m. sausio 1 d., įsigaliojus ANK, nebėra numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą (kai nėra sutrikdoma asmenų sveikata, ir kai eismo įvykį sukelia blaivus ir teisę vairuoti turintis asmuo) (ATPK 127 str. 2 d.). Todėl kiekvieną kartą, kai padaromas KET pažeidimas, kuris galimai nulėmė tokio eismo įvykio kilimą, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik už konkretaus KET pažeidimo padarymą. Tokiu būdu, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą klausimas apskritai nėra ir negali būti sprendžiamas, nes ANK atsakomybės už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą, kaip tai iki 2017 m. sausio 1 d. buvo numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalis, nebenumato. Šioje administracinėje byloje yra sprendžiamas tik D. B. atsakomybės klausimas dėl KET 101 punkte įtvirtinto formalaus pažeidimo (prieš keisdamas važiavimo kryptį vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią kitiems eismo dalyviams), tačiau nenustatinėjama, ar šis, ar kiti pažeidimai lėmė eismo įvykio kilimą – tai nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Nėra abejonės, jog tarp dviejų eismo įvykio dalyvių kylantis ginčas dėl to, kuris iš jų kaltas dėl eismo įvykio kilimo, ir kuris asmuo turės atlyginti įvykio metu padarytą žalą, yra ginčas dėl šių asmenų deliktinės atsakomybės, tai yra civilinės prigimties teisinis ginčas, kuris turi būti sprendžiamas civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad taikant deliktinę atsakomybę, asmens veiksmų neteisėtumas ir kaltė gali būti konstatuojami ne tik dėl konkrečios KET normos pažeidimo, bet ir dėl asmens nepakankamai atidaus, atsargaus elgesio, šiuo atveju – dalyvaujant su transporto priemone eisme (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-500/2013). Remiantis išdėstytu, teismas nagrinėjamoje D. B. administracinio nusižengimo byloje plačiau nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų ir juos pagrindžiančių bylos duomenų, kuriais apeliaciniame skunde įrodinėjama lengvojo automobilio vairuotojos D. B. kaltė dėl eismo įvykio kilimo.

17.       Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutarimu pagrįstai administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį D. B. atžvilgiu nutraukta, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jos kaltę. Naikinti šį procesinį sprendimą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. L. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių skundžiamas apylinkės teismo nutarimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

18.       Dėl asmens, kurios atžvilgiu administracinio nusižengimo byla nutraukta, D. B. atstovo advokato M. V. apeliacinio skundo motyvų.

19.       Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutarimu D. B. įgalioto atstovo advokato M. V. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad tais atvejais, kai išteisintasis ar kaltinamasis advokatą samdėsi pats, bylinėjimo išlaidos BPK numatyta tvarka nepriteisiamos. Aukštesnės instancijos teismas su tokiais apylinkės teismo motyvais sutinka.

20.       Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nutarime, ANK nėra specialių normų, reguliuojančių proceso išlaidų ir advokato darbo apmokėjimo klausimus, tačiau ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. Pagal BPK 103 straipsnį proceso išlaidas sudaro: liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos; kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Advokato darbo apmokėjimas reguliuojamas specialiosios normos (BPK 106 straipsnis), todėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose proceso išlaidomis BPK 103 straipsnio prasme nepripažintinas.

21.       Remiantis BPK 106 straipsniu, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

22.       Remiantis anksčiau aptartu teisiniu reguliavimu, teismų praktikoje išaiškinta, kad išteisintojo turėtų išlaidų, patirtų pačiam savo nuožiūra pasikviesto (pasirinkto) gynėjo advokato paslaugoms apmokėti, atlyginimas (apmokėjimas) nepriteistinas nei iš nukentėjusiojo, nei iš valstybės. Tokias išlaidas advokato teisinėms paslaugoms atlyginti, kaip tai nustatyta BPK 106 straipsnio 1 dalyje, apmoka pats proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pasikvietė gynėją ginti jo teisių ir teisėtų interesų baudžiamajame procese (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338/2014, 2K-260-303/2015, 2K-7-76-222/2016, 2K-308-648/2019).

23.       Taigi, priešingai nei D. B. atstovo advokato cituojamame EŽTT sprendime susidariusioje situacijoje, nagrinėjamu atveju yra specialus įstatymas, reglamentuojantis administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų teisinėms paslaugoms atlyginimą – įstatymų leidėjui priėmus ANK, teisės gauti išlaidų atlyginimą įgyvendinimo tvarka yra eksplicitiškai reglamentuota ANK 666 straipsnyje. Tuo tarpu vien dėl to, kad įstatymų leidėjas yra pasirinkęs įtvirtinti, jog išteisintam asmeniui patirtos teismo išlaidos nepriteisiamos iš kitos šalies, nėra pagrindas konstatuoti esant skundžiamą nutarimą nepagrįstą ir neteisėtą. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad įstatymų leidėjas yra pareiškęs savo valią dėl to, kam, kokiais pagrindais ir tvarka privalo būti atlyginamos administracinio nusižengimo procese patirtos teismo išlaidos ir apylinkės teismas šį klausimą išsprendė tinkamai. Atitinkamai apeliantės D. B. atstovo advokato prašymas kreiptis į Konstitucinį teismą taip pat netenkinamas. Pažymėtina, jog Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (pvz., Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas) yra išaiškinta, jog bylą nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar įstatymas (kitas teisės aktas) atitinka Konstituciją, tais atvejais kai jam kyla abejonių, ar įstatymas (kitas teisės aktas), kuris turėtų būti taikomas toje byloje, neprieštarauja Konstitucijai, ir nurodoma, jog teismas negali atidėti (stabdyti) bylos nagrinėjimo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, jei jis neabejoja byloje taikomų įstatymų (teisės aktų) atitiktimi Konstitucijai. Nagrinėjamu atveju apeliantės skundą nagrinėjančiam aukštesnės instancijos teismui abejonių dėl ANK 666 straipsnio atitikties Konstitucijai nekyla. Apeliantės atstovo prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą iš esmės yra susijęs su ANK 666 straipsnyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų priteisimo tvarka, jos kritika ir subjektyviu jos vertinimu, o ne su nurodytų normų konstitucingumo klausimu, todėl teismas neturi teisinio pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Pažymėtina, kad vien tai, jog apeliantės ar jos atstovo netenkina įstatymo leidėjo numatytas bylinėjimo išlaidų paskirstymas, nėra pagrindas teigti, kad tokia teisės norma prieštarauja Konstitucijai. 

24.       Nagrinėjamai bylai aktualiu aspektu EŽTT taip pat yra pripažinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija neįtvirtina teisės pažeidimu kaltinto ir vėliau išteisinto asmens teisės į teismo procese patirtų išlaidų atlyginimą. Atsakant į klausimą, ar asmeniui privalo būti suteikiamas toks išlaidų atlyginimas, turi būti atsižvelgiama į nacionalinę teisę (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1995 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Masson ir Van Zon prieš Nyderlandus (pareiškimų Nr. 15346/89, 15379/89) 49 par.; 2010 m. kovo 30 d. sprendimas Shimidzu ir Berllaque prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 648/06)).

25.       Dėl anksčiau nurodytų argumentų, D. B. atstovo advokato M. V. prašymas iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteisti bylinėjimo išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme taip pat netenkintinas.  

               Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

n u t a r i a :

               palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 11 d. nutarimą nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. L. bei D. B. įgalioto atstovo advokato M. V. apeliacinių skundų netenkinti. 

               Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                  Arūnas Paštuolis