Administracinė byla Nr. I-4262-643/2018

                                                Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02802-2018-6

                                                Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2;

                                                 55.1.1; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. K. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Kauno tardymo izoliatoriaus, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

        Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas T. K. kreipėsi į teismą su skundu (1 t., b. l. 1–14), prašydamas priteisti: iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau ir – Lukiškių TI-K), 17 480 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK), 3040 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), 760 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), 21 280 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Skunde nurodo, kad nuo 2016 m. gruodžio 2 d. iki 2018 m. kovo 14 d. (laikotarpis su pertraukomis) buvo laikomas Marijampolės AVPK areštinėje, Lukiškių TI-K ir Kauno TI, netinkamomis, žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis. Kalinimo įstaigose laikymo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų. Nurodo, kad Kauno TI ir Lukiškių TI-K buvo laikomas perpildytose kamerose, kuriose jam laisvo ploto tekdavo apie 1,5 kv. m. Marijampolės AVPK, Lukiškių TI-K ir Kauno TI kamerose nebuvo įrengtos spintos drabužiams, todėl asmeninius daiktus teko laikyti po lova. Pareiškėjo teigimu, buvo išduodama nekokybiška patalynė, o minkštajame inventoriuje gausu blakių. Kamerose nebuvo įrengtos atskiros vėdinimo sistemos, sanitarinis mazgas neatskirtas nuo kameros bendros patalpos, nebuvo uždaras, todėl tvyrojo nemalonus kvapas. Atliekant gamtinius reikalus galėjo būti stebimas pareigūnų, todėl buvo pažeista jo teisė į privatumą. Marijampolės AVPK dušu buvo leidžiama naudotis tik kartą per savaitę, nebuvo tiekiamas karštas vanduo.

Pareiškėjo teigimu, Marijampolės AVPK, Lukiškių TI-K ir Kauno TI kamerose buvo mažai natūralios šviesos, oro temperatūra neatitiko teisės aktų reikalavimų, žiemos laikotarpiu buvo šalta. Kamerų būklė avarinė, patalpos nedezinfekuojamos, vėdinamos tik per langus. Akcentuoja, kad Kauno TI ir Lukiškių TI-K nėra skalbyklų. Kamerų švarai palaikyti nebuvo išduodamos higienos ir valymo priemonės. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K kamerose veisiasi tarakonai, kamerų sienos ir lubos paveiktos pelėsinio grybelio. Nurodo, kad pasivaikščioti buvo vedamas 1 val. per parą, nors pareiškėjo teigimu, turėjo teisę į ne mažiau kaip 8 val. trukmės pasivaikščiojimą. Akcentuoja, kad Marijampolės AVPK pareigūnai elgėsi netinkamai ir atsisakė priimti jo prašymus, teikdavo melagingą informaciją. Nurodo, kad būnant areštinėje, artimieji negalėjo perduoti maisto produktų, jam buvo draudžiama apsipirkti, todėl pareiškėjo teigimu, jam nusilpo imunitetas, nukrito svoris, jautė alkį. Pažymi, kad areštinėje buvo tiekiamas nekokybiškas maistas, dažnai tekdavo jį valgyti jau atšalusį.

Pareiškėjas nurodo, kad buvo kalinamas pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį. Dėl tokių netinkamų kalinimo sąlygų patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sumažėjo pasitikėjimas savimi. Mano, kad dėl nurodytų aplinkybių jam kilo neturtinė žala, kurią prašo priteisti iš atsakovių atstovų.

Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 27–29).

Atsakovės atstovas nurodo, kad Departamentas kontrolės funkciją vykdo nagrinėdamas asmenų skundus dėl laikymo sąlygų ir ginčus dėl laisvės atėmimo vietų priimtų (atsisakytų priimti ar nepriimtų) sprendimų. Pareiškėjas dėl jo laikymo sąlygų ginčui aktualiu laikotarpiu su skundais dėl jo skunde minimų aplinkybių į Departamentą kreipęsis nebuvo.

Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Marijampolės AVPK su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 38–48).

Marijampolės AVPK areštinės kamerose esantys sanitariniai mazgai yra ne tik atskirti pertvaromis, ir durimis (nuo 2016 m. lapkričio mėn.), bet ir, atsižvelgiant į areštinės planus, įrengti kamerų kampuose, tad jais besinaudojantys asmenys nėra matomi kitiems toje pačioje kameroje kartu laikomiems asmenims ar pareigūnams pro kamerų duryse esančius langelius. Kamerose sanitariniai mazgai yra tvarkingi. Kamerose veikia mechaninė oro šalinimo sistema. Pažymi, kad Marijampolės AVPK pasivaikščiojimai yra organizuojami kiekvieną dieną, šviesiu paros metu, esant tinkamoms oro sąlygoms, pagal policijos areštinės viršininko sudarytą grafiką, suimtajam (sulaikytajam) sutikus pasivaikščioti. Pasivaikščiojimai organizuojami atskiromis kameromis.

Nurodo, kad patalpose įrengtas natūralus ir dirbtinis vėdinimas, vėdinama per orlaides, vėdinimo kanalus, įrengtos oro padavimo ir oro ištraukimo ventiliacijos sistemos.

Atsakovės atstovas nurodo, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę areštantams suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Dušai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus. Duomenų apie tai, kad duše nebuvo karšto vandens, neužfiksuota. Pareiškėjui visu areštinėje buvimo laikotarpiu pagal žodinius prašymus buvo išduotos valymo priemonės. Marijampolės AVPK išduodami čiužiniai yra iš audinio nepralaidaus skysčiams ir iš audinio, tinkamo skalbti (dezinfekuoti) areštinėje esančiomis priemonėmis, kiekvienam apgyvendintam asmeniui išduodami neužteršti lovos skalbiniai ir rankšluosčiai. Pabrėžia, kad pareiškėjas būdamas Marijampolės AVPK dėl minkštojo inventoriaus nesiskundė. Suimtieji gali naudotis savo patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu to pageidauja. Pageidavimų naudotis savo patalyne pareiškėjas nepateikė. Pažymi, kad pagal 2016–2018 metų graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo įrašus, areštinėje graužikų nebuvo rasta.

Atsakovės atstovas nurodo, kad pareiškėjas ir kiti asmenys, laikomi Marijampolės AVPK, maitinami pagal teisės aktų reikalavimus. Areštinių veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenumato areštantams galimybės apsipirkti. Pažymi, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo išduotos būtiniausios asmens higienos priemonės. Taip pat pažymi, kad ginčo laikotarpiu Marijampolės AVPK buvo gautas ne vienas pareiškėjo skundas (prašymas), kuris buvo priimtas, užregistruotas ir išnagrinėtas. Atsakovės atstovo teigimu, pareiškėjas Marijampolės AVPK buvo laikomas nepažeidžiant teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, todėl jo prašymas priteisti neturtinę žalą yra nepagrįstas.

Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 154–170).

Nurodo, kad 2010 m. gegužės 11 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

Pažymi, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Atsakovės atstovas taip pat pažymi, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji, kurie administracijos paskyrimu eilės tvarka tvarko kameras, kuriose gyvena: valo kameros sienų, grindų, langų, baldų, durų (iš kameros pusės), sanitarinių įrenginių paviršius drėgnuoju būdu bei dezinfekuoja sanitarinius mazgus. Reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką yra išduodami į kameras. Taip pat, į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Lukiškių TI-K yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Atsakovės atstovas nurodo, kad kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti, priklausomai nuo lovų kiekio. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus.

Nurodo, kad pagal teisės aktų reikalavimus, suimtiesiems ir nuteistiesiems sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Valdiška patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartą per savaitę. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grąžinami tą pačią dieną jau sausi.

Pažymi, kad T. K. į Lukiškių TI-K administraciją su prašymais išduoti jam higienos priemonių nesikreipė. Nurodo, kad visiems į Lukiškių TI-K atvykusiems suimtiesiems ir nuteistiesiems yra išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės, kurie dezinfekuojami įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje.

Atsakovės atstovas nurodo, kad dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas Lukiškių TI-K esančiose kamerose yra įrengiamas pagal teisės aktų reikalavimus. Oro temperatūra kamerose atitinka higienos normų reikalavimus. Lukiškių TI-K yra įrengta centrinė šildymo sistema. Šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra.

Akcentuoja, jog pareiškėjui pagal teisės aktų reikalavimus buvo užtikrinta teisė kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore.

Lukiškių TI-K teigimu, pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nekonkretizuoti. Lukiškių TI-K mano, kad pareiškėjo skunde minimi trūkumai ir kilę neigiami išgyvenimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, o patirti nepatogumai labiau sietini su jo paties elgesiu, kuris lėmė pareiškėjo patekimą į laisvės atėmimo vietą. Mano, kad T. K. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nesąžiningas noras pasipelnyti iš valstybės.

Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Kauno TI su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (2 t. b. l. 89–93).

Atsakovės atstovas nurodo, kad pareiškėjas Kauno TI buvo laikomas pagal teisės aktų reikalavimus.

Pažymi, kad Kauno TI kamerose įrengti sanitariniai mazgai yra atitverti 2,1 m. aukščio metalinėmis sienelėmis, kurios yra nudažytos, todėl lengvai valomos bei atsparios drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms. Kamerose įrengti pilnai arba iš dalies atidaromi langai, be to visose patalpose įrengta mechaninės ventiliacijos sistema. Kauno TI kamerų einamasis remontas atliekamas reguliariai, o asmenys laikomi kamerose taip pat privalo rūpintis jų tvarka.

Atsakovės atstovas pažymi, kad Kauno TI sąmoningai nesiekė pažeminti pareiškėjo orumo ar nežmoniškai su juo elgtis. Kauno TI neturi duomenų, kad įstaigos ar pareigūnų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo neteisėti, sukėlė kokių nors pasekmių fizinei ar psichinei sveikatai ar kitaip pakenkė pareiškėjo savijautai, todėl jo reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra nepagrįstas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo Marijampolės AVPK, Lukiškių TI-K bei Kauno TI sąlygų nuo 2016 m. gruodžio 2 d. iki 2018 m. kovo 14 d. bei neteisėtų Departamento veiksmų. 

Dėl valstybės pareigos atlyginti žalą

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką ar neveikimą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų Lukiškių TI-K gyvenimo sąlygų ir dėl to patirtų sukrėtimų, todėl šioje byloje taip pat aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Šioje byloje taip pat aktuali Konvencijos 8 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas <...>, bei Konvencijos 8 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus <...>. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti įstatymai. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) suformulavo taisyklę, nustatančią, jog atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, bylose dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (LVAT 2013 m rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013).

Dėl vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad Kauno TI ir Lukiškių TI-K jis buvo kalinamas perpildytose kamerose, kuriose jam tekdavo apie 1,5 kv. m laisvo judėjimo ploto.

Ginčo laikotarpiu minimalius kalinimo vietų kamerų plotui keliamus reikalavimus reglamentavo Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 papunktis, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame asmens laikymo tardymo izoliatoriuje sąlygas nustatančiame akte nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017, 2017 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017).

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje nurodoma, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas išaiškino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, atsižvelgiama tokiu atveju, kai pripažįstamas pareiškėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-252/2017 ir kt.).

Iš atsiliepime į skundą ir Suimtojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje (1 t., b. l. 154–156, 2 t., b. l. 53–54) nurodytų duomenų apie pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpius, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus, matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo šiose kamerose: Nr. 104, 105, 110, 112, 112A 118, 119, 120, 124, 133, 138, 153, 159, 165, 167, 174,  196, 198, 272,  286, 287, 295,  307, 327, 330, 343, 350, 372. Pareiškėjas 2016 m. gruodžio 7 d. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 112 (plotas 7,28 kv. m) ir joje tą dieną buvo laikomas vienas; 2016 m. gruodžio 8 – 10 dienomis buvo kameroje Nr. 327 (plotas 7,65 kv. m; 2 asmenys kameroje), 2016 m. gruodžio 11 d. šioje kameroje pareiškėjas buvo vienas; 2016 m. gruodžio 12 d. perkeltas į kamerą Nr. 330 (plotas 7,52 kv. m; 1 asmuo kameroje); 2016 m. gruodžio 13 – 14 dienomis kameroje Nr. 330 buvo du asmenys, o 2016 m. gruodžio 15 d. 1 asmuo kameroje, nuo 2016 m. gruodžio 16 d. iki 2017 m. sausio 4 d. kameroje Nr. 330 buvo 2 asmenys; 2017 m. sausio 5 d. išvyko į Marijampolės AVPK areštinę; 2017 m. birželio 19 d. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 120 (plotas 7,38 kv. m), kurioje buvo laikomas vienas; 2017 m. birželio 20 – 27 dienomis buvo kameroje Nr. 343 (plotas 8,08 kv. m; 1 asmuo kameroje); 2017 m. birželio 28 d. išvyko į Marijampolės AVPK areštinę; 2017 m. liepos 3 d. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 118 (plotas 7,38 kv. m), kameroje tą dieną buvo vienas; 2017 m. liepos 4 d. perkeltas į kamerą Nr. 138 (plotas 7,44 kv. m; 1 asmuo kameroje); 2017 m. liepos 5 – 19 dienomis buvo kameroje Nr. 138, joje buvo 2 asmenys;  2017 m. liepos 20 d. – 2018 m. rugpjūčio 8 d. buvo kameroje Nr. 133 (plotas 7,94 kv. m; 2 asmenys kameroje); 2017 m. rugpjūčio 9 d. išvyko į Marijampolės AVPK areštinę; 2017 m. rugpjūčio 14 d. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 110 (plotas 7,48 kv. m; 1 asmuo kameroje); 2017 m. rugpjūčio 15 d. kameroje Nr. 110 buvo 2 asmenys; 2017 m. rugpjūčio 16 – 18 dienomis buvo kameroje Nr. 153 (plotas 7,94 kv. m; 2 asmenys kameroje); 2017 m. rugpjūčio 19 d. perkeltas į kamerą Nr. 167 (plotas 7,94 kv. m; 1 asmuo kameroje); 2017 m. rugpjūčio 20 d. – 2017 m. rugsėjo 5 d. kameroje Nr. 167 buvo 2 asmenys; 2017 m. rugsėjo 6 d. išvyko į Marijampolės AVPK areštinę; 2017 m. rugsėjo 7 d. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 104 (plotas 7,38 kv. m), joje buvo laikomas vienas, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 165 (plotas 7,94 kv. m; 1 asmuo kameroje); 2017 m. rugsėjo 8 – 20 dienomis kameroje Nr. 165 buvo 2 asmenys; 2017 m. rugsėjo 21 d. išvyko į Kauno TI; 2017 m. rugsėjo 26 d. grįžo į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 105 (plotas 7,38 kv. m), joje buvo vienas; 2017 m. rugsėjo 27 d. perkeltas į kamerą Nr. 159 (plotas 7,94 kv. m; 1 asmuo kameroje); 2017 m. rugsėjo 28 d. – 2018 m. spalio 5 d. kameroje Nr. 159 buvo 2 asmenys; 2017 m. spalio 6 d. perkeltas į kamerą Nr. 307 (plotas 8,22 kv. m; 1 asmuo kameroje); 2017 m. spalio 10 – 11 dienomis kameroje Nr. 307 buvo 2 asmenys, o 2017 m. spalio 12 d. 1 asmuo; 2017 m. spalio 13 – 17 dienomis kameroje Nr. 307 buvo vėl 2 asmenys; 2017 m. spalio 18 d. išvyko į Marijampolės AVPK areštinę, iš kurios grįžo 2017 m. spalio 23 d. ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 112A (plotas 6,34 kv. m), joje tą dieną buvo vienas; 2017 m. spalio 24 – 25 dienomis buvo kameroje Nr. 372 (plotas 7,23 kv. m; 1 asmuo kameroje); 2017 m. spalio 26 – 27 dienomis buvo kameroje Nr. 286 (plotas 7,60 kv. m; 2 asmenys kameroje); 2017 m. spalio 28 – 30 dienomis buvo kameroje Nr. 286 vienas; 2017 m. spalio 31 d. – 2017 m. lapkričio 5 d. kameroje Nr. 286 buvo 2 asmenys; 2017 m. lapkričio 6 d. išvyko į Marijampolės AVPK areštinę, iš kurios grįžo 2017 m. gruodžio 18 d. ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 110 (plotas 7,48 kv. m; 1 asmuo kameroje); 2017 m. gruodžio 19 d. buvo kameroje Nr. 350 (plotas 8,09 kv. m; 1 asmuo kameroje); 2017 m. gruodžio 20 d. kameroje Nr. 350 buvo 2 asmenys; 2017 m. gruodžio 21 d. buvo kameroje Nr. 287 (plotas 7,70 kv. m.; 1 asmuo kameroje); 2017 m. gruodžio 22 d. – 2018 m. sausio 9 d. kameroje Nr. 287 buvo 2 asmenys; 2018 m. sausio 10 d. perkeltas į kamerą Nr. 196 (plotas 7,94 kv. m; 1 asmuo kameroje); 2018 m. sausio 11 d. išvyko į Kauno TI, grįžo į Lukiškių TI-K 2018 m. sausio 12 d. ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 118 (plotas 7,38 kv. m; 1 asmuo kameroje); 2018 m. sausio 13 – 14 dienomis kameroje Nr. 118 buvo 2 asmenys; 2018 m. sausio 15 d. perkeltas į kamerą Nr. 174 (plotas 7,94 kv. m; 1 asmuo kameroje); 2018 m. sausio 16 d. kameroje Nr. 174 buvo 2 asmenys, o 2018 m. sausio 17 d. 1 asmuo; 2018 m. sausio 18 d. – 2018 m. vasario 18 d. kameroje Nr. 174 buvo 2 asmenys; 2018 m. vasario 19 d. išvyko į Marijampolės AVPK areštinę, iš kurios grįžo 2018 m. vasario 23 d. ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 124 (plotas 7,31 kv. m; 1 asmuo kameroje), vėliau perkeltas į kamerą Nr. 272 (plotas 7,75 kv. m; 1 asmuo kameroje); 2018 m. vasario 24 – 25 dienomis kameroje Nr. 272 buvo 2 asmenys; 2018 m. vasario 26 – 27 dienomis buvo kameroje Nr. 295 (plotas 7,95 kv. m; 2 asmenys kameroje); 2018 m. vasario 28 d. išvyko į Marijampolės AVPK areštinę, iš kuriose grįžo 2018 m. kovo 2 d. ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 119 (plotas 7,31 kv. m; 1 asmuo kameroje); 2018 m. kovo 3 d. kameroje Nr. 119 buvo 2 asmenys, o 2018 m. kovo 4 d. 1 asmuo; 2018 m. kovo 5 – 13 dienomis buvo kameroje Nr. 198 (plotas 7,94 kv. m; 2 asmenys kameroje); 2018 m. kovo 14 d. išvyko į Marijampolės APVK areštinę.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiais nuo 2016 m. gruodžio 7 d. iki 2018 m. kovo 14 d., iš viso 228 paras. Iš nurodytų duomenų taip pat matyti, kad pareiškėjas kamerose buvo vienas, arba kartu su dar vienu asmeniu. Teismas neturi pagrindo nesiremti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie laikotarpius ir kameras, kuriose buvo pareiškėjas, jų plotus, bei jose buvusių asmenų skaičių. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, pareiškėjas visas 228 paras buvo laikomas nepažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimų (pareiškėjui kamerose tekdavo nuo 3,65 kv. m iki 8,22 kv. m). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad neturi pagrindo konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus, todėl pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, kad jis Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerose, pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimus, atmestini kaip nepagrįsti.

Iš atsiliepime į skundą ir Kauno TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018 m. rugsėjo 11 d. pažymoje Nr. 11-3828 „Apie T. K. laikymo Kauno TI sąlygas“ (2 t., b. l. 89, 129) nurodytų duomenų apie pareiškėjo laikymo Kauno TI laikotarpius, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus, matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo šiose kamerose: Nr. 243, 345, 167. Pareiškėjas 2017 m. sausio 5 – 9 dienomis buvo Kauno TI kameroje Nr. 243 (plotas 15,31 kv. m; 2 asmenys kameroje); 2017 m. rugsėjo 21 – 26 dienomis buvo kameroje Nr. 345 (plotas 14,15 kv. m; 3 asmenys kameroje); 2018 m. sausio 11 – 12 dienomis buvo kameroje Nr. 167 (plotas 16,02 kv. m; 3 asmenys kameroje).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Kauno TI buvo laikomas 13 parų. Teismas neturi pagrindo nesiremti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie laikotarpius ir kameras, kuriose buvo pareiškėjas, jų plotus, bei jose buvusių asmenų skaičių. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, pareiškėjas visas 13 parų buvo laikomas nepažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimų (pareiškėjui kamerose tekdavo nuo 4,72 kv. m iki 7,6 kv. m). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad neturi pagrindo konstatuoti neteisėtus Kauno TI veiksmus, todėl pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, kad jis Kauno TI buvo laikomas kamerose, pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimus, atmestini kaip nepagrįsti.

Akcentuotina, jog pareiškėjas skunde nenurodė, kad jam Marijampolės AVPK areštinėje nebuvo užtikrintas teisės aktų nustatytas minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui, todėl teismas dėl jo ir nepasisakys.

Dėl privatumo neužtikrinimo ir netinkamo pareigūnų elgesio

Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina iš to, kad Marijampolės AVPK, Lukiškių TI-K ir Kauno TI kamerose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, nes atliekant gamtinius reikalus galėjo būti stebimas pareigūnų.

Pagal EŽTT praktiką, nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies taip, kad būtų užtikrintas kaliniams minimalus privatumas. EŽTT yra konstatavęs, jog tais atvejais, kai kameroje yra laikomas daugiau negu vienas asmuo, gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kaliniams reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimą byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.), 81, 82, 90 p.). Atsižvelgdamas į nurodytą EŽTT praktiką, teismas daro išvadą, kad jei suimtasis kameroje laikomas vienas, sanitarinės zonos atskyrimas tik iš dalies (t. y. užuolaida) yra priimtinas ir užtikrina suimtiesiems reikiamą privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais. Pažymėtina, kad, vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio prasme (žr.; EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12)) (žr. LVAT 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3408-261/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018).

Iš byloje esančio Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. rugpjūčio mėn. pranešimo „Dėl T. K. skundo“ (2 t., b. l. 45–50) matyti, jog tam tikrose gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, tačiau kamerose, kuriose gyveno pareiškėjas, sanitarinio mazgo kabinų nebuvo. Nurodoma, kad kamerose (kuriose gyveno pareiškėjas) įrengti sanitarinio mazgo kabiną nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara. Gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sąlygas asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.

Kaip jau nustatyta, ginčo laikotarpiu pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas 228 paras, iš jų 35 paras kamerose buvo vienas. Su kitais asmenimis pareiškėjas kalėjo 193 paras.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui 193 paras, nebuvo užtikrinta teisė į privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais. Tai suteikia pagrindą konstatuoti, kad Lukiškių TI-K 193 paras pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kamerose, kuriose būtų užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Taigi pareiškėjas buvo kalinamas Lukiškių TI-K, pažeidžiančiomis Konvencijos 8 straipsnį sąlygomis.

Pažymėtina, jog teismo nuomone, sanitarinio mazgo nuo kameros atskyrimas 1,5 m pertvara, užuolaidų įrengimas ir neužtikrinimas galimybės naudotis tualetu atskiroje patalpoje nėra tinkamas sanitarinių mazgų įrengimas.

Kauno TI atsiliepime nurodė, jog kamerose sanitariniai mazgai atitverti 2,1 m aukščio metalinėmis sienelėmis. Sanitarinį mazgą visiškai atskirti nuo likusio kameros ploto neturi techninių ir finansinių galimybių, nes tokie pakeitimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais (2 t., b. l. 91).

Kaip jau nustatyta, ginčo laikotarpiu pareiškėjas Kauno TI buvo kalinamas 13 parų ir visą šį laiką kamerose buvo ne vienas.

Atsižvelgdamas į byloje nurodytas aplinkybes ir teismų praktiką, teismas daro išvadą, jog pareiškėjui 13 parų nebuvo užtikrinta teisė į privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais. Tai suteikia pagrindą konstatuoti, kad Kauno TI 13 parų pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kamerose, kuriose būtų užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais.

Marijampolės AVPK atsiliepime bei Marijampolės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinės (poskyrio teisėmis) tyrėjos Jurgitos Sinkevičienės 2018 m. rugsėjo 5 d. tarnybiniame pranešime „Dėl suimtojo T. K. laikymo areštinėje“ (1 t., b. l. 41, 52) nurodoma, kad sanitarinis mazgas areštinėje atitvertas ne tik pertvaromis, tačiau ir durimis (nuo 2016 m. lapkričio mėn.), sanitariniai mazgai įrengti kameros kampuose, tad jais besinaudojantys asmenys nėra matomi kitiems toje pačioje kameroje kartu laikomiems asmenims ar pareigūnams pro kamerų duryse esančius langelius.

Iš byloje esančio Marijampolės AVPK atsiliepimo ir Marijampolės AVPK 2018 m. rugsėjo 5 d. pažymos „Apie T. K. laikymą areštinėse“, matyti, jog pareiškėjas Marijampolės AVPK buvo kalinamas laikotarpiais nuo 2016 m. gruodžio 2 d. iki 2018 m. kovo 14 d. (1 t., b. l. 40, 49).

Pažymėtina, jog teismas neturi pagrindo nesiremti atsakovės atstovo nurodytais duomenimis, todėl daro išvadą, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas Marijampolės AVPK užtikrino pareiškėjo privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjo teiginys, kad Marijampolės AVPK kamerose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, atmestinas kaip nepagrįstas.

        Kaip atsiliepime nurodė atsakovės atstovas, vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinti nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardyti konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79, reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Pareiškėjas skunde nenurodo konkrečių galimai netinkamo pareigūnų elgesio atvejų nei vienoje kalinimo įstaigoje jam atliekant gamtinius reikalus, todėl teismas pareiškėjo pretenzijas dėl pareigūnų netinkamo elgesio laiko neįrodytomis, nepagrįstomis ir jų nevertina, apibrėždamas padarytos žalos dydį.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Marijampolės AVPK pareigūnai elgėsi netinkamai ir atsisakė priimti jo prašymus, teikdavo melagingą informaciją.

Byloje esančiame Marijampolės AVPK operatyvaus valdymo skyriaus areštinės (poskyrio teisėmis) tyrėjos Jurgitos Sinkevičiūtės 2018 m. rugsėjo 5 d. tarnybiniame pranešime „Dėl suimtojo T. K. laikymo areštinėje“ nurodoma, kad pareiškėjui būnant areštinėje į jo pateiktus skundus dėl laikymo sąlygų buvo pateikti atsakymai, o policijos kompetencijai nepriskirti prašymai ir skundai persiųsti juos nagrinėjančioms institucijoms (1 t., b. l. 52). Atsakovės atstovas į bylą pateikė 2017 m. birželio 28 d., 2017 m. spalio 18 d., keturis 2017 m. spalio 23 d., 2017 m. spalio 30 d. Marijampolės AVPK gautus pareiškėjo prašymus ir skundus bei atsakymus į juos (1t., b. l. 54–66). Pareiškėjas šioje byloje neginčija nei vieno Marijampolės AVPK atsakymo.

Akcentuotina, jog pareiškėjas konkrečiai nenurodo, kada, koks pareigūnas elgėsi netinkamai ir nepriėmė jo prašymo, kokia jų pateikta informacija buvo melaginga.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo teiginys dėl netinkamo pareigūnų elgesio Marijampolės AVPK, laikytinas neįrodytu, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl ventiliacijos ir grotų 

Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina iš to, jog Lukiškių TI-K, Kauno TI ir Marijampolės AVPK kamerose nebuvo įrengtos vėdinimo sistemos, todėl kamerose tvyrojo nemalonus sanitarinio mazgo kvapas. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K kamerose prieš langus maždaug 1 m atstumu įrengtos grotos, todėl negalimas vėdinimas per langus.

Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime nurodo, kad kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, langai vėdinimui pritaikyti (1 t., b. l. 160). Pabrėžia, kad kamerose esantys asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarkos savo kameras, neturi problemų dėl jose atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. rugpjūčio mėn. pranešime „Dėl T. K.“ nurodo, kad kamerų langai ir jų rėmai tvarkingi, lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui (2 t., b. l. 45–50).

Kauno TI nurodo, jog gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (2 t., b. l. 91).

Marijampolės AVPK nurodo, jog areštinės kamerose yra natūralus ir dirbtinis vėdinimas, vėdinama per orlaides, vėdinimo kanalus, taip pat įrengtos oro padavimo ir ištraukimo ventiliacijos sistemos (1 t., b. l. 42).

Ginčui aktualiu laikotarpiu laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus bei sveikatos priežiūros organizavimą nustatė 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015). HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TIĮET) (redakcija, galiojanti nuo 2016 m sausio 28 d.) 13 punkte nustatyta, kad tardymo izoliatoriuose suimtieji ir nuteistieji, išskyrus ūkio darbus atliekančius nuteistuosius, laikomi rakinamose kamerose. Gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. TIĮET 14.1 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. TIĮET 14.10 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti natūralus arba mechaninis vėdinimas.

Nagrinėjamu atveju akcentuotina, jog pareiškėjas nenurodė, kad langai kamerose, kuriose jis kalėjo buvo netinkami vėdinimui. Priešingai, jo skunde nurodoma, kad Marijampolės AVPK, Lukiškių TI-K ir Kauno TI kameros vėdinamos per langus. Akcentuotina, jog pareiškėjo skundo teiginiuose vyrauja prieštaravimai, nes vienur jis nurodo, kad Lukiškių TI-K kameros vėdinamos per langus, kitur, kad prieš langus yra įrengtos grotos, todėl negalimas vėdinimas per langus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas vadovausis Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis apie kamerų vėdinimą.  

Atsižvelgdamas į byloje išdėstytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo teiginys, kad Marijampolės AVPK, Lukiškių TI-K ir Kauno TI kamerose nebuvo įrengtos vėdinimo sistemos, todėl jose vyravo nemalonus kvapas, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės atstovų pažeidimų, nes pareiškėjas neįrodė jų neteisėtų veiksmų šiuo pagrindu. Kamerų vėdinimas buvo užtikrintas pagal galiojančių teisės aktų nuostatas.

Dėl dušo ir karšo vandens

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad Marijampolės AVPK dušu buvo leidžiama naudotis tik kartą per savaitę, nebuvo tiekiamas karštas vanduo.

Atsakovės atstovas nurodo, kad pareiškėjui pasinaudoti dušu ir karštu vandeniu buvo sudarytos galimybės pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Karštas vanduo Marijampolės AVPK dušuose tiekiamas nuolat.

HN 134:2015 18 punkte nustatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.

Akcentuotina, jog pareiškėjas neginčija fakto, kad jam buvo sudarytos galimybės kartą per savaitę nusiprausti duše. Pareiškėjas nedetalizuoja, kokiu laikotarpiu nebuvo tiekiamas karštas vanduo dušuose.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas Marijampolės AVPK areštinėje buvo: 2016 m. gruodžio 2 – 7 dienomis, 2017 m. sausio 9 d., 2017 m. birželio 12 – 19 dienomis, 2017 m. birželio 28 – liepos 3 dienomis, 2017 m. rugpjūčio 9 – 14 dienomis, 2017 m. rugsėjo 6 – 7 dienomis, 2017 m. spalio 18 – 23 dienomis, 2017 m. lapkričio 7 – 10 dienomis, 2017 m. gruodžio 15 – 18 dienomis, 2018 m. vasario 20 – 23 dienomis, 2018 m. vasario 28 d. – 2018 m. kovo 2 d., 2018 m. kovo 14 d. (1 t., b. l. 40). Iš byloje esančių Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento (toliau – ir NVSC Marijampolės departamentas) 2016 m. gruodžio 29 d. patikrinimo akto Nr. PA.4-527 (23.14.3.4.12) bei 2017 m. gruodžio 5 d. patikrinimo akto Nr. PA.4-420 (16.3.187.4.12), matyti, jog karštas vanduo yra tiekiamas į dušo patalpas, dušai techniškai tvarkingi (1 t., b. l. 92–93, 98–99). Akcentuotina, jog NVSC Marijampolės departamentas 2017 m. gruodžio 5 d. atliko operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę Marijampolės AVPK areštinės kamerose, atsižvelgiant į pareiškėjo 2017 m. spalio 26 d. skundą (1 t., b. l. 137).

Akcentuotina, kad kreipimosi į įstaigos administraciją ar atitinkamas institucijas (pvz., Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos) aspektas yra svarbus tuo, kad jos sužinojusios apie tam tikrų reikalavimų, šiuo atveju higienos normų galimą nesilaikymą, gali imtis veiksmų, kad tai būtų patikrinta, o informacijai pasitvirtinus, imtis veiksmų, kad pažeidimai būtų pašalinti.

Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus kreipėsi į NVSC Marijampolės departamentą dėl informacijos pateikimo. Akcentuotina, jog NVSC Marijampolės departamentas nuo 2016 m. gruodžio 2 d. iki 2018 m. kovo 14 d. buvo gavęs du pareiškėjo skundus, kurių atžvilgiu atlikti operatyvieji patikrinimai ir nenustatyta jokių HN 134:2015 pažeidimų (1 t., b. l. 134–135).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas T. K. skunde nenurodo, kad dar kitu konkrečiu ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Marijampolės AVPK administraciją ar NVSC Marijampolės departamentą dėl netiekiamo karšto vandens dušuose. Teismo nuomone, nesant pareiškėjo nusiskundimų įstaigos administracijai, atsakovės atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti pareiškėjo nurodytas aplinkybes.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Marijampolės AVPK užtikrino pareiškėjui galimybę pasinaudoti dušu teisės aktų nustatyta tvarka, todėl pareiškėjo nusiskundimai dėl prausimosi po dušu, atmetami kaip nepagrįsti. Pareiškėjo teiginys, kad dušuose nebuvo karšto vandens, laikytinas neįrodyta aplinkybe, todėl atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl pasivaikščiojimo gryname ore

        Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina iš to, jog pasivaikščioti gryname ore Marijampolės AVPK, Lukiškių TI-K ir Kauno TI suteikiama kasdien po 1 val., o jo manymu, turėjo teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke.

        Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime nurodo, kad pareiškėjui buvo suteikta teisė pasivaikščioti gryname ore 1 val. per dieną. Kauno TI nepateikė informacijos dėl šio pareiškėjo nusiskundimo.

        Akcentuotina, jog iš byloje esančio Marijampolės AVPK operatyvaus valdymo skyriaus areštinės (poskyrio teisėmis) tyrėjos Jurgitos Sinkevičiūtės 2018 m. rugsėjo 5 d. tarnybinio pranešimo „Dėl suimtojo T. K. laikymo areštinėje“, matyti, kad pareiškėjas Marijampolės AVPK buvo išvedamas pasivaikščioti, tačiau 2016 m. gruodžio 4, 7 d., 2017 m. rugpjūčio 12 d., 2017 m. gruodžio 17 d. bei 2018 m. kovo 1 d. atsisakė eiti pasivaikščioti (1 t., b. l. 52–53).

        Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dieną.

        Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev. 2006 Antrosios bendrosios ataskaitos (toliau – ir Ataskaita) [CPT/Inf (92)3] 47 punkte nustatyta, kad Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliškai – outside their cells) užimti skirtingo pobūdžio tikslinguose užsiėmimuose. Taigi minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose (t. y. už kameros ribų ir šis laikas apima įvairią veiklą kalinimo metu, pvz., darbą, sportą, švietimą ir pan.), o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke. Taip pat pažymėtina, kad Ataskaitos [CPT/Inf (92)3] 48 punkte nurodoma, jog reikalavimas, kad kalinamiems asmenims būtų leidžiama kiekvieną dieną mažiausiai vieną valandą mankštintis lauke, yra pripažįstamas pakankamu.

         Pažymėtina, jog pareiškėjas neįvardijo jokių imperatyvaus (privalomo) pobūdžio teisės aktų, kurie jam suteiktų teisę į ilgesnį nei 1 valandos pasivaikščiojimo laiką, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų, kuriuose toks pasivaikščiojimo laikas būtų buvęs pripažintas nesuderinamu su Konvencijos 3 straipsniu. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjas neginčija fakto, kad Marijampolės AVPK, Lukiškių TI-K ir Kauno TI jam buvo užtikrinta teisė pasivaikščioti gryname ore 1 val. kasdien, tačiau mano, kad pasivaikščiojimo laikas turi būti ilgesnis.

         Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo teisės dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nebuvo pažeistos, todėl jo teiginys, kad teisė pasivaikščioti lauke jam nebuvo tinkamai užtikrinta minėtose kalinimo įstaigose dėl laiko trukmės, atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl spintos drabužiams susidėti

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Marijampolės AVPK, Lukiškių TI-K ir Kauno TI kamerose nebuvo įrengtos spintos drabužiams susidėti, todėl asmeninius daiktus teko laikyti po lova.

Marijampolės AVPK atsiliepime nurodo, kad teisės aktai nenumato drabužių spintų įrengimo areštinės kamerose. Lukiškių TI-K ir Kauno TI atsiliepimuose nepateikia informacijos dėl šio pareiškėjo nusiskundimo.

TIĮET 14.6 – 14.9 papunkčiuose nustatyta, kad kameroje turi būti: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba. Šiame teikės akte nenurodyta, kad kameroje turi būti spinta drabužiams susidėti.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad galiojantys teisės aktai nenumato prievolės kamerose įrengti drabužių spintas, todėl pareiškėjo nusiskundimas, kad minėtose kalinimo įstaigose nebuvo spintų drabužiams susidėti, atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl skalbyklų

Pareiškėjas skunde nurodo, jog Lukiškių TI-K ir Kauno TI nėra skalbyklų, tačiau Lietuvos higienos normos HN 76:1999 ir HN 76:2010 reikalauja, kad tardymo izoliatoriuose būtų įrengtos skalbyklos. Pareiškėjo teigimu, skalbiant drabužius rankomis ir juos džiovinant kamerose, iššaukiami higienos normų reikalavimų pažeidimai – drėgmė, pelėsis. 

Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime nurodo, kad suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K ne rečiau kaip kartą per savaitę gauna išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Valdiška patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartą per savaitę. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grąžinami tą pačią dieną jau sausi. Taip pat sudaryta galimybė pasinaudoti viršutinių drabužių teikiama skalbimo paslauga. Lukiškių TI-K teigimu, galiojantys teisės aktai nenurodo, kad gyvenamosiose kamerose būtų įrengtos drabužių džiovyklos arba įstaigoje būtų įrengta drabužių džiovinimo patalpa.

Kauno TI nepateikė į bylą duomenų dėl šio pareiškėjo nusiskundimo, tačiau iš į bylą pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento (toliau – ir NVSC Kauno departamentas) 2017 m. birželio 20 d. (2 t., b. l. 109–110) ir 2017 m. rugpjūčio 31 d. (2 t., b. l. 113–114) ginčui aktualių patikrinimo aktų matyti, kad Kauno TI suteikiama galimybė įstaigoje laikomiems asmenims pasinaudoti skalbimo paslauga.

Akcentuotina, jog pareiškėjas remiasi negaliojančiais teisės aktais, nes HN 76:1999 negalioja nuo 2010 m. balandžio 11 d., o HN 76:2010 negalioja nuo 2015 m. lapkričio 1 d. Šiuo metu galiojančiame HN 134:2015 40 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir TIVTT) (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. kovo 1d.) 107 punktu, ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius.

Lukiškių TI-K asmeniniai suimtųjų ir nuteistųjų skalbiniai į skalbyklą priimami vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. gegužės 30 d. patvirtintu įsakymu Nr. 1-144 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas). Suimtieji ir nuteistieji asmeninių viršutinių drabužių teikiama skalbimo paslauga gali pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sąskaitose yra pakankamas pinigų likutis apmokėti už suteiktą skalbimo paslaugą. Suimtieji ir nuteistieji teikiama paslauga turi galimybę pasinaudoti ne rečiau kaip kartą per savaitę. Suimtasis ar nuteistasis, norintis pasinaudoti teikiama paslauga užpildo prašymą. Minėti asmenys, neturintys asmeninėje sąskaitoje pinigų, gali išskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių (kelnes, marškinius ar palaidinę, bliuzoną ar megztinį) nemokamai, bet ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį, o švarkus, striukes ar paltus - vieną kartą per sezoną.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad galiojantys teisės aktai įpareigoja kalinimo įstaigas sudaryti sąlygas skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai, tačiau neįpareigoja įrengti skalbyklas, kuriose suimtieji ir nuteistieji galėtų kada nori skalbti savo visus asmeninius drabužius. Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas ne rečiau kaip kartą per savaitę gaudavo išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius jau sausus. Taip pat turėjo galimybę pasinaudoti viršutinių drabužių teikiama skalbimo paslauga. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo nusiskundimas dėl skalbyklų nebuvimo Lukiškių TI-K ir Kauno TI, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl maisto kokybės

Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina iš to, jog Marijampolės AVPK buvo tiekiamas nekokybiškas maistas, dažnai tekdavo valgyti jau atvėsusį maistą.

Marijampolės AVPK atsiliepime nurodo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Marijampolės AVPK areštinė buvo sudariusi maitinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis su UAB „Niklita“ dėl areštinėje laikomų asmenų maitinimo paslaugų (1 t., b. l. 114–123). Akcentuoja, kad už teikiamų paslaugų kokybės atitikimą Lietuvos Respublikos teisės aktams atsakomybė buvo nustatyta UAB „Niklita“. Nurodo, kad Marijampolės AVPK esantys asmenys maitinami tris kartus per dieną pagal patvirtintas fiziologinės mitybos normas. Skiriami maisto produktai tikrinami, maisto temperatūra matuojama skaitmeniniu Lietuvos metrologijos inspekcijos patikrintu termometru su smeige. Atsakovės atstovas nurodo, kad neturi duomenų apie tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu būtų nesilaikoma sutartinių įsipareigojimų dėl maisto kokybės, įskaitant ir karšto maisto pristatymo.

Policijos areštinėse laikomi asmenys maitinami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintas fiziologinės mitybos normas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 4/07-117 įsakymu patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių (toliau – Maitinimo organizavimo taisyklės) (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. liepos 20 d.) 5 punkte nustatyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Maitinimo organizavimo taisyklių 7 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą, – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Sergantys tuberkulioze ar turintys kitų, patvirtintų sveikatos sutrikimų, kurių atveju yra medicininės indikacijos skirti padidinto kaloringumo maisto davinį, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraštį dirbantiems vyrams, valgiaraštį dirbančioms moterims, valgiaraštį nepilnamečiams, valgiaraštį nėščioms moterims, valgiaraštį krūtimi maitinančioms moterims, valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms) – atitinkamai pagal maitinamų asmenų grupes.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Marijampolės AVPK suimtųjų ir nuteistųjų maitinimas yra kontroliuojamas procesas. Minėti asmenys maitinami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologinės mitybos normas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo paskirtas tam tikras specialus maitinimas. Taip pat nėra duomenų, kad dėl netinkamos kokybės maisto pareiškėjas būtų kreipęsis į institucijas, galinčias patikrinti maisto kokybę. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginys dėl nekokybiško maisto tiekimo pagrįstas subjektyvia nuomone, todėl nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad jam maitinimas Marijampolės AVPK buvo tiekiamas pažeidžiant teisės aktų nuostatas.

Dėl maisto produktų perdavimo ir galimybės apsipirkti

Pareiškėjas skunde nurodo, kad kai buvo Marijampolės AVPK, artimieji negalėjo perduoti maisto produktų, jam buvo draudžiama apsipirkti, todėl nusilpo imunitetas.

Iš byloje esančio Marijampolės AVPK 2017 m. lapkričio 6 d. atsakymo „Dėl informacijos pateikimo“ į pareiškėjo 2017 m. spalio 18 d. skundą, matyti, kad Marijampolės AVPK vidaus tvarkos aprašas numato, kad areštantams galima su savimi turėti tik maisto produktus ir higienos reikmenis, įsigytus ir atsivežtus iš tardymo izoliatorių (1 t., b. l. 61). Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad areštinių veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenumato areštantams galimybės apsipirkti.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1V-247 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklių 18 punkte nustatyta, kad areštantams gali būti perduodami daiktai ir reikmenys, įvardyti TIVTT, 15 priede, išskyrus šiame priede įvardytus maisto produktus. Areštantams galima su savimi turėti tik maisto produktų, įsigytų ir atsivežtų iš tardymo izoliatorių. Elektros prietaisų ir kitų šiame priede nurodytų daiktų ir reikmenų, kurie nėra įvardyti Suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, perdavimui šiame straipsnyje nustatytas perdavimų periodiškumas netaikomas.

TIVTT 15 priede nurodytas suimtiesiems leidžiamų tardymo izoliatoriuose įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 182 „Dėl areštinių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo” patvirtintų Areštinių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklių) 108 punkte nustatyta, kad siuntiniu gali būti perduoti šie daiktai: drabužiai, avalynė, patalynė (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), informacijos laikmena, rankinis arba stalinis laikrodis, taksofono kortelė, spauda, vokai, pašto ženklai ir rašymo popierius.

Apibendrindamas byloje išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog pareiškėjui artimieji negalėjo perduoti maisto produktus, nes teisės aktai nenumato tokios galimybės. Kaip jau anksčiau nustatyta, pareiškėjas Marijampolės AVPK buvo maitinamas tris kartus per dieną pagal patvirtintas fiziologinės mitybos normas. Pareiškėjas skunde nenurodo nei kuriais metais, nei maždaug kokiu laikotarpiu jam buvo nusilpęs imunitetas ir kuo tai pasireiškė. Iš byloje esančios medžiagos taip pat matyti, kad pareiškėjas dažnai buvo konvojuojamas iš Lukiškių TI-K į Marijampolės AVPK ir atvirkščiai. Pareiškėjas turėjo galimybę įsigyti maisto produktus Lukiškių TI-K esančioje parduotuvėje ir juos atsivežti į Marijampolės AVPK. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo nusiskundimas dėl to, kad artimieji negalėjo jam perduoti maisto produktus ir jis negalėjo apsipirkti, atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl neišduotų valymo ir higienos priemonių

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad jam nebuvo išduodamos valymo, higienos priemonės Marijampolės AVPK, Lukiškių TI-K ir Kauno TI.

Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime nurodo, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji, kurie administracijos paskyrimu eilės tvarka tvarko kameras, kuriose gyvena: valo kameros sienų, grindų, langų, baldų, durų (iš kameros pusės), sanitarinių įrenginių paviršius drėgnuoju būdu bei dezinfekuoja sanitarinius mazgus. Reikalingas inventorius (t.y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką yra išduodami į kameras. Taip pat, į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Priemonėmis indams plauti pagal naudojimosi instrukciją aprūpina Ūkio skyriaus inspektoriai atsakingi už materialines vertybes korpusuose. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais.

Lukiškių TI-K nurodo, kad higienos reikmenys, avalynė ir drabužiai išduodami jų neturintiems ir nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Pažymi, kad pareiškėjas į įstaigos administraciją su prašymais išduoti jam higienos priemonių nesikreipė. Taip pat akcentuoja, kad pareiškėjas gaudavo pinigines perlaidas į savo asmeninę sąskaitą, todėl higienos priemones galėjo nusipirkti Lukiškių TI-K parduotuvėje.

Kauno TI atsiliepime nurodo, kad tvarka kamerose turi rūpintis patys suimtieji ir nuteistieji, esantys kameroje. Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2014 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1-259 patvirtintų Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų elgesio taisyklių 5.5 papunktyje nustatyta, kad suimtieji ir laikinai atvežti nuteistieji Kauno TI privalo laikytis švaros ir tvarkos savo gyvenamosiose vietose.

Marijampolės AVPK atsiliepime nurodo, kad pagal areštanto žodinį prašymą aprūpina jį valymo priemonėmis. Valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai) suteikiami kamerų valymui dienotvarkėje numatytu laiku. Pareiškėjui visu Marijampolės AVPK buvimo laikotarpiu pagal žodinius prašymus buvo išduotos valymo priemonės. Taip pat nurodo, kad pareiškėjui buvo išduotos būtiniausios higienos priemonės.

HN 134:2015 37 punkte nustatyta, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai).

        Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo pakeitimo“ patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.). Aprašo 4 punkte nurodoma, kad pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi. Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant Aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms. Aprašo 5 punkte nurodoma, kad drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Aprašo 13 punkte nurodoma, jog laikoma, kad suimtasis (nuteistasis) yra nemokus, kai per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą (t. y. 19 Eur). Tais atvejais, kai suimtasis (nuteistasis) šiame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu.

Pagal minėtų Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklių 60 punktą, areštantai jų prašymu turi būti aprūpinti būtiniausiomis asmens higienos priemonėmis – muilu, tualetiniu popieriumi, dantų šepetėliu, dantų pasta, moterys – higieniniais įklotais. Šių taisyklių 67 punkte nustatyta, kad areštantai privalo laikytis asmens higienos, kamerose palaikyti tvarką ir švarą. 

Pažymėtina, jog pareiškėjas nedetalizuoja, kokios valymo priemonės ir kurioje kalinimo įstaigoje bei kokiu laikotarpiu, jam nebuvo išduotos, o tik abstrakčiai konstatuoja faktą. Teismas neturi pagrindo nesivadovauti atsakovių atstovų pateiktais duomenimis apie valymo priemonių išdavimą suimtiesiems ir nuteistiesiems bei švaros kamerose palaikymą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo teiginys dėl valymo priemonių neišdavimo, atmestinas kaip nepagrįstas.

        Akcentuotina, jog pareiškėjas skunde nenurodo, kad ginčo laikotarpiu jis neturėjo finansinių ar kitokių galimybių įsigyti reikiamų higienos priemonių Lukiškių TI-K ir Kauno TI. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į šių kalinimo įstaigų administraciją su prašymais išduoti higienos priemones. Apraše yra įtvirtintos sąlygos, kurioms esant išduodamos arba neišduodamos higienos priemonės. Atsakovės atstovas nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo mokus, tai patvirtina byloje esantis Prašymų pirkti būtiniausias prekes registravimo žurnalo išrašas (2724-17 T. K.) (2 t., b. l. 2–3), todėl jis neatitiko Aprašo 5 ir 13 punktuose įtvirtintų sąlygų, nemokamoms higienos priemonėms gauti.

        Pažymėtina, jog pareiškėjas skunde nedetalizuoja, kada ir kokios higienos priemonės Marijampolės AVPK jam nebuvo išduotos, o tik abstrakčiai konstatuoja faktą. Tačiau iš byloje esančio pareiškėjo 2017 m. spalio 22 d. skundo Marijampolės AVPK areštinei, matyti, jog jis nurodo, kad 2017 m. spalio 18 d. atvykus į Marijampolės AVPK jam buvo išduotas muilas ir tualetinis popierius (1 t., b. l. 60). Tas pats nurodyta ir Marijampolės AVPK 2017 m. lapkričio 6 d. atsakyme „Dėl informacijos pateikimo“ į pareiškėjo skundą (1 t., b. l. 61–62). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas šio atsakymo neginčija.

        Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog neturi pagrindo nesivadovauti byloje esančiais duomenimis apie higienos priemonių išdavimą minėtose kalinimo įstaigose, todėl pareiškėjo teiginys, kad jam nebuvo išduodamos higienos priemonės, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl minkštojo inventoriaus

Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina iš to, kad Marijampolės AVPK areštinėje, Lukiškių TI-K ir Kauno TI buvo išduodama nekokybiška patalynė, nuo kurios kyla alergija,  minkštas inventorius nedezinfekuojamas.

Kauno TI atsiliepime pažymi, kad asmuo, pastebėjęs kameros ar inventoriaus trūkumus, apie pažeidimus turi informuoti įstaigos pareigūnus. Kauno TI neturi duomenų, o ir pats pareiškėjas nenurodė, jog būtų kreipęsis į įstaigos administraciją dėl šių nusiskundimų.

Lukiškių TI-K atsiliepime nurodo, kad visiems į Lukiškių TI-K atvykusiems suimtiesiems ir nuteistiesiems yra išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės, kurie yra dezinfekuojami.

Marijampolės AVPK atsiliepime nurodo, jog į Marijampolės AVPK areštinę patekę asmenys aprūpinami tinkamu minkštuoju inventoriumi (čiužiniais, pagalvėmis, antklodėmis), atitinkančiu HN 134:2015 reikalavimus. Pareiškėjas būdamas Marijampolės AVPK areštinėje skundų dėl minkštojo inventoriaus neteikė, taip pat prašymų naudotis savo patalyne.

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Suimtieji gali naudotis savo patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu to pageidauja.

Nuteistųjų ir suimtųjų buitinį aprūpinimą iki 2017 m. sausio 1 d. reglamentavo Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (2010 m. vasario 25 d. redakcija), vadovaujantis kuria, nuteistajam vyrui turėjo būti išduodama 1 antklodė, 1 pagalvė, 2 užvalkalai pagalvei, 4 paklodės, 2 rankšluosčiai. Vadovaujantis nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančiomis Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (2016 m. balandžio 20 d. redakcija), laisvės atėmimo vietose laikomiems vyrams išduodama 1 antklodė, 1 čiužinys, 1 pagalvė, 2 patalynės komplektai, 2 rankšluosčiai.

HN 134:2015 41 punkte nustatyta, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. HN 134:2015 42 punkte nustatyta, kad draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims.

Iš byloje esančių NVSC Marijampolės departamento 2017 m. gruodžio 5 ir 18 d. patikrinimo aktų Nr. PA.4-420 (16.3.187.4.12), Nr. PA.4-476 (16.3.187.4.12), matyti, jog Marijampolės AVPK išduodami čiužiniai yra iš audinio nepralaidaus skysčiams ir iš audinio, tinkamo skalbti (dezinfekuoti), kiekvienam apgyvendintam asmeniui išduodami neužteršti lovos skalbiniai ir rankšluosčiai. Minkštasis inventorius yra dezinfekuojamas ne rečiau kaip kartą per savaitę (1 t., b. l. 98–101).

Pažymėtina, jog jau anksčiau nustatyta, kad pareiškėjui buvo užtikrinta teisė ne rečiau kaip kartą per savaitę gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius tardymo izoliatoriuose, todėl pakartotinai apie tai teismas nepasisakys. Akcentuotina, jog iš byloje esančios Suimtojo (nuteistojo) materialinio buitinio aprūpinimo kortelės matyti, jog T. K. Lukiškių TI-K naudojosi savo asmenine patalyne, rankšluosčiais ir indais, tai patvirtinta jo parašu (2 t., b. l. 1)

Akcentuotina, jog pareiškėjas skunde nedetalizuoja, kada ir kokiomis aplinkybėmis jis nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne ar minkštuoju inventoriumi, nenurodo, kad būtų kreipęsis dėl šių aplinkybių su skundais ar prašymais į atsakovės atstovus, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jam nuo išduodamos patalynės kilo alergija. Teismas neturi pagrindo nesiremti atsakovės atstovų ir kitų institucijų pateiktais duomenimis, todėl daro išvadą, kad Lukiškių TI–K, Kauno TI ir Marijampolės AVPK, aprūpindami pareiškėją patalyne ir minkštuoju inventoriumi, nepažeidė galiojančių teisės aktų nuostatų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjo teiginys, kad minėtose įstaigose buvo išduodama nekokybiška patalynė yra subjektyvi nuomonė, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bendros kamerų būklės Marijampolės AVPK areštinėje

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Marijampolės AVPK natūrali šviesa į kamerą nepateko, nes ji buvo rūsyje, temperatūra neatitiko higienos normų reikalavimų, nes žiemos laikotarpiu buvo šalta. Kamerų būklė avarinė, jos nedezinfekuojamos, gausu parazitų. 

Atsakovės atstovas nurodo, kad pareiškėjo nusiskundimai pagrįsti jo subjektyvia nuomone, abstrakčiais ir nepagrįstais teiginiais. Marijampolės AVPK areštinės kameros atitinka higienos normų reikalavimus.

HN 134:2015 14 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. HN 134:2015 41 punkte nustatyta, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir / arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas Marijampolės AVPK areštinėje buvo: 2016 m. gruodžio 2 – 7 dienomis kameroje Nr. 5, 2017 m. sausio 9 d. kameroje Nr. 8, 2017 m. birželio 12 – 19 dienomis kameroje Nr. 7, 2017 m. birželio 28 – liepos 3 dienomis kameroje Nr. 5, 2017 m. rugpjūčio 9 – 14 dienomis kameroje Nr. 2, 2017 m. rugsėjo 6 – 7 dienomis kameroje Nr. 3, 2017 m. spalio 18 – 23 dienomis kameroje Nr. 1, 2017 m. lapkričio 7 – 10 dienomis kamerose Nr. 6 (tik 2017 m. lapkričio 7 d. nuo 11.57 val. iki 13.38 val.) ir Nr. 1, 2017 m. gruodžio 15 – 18 dienomis kameroje Nr. 1, 2018 m. vasario 20 – 23 dienomis kameroje Nr. 1, 2018 m. vasario 28 d. – 2018 m. kovo 2 d. kameroje Nr. 1, 2018 m. kovo 14 d. kameroje Nr. 1 (1 t., b. l. 40). Taigi pareiškėjas Marijampolės AVPK ginčo laikotarpiu buvo laikomas šiose kamerose Nr. 1, 2, 3, 5, 6, 7, 8. Marijampolės AVPK pareiškėjas žiema buvo laikomas viso 16 parų (2016 m. gruodžio 2 – 7 dienomis, 2017 m. sausio 9 d., 2017 m. gruodžio 15 – 18 dienomis, 2018 m. vasario 20 – 23, 28 dienomis).

Iš į bylą pateiktų NVSC Marijampolės departamento patikrinimų aktų, matyti, jog ne visi aktai susiję su pareiškėjo buvimo įstaigoje laikotarpiais ar kameromis, kuriose jis buvo laikomas, todėl teismas vadovausis tik tais patikrinimų aktais, kurie aktualūs nagrinėjam ginčui. Iš byloje esančio NVSC Marijampolės Departamento 2016 m. spalio 18 d. patikrinimo akto, matyti, kad buvo tikrintos gyvenamosios patalpos Nr. 1, 4, 5 ir 8 (pareiškėjas buvo kameroje Nr. 5 nepraėjus dviem mėnesiams po patikrinimo) (1 t., b. l. 88–91). Kontrolės metu specialistas atliko dirbtinės apšvietos ir oro temperatūros bei drėgmės matavimus. Kameroje Nr. 1 atliekamas remontas. Kameroje Nr. 5 vizualiai matomų pelėsių nerasta. Nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų nebuvo pastebėta. Iš byloje esančio NVSC Marijampolės Departamento 2016 m. gruodžio 29 d. patikrinimo akto, matyti, kad kontrolės metu areštinėje nariuotakojų, graužikų ir kitų parazitų nenustatyta (1 t., b. l. 92–93). Įstaigoje yra įrengta dezinfekavimo patalpa. Čiužiniai, pagalvės ir antklodės su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėmis audinio ar iš audinio, tinkamo skalbti ir (ar) dezinfekuoti areštinėje esančiomis priemonėmis. HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta. Iš NVSC Marijampolės departamento 2017 m. kovo 10 d. patikrinimo akto (1 t., b. l. 94–95) matyti, kad buvo tikrinta kamera Nr. 8 (pareiškėjas joje buvo 2017 m. sausio 9 d.). Patikrinimo akte nustatyta, kad kameroje buvo valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai), buitinių atliekų nebuvo. HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta. Iš byloje esančio NVSC Marijampolės departamento 2018 m. sausio 16 d. patikrinimo akto (1 t., b. l. 102–103) matyti, kad buvo tikrinta kamera Nr. 1. Jos apšvietimas ir vėdinimas atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus, HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta. Iš byloje esančio NVSC Marijampolės departamento 2018 m. balandžio 26 d. patikrinimo akto (1 t., b. l. 106–107) matyti, jog buvo tikrintos kameros Nr. 1, 2 ir 8. Kamerų inventorius, įrengimas ir įrenginiai buvo techniškai tvarkingi, nesulūžę, švarūs, todėl teisės aktų pažeidimų nenustatyta.

Pažymėtina, jog iš byloje esančio pareiškėjo 2017 m. spalio 26 d. skundo NVSC Kauno departamentui, matyti, jog pareiškėjas priešingai nei teigia teismui pateiktame skunde, nurodo, jog kameroje buvo per daug akinančios šviesos, per mažai patekdavo į ją gryno oro (1 t., b. l. 137). Šis jo skundas buvo persiųstas NVSC Marijampolės departamentui. Po NVSC Marijampolės departamento 2017 m. gruodžio 5 d. atlikto patikrinimo Marijampolės AVPK, pareiškėjas pateikė jiems atsiliepimą į patikrinimo aktą ir prašė pakartotinai ištirti kameros apšvietimą (1 t., b. l. 140–141). Pabrėžtina, jog pareiškėjo atsiliepimas rengtas 2017 m. gruodžio 20 d., t. y. žiema, tačiau nesiskundė, kad kamerose šalta. Taigi NVSC Marijampolės departamentas 2017 m. gruodžio 5 d. ir 2018 m. sausio 16 d. atliko operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę Marijampolės AVPK areštinės kamerose, atsižvelgiant į pareiškėjo 2017 m. spalio 26 d. skundą ir 2017 m. gruodžio 20 d. atsiliepimą. Patikrinimų metu pažeidimų nenustatyta. Iš byloje esančio NVSC Marijampolės departamento atsakymo teismui, matyti, jog daugiau T. K. skundų nebuvo gauta (1 t., b. l. 134–135).

  Pabrėžtina, kad Marijampolės AVPK į bylą pateikė su UAB „Dezinfa“ sudarytą paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią UAB „Dezinfa“ atlieka deratizacijos, dezinsekcijos ir dezinfekacijos darbus Marijampolės AVPK (1 t., b. l. 108–113). Teismo nuomone, tai parodo, jog įstaiga stengiasi palaikyti švarą, užtikrina, kad joje nebūtų parazitų.

Akcentuotina, kad pareiškėjas skunde itin abstrakčiai nurodo menamus kamerų bendros būklės pažeidimus, nekonkretizuoja, kokiais laikotarpiais, kokiose kamerose pasireiškė jo minimi galimi pažeidimai. Teismas neturi pagrindo abejoti Marijampolės AVPK ir NVSC Marijampolės departamento pateiktais duomenimis apie bendrą kamerų būklę. Byloje esančių įrodymų visuma paneigia pareiškėjo nurodytus nusiskundimus. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo nusiskundimai dėl šviesos, temperatūros, parazitų Marijampolės AVPK kamerose ir bendros jos būklės, atmestini kaip nepagrįsti.  

Dėl bendros kamerų būklės Lukiškių TI-K

Pareiškėjas skunde nurodo, kad į Lukiškių TI-K kameras nepakankamai pateko natūrali šviesa, temperatūra neatitiko higienos normų reikalavimų, nes žiemos laikotarpiu buvo itin šalta. Kamerų būklė avarinė, jos nedezinfekuojamos, jose veisiasi tarakonai, kamerų sienos ir lubos paveiktos pelėsinio grybelio.

Atsakovės atstovas nesutinka su pareiškėjo nusiskundimais, nurodo, kad oro temperatūra kamerose atitinka teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-k įrengta centrinė šildymo sistema. Šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra. Pabrėžia, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Kamerų švarai palaikyti Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį įmone, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. 

Kaip jau nustatyta, pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo šiose Lukiškių TI-K kamerose: 104, 105, 110, 112, 112A 118, 119, 120, 124, 133, 138, 153, 159, 165, 167, 174, 196, 198, 272, 286, 287, 295, 307, 327, 330, 343, 350, 372.

Iš į bylą atsakovės atstovo pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir NVSC Vilniaus departamentas) patikrinimų aktų, matyti, jog ne visi aktai susiję su pareiškėjo buvimo įstaigoje laikotarpiais ar kameromis, kuriose jis buvo laikomas, todėl teismas vadovausis tik tais patikrinimų aktais, kurie aktualūs nagrinėjam ginčui. Iš byloje esančio NVSC Vilniaus departamento 2017 m. balandžio 6 d. patikrinimo akto matyti, jog buvo tikrintos kameros Nr. 110 (pareiškėjas joje buvo 2017 m. rugpjūčio 14 – 15 dienomis), 120 (pareiškėjas joje buvo 2017 m. birželio 20 d.), 139, 148, 165 (pareiškėjas joje buvo 2017 m. rugsėjo 7 – 20 dienomis), 166, 292, 300, 312 ir 327 (pareiškėjas joje buvo 2016 m. gruodžio 8 – 11 dienomis) (2 t., b. l. 10–12). Kamerų vėdinimas, drėgmės lygis atitiko teisės aktų reikalavimus, tačiau buvo nustatyti nežymūs pažeidimai – kameroje Nr. 120 dalyje lango buvo įskilęs stiklas, kamerose Nr. 110 ir 166 langų stiklai buvo nešvarūs. Iš byloje esančio NVSC Vilniaus departamento 2017 m. balandžio 10 d. patikrinimo akto matyti, kad buvo tikrintos kameros Nr. 109, 110, 112A, 268 (2 t., b. l. 15–17). kamerų drėgmės lygis, temperatūra atitiko teisės aktų reikalavimus. Nustatyta, kad kameroje Nr. 109 sudužęs stiklas. Lukiškių TI-K 2017 m. balandžio 20 d. NVSC Vilniaus departamentui nurodė, jog minėti pažeidimai pašalinti (2 t., b. l. 13–14). Iš NVSC Vilniaus departamento 2017 m. gegužės 3 d. patikrinimo akto, matyti, kad buvo tikrintos kameros Nr. 110 (pareiškėjas joje buvo 2017 m. rugpjūčio 14 – 15 dienomis), 116, 120 (pareiškėjas joje buvo 2017 m. birželio 20 d.), kameros atitiko teisės aktų reikalavimus (2 t., b. l. 18–19). Iš byloje esančio NVSC Vilniaus departamento 2017 m. gegužės 17 d. patikrinimo akto, matyti, jog buvo tikrintos kameros Nr. 106, 107, 108, 110, 114, 115, 116, 120, 139, 143, 147, 148, 165, 166, 265, 285, 290, 292, 295, 300, 301, 312, 325, 326, 327, 329, 346, 347, 364 ir 373 (2 t., b. l. 22–24). Patikrinimo akte nurodyta, jog į kameras išduodamas valymo inventorius, kamerų būklė iš esmės tinkama, nustatyti nežymūs pažeidimai – kameroje Nr. 120 grindų paviršius buvo nelygus (trūko dalies plytelės), kamerose Nr. 265, 373, 301 buvo vizualiai nešvarūs langai, palangės. Lukiškių TI-K birželio 6 d. informavo NVSC Vilniaus departamentą, kad pažeidimai pašalinti, suimtiesiems ir nuteistiesiems išaiškinta, jog jie patys turi valyti kameras ir langus (2 t., b. l. 27). Iš NVSC Vilniaus departamento 2017 m. birželio 29 d. patikrinimo akto, matyti, jog pažeidimai, nustatyti 2017 m. gegužės 17 d., buvo pašalinti, kameros atitiko teisės aktų reikalavimus (2 t., b. l. 28–29). Iš NVSC Vilniaus departamento 2017 m. rugsėjo 25 d. patikrinimo akto matyti, jog buvo tikrintos kameros Nr. 110, 163, 175, 191, 190, 342, 331, 320, 274, 404, 324, 270, 283 ir 297 (2 t., b. l. 32–34). Nustatyta, kad kamerą Nr. 110 valo asmenys, atliekantys ūkio darbus Lukiškių TI-K ir paskirti į valytojo pareigas, todėl į šią kamerą valymo inventorius neišduodamas, tačiau kamerose, kuriose toks inventorius turi būti, patikrinimo metu buvo priklausantis inventorius. Kameros Nr. 110 langų stiklai vizualiai švarūs, grotų buvimo ant langų nenustatyta. Nariuotakojų ir (ar) kitų graužikų nebuvo nustatyta. NVSC Vilniaus departamentas 2017 m. birželio 30 d. tikrino kamerų Nr. 160, 171, 206, 287 (pareiškėjas joje buvo 2017 m. gruodžio 21 – 22 dienomis), 288, 290, 293, 305, 328, 341, 342, 343 (pareiškėjas joje buvo 2017 m. birželio 20 – 27 dienomis), 344, 374, 375 ir 377 oro drėgmę, dirbtinę apšvietą, bendrą kamerų būklę bei švarą (2 t., b. l. 37–38). Pažeidimų nenustatyta. NVSC Vilniaus departamento 2018 m. balandžio 27 d. patikrinimo akte nurodyta, kad į Lukiškių TI-K atvykusiems asmenims išduodami tinkami naudoti čiužiniai (2 t., b. l. 40–42). Patalynė dezinfekuojama. Tikrintos kameros Nr. 119 (pareiškėjas joje buvo 2018 m. kovo 3 – 4 dienomis) ir 333. Nustatyta, kad kameros vėdinamos per langus, langų rėmai nesulūžę, stiklai nesudužę, techniškai tvarkingi. Privalomas inventorius kamerose buvo.

Iš byloje esančio Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos dezinsekcijos, deratizacijos darbų atlikimo (registravimo) žurnalo, matyti, kad Lukiškių TI-K kameros periodiškai valomos nuo tarakonų, blakių ir blusų (1 t., b. l. 171–200). Iš šio žurnalo tai pat matyti, jog pareiškėjo skundų ar prašymų dėl nariuotakojų ar kitų kenkėjų buvimo Lukiškių TI-K kamerose, kuriose jis buvo laikomas, nebuvo gauta. Atsakovės atstovo atsiliepime nurodytus argumentus dėl kamerų švaros palaikymo, patvirtina byloje esanti 2016 m. gruodžio 21 d. paslaugų teikimo sutartis Nr. 575 sudaryta su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, pagal kurią pastaroji įsipareigoja atlikti Lukiškių TI-K patalpų priežiūrą išaiškinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir atlikti jų naikinimo darbus (2 t., b. l. 59–62). Tokie patys įsipareigojimai numatyti ir 2018 m. sausio 5 d. tarp tų pačių šalių sudarytoje paslaugų teikimo sutartyje (2 t., b. l. 63–66).

Akcentuotina, jog iš byloje esančio NVSC Vilniaus departamento 2018 m. rugpjūčio mėn. atsakymo teismui matyti, jog laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 2 d. iki 2018 m. kovo 14 d. pareiškėjo T. K. skundų dėl laikymo sąlygų Lukiškių TI-K kamerose, nebuvo gauta (1t., b. l. 31).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Lukiškių TI-K stengiasi užtikrinti, kad kamerose nebūtų buitinių kenkėjų. Be to, iš NVSC Vilniaus departamento patikrinimų aktų matyti, kad patikrinimų metu nariuotakojų, graužikų ir kitų buitinių parazitų kamerose, taip oro temperatūros, drėgmės reikalavimų pažeidimai jose nenustatyti. Lukiškių TI-K kamerų būklė yra nuolat tikrinama, smulkūs pažeidimai kartais fiksuojami, tačiau operatyviai šalinami.

Akcentuotina, kad pareiškėjas skunde neindividualizuoja savo nusiskundimų, o tik abstrakčiai nurodo menamus kamerų bendros būklės pažeidimus, nekonkretizuoja, kokiais laikotarpiais, kokiose kamerose pasireiškė jo minimi galimi pažeidimai. Pareiškėjas skunde nenurodo, kad ginčo laikotarpiu dėl minėtų nusiskundimų būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją dėl laikymo sąlygų kamerose. Be to, pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į NVSC Vilniaus departamentą laikymo sąlygų Lukiškių TI-K kamerose, todėl teismo nuomone, atsakovės atstovui tektų nepagrįsta pareiga paneigti pareiškėjo skunde nurodytus galimus pažeidimus. Teismas neturi pagrindo abejoti Lukiškių TI-K ir NVSC Vilniaus departamento pateiktais duomenimis. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo nusiskundimai dėl šviesos, temperatūros, parazitų Lukiškių TI-K kamerose ir bendros jos būklės, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl bendros kamerų būklės Kauno TI

Pareiškėjas skunde nurodo analogiškus nusiskundimus ir dėl Kauno TI kamerų, kad į jas nepakankamai pateko natūrali šviesa, temperatūra neatitiko higienos normų reikalavimų, nes žiemos laikotarpiu buvo itin šalta. Kamerų būklė avarinė, jos nedezinfekuojamos.

Kauno TI atsiliepime nurodo, kad kameros atitinka teisės aktų reikalavimus. Akcentuoja, kad Kauno TI neturi duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos administraciją dėl nurodytų nusiskundimų.

Iš atsiliepime į skundą ir Kauno TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018 m. rugsėjo 11 d. pažymoje Nr. 11-3828 „Apie T. K. laikymo Kauno TI sąlygas“ (2 t., b. l. 89, 129) nurodytų duomenų, matyti, kad pareiškėjas 2017 m. sausio 5 – 9 dienomis buvo Kauno TI kameroje Nr. 243; 2017 m. rugsėjo 21 – 26 dienomis buvo kameroje Nr. 345; 2018 m. sausio 11 – 12 dienomis buvo kameroje Nr. 167.

Atsakovės atstovas į bylą pateikė NVSC Kauno departamento patikrinimų aktus, tačiau iš šių aktų matyti, jog jie visi nesusiję su pareiškėjo buvimo įstaigoje laikotarpiais ar kameromis, kuriose jis buvo laikomas, todėl teismas jais vadovautis negali. Tačiau akcentuotina, kad iš į bylą pateikto NVSC Kauno departamento 2018 m. rugpjūčio mėn. atsakymo teismui, matyti, jog ginčo laikotarpiu T. K. skundų dėl jo laikymo sąlygų Kauno TI NVSC Kauno departamente nebuvo gauta (2 t., b. l. 67). Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus kamerose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015).

Akcentuotina, kad pareiškėjas skunde neindividualizuoja savo nusiskundimų, o tik abstrakčiai nurodo menamus kamerų bendros būklės pažeidimus, nekonkretizuoja, kokiais laikotarpiais, kokiose kamerose pasireiškė jo minimi galimi pažeidimai. Pareiškėjas dėl skunde nurodytų aplinkybių ginčo laikotarpiu nesikreipė nei į Kauno TI administraciją, nei į NVSC Kauno departamentą, todėl teismo nuomone, atsakovės atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti pareiškėjo skunde nurodytus galimus pažeidimus. Akivaizdu, kad Kauno TI neturėdama pareiškėjo ar kitų kartu su juo laikomų asmenų nusiskundimų dėl laikymo sąlygų ir neatliko kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas patikrinimų, todėl ir negali pateikti įrodymų apie tuo metu buvusią kamerų būklę. Be to pažymėtina, jog pareiškėjas Kauno TI ginčo laikotarpiu buvo laikomas tik 13 parų. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo nusiskundimai dėl šviesos, temperatūros ir bendros Kauno TI kamerų būklės, atmestini kaip nepagrįsti.

        Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/102)).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-107/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

Pareiškėjas nurodo, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, sumažėjo pasitikėjimas savimi.

Išnagrinėjus visus byloje esančius įrodymus, pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmę ir jų mastą, pripažintina, kad pareiškėjas dėl nustatytų pažeidimų Lukiškių TI-K (neužtikrinus privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais 193 paras) bei Kauno TI (neužtikrinus privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais 13 parų), patyrė esminius nepatogumus ir dvasines kančias, kurios viršijo įprastus kalinimo sąlygojamus suvaržymus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, žala – pareiškėjas dėl to patyrė esminius nepatogumus ir kančias, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų institucijos veiksmų ir patirtos žalos. Taigi, reikalavimas priteisti piniginę kompensaciją už kalinimą netinkamomis sąlygomis iš esmės yra pagrįstas. Tačiau, teismo nuomone, pareiškėjo prašoma priteisti iš Lukiškių TI-K 17 480 Eur ir iš Kauno TI 760 Eur piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelės.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą, į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvačios sumos yra 770 Eur ir 40 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina 770 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti, o iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, priteistina 40 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti.

Pažymėtina, jog Marijampolės AVPK dėl skunde nurodytų aplinkybių pažeidimų nenustatyta, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės AVPK 3 040 Eur neturtinei žalai atlyginti, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos

Žalos atlyginimą, kurį prašo priteisti iš Departamento pareiškėjas sieja su Departamento veiksmais, kurie, pasak pareiškėjo, pasireiškė tuo, kad būtent Departamentas pagal savo kompetenciją gali ir privalo spręsti klausimus, susijusius su laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų tinkamų gyvenimo sąlygų užtikrinimu, tačiau šios pareigos Departamentas nevykdo. Dėl šių argumentų pažymėtina, kad pareiškėjo teisės kalėjimo metu buvo pažeistos ne dėl Departamento veiksmų, kuriuos pareiškėjas įvardina kaip neteisėtus (neorganizuojant naujų laisvės atėmimo vietų statybų ir pan.), tačiau dėl atitinkamų jau priimtų ir galiojančių teisės aktų reikalavimų nesilaikymo, už kurių laikymąsi atsakingos byloje Lietuvos valstybę atstovaujančios įkalinimo įstaigos. Už nepatogumus, kuriuos pareiškėjui teko patirti kalint teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, atlyginama priteisiant neturtinę žalą iš Lietuvos valstybę atstovaujančių įkalinimo įstaigų. Pareiškėjas nagrinėjamo ginčo atveju Departamento neteisėtų veiksmų neįrodė, todėl jo prašymas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 21 280 Eur, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde nurodė daugiau argumentų, susijusių su jam nepriimtinomis laikymo sąlygomis, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai ir niekaip nekeičia šiame sprendime konstatuotų išvadų, todėl dėl jų teismas nepasisakys. Pažymėtina, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132–133 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

        Pareiškėjo T. K. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui T. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 770 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti pareiškėjui T. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

         Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                   Margarita Stambrauskaitė