Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [eI-1804-402-2015].docx
Bylos nr.: eI-1804-402/2015
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Kauno apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras 250135860 pareiškėjas
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Mokesčių bylos
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Mokesčių sumokėjimas, grąžinimas ir išieškojimas
Kiti su mokesčių sumokėjimu, grąžinimu ir išieškojimu susiję klausimai
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. I-1804-402/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01656-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija: 8.2;  74.

(S)

 

 

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. kovo 5 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė,

sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą dėl skolos priteisimo, atsakovei I. M. ir,

 

n u s t a t ė:

 

pareiškėja UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydama priteisti iš atsakovės 125,89 Eur (434,70Lt) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pareiškėja teismui pateiktame skunde nurodė, kad UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Alytaus miesto savivaldybės taryba 2008-11-27 sprendimu Nr. T-214 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, komunalinių atliekų turėtojams, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu, išskyrus žemės sklypus, savivaldybės teritorijoje. Nuostatai yra viešai paskelbti internetiniame tinklapyje www.aratc.lt. Pagal Nuostatų 15 p. ir 16 p. pareiškėjai yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų  surinkimą ir tvarkymą.  Sutartis su atsakove dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes, kaip matyti iš teisės aktų nuostatų, prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Šiuo atveju atsakovė privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kadangi nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą, esantį Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje. Tačiau atsakovė nuo 2009-07-01 iki 2014-09-30 nėra sumokėjusi pareiškėjai 125,89 Eur (434,70Lt) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri atsakovei buvo paskaičiuota remiantis Nuostatų 15-20 punktų nustatyta tvarka.

Atsakovė atsiliepime į skundą nurodė, jog nesutinka su pareiškėjos reikalavimais ir prašo skundą atmesti. Paaiškino, jog ji turi nekilnojamojo turto Alytuje, tačiau realiai Alytuje negyvena, todėl jokios atliekos Alytuje nesusidaro ir ji nėra „atliekų turėtoja“ ir neturi pareigos mokėti rinkliavą. Paaiškino, kad ji nuo 2005 m. yra deklaravusi gyvenamąją vietą Kaune. Atsakovė nurodė, jog jai nuosavybės teise priklausančiame name Alytuje gyvena jos mama B. Ž. , kuri ir moka pareiškėjai jos nustatytą rinkliavą. Pareiškėja neinformavo apie pareigą mokėti rinkliavą iki pat 2012 metų, todėl nepagrįsti pareiškėjos teiginiai apie nemokėtą rinkliavą nuo 2009 metų.

Pareiškėja, atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės šalims nedalyvaujant ( ABTĮ 78 str. 3 d., 79 str. 5 d. ).

Skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad visos į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančios savivaldybės, didindamos atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, gali bendradarbiauti ir kartu įsteigti juridinį asmenį – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių.

Alytaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T-214 patvirtino Alytaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai). Vietinė rinkliava – tai Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo mokėti šiuose nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 4 punktas). Nuostatų 5 punkte nurodoma, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje. Taigi, Nuostatai nustato, jog visi Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje esantys fiziniai ir juridiniai asmenys valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) yra komunalinių atliekų turėtojai ir privalo mokėti rinkliavą. Jos dydis nustatomas litais už 100 kv. m. nekilnojamojo turto plotą (Nuostatų 11 punktas). Nuostatų 20 punktas įpareigoja pareiškėją parengti mokėjimo pranešimus apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas, mokėjimo terminus, rinkliavos dydį bei atitinkamais terminais pateikti rinkliavos mokėtojams. Vietinė rinkliava turi būti sumokama iki pusmečio paskutinės dienos (Nuostatų 22 punktas).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovei I. M. nuosavybės teise priklauso ¼ nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (3/4 priklauso B. Ž. ),(VĮ Registrų centro 2014-10-10 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas), todėl pagal Nuostatų 5 punktą ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis, priešingai nei teigia atsakovas, nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) bei paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunalinė paslauga (šiukšlių išvežimu) Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A575-3542/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad nėra draudžiama nustatyti tokią vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 19, 2010, p. 55–91; 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 22, 2011, p. 135–146; 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012, Administracinė jurisprudencija Nr. 23, 2012, p. 274–283 ir kt.). Kitaip tariant, savaime nedraudžiama, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų (atliekų) tvarkymą dydis būtų skaičiuojamas pagal galinčių susidaryti, o ne faktinį šių atliekų kiekį, kaip pageidauja pareiškėjas. Todėl, kiek tai susiję su ginčo vietine rinkliava, aptariama „atliekų turėtojo“ sąvoka, vartojama Rinkliavų įstatymo (toliau tekste remiamasi 2000 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. VIII-1725 redakcija, išskyrus atskirai nurodytus atvejus) 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-857 redakcija) bei Nuostatuose, negali būti aiškinama, kaip apimanti tik tuos asmenis, iš kurių surenkamą ir tvarkomą komunalinių atliekų kiekį galima aiškiai ir tiksliai identifikuoti. Atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Aptariamos rinkliavos objektas apima ne tik komunalinių atliekų surinkimą, bet ir šių atliekų apdorojimą Atliekų tvarkymo įstatyme ir jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytais būdais bei tvarka, atliekų tvarkymo veiklos priežiūrą bei atliekų šalinimo vietos priežiūrą po jų uždarymo. Ginčo teisiniams santykiams taikytini Nuostatai taip pat aiškiai įtvirtina, kad vietinės rinkliavos dydžiai nustatomi tokie, kad gautos pajamos padengtų visas atliekų tvarkymo sistemos sąnaudas bei su atliekų tvarkymu susijusias išlaidas. Taigi abejonių, kad nekilnojamojo turto objekto paskirtis ir plotas yra tie parametrai, kurie paprastai daro tiesioginę įtaką komunalinių atliekų kiekiui, susidarančiam šį objektą naudojant, valdant ar juo disponuojant, nekyla.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką analogiškos kategorijos bylose, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 akcentavo, jog vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis šią rinkliavą apibrėžia, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje ir dar kartą pabrėžė, kad aptariama vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka, nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11‑1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822‑2403/2012). Pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 str., 13 str. 1 d.), tenka visiems šiuose Nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama (pvz., žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d. ir 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimus; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A7‑60/2004, Administracinių teismų praktika Nr. 5, p. 33–42).

Paminėtoje Vyriausiojo administracinio teismo nutartyje taip pat buvo pasisakyta, kad „<...> vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka“. Atsakovė nustatyta tvarka nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą neatleista. Tai lemia, kad nagrinėjamu atveju vertinimo, jog atsakovė pagal Nuostatų 5 punktą yra laikytinas ginčo vietinės rinkliavos mokėtoja, negali paneigti jos nurodomi argumentai, kad ji Alytuje negyvena. Pabrėžtina, kad ta aplinkybė, jog atsakovė gyvenamąją vietą yra deklaravusi ar nuolatinai gyvena kitoje gyvenamojoje vietoje, neatleidžia jos nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Vietinės rinkliavos surinkėjas, kaip atsakingas už vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimą, turi pagrįsti mokesčio dydį. Jam tenka pareiga įrodyti mokėtiną sumą tam pasitelkiant teisinius instrumentus, įtvirtintus Nuostatuose. Savo ruožtu vietinės rinkliavos mokėtojas, siekdamas paneigti apskaičiuotą mokestį, turi teikti įrodymus apie kitokio dydžio mokesčio mokėjimą ar jo nemokėjimą. Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas iš esmės atitiktų mokestinio pobūdžio bylose (kai kyla ginčai tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo), kurios savo pobūdžiu artimos šios bylos kategorijai, formuojamą praktiką dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ir iš to kylančių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2181/2012, 2013 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1199/2013.

Pareiškėja prašo priteisti 125,89 Eur (434,70Lt) rinkliavos mokestį iš atsakovės už laikotarpį nuo 2009-07-01 iki 2014-09-30. Pareiškėja nurodo, jog prašomą priteisti rinkliavos mokestį grindžia pateiktais Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimais, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų (vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų), jog atsakovė turėjo pareigą mokėti rinkliavos mokestį už laikotarpį nuo 2009-07-01 iki 2012-07-01. Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimo Nr. 10250214 langelyje Skola/permoka už praeitą laikotarpį yra nurodyta 0 Lt, langelyje korekcijos nurodyta 255,30 Lt, tačiau neaišku už ką reikia mokėti šią sumą. Todėl pareiškėjai priteistinas nesumokėtas mokestis už laikotarpį nuo 2012-07-01 iki 2014-09-30.

Teismas taip pat pasisako už laikotarpį nuo 2012-07-01 iki 2014-09-30 priteistinos sumos paskaičiavimo.

Kaip matyti iš vietinės rinkliavos pranešimų, už vieną mėnesį (40,58 kv. m.) paskaičiuota suma už vietinę rinkliavą yra 6,90 Lt. Laikotarpį nuo 2012-07-01 iki 2014-09-30 sudaro 27 mėnesiai, todėl atsakovės nesumokėta suma už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sudaro 53,95 Eur (186,30 Lt (27×6,90)).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra vietinės rinkliavos mokėtoja, turinti vykdyti teisės aktais apibrėžtą pareigą – sumokėti vietinę rinkliavą, bei tai, kad vietinės rinkliavos suma apskaičiuota vadovaujantis Nuostatuose nustatyta tvarka, pareiškėjos reikalavimas dėl prašomos priteisti vietinės rinkliavos yra tenkinamas iš dalies ir iš atsakovės I. M. , atsižvelgiant į jai priklausančią nuosavybės teise valdomo nekilnojamo turto dalį – 1/4, už laikotarpį nuo 2012-07-01 iki 2014-09-30 priteistina 53,95 Eur (186,30 Lt) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Dėl kitos reikalavimų dalies aukščiau nurodytais motyvais skundas netenkinamas.

Atsakovė atsiliepime nurodė, jog jai nuosavybės teise priklausančiame name Alytuje gyvena jos mama B. Ž. , kuri ir moka pareiškėjai nustatytą rinkliavą.

Iš apžiūrėtos Kauno apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-1688-406/2012 matyti, jog vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokestis iš B. Ž. buvo priteistas už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2012-06-30. Iš aukščiau paminėtoje byloje esančių vietinės rinkliavos pranešimų matyti, jog už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2012-06-30 vietinės rinkliavos mokestis iš atsakovės B. Ž. buvo skaičiuojamas pagal priklausančią nuosavybės teise valdomo nekilnojamo turto dalį – 3/4 (100 kv.m.).

Atsakovė prie atsiliepimo pateikė vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimą Nr. 10481211. Iš atsakovės pateikto vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimo Nr. 10481211 taip pat matyti, jog už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-06-30 vietinės rinkliavos mokestis iš B. Ž. buvo skaičiuojamas pagal jai priklausančią nuosavybės teise valdomo nekilnojamo turto dalį – 3/4 (100 kv.m.). Atsakovės atsiliepime nurodyti argumentai, jog jos mama B. Ž. moka už visą namą pareiškėjai nustatytą rinkliavą yra nepagrįsti, nes B. Ž. vietinės rinkliavos mokestį pareiškėjai moka tik už jai priklausančią nuosavybės teise valdomo nekilnojamo turto dalį – ¾ (100 kv.m.).

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės 14,48 Eur (50,00 Lt) dydžio su skundo surašymu ir pateikimu teismui susijusias išlaidas. Nurodo, jog dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos iš atsakovės priteisimo naudojosi skolų išieškojimo įmonės UAB „Juris LT“ paslaugomis, už kurias sumokėjo 50 Lt.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 44 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas tenkintas, todėl ji turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą.

Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis yra patvirtintas LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau - Rekomendacijos). Advokatei J. Šakienei 2014 m. lapkričio 11 d. rengiant pareiškėjos skundą, galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2014 m. spalio 1 d. patvirtinta 1 035 Lt minimali mėnesinė alga (toliau – MMA), todėl už skundo surašymą maksimalus galimas priteisti dydis skaičiuotinas taikant Rekomendacijose nustatytą koeficientą, kurio pagrindu imama teisnių paslaugų teikimo metu galiojusi MMA, t. y. 1 035 Lt.

Į bylą pateikta 2014 m. lapkričio 5 d. sąskaita faktūra Nr. JUR 1018 bei 2014 m. lapkričio 7 d. Danske Bank A/S Lietuvos filialo operacijos išrašas patvirtina, kad pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ už dokumentų paruošimą teismui pagal sutartį Nr. 225 UAB „Juris LT“ sumokėjo 50,00 Lt. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.2 p. už skundo teismui surašymą gali būti priteistina maksimali 899,27 Eur (3 105 Lt suma; 1 035 x 3 = 3 105 Lt). Pareiškėjos prašoma priteisti 14,48 Eur (50,00 Lt) suma neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos, todėl priteistina iš atsakovės I. M. . Tuo atveju, kai teismo sprendimu patenkinami ne visi skundo reikalavimai, teismas, vadovaudamasis ABTĮ 4 straipsnio 6 dalyje įtvirtintais protingumo ir teisingumo kriterijais, turi įvertinti, kiek pareiškėjos naudai yra priimtas teismo sprendimas ir atitinkamai nuspręsti, kokia dalis pareiškėjos patirtų teismo išlaidų, numatytų ABTĮ 44 straipsnyje, ji turi būti atlyginta. Teismo sprendimu pareiškėjos reikalavimai tenkinti iš dalies, todėl patirtos išlaidos priteistinos atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį. Dėl to nustatytinas koeficientas, kuris taikytinas priteistinoms išlaidoms skaičiuoti. Pareiškėjos skundas buvo patenkintas iš dalies. Reikalavimas buvo patenkintas 0,42 dalimi (53,95/125,89) prašė priteisti 125,89 Eur (434,70 Lt) priteista 53,95 Eur (186,30 Lt). Atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų vienkartinį pobūdį, bylos sudėtingumą, maksimalias galimas priteisti sumas, į tai, jog šioje byloje pareiškėjos skundas buvo patenkintas iš dalies, todėl iš atsakovės I. M. priteistina 6,08 Eur (21,00 Lt) išlaidų suma (14,48*0,42) (ABTĮ 44 str. 2 d., 45 str.).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš atsakovės I. M. už laikotarpį nuo 2012-07-01 iki 2014-09-30 priteistina 53,95 Eur (186,30 Lt) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ir 6,08 Eur (21,00 Lt) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 45 straipsniu teisėja

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės I. M. UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 53,95 Eur (186,30 Lt) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Priteisti iš atsakovės I. M. UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 6,08 Eur (21,00 Lt) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

 

 

 

 

Teisėja                                                                                                                Natalja Zelionkienė

 

 

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas