Pranešėjas Ž. Bertašius Civilinė byla Nr. 2A-53-479/2013
Teisėjas V. Alška (Proceso Nr. 2-25-3-01099-2011-5)
Procesinio sprendimo kategorijos
(S)
30.12.2, 121.18.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. sausio 10 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus, Aušros Maškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. L. ir A. L. apeliacinius skundus dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-06-28 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. L. ir I. L. ieškinį atsakovams A. L., L. L. ir A. L. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, įpareigojimo duoti sutikimą statybai ir atsakovų A. L., L. L. ir A. L. priešieškinį ieškovams S. L., I. L. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, įpareigojimo duoti sutikimą statybai, įpareigojimo duoti sutikimą elektros įrenginių ir elektros apskaitos prietaisų įrengimui, elektros kabelio tiesimui bei žemės sklypo servituto nustatymui, savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir
n u s t a t ė :
ieškovai I. L. ir S. L. 2011-07-05 kreipėsi į teismą su ieškiniu, 2011-10-24, 2012-04-30 ieškinį patikslino ir nurodė, kad jiems pagal 2011-03-08 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį nuosavybės teise priklauso po 349/1396 dalis 0,1396 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Šį žemės sklypą jie valdo kartu su atsakovais. Atsakovei A. L. priklauso nuosavybės teise 198/1396 dalys to paties žemės sklypo, o atsakovams L. L., A. L. priklauso 500/1396 dalys nurodyto sklypo. Kadangi naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių nenustatyta, tarp šalių iškilo ginčas dėl naudojimosi žemės sklypo dalimis tvarkos. Ieškovai užsakė ir 2012-04-24 paruošė naudojimosi žemės sklypu planą, pagal kurį ieškovui S. L. skiriama naudotis žemės sklypo dalimi, kuri plane pažymėta indeksu „C“ (153 kv. m.), ieškovei I. L. skiriama naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „C1“ (153 kv.m.), atsakovams A. L. ir L. L. naudotis skiriama žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B1“ (218 kv. m.) ir atsakovei A. L. skiriama naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“ (88 kv. m.), bendram šalių naudojimui skiriama žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu „A“ (784 kv. m.). Ieškovai nurodė, jog paaiškėjus aplinkybei dėl naikinamo kelio servituto, būtina įsirengti kitą įvažiavimą į namo kiemą bei pakeisti anksčiau pateiktus sklypo padalinimo planus. Ieškovai nurodė, kad jų užsakymu 2012-04-24 paruoštas sklypo naudojimo planas užtikrins galimybę šalims naudotis jiems priklausančiais pastatais. Dalis žemės sklypo paliekama bendram naudojimui, nes sklype yra bendrai naudojamų statinių.
Ieškovai taip pat prašė teismo įpareigoti atsakovus duoti sutikimą įrengti naują įėjimą iš ieškovams priklausančios patalpos R-3 į patalpą į R-2, nes pagal 2009-12-14 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas nenumatytas ieškovų patekimas į patalpą R-2. Ieškovai taip pat prašė teismo leidimo be atsakovų sutikimo įregistruoti naują įvažiavimą į rūsio patalpą R-3, nes anksčiau įrengtas įvažiavimas yra atliktas be reikalingo tam leidimo. Kadangi VĮ registrų centre yra įregistruotas įėjimas į patalpą 1- 4, priklausančią ieškovams, o faktiškai šis įėjimas buvo nepagrįstai panaikintas, ieškovai prašė teismo leidimo atlikti įėjimo į patalpą 1-4 įrengimo darbus be atsakovų sutikimo. Ieškovai taip pat prašė teismo leisti panaikinti įėjimą į patalpą 1-7, priklausančią ieškovams, nes šis įėjimas ieškovams nebereikalingas. Kadangi namas yra senos statybos, jam būtini sutvirtinimo darbai, ieškovai prašė teismo leisti be atsakovų sutikimo apšiltinti ieškovams priklausančias patalpas iš išorės pusės.
Atsakovai A. L., L. L., A. L. 2011-11-18 pateikė teismui priešieškinį, 2012-04-18 priešieškinį patikslino ir nurodė, kad ieškovų pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymas pažeidžia tarp bendraturčių nusistovėjusią naudojimosi tvarką. Pagal ieškovų pasiūlytą naudojimosi tvarką atsakovai negalės naudotis atsakovų pasodintais medžiais ir vaiskrūmiais, žemės sklypu ties jiems priklausančiais namo langais. Teismas turi įvertinti, kad 2007-07-07 ankstesni žemės sklypo bendraturčiai susitarė dėl naudojimosi sklypu tvarkos pasirašydami žemės sklypo ribų paženklinimo aktą. Ieškovams nėra būtina naudotis šuliniu, nes jie naudojasi vandentiekiu. Ieškovų prašomi įrengti nauji laiptai pažeistų naudojimosi sklypu galiojančią tvarką bei teismo nutartimi patvirtintą patekimą į patalpas. Ieškovai reikalavimu duoti sutikimą atlikti rekonstrukcijos darbus siekia įteisinti patalpų rekonstrukciją, kuri yra faktiškai atlikta. Nors ieškovai prašo sutikimo apšiltinti namą, tačiau nenurodė, kokią dalį apšiltins bei nepateikė duomenų, ar toks apšiltinimas yra galimas dėl namo konstrukcijos. Priešieškiniu atsakovė A. L. prašė teismo įpareigoti ieškovus S. L. ir I. L. duoti sutikimą atlikti statybos darbus pagal pateiktą UAB „Valda“ projektinį pasiūlymą įrengiant į atsakovei priklausančią patalpą 1-11 lengvų konstrukcijų laiptus iš šiaurinės namo pusės patalpų 1-4 išorinėje pusėje. Kitokia tvarka atsakovė negali įsirengti atskiro įėjimo į jai priklausančią patalpą. Atsakovai prašė teismo patvirtinti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal 2012-04-16 VĮ Valstybės žemės fondo paruoštą planą, kuriuo ieškovui S. L. skiriama naudotis žemės sklypo dalimi, kuri plane pažymėta indeksu „C, C1, C2“ (349 kv. m.), ieškovei I. L. skiriama naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „C, C1, C2“ (349 kv.m.), atsakovams A. L. ir L. L. naudotis skiriama žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B1“ (500 kv. m.) ir atsakovei A. L. skiriama naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“ (159 kv. m.), bendram šalių naudojimui skiriama žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu „A“ (457 kv. m.). Atsakovų planas numato mažesnį bendro naudojimo žemės sklypo dalį, sumažina ginčų galimybę, užtikrina teisę šalims patekti prie jiems priklausančių pastatų. Kadangi įėjimas į patalpą 1-4 ieškovų buvo įrengtas neteisėtai, atsakovai prašė teismo įpareigoti atsakovus pašalinti neteisėtos rekonstrukcijos pasekmes.
Be to atsakovas A. L. 2012-01-19 kreipėsi su ieškiniu dėl įpareigojimo ieškovams S. L. ir I. L. duoti sutikimą įrengti elektros apskaitos prietaisus, leisti tiesti kabelį ir duoti sutikimą servituto nustatymui šalims priklausančiame sklype. Pagal paruoštą projektą elektros apskaitos prietaisai bus montuojami ant namo sienos, o nuo elektros stulpo, esančio sklype, bus tiesiamas požeminis kabelis iki apskaitos prietaiso. Atsakovas nurodė, kad atsakovui yra būtinas elektros galingumo padidinimas, tačiau ieškovai nesutinka su nurodytų darbų atlikimu sklype. Atsakovas šiuo ieškiniu taip pat prašė įpareigoti ieškovus S. L. ir I. L. atlaisvinti jų užimtą metalinį garažą, kuris nuosavybės teisėmis priklauso atsakovui A. L. ir jį ieškovai yra užėmę be teisėto pagrindo.
2012-01-24 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinė byla dėl elektros apskaitos prietaisų įrengimo, garažo atlaisvinimo prijungta prie civilinės bylos dėl naudojimosi tvarkos sklypu nustatymo bei rekonstrukcijos darbų atlikimo (b.l. 131 t. 1).
2012-06-28 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu patenkintas ieškovų ieškinys, o atsakovų priešieškinis patenkintas dalyse dėl leidimo įrengti atsakovei A. L. laiptus į patalpą 1 -11, įpareigojimo ieškovų atlaisvinti garažą. Teismas taip pat atmetė atsakovo A. L. ieškinį dėl elektros apskaitos prietaisų įrengimo sklype, nes sklypo dalis, kurioje numatyti elektros kabelio įrengimo darbai, paskirta šalių bendram naudojimui.
Atsakovų A. L., L. L. atstovė adv. L. Marcinkienė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai žemės sklypo dalį prie atsakovams priklausančių patalpų paskyrė bendram naudojimui, nes ta sklypo dalimi anksčiau naudojosi atsakovai. Teismas neįvertino aplinkybių dėl to, kad atsakovams paskirta sklypo dalis, kurioje šiuo metu yra daržas, teismas neatsižvelgė į betoninę sieną, nepažymėtą sklypo plane. Teismas privalėjo patvirtinti tokią naudojimosi sklypu tvarką, kuri numatytų mažiausią bendrai naudojamą sklypo dalį. Teismas nepagrįstai leido įteisinti ieškovams įėjimą į patalpą 1- 4, nes tokio įėjimo nenumatė 2009-12-14 teismo patvirtinta taikos sutartis. Teismas netinkamai aiškino teisės normas nustatydamas, kad įrengiant elektros kabelį nereikalingas ieškovų sutikimas. Teismas nenurodė sprendime bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos.
Atsakovės A. L. atstovė adv. L. Marcinkienė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė atsakovės teisę iš bendrai naudojamos sklypo dalies patekti prie laiptų į atsakovei priklausančias patalpas. Teismas paskyrė atsakovei naudotis bendro sklypo dalis prie pagalbinių pastatų, kuriais atsakovė nesinaudoja. Teismas nustatė per didelį bendrai naudojamą sklypo dalį. Teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovai turi teisę patekti į ieškovams priklausančią rūsio patalpą R – 2 iš rūsio patalpos R – 3, todėl nepagrįstai nustatyta ieškovų teisė įrengti įėjimą į patalpą R – 2 iš atsakovei A. L. priklausančios patalpos R – 4. Teismas taip pat nenurodė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos.
Atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus ieškovė I. L., ieškovo S. L. atstovė V. B. nurodė, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir prašė jį palikti galioti.
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Atsakovų A. L., L. L. apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai žemės sklypo dalį prie atsakovams priklausančių patalpų paskyrė bendram naudojimui, nes ta sklypo dalimi anksčiau naudojosi atsakovai. Ši apeliacinio skundo nuostata nėra pagrįsta. Byloje nėra ginčo dėl to, kad gyvenamasis namas bei pagalbiniai statiniai šalims priklauso dalinės nuosavybės teise. Būtina įvertinti ir tai, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka anksčiau nebuvo nustatyta. Atsakovų pateiktas 2007-07-07 žemės sklypo ribų paženklinimo aktas (b.l. 53 t. 1) patvirtina tik sklypo išorines ribas, bet ne sklypo naudotojų susitarimą dėl naudojimosi konkrečiomis sklypo dalimis. Akivaizdu, kad bendras namo naudojimas privalo užtikrinti namo bendraturčių teisę patekti prie išorinių namo sienų, nes tai nulemia ir remonto darbų atlikimo sąlygos, bendrų namo dalių priežiūra. Taigi ta aplinkybė, kad prie atsakovų naudojamų patalpų yra paskirtas bendro naudojimo žemės sklypas, neįrodo atsakovų teisių pažeidimo.
Atsakovai skunde nurodė ir tai, kad teismas neįvertino aplinkybių dėl to, jog atsakovams paskirta naudotis sklypo dalis, kurioje šiuo metu yra daržas. Ši skundo nuostata taip pat nėra pagrįsta. Pagal teismo patvirtintą sklypo naudojimo tvarką atsakovams paskirtas naudotis atskiras 218 kv.m. dydžio žemės sklypas (b.l. 37 t. 2). Bylos nagrinėjimo metu neįrodyta, kad šios sklypo dalies paskyrimas atsakovams pažeistų atsakovų teisėtus interesus. Taip pat neįrodyta, kad atsakovai negalės jiems paskirto sklypo, tai yra daržo, panaudoti pagal kitą paskirtį.
Atsakovai skunde nurodė, kad teismas privalėjo patvirtinti tokią naudojimosi sklypu tvarką, kuri numatytų mažiausią bendrai naudojamą sklypo dalį. Ši skundo nuostata taip pat nėra pagrįsta. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ne tik namas, bet ir jo priklausiniai, tai yra pagalbiniai pastatai, įrenginiai žemės sklype. Dėl to teismas privalėjo užtikrinti visų bendraturčių teisę tinkamai naudotis jiems priklausančiu turtu (LR CK 4. 72 str.). Bendraturčių naudojimosi turtu intensyvumo laipsnis neturi įtakos naudojimosi tvarkos nustatymui. Kadangi žemės sklype yra daug bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų, tai ir nulėmė didesnę bendrai naudojamą sklypo dalį. Būtina įvertinti ir tai, kad atsakovų pateiktame plane neįvertinta, jog yra naikinamas kelio servitutas ir šalims bus reikalinga įrengti naują įvažiavimą į jų sklypą, atsakovų plane nėra numatyta vieta automobiliams statyti (b.l. 25 t. 2). Kadangi šios reikšmingos aplinkybės buvo įvertintos ieškovų pateiktame sklypo naudojimo plane, teismas pagrįstai patenkino ieškovų ieškinį.
Atsakovų skunde nurodyta, kad teismas neatsižvelgė į betoninę sieną, nepažymėtą sklypo plane. Būtina įvertinti tai, kad teismas sprendė ginčą dėl pažeistos teisės gynimo. Kadangi betoninė siena yra įrengta neteisėtai, ji nepažymėta sklypo plane, teismas ir neprivalėjo nuspręsti dėl tolimesnio šio daikto naudojimo.
Atsakovų skunde nurodyta, kad teismas nepagrįstai leido įteisinti ieškovams įėjimą į patalpą 1- 4, nes tokio įėjimo nenumatė 2009-12-14 teismo patvirtinta taikos sutartis. Ši skundo nuostata taip pat nėra pagrįsta. Byloje pateikta 2009-12-14 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis nenumatė jokių naujų aplinkybių dėl patekimo į patalpą 1 – 4 (b.l. 32, 33 t. 1). VĮ Registrų centro duomenys apie ginčo patalpas patvirtina, kad yra įteisintas įėjimas į patalpą 1 – 4 iš išorinės namo pusės (b.l. 24 t. 1). Taigi ieškovų tikslas pakeisti įėjimo į patalpą 1 – 4 laiptų padėtį bei įteisinti naują įėjimą į ieškovų patalpas yra teisėtas.
Atsakovų skunde nurodyta, kad teismas netinkamai aiškino teisės normas nustatydamas, jog įrengiant elektros kabelį nereikalingas ieškovų sutikimas. Su šia skundo nuostata galima sutikti. Akivaizdu tai, kad atsakovai ieškiniu prašė teismo nustatyti servitutą elektros kabeliui įrengti šalių naudojamame žemės sklype. Servitutas, tai yra teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą (LR CK 4. 111 str.). Taigi kol nebuvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, ginčas dėl servituto nustatymo negalėjo būti sprendžiamas, nes servitutu ribojama jau galiojanti turtinė teisė. Būtina įvertinti ir tai, kad žemės sklypo dalį, kurioje numatyta įrengti elektros kabelį, teismas paskyrė bendram naudojimui, tačiau šalys bylos nagrinėjimo metu nesudarė susitarimo dėl elektros kabelio įrengimo. Nesant bendraturčių susitarimo dėl elektros kabelio įrengimo, elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus darbai negali būti vykdomi (b.l. 32, civ. b. Nr. 2-252-474/2012). Dėl tos priežasties pirmosios instancijos teismas neišsprendė šalių ginčo dėl elektros kabelio įrengimo. Teismas privalo sudaryti galimybę atsakovui patikslinti ieškinio reikalavimus įvertinus nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, patikslinti atsakovo pasirinktą jo teisių gynimo būdą ir tokiu būdu išspręsti šalių ginčą. Įvertinus šias aplinkybes, teismo sprendimo dalis dėl elektros kabelio įrengimo naikintina ir perduodama nagrinėti iš naujo (LR CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Atsakovė A. L. skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė atsakovės teisę iš bendrai naudojamos sklypo dalies patekti prie laiptų į atsakovei priklausančias patalpas. Ši skundo dalis yra nepagrįsta. Byloje yra nustatyta, kad laiptai į atsakovei priklausančias patalpas yra numatyti įrengti prie ieškovams priklausančios patalpos 1 – 4 išorinės pusės. Suprantama, kad ieškovai turi teisę patekti prie jam priklausančios patalpos išorinės pusės (LR CK 4. 76 str.). Taigi teismas neturėjo pagrindo paskirti sklypo dalį prie laiptų naudotis tik atsakovei (LR CPK 178 str.).
Atsakovė A. L. skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai paskyrė atsakovei naudotis bendro sklypo dalis prie pagalbinių pastatų, kuriais atsakovė nesinaudoja, teismas nustatė per didelį bendrai naudojamą sklypo dalį. Šios skundo nuostatos taip pat nėra pagrįstos. Atsakovė A. L. pripažįsta, kad jai taip pat nuosavybės teise priklauso dalis kiemo statinių. Ta aplinkybė, kad atsakovė nesinaudoja dalimi namo priklausinių, nėra svarbi sprendžiant šalių ginčą, nes teismas sprendė teisės, o ne naudojimosi turtu intensyvumo klausimus. Kadangi ginčas buvo sprendžiamas tarp 5 bendraturčių, teismas privalėjo suderinti visų turto naudotojų interesus ir teismas, įvertindamas šalių teisėtus interesus naudotis bendru turtu, atsakovės teisių nepažeidė. Akivaizdu, kad bendrai naudojamo sklypo plotas buvo nustatytas pagal bendrai naudojamų turto objektų kiekį, įvertinant būtinumą užtikrinti tinkamas turto naudojimo sąlygas, todėl didesnio bendrai naudojamo sklypo nustatymas atsakovės teisių nepažeidžia.
Atsakovės A. L. skunde nurodyta, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovai turi teisę patekti į ieškovams priklausančią rūsio patalpą R – 2 iš rūsio patalpos R – 3, todėl teismo sprendimu nepagrįstai nustatyta ieškovų teisė įrengti įėjimą į patalpą R – 2 iš atsakovei A. L. priklausančios patalpos R – 4. Ši skundo nuostata yra pagrįsta. Patikslinto ieškinio reikalavimai patvirtina, kad ieškovai prašė teismo leidimo įrengti naują įėjimą iš patalpos R – 3 į patalpą R – 2 patalpos R – 3 sienoje įrengiant naujas duris (b.l. 36 t. 2). Taigi ieškovai atsisakė ankstesnio reikalavimo įėjimą į patalpą R – 2 įrengti per atsakovei A. L. priklausančią patalpą R – 4 (b.l. 6 t. 1). Būtina įvertinti aplinkybę, kad teismas, nustatydamas naujas duris į patalpą R – 3, vadovavosi UAB „Kryžkelės projektai“ paruoštu projektu, tačiau šis projektas nenustato naujo įėjimo per patalpą R – 4 (b.l. 77 t. 1). Dėl tos priežasties teismo sprendimo dalis dėl naujų durų įrengimo iš patalpos R – 3 yra keičiama.
Atsakovai apeliaciniuose skunduose nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė aiškios bylinėjimosi išlaidų nustatymo tvarkos. Ši skundų nuostata yra iš dalies pagrįsta, nes teismas nurodė priteisiamas bylinėjimosi išlaidas, tačiau išlaidų paskirstymo tvarka sprendime nėra aiškiai išdėstyta. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas patenkino ieškinį ir turėjo teisę priteisti iš atsakovų visas ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas, tai yra 3 474 Lt. Būtina įvertinti ir tai, kad teismas iš atsakovų priteisė 3 730,38 Lt (1 243,46 Lt x 3 = 3 730,38 Lt). Taigi pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovų per dideles bylinėjimosi išlaidas ir jos kiekvienam atsakovui turi būti mažinamos iki 1 158 Lt (3 474 Lt : 3 = 1 158 Lt). Teismo sprendime taip pat nėra nurodyta ir tai, kad bylinėjimosi išlaidos ieškovams yra priteisiamos lygiomis dalimis.
Pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovų atsakovams po 674,13 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, tačiau teismas taip pat nenurodė bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo tvarkos. Akivaizdu tai, kad teismas atmetė atsakovų priešieškinį dėl naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo, atsakovo A. L. ieškinį dėl servituto nustatymo, elektros kabelio įrengimo, tenkino priešieškinio dalį dėl garažo atlaisvinimo, laiptų įrengimo, tai yra apie 1/3 dalį priešieškinio. Atsakovai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme sumokėjo 4 056 Lt. Dėl to teismas iš kiekvieno ieškovo atsakovams lygiomis dalimis priteisė po 674,13 Lt, viso 1 348,26 Lt.
Įvertinant tai, kad apeliacinės instancijos teismas iš dalies keičia teismo sprendimą, dalis teismo sprendimo naikinama, galima padaryti išvadą, kad abi šalys apeliaciniame procese turi teisę į panašias bylinėjimosi išlaidas ir jos iš šalių nepriteisiamos (LR CPK 93 str.).
Vadovaudamasi CPK 326 str. 3 p. str., teisėjų kolegija
n u t a r i a :
pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-06-28 sprendimo dalį, kuria nustatytas įėjimas į atsakovams priklausančią patalpą R – 4, ir nustatyti, kad atsakovai A. L., L. L., A. L. įpareigojami leisti ieškovams S. L., I. L. įrengti naują įėjimą iš patalpos R- 3 į patalpą R – 2 įrengiant naujas 100 x 210 kv. cm. dydžio duris, užmūrijant plytomis buvusias duris iš patalpos R – 3 į patalpą R - 4 pagal UAB „Kryžkelės projektai“ paruoštą projektą (b.l. 77 t. 1).
Panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-06-28 sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo A. L. ieškinys dėl elektros prietaisų įrengimo, servituto nustatymo, ir šią ieškinio dalį perduoti nagrinėti iš naujo.
Pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-06-28 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir nustatyti, kad iš atsakovų A. L., L. L., A. L. priteisiama po 1 158 Lt, viso 3 474 Lt, ieškovams I. L. ir S. L., tai yra po 1 737 Lt, bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Kitas Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-06-28 sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Kolegijos pirmininkas Žydrūnas Bertašius
Kolegijos teisėjai Bronius Valius
Aušra Maškevičienė