Civilinė byla Nr. e2A-1282-640/2024
Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00953-2021-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.10; 3.3.1.18.2
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 11 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Andrius Ignotas ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. Ž. ir atsakovo D. Ž. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. Ž. ieškinį atsakovui D. Ž. bei atsakovo D. Ž. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusių klausimų; tretieji asmenys akcinė bendrovė Swedbank, uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. Ž. ieškinį atsakovui D. Ž. bei atsakovo D. Ž. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusių klausimų.
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 2 d. priėmė sprendimą, kuriuo iš dalies tenkino ieškinį ir priešieškinį. Sprendimu teismas, be kita ko, padalino turtą, t. y. atsakovui D. Ž. asmeninės nuosavybės teise priteisė: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), vertė 162 000 Eur; negyvenamąsias patalpas – dviračių saugojimo patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), vertė 3 500 Eur; 2/80 dalis kitų inžinerinių statinių – atviro tipo automobilių stovėjimo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), vertė 20 000 Eur; 13148/3904800 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė 22 000 Eur; elektriniai įrankiai (pjūklas, grąžtas, 3vnt. šlifuoklių, suktuvas, drelė, suvirinimo aparatas, galąstuvas, proxon įrankiai) – 500 Eur; šaldytuvas, indaplovė, orkaitė, gartraukis (nauji, esantys garaže) – 3 000 Eur; kriauklė, 260 Eur; robotas siurblys 150 eurų vertės; DFDS/AS akcijas 10470 DKK (1 407,67 eurų) vertės; D. Ž. banko sąskaitoje esančios lėšos 8078,59 Eur; viso turto už 220 896,26 Eur. Ieškovei A. Ž. asmeninės nuosavybės teisėmis priteisė: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), vertė 17 100 eurų vertės; gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), vertė 95 100 eurų; ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), vertė 20 000 eurų; pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), vertė 10 800 eurų; kameros 8 vnt. – 1 106,06 eurų; lauko baldus pavėsinėje – 500 eurų vertės; pirties ąžuoliniai baldai – 800 eurų vertės; kaltinio metalo pinti baldai – 200 eurų vertės; kavos aparatas Bosch, 289,33 Eur vertės; kompiuteris Apple – 1 500 eurų vertės; 4 vnt. televizorių – 1 100 eurų vertės; robotas – siurblys – 150 eurų vertės; skalbimo mašina – 300 eurų vertės; baldai ir namų apyvokos daiktai – 1 000 eurų vertės; grynieji pinigai – 800 eurų; roletai – 1 300 eurų vertės; šaldiklis – 800 eurų vertės; benzininis pjūklas Jhonsored 800 eurų vertės; A. Ž. banko sąskaitoje esančios lėšos 2193,11 eurai; viso turto už 155 838,50 Eur (toliau ieškovei ir atsakovui sprendimu priteistas turtas kartu vadinama „Turtas“). Teismas iš atsakovo D. Ž. ieškovei A. Ž. priteisė 89 248,88 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę bendro turto dalį nustatant 3 metų apmokėjimo terminą, skaičiuojamą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
3. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. sprendimas iš dalies pakeistas: panaikinta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. sprendimo dalis, kuria žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe ir priteistas asmeninės nuosavybės teise ieškovei A. Ž. Pakeista Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. sprendimo dalis dėl piniginės kompensacijos ieškovei A. Ž. priteisimo ir išdėstyta taip: „Priteisti iš atsakovo D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 97 749,13 Eur (devyniasdešimt septynis tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 13 ct) kompensaciją už atsakovui D. Ž. tenkančią didesnę bendro turto dalį“.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutarties ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. sprendimo dalis, kuriomis atsakovui D. Ž. nustatytas 3 metų terminas, skaičiuojamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, sumokėti ieškovei A. Ž. 97 749,13 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę bendro turto dalį, ir ši bylos dalis perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
5. Perdavus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, atsakovas D. Ž. patikslino priešieškinio reikalavimą dėl kompensacijos ieškovei priteisimo ir prašė: atidėti piniginės kompensacijos ieškovei A. Ž. 97 749,13 Eur mokėjimą dvejiems metams, prievolės užtikrinimui įregistruoti VĮ Registrų centras draudimą dėl nuosavybės teisių perleidimo turtui, esančiam (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), t. y. butui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), negyvenamajai patalpai – dviračių saugojimo patalpai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2/80 dalis kitų inžinerinių statinių – atviro tipo automobilių stovėjimo aikštelei (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 13148/3904800 daliai žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kol nebus ieškovei A. Ž. sumokėta piniginė kompensacija; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
6. Ieškovė A. Ž. teismo posėdyje paaiškino, kad kompensacija buvo priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bet atsakovas nė karto nebuvo susisiekęs su ja dėl kompensacijos išmokėjimo būdo. Įsiteisėjus teismo sprendimui, nebuvo bandoma ieškoti kompromisų dėl kompensacijos mokėjimo. Bandė tartis su atsakovu dėl lizingo mokėjimo, bet atsakovas atsakė, kad nenori bendrauti su ja jokiais klausimais. J. B. yra ne brokerė, o tas asmuo, kuris pardavė jiems butą. Iki rudens nė viename nekilnojamojo turto pardavimo tinklalapyje nebuvo įdėta jokių skelbimų dėl šio buto pardavimo. Tuo metu butui nebuvo uždėtas areštas. Nesutiko, kad kompensacijos mokėjimas būtų atidėtas, nes jau praėjo du metai, per kuriuos nebuvo bandoma nei tartis, nei mokėti kompensaciją. Šiuo metu atsakovas neturi pastovaus darbo užmokesčio, todėl jis negali garantuoti, kad jam pavyks atsiskaityti per metus ar kitokį laiką. Kai turtui buvo uždėtas areštas, atsakovas su ja nekomunikavo. Jis jai nesiūlė pirkti tą butą, bet jis neieškojo jokių būdų atsiskaityti. Skelbimas dėl buto pardavimo dabar yra įkeltas, bet buto kaina skelbime nėra adekvati, nes ji viršija eksperto nustatytą buto vertę. Iš skelbimo nuotraukų matyti, kad šis butas yra toks pat, koks buvo atliekant ekspertizę. Kompensacijos atidėjimas gali būti taikomas tuomet, kai sutariama dėl atsiskaitymo būdo. Iki šiol atsiskaitymo būdas nėra sutartas. Jis aiškina, kad nori parduoti butą, bet negali jo parduoti, nes uždėtas areštas. Jis nenurodo, kokią konkrečią sumą jis galėtų sumokėti, o dėl likusios sumos būtų galima numatyti atidėjimo terminą. Atsakovas nieko nesiūlo. Atsakovo siūlymas nustatyti draudimą parduoti butą, nepakeis situacijos. Šiai dienai neketina pirkti šio buto, nes jo kaina yra labai užkelta. Nebuvo galimybės net diskutuoti šiuo klausimu, nes atsakovo pusė tokio varianto nesiūlė.
7. Atsakovo D. Ž. atstovas advokatas Gvidas Byčius teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas sudarė sutartį su brokeriu dėl buto pardavimo. Iki to laiko atsakovas ieškojo būdo kaip sumokėti kompensaciją neparduodant buto. Kai buvo priimtas galutinis teismo sprendimas, buvo tik keturi mėnesiai, kuomet buvo galima laisvai disponuoti butu. Pirkėjus matomai irgi gąsdina butui uždėtas areštas. Baigiant bylos nagrinėjimą buvo padengta paskola, todėl atsakovas nebegalėjo atsiskaityti su banku, mokėdamas nedidelėmis sumomis. Prašo atidėti kompensacijos mokėjimą maksimaliam dvejų metų laikotarpiui, bet kadangi butą nuspręsta parduoti, kompensacija galės būti sumokėta anksčiau. Nežino, ar buvo potencialių buto pirkėjų. Nežino kuriame puslapyje buvo įdėtas skelbimas 2023 pradžioje. Nežino iš kurio skelbimo yra nuotraukos, kuriose nurodyta data 2023 lapkričio mėnesio. Atsakovas yra pasiryžęs parduoti butą. Preliminarių sutarčių dėl buto pardavimo nėra sudaryta. Anksčiau atsakovas turėjo darbą ir pastovių pajamų, ketino imti paskolą ir sumokėti kompensaciją ieškovei. Šiuo metu atsakovas prarado darbą, dėl to buvo nuspręsta butą parduoti. Šiuo metu atsakovo finansinė situacija yra prastesnė nei pirminė. Šiai dienai atsakovas yra bedarbis, kada jis prarado darbą, nežino. Nežino, ar buvo kreiptasi į teismą dėl leidimo išdavimo parduoti butą. Jeigu teismas priims sprendimą uždrausti parduoti butą be ieškovės leidimo, tai bus pakankama užtikrinimo priemonė, kadangi ieškovė galės dalyvauti buto pardavimo procese, pardavus butą ieškovei galės būti sumokėta kompensacija. Įstatyme nėra numatyta, kokios užtikrinimo priemonės yra adekvačios. Nežino, ar atsakovas turi santaupų. Nežino, ar atsakovas tebeturi įmonės akcijų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. kovo 19 d. sprendimu priešieškinio reikalavimą dėl kompensacijos ieškovei sumokėjimo atidėjimo patenkino iš dalies. Atidėjo 97 749,13 Eur piniginės kompensacijos ieškovei A. Ž. mokėjimą 6 mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priteistos kompensacijos sumokėjimo užtikrinimui sprendė įregistruoti VĮ „Registrų centras“ draudimą be ieškovės A. Ž. rašytinio sutikimo perleisti nuosavybės teisę į turtą, esantį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), t. y. butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), negyvenamąją patalpą – dviračių saugojimo patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2/80 dalis kitų inžinerinių statinių – atviro tipo automobilių stovėjimo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 13148/3904800 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kol ieškovei A. Ž. nebus sumokėta 97 749,13 Eur piniginė kompensacija.
9. Atkreipė dėmesį į tai, kad nuo teismo sprendimo priteisti kompensaciją ieškovės naudai įsiteisėjimo jau yra praėję vieneri metai (neskaičiuojant kelių likusių dienų), o nuo pirmos instancijos teismo sprendimo dar daugiau laiko. Omenyje turint tai, kad ilgiausias galimas kompensacijos sumokėjimo laikas yra du metai (vertinant visumą aplinkybių) bei turint omenyje prieš tai minėtų teismų sprendimų priėmimo datas, siūlomas dar dviejų metų laikotarpis yra nepamatuotai per didelis. Be to, yra žinoma, kad jau kuris laikas atsakovas negali išspręsti net ir jam asmeninės nuosavybės teise priteisto automobilio lizingo sutarties pakeitimo, eliminuojant iš laiduotojų sąrašo ieškovę. Tokios situacijos buvimas labai aiškiai rodo tai, kad atitinkamas bankas turi labai rimtas abejones dėl to, kad atsakovas savarankiškai pajėgs įvykdyti prisiimtus turtinius įsipareigojimus. Vien tik šis aspektas aiškiai pozicionuoja tai, kad atsakovo turtinė padėtis nėra tokia, kuri galėtų užtikrinti, jog jis savarankiškai galės sumokėti ir ieškovei priklausiančią kompensaciją.
10. Įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovei priteistos kompensacijos mokėjimas gali būti atidėtas, tačiau trumpesniam laikui negu prašė atsakovas. Teismas sutiko su ieškovės pastebėjimu, kad sprendimas dėl šalių santuokos nutraukimo įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 20 d. Vilniaus apygardos teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir nuo šios datos atsakovui kilo pareiga jį vykdyti. Šiuo metu praėjo vieneri metai ir trys mėnesiai, per kuriuos atsakovas turėjo rasti būdų kaip sumokėti ieškovei priteistą kompensaciją. Teismo posėdyje atsakovo atstovas paaiškino, kad iš pradžių atsakovas ieškojo būdų kaip sumokėti ieškovei kompensaciją neparduodant turto, svarstė imti paskolą banke. Tačiau praradus darbą ir iki šiol jo neturint atsakovas nebegalėjo paimti paskolos, dėl to nusprendė parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje.
11. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas 2023 m. vasario 22 d. buvo sudaręs Tarpininkavimo paslaugų sutartį dėl ginčo buto pardavimo už 261 000,00 Eur. Tačiau ši sutartis buvo nutraukta 2023 m. lapkričio 14 d., jos nutraukimo priežastys teismui nežinomos. Šiuo metu nekilnojamojo turto pardavimo internetiniame portale www.acorus.lt yra patalpintas minėto buto pardavimo skelbimas, šią aplinkybę patvirtino ir ieškovė. Iš skelbimo turinio matyti, kad buto pardavimo kaina sumažėjo iki 220 000,00 Eur.
12. Sprendžiant iš 2022 m. vasario 28 d. ekspertizės akto, atsakovui tekusio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 207 500,00 Eur. Matyti, kad paskutinė buto pardavimo kaina nuo eksperto nustatytos vertės skiriasi tik 12 500,00 Eur, kas teismo vertinimu nėra ypatingai didelis skirtumas, kadangi nuo buto vertės nustatymo praėjo dveji metai, nekilnojamojo turto kainos nėra pastovios ir gali kisti priklausomai nuo rinkos pokyčių (didėti ar mažėti). Be to, buto pardavimo skelbimuose būna nurodoma pradinė kaina, dėl kurios galima derėtis. Taigi skelbime šiuo metu esanti atsakovo turto pardavimo kaina laikytina realia ir iš to galima spręsti, kad atsakovas ėmėsi realių veiksmų siekdamas parduoti butą, kad galėtų įvykdyti teismo sprendimą ir sumokėti ieškovei priteistą kompensaciją už atsakovui tekusią didesnę turto dalį.
13. Tam, kad ieškovė jai priklausančią kompensaciją realiai gautų, atsakovas pasiūlė viešame registre įregistruoti draudimą perleisti (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį turtą, kad ieškovė galėtų dalyvauti turto pardavimo procese. Teismo vertinimu, atsakovo pasiūlytos prievolės užtikrinimo priemonės yra adekvačios, kadangi atsakovas, būdamas bedarbis negali gauti paskolos banke, byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų atitinkamo dydžio santaupų ar kito vertingo turto, kurį būtų galima greitai realizuoti ir atsiskaityti su ieškove. Šiuo atveju turto, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje pardavimas atitinka adekvatų prievolės įvykdymo užtikrinimo išaiškinimą, kadangi jį pardavus atsakovas gaus reikiamą pinigų sumą, kurią turės pervesti ieškovei. Šiuo atveju ieškovės įtraukimas į buto pardavimo procesą leis ieškovei kontroliuoti jo eigą ir savalaikiai sužinoti apie sandorio sudarymą.
14. Teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad dvejų metų terminas šiuo atveju pernelyg ilgas, kadangi nuo sprendimo įsiteisėjimo jau praėjo vieneri metai ir trys mėnesiai. Per šį laikotarpį atsakovas jau turėjo ieškoti būdų atsiskaityti su ieškove. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu atsakovas pasiūlė adekvatų prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą parduodant jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, kitų realių galimybių kuo greičiau gauti ieškovei priteistą pinigų sumą nėra, todėl kompensacijos sumokėjimo termino atidėjimas nepažeis ieškovės teisių. Teismo vertinimu, 6 mėnesių kompensacijos sumokėjimo atidėjimo laikotarpis užtikrins abiejų šalių interesus. Kaip žinia, nekilnojamojo turto pardavimo procesas yra imlus laikui, todėl kompensacijos sumokėjimo atidėjimas 6 mėnesiams leis atsakovui parduoti butą išvengiant priverstinio sprendimo vykdymo, kas jam nebūtų naudinga, nes prasidėjus priverstinio vykdymo procesui ir nesant kito vertingo turto, butas būtų parduodamas iš varžytinių, o tokiu atveju jis gali būti parduotas už mažesnę nei rinkos kainą. Ieškovės interesai nustačius kompensacijos sumokėjimo atidėjimo terminą taip pat nebus pažeisti, kadangi ji galės dalyvauti buto pardavimo procese, o suėjus nustatytam terminui ir negavus kompensacijos, galės iš karto kreiptis į antstolį.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
15. Atsakovas D. Ž. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 d. sprendimą ir atidėti 97 749,13 Eur piniginės kompensacijos ieškovei A. Ž. mokėjimą 24 mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
16. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
16.1. Nurodė, kad teismas visiškai neįvertino tos aplinkybės, kad atsakovas neturi kito būsto, todėl prioritetas buvo būsto išsaugojimas, tačiau praradus darbą, atsakovas nebeturėjo galimybės gauti kreditą ir atsiskaityti su ieškove. Todėl pirmus mėnesius įsiteisėjus teismo sprendimui atsakovas ieškojo galimybės pasiskolinti pinigų. Tik išnaudojęs visas galimybes, 2023 m. vasario 28 d. priėmė sprendimą parduoti butą ir pasamdė brokerį. Nepavykus parduoti buto, buvo pakeistas brokeris, siūlyta ieškovei susitarti taikiai.
16.2. Teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad tik dėl nepriimtinų ieškovės veiksmų susidarė tokia padėtis, kad atsakovas privalėjo sumokėti tokią didelę piniginę kompensaciją ieškovei iškart. Didesnę kompensacijos dalį sudarė turėta paskola – 53 440 Eur, kurios mokėjimo terminas pagal sutartį su banku buvo iki 2034 m. sausio 15 d., t. y. mokant nedideles įmokas. Visada įmokos buvo mokamos lygiomis dalimis, tačiau ieškovė savavališkai grąžindavo atsakovo įmokos dalį, taip tarsi norėdama parodyti, kad tik ji viena atsiskaito pagal prievoles ir tuo pačiu norėdama pasididinti savo dalį bute. Akivaizdu, kad ieškovė elgėsi proceso metu nesąžiningai, siekdama užvaldyti didesnę turto dalį ir padengdama visą banko paskolą, taip tikėdamasi prisiteisti ir butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tačiau, akivaizdu, kad savavališkas ieškovės veiksmas padengti paskolą anksčiau laiko, nederinant su atsakovu, leido atsakovui pagrįstai tikėtis, kad galės padengtos paskolos dalį mokėti ieškovei dalimis ir terminais, kurie buvo suderėti su banku. Todėl tik tai daliai kompensacijos atsakovas prašė ilgesnio termino, o kitą dalį sutiko sumokėti kaip ir nurodyta įstatyme – per du metus.
16.3. Teismas netinkamai įvertino tą aplinkybę, kad laisvai butu atsakovas galėjo disponuoti tik iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, kol nebuvo uždėtas areštas butui. Vėlesni veiksniai (areštas, atnaujintas procesas) tik sunkino pardavimą, brokeris minėjo, kad žmonės domėjosi butu, tačiau sužinoję apie bylą ir areštą nebesidomėjo galimybe pirkti. Todėl atidėjimo terminas negalėjo būti sumažintas iki 6 mėnesių.
17. Ieškovė A. Ž. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovo D. Ž. priešieškinio reikalavimą dėl 97 749,13 Eur piniginės kompensacijos ieškovei A. Ž. sumokėjimo atidėjimo atmesti. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo D. Ž. ieškovės A. Ž. naudai visas jai tekusias bylinėjimosi išlaidas.
18. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
18.1. Teismas pirmiausiai netinkamai taikė CK 3.117 straipsnio 3 dalį. Teismas, esant atsakovo D. Ž. prašymui atidėti kompensacijos sumokėjimo terminą, turėjo įvertinti, ar atsakovas D. Ž. pateikė ne bet kokį, o adekvatų prievolės įvykdymo užtikrinimą. Pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėjant kompensacijos išmokėjimo klausimą, byloje nebuvo jokios atsakovo D. Ž. pateiktos informacijos apie adekvatų prievolės įvykdymo užtikrinimą. Atsakovas D. Ž. pateikė vieną neva jo parduodamo buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), t. y. butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tris nuotraukas (viena nuotrauka namo, kuriame yra parduodamas butas), 2023 m. vasario 22 d. tarpininkavimo paslaugų sutartį su brokere J. B. bei 2023 m. lapkričio 14 d. susitarimą dėl 2023 m. vasario 22 d. tarpininkavimo paslaugų sutarties nutraukimo. Taip pat atsakovas pateikė savo registravimosi Užimtumo tarnyboje faktą patvirtinančio dokumento kopiją bei ieškovės atstovui adresuotą raštą dėl siūlymo sudaryti taikos sutartį bei ieškovės atstovo atsakymą. Pažymėjo, kad atsakovo pateiktame siūlyme sudaryti taikos sutartį viso labo nurodyta tai, kad siūloma sutarti dėl dvejų metų kompensacijos mokėjimo termino atidėjimo, o kompensacijos įvykdymą užtikrinant įregistravus draudimą dėl nuosavybės teisių perleidimo, kol nebus atsiskaityta su ieškove pagal priimtą teismo sprendimą. Galiausiai, atsakovas pateikė VĮ Registrų centras atsakymą dėl atsisakymo atsakovo iniciatyva padaryti prašomus įrašus.
18.2. CK 3.117 straipsnio 3 dalies prasme, atsakovo D. Ž. į bylą pateikti duomenys ar prašymai negali būti pripažįstami prievolės užtikrinimo būdais, o juo labiau adekvačiais. Štai CK 6.70 straipsnyje inter alia nustatyta, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Kadangi atsakovui D. Ž. tenkanti prievolė nėra sutartinė, tai neabejotinai viskas susiveda į įstatymu nustatytus standartus, kurių tarpe nerasime tokios prievolės užtikrinimo priemonės, kurią akcentavo atsakovas ir kuri nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime.
18.3. Pirmosios instancijos teismo nurodytas dalykas - VĮ „Registrų centras“ registruotinas draudimas be ieškovės A. Ž. rašytinio sutikimo perleisti nuosavybės teisę į turtą, esantį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), t. y. butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), negyvenamąją patalpą – dviračių saugojimo patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2/80 dalis kitų inžinerinių statinių – atviro tipo automobilių stovėjimo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 13148/3904800 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kol ieškovei A. Ž. nebus sumokėta 97 749,13 Eur piniginė kompensacija – nėra ta priemonė, kuri skatintų skolininką – atsakovą D. Ž. - sumokėti ieškovei A. Ž. 97 749,13 Eur piniginę kompensaciją.
18.4. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš esmės išsprendė CPK 145 straipsnyje numatytos dar vienos laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo šioje byloje klausimą, nors atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas (97 749,13 Eur sumoje) yra areštuotas pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atitinkamą nutartį. Taigi ir šiuo atveju matoma, kad lygiai kaip ir pirmą kartą sprendžiant kompensacijos išmokėjimo atidėjimo klausimą buvo pritaikytos ne materialios, o procesinės normos.
18.5. Teismui teikiant 2024 m. vasario 27 d. prašymą, buvo pateikti tokie duomenys, kurie akivaizdžiai paneigia 2024 m. vasario 19 d. atsakovo prašyme nurodytas aplinkybes, kurios susijusios su atsakovo ketinimais parduoti jam asmeninės nuosavybės teise atitekusį turtą (butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 164 000 eurų); negyvenamąją patalpą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (turto vertinimo metu nustatyta vertė 3 500 eurų); 2/80 dalis Atviro tipo automobilių stovėjimo aikštelę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (turto vertinimo metu nustatyta vertė 20 000 eurų); 13148/3904800 dalis žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (turto vertinimo metu nustatyta vertė 22 000 eurų). Vien nurodyti duomenys akivaizdžiai įrodo, kad atsakovui atitekęs ir aukščiau nurodytas turtas jo nurodytomis aplinkybėmis nebuvo parduodamas. Svarbiu faktoriumi yra ir tai, kad į bylą pateikti duomenys atskleidžia ir tai, kad atsakovo pastangos parduoti turtą negali būti pripažįstamos tinkamomis ir sąžiningomis, nes (duomenys neskelbtini) esantis butas buvo parduodamas akivaizdžiai užaukštinus jo kainą. Be to, byloje esantys duomenys įrodo ir tai, kad atsakovui atitekęs ir aukščiau nurodytas turtas nebuvo parduodamas naudojantis nurodyto nekilnojamojo turto brokerės paslaugomis, nes ši brokerė bent jau 2023 m. vasario 22 d. tarpininkavimo paslaugų sutarties galiojimo laikotarpyje nedirbo nekilnojamojo turto agentūroje Akorus, kurios tinklapyje ir visiškai kitu, nei nurodo atsakovas, laikotarpiu buvo patalpintas skelbimas apie (duomenys neskelbtini) esančio buto (ir tik buto) pardavimą. Galiausiai, byloje esantys ir kartu su 2024 m. vasario 27 d. ieškovės vardu pateiktu prašymu pridėti dokumentai aiškiai rodo ir tai, kad atsakovui D. Ž. atitekusio ir aukščiau nurodyto turto pardavimo sutartis su nekilnojamojo turto brokere buvo nutraukta visai kitais pagrindais, nei nurodoma atsakovo teismui pateiktame 2024 m. vasario 19 d. prašyme. Vertinant tokio pobūdžio informaciją, galima matyti tai, kad atsakovas siekė teismui sudaryti tik įspūdį, kad jis imasi tam tikrų veiksmų, siekiant parduoti jam atitekusį turtą.
18.6. CK 3.117 straipsnio 3 dalies turinio prasme tokia priemone negali būti ir įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, nes tai yra laikinoji apsaugos (CPK 145 straipsnis), o ne prievolės užtikrinimo priemonė, kurios ir reikalauja minėta materiali norma. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo kontekste nėra ir negali būti kalbama apie tai, kad ieškovei davus rašytinį sutikimą dėl atsakovui priklausančio turto pardavimo, jai bus sumokėta priteista kompensacija. Šią išvadą suteikia galimybė daryti tas akivaizdus faktas, kad forminant pardavimo sandorį nei atsakovas, nei notaras nėra įpareigotas 97 749,13 Eur sumą pervesti į ieškovės banko sąskaitą ir taip įvykdyti atitinkamą prievolę – kompensacijos sumokėjimą.
18.7. Pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti ne tik dėl tų bylinėjimosi išlaidų, kurios susijusios su atitinkamo klausimo nagrinėjimu šiame teisme, bet ir dėl tų bylinėjimosi išlaidų, kurios iš ieškovės pusės buvo patirtos rengiant kasacinį skundą. Atitinkami duomenys, t. y. duomenys dėl ieškovės patirtų išlaidų nagrinėjant bylą Kasaciniame teisme yra byloje, tačiau pirmosios instancijos teismas juos ignoravo. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui iš dalies tenkinus ieškovės kasacinį skundą ir nusprendus kompensacijos išmokėjimo atidėjimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, skundžiamą sprendimą priėmęs teismas turėjo iš naujo peržiūrėti ir šiuo klausimu ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, kuomet byla pirmą kartą buvo nagrinėjama pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuris buvo pareikštas su ieškiniu, niekur nedingo, todėl turėjo būti taip pat išspręstas iš naujo nagrinėjant kompensacijos atidėjimo klausimą. Be to, ieškovė patyrė išlaidų ir dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi tenkinto jos prašymo areštuoti atsakovui priklausantį turtą įgyvendinimo. Konkrečiai kalbant – tai išlaidos antstoliui. Šių ieškovės patirtų išlaidų įrodymai buvo pateikti į bylą ir išreikštas aiškus prašymas spręsti klausimą dėl jų priteisimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas šio klausimo nesprendė, nors turėjo tai padaryti.
18.8. Ieškovė nesutinka ir su bylinėjimosi išlaidų, kurias ji patyrė atitinkamoje apimtyje bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme, paskirstymu. Papildomai atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo į bylą pateikti ir su jo neva patirtomis bylinėjimosi išlaidomis susiję dokumentai turi sąryšį ne tik su jo atstovavimu pirmos instancijos teisme, bet ir su buvusiu atstovavimu Kasaciniame teisme (nepateikta išlaidų detalizacija pagal instancijas). Atsakovas Kasaciniame teisme atstovaujamas nebuvo, todėl teismas turėjo tai vertinti spręsdamas klausimą dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų nagrinėjant bylą (kompensacijos atidėjimo klausimą) išskirtinai pirmosios instancijos teisme. Teismas to nepadarė ir visiškai nepagrįstai sprendė dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų Kasaciniame teisme, nors to paties klausimo, kuris susijęs jau su ieškove nesprendė visiškai.
19. Atsakovas D. Ž. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovės A. Ž. apeliacinį skundą atmesti.
20. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas žemiau išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais:
20.1. Pažymėjo, kad teismas tinkamai įvertino, kad atsakovo pasiūlytos prievolės užtikrinimo priemonės yra adekvačios, kadangi atsakovas, būdamas bedarbis negali gauti paskolos banke, byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų atitinkamo dydžio santaupų ar kito vertingo turto, kurį būtų galima greitai realizuoti ir atsiskaityti su ieškove. Šiuo atveju turto, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje pardavimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodytą adekvatų prievolės įvykdymo užtikrinimo išaiškinimą, kadangi jį pardavus atsakovas gaus reikiamą pinigų sumą, kurią turės pervesti ieškovei. Šiuo atveju ieškovės įtraukimas į buto pardavimo procesą leis ieškovei kontroliuoti jo eigą ir savalaikiai sužinoti apie sandorio sudarymą.
20.2. Vėlesni veiksniai (areštas, atnaujintas procesas) tik sunkino pardavimą, brokeris minėjo, kad žmonės domėjosi butu, tačiau sužinoję apie bylą ir areštą nebesidomėjo galimybe pirkti. Todėl atidėjimo terminas privalėjo būti taikomas.
20.3. Nepavykus buto parduoti norima kaina, atsakovas buto pardavimo kainą sumažino nuo 261000 Eur iki 220000 Eur ir tai tikrai yra žemiau rinkos kainos, kuri buvo turto vertinimo ataskaitoje (2022 m. vasario 28 d. 207500 Eur). Todėl skundo motyvas, kad kaina užaukštinta ir tai tik daroma siekiant sudaryti įspūdį teismui, kad imtasi veiksmų, neatitinka tikrovės.
21. Ieškovė A. Ž. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovo D. Ž. apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
22. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas žemiau išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais:
22.1. Aplinkybės, jog atsakovas yra bedarbis ir dėl to negali gauti paskolos banke, neturi atitinkamo dydžio santaupų ar kito vertingo turto, kurį būtų galima greitai realizuoti ir atsiskaityti su ieškove, nėra tie faktoriai, kurie leistų daryti išvadą, jog nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, pardavimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodytą adekvatų prievolės įvykdymo užtikrinimo išaiškinimą.
22.2. Pažymėjo, kad po to, kai įsiteisėjo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. sprendimas su tomis korekcijomis, kurios buvo padarytos Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi, atsakovas buvo darbingas, tačiau tai niekaip nestimuliavo jo imtis veiksmų, kurie leistų kuo greičiau išspręsti 97 749,13 Eur piniginės kompensacijos sumokėjimo ieškovei klausimo. Būdamas darbingu, atsakovas nesikreipė ir į banką dėl paskolos gavimo. Tokia pati situacija išliko ir po to, kai atsakovas ne dėl kokių nors nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, o savo paties iniciatyva tapo bedarbiu. Pažymėjo ir tai, kad atsakovas į bylą nepateikė nei vieno dokumento, kuris liudytų apie tai, kad jis paskolos suteikimo tikslu kreipėsi į kurį nors banką ar kitą kredito įstaigą. Be to, atsakovas į bylą teikė ir iš esmės jo aiškinimą neatitinkančią informaciją, kuri susijusi su jam po santuokos nutraukimo ir turto padalijimo atitekusio turto pardavimu. Atsakovo pateiktų dokumentų sugretinimas su ieškovės pateiktais dokumentais ir jų detali analizė leidžia labai aiškiai įsitikinti tuo, kad atitinkamo turto pardavimo procesas buvo viso labo imitacinis.
22.3. Turto atitinkamoje sumoje areštas nėra prievolės užtikrinimo priemonė, tokia priemone nėra ir teismo nustatytas draudimas parduoti atsakovui priklausantį turtą be ieškovės rašytinio sutikimo.
22.4. Niekinis skundo argumentas, kad dėl nepriimtinų ieškovės veiksmų susidarė tokia padėtis, jog atsakovas privalėjo sumokėti tokią didelę piniginę kompensaciją ir dar iš karto. Pažymėjo, kad atsakovas niekada neturėjo prievolės 97 749,13 Eur įsiskolinimą padengti iš karto. Pirmą kartą sprendžiant šį klausimą, nors ir neteisėtai, bet atsakovui buvo nustatytas net 3 metų terminas, o šioje byloje nustatytas 6 mėnesių kompensacijos sumokėjimo terminas. Taigi visiškai neaišku, kodėl atsakovas kalba apie jam tekusią pareigą kompensaciją sumokėti iš karto. Be to, ieškovės veiksmų vertinimas nėra šios bylos dalykas. Bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėto turto padalinimo klausimas išspręstas galutiniu sprendimu, kuris įsiteisėjo priėmus Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartį.
22.5. Pažymėjo, kad vienas iš atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų susijęs su turėtų bylos vedimo išlaidų priteisimu. Šiam reikalavimui pagrįsti pateiktas Luminor banko sąskaitos išrašas, kuriame fiksuotas 710 Eur sumos sumokėjimas už atstovavimą pirmosios instancijos teisme ir atstovavimą kasaciniame teisme. Visų pirma, vertinant šį dokumentą, matyti, kad jame nėra nurodomas bylos numeris su kuria yra siejamas atstovavimas. Antra, akivaizdžiai matyti, kad išraše nurodoma suma yra sumokėta už atstovavimą pirmosios instancijos teisme ir kasaciniame procese. Tai reiškia, kad kartu su apeliaciniu skundu gali būti teikiami įrodymai dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurios susijusios išskirtinai su apeliacinio skundo surašymu. Tačiau konkrečiu atveju atsakovas teikia visai kitokius įrodymus. Atsakovo kartu su apeliaciniu skundu susietas mokėjimas iš tiesų nieko bendro neturi nei su konkrečia civiline byla, nei su apeliacinio skundo surašymu. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas negali atsakovo pateikto dokumento – sąskaitos išrašo - vertinti kaip įrodymą to, jog atsakovas dėl apeliacinio skundo surašymo patyrė kokias nors bylos vedimo išlaidas, kurios susijusios su apeliacinio skundo surašymu.
22.6. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas, teikiant apeliacinį skundą, turėjo sumokėti žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 4 dalis). Neįvykdžius šio reikalavimo apeliacinio skundo padavimo dienai, turėjo būti išspręstas klausimas dėl apeliacinio skundo trūkumų šalinimo, o to nepadarius per nustatytą terminą, turėjo būti priimta nutartis apeliacinį skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 316 straipsnis). Tačiau šiuo metu situacija yra kita ir tai reiškia, kad atitinkamas klausimas turi būti išspręstas CPK 316 straipsnio 3 dalies tvarka.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
23. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
24. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl kompensacijos ieškovei sumokėjimo atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
25. Vilniaus regiono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. Ž. ieškinį atsakovui D. Ž. bei atsakovo D. Ž. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusių klausimų. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 2 d. priėmė sprendimą, kuriuo iš dalies tenkino ieškinį ir priešieškinį. Teismas sprendimu, be kita ko, ieškovei ir atsakovui padalino turtą bei iš atsakovo D. Ž. ieškovei A. Ž. priteisė 89 248,88 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę bendro turto dalį nustatant 3 metų apmokėjimo terminą, skaičiuojamą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. sprendimas iš dalies pakeistas, t. y. pakeista Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. sprendimo dalis dėl piniginės kompensacijos ieškovei A. Ž. priteisimo ir iš atsakovo D. Ž. ieškovei A. Ž. priteista 97 749,13 Eur dydžio kompensacija už atsakovui D. Ž. tenkančią didesnę bendro turto dalį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutarties ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. sprendimo dalis, kuriomis atsakovui D. Ž. nustatytas 3 metų terminas, skaičiuojamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, sumokėti ieškovei A. Ž. 97 749,13 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę bendro turto dalį, ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
26. Perdavus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, atsakovas D. Ž. patikslino priešieškinio reikalavimą dėl kompensacijos ieškovei priteisimo ir prašė: atidėti piniginės kompensacijos ieškovei A. Ž. 97 749,13 Eur mokėjimą dvejiems metams, prievolės užtikrinimui įregistruoti VĮ Registrų centras draudimą dėl nuosavybės teisių perleidimo turtui, esančiam (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), t. y. butui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), negyvenamajai patalpai – dviračių saugojimo patalpai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2/80 dalis kitų inžinerinių statinių – atviro tipo automobilių stovėjimo aikštelei (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 13148/3904800 daliai žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kol nebus ieškovei A. Ž. sumokėta piniginė kompensacija; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė A. Ž. su tokiu atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimu nesutiko.
27. Nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. kovo 19 d. sprendimu (toliau – skundžiamas sprendimas) tenkino atsakovo priešieškinio reikalavimą iš dalies ir atidėjo 97 749,13 Eur piniginės kompensacijos ieškovei A. Ž. mokėjimą 6 mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taip pat teismas priteistos kompensacijos sumokėjimo užtikrinimui nusprendė tenkinti atsakovo prašymą ir įregistruoti VĮ „Registrų centras“ draudimą be ieškovės A. Ž. rašytinio sutikimo perleisti nuosavybės teisę į turtą, esantį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), t. y. butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), negyvenamąją patalpą – dviračių saugojimo patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2/80 dalis kitų inžinerinių statinių – atviro tipo automobilių stovėjimo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 13148/3904800 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kol ieškovei A. Ž. nebus sumokėta 97 749,13 Eur piniginė kompensacija.
28. Apeliantai su skundžiamu teismo sprendimu nesutinka. Ieškovė A. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovo D. Ž. priešieškinio reikalavimą dėl 97 749,13 Eur piniginės kompensacijos ieškovei A. Ž. sumokėjimo atidėjimo atmesti; atsakovas D. Ž. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą sprendimą pakeisti ir atidėti 97 749,13 Eur piniginės kompensacijos ieškovei A. Ž. mokėjimą 24 mėnesiams (dviem metams), skaičiuojant šį terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taigi tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo mokėtinos kompensacijos ieškovei (ne)atidėjimo bei, nustačius pagrindą atidėti piniginės kompensacijos mokėjimo terminą, šio termino atidėjimo laikotarpio. Kadangi ieškovė A. Ž. apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovės naudai iš atsakovo priteistos 97 749,13 Eur piniginės kompensacijos nebuvo pagrindo atidėti ir šis atsakovo priešieškinio reikalavimas turėjo būti visiškai atmestas, teisėjų kolegija skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą pradeda būtent nuo ieškovės apeliacinio skundo argumentų įvertinimo.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo
29. Ieškovė A. Ž. nesutiko su skundžiamu sprendimu, kuriuo teismas atidėjo 97 749,13 Eur piniginės kompensacijos ieškovei A. Ž. mokėjimą 6 mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.117 straipsnio 3 dalį, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties išaiškinimus. Pažymėjo, kad teismas turėjo įvertinti, ar atsakovas D. Ž. pateikė ne bet kokį, o adekvatų prievolės įvykdymo užtikrinimą CK 3.117 straipsnio 3 dalies prasme.
30. CPK 385 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus. Taigi, nutraukdamas šalių santuoką, teismas turi išspręsti visus klausimus dėl buvusių sutuoktinių tarpusavio turtinių ir neturtinių santykių, įskaitant ir klausimus dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo. Šie klausimai turi būti išspręsti nutraukiant šalių santuoką nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu (abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu ar dėl sutuoktinio kaltės) ji yra nutraukiama (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis ir 3.62 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-943/2023, 17 punktas).
31. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Todėl paprastai nutraukiant santuoką bendras sutuoktinių turtas yra padalijamas jiems lygiomis dalimis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis), o nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Tokios sąlygos, sudarančios prielaidas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo jį dalijant, yra išvardytos CK 3.123 straipsnyje, kuriame yra pateiktas nebaigtinis kriterijų sąrašas. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, tačiau įstatymų leidėjui CK 3.123 straipsnyje nurodžius iš esmės pagrindinius kriterijus, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, remiantis kitais kriterijais nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius tam realų poreikį. Galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikšmingomis ir dėl jų nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo palikta teismo diskrecijai, įvertinus kiekvienos konkrečios bylos teisiškai reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-387/2022, 74 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tuo atveju, kai dalijant sutuoktinių turtą nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, tačiau faktiškai sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jam tenkančią bendro turto dalį, yra taikoma CK 3.117 straipsnio 3 dalyje nustatyta taisyklė, kad didesnę turto dalį gavęs sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Taip, priteisiant iš vieno sutuoktinio kompensaciją už jam tekusią didesnę bendro turto dalį, užtikrinama, kad abiem sutuoktiniams tekusių bendro turto dalių vertės būtų lygios ir nė vieno iš jų interesai nebūtų pažeisti.
32. CK 3.117 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta ne tik didesnę turto dalį gavusio sutuoktinio pareiga sumokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją, tačiau nustatyta ir galimybė atidėti šios kompensacijos sumokėjimo terminą – pateikus adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą, teismas kompensacijos išmokėjimą gali atidėti, bet ne ilgiau kaip 2 metams.
33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-421/2023 pažymėjo, kad šioje normoje nustatytos kompensacijos sumokėjimo sąlygos yra skirtos abiejų sutuoktinių interesų pusiausvyrai užtikrinti: viena vertus, sutuoktiniui, kuriam santuokos nutraukimo byloje atsirado prievolė sumokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją už jam priteistą didesnę turto dalį, yra sudaromos sąlygos tinkamai pasiruošti įvykdyti tokią prievolę (parduoti turtą, gauti paskolą ar kitu būdu sukaupti reikiamą pinigų sumą); antra vertus, kompensacijos sumokėjimo termino atidėjimas neturėtų nepagrįstai suvaržyti ir kito sutuoktinio, kuriam yra priteista kompensacija, teisių, kadangi, pirma, galimybė atidėti kompensacijos sumokėjimo terminą yra nustatyta tik tuo atveju, jeigu tokią kompensaciją turintis mokėti sutuoktinis pateiks adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą, antra, įstatyme yra nustatytas maksimalus 2 metų terminas, kurio teismas, priimdamas sprendimą dėl kompensacijos sumokėjimo termino atidėjimo, negali viršyti.
34. Kasacinis teismas grąžindamas pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti klausimą dėl kompensacijos mokėjimo atidėjimo bei jo termino, atkreipė dėmesį į tai, kad galimybė atidėti terminą kompensacijai už sutuoktiniui tekusią didesnę turto dalį sumokėti CK 3.117 straipsnio 3 dalyje yra siejama su reikalavimu pateikti adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą, santuokos nutraukimo bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas, gavęs šalies prašymą atidėti kompensacijos sumokėjimo terminą (ar, kaip nagrinėjamoje byloje, jį išdėstyti), turi įvertinti, ar tokį prašymą pareiškusi šalis įvykdė minėtą reikalavimą ir pateikė prievolės įvykdymo užtikrinimą. Kompensacijos išmokėjimo termino atidėjimo prašančiai šaliai nepateikus adekvataus prievolės išmokėti kompensaciją įvykdymo užtikrinimo, teismas turėtų išaiškinti jai pareigą jį pateikti ir šios pareigos neįvykdymo teisines pasekmes, taip pat suteikti šaliai galimybę per protingą terminą įvykdyti šį reikalavimą. Tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą įvykdo įstatyme nustatytą reikalavimą ir pateikia adekvatų prievolės įvykdymo užtikrinimą, teismas turėtų toliau spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti kompensacijos sumokėjimą ir kokiam terminui, neviršijančiam 2 metų, jis gali būti atidėtas. Savo ruožtu aplinkybė, kad šalis atsisako pateikti adekvatų prievolės įvykdymo užtikrinimą ar per teismo nustatytą terminą jo nepateikia, sudaro teismui pagrindą atmesti šalies prašymą atidėti kompensacijos sumokėjimo terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-421/2023).
35. Taigi įvertinus tiek CK 3.117 straipsnio normas, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, darytina išvada, kad prašymas (reikalavimas) atidėti kompensacijos sumokėjimo terminą gali būti tenkinamas tik tuomet, kai kompensaciją turinti sumokėti šalis kartu su prašymu teismui pateikia adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą. Nei CK 3.117 straipsnio 3 dalyje, nei teismų praktikoje nėra nurodyta, kokia konkreti prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė laikytina adekvačia, toks vertinimas paliktas klausimą dėl kompensacijos sumokėjimo atidėjimo sprendžiančio teismo diskrecijai.
36. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų nustatyta, kad grąžinus klausimą dėl kompensacijos sumokėjimo atidėjimo pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, teismas 2024 m. sausio 15 d. nutartimi atsakovui D. Ž. išaiškino pareigą pateikti adekvatų prievolės išmokėti kompensaciją įvykdymo užtikrinimą ir nustatė jam terminą tai padaryti iki 2024 m. vasario 21 d. Išaiškino D. Ž., kad neįvykdžius pareigos pateikti adekvatų prievolės išmokėti kompensaciją įvykdymo užtikrinimą, jo prašymas atidėti kompensacijos sumokėjimo terminą bus atmestas. Nustatyta, kad atsakovas 2024 m. vasario 20 d. pateikė priešieškinio patikslinimą ir prašė atidėti piniginės kompensacijos ieškovei A. Ž. 97749,13 Eur mokėjimą dviems metams, prievolės užtikrinimui įregistruoti VĮ Registrų centras draudimą dėl nuosavybės teisių perleidimo turtui, esančiam (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), t. y. butui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), negyvenamajai patalpai – dviračių saugojimo patalpai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2/80 dalis kitų inžinerinių statinių – atviro tipo automobilių stovėjimo aikštelei (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 13148/3904800 daliai žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kol nebus ieškovei A. Ž. sumokėta aukščiau nurodyta piniginė kompensacija. Nurodė, kad per visą laikotarpį nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo ieškovės naudai priteista piniginė kompensacija, atsakovas ieškojo galimybių sumokėti piniginę kompensaciją ieškovei, kreipėsi ne į vieną banką dėl galimybės gauti kreditą, tačiau teigiamo atsakymo negavo, kadangi atsakovas yra bedarbis ir jo pajamos nepakankamos gauti kreditui. Atsakovas atsižvelgęs į tai, priėmė sprendimą parduoti butą ir taip atsiskaityti su ieškove, 2023 m. vasario 28 d. sudarė sutartį su brokeriu dėl buto pardavimo, tačiau buto parduoti nepavyko padaryti. Todėl 2023 m. lapkričio 14 d. nutraukė sutartį su brokeriu ir ieškojo kito. Pažymėjo, kad atsakovo atstovas 2023 m. gruodžio 7 d. taip pat pateikė ieškovei pasiūlymą sudaryti taikos sutartį, kuriame buvo siūloma susitarti dėl piniginės kompensacijos mokėjimo termino nustatymo ir adekvačios prievolės įvykdymo užtikrinimo, t. y. įregistruoti draudimą VĮ Registrų centras dėl nuosavybės teisių perleidimo, kol nebus atsiskaityta su ieškove, tačiau ieškovė su pasiūlymu nesutiko.
37. Atsakovas kartu su patikslinto priešieškinio reikalavimais pateikė priedus (įrodymus), kuriais grindžia procesiniame dokumente nurodytas aplinkybes, bei kuriomis, atsakovo vertinimu, adekvačiai užtikrinamas prievolės įvykdymas ieškovei, t. y. 2023 m. vasario 22 d. tarpininkavimo paslaugų sutartis (toliau – Tarpininkavimo paslaugų sutartis), sudaryta tarp atsakovo D. Ž. ir J. B., kuria susitarė dėl tarpininkavimo paslaugų, siekiant parduoti turtą (buto ir dviračių saugojimo patalpos, esančių adresu (duomenys neskelbtini); ir automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini)); 2023 m. lapkričio 14 d. susitarimą dėl Tarpininkavimo paslaugų sutarties nutraukimo; 2023 m. gruodžio 7 d. atsakovo atstovo advokato siųstą pasiūlymą ieškovei, kuriuo siūloma bylą baigti taikos sutartimi, nustatyti dviejų metų kompensacijos sumokėjimo terminą, o jos vykdymą užtikrinti įregistravus draudimą VĮ „Registrų centras“ dėl nuosavybės teisių perleidimo iki kol nebus atsiskaityta su ieškove; 2023 m. gruodžio 15 d. ieškovės atstovo advokato atsakymą į atsakovo pasiūlymą, kuriuo nesutinkama su atsakovo pasiūlymo sąlygomis; susirašinėjimas su VĮ „Registrų centras“ dėl draudimo perleisti nuosavybės teises įregistravimo; buto, adresu (duomenys neskelbtini), skelbimo internetiniame puslapyje www.akorus.lt fotonuotraukas, patvirtinančias, kad butas parduodamas; Užimtumo tarnybos duomenis (darbo ieškančio asmens D. Ž. atmintinė).
38. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs aukščiau nurodytas atsakovo aplinkybes bei pateiktus įrodymus, sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovei priteistinos kompensacijos mokėjimas gali būti atidėtas. Apeliantė (ieškovė) su tokia teismo išvada nesutinka ir pažymi, jog atsakovo D. Ž. į bylą pateikti duomenys negali būti pripažįstami adekvačiais prievolės užtikrinimo būdais. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo tenkintas prašymas dėl VĮ „Registrų centras“ registruotino draudimo be ieškovės A. Ž. rašytinio sutikimo perleisti nuosavybės teisę į turtą, kol ieškovei A. Ž. nebus sumokėta 97 749,13 Eur piniginė kompensacija – nėra ta priemonė, kuri skatintų skolininką – atsakovą D. Ž. – sumokėti ieškovei A. Ž. 97 749,13 Eur piniginę kompensaciją. Taip pat nurodė, jog atsakovo į bylą pateikti duomenys, paneigia jo nurodytas aplinkybes, kurios susijusios su atsakovo ketinimais parduoti jam asmeninės nuosavybės teise atitekusį turtą, atsakovo pastangos parduoti turtą negali būti pripažįstamos tinkamomis ir sąžiningomis. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais sutinka.
39. Minėta, kad galimybė atidėti terminą kompensacijai už sutuoktiniui tekusią didesnę turto dalį sumokėti CK 3.117 straipsnio 3 dalyje yra siejama su reikalavimu pateikti adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-421/2023). CK 6.42 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, privalantis pateikti prievolės įvykdymo užtikrinimą, kurio būdas ar forma sutartyje nenurodyti, turi teisę savo nuožiūra pasirinkti adekvačią prievolės esmei konkrečią įvykdymo užtikrinimo priemonę bei įstatymuose numatytą įvykdymo užtikrinimo būdą.
40. Pažymėtina, kad nei CK 3.117 straipsnio 3 dalyje, kuriame reglamentuojama galimybė atidėti teismo sprendimo įvykdymą to prašančiai šaliai pateikus adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą, nei teismų praktikoje nėra nurodyta, kokios konkrečios prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės nagrinėjamu atveju yra laikytinos adekvačiomis. Kita vertus, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo (ar atidėjimo) klausimą, būtina atsižvelgti į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius (atidėjus) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. CK 3.117 straipsnio 3 dalyje nustatytos kompensacijos sumokėjimo sąlygos yra skirtos abiejų sutuoktinių interesų pusiausvyrai užtikrinti: viena vertus, sutuoktiniui, kuriam santuokos nutraukimo byloje atsirado prievolė sumokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją už jam priteistą didesnę turto dalį, yra sudaromos sąlygos tinkamai pasiruošti įvykdyti tokią prievolę (parduoti turtą, gauti paskolą ar kitu būdu sukaupti reikiamą pinigų sumą); antra vertus, kompensacijos sumokėjimo termino atidėjimas neturėtų nepagrįstai suvaržyti ir kito sutuoktinio, kuriam yra priteista kompensacija, teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-421/2023).
41. Kolegijos vertinimu, apeliantė (ieškovė) apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, jog atsakovo į bylą pateiktų įrodymų ir nurodytų aplinkybių, nagrinėjamu atveju negalima laikyti adekvačiai užtikrinančiomis prievolės, t. y. 97 749,13 Eur dydžio piniginės kompensacijos sumokėjimo ieškovei, įvykdymą.
42. Visų pirma, kolegijos vertinimu, atsakovo pirmosios instancijos teismui nurodytos aplinkybės, jog atsakovas visą laikotarpį nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo ieškovės naudai priteista piniginė kompensacija, ieškojo galimybių sumokėti piniginę kompensaciją ieškovei, kreipėsi ne į vieną banką dėl galimybės gauti kreditą, tačiau teigiamo atsakymo negavo, kadangi atsakovas yra bedarbis ir jo pajamos nepakankamos gauti kreditui, yra deklaratyvaus pobūdžio. Atsakovas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė objektyvių duomenų, kad nuo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria pakeista Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. sprendimo dalis dėl piniginės kompensacijos ir ieškovei iš atsakovo priteista 97 749,13 Eur kompensacija už atsakovui D. Ž. tenkančią didesnę bendro turto dalį, atsakovas dėjo pastangas kompensacijai sumokėti, t. y. nepateikta duomenų, kad atsakovas iš tiesų kreipėsi į bankus dėl kredito suteikimo. Kita vertus, vien aplinkybė, kad nuo 2023 m. kovo 13 d. atsakovas yra bedarbis taip pat nepagrindžia būtinybės atidėti kompensacijos sumokėjimą, kadangi atsakovas yra darbingo amžiaus, taip pat nenurodė objektyvių priežasčių dėl kurių negalėtų dirbti (pvz. dėl sveikatos problemų). Kolegija pažymi, kad vien blogos turtinės padėties aspektas yra nepakankamas pagrindas aptariamam sprendimo vykdymo išdėstymo institutui taikyti, o šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertini, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir ar apskirtai nebus paneigtas pats teismo sprendimo privalomas pobūdis.
43. Antra, atsakovas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad negavęs kredito, jis priėmė sprendimą parduoti butą ir taip atsiskaityti su ieškove. Atsakovas šias aplinkybes grindžia byloje pateiktomis parduodamo buto skelbimo fotonuotraukomis www.akorus.lt interneto puslapyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės taip pat neužtikrina, kad atsakovo prievolė (97 749,13 Eur piniginės kompensacijos sumokėjimas) bus įvykdyta. Nors iš viešai prieinamų duomenų bei ieškovo pateiktų įrodymų nustatyta, kad www.akorus.lt internetiniame puslapyje išties yra patalpintas atsakovui priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo skelbimas už 220 000 Eur kainą, kurį pardavus už nurodytą kainą atsakovas visiškai galėtų įvykdyti prievolę ieškovei, t. y. sumokėti piniginę kompensaciją, tačiau, kolegijos vertinimu, tokios aplinkybės nesudaro pagrindo nukrypti nuo civilinio proceso teisėje galiojančių sprendimų privalumo ir vykdymo principų. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas, kuriuo atsakovui, be kita ko, buvo priteistas butas, dviračių saugojimo patalpos, automobilių stovėjimo aikštelė, esantys adresu (duomenys neskelbtini), įsiteisėjo dar 2022 m. gruodžio 20 d. Tuo tarpu iš byloje atsakovo pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovas 2023 m. vasario 22 d. sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį dėl buto, dviračių saugojimo patalpos ir automobilių stovėjimo aikštelės, esančių adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo tarpininkavimo paslaugų suteikimo, kuri 2023 m. lapkričio 14 d. buvo nutraukta. Šio 2023 m. lapkričio 14 d. susitarimo dėl Tarpininkavimo paslaugų sutarties nutraukimo priežastys nežinomos. Iš šiuo metu www.akorus.lt internetinėje svetainėje patalpinto buto pardavimo skelbimo duomenų matyti, kad skelbimas patalpintas 2024 m. kovo 4 d., skelbimas vis dar aktyvus (butas neparduotas). Taigi, atsakovui per daugiau nei 1 metų ir 3 mėnesių laikotarpį nepavyko parduoti buto ir įvykdyti prievolės atsakovei. Atsižvelgus į tai, kolegijos vertinimu, vien buto pardavimo skelbimo patalpinimas www.akorus.lt internetiniame puslapyje, nagrinėjamu atveju nėra laikytinas adekvačia priemone atsakovo prievolės įvykdymui užtikrinti.
44. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas siekdamas užtikrinti prievolės įvykdymą taip pat tenkino atsakovo prašymą – VĮ „Registrų centras“ įregistruoti draudimą be ieškovės A. Ž. rašytinio sutikimo perleisti nuosavybės teisę į turtą, esantį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), t. y. butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), negyvenamąją patalpą – dviračių saugojimo patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2/80 dalis kitų inžinerinių statinių – atviro tipo automobilių stovėjimo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 13148/3904800 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kol ieškovei A. Ž. nebus sumokėta 97 749,13 Eur piniginė kompensacija. Teismas pažymėjo, kad tokiu būdu ieškovės įtraukimas į buto pardavimo procesą leis ieškovei kontroliuoti jo eigą ir savalaikiai sužinoti apie sandorio sudarymą.
45. Atsakovė su tokia teismo išvada nesutinka ir pažymi, kad tai nėra priemonė, kuri skatintų skolininką, atsakovą D. Ž., sumokėti ieškovei A. Ž. 97 749,13 Eur piniginę kompensaciją. Kolegija sutinka su ieškove. Pažymėtina, kad atsakovas nepagrindė kaip tokia priemonė (įrašo VĮ „Registrų centras“ įregistravimas apie draudimą perleisti nuosavybės teisę į turtą) užtikrins/paskatins atsakovo prievolės įvykdymą (sumokėti kompensaciją ieškovei), be to, kokią įtaką darys ieškovės įtraukimas į buto pardavimo procesą (jos sutikimo davimas) kompensacijos sumokėjimui.
46. Atsižvelgus į nurodytą, teisėjų kolegija, sutinka su apeliante A. Ž., kad atsakovo D. Ž. nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai, taip pat prašymas VĮ „Registrų centras“ įregistruoti draudimą be ieškovės A. Ž. rašytinio sutikimo perleisti nuosavybės teisę į turtą, nesudaro pagrindo tenkinti atsakovo prašymo dėl kompensacijos mokėjimo atidėjimo. Kolegijos vertinimu, atsakovo prašymas atidėti piniginės kompensacijos sumokėjimą ieškovei yra nepagrįstas jokiomis objektyviomis aplinkybėmis ir/ar įrodymais, sudarančiais pagrindą atidėti piniginės kompensacijos išmokėjimą, su prašymu nepateiktas adekvatus būsimos piniginės prievolės įvykdymo užtikrinimas.
47. Nustačius, kad atsakovas neįrodė savo prašymo/reikalavimo dėl kompensacijos sumokėjimo atidėjimo pagrįstumo, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovei priteistinos kompensacijos mokėjimas gali būti atidėtas ir šioje dalyje tenkino atsakovo prašymą. Atitinkamai, yra pagrindas tenkinti ieškovės apeliacinį skundą bei pirmosios instancijos teismo 2024 m. kovo 19 d. sprendimą, kuriuo teismas atidėjo 97 749,13 Eur piniginės kompensacijos ieškovei A. Ž. mokėjimą 6 mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir priteistos kompensacijos sumokėjimo užtikrinimui nusprendė įregistruoti VĮ „Registrų centras“ draudimą be ieškovės A. Ž. rašytinio sutikimo perleisti nuosavybės teisę į turtą iki kol ieškovei A. Ž. nebus sumokėta 97 749,13 Eur piniginė kompensacija, panaikinti ir šį klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo D. Ž. priešieškinio reikalavimą dėl 97 749,13 Eur piniginės kompensacijos ieškovei A. Ž. sumokėjimo atidėjimo atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl atsakovo apeliacinio skundo
48. Atsakovas D. Ž. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 d. sprendimą ir atidėti 97 749,13 Eur piniginės kompensacijos ieškovei A. Ž. mokėjimą 24 mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovas nesutiko su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas tenkino atsakovo priešieškinio reikalavimą iš dalies, t. y. atidėjo kompensacijos sumokėjimo terminą 6 (šešiems) mėnesiams. Atsakovo vertinimu, jo prašymas dėl kompensacijos termino atidėjimo turėjo būti tenkintas visiškai – kompensacijos mokėjimo terminas atidėtas 24 mėnesiams (2 metams), teismas sumažino terminą iki 6 mėnesių nepagrįstai, neatsižvelgęs į atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.
49. Taigi atsakovo apeliacinio skundo reikalavimai ir argumentai, išimtinai susiję su skundžiamo sprendimo dalimi dėl kompensacijos mokėjimo atidėjimo terminu (6 mėn. ar 24 mėn.).
50. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacine tvarka tenkinus ieškovės A. Ž. apeliacinį skundą ir panaikinus Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 d. sprendimą bei klausimą išsprendus iš esmės, t. y. atsakovo D. Ž. priešieškinio reikalavimą dėl 97 749,13 Eur piniginės kompensacijos ieškovei A. Ž. sumokėjimo atidėjimo atmetus, atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl kompensacijos sumokėjimo atidėjimo termino prarado aktualumą, todėl dėl jų teisėjų kolegija detaliau nepasisako.
51. Panaikinus skundžiamą sprendimą ir visiškai atmetus atsakovo reikalavimą dėl kompensacijos sumokėjimo termino atidėjimo, atmestinas ir atsakovo apeliacinis skundas, kuriuo prašoma atidėti kompensacijos sumokėjimo terminą maksimaliam, dviejų metų, laikotarpiui.
Dėl bylos procesinės baigties
52. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkindamas atsakovo priešieškinio reikalavimą nevisiškai tinkamai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes bei įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo atidėti kompensacijos mokėjimo terminą pagrįstumo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
53. Atsižvelgus į tai, yra pagrindas naikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovo D. Ž. priešieškinio reikalavimą dėl 97 749,13 Eur piniginės kompensacijos ieškovei A. Ž. sumokėjimo atidėjimo atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atitinkamai, ieškovės A. Ž. apeliacinis skundas tenkinamas, o atsakovo D. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.
54. Teisėjų kolegija, įvertinusi kitus apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, konstatuoja, kad šie argumentai teisingam skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
55. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
56. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą – atsakovo D. Ž. priešieškinio reikalavimą dėl 97 749,13 Eur piniginės kompensacijos ieškovei A. Ž. sumokėjimo atidėjimo atmetus, atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
57. Nustatyta, kad ieškovė A. Ž. nagrinėjant klausimą dėl ieškovei priteistos kompensacijos sumokėjimo atidėjimo pirmosios instancijos teisme patyrė 3 550 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atstovavimą (2024 m. sausio 5 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. AN2024-01-05). Panaikinus teismo sprendimą ir atsakovo reikalavimą dėl kompensacijos sumokėjimo atidėjimo atmetus, yra pagrindas iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 3 550 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėjant klausimą dėl ieškovei priteistos kompensacijos sumokėjimo atidėjimo.
58. Ieškovė A. Ž. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą nepagrįstai nesprendė dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasacinės instancijos teisme, priteisimo. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti ne tik dėl tų bylinėjimosi išlaidų, kurios susijusios su atitinkamo klausimo nagrinėjimu šiame teisme, bet ir dėl tų bylinėjimosi išlaidų, kurios iš ieškovės pusės buvo patirtos rengiant kasacinį skundą. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais sutinka. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovės kasacinį skundą (dalyje dėl kompensacijos sumokėjimo termino atidėjimo) ir nusprendė kompensacijos išmokėjimo atidėjimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Kadangi kasacinis teismas 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi grąžino bylos dalį nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo ir neišsprendė klausimo dėl byloje šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, šį klausimą turėjo išspręsti bylą iš naujo nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas.
59. Nustatyta, kad ieškovė A. Ž. už kasacinį skundą iš viso sumokėjo 1 113 Eur žyminį mokestį, kurį sudarė: 952 Eur žyminio mokesčio suma už turtinį reikalavimą, 107 Eur už neturtinį reikalavimą ir 54 Eur už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi tenkinus ieškovės neturtinį reikalavimą dėl ieškovės naudai priteisto kompensacijos mokėjimo termino atidėjimo, taip pat 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi tenkinus ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrindas ieškovės naudai iš atsakovo priteisti 161 Eur (107 Eur + 54 Eur) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą.
60. Ieškovė nurodė, kad patyrė išlaidų (išlaidos antstoliui) ir dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi tenkinto jos prašymo areštuoti atsakovui priklausantį turtą įgyvendinimo. Pažymėjo, kad šių ieškovės patirtų išlaidų įrodymai buvo pateikti į bylą ir išreikštas aiškus prašymas spręsti klausimą dėl jų priteisimo, tačiau pirmosios instancijos teismas šio klausimo nesprendė.
61. Nustatyta, kad ieškovė bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikė duomenis, kad patyrė 157,64 Eur dydžio išlaidas dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu, vykdymo. Ieškovė pateikė įrodymus (2023 m. gegužės 8 d. antstolės išrašyta sąskaita išankstiniam apmokėjimui, mokėjimo nurodymas) patvirtinančius patirtų išlaidų realumą, todėl šios 157,64 Eur išlaidos priteistinos ieškovės naudai iš atsakovo.
62. Duomenų apie kitas bylinėjimosi išlaidas, kurias ieškovė patyrė sprendžiant klausimą dėl kompensacijos sumokėjimo termino atidėjimo, ieškovė į bylą nepateikė. Taigi iš viso ieškovės A. Ž. naudai iš atsakovo D. Ž. priteistina 3 868,64 Eur (3 550 Eur + 161 Eur + 157,64 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
63. Kolegijos vertinimu, kiti ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo atsakovui priteistų bylinėjimosi išlaidų, nėra teisiškai reikšmingi, kadangi panaikinus skundžiamą sprendimą ir atsakovo reikalavimą atmetus, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija detaliau dėl ieškovės skundo argumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu pirmosios instancijos teisme, nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
64. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus atsakovo D. Ž. apeliacinį skundą jo bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.
65. Ieškovė A. Ž. už apeliacinį skundą sumokėjo 103,80 Eur žyminį mokestį, taip pat į bylą pateikė įrodymus (PVM sąskaitas faktūras ir mokėjimo nurodymus) patvirtinančius, kad už apeliacinio skundo parengimą ieškovė patyrė 1 020 Eur teisines išlaidas, o už atsiliepimo į atsakovo D. Ž. apeliacinį skundą parengimą patyrė 500 Eur teisines išlaidas. Iš viso ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 623,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.
66. Tenkinus ieškovės apeliacinį skundą ir atmetus atsakovo apeliacinį skundą, yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ieškovės A. Ž. naudai iš atsakovo D. Ž. priteisti 1 623,80 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
ieškovės apeliacinį skundą tenkinti, atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovo D. Ž. priešieškinio reikalavimą dėl 97 749,13 Eur piniginės kompensacijos ieškovei A. Ž. sumokėjimo atidėjimo atmesti.
Priteisti iš atsakovo D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 3 868,64 Eur (trys tūkstančiai aštuoni šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai 64 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 623,80 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt tris eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Šis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.
Teisėjai Loreta Bujokaitė
Andrius Ignotas
Rūta Veniulytė-Jankūnienė