Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-62-303/2017
Teisminio proceso Nr. 4-46-3-01990-2016-5
Procesinio sprendimo kategorija 16.9.6.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. lapkričio 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininkas), Vytauto Masioko ir Audronės Kartanienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. V. atstovo advokato Tomo Šedbaro prašymą išnagrinėjo atnaujintą D. V. administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
nustatė:
1. Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarimu D. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1241 straipsnio 2 dalį 40 Eur bauda, 1241 straipsnio 8 dalį 10 Eur bauda, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 7 dalį 1200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, galutinė nuobauda paskirta 1200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.
2. D. V. nubaustas už tai, kad 2016 m. gruodžio 10 d., apie 12.30 val., Tauragėje, Pramonės g., vairavo automobilį „Volkswagen Jetta“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sustabdytas policijos pareigūnų vengė pasitikrinti, ar nėra apsvaigęs nuo alkoholio. Taip pat, sustabdžius policijos pareigūnui, neįjungė avarinės šviesos signalizacijos ir nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo bei valstybinės techninės apžiūros talono.
3. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto D. V. apeliacinis skundas atmestas, Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. gegužės 25 d. nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. V. atstovo advokato T. Šedbaro prašymas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
5. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. V. atstovas advokatas T. Šedbaras prašo panaikinti nutarimo bei nutarties dalį, kuria D. V. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį, ir šią bylos dalį nutraukti.
5.1. Pareiškėjas nurodo, kad teismai padarė esminių materialiosios ir proceso teisės pažeidimų, turėjusių įtakos neteisėtiems nutarimui ir nutarčiai priimti (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
5.2. Pareiškėjas, neginčydamas teismų nustatytų faktinių aplinkybių, teigia, kad teismai, aiškindami ir taikydami materialiosios teisės normas (ATPK 126 straipsnio 4 dalį, ANK 422 straipsnio 7 dalį), nesilaikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų esminiu šios bylos klausimu – ar už blaivumo patikrinimo vengimą galima bausti blaivų asmenį, kurio blaivumas nustatytas medicininės apžiūros metu. Teismai nusprendė, jog ATPK 126 straipsnio 4 dalis ir ANK 422 straipsnio 7 dalis numato atsakomybę už atsisakymą tikrintis blaivumą pagal iškvėptame ore esančio etilo alkoholio koncentracijos metodą ir kad pagal šį straipsnį atsakomybėn turi būti traukiami net ir tie asmenys, kurie vairavo blaivūs, o jų blaivumas įrodytas atlikus medicininę apžiūrą (kraujo tyrimą). Tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimu laikomi atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Todėl, inkriminuojant tokį pažeidimą, būtina nustatyti, ar asmuo atliko veiksmus, kurie užkirto kelią neblaivumo nustatymui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 17 d. aprobuotas Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose, iškeltose pagal ATPK 126 straipsnio 1, 2 ir 3 dalį, apibendrinimas). Neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimu pirmiausia laikytini bet kokie veiksmai ar neveikimas, kuriais vairuotojas išreiškia savo valią (apsisprendimą) nesitikrinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. N-5-393/2007). Šiuo atveju D. V. išreiškė savo valią (apsisprendimą) tikrintis kraujo tyrimo metodu, bet atsisakė tikrintis specialiomis techninėmis priemonėmis. Be to, pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje Nr. N-1-1185/2007 atkreipė dėmesį į tai, kad apeliantas, atsisakęs neblaivumo patikrinimo specialiomis techninėmis priemonėmis, nepasinaudojo teise atlikti medicininę apžiūrą savo lėšomis. Pareiškėjo manymu, tai sudaro pagrindą manyti, kad pasinaudojimas tokia teise galimai gali turėti įtakos kvalifikuojant asmens veiką kaip patikrinimo vengimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas esminiu atsisakymo tikrinti neblaivumą (vengimo) požymiu laikė pasekmes, t. y. dėl atsisakymo nepavyko nustatyti asmens neblaivumo fakto ir jo laipsnio. Tokia teismų praktika atitiko ir įstatymų leidėjo tikslus, kuris per alternatyvios veikos nustatymą (atsisakymą tikrintis) siekė užkirsti kelią išvengti atsakomybės neblaiviems asmenims, o ne nubausti ,,atsikalbinėjančius“, kurių atsakomybė numatyta, pavyzdžiui, ATPK 1331, 198 straipsniuose. Todėl, pareiškėjo manymu, Klaipėdos apygardos teismas padarė neteisingą išvadą, kad pagal ATPK 126 straipsnį turi būti baudžiami blaivūs ir neapsvaigę vairavę asmenys, kai jų blaivumas įrodytas kraujo tyrimais, vien dėl to, kad jie atsisakė tikrintis vienu konkrečiu būdu, tačiau sutiko ir pasitikrino kitu teisės aktuose nustatytu būdu. Teismų praktikoje nebuvo nė vieno atvejo, kai atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį būtų patrauktas žinomai blaivus asmuo, kurio blaivumas užfiksuotas medicininio patikrinimo metu. Minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo apibendrinime konstatuota, kad negalima laikyti asmenį vengiančiu neblaivumo patikrinimo ir tais atvejais, jei asmens neblaivumas (jo laipsnis) vis dėlto yra nustatomas, t. y. nustačius girtumo laipsnį, negalima konstatuoti, kad asmuo vengė girtumo patikrinimo.
5.3. Pareiškėjas nurodo, kad, siekiant blaivų asmenį nubausti pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, nepakanka nustatyti, kad asmuo atsisakė pūsti į alkotesterį, nes galiojantys teisės aktai nustato ir alternatyvų neblaivumo patikrinimo būdą – kraujo tyrimą, kurio D. V. nevengė ir jį atliko. Tačiau teismai nusprendė, kad pakanka fakto, jog asmuo atsisakė pūsti į alkoholio matuoklį, nepaisant to, kad iš byloje esančių įrodymų (kraujo tyrimo rezultatų) akivaizdu, jog nėra ATPK 126 straipsnyje nurodytos veikos objekto – vairavimo esant neblaiviam.
5.4. 2016 m. gruodžio 10 d. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad D. V., atsisakydamas pūsti į alkoholio matuoklį, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punktą (be kita ko, draudimą vairuoti neblaiviems). Tačiau, gavę D. V. kraujo tyrimo rezultatus, policijos pareigūnai 2016 m. gruodžio 13 d. surašė naują protokolą, kuriame papildomai nurodė KET 17 punkto pažeidimą – policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Patikrinimo atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 18 d. nutarimas Nr. 503 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 ,,Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 6.2 punkte nustatyta, kad policijos pareigūnai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, prieš jį tikrindami ar pristatydami į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, žodžiu paaiškina jam atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisinius padarinius. Taigi Taisyklės įpareigoja policijos pareigūnus pristatyti asmenį medicininei apžiūrai atlikti, kai jis atsisako tikrintis blaivumą su alkoholio matuokliu, taip pat privalo paaiškinti asmeniui atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisinius padarinius. Pareiškėjas pažymi, kad už atsisakymą atlikti medicininę apžiūrą atsakomybė kyla pagal tuos pačius ATPK 126 straipsnį ir ANK 422 straipsnį. Tokia išvada, anot pareiškėjo, išplaukia iš Taisyklių 8 punkto.
5.5. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014). Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje Taisyklėse nustatyta tvarka atlikta medicininė apžiūra patvirtina, kad D. V., vairuodamas automobilį, buvo visiškai blaivus. Todėl nesuprantama, kaip policijos pareigūnai įvertino bendrą vairuotojo D. V. būklę ir iš kokių požymių įtarė, kad jis yra apsvaigęs. Pareiškėjo manymu, arba pareigūnai sąmoningai klydo, arba buvo nesąžiningi, nes teismui melavo. Tačiau teismai policijos pareigūnų parodymais besąlygiškai vadovavosi, o D. V. parodymus, kad policijos pareigūnai nuolat jį stabdo ir kiekvieną kartą liepia tikrintis blaivumą (nors nė karto nenustatė neblaivumo fakto), vertino kritiškai.
5.6. Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra svarbus procesinis dokumentas. Šioje byloje surašyti du administracinio teisės pažeidimo protokolai: 2016 m. gruodžio 10 d. protokolas, kurio pagrindu pradėta byla ir D. V. traukiamas administracinėn atsakomybėn už KET 14 punkto pažeidimą, juo remiantis suformuluotas kaltinimas, nurodyta ATPK 126 straipsnio 5 dalis; byla išnagrinėta pagal 2016 m. gruodžio 13 d. surašytą protokolą, kuriame nurodytas KET 17 punktas, nors iškėlus bylą tokio kaltinimo nebuvo, nurodyta ATPK 126 straipsnio 4 dalis. Pareiškėjas nurodo, kad tiek ANK 422 straipsnyje, tiek ir ATPK 126 straipsnyje nustatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys. Tokiais veiksmais pažeidžiamas KET 14 punktas. Kadangi D. V. vairavo būdamas blaivus, jam buvo surašytas naujas protokolas, kuriame įrašytas KET 17 punktas, t. y. naujas kaltinimas.
5.7. Dėl išdėstytų aplinkybių, pareiškėjo vertinimu, kaltinimas D. V. nėra konkretus, bylos nagrinėjimo ribos neaiškios, tai yra esminiai proceso trūkumai. Be to, teismai pažeidė nuostatą, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese. Vienas tokių – bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme principas, pagal kurį teismas privalo objektyviai ištirti bylos įrodymus, nustatyti pažeidimo įvykio faktus, atskleisti kaltės turinį, laikytis nekaltumo prezumpcijos ir iš jos išplaukiančio in dubio pro reo principo, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
6. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas K. L. atsiliepimu prašo netenkinti D. V. prašymo ir palikti galioti pagrįstus ir teisėtus teismų sprendimus, kuriuos priimant buvo išsiaiškintos visos nusižengimo aplinkybės, nepažeistos nei materialiosios, nei proceso teisės normos. Policijos pareigūnui pareikalavus pasitikrinti neblaivumą alkoholio kiekio matuokliu, D. V. turėjo pareigą tai vykdyti, tačiau sąmoningai nevykdė, nors buvo perspėtas apie kilsiančią atsakomybę. Šiuo metu galiojančioje vairuotojų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo tvarkoje policijos pareigūnui nėra prievolės asmenį pristatyti į sveikatos priežiūros įstaigą, išskyrus tam tikrus atvejus.
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. V. atstovo advokato T. Šedbaro prašymas tenkintinas.
Dėl ANK 422 straipsnio 7 dalies taikymo
8. ANK 422 straipsnio 7 dalyje, be kita ko, nustatyta atsakomybė už neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimą.
8.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2016 m. gruodžio 10 d., apie 12.30 val., D. V. vairavo automobilį ir, be kita ko, policijos pareigūnams įtarus, kad vairuotojas gali būti neblaivus (buvo nervingas, elgėsi neadekvačiai, muistėsi, nuo jo sklido specifinis kvapas, automobilio langai buvo aprasoję), vengė neblaivumo patikrinimo. Šių aplinkybių neneigia ir pats D. V., be to, jas patvirtina liudytojų (policijos pareigūnų) G. V. ir R. E. parodymai, jų tarnybiniai pranešimai, vaizdo bei garso įrašas. Taip pat teismas nustatė, kad D. V. neblaivumo patikrinimas vietoje nebuvo atliktas ne dėl kokių nors objektyvių priežasčių, o tik dėl jo paties išreikštos valios nesitikrinti, nors žodžiu jam buvo paaiškinti atsisakymo tikrintis teisiniai padariniai. Dėl to vėlesnis D. V. sutikimas tikrintis neblaivumą (t. y. po to, kai jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas) teismo nebuvo pripažintas kaip jo sutikimas pasitikrinti neblaivumą. Iš esmės analogiškai buvo įvertinta ir teismui pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 8977/2016(01), iš kurios turinio matyti, kad 2016 m. gruodžio 10 d., 13.31 val., paimtame D. V. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Tokią savo išvadą pirmosios instancijos teismas argumentavo tuo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ne dėl to, kad transporto priemonę D. V. vairavo būdamas neblaivus, o dėl to, kad vengė neblaivumo patikrinimo. Todėl vien tai, kad asmuo patikrinimo metu galėjo būti blaivus ir pareigūnams kilę įtarimai galėjo nepasitvirtinti, šio teismo manymu, nepašalina atsakomybės pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį (ANK 422 straipsnio 7 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo išvadai dėl ANK 422 straipsnio 7 dalies taikymo D. V. pritarė.
8.2. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad abiejų instancijų teismai padarė esminį materialiosios ir proceso teisės pažeidimą, turėjusį įtakos neteisėtiems nutarimui ir nutarčiai priimti (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas); įrodymus vertino pažeisdami ANK 567, 569 straipsnių nuostatas, netinkamai aiškino ir taikė ANK 422 straipsnio 7 dalį. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad ANK nėra vienintelis teisės šaltinis, reikšmingas nagrinėjant bylas dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 422 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju su administracinės atsakomybės pagal ANK 422 straipsnį taikymu, be kita ko, yra susijusios ir Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (2016 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 503 redakcija). Sisteminė šio teisės akto normų analizė leidžia teigti, kad policijos pareigūnų pareiga pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros kyla dviem atvejais: 1) jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, arba 2) transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu (Taisyklių 3 punktas). Kitais atvejais policijos pareigūnų pareiga pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros neatsiranda. Taigi, pareiškėjo argumentas, kad Taisyklės įpareigoja policijos pareigūnus pristatyti asmenį medicininei apžiūrai atlikti, kai jis atsisako tikrintis blaivumą su alkoholio kiekio matuokliu (alkotesteriu), yra nepagrįstas. Viena vertus, D. V. nebuvo įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, kita vertus, vien tik jo sąmoningas atsisakymas tikrintis neblaivumą alkoholio kiekio matuokliu (alkotesteriu) negali būti prilygintas situacijai, kai įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimas objektyviai neįmanomas. Priežastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą (pavyzdžiui, kad jis yra blaivus ir kt.), taip pat neturi reikšmės. Pagal teismų praktiką, asmens veika gali būti kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, nustačius, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-65-303/2015).
8.3. Kartu teisėjų kolegija pažymi, jog Taisyklių 29 punkte yra nustatyta, jeigu asmuo atsisako tikrintis arba medicininės apžiūros ar nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos ar administracijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros arba jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą savo lėšomis. Vadinasi, esant tokiam teisiniam reguliavimui, pasinaudojimas teise pačiam kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir atlikti medicininę apžiūrą savo lėšomis gali turėti įtakos tokio asmens veiksmų vertinimui pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį.
8.4. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. V. po to, kai jam 2016 m. gruodžio 10 d., 12.56 val., buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kad jis 2016 m. gruodžio 10 d., 12.30 val., vengė neblaivumo patikrinimo, nuvyko į asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir atliko medicininę apžiūrą savo lėšomis. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 8977/2016(01) turinio matyti, kad D. V. kraujas ištirti paimtas 2016 m. gruodžio 10 d., 13.31 val., ir duota išvada, kad jo kraujyje etilo alkoholio nerasta. Taigi D. V. Taisyklių 29 punkte nustatyta tvarka, ne vėliau kaip per valandą (protokole pažeidimo padarymo laikas nurodytas 12.30 val., o kraujas paimtas 13.31 val.) po to, kai policijos pareigūnų reikalavimu atsisakė tikrintis, savarankiškai nuvyko į sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje jo prašymu ir sąskaita buvo atlikta medicininė apžiūra neblaivumui nustatyti. Gavęs specialisto išvadą, 2017 m. sausio 9 d. pateikė ją Tauragės rajono apylinkės teismui, nagrinėjančiam D. V. administracinio nusižengimo bylą.
8.5. Atsižvelgdama į prieš tai nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad abiejų instancijų teismai nepagrįstai Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 8977/2016(01) nevertino kaip įrodymo kartu su kitomis bylos aplinkybėmis, turinčiomis reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, taip pat ir Taisyklėse nustatytų teisės normų, konkrečiai 29 punkto, kontekste. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, vertinti D. V. veiksmus pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį kaip vengimą tikrintis neblaivumą negalima. Nors D. V. ir atsisakė tikrintis neblaivumą alkoholio matuokliu, tačiau po to, ne vėliau kaip per valandą, pats kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą ir, kaip tai yra numatyta Taisyklių 29 punkte, pasitikrino neblaivumą savo lėšomis.
8.6. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų sprendimų dalys, kuriomis D. V. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį 1200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, naikintinos, ši administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Šiuo pagrindu nutraukus bylos dalį, kiti pareiškėjo prašyme išdėstyti argumentai nenagrinėtini, nes jie nėra teisiškai reikšmingi.
9. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 2, 6 punktais, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi,
n u t a r i a :
Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarimą ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartį pakeisti.
Panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutarties dalis, kuriomis D. V. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį, ir šią administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutarties dalis, kuriomis D. V. galutinė nuobauda paskirta 1200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, nuobaudas pagal ATPK 1241straipsnio 2 dalį ir 1241 straipsnio 8 dalį, paskirtas Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarimu, subendrinti ir D. V. skirti galutinę administracinę nuobaudą – 40 Eur baudą.
Teisėjai Armanas Abramavičius
Vytautas Masiokas
Audronė Kartanienė