Civilinė byla Nr. e2-194-780/2020                                                                                                 Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00424-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.3.2.9.10.8; 1.3.9.2.2; 1.3.9.3; 3.2.6.5; 3.4.1.7 

 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 27 d.

Lazdijai

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėjas Ramūnas Šarka,

sekretoriaujant Samantai Stankevičiūtei,

dalyvaujant ieškovui K. M. ir jo atstovui advokatui Vidmondui Vėgeliui, 

atsakovės atstovui advokatui Justinui Borevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) ,,Lazdijų ligoninė”.    

Teismas

n u s t a t ė:

Ieškovas K. M. ieškiniu prašo pripažinti jo atleidimą iš darbo pagal Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą neteisėtu ir priteisti iš atsakovės VšĮ „Lazdijų ligoninė“ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2019 m. gegužės 15 d.) iki sprendimo įvykdymo pilna apimtimi dienos (b. l. 1-8). Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paprašė: negrąžinti jo į darbą, kadangi dėl atsakovo elgesio ir besitęsiančios darbinės įtampos nemato galimybių toliau dirbti pas atsakovą; pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą iš Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto į Darbo kodekso 54 straipsnį; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovo reikalavimai grindžiami šiais ieškinyje ir teismo posėdyje nurodytais argumentais. Nuo 2018 m. gegužės 16 d. ieškovas dirbo VšĮ „Lazdijų ligoninė“ direktoriaus patarėjo pareigose pagal 2018 m. gegužės 15 d. darbo sutartį Nr. 952, pagal kurią darbo krūvis 0,25 etato, iš jų 0,125 etato dirbant nuotoliniu būdu. 2019 m. gegužės 22 d. registruotu paštu ieškovas gavo atsakovės 2019 m. gegužės 15 d. sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo vadovaujantis Darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Sprendimo rezoliucinėje dalyje atsakovė atleidimo pagrindu nurodo tris darbo dienas, kuriomis jis turėjo dirbti nuotoliniu būdu: 2019 m. balandžio 17 d., balandžio 23 d.  ir gegužės 13 d., nurodo, kad jis neva nevykdė jam patikėtų darbo užduočių, o jų neįvykdžius nepateikė ir pasiaiškinimų. Ieškovas teigia, kad 2019 m. balandžio 17 d. ir 2019 m. balandžio 23 d. darbo dienomis atsakovė jokių tiesioginių darbinių pavedimų jam nėra davusi, o 2019 m. gegužės 13 d. nebuvo jo darbo diena, nes gegužės mėnesio darbo grafikas iš viso nebuvo sudarytas ir jis nebuvo su juo supažindintas. Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad 2019 m. balandžio 17 d., nuo 8.00 val. jis dalyvavo suplanuotame susitikime Kauno medicinos universiteto klinikose su profesoriumi R. K., nes iš vakaro dar nežinojo, kad į darbą po ligos 2019 m. balandžio 17 d.  grįžta  VšĮ „Lazdijų ligoninė“ direktorius V. Š., kurį jis pavadavo nuo 2018 m. lapkričio 19 d. ir laikinai ėjo direktoriaus pareigas. Tik apie 8.30 val. jam telefonu buvo pranešta, kad į darbą grįžo direktorius, todėl jis tolesnius tą dieną suplanuotus susitikimus atšaukė, nes negalėjo veikti kaip direktoriaus pareigas einantis asmuo. 2019 m. balandžio 17 d. į darbovietę jis nevažiavo, nes pagal darbo grafiką iki 17 val. turėjo dirbti direktoriaus patarėjo darbą nuotoliniu būdu. Atsakovė iki 17 val. jokių darbo pavedimų jam nedavė, o reikalavimas pateikti jo darbo ataskaitą iki 2019 m. balandžio 24 d. jam buvo išsiųstas elektroniniu paštu tik 2019 m. balandžio 17 d., 17.22 val. Šį elektroninį laišką jis pamatė jau pasibaigus darbo valandoms, o sekančią dieną kažkas iš ligoninės darbuotojų telefonu dar pasakė, kad šis pavedimas išsiųstas registruotu paštu, todėl jis laukė šios siuntos, kurią gavo 2019 m. gegužės 10 d., t. y. pasibaigus terminui iki kurio turėjo pateikti ataskaitą. 2019 m. balandžio 23 d. jokių pavedimų iš atsakovės negavo, tačiau jis dirbo, nes susipažino su elektroniniu paštu iš Lazdijų rajono savivaldybės jam atsiųsta ataskaita už 2018 metus, kurią savivaldybė prašė pasirašyti kaip direktoriaus pareigas tuo metu ėjusio asmens. 2019 m. balandžio 23 d. jis analizavo ir susipažino su atsiųstais dokumentais, o sekančią dieną, jau ne savo darbo metu, jis pasirašė šią ataskaitą, kurią į Kauną jam fiziškai atvežė Lazdijų rajono savivaldybės darbuotojas. Be to, dar 2019 m. balandžio 19 d. jis buvo išsiuntęs prašymą suteikti atostogas nuo 2019 m. balandžio 23 d., tačiau apie atmestą šį savo prašymą jis sužinojo daug vėliau, kai gavo atsakymą registruotu paštu. 2019 m. balandžio 23 d. darbdavys su juo nekontaktavo ir nepranešė, kad atostogų nuo 2019 m. balandžio 23 d. jam nesuteikė. Ieškovas pripažįsta gavęs atsakovės darbo pavedimus 2019 m. gegužės 13 d., tačiau jis tą dieną dirbti neturėjo, nes atsakovė nepatvirtino jo darbo grafiko gegužės mėnesiui ir jis nežinojo, kad tai yra jo darbo diena. Jis buvo pateikęs 2019 m. balandžio 19 d. prašymą dėl darbo grafiko, kuriame nurodė, kad norėtų dirbti nuotoliniu būdu gegužės mėnesio 29, 30, 31 dienomis ir atsakovė į tai atsižvelgtų sudarant jo darbo grafiką, tačiau jokio atsakymo negavo. 2019 m. gegužės 10 d. atvykęs į darbovietę jis pateikė prašymą suteikti atostogas nuo 2019 m. gegužės 16 d. ir dėl šios atostogų datos pateikė kitą prašymą dėl darbo grafiko, kuriame nurodė, kad norėtų dirbti nuotoliniu būdu gegužės mėnesio 13, 14, 15 dienomis. Tačiau direktorių V. Š. pavadavęs gydytojas P. R. šių prašymų nesprendė ir paliko šį klausimą kitai savaitei, kai iš komandiruotės grįš direktorius V. Š.. 2019 m. gegužės 13 d., jau prasidėjus jo prašytam darbo laikotarpiui, atsakovė elektroniniu paštu atsiuntė atsakymą, kad jo prašymo dėl darbo grafiko gegužės 13, 14, 15 dienomis netenkina. Atsižvelgdamas į šį atsakymą ir negavęs atsakymo į savo 2019 m. balandžio 19 d. prašymą dėl darbo grafiko, jis pagrįstai manė, kad atsakovė sutinka su jo 2019 m. balandžio 19 d. prašymu ir jo darbo laiką nustatė gegužės mėnesio 29, 30, 31 dienomis. Todėl 2019 m. gegužės 13 d., 13.30 val. ir 13.31 val. gauti atsakovės darbo pavedimai jam buvo pateikti tą dieną, kai jis neturėjo dirbti. Tačiau nepaisant to, jis atsakė atsakovei, kad atsakymą į juos pateiks artimiausiu metu. Ieškovas teigia, kad atsakovė nepagrįstai atleidimą grindžia ir tuo, kad jis nurodytais terminais nepateikė pasiaiškinimų dėl minėtų dienų. Ieškovas nurodo, kad jis sirgo nuo 2019 m. balandžio 25 d. iki 2019 m. gegužės 10 d., o atsakovės 2019 m. balandžio 26 d. reikalavimą iki 2019 m. balandžio 30 d. pateikti pasiaiškinimą gavo iš pašto tik 2019 m. gegužės 10 d., t. y. pasibaigus nustatytam terminui. Jis ketino sekančią darbo dieną - 2019 m. gegužės 13 d. - ryte susisiekti su atsakove ir paprašyti atnaujinti terminą, tačiau 2019 m. gegužės 13 d., 13.23 val. elektroniniu paštu gavo dar vieną reikalavimą pasiaiškinti, suteikiant jam 3 valandų terminą iki tos pačios dienos 16.30 val. Be to, kartu buvo reikalaujama pateikti ataskaitas už 2018 m. – 2019 m. atitinkamų mėnesių veiklą. Dar vieną reikalavimą pasiaiškinti dėl 2019 m. gegužės 13 d. užduočių nevykdymo ieškovas elektroniniu paštu gavo  2019 m. gegužės 14 d., 13.22 val. elektroniniu paštu, suteikiant jam tokį pat trumpą 3 valandų terminą iki tos pačios dienos 16.30 val. Atsakovės nustatyti 3 valandų terminai yra per trumpi ir neprotingi, ieškovas per juos negalėjo pateikti išsamių paaiškinimų ir surinkti bei pateikti duomenis (ataskaitas) apie reikalaujamų mėnesių darbą. Be to, ieškovas elektroniniu paštu 2019 m. gegužės 14 d. atsakė atsakovei, kad pasiaiškinimą pateiks registruotu paštu, tačiau atsakovė nelaukė jo pasiaiškinimo ir atleido jį 2019 m. gegužės 15 d. sprendimu, neišklausiusi jo pasiaiškinimų. Ieškovas remiasi teismų praktika, kad atleidžiant darbuotoją DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu darbdavys negali remtis vien ta aplinkybe, kad darbuotojas nepasirodė darbe. Darbo pareigų pažeidimas (net jei jis būtų šiurkštus) savaime nereiškia, kad vien dėl jo darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo. Darbdavys visais atvejais privalo įvertinti su darbo pareigų pažeidimu susijusias aplinkybes, išklausyti darbuotojo poziciją (DK 58 straipsnio 4 dalis) ir tik nustatęs, kad tam egzistuoja pakankamas pagrindas ir tai būtų proporcinga, nutraukti darbo sutartį. Ieškovas teigia, kad dėl neįvykdytų 2019 m. gegužės 13 d. užduočių atsakovė nepatyrė jokios žalos, nes nagrinėjamomis dienomis neketino dalyvauti jokiuose projektuose Europos sąjungos paramai gauti, neketino plėsti paslaugų spektro, nors užduotys buvo susiję su šiais neskubiais klausimais. Ieškovas teigia, kad nepadarė darbo drausmės pažeidimo, todėl prašo pripažinti jo atleidimą neteisėtu, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir pakeisti atleidimo pagrindą į – šalių susitarimu. Jis negalėtų dirbti su atsakove, todėl neprašo grąžinti į darbą.                  

Atsakovė su ieškiniu nesutinka. Nesutikimas grindžiamas šiais atsiliepime į ieškinį (b. l. 48-51) ir teismo posėdyje nurodytais argumentais. Su ieškovu darbo sutartis dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo buvo nutraukta dėl to, kad jis 2019 m. balandžio 17 d. ir 2019 m. balandžio 23 d. turėdamas dirbti nuotoliniu būdu, neatsakė į jam elektroniniu paštu darbo metu siųstas užklausas ir nevykdė darbo pareigų nuotoliniu būdu, t. y. visą dieną nebuvo darbe be pateisinamos priežasties. Tuo tarpu 2019 m. gegužės 13 d., turėdamas dirbti nuotoliniu būdu, nevykdė elektroniniu būdu jam duotų darbdavio užduočių, taip pat nevykdė jokių kitų darbinių pareigų, t. y. visą darbo dieną nebuvo darbe be pateisinamos priežasties. Teismo posėdžio metu atstovas paaiškino, kad nuotolinio darbo atveju nebuvimą visą darbo dieną darbe be pateisinamos priežasties nurodytomis dienomis laiko ieškovo nevykdymą jam pavestų darbo užduočių ir savo, kaip direktoriaus patarėjo, darbo funkcijų neatlikimą. Todėl ieškovo teismo posėdyje nurodytos naujos aplinkybės apie 2019 m. balandžio 17 d. ryte Kauno medicinos universiteto klinikose įvykusį jo susitikimą su profesoriumi R. K. ir apie 2019 m. balandžio 23 d. studijuotus Lazdijų rajono savivaldybės atsiųstus ataskaitos dokumentus, kuriuos jis pasirašė sekančią dieną, nesusiję su šiuo darbo ginču, nes jeigu ieškovas ir atliko nurodytus veiksmus, kas nėra įrodyta, tai jis juos atliko kaip direktoriaus pareigas iki 2019 m. balandžio 17 d. ėjęs asmuo, o ne kaip direktoriaus patarėjas. Ieškovas pripažino, kad jau 2019 m. balandžio 17 d. 8.30 val. sužinojo, kad į darbą grįžo direktorius V. Š., todėl tą dieną iki 17 val. pagal darbo grafiką jis privalėjo dirbti kaip direktoriaus patarėjas. Atitinkamai, jeigu 2019 m. balandžio 23 d. ieškovas studijavo ir sekančią dieną pasirašė Lazdijų rajono savivaldybės atsiųstus jam ataskaitos už 2018 metus dokumentus,  tai jis vykdė savo kaip direktoriaus pradėtą ir laiku neužbaigtą darbą, bet tai nesusiję su jo kaip direktoriaus patarėjo funkcijų vykdymu tą dieną. Ieškovo 2019 m. balandžio mėnesio darbo grafike buvo nustatyta, jog 2019 m. balandžio 15, 17 ir 23 dienomis jis dirbs nuotoliniu būdu, todėl 2019 m. balandžio 17 d. registruotu paštu ir jo naudojamu elektroniniu paštu ieškovui buvo išsiųstas prašymas iki 2019 m. balandžio 24 d. pateikti direktoriaus nedarbingumo metu nuveiktų darbų ataskaitą. Toks prašymas buvo tiesioginė užduotis ieškovui, todėl atsakovė nesutinka su ieškovo teiginiu, kad 2019 m. balandžio 17 ir 23 dienomis iš ligoninės ieškovas nebuvo gavęs jokių darbo pavedimų. Ieškovas nuotoliniu būdu pagal grafiką turėjo dirbti ir 2019 m. balandžio 23 dieną, tačiau nei šią dieną, nei vėliau atsakymas į pateiktą 2019 m. balandžio 17 d. prašymą nebuvo gautas. Vietoj ataskaitos 2019 m. balandžio 23 d. buvo gautas ieškovo 2019 m. balandžio 19 d. prašymas dėl kasmetinių atostogų suteikimo nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. Kadangi prašymas gautas ir užregistruotas tik 2019 m. balandžio 23 d., t. y. tą dieną, kuomet atostogos jau turėjo būti prasidėjusios, ieškovui buvo pateiktas atsakymas, kad jo prašymas dėl atostogų suteikimo netenkinamas, paaiškinta, kad kasmetinių atostogų laikas turi būti suderinamas išankstiniu darbdavio ir darbuotojo sutarimu, o ne darbuotojui vienašališkai pasirenkant ir nusistatant atostogų datą. Ieškovas buvo įsitikinęs, kad vien jo pateikto prašymo pagrindu atostogos jam bus suteiktos, todėl nesidomėjo ar jo prašymas yra tenkintas ir 2019 m. balandžio 23 d. jokių darbo funkcijų nevykdė. Taip pat pagal šias atostogas pateikė ir 2019 m. balandžio 19 d. pranešimą apie savo darbo grafiką gegužės mėnesį. Kadangi ieškovui atostogos nebuvo suteiktos, o jis visiškai nebendravo su darbdaviu ir nei 2019 m. balandžio 17 d., nei 2019 m. balandžio 23 d. neatsakė į jam elektroniniu paštu siųstas užklausas, 2019 m. balandžio 26 d. jam registruotu paštu buvo išsiųstas reikalavimas iki 2019 m. balandžio 30 d. pasiaiškinti, kodėl nuo 2019 m. balandžio 17 d. jo nėra darbe ir kodėl jis nėra pasiekiamas darbdaviui. Išsiuntus reikalavimą pasiaiškinti paaiškėjo, kad ieškovui nuo 2019 m. balandžio 25 d. yra išduotas nedarbingumo pažymėjimas, todėl nedarbingumo metu atsakovė jokių sprendimų nepriiminėjo ir laukė kol ieškovas pasveiks. Tačiau 2019 m. gegužės 10 d., kai ieškovo nedarbingumas baigėsi, ligoninėje buvo gautas ne jo pasiaiškinimas, o pranešimas, kad dėl pasikeitusių aplinkybių nuotoliniu būdu jis dirbs 2019 m. gegužės 13, 14 ir 15 dienomis, o taip pat prašymas nuo 2019 m. gegužės 16 d. suteikti visas jam priklausančias kasmetines atostogas. Ieškovas buvo itin aktyvus teikdamas prašymus dėl atostogų ir 2019 m. gegužės mėnesio darbo grafiko, tačiau visiškai nebuvo suinteresuotas atsakyti į jam siųstą 2019 m. balandžio 17 d. el. laišką ir atlikti pavestą užduotį, o taip pat pateikti pasiaiškinimą, kuris jam irgi buvo įteiktas 2019 m. gegužės 10 d. Dėl paskutinės pravaikštos dienos atsakovė pažymi, kad 2019 m. gegužės 10 d. buvo gautas ieškovo pranešimas, kad dėl pasikeitusių aplinkybių nuotoliniu būdu jis dirbs gegužės 13, 14 ir 15 dienomis. Gavusi dar vieną ieškovo pranešimą dėl vienašališkai nusistatinėjamo darbo grafiko, ligoninė 2019 m. gegužės 13 d. elektroniniu paštu pateikė jam atsakymą, tačiau priešingai negu teigia ieškovas, atsakyme nebuvo nurodyta, kad jo 2019 m. gegužės 10 d. prašymas dėl nuotolinio darbo yra netenkinamas. Darbuotojui buvo leista nuotoliniu būdu dirbti jo nurodytomis dienomis, tik nurodyta, kad toks jo elgesys, nederinant darbo laiko su darbdaviu iš anksto, nėra tinkamas ir ateityje jis turi tai derinti iš anksto. Esant tokiai situacijai, akivaizdu, kad ieškovas žinojo savo 2019 m. gegužės mėnesio darbo grafiką, kadangi jį pats nusistatė, o ligoninė jokio prieštaravimo nepateikė. Atsakovės atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad ligoninė pritarė ir 2019 m. balandžio 19 d. ieškovo prašyme nurodytoms nuotolinio darbo dienoms, tačiau vėliau ieškovas pateikė 2019 m. gegužės 10 d. pranešimą, kuriuo pakeitė savo darbo dienas, todėl jis turėjo dirbti  2019 m. gegužės 13 d. Atstovas nurodė, kad darbo grafiko sudaryti ligoninė neprivalėjo, nes sutiko su ieškovo pasirinktu jo darbo laiku pagal 2019 m. gegužės 10 d. jo pranešimą. Ieškovas neįvykdė nei vienos iš trijų jam pateiktų darbo užduočių 2019 m. gegužės 13 d. Užuot dirbęs nuotoliniu būdu savo paties pasirinktą dieną ir vykdęs jam pateiktas užduotis, 2019 m. gegužės 13 d. 16:28 val. elektroniniu paštu ieškovas pateikė atsakymą, kad jis neturi darbo grafiko, o su užduotimi nors ir susipažino, tačiau atsakymą pateiks artimiausiu metu. Tačiau nei 2019 m. gegužės 13 d., nei kitos darbo dienos ryte jokio atsakymo dėl jam pateiktų užduočių nepateikė, taip pat nesikreipė su prašymu pratęsti terminą užduotims atlikti. Ligoninei neturint jokios informacijos apie darbuotojui pateiktų užduočių įvykdymą, 2019 m. gegužės 14 d. ieškovui buvo pateiktas reikalavimas iki 16:30 valandos pateikti paaiškinimą, kokias darbines pareigas jis apskritai vykdė per visą 2019 m. gegužės 13 darbo dieną. Nepaisant jau antrojo darbuotojui pateikto reikalavimo pasiaiškinti, ieškovas pareiškė, jog pasiaiškinimą pateiks registruotu paštu, t. y. vėlgi savo paties nusistatytu terminu ir būdu, nepaisydamas darbdavio nustatytų terminų. Iš ieškovo nebuvo gauta jokių prašymų pratęsti užduočių atlikimo terminus, jis niekaip nebendravo su darbdaviu ir akivaizdžiai nesiekė atlikti savo darbo funkcijų, o tik formaliai atsirašinėjo. Ieškovas ėjo direktoriaus patarėjo pareigas, kurių specifika lemia ir šių pareigų atsakomybės ypatumus. Tokių pareigų neatlieka eilinis ligoninės darbuotojas, todėl ieškovui taikytini griežtesni atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai. Ieškovas turėjo tinkamai suderinti tiek savo darbo grafiką, tiek ir teikiamus prašymus dėl atostogų, bendrauti su ligonine dėl jam pateikiamų užduočių, t. y. veikti sąžiningai, bendradarbiauti ir nepiktnaudžiauti teise, o ne elgtis savavališkai ir absoliučiai abejingai darbdavio interesams. Todėl ieškovas iš darbo pagrįstai buvo atleistas dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta:

2018 m. gegužės 15 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 952, kuria K. M. priimtas dirbti į VšĮ „Lazdijų ligoninė“ direktoriaus patarėjo pareigas, jam nustatytas 650 Eur atlyginimas už 0,25 etato, nustatyta 10 darbo valandų per savaitę darbo norma, iš jų 5 darbo valandos dirbama nuotoliniu būdu, nuo 2019-05-15 darbo sutartis nutraukta vadovaujantis Darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu (šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas) (b. l. 9-13);

VšĮ „Lazdijų ligoninės“ 2019 m. balandžio mėnesio darbo grafike nustatyta, kad 2019 m. balandžio 15, 17 ir 23 dienomis K. M. dirbs nuotoliniu būdu, su darbo grafiku K. M. supažindintas pasirašytinai 2019 m. kovo 25 d. (b. l. 72);

2019 m. balandžio 17 d. raštu Nr. LLG-119 VšĮ „Lazdijų ligoninė“ direktorius V. Š. paprašė K. M. pateikti iki 2019 m. balandžio 24 d. direktoriaus nedarbingumo metu nuveiktų darbų ataskaitą (b. l. 14); raštas išsiųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) 2019 m. balandžio 17 d., 17:22 val. (b. l. 75-76), ir registruotu paštu 2019 m. balandžio 18 d. (b. l. 117);  

2019 m. balandžio 23 d. (pirma darbo diena po Velykų) VšĮ „Lazdijų ligoninėje“ gauti du K. M. dokumentai: 1) 2019 m. balandžio 19 d. (penktadienis) pranešimas „Dėl darbo grafiko 2019 m. gegužės mėn.“, kuriame jis informuoja, kad dėl jo kasmetinių atostogų jo darbo valandos gegužės mėn. nuotoliniu būdu bus gegužės 29, 30 ir 31 dienomis (b. l. 15, Darbo ginčų komisijos darbo bylos Nr. APS-112-1223/2019 (toliau – DGK darbo bylos) b. l . 63); ir 2) 2019 m. balandžio 19 d. (penktadienis) prašymas „Dėl atostogų suteikimo“, kuriuo jis prašo suteikti kasmetines atostogas nuo 2019-04-23 iki 2019-05-15 imtinai (b. l. 71);

2019 m. balandžio 23 d. VšĮ „Lazdijų ligoninė“ registruotu paštu išsiuntė K. M. direktoriaus V. Š. atsakymą, kad jo 2019 m. balandžio 19 d. prašymas dėl atostogų suteikimo netenkinamas (b. l. 74);

2019 m. balandžio 26 d. VšĮ „Lazdijų ligoninė“ registruotu paštu išsiuntė K. M. „Reikalavimą pateikti pasiaiškinimą“ Nr. LLG-135, kuris ieškovui įteiktas 2019 m. gegužės 10 d., kuriuo konstatavo, kad: nuo 2019 m. balandžio 17 d. jis neatvyksta į darbą ir nepraneša neatvykimo priežasčių; 2019 m. balandžio 17 ir 23 dienomis, kai turėjo dirbti nuotoliniu būdu, neatsakė į elektroniniu paštu siųstas užklausas, t. y. buvo nepasiekiamas darbdaviui; pareikalavo iki 2019 m. balandžio 30 d. 16.00 val. pateikti pasiaiškinimą, kodėl nuo 2019 m. balandžio 17 d. neina į darbą ir neatsako į el. paštu siunčiamas užklausas (b. l. 16-18); 

2019 m. gegužės 10 d. VšĮ „Lazdijų ligoninėje“ gauti du K. M. surašyti dokumentai: 1) 2019 m. gegužės 10 d. pranešimas „Dėl darbo grafiko 2019 m. gegužės mėn.“, kuriame jis informuoja, kad pasikeitus aplinkybėms jo darbo valandos gegužės mėn. nuotoliniu būdu bus gegužės 13 ir 15 dienomis 8-17 valandomis, gegužės 14 d. 13-17 valandomis (b. l. 19); ir 2) 2019 m. gegužės 10 d. prašymas „Dėl atostogų suteikimo“, kuriuo jis prašo suteikti visas priklausančias kasmetines atostogas nuo 2019-05-16 (b. l. 88);

2019 m. gegužės 13 d., 13:23 val. VšĮ „Lazdijų ligoninė“ elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), išsiuntė K. M. „Reikalavimą pateikti pasiaiškinimą“ kuriuo konstatavo, kad: nuo 2019 m. balandžio 17 d. jis neatvyksta į darbą ir nepraneša neatvykimo priežasčių; kad 2019 m. balandžio 17 ir 23 dienomis, kai turėjo dirbti nuotoliniu būdu, neatsakė į elektroniniu paštu siųstas užklausas, t. y. buvo nepasiekiamas darbdaviui; taip pat atsižvelgiant į tai, kad jis nuo 2019-04-25 iki 2019-05-10 turėjo ligos laikotarpį, vadovaujantis Darbo kodekso 58 str. 4 d., pratęsė pasiaiškinimo pateikimo terminą ir prašė iki 2019 m. gegužės 13 d. 16.30 val. pateikti pasiaiškinimą, kodėl nuo 2019 m. balandžio 17 d. neina į darbą ir neatsako į el. paštu siunčiamas užklausas, taip pat prašė kartu su pasiaiškinimu pateikti darbų veiklos atskaitas už 2018 m. birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius ir 2019 m. sausio, vasario, kovo mėnesius (b. l. 25-26);

2019 m. gegužės 13 d., 13:30 val. VšĮ „Lazdijų ligoninė“ elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), išsiuntė K. M. atsakymą į nuotolinio darbo laiko pakeitimą, kuriame nurodė, kad informuoja, jog ateityje norėdamas keisti iš anksto nustatytą darbo laiką darbovietėje, apie tai turi informuoti įstaigos direktorių prieš dvi savaites, o esant svarbioms priežastims norint keisti darbo dieną ir laiką darbovietėje prašo nurodyti svarbią priežastį ir tik įstaigos direktoriui sutikus su jo prašyme išdėstytomis priežastimis derinti darbo laiką su įstaigos direktoriumi (b. l. 20);

2019 m. gegužės 13 d., 13:30 val. VšĮ „Lazdijų ligoninė“ elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), išsiuntė K. M. užduotį – iki gegužės 13 d. 16.30 val. direktoriui elektroniniu paštu ligonine@lazdijuligonine.lt pateikti informaciją apie tai, kokios artimiausiu metu yra galimybės Lazdijų ligoninei dalyvauti Europos Sąjungos projektuose kartu su Lenkijos ir Baltarusijos Respublikos partneriais (b. l. 21);

2019 m. gegužės 13 d., 13:31 val. VšĮ „Lazdijų ligoninė“ elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), išsiuntė K. M. užduotį – iki gegužės 13 d. 16.30 val. direktoriui elektroniniu paštu ligonine@lazdijuligonine.lt pateikti pasiūlymą dėl galimo naujų paslaugų įvedimo bei plėtimo Lazdijų ligoninėje (b. l. 22);

2019 m. gegužės 13 d., 14:29 val. VšĮ „Lazdijų ligoninė“ elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), išsiuntė K. M. užduotį – iki rytojaus (t. y. gegužės 14 d.) 16.30 val. direktoriui elektroniniu paštu ligonine@lazdijuligonine.lt išanalizuoti ir įvertinti gegužės 8 d. Sveikatos apsaugos ministerijos Seimo Sveikatos reikalų komitetui pristatytą Nacionalinę reformų darbotvarkę ir pateikti Lazdijų ligoninės galimą strategiją (b. l. 118);

2019 m. gegužės 13 d., 16:23 val., K. M., atsakydamas į VšĮ „Lazdijų ligoninės“ 2019 m. gegužės 13 d., 13:30 val. elektroniniu paštu gautą atsakymą dėl nuotolinio darbo laiko pakeitimo, prašė informuoti, ar Lazdijų ligoninės direktorius sutinka su pakeistu jo darbo grafiku š. m. gegužės mėnesį, taip pat reikalavo pateikti jo darbo grafikus š. m. balandžio ir gegužės mėn. su atsakingų asmenų parašais, informaciją prašė išsiųsti registruotu laišku (b. l. 23);

2019 m. gegužės 13 d., 16:28 val., K. M., atsakydamas į VšĮ „Lazdijų ligoninės“ 2019 m. gegužės 13 d., elektroniniu paštu gautą užduotį, nurodė, kad kadangi šiandien yra galimai (dar neturi darbdavio patvirtinto gegužės mėnesio darbo grafiko) jo pirmoji darbo diena po ligos, su pateikta užduotimi susipažino ir artimiausiu metu pateiks atsakymą (b. l. 24);

2019 m. gegužės 14 d., 13:22 val. VšĮ „Lazdijų ligoninė“ elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), išsiuntė K. M. „Reikalavimą pateikti pasiaiškinimą“  Nr. LLG-172, kuriuo konstatavo, kad atsižvelgiant į jo 2019 m. gegužės 10 d. rašte nurodytas darbo dienas gegužės 13, 14 ir 15 d., jam 2019 m. gegužės 13 d. buvo duotos užduotys, kurias jis turėjo įvykdyti iki 2019 m. gegužės 13 d. 16.30 val., pateikdamas atsakymus VšĮ „Lazdijų ligoninė“ direktoriui el. paštu, tačiau atsakymai nebuvo pateikti, darbdaviui nežinomos jokios kitos atliktos jo pareigos per 2019-05-13 darbo dieną, todėl manytina, kad jis visą darbo dieną pareigų nevykdė, t. y. neatvyko į darbą, ir vadovaujantis Darbo kodekso 58 str. 4 d. prašė iki 2019 m. gegužės 14 d. 16.30 val. pateikti pasiaiškinimą dėl kokių priežasčių nevykdė 2019-05-13 darbdavio duotų užduočių bei kokias darbines pareigas atliko per visą 2019-05-13 darbo dieną (b. l. 27);

2019 m. gegužės 14 d., 14:20 val., K. M., atsakydamas į VšĮ „Lazdijų ligoninės“ 2019 m. gegužės 13 d. 14:29 val. užduotį iki gegužės 14 d. 16.30 val. išanalizuoti ir įvertinti gegužės 8 d. Sveikatos apsaugos ministerijos Seimo Sveikatos reikalų komitetui pristatytą Nacionalinę reformų darbotvarkę ir pateikti Lazdijų ligoninės galimą strategiją, paprašė pateikti jam minimą darbotvarkę ir direktoriaus pavedimo kopiją su jo viza bei registracijos numeriu (b. l. 118);

VšĮ „Lazdijų ligoninės“ 2019 m. balandžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje balandžio 17 ir 23 dienomis ir 2019 m. gegužės mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje 13 ir 14 dienomis K. M. pažymėtos pravaikštos (DGK darbo bylos b. l. 82, 83);

2019 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. LLS-175 „Dėl darbo sutarties nutraukimo“, vadovaujantis DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu, VšĮ „Lazdijų ligoninė“ nuo 2019 m. gegužės 15 d. nutraukė 2018 m. gegužės 15 d. darbo sutartį Nr. 952 su K. M. dėl to, kad jis 2019 m. balandžio 17 d. ir 23 d., kai turėjo dirbti nuotoliniu būdu, neatsakė į jam elektroniniu paštu darbo metu siųstas užklausas, nevykdė darbo pareigų nuotoliniu būdu, t. y. visą dieną nebuvo darbe be pateisinamos priežasties, o 2019 m. gegužės 13 d., turėdamas dirbti nuotoliniu būdu, nevykdė elektroniniu būdu jam duotų darbdavio užduočių, taip pat nevykdė jokių kitų darbinių pareigų, t. y. visą darbo dieną nebuvo darbe be pateisinamos priežasties (b. l. 29-30);  

Remiantis 2019 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. LLS-175 „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ VšĮ „Lazdijų ligoninės“ direktorius V. Š. priėmė 2019 m. gegužės 15 d. įsakymą Nr. LLP-110 „Dėl K. M. atleidimo iš darbo“, kuriuo atleido K. M. iš direktoriaus patarėjo pareigų pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą (dėl šiurkštaus darbuotojo darbo pareigų pažeidimo) (DGK darbo bylos b. l . 85);

2019 m. gegužės 22 d. K. M. registruotu paštu buvo įteiktas 2019 m. gegužės 15 d. sprendimas Nr. LLS-175 „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ ir  2019 m. gegužės 15 d. įsakymas Nr. LLP-110 „Dėl K. M. atleidimo iš darbo“ (b. l. 31, DGK darbo bylos b. l . 21-22).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Dėl šiurkštaus darbuotojo darbo pareigų pažeidimo kvalifikavimo

DK 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Vadovaujantis DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktu, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu yra laikomas darbuotojo neatvykimas į darbą visą darbo dieną be pateisinamos priežasties.

Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovo darbo sutartį atsakovė nutraukė pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą dėl šiurkštaus darbuotojo darbo pareigų pažeidimo, numatyto DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte, t. y. dėl ieškovo neatvykimo į darbą visą darbo dieną be pateisinamos priežasties 2019 m. balandžio 17 ir 23 dienomis bei 2019 m. gegužės 13 dieną. Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią darbo sutarties nutraukimas dėl neatvykimo į darbą pripažįstamas pagrįstu tik konstatavus dvi esmines faktines aplinkybes: pareigos atvykti į darbą pažeidimą ir priežasčių, kurios pakankamai pateisintų tokį elgesį, nebuvimą. Pareigos pažeidimą turi įrodyti darbdavys, o neatvykimo priežasčių svarbą – darbuotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-687/2015, 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-313/2015, 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-415/2017). 

Kai darbas dirbamas darbovietėje ir nustatytu darbo laiku, šiurkštų darbuotojo darbo pareigų pažeidimą galima konstatuoti tuomet, kai darbuotojas neatvyksta į darbovietę visą darbo dieną ir jis nenurodo svarbių priežasčių, kurios pateisintų jo neatvykimą. Tačiau nagrinėjamo ginčo atveju atsakovė pripažįsta, kad 2019 m. balandžio 17 ir 23 dienomis bei 2019 m. gegužės 13 dieną leido ieškovui dirbti nuotoliniu būdu, todėl atsakovo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo negalima konstatuoti vien tik pažodžiui taikant įstatymą, nes jis ir neturėjo pareigos atvykti į darbą darbovietėje. DK 52 straipsnio 1 dalyje nuotolinis darbas apibrėžiamas kaip darbo organizavimo forma arba darbo atlikimo būdas, kai darbuotojas jam priskirtas darbo funkcijas ar jų dalį visą arba dalį darbo laiko su darbdaviu suderinta tvarka reguliariai atlieka nuotoliniu būdu, tai yra sulygtoje darbo sutarties šalims priimtinoje kitoje, negu darbovietė yra, vietoje, taip pat ir naudodamas informacines technologijas (teledarbas). Tačiau vien tai, kad darbuotojui nereikia atvykti į darbą darbovietėje nereiškia, kad nuotolinio darbo atveju toks šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas kaip neatvykimas į darbą visą darbo dieną be pateisinamos priežasties iš viso negali būti padaromas ir negali būti laikomas pagrindu nutraukti darbo sutartį. Aiškindamas, kas laikytina darbuotojo neatvykimu į darbą, kasacinis teismas dar iki įsigaliojant naujos redakcijos Darbo kodeksui yra pasisakęs, kad teismų praktika šiuo klausimu atspindi aktualias faktinių darbo santykių raidos tendencijas – atsižvelgiant į būtinybę vertinti dėl kintančios ekonominės ir socialinės situacijos vykstančią darbo santykių dinamiką, formuojama nuostata, kad darbuotojo nebuvimas darbo vietoje nebūtinai lemia tai, kad jo veiksmai kvalifikuotini kaip pravaikšta, jeigu, įvertinus darbo funkcijų pobūdį, ypatumus, faktiškai susiklosčiusią darbo tvarką ir sąlygas, yra nustatoma, kad darbuotojas, nors būdamas kitoje vietoje, tinkamai vykdė savo darbo pareigas ir nepadarė žalos darbdavio interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2017, 25 punktas). Taigi, esminiu pravaikštos požymiu kasacinis teismas nurodo ne darbuotojo neatvykimo į darbą darbovietėje faktą, o jo tinkamą savo darbo pareigų nevykdymą darbo laiku, nepriklausomai nuo darbuotojo buvimo vietos. Nors kasacinio teismo praktikos dėl pravaikštos kvalifikavimo pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą kai dirbama nuotoliniu būdu dar nėra, tačiau žemesnės instancijos teismai formuoja būtent tokią teismų praktiką, kad nuotolinio darbo atveju pravaikštą galima kvalifikuoti tik tuo atveju, jeigu darbuotojas savo darbo laiku faktiškai nevykdo darbo funkcijų, neatlieka darbdavio pavestų užduočių (Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-622-569/2019 dėl Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-5104-476/2019, 9 punktas). Tai reiškia, kad nustačius, jog darbuotojas, kuris dirba nuotolinį darbą, atlieka bent dalį darbdavio užduočių, vykdo kitas savo darbo funkcijas, toks darbuotojo elgesys negali būti kvalifikuojamas kaip pravaikšta, nes nuotolinio darbo atveju pravaikšta turi būti siejama tik su darbo funkcijų nevykdymu iš viso, kas prilygsta neatvykimui į darbą visą dieną tais atvejais, kai dirbama įprastomis darbo sąlygomis darbovietėje.  

Atsižvelgiant į nurodytus pravaikštos kvalifikavimo ypatymus nuotolinio darbo atveju, teismas pripažįsta, kad atsakovė pagrįstai ir teisingai ieškovo K. M. nebuvimą visą darbo dieną darbe sieja su ieškovo nevykdymu jam pavestų darbo užduočių ir direktoriaus patarėjo darbo funkcijų neatlikimu tomis dienomis kai jis privalėjo dirbti nuotoliniu būdu. Tai reiškia, kad norint teisingai išspręsti šioje byloje kilusį darbo ginčą reikia nustatyti, ar ieškovas K. M. turėjo pareigą dirbti nuotoliniu būdu 2019 m. balandžio 17 ir 23 dienomis bei 2019 m. gegužės 13 dieną, ir ar šiomis dienomis jis vykdė direktoriaus patarėjo darbo funkcijas, ar atliko darbdavio jam pavestas užduotis.  

Kaip minėta, pareigos atvykti į darbą pažeidimą turi įrodyti darbdavys, o neatvykimo priežasčių svarbą – darbuotojas, todėl atsižvelgiant į nuotolinio darbo specifiką atsakovė (darbdavys) šioje byloje turi įrodyti, kad ieškovas (darbuotojas) turėjo pareigą dirbti 2019 m. balandžio 17 ir 23 dienomis bei 2019 m. gegužės 13 dieną, kad darbuotojui buvo pavestos atlikti kokios nors darbo užduotys, o ieškovas (darbuotojas), nesutikdamas su jam užfiksuotomis pravaikštomis, turi įrodyti, kad darbo metu jam pavestas darbo užduotis jis atliko ir savo darbo funkcijas vykdė. 

Dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo 2019 m. balandžio 17 ir 23 dienomis

Byloje nėra ginčo ir abejonių nekelia faktinė aplinkybė, kad ieškovas 2019 m. balandžio 17 d. ir 23 d. turėjo dirbti direktoriaus patarėjo pareigose nuotoliniu būdu nuo 9.00 val. iki 17 val., nes ieškovo K. M. 2019 m. balandžio mėnesio darbo grafike šios dienos nustatytos kaip darbo nuotoliniu būdu dienos direktoriaus patarėjo pareigose ir su šiuo darbo grafiku ieškovas supažindintas pasirašytinai dar 2019 m. kovo 25 d. (b. l. 72). Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad 2019 m. balandžio 17 d. po ligos į darbą grįžo atsakovės VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“ direktorius V. Š., todėl ieškovo K. M. įgaliojimai kaip atsakovės direktoriaus pareigas laikinai einančio asmens pasibaigė 2019 m. balandžio 16 d., nes šias pareigas pagal 2018 m. lapkričio 19 d. Lazdijų rajono savivaldybės mero potvarkį ieškovui buvo pavesta eiti kol po ligos sugrįš VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“ direktorius V. Š. (b. l. 52-53). Taigi, 2019 m. balandžio 17 d. buvo ieškovo darbo diena dirbant direktoriaus patarėjo pareigose ir pagal darbo grafiką jis privalėjo vykdyti šias pareigas nuo 9.00 val. iki 17 val.

Pagal „Direktoriaus patarėjo pareigybės aprašyme“ numatytas funkcijas ieškovas ne tik turi vykdyti ligoninės direktoriaus pavedimus (8.9 punktas), bet ir teikti patarimus, pasiūlymus, pastabas atitinkamais ligoninės veiklos klausimais (8.1–8.8 punktai), t. y. dirbti patarėjo darbą savo iniciatyva, be atskirų darbdavio pavedimų, o už darbinių funkcijų vykdymą patarėjas privalo atsiskaityti ligoninės direktoriui, pateikdamas darbų veiklos ataskaitą už ataskaitinį mėnesį iki kito mėnesio 10 dienos (8.10 punktas) (b. l. 77-78). Tai reiškia, kad direktoriaus patarėjo pareigų vykdymas neapsiriboja vien tik direktoriaus pavedimų vykdymu ar patarimų teikimu kai darbą atlikti tiesiogiai paveda direktorius, nes tai yra tik dalis patarėjo funkcijų. Pagal patarėjo pareigų esmę nemažą dalį funkcijų patarėjas turi vykdyti ir savo iniciatyva, teikdamas pasiūlymus, pastabas, patarimus direktoriui atitinkamais ligoninės veiklos klausimais. Iš esmės būtent tai darbo daliai, kurią patarėjas privalo dirbti savo iniciatyva, ir yra skirtas pareigybės aprašymo 8.10 punktas, kuris įpareigoja patarėją kas mėnesį atsiskaityti direktoriui už savo darbus, kurių direktorius negali žinoti ir negali patikrinti bei įvertinti taip, kaip tais atvejais, kai direktorius duoda konkretų pavedimą ir tokiu atveju žino kaip tas pavedimas buvo įvykdytas. Todėl vien tai, kad 2019 m. balandžio 17 d. darbo valandomis ieškovas negavo iš savo darbdavio jokių darbo pavedimų nereiškia, kad jis neprivalėjo dirbti tos darbo dalies, kurią jis turi pareigą dirbti savo iniciatyva ir be atskirų nurodymų ar pavedimų, o apie tai, kokias darbo funkcijas atliko 2019 m. balandžio 17 d. ieškovas turėjo nurodyti savo ataskaitoje iki 2019 m. gegužės 10 d. Tačiau nei iki 2019 m. gegužės 10 d., nei iki darbo sutarties nutraukimo dienos - 2019 m. gegužės 15 d., ieškovas nepateikė jo pareigybės aprašymo 8.10 punkte numatytos ataskaitos už 2019 m. balandžio mėnesį, kurioje būtų nurodyta, kad nuotoliniu būdu jis dirbo 2019 m. balandžio 17 d. ir ką konkrečiai šią dieną jis nuveikė.

Teismo posėdžio metu ieškovo nurodyta aplinkybė, kad 2019 m. balandžio 17 d. tik apie 8.30 val. jam telefonu buvo pranešta, kad į darbą grįžo direktorius, todėl nuo 8.00 val. jis dar kaip direktoriaus pareigas einantis asmuo dalyvavo susitikime su profesoriumi R. K. Kauno medicinos universiteto klinikose neturi teisinės reikšmės sprendžiant šį ginčą, nes pagal darbo grafiką ieškovo darbo laikas direktoriaus patarėjo pareigose tą dieną prasidėjo 9.00 valandą. Tai reiškia, kad ieškovo nurodomas darbas nuo 8.00 val. iki 8.30 val., kai jis sužinojo, kad į darbą grįžo direktorius V. Š., nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką, nes 2019 m. balandžio 17 d. pravaikšta apima laiką nuo 9.00 val. iki 17.00 val., o už šį laiką ieškovas nepateikė nei ataskaitos direktoriui iki gegužės 10 d., nei kokių nors įrodymų teismui šioje byloje, kad jis būtų dirbęs patarėjo darbą ir atlikęs konkrečius darbus tokiu darbo metu.  

Nors byloje nenustatyta ir atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad 2019 m. balandžio 23 d. ieškovui buvo pavestos kokios nors konkrečios darbo užduotys būtent šią dieną, tačiau, kaip jau buvo minėta, tai nereiškia, kad ieškovas neprivalėjo ir šią dieną dirbti savo iniciatyva, be atskirų nurodymų ar pavedimų, o apie tai, kokias darbo funkcijas atliko 2019 m. balandžio 23 d. nurodyti savo ataskaitoje iki 2019 m. gegužės 10 d. Todėl ieškovo nepateikimas ataskaitos už 2019 m. balandžio mėnesį, kurioje būtų nurodyta, kad nuotoliniu būdu jis dirbo 2019 m. balandžio 23 d. ir ką konkrečiai jis nuveikė, patvirtina ir jo pravaikštą 2019 m. balandžio 23 d. Kita vertus, ieškovas nepagrįstai teigia, kad 2019 m. balandžio 23 d. jis neturėjo darbdavio jam pavestų darbo užduočių.

Byloje nustatyta, kad 2019 m. balandžio 17 d. direktorius V. Š. paprašė ieškovo iki 2019 m. balandžio 24 d. pateikti direktoriaus nedarbingumo metu nuveiktų darbų ataskaitą (b. l. 14), t. y. davė darbo užduotį su nustatytu jos įvykdymo terminu, kuris apėmė ir sekančią ieškovo darbo dieną - 2019 m. balandžio 23 d. Ieškovo akcentuojama aplinkybė, kad 2019 m. balandžio 17 d. direktoriaus prašymas pateikti ataskaitą buvo išsiųstas po darbo valandų, t. y. 17:22 val. (b. l. 75-76), šiuo atveju svarbi tuo, kad šios užduoties nevykdymas jos gavimo dieną negali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, patvirtinančių tos dienos (2019 m. balandžio 17 d.) pravaikštą, nes ieškovas neprivalėjo tą dieną dirbti pagal tokią darbdavio užduotį, kuri gauta po darbo valandų. Tačiau tai nereiškia, kad šios darbo užduoties gavimas po darbo valandų savaime suteikė teisę ieškovui šios užduoties iš viso nevykdyti, kadangi jai įvykdyti buvo nustatytas terminas iki 2019 m. balandžio 24 d., t. y. savaitė laiko, į kurį patenka ir sekanti ieškovo darbo diena - 2019 m. balandžio 23 d. Tai reiškia, kad 2019 m. balandžio 23 d. ieškovas turėjo galiojančią ir jam privalomą vykdyti darbdavio anksčiau pateiktą užduotį, kurią jis ir privalėjo atlikti per šią darbo dieną, nes darbo rezultatą turėjo pateikti iki sekančios dienos - 2019 m. balandžio 24 d. Pažymėtina, kad ieškovas, tiek DGK nagrinėtoje byloje (b. l. 40, DGK sprendimo 18 psl., antra pastraipa), tiek teismo posėdžio metu, patvirtino, jog 2019 m. balandžio 23 d. žinojo apie 2019 m. balandžio 17 d. po darbo valandų gautą darbdavio užduotį, kurią jis perskaitė dar jos gavimo dieną vakare, o sekančią dieną telefonu išsiaiškino, kad ji papildomai išsiųsta ir registruotu paštu. Taigi, ieškovui nebuvo jokių objektyvių kliūčių per sekančią darbo dieną, t. y. per 2019 m. balandžio 23 d., įvykdyti 2019 m. balandžio 17 d. gautą darbdavio užduotį, pagal kurią jis turėjo iki 2019 m. balandžio 24 d. pateikti nuveiktų darbų atskaitą. Ieškovo argumentai dėl šios užduoties nelogiškumo, kuriuos jis grindžia tuo, kad direktoriaus pavadavimo metu jis nevykdė patarėjo funkcijų ir dėl to neprivalėjo atsiskaityti, neturi teisinės reikšmės kvalifikuojant šios dienos pravaikštą. Visų pirma, net ir nesutikdamas su darbdavio nurodymų pagrįstumu ieškovas turi atsakyti į darbdavio užduotis ir darbo pavedimus per jam nustatytus terminus, o savo nesutikimą su užduoties pagrįstumu ir argumentus gali išdėstyti darbdaviui pateiktame atsakyme. Todėl darbdavio nurodymų ignoravimas ir visiškas nevykdymas, vėliau pasiteisinant, kad tokie nurodymai buvo nelogiški, laikytinas darbo funkcijų nevykdymu, t. y. pravaikšta dirbant nuotoliniu būdu, nes taip ieškovas iš viso nevykdė darbdavio užduoties ir nedirbo. Kita vertus, pati 2019 m. balandžio 17 d. darbdavio užduotis nėra nelogiška ir nepagrįsta, nes pas ieškovą nebuvo prašoma pateikti jo kaip direktoriaus patarėjo nuveiktų darbų atskaitą, kaip teigia ieškovas. Darbdavys reikalavo pateikti direktoriaus ligos metu nuveiktų darbų ataskaitą, kadangi už vadovavimą ligoninei tuo laikotarpiu ir buvo atsakingas ieškovas. Tokia darbdavio vadovo užduotis, kuria siekiama, kad jį pavadavęs patarėjas po ilgo vadovo nedarbingumo laikotarpio supažindintų su įstaigoje nuveiktais darbais, yra visiškai suprantama ir būtina užtikrinant veiklos tęstinumą, o direktoriaus patarėjo pareigas einantis ieškovas neabejotinai turėjo suprasti tokios užduoties prasmę ir svarbą, nes jo pareiga kaip tik ir yra patarti direktoriui, supažindinti jį su ligoninės veikla, vykdyta nesant nuolatiniam vadovui. Todėl teismas pripažįsta, kad ieškovas pagal savo pareigas aiškiai suprato, kad atsiskaityti turėjo ne už patarėjo funkcijų vykdymą, o buvo prašomas supažindinti direktorių su visa ligoninės veikla. Toks direktoriaus prašymas savo patarėjui visiškai atitinka patarėjo pareigų esmę ir paskirtį, nes patarėjo pareiga kaip tik ir yra patarti vadovui įstaigos administravimo klausimais.  

Atsižvelgiant į tai, kad nei iki nustatyto termino - 2019 m. balandžio 24 d., nei iki kasmėnesinės ataskaitos pateikimo dienos - 2019 m. gegužės 10 d., ieškovas nepateikė darbdaviui nei darbo rezultato, nei atsakymo į 2019 m. balandžio 17 d. darbo užduotį, nepateikė įrodymų apie bet kokius kitus tą dieną dirbtus darbus, teismas pripažįsta, kad K. M. jokių patarėjo darbo funkcijų 2019 m. balandžio 23 d. taip pat nevykdė.  

Teismo posėdžio metu ieškovo nurodyta nauja aplinkybė, kad 2019 m. balandžio 23 d. jis studijavo Lazdijų rajono savivaldybės atsiųstus ataskaitos dokumentus, kuriuos jis pasirašė sekančią dieną, nesusiję su šiuo darbo ginču, nes net jeigu ieškovas ir atliko nurodytus veiksmus, tai neturi teisinės reikšmės sprendžiant šį ginčą. Pagal ieškovo paaiškinimus jis šiuos veiksmus atliko kaip ligoninės direktoriaus pareigas iki 2019 m. balandžio 17 d. ėjęs asmuo, kuris ir turėjo pasirašyti jo vadovavimo metu tikrintų darbų atskaitą, todėl tokie jo veiksmai ir laikytini kaip direktoriaus pareigas ėjusio asmens darbų užbaigimas, o ne kaip patarėjo darbas 2019 m. balandžio 23 d. Kita vertus, tokius ieškovo paaiškinimus teismas vertina kritiškai, nes ieškovas nėra nuoseklus šio darbo ginčo nagrinėjimo metu. Jis nei savo skunde darbo ginčų komisijai, nei nagrinėjant bylą darbo ginčų komisijoje, nei savo ieškinyje kreipiantis į teismą nebuvo nurodęs aplinkybės, kad 2019 m. balandžio 23 d. jis studijavo Lazdijų rajono savivaldybės atsiųstus ligoninės veiklos ataskaitos dokumentus. Jokių kitų įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti ieškovas taip pat nepateikė, jokių prašymų dėl papildomų įrodymų išreikalavimo teismui nepateikė. Ieškovas nėra atleistas nuo įrodinėjimo pareigos, todėl vien tik jo paaiškinimai nėra pakankamas įrodymas nurodytai aplinkybei pagrįsti. 

Galiausiai, aplinkybę, kad ieškovas 2019 m. balandžio 17 ir 23 d. nedirbo nuotoliniu būdu patvirtina ne tik 2019 m. balandžio 17 d. darbdavio užduoties neįvykdymas ir ataskaitos apie šių dienų darbą nepateikimas sekantį mėnesį, bet ir ieškovo veiksmai po to, kai į darbą grįžo direktorius V. Š., iš kurių matyti, kad ieškovas net neketino dirbti patarėjo pareigose ir vykdyti darbdavio nurodymus balandžio mėnesį. Iš 2019 m. balandžio 19 d. prašymo suteikti kasmetines atostogas nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. imtinai (b. l. 71) matyti, kad ieškovas ketino atostogauti nuo 2019 m. balandžio 23 d., nors pagal jo darbo grafiką tai turėjo būti darbo diena (b. l. 72). Be to, 2019 m. balandžio 17 d. ieškovas jau žinojo, kad iki 2019 m. balandžio 24 d. turi pateikti darbdaviui ataskaitą, nepaisant to, kad šią užduotį gavo po darbo valandų. Tai rodo, kad ieškovas 2019 m. balandžio 19 d. rašydamas prašymą suteikti atostogas manė, jog nuo 2019 m. balandžio 23 d. jis atostogaus ir šią dieną dirbti neplanavo. Tai, kad jis 2019 m. balandžio 23 d. nedirbo leidžia spręsti ir jo paaiškinimai teisme, kai jis nurodė, kad apie atmestą prašymą dėl atostogų jis sužinojo daug vėliau, kai gavo atsakymą registruotu paštu, o 2019 m. balandžio 23 d. darbdavys su juo nekontaktavo ir nepranešė, kad atostogų nuo 2019 m. balandžio 23 d. jam nesuteikė. Tokie paaiškinimai rodo, kad ieškovas manė, jog 2019 m. balandžio 23 d. buvo jo atostogų, o ne darbo diena, todėl jis ir nedirbo bei neparengė atskaitos pagal 2019 m. balandžio 17 d. darbo užduotį. Tačiau ieškovas neturėjo jokio pagrindo ir teisės atostogauti ar bent jau pagrįstai manyti, kad jis turėtų atostogauti, nes jo prašymo suteikti atostogas pateikimo tvarka ir būdas ne tik pažeidė darbovietės vidaus teisės aktus, įpareigojančius darbuotojus šį klausimą derinti iš anksto (VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“ Darbo ir poilsio laiko grafikų rengimo, darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo ir atostogų suteikimo tvarkos (toliau – Tvarka) 25-28, 31 punktai, (b. l. 82)), bet ir leido jam suprasti, kad darbdavys objektyviai negali suteikti jam atostogų nuo 2019 m. balandžio 23 d. Pagal kalendorių 2019 m. balandžio 19 d. buvo paskutinė savaitės darbo diena (penktadienis), o savo prašymą suteikti atostogas nuo sekančios savaitės pirmos darbo dienos - 2019 m. balandžio 23 d., ieškovas išsiuntė tik registruotu paštu, kurį darbdavys greičiausiai galėjo gauti ir gavo būtent 2019 m. balandžio 23 d. (b. l. 71). Akivaizdu, kad ligoninės vadovas negalėjo įsakymo dėl atostogų priimti dar iki ieškovo pageidaujamos atostogų pradžios ir su juo laiku supažindinti ieškovą, nes pastarojo prašymas buvo gautas tuo metu, kai ieškovo atostogos jau turėjo būti prasidėjusios. Savo prašymą dėl atostogų išsiųsdamas tokiu būdu ieškovas aiškiai suvokė, kad įsakymas dėl atostogų suteikimo tikrai nebus pasirašytas dar prieš prasidedant dienai, nuo kurios jis norėjo atostogauti. Tokiais veiksmai ieškovas pažeidė minėtus Tvarkos reikalavimus dėl atostogų prašymo pateikimo ir derinimo su vadovu, o Tvarkos 28 punktas numato, kad nesuderinti su vadovu prašymai netvirtinami (b. l. 82). Šioje situacijoje ieškovas būtų turėjęs teisę 2019 m. balandžio 23 d. nedirbti pagal savo darbo grafiką tik tuo atveju, jeigu vėliausiai 2019 m. balandžio 19 d. įsakymu jis būtų išleistas atostogų nuo 2019 m. balandžio 23 d. Tačiau ieškovas 2019 m. balandžio 19 d. dar tik išsiuntė registruotu paštu prašymą suteikti jam atostogas, todėl 2019 m. balandžio 23 d. jis privalėjo pradėti darbo dieną nuo 9.00 val. ir dirbti, nes nežinojo ir negalėjo žinoti, kad ši diena tikrai bus jo atostogų diena. Neatvykti į darbą, o nuotolinio darbo atveju tai reiškia nepradėti dirbti, ieškovas galėjo tik įsitikinęs, kad atostogos jam suteiktos, t. y. susipažinęs su įsakymu suteikti jam atostogas. Tačiau tokio įsakymo darbdavys nepriėmė, todėl ieškovas neturėjo pagrindo nedirbti 2019 m. balandžio 23 d. ir neparengti bei sekančią dieną nepateikti ataskaitos pagal 2019 m. balandžio 17 d. darbdavio užduotį. Kasacinio teismo praktikoje neatvykimas į darbą per visą darbo dieną be svarbių priežasčių, nesant darbdavio valios išleisti darbuotoją atostogų, laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu – pravaikšta, net jeigu darbuotojas ir buvo pateikęs prašymą dėl atostogų, tačiau jis nebuvo patenkintas darbdavio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2017, 26 punktas).  

Ieškovo pravaikštas 2019 m. balandžio 17 ir 23 d. patvirtina ir jo veiksmai 2019 m. gegužės 13 d. bei jo paaiškinimai darbo ginčų komisijai nagrinėjant jo skundą. Savo 2019 m. gegužės 13 d. atsakyme darbdaviui į gautą darbo užduotį K. M. reikalavo pateikti jam balandžio ir gegužės mėnesių jo darbo grafikus (b. l. 23), o savo skunde darbo ginčų komisijai nurodė, kad nebuvo supažindintas su 2019 m. balandžio mėnesio darbo grafiku ir jį gavo tik 2019 m. gegužės mėnesio viduryje, todėl balandžio mėnesį jis nežinojo savo darbo grafiko ir net jeigu būtų gavęs 2019 m. balandžio 17 d. ir 23 d. darbo pavedimus, nebūtų galėjęs žinoti, kad šiomis dienomis jis privalo dirbti (DGK darbo bylos b. l. 1-2). Iš darbo ginčų komisijos sprendimo matyti, kad tik atsakovei pateikus į nagrinėjamą darbo bylą 2019 m. balandžio mėn. ieškovo darbo grafiką, K. M. pripažino, jog balandžio mėnesio darbo grafiką žinojo (b. l. 40). Taigi, akivaizdu, kad ieškovas 2019 m. balandžio 17 ir 23 dienomis nuotoliniu būdu nedirbo ir jokių patarėjo darbo funkcijų nevykdė, nes tol, kol nagrinėjant darbo ginčą jis nesužinojo, kad yra pasirašęs savo 2019 m. balandžio mėnesio darbo grafiką, jis įrodinėjo ne tai, kad jis dirbo nuotoliniu būdu 2019 m. balandžio 17 ir 23 dienomis, o tai, kad jis iš viso nežinojo savo darbo grafiko, todėl ir nedirbo šiomis dienomis. Tai reiškia, kad ieškovas net nesiruošė dirbti ir faktiškai nedirbo 2019 m. balandžio 17 ir 23 dienomis, nes buvo pamiršęs savo paties vadovavimo ligoninei metu jam sudarytą patarėjo darbo grafiką, apie kurį prisiminė tik darbo ginčą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje. Tai, kad šioje byloje ieškovas nepateikė nei vieno elektroniniu paštu 2019 m. balandžio 17 ir 23 d. savo siųsto rašto ar dokumento darbdaviui patvirtina, kad nuotoliniu būdu jis nedirbo, nes nuotolinis darbas nesinaudojant elektroninėmis ryšio priemonėmis neįmanomas.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus teismas pripažįsta, kad 2019 m. balandžio 17 ir 23 dienomis ieškovas K. M. nevykdė direktoriaus patarėjo darbo funkcijų ir neįvykdė 2019 m. balandžio 17 d. jam pavestos darbo užduoties, todėl remiantis DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 58 straipsnio 3 dalies 1 punktu, tai pripažintina šiurkščiu darbuotojo darbo pareigų pažeidimu - neatvykimu į darbą visą darbo dieną be pateisinamos priežasties.

Dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo 2019 m. gegužės 13 d.

Nors 2019 m. gegužės 15 d. sprendime Nr. LLS-175 „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ kaip pravaikštos diena ieškovui nurodyta ir 2019 m. gegužės 13 d., per kurią, darbdavio teigimu, ieškovas K. M. nevykdė elektroniniu būdu jam duotų darbdavio užduočių, taip pat nevykdė jokių kitų darbinių pareigų (b. l. 29-30), tačiau norint pripažinti tokius ieškovo veiksmus šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu visų pirma darbdavys turi įrodyti, kad 2019 m. gegužės 13 d. buvo ieškovo darbo diena.  Kaip minėta, pareigos atvykti į darbą pažeidimą turi įrodyti darbdavys.

Skirtingai nei 2019 m. balandžio mėnesio atveju, 2019 m. gegužės mėnesį ieškovo darbo grafikas nebuvo sudarytas, todėl atsakovė ieškovo pareigą dirbti gegužės 13 d. įrodinėja paties ieškovo 2019 m. gegužės 10 d. pranešimu, kuriame jis buvo nurodęs, kad tai bus jo darbo diena (b. l. 19), ir teigia, kad darbo grafiko atsakovė neprivalėjo sudaryti. Tačiau teismas pripažįsta, kad atsakovė nepagrįstai teigia, kad neprivalėjo sudaryti ieškovo darbo grafiko, o pastarasis turėjo žinoti kada privalo dirbti ir be patvirtinto darbo grafiko.

Įprastinė praktika VšĮ „Lazdijų ligoninėje“ rodo, kad ieškovo darbo grafikai iki 2019 m. gegužės mėnesio visada buvo sudarinėjami ir ieškovas iš anksto žinodavo sekančio mėnesio darbo grafiką. Tai patvirtina ne tik prieš tai aptartas 2019 m. balandžio mėnesio darbo grafikas, bet ir ieškovo darbo grafikai, sudaryti 2018 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais, kuriuos patvirtino pats direktorius V. Š., ir su kuriais ieškovas buvo supažindintas (b. l. 119-121). Todėl atsižvelgiant į tai, kad iki tol darbdavys ieškovui visada sudarydavo sekančio mėnesio darbo grafiką ir K. M. žinodavo, kurios mėnesio dienos bus jo darbo dienos būtent pagal savo darbo grafiką, teismas pripažįsta, jog ieškovas turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį, jog ir 2019 m. gegužės mėnesiui jam bus patvirtintas jo darbo grafikas. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovas turėjo ar bent galėjo suprasti, jog 2019 m. gegužės mėnesį jis privalo dirbti ir be darbo grafiko, vien tik pagal savo paties darbdaviui pateiktus pranešimus dėl darbo valandų nuotoliniu būdu. Pagal darbo sutartį ieškovui nustatyta 10 darbo valandų per savaitę darbo norma, iš jų 5 darbo valandos dirbama nuotoliniu būdu, todėl ieškovo pranešimas darbdaviui apie tai, kokiomis dienomis jis dirbs nuotoliniu būdu negali būti vertinamas kaip ieškovo darbo grafiko suderinimas, net jeigu darbdavys ir sutinka su darbuotojo pageidavimu, kadangi toks susitarimas neapimtų antros dalies darbo laiko, kuri dirbama ne nuotoliniu būdu. Tai reiškia, kad vien tik pateikęs pranešimą darbdaviui apie pageidaujamas dirbti nuotoliniu būdu dienas ieškovas negalėjo tikėtis, kad jam nebus nustatytas darbo grafikas kaip ir kiekvieną mėnesį, kuriame būtų nustatyta, kurias dienas jis turi dirbti nuotoliniu būdu, o kurias darbo vietoje. Minėtas 2019 m. balandžio mėnesio darbo grafikas, taip pat 2018 m. rugsėjo darbo grafikas (b. l. 121) patvirtina, kad ieškovui darbdavys nustatydavo tiek darbo dienas nuotoliniu būdu, tiek darbo dienas darbo vietoje, todėl atsakovės argumentas, kad ji sutiko tiek su 2019 m. balandžio 19 d., tiek su 2019 m. gegužės 10 d. ieškovo pranešimais apie jo nusistatytas darbo dienas ir tai buvo pakankamas ieškovo darbo laiko nustatymas gegužės mėnesiui, yra nepagrįstas, nes tokiu būdu ieškovui liktų nenustatytas jo darbo laikas, kurį jis turi dirbti darbo vietoje.          

Pabrėžtina, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog darbo grafiko iš viso neprivalėjo parengti, nes tokia darbdavio pozicija prieštarauja tiek DK, tiek atsakovės vidaus teisė aktuose įtvirtintam darbo laiko režimo reguliavimui. Pagal VšĮ „Lazdijų ligoninė“ Vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 12 dalies 2, 8, 16 punktus, darbo laikas ne visą savaitės darbo laiką pagal darbo sutartį dirbančiam ieškovui ne tik privalo būti darbdavio nustatomas, bet ir sudarytas darbo grafikas turi būti ne vėliau kaip prieš savaitę iki jo įsigaliojimo paskelbtas, o ieškovas su juo turi būti pasirašytinai supažindintas (b. l. 63-65). Taisyklių 8 punktas numato, kad darbuotojas privalo dirbti darbo grafikuose nustatytu laiku (b. l. 64). Kaip minėta, iki 2019 m. gegužės mėnesio atsakovė šių Taisyklių nuostatų laikėsi ir ieškovo darbo grafikus sudarinėjo. Be to, DK 113 straipsnio 2 dalis taip pat numato, kad darbo laiko režimą vienam ar keliems darbuotojams (darbuotojų grupei) arba visiems darbuotojams darbovietėje nustato darbdavys, nustatydamas vieną iš nurodytų darbo laiko režimo rūšių. Šiuo atveju atsižvelgiant į ieškovo darbo sutarties sąlygas dėl darbo 0,25 etatu ir ne viso savaitės darbo laiko bei dalies darbo laiko nuotoliniu būdu, darbdavys privalo nustatyti ieškovui DK 113 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytą individualų darbo laiko režimą. Taigi, nurodytas DK ir paties darbdavio Taisyklėse nustatytas darbo laiko nustatymo reguliavimas patvirtina, kad ieškovo darbo grafikas privalo būti sudarytas, o nustatyti darbo laiką bei su juo iš anksto supažindinti darbuotoją privalo darbdavys, o ne organizuoti pats darbuotojas. Atitinkamai darbuotojas privalo dirbti pagal darbdavio patvirtintą darbo grafiką. Atsakovės argumentas, kad pats ieškovas nusistatė savo darbo laiką 2019 m gegužės mėnesiui, o darbdavys tam pritarė, nereiškia, kad darbdavys tinkamai įvykdė DK 113 straipsnio 2 dalyje numatytą jo pareigą nustatyti ieškovui jo darbo laiką ir kad ieškovui turėjo būti aišku, kada jis privalo dirbti.

Nustatyta, kad ieškovas savo 2019 m. balandžio 19 d. pranešime darbdaviui nurodė, kad dėl jo kasmetinių atostogų jo darbo valandos gegužės mėn. nuotoliniu būdu bus gegužės 29, 30 ir 31 dienomis (b. l. 15), o kartu pateiktame prašyme „Dėl atostogų suteikimo“ prašė suteikti kasmetines atostogas nuo 2019-04-23 iki 2019-05-15 imtinai (b. l. 71). Tačiau darbdavys atsakė ieškovui tik į prašymą dėl atostogų, kurių nesuteikė (b. l. 74), o į pranešimą dėl darbo laiko gegužės mėnesį jokio atsakymo ieškovui nepateikė, jo darbo laiko nenustatė ir darbo grafiko nepatvirtino. Gavęs atsakymą, kad jam nesuteiktos atostogos pagal 2019 m. balandžio 19 d. prašymą, ieškovas 2019 m. gegužės 10 d. pranešime darbdaviui nurodė, kad jo darbo valandos gegužės mėn. nuotoliniu būdu bus gegužės 13 ir 15 dienomis 8-17 valandomis, gegužės 14 d. 13-17 valandomis (b. l. 19), o kartu pateiktame prašyme „Dėl atostogų suteikimo“ prašė suteikti visas priklausančias kasmetines atostogas nuo 2019-05-16 (b. l. 88). Tačiau darbdavys į antrą prašymą suteikti atostogas ieškovui iš viso neatsakė, o poziciją dėl ieškovo darbo laiko gegužės mėnesį ieškovui pareiškė tik 2019 m. gegužės 13 d., 13.30 val. elektroniniu paštu atsiųstame laiške (b. l. 20), t. y. įpusėjus dienai, kurią traktuoja kaip ieškovo darbo dieną. Tai reiškia, kad net ir vadovaujantis atsakovės argumentacija, jog tokio susirašinėjimo būdu ieškovas ir atsakovė susitarė, kad 2019 m. gegužės 13 d. bus ieškovo darbo diena pagal jo 2019 m. gegužės 10 d. pranešimą, toks susitarimas nebuvo pasiektas laiku, t. y. iki ieškovo darbo laiko pradžios - 2019 m. gegužės 13 d.,  8.00 val., kaip nurodyta jo 2019 m. gegužės 10 d. pranešime (b. l. 19). Todėl darbdavys tokioje situacijoje neturi pagrindo kaltinti ieškovą dėl neatvykimo į darbą visą darbo dieną, nes dėl paties darbdavio kaltės ieškovas pusę darbo dienos nežinojo ar tai yra jo darbo diena. Tuo tarpu šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas tik neatvykimas į darbą visą darbo dieną, bet ne dalį darbo dienos. Tačiau nurodyto šalių susirašinėjimo dėl darbo laiko teismas iš viso nepripažįsta tinkamu ieškovo darbo laiko nustatymu ir tinkamu ieškovo supažindinimu apie jį, nes atsakovė turi pareigą aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyti ieškovo darbo laiką jam skirtame darbo grafike, o ne pritarti ar nepritarti ieškovo pageidavimams dėl dalies darbo laiko, susirašinėjant elektroniniais laiškais. Šiuo atveju 2019 m. gegužės 13 d., 8.00 val., t. y. tuo metu kai atsakovės manymu turėjo prasidėti ieškovo darbo diena pagal jo paties nusistatytą grafiką, ieškovo 2019 m. balandžio 19 d. prašymas dėl atostogų suteikimo nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki gegužės 15 d. buvo atmestas ir ieškovas jau buvo gavęs tokį darbdavio sprendimą registruotu paštu, ieškovo 2019 m. gegužės 10 d. prašymo dėl atostogų suteikimo kitomis gegužės dienomis atsakovė nebuvo išspręndusi, o į ieškovo 2019 m. balandžio 19 d. pranešimą dėl darbo dienų konkrečiomis gegužės mėnesio dienomis nebuvo pateikusi jokio atsakymo. Todėl akivaizdu, kad K. M. 2019 m. gegužės 13 d. 8.00 val. nežinojo, kad tai yra jo darbo diena, nes pats darbdavys nebuvo nustatęs nei jo darbo grafiko, nei buvo informavęs su kuriuo jo pranešimu dėl darbo dienų sutinka – ar su 2019 m. balandžio 19 d., ar su 2019 m. gegužės 10 d. Savo poziciją dėl šių ieškovo pranešimų atsakovė pirmą kartą išreiškė tik įpusėjus darbo dienai, dėl kuriuos konstatuoja ieškovo pravaikštą, t. y. tik 2019 m. gegužės 13 d., 13.30 val. Tai reiškia, kad 2019 m. gegužės 13 d., 8.00 val. darbo pareigų pažeidimas – pravaikšta, neprasidėjo ir negalėjo prasidėti, kadangi pats darbdavys dar nebuvo jokiu būdu informavęs darbuotojo apie jo darbo laiką. Todėl net jeigu ir būtų traktuojama, jog 2019 m. gegužės 13 d., 13.30 val. šalys susitarė, kad ieškovas dirbs pagal jo 2019 m. gegužės 10 d. pranešime nurodytą darbo grafiką, tai visa 2019 m. gegužės 13 diena negali būti laikoma pravaikšta, nes pirmąją pusę šios darbo dienos ieškovas dar nežinojo, kad tai yra jo darbo diena. Kita vertus, net ir pats atsakovės nurodomas neva išreikštas jos sutikimas su ieškovo pasirinktomis jo darbo dienomis gegužės mėnesį negali būti laikomas aiškiu darbdavio sutikimu su darbuotojo pasiūlytu darbo laiku, nes darbdavio atsakymas darbuotojui yra neaiškus ir dviprasmiškas. Iš VšĮ „Lazdijų ligoninė“ atsakymo K. M. teksto matyti, kad pirmoje pastraipoje darbdavys atkartoja darbuotojo prašymo turinį, o antroje pastraipoje informuoja, jog ateityje norėdamas keisti iš anksto nustatytą darbo laiką darbovietėje, apie tai jis turi informuoti įstaigos direktorių prieš dvi savaites, o esant svarbioms priežastims norint keisti darbo dieną ir laiką darbovietėje prašo nurodyti svarbią priežastį ir tik įstaigos direktoriui sutikus su jo prašyme išdėstytomis priežastimis derinti darbo laiką su įstaigos direktoriumi (b. l. 20). Toks atsakymas nėra aiškus, nes prieš tai iš viso neatsakiusi į ankstesnį (2019 m. balandžio 19 d.) ieškovo pranešimą dėl darbo laiko gegužės mėnesį, atsakovė savo atsakyme taip ir nepatvirtina, kad ji sutinka ir nustato būtent 2019 m. gegužės 10 d. ieškovo pranešime nurodomą darbo laiką. Šiame darbdavio atsakyme iš esmės yra nurodymai darbuotojui kaip ateityje jis turi derinti iš anksto nustatytą darbo laiką, tačiau neduodamas aiškus ir tiesioginis nurodymas darbuotojui dirbti būtent pagal jo 2019 m. gegužės 10 d. pranešime, o ne 2019 m. balandžio 19 d. pranešime nurodomą darbo laiką. Pažymėtina, kad atsakyme atsakovė nurodo kaip ieškovas ateityje turi keisti iš anksto nustatytą darbo laiką, tačiau nenurodo kaip šį kartą išsprendžia ieškovo keičiamą darbo laiką, nes neaišku, ar šis atsakymas skirtas tik būsimiems šalių santykiams, ar ir šiam konkrečiam atvejui. Ieškovo darbo laiko režimo nenustatymas aiškiu darbdavio sprendimu, kurį pats darbdavys savo vidaus teisės aktu nustatęs įforminti darbo grafiku, yra DK 113 straipsnio 2 dalyje numatytos darbdavio pareigos pažeidimas, dėl kurio neigiamų pasekmių darbdavys negali kaltinti darbuotojo, jeigu šalys nesutaria dėl to, ar tiksliai buvo nustatytas darbo laikas darbuotojui. Kasacinis teismas pripažįsta, kad darbdaviui neįrodžius, jog darbuotojui pagal nusistovėjusią tvarką buvo tinkamai pranešta kada jis turi dirbti, šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo - neatvykimo į darbą visą darbo dieną be pateisinamos priežasties, konstatavimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2011, 2019 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130/2019, 40 punktas).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad dėl pačios atsakovės kaltės ir darbo organizavimo trūkumų ieškovas aiškiai nežinojo, kad 2019 m. gegužės 13 d. jis privalo dirbti, nes jis nebuvo supažindintas su jo darbo grafiku gegužės mėnesiui, nebuvo išspręstas jo atostogų tą mėnesį klausimas pagal paskutinį jo pateiktą prašymą, todėl šios dienos antroje pusėje duotų darbdavio užduočių neįvykdymas per nustatytus terminus negali būti kvalifikuojamas kaip pravaikšta. Darbdavys neįrodė pirmosios pravaikštos sąlygos - pareigos atvykti į darbą pažeidimo, todėl antroji pravaikštos sąlyga – priežastys, kurios pakankamai pateisintų nebuvimą darbe, neturi teisinės reikšmės, nes nėra pakankamos šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui konstatuoti. Todėl teismas konstatuoja, kad 2019 m. gegužės 13 dieną atsakovė nepagrįstai traktuoja, kaip ieškovo šiurkštų darbo pareigų pažeidimą – pravaikštą.

Dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo

Nepaisant to, kad iš trijų atsakovės užfiksuotų ieškovo pravaikštų dienų teismas pagrįstomis pripažįsta tik dvi dienas, tai neturi esminės reikšmės spendžiant šį darbo ginčą, nes pagrindas nutraukti darbo sutartį yra ir viena neatvykimo į darbą visą darbo dieną be pateisinamos priežasties (pravaikštos) diena, t. y. vienas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 1 dalis, 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 58 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Tačiau teismų praktikoje laikoma, kad darbo pareigų pažeidimas (net jei jis būtų šiurkštus) savaime nereiškia, jog vien dėl jo darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo. Darbdavys visais atvejais privalo įvertinti su darbo pareigų pažeidimu susijusias aplinkybes, išklausyti darbuotojo poziciją (DK 58 straipsnio 4 dalis) ir tik nustatęs, kad tam egzistuoja pakankamas pagrindas ir tai būtų proporcinga, nutraukti darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018, 49 punktas, 2019 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130/2019, 34 punktas). 

Remiantis DK 58 straipsnio 5 dalimi, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad atleidžiant ieškovą atsakovė būtų padariusi procedūrinių DK reikalavimų pažeidimų, nes ieškovui buvo suteikta galimybė pasiaiškinti dėl darbo pareigų pažeidimų, kuriais jį kaltino darbdavys, o priimtas sprendimas nutraukti darbo sutartį yra proporcinga pažeidimui priemonė.

 Nors ieškovas teigia, kad buvo atleistas neišklausius jo pasiaiškinimų, o tam jam buvo skirtas neprotingai trumpas laikas, tačiau teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Nustatyta, kad atsakovė 2019 m. balandžio 26 d. registruotu paštu išsiuntė reikalavimą iki 2019 m. balandžio 30 d. pasiaiškinti, kodėl nuo 2019 m. balandžio 17 d. ieškovo nėra ir kodėl jis nėra pasiekiamas darbdaviui. Nors per pasiaiškinimui skirtą laikotarpį ieškovas sirgo, tačiau atsakovei sužinojus, kad ieškovui nuo 2019 m. balandžio 25 d. yra išduotas nedarbingumo pažymėjimas atsakovė, negavusi pasiaiškinimo per nustatytą terminą, jokių sprendimų dėl ieškovo ir nepriėmė kol jis nepasveiko, t. y. neatleido ieškovo, nesudariusi galimybės jam būti išklausytam. 2019 m. gegužės 10 d., kai ieškovo nedarbingumas baigėsi ir ligoninėje buvo gautas ne jo pasiaiškinimas, apie kurio pateikimą ieškovas pripažįsta sužinojęs 2019 m. gegužės 10 d. iš paštu gauto laiško, atsakovė nustatė papildomą terminą pasiaiškinimui pateikti iki 2019 m. gegužės 13 d. 16.30 val. Šį darbdavio reikalavimą ieškovas gavo 2019 m. gegužės 13 d. 13:23 val. (b. l. 25-26). Iš ieškovo 2019 m. gegužės 13 d., 16:23 val. ir 16:28 val. siųstų elektroninių laiškų darbdaviui turinio matyti, kad jis prašė informuoti, ar direktorius sutinka su pakeistu jo darbo grafiku gegužės mėnesį, taip pat reikalavo pateikti jo darbo grafikus balandžio ir gegužės mėn., nurodė, kad su pateikta užduotimi susipažino ir artimiausiu metu pateiks atsakymą, be to prašė informaciją jam išsiųsti registruotu laišku (b. l. 23, 24). Taigi, akivaizdu, kad ieškovas, registruotu paštu gavęs darbdavio reikalavimą pasiaiškinti, jau nuo 2019 m. gegužės 10 d. galėjo tą padaryti kai baigėsi jo nedarbingumas, nes jis nebuvo atleistas be pasiaiškinimo ir galėjo jį pateikti net ir pasibaigus nustatytam terminui su papildomu paaiškinimu dėl savo ligos. Be to, ieškovui buvo suteiktas papildomas terminas pateikti paaiškinimą jau po jo ligos, tačiau jis per šį terminą susirašinėjo su darbdaviu kitais klausimais, reikalavo pateikti praėjusio mėnesio darbo grafiką ir būsimą darbo grafiką, tačiau pasiaiškinimo taip ir nepateikė, termino jam pateikti pratęsti neprašė ir nenurodė, kad jam trūksta laiko pasiaiškinti. Todėl pasiaiškinimo nepateikimas dėl 2019 m. balandžio mėnesio pravaikštų neturi įtakos darbdavio sprendimo atleisti ieškovą dėl šių pravaikštų teisėtumui, kadangi pats ieškovas neteikė pasiaiškinimo, nenurodė darbdaviui priežasčių, kodėl jo negali pateikti, neprašė pratęsti termino jam pateikti. Atsakovė sudarė galimybę ieškovui būti išklaustam, tačiau pastarasis pats nepasinaudojo tokia galimybe, todėl atsakovė nepažeidė DK 58 straipsnio 4 dalies reikalavimo.

Ieškovo pasiaiškinimo pareikalavimo aplinkybės dėl 2019 m. gegužės 13 d. pravaikštos neturi teisinės reikšmės vertinant ieškovo atleidimą už 2019 m. balandžio 17 ir 23 dienų pravaikštas, nes dėl jų atsakovė reikalavo pasiaiškinti atskirai, aukščiau nurodytomis aplinkybėmis.

Vertinant atsakovės sprendimą nutraukti darbo sutartį su ieškovu DK 58 straipsnio 5 dalies kontekste ir atsižvelgiant į ieškovo padarytus darbo pareigų pažeidimus 2019 m. balandžio 17 ir 23 dienomis, teismas pripažįsta, kad atsakovė tinkamai įvertino pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, ieškovo kaltę, jo veikos padarinius, jo elgesį iki pažeidimo ir pažeidimų padarymo metu bei po to, todėl atleidimas iš darbo yra proporcinga pažeidimui priemonė.

Ieškovo argumentai, kad atsakovė dėl jo pravaikštų nepatyrė jokios žalos, nes neketino dalyvauti jokiuose projektuose Europos sąjungos paramai gauti, neketino plėsti paslaugų spektro, todėl su šiais klausimais susijusių užduočių neįvykdymas atsakovei nepakenkė, nesudaro pagrindo pripažinti jo atleidimą iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą neteisėtu. Visų pirma, nurodyti ieškovo argumentai susiję su 2019 m. gegužės 13 d. jam pavestų užduočių neįvykdymu, o jo atleidimą teismas pripažįsta teisėtu, nes tam pakanka padarytų pravaikštų 2019 m. balandžio 17 ir 23 dienomis. Todėl svarbu nustatyti kokią žalą darbdaviui padarė 2019 m. balandžio 17 ir 23 d. pravaikštos, o ne 2019 m. gegužės 13 d. užduočių neįvykdymas. Antra, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tam, kad darbo pareigų pažeidimas būtų kvalifikuotas kaip šiurkštus, nebūtina nustatyti, ar darbdavys patyrė realios turtinės žalos, nes konstatavus, kad darbuotojas padarė formalų teisės pažeidimą ir šiurkščiai pažeidė darbovietės vidaus darbo tvarką, atleidimas iš darbo yra pagrįsta drausminė nuobauda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2017, 15, 29, 30 punktai).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad VšĮ „Lazdijų ligoninė“ direktorius V. Š. ilgą laiką sirgo (nuo 2018-11-16 iki 2019-04-16), o šiuo laikotarpiu ligoninės direktoriaus pareigas ėjo būtent ieškovas. Todėl nuolatiniam vadovui grįžus į darbą visiškai suprantama ir objektyviai buvo būtina kuo skubiau susipažinti su ligoninėje nuveiktais darbais, kad vadovas kaip galima greičiau galėtų priimti reikiamus sprendimus visų jo nebuvimo metu įvykusių įvykių ir pokyčių kontekste, kad galėtų užtikrinti sklandų darbų tęstinumą ar priimti kitokius, jo nuomone, būtinus sprendimus. Tuo tarpu ieškovo neveikimas, nevykdant savo, kaip direktoriaus patarėjo, darbo funkcijų, neįvykdant 2019 m. balandžio 17 d. užduoties ir nepateikiant tokios ataskaitos direktoriui, neabejotinai apsunkina ir prailgina darbdavio vadovo darbą perimant vadovavimą iš ieškovo, t. y. kenkia darbdavio efektyviam darbui. Kita vertus, pravaikštos atveju darbdaviui žalą daro ir tai, kad nėra išnaudojamas be pateisinamos priežasties nedirbančio darbuotojo potencialas, darbdavys negauna darbuotojo darbu sukuriamos pridėtinės vertės iš tokio darbuotojo, nors būtent tam darbuotojai ir yra samdomi. Taigi, realių nuostolių nepadarymas ieškovo veiksmais dar nereiškia, kad atsakovė nepatyrė jokios žalos dėl ieškovo pravaikštų. Minėtos aplinkybės leidžia vertinti dėl ieškovo pravaikštų atsakovės patirtus nepatogumus kaip neturtinę žalą (civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovo padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas sukėlė atsakovei neigiamas pasekmes.

Kasacinis teismas taip pat pabrėžia, kad atleidžiant darbuotoją už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų, kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio  d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2014).     

Šioje byloje nustatyta, kad po to, kai nuo 2019 m. balandžio 16 d. pasibaigė ieškovo įgaliojimai eiti VšĮ „Lazdijų ligoninė“ direktoriaus pareigas ir jis nuo 2019 m. balandžio 17 d. privalėjo dirbti savo tiesioginį darbą direktoriaus patarėjo pareigose, jis iki 2019 m. gegužės 15 d. neįvykdė jokių darbdavio užduočių, nepadėjo direktoriui kuo sklandžiau ir efektyviau perimti darbus po ilgo nedarbingumo laikotarpio, nevykdė jokių savo pareigybės aprašyme nurodytų direktoriaus patarėjo funkcijų ir nepateikė apie tai privalomos ataskaitos darbdaviui, nepateikė paaiškinimų į darbdavio jam siųstus reikalavimus pasiaiškinti kodėl jis nedirba. Nustatyti ieškovo veiksmai patvirtina, kad jis visiškai nebendradarbiavo su į darbą po ligos grįžusiu direktoriumi ir vietoje pagalbos jam, kas ir yra direktoriaus patarėjo darbo esmė, atkakliai stengėsi išeiti atostogų taip ir nesupažindinęs direktoriaus su nuveiktais darbais jo ligos metu. Toks ieškovo požiūris į savo darbo esmę ir į darbdavio interesus, į padarytą pažeidimą ir savo kaltę rodo, kad savo interesus ieškovas laiko svarbesniais nei darbdavio, jis nelinkęs vykdyti darbdavio vadovo nurodymų, nors tai yra jo pareiga. Todėl teismas sprendžia, kad tai sudaro pakankamą pagrindą darbdaviui prarasti pasitikėjimą ieškovu ir atmesti galimybę toliau dirbti su darbo pareigas šiurkščiai pažeidusiu ieškovu. Toks pasitikėjimo praradimas ieškovu ir jo nulemtas atsakovės pasirinkimas nutraukti darbo sutartį pripažintinas proporcinga pažeidimui priemone.

Ieškovo atstovo argumentai, kad pravaikštos nebuvo užfiksuotos jokiu dokumentu, o atleidimo pagrindas įsakyme dėl K. M. atleidimo iš darbo nurodytas netinkamai, nes neįvardinta kuo pasireiškė pažeidimas, yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo pripažinti atleidimo procedūrą neteisėta. Visas tris pravaikštas darbdavys užfiksavo 2019 m. balandžio ir gegužės mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose (DGK bylos b. l. 82-83), o jokie kitokie papildomi dokumentai šiai aplinkybei fiksuoti nėra privalomi. Svarbu, kad kilus ginčui darbdavys įrodė 2019 m. balandžio 17 ir 23 d. pravaikštas, o ne tai kokiais įrodymais tai padaryta. Tuo tarpu argumentas, kad vienintelis dokumentas, kuriuo turi būti nurodomas atleidimo iš darbo pagrindas, privalo būti darbdavio įsakymas nėra pagrįstas jokia įstatymo nuostata. Pagal DK 65 straipsnio 1 dalį, jeigu yra šiame kodekse ar kitame įstatyme nustatyta priežastis, leidžianti pabaigti darbo sutartį, darbdavys priima sprendimą nutraukti darbo sutartį, o pagal DK 65 straipsnio 3 dalį, darbdavio sprendimas nutraukti darbo sutartį ar konstatuoti darbo sutarties pasibaigimą turi būti išreikštas raštu, sprendime nurodoma darbo sutarties nutraukimo pagrindas ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena. Taigi, DK nenumato įsakymo, kaip privalomos ir vienintelės dokumento formos darbo sutarties nutraukimui įforminti.  Ieškovas buvo atleistas 2019 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. LLS-175 „Dėl darbo sutarties nutraukimo“, kuriame nurodyti visi privalomi DK 65 straipsnio 3 dalyje išvardinti duomenys, tame tarpe nurodyta ir kuo pasireiškė šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, t. y. nebuvimu visą darbo dieną darbe be pateisinamos priežasties (b. l. 29-30). Vien tai, kad 2019 m. gegužės 15 d. įsakyme Nr. LLP-110 „Dėl K. M. atleidimo iš darbo“ nėra pakartota kuo pasireiškė šiurkštus darbo pareigų pažeidimas (DGK darbo bylos b. l . 85) nereiškia nei, kad pažeista atleidimo procedūra, nei kad pats įsakymas neaiškus. Šiame įsakyme aiškiai nurodyta, kad jis priimamas vadovaujantis minėtu 2019 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. LLS-175 „Dėl darbo sutarties nutraukimo“, todėl ir įsakyme šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo esmė yra nurodyta, tik ne tiesiogiai ją pakartojant, o duodant nuorodą į minėtą sprendimą, kuris ir yra pagrindinis DK 65 straipsnio 1 ir 3 dalies pagrindu priimtas darbdavio dokumentas dėl darbo sutarties nutraukimo.       

Dėl darbo ginčo išsprendimo iš esmės

Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažįsta, jog ieškovas 2019 m. balandžio 17 ir 23 dienomis neatvyko į darbą visą darbo dieną be pateisinamos priežasties ir taip padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, o atsakovė atleidžiant ieškovą nepadarė procedūrinių DK pažeidimų ir jos priimtas sprendimas nutraukti darbo sutartį yra proporcinga tokiam pažeidimui priemonė, ieškinys atmestinas, nepaisant to, kad 2019 m. gegužės 13 d. pravaikštos darbdavys neįrodė. Pripažinus 2019 m. balandžio 17 ir 23 d. pravaikštas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, dėl kurio atsakovei yra pakankamas pagrindas nutraukti darbo sutartį su ieškovu, pastarojo reikalavimas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei papildomai teismo posėdžio metu iškelti reikalavimai negrąžinti jo į darbą ir pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą, kuriuos teismas galėtų spręsti ir išeidamas už ieškinio ribų nors ir nepriėmė ieškinio dalyko pakeitimo, negali būti tenkinami.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Įstatymas numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Kadangi ieškinys atmetamas, ieškovas neturi teisės gauti savo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovės, kurios naudai priimtas sprendimas. Tuo tarpu atsakovė nepateikė teismui prašymo raštu priteisti išlaidas už advokato pagalbą su šių išlaidų apskaičiavimu bei jų dydį pagrindžiančiais įrodymais, todėl atsakovei jos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, nes jos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Valstybės išlaidas sudaro 7,19 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir jos priteistinos iš ieškovo, nes ieškinys atmetamas, o jis nėra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 268, 270 straipsniais, 

n u s p r e n d ž i a :

Atmesti ieškovo K. M. ieškinį atsakovei VšĮ „Lazdijų ligoninė“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką.

Priteisti iš ieškovo K. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 7,19 Eur (septynis eurus 19 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 ir Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 AB Luminor bank, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mažeikių butų ūkis“; UAB „Mokėjimo termi-nalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ termi-naluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Teisėjas                                                                                                                 Ramūnas Šarka