| Administracinės bylos Nr. A2.9.-111-922/2016 Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00063-2016-1 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.10.8.; 2.14.3. |

VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARIMAS
2016 m. vasario 26 d.
Varėna
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, viešo teismo posėdžio metu išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, teistas, administracine tvarka baustas, nedirbantis,
n u s t a t ė :
P. M. 2015-12-18 d. 22.38 val. Varėnos r. sav., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,50 prom. girtumas) tyčia telefonu žinomai melagingai pranešė apie padarytą nusikalstamą veiką (apie Varėnos r., Merkinės sen. Pastate padėtą sprogmenį) ir iškvietė specialiąją tarnybą, t. y. policiją.
Be to, P. M. 2015-12-17 d. 21.00 val. ir 2016-01-09 d. 23.33 val., Varėnos r. sav., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatyti 1,95 prom. ir 2,35 prom. girtumai) tyčia telefonu žinomai melagingai pranešė apie konfliktus su žmona O. M. ir iškvietė specialiąją tarnybą, t. y. policiją. Tuo P. M. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 186 straipsnyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas P. M. teismo posėdyje nurodė, jog dėl pažeidimų padarymo gailisi, kaltę pripažįsta, paaiškino, jog taip elgiasi tik būdamas neblaivus. Prašė skirtiną nuobaudą išdėstyti keliems mėnesiams, kadangi visos baudos iškarto sumokėti negali, nedirbantis.
Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovas posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai. Prašymų negauta. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo klausimų administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos pareigūnams neturėjo ir sutiko, kad administracinio teisės pažeidimo byla būtų nagrinėjama institucijos atstovui nedalyvaujant.
Teismas išklausė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus ir ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus: administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 55P-50985659-16; Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes; asmens blaivumo testų kvitus; P. M. paaiškinime nurodytas aplinkybes; O. M. paaiškinime nurodytas aplinkybes; Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato pažymas dėl žinomai melagingų specialiųjų tarnybų iškvietimo; Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato finansų skyriaus pažymas dėl patirtų išlaidų. Iš P. M. charakterizuojančių duomenų matyti, kad jis teistas, administracine tvarka baustas, nedirbantis.
Įvertinus visumą aplinkybių, teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė ir P. M. kaltė įrodyta, jo neteisėta veika tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 186 straipsnį, kadangi jis tris karus būdamas neblaivus, tyčia žinomai iškvietė specialiąją tarnybą, t. y. policiją, ir melagingai pranešė apie konfliktus bei nusikalstamą veiką.
Vadovaujantis ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktu atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančią aplinkybe pripažintina tai, kad P. M. dėl savo elgesio gailisi. Administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada turėtų būti skiriama viena ar kita nuobauda, tačiau tais atvejais, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, parenkama turi būti tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant administracinės nuobaudos tikslų, numatytų ATPK 20 straipsnyje. Atsižvelgiant bendrąsias nuobaudų skyrimo taisykles, pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, daroma išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti skiriant P. M. švelnesniąją administracinę nuobaudą – baudą, numatytą ATPK 186 straipsnio sankcijoje. Pagal ATPK 33 straipsnio 2 dalį apėmimo būdu subendrintina galutinė administracinė nuobauda.
Vadovaujantis ATPK 313 straipsniu teismas atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, į paskirtos baudos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų. Atsižvelgiant į P. M. nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad jis dėl savo turtinės padėties neturi galimybių sumokėti visos baudos iš karto, todėl baudos mokėjimas išdėstytinas per trijų mėnesių laikotarpį, mokant kas mėnesį lygiomis dalimis iki visiško baudos sumokėjimo (ATPK 313 straipsnio 3 dalis).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatas pateikė paskaičiavimus, kad dėl melagingo P. M. iškvietimo policijai buvo padarytas 87,52 EUR turtinis nuostolis, prašo juos atlyginti.
ATPK 37 straipsnio 1 dalis įpareigoja kaltininką atlyginti turtinį nuostolį, jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis. Tačiau pažymėtina tai, kad ATPK turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kurio 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, t. y. nukentėjusiojo turtiniai ar kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis arba padaromas neigiamas poveikis neturtiniams interesams (žmogaus sveikatai, gyvybei, garbei ir t.t.).
Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad policijos pareigūnai, reaguodami į melagingus P. M. iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl ko buvo sunaudotas kuras bei tai, kad buvo sutrukdytas pareigūnų darbo laikas, kuris taip pat vertintinas pinigais. Pažymėtina, kad policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tame tarpe ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką <...> (21 straipsnio 1 dalis). Be kita ko, tame pačiame įstatyme nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto, kas reiškia, jog policijos pareigūnų funkcijoms, tame tarpe ir vykimui į įvykio vietą, darbo užmokesčiui ir kt., atlikti lėšas skiria valstybė. Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad policijos pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas, nei asmeninės lėšos, nei asmeninis turtas tiesioginių funkcijų atlikimui nebuvo naudojamas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad dėl melagingo pranešimo į iškvietimą reagavę policijos pareigūnai ar Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė nuostolių, kaip jie suprantami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio prasme, dėl ko galėtų būti pripažinti nukentėjusiu asmeniu ir reikalauti patirtos žalos atlyginimo (žr. Šiaulių apygardos teismo 2015-07-03 nutartį byloje Nr. ATP-279-332/2015).
Vadovaudamasis ATPK 272 straipsniu, 280 straipsniu, 286 straipsniu, 288 straipsniu teismas
n u t a r i a :
pripažinti P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padarius administracinį teisės pažeidimą (2015-12-18), numatytą ATPK 186 straipsnyje, ir skirti jam – 150,00 EUR (vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą.
Pripažinti P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padarius administracinį teisės pažeidimą (2015-12-17, 2016-01-09), numatytą ATPK 186 straipsnyje, ir skirti jam – 100,00 EUR (vieno šimto eurų) baudą.
Subendrinus nuobaudas, už pažeidimus, numatytus ATPK 186 straipsnyje ir 186 straipsnyje, skirti P. M. galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 150,00 EUR (vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą.
Išdėstyti P. M. administracinės nuobaudos – 150,00 EUR (vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudos mokėjimą trijų mėnesių laikotarpiui, mokant kas mėnesį lygiomis dalimis iki visiško baudos sumokėjimo.
Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas- 1001. Mokėjimo nurodymo paskirtyje būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK: 16055212118).
Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos:
Sąskaitos Nr. | Banko kodas | Banko pavadinimas |
(duomenys neskelbtini) | 72900 | AB „Citadele“ bankas |
(duomenys neskelbtini) | 40100 | AB DNB bankas |
(duomenys neskelbtini) | 70440 | AB SEB bankas |
(duomenys neskelbtini) | 71800 | AB Šiaulių bankas |
(duomenys neskelbtini) | 74000 | Danske Bank A/S Lietuvos filialas |
(duomenys neskelbtini) | 21400 | Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius |
(duomenys neskelbtini) | 73000 | „Swedbank“, AB |
(duomenys neskelbtini) | 72300 | UAB Medicinos bankas |
Nesumokėjus visos baudos per nurodytą terminą, bauda bus išieškoma priverstinai ir atsiras prievolė sumokėti vykdymo išlaidas antstoliui.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Varėnos rajono apylinkės teismą.
Teisėja Loreta Janiulytė