PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

(S)

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 17 d.

Panevėžys

             Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Kirsnytė,

sekretoriaujant Dianai Niaurienei,

dalyvaujant  ieškovei, ieškovo J. B. atstovei pagal įstatymą R. B., atstovei advokato padėjėjai O. A., atsakovui R. G., jo atstovui advokatui S. K., institucijos, teikiančios išvadą Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. B. ir J. B. atstovės pagal įstatymą R. B. pareikštą ieškinį atsakovui R. G., institucijai, teikiančiai išvadą Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

              n u s t a t ė :

              Ieškovai R. B. ir J. B. (jo atstovė pagal įstatymą R. B.) pareiškė teismui ieškinį (b.l. 68-72), kuriame prašo iš atsakovo R. G. priteisti 257,30 Eur (888,57 Lt) turtinės ir 2896,20 Eur (10000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo, taip pat patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2013-11-28 d. apie 13.20 val. M. A. gimnazijoje, Laisvės g. 18, Krekenavoje, Krekenavos seniūnijoje, Panevėžio rajone, prieš jos nepilnametį vaiką J. B. buvo panaudotas smurtas, apie tai ji sužinojo iš mokyklos grįžusio sūnaus. Nuvykusi į mokyklą, su mokyklos darbuotojais peržiūrėjo užfiksuotą vaizdo įrašą, iš kurio aiškiai matyti, kaip 2013-11-28d. koridoriuje, kitų mokinių akivaizdoje vyriškis smurtavo prieš jos sūnų, kuris suėmęs ir pakėlęs už kaklo, ranka sūnui sudavė per pakaušį ir grasino žodžiais. Dėl šio įvykio ji kreipėsi į policiją. Atlikus ikiteisminį tyrimą Nr. 76-1-00770-2013 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str., 2014-01-27 d. buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl mažareikšmiškumo ir R. G. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 37 straipsnio tvarka. 2014-01-30 d. Panevėžio miesto apylinkės teismas patvirtino prokuroro prašymą ir vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str., R. G. skyrė baudžiamojo poveikio priemonę - 5 MGL (650) Lt dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 6 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Su tokiu Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu ji nesutiko ir jį apskundė, nes dėl R. G. veiksmų jos sūnus nukentėjo, jam buvo padaryta žala, ji matė, kaip sūnus dėl mokykloje kitų vaikų akivaizdoje įvykusio įvykio išgyvena, tačiau Panevėžio apygardos teismas jos skundą atmetė, palikdamas galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014-01-30 d. priimtą nutartį. P. R. G. neneigė smurtavęs prieš J. B., kai pasiskundė dukra, jis įsiuto, nesusivaldė ir nuėjo į mokyklą. J. B. stovėjo su keliais bendramoksliais, o jis priėjęs sugriebė J. B. už kaklo ir papurtydamas pareikalavo palikti jo dukrą ramybėje, o paleidęs J. B. kaklą, dar smūgiavo delnu per pakaušį. R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog supranta neleistinai pasielgęs. Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų apklausų bei vaizdo įrašo matyti, kad dėl R. G. veiksmų buvo išgąsdinti kiti mokyklos mokiniai, buvo sutrikę ir mokytojai, visa mokykla kalbėjo apie tai, kas įvyko. Liudytojai parodė, kad R. G. dukra pati dažnai konfliktuoja. Tuoj pat po įvykio R. G. dukra persikėlė mokytis į kitą mokyklą. 2013-12-09d., po įvykio praėjus vienuolikai dienų, J. B. apžiūrėjęs teismo med.ekspertas išvadoje Nr. G 1660 /l3 (05) nurodė, kad J. B. kūno išorinių sužalojimų nėra, prieš jį panaudoti fizinio smurto veiksmai galėjo sukelti J. B. fizinį skausmą. Jos sūnus J. B. po įvykio mokykloje namo grįžo labai sutrikęs, skundėsi, kad jam sunku ryti, ilgą laiką negalėjo valgyti. Nors mėlynių jo kakle nebuvo, matė paraudusį kaklą. Sūnus sakė, jog jautė fizinį skausmą, kai rankomis buvo suspaustas kaklas ir suduotas smūgis per galvą, taip pat jam vėliau skaudėjo gerklę rijant. Po įvykio sūnus tapo uždaras, nenorėjo bendrauti, valgyti, nenorėjo eiti į mokyklą, nes bijojo A. G. tėvo. Matydama, kad dėl įvykio jos sūnus labai išgyvena, kreipėsi į Krekenavos pirminės sveikatos priežiūros centrą. Sūnus po apžiūros buvo siunčiamas psichologo konsultacijai Panevėžio mieste. Po pirmos konsultacijos sūnui pasiūlyta metus laiko lankytis pas psichologą, o kad nereiktų važinėti į Panevėžį, pasiūlyta konsultuotis pas mokyklos psichologą. Medikai sūnui rekomendavo kurį laiką nelankyti pamokų, jis buvo atleistas nuo pamokų lankymo, nėjo į mokyklą. Vėliau psichologų nurodymų J. B. konsultacijas lankė pas Panevėžio rajono Krekenavos gimnazijos psichologę. Taip pat lankėsi pas psichiatrą, jam buvo paskirti vaistai. Pavasarį dėl potrauminio streso sutrikimo buvo gydomas Vaikų ligoninėje VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filiale Vaikų reabilitacijos skyriuje Druskininkų „Saulutė", kur jam buvo taikytos medicininės reabilitacijos procedūros, skirti vaistai. Įvykis mokykloje, kur J. B. patyrė smurtą, labai sukrėtė jų šeimą. Visą gyvenimą savo vaikui kūrė saugią aplinką, gerbūvį, rūpinosi jo sveikata. Niekada nesmurtavo prieš savo sūnų ir saugojo jį nuo bet kokių pavojų. Po įvykio mokykloje jos vaikas pasikeitė, tapo uždaras, nepasitikintis savimi, mano, kad vaikas jaučia nesaugumą iki šiol, nes R. G. jam pagrasino jog bus blogai. L. P. davė parodymus, kad mokinys girdėjo, kaip R. G. J. B. sakė: ,,jei dar lysi prie A., užmušiu". J. B. iki šiol reikalingos psichologo konsultacijos. Dėl įvykio turėjo papildomų rūpesčių, tai sukėlė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, privalėjo pasirūpinti, kad vaikui būtų suteikta reikiama medicininė bei psichologinė pagalba. Privalėjo dar daugiau skirti laiko vaikui ir ji pati - savo jėgomis ir lėšomis privalėjo sūnų vežti pas medikus, ikiteisminio tyrimo metu vykti į policijos komisariatą Panevėžio mieste, siekiant nustatyti asmenį, kuris smurtavo prieš jos sūnų. Krekenavoje, kur jie gyvena, medikų nėra, todėl reikėjo važiuoti į Panevėžio miestą, savo automobiliu, pirko benziną. Kad kelionės išlaidos būtų mažesnės, sūnų vežant į ligoninę Vilniaus mieste, važiavo brolio automobiliu, pirkau dyzeliną. Kurui iš viso turėjo 461,28 Lt išlaidų. J. B. gydymo metu buvo skirti ir nekompensuojami vaistais, už kuriuos ji sumokėjo iš viso 85,55 Lt. Gydymosi metu J. B. pirktas maistas kainavo 41,59 Lt. Ji nesutiko su prokuratūros ir teismo sprendimais nutraukti tyrimą dėl R. G. padarytos nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo, rašė skundus, jai buvo reikalinga teisinė pagalba. Už teisinę pagalbą turėjo 300 litų išlaidų. Iš viso dėl atsakovo R. G. veiksmų ji patyrė 888,42 Lt (257,30 eurų) turtinę žalą, šią žalą teismo prašo priteisti iš atsakovo R. G.. Už teisinę pagalbą - procesinių dokumentų surinkimą, surašymą ir suruošimą teismui bei atstovavimą šioje byloje ji patyrė išlaidų - 1200 Lt (347,57 eurų), šias išlaidas taip pat prašo teismo priteisti iš atsakovo R. G.. Nurodė, jog psichinė sveikata J. B. sužalota, iki šiol vaikas jaučia pasekmės. J. B. patyrė didelę psichologinę traumą. Atsakovas net neatsiprašė jų, pasiteisindamas, kad mokykloje vaikai skriaudžia jo dukrą, kad jo dukra jau ilgą laiką mokykloje konfliktuoja su mokiniais, kad verkia, nors dėl to R. G. niekur nesiskundė, nesiėmė iniciatyvos konfliktų išspręsti mokytojų pagalba ar pasikalbėti su vaikų tėvais. R. G. ėmėsi daryti tvarką ir drausminti vaikus smurtu - neteisėtomis priemonėmis.

Teismo posėdžio metu ieškovai R. B. ir J. B. (jo atstovė pagal įstatymą R. B.), atstovė advokato padėjėja O. A. prašė (patikslintą) ieškinį patenkinti ieškinyje nurodytais motyvais.

Atsakovas teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nes jo veiksmus mokykloje išprovokavo neleistinas J. B. elgesys jo dukros A. G. atžvilgiu, jis ne kartą dėl J. B. patyčių matė namuose verkiančią dukrą, tą dieną B. vos dukros nenumetė nuo laiptų, todėl nesusivaldęs atvyko į mokyklą aiškintis. Tai, kad J. B. kūne  teismo medicinos specialistai nenustatė jokių išorinių sužalojimų, rodo, kad R. G. poveikis į nukentėjusiojo kūną nebuvo stiprus. Daugeliui vaikų ir paauglių neretai pasitaiko emocinių sutrikimų, tačiau tai nereiškia, kad dėl to yra kaltas atsakovas. Jo dukra A. G. dėl patyčių mokykloje buvo apsinuodijusi vaistais, ilgą laiką dėl to gydėsi, pagrindinis patyčių iniciatorius būtent ir buvo J. B.. Mano, kad ieškinys dėl 10000 litų neturtinės žalos atlyginimo yra nemotyvuotas, į bylą pateikti kuro pirkimo kvitai, neįrodo, kad būtent tą dieną pirktais degalais buvo važinėta J. B. gydymo reikalais.

Atsakovas R. G. ir jo atstovas teismo posėdyje su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, jog atsakovas labai gailisi dėl savo veiksmų, kuriuos atliko viešoje vietoje, tačiau prašė atsižvelgti, jog jo mergaitė buvo terorizuojama B. ir jo draugų per visus mokslo metus, dėl ko dukra prisigėrė vaistų, ją erzino, su dukra niekas mokykloje nenorėjo bendrauti, iš mokyklos dukra grįždavo apsiverkusi, psichinis smurtas mergaitės atžvilgiu tęsėsi. Atlyginti neturtinės žalos atsakovas nesutinka, tačiau sutinka padengti ieškovės turėtas išlaidas 2000 Lt sumoje.

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (b.l. 24), kurioje nurodė, kad neprieštarauja R. B. prašymams dėl žalos atlyginimo, nes vertinant atsakovo elgesį nepilnamečio atžvilgiu, neatmetama neigiamo poveikio galimybė vaiko psichologinei savijautai ar asmenybės raidai.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, bylai pateiktų dokumentų matyti, kad prieš J. B., gim. 1999-07-24, kurio interesais ieškovė, jo motina, kaip įstatyminė atstovė, yra pareiškusi ieškinį, 2013-11-28 d. apie 13.20 val. M. A. gimnazijoje, Laisvės g. 18, Krekenavoje, Krekenavos seniūnijoje, Panevėžio rajone, buvo panaudotas smurtas, t.y. koridoriuje, kitų mokinių akivaizdoje R. G. suėmęs ir pakėlęs už kaklo, ranka  sudavė per pakaušį J. B., grasino jam žodžiais (b.l. 9). Apie įvykį vaiko mama – ieškovė pranešė policijai. Atlikus ikiteisminį tyrimą Nr. 76-1-00770-2013 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str., 2014-01-27 d. buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl mažareikšmiškumo ir R. G. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 37 straipsnio tvarka. 2014-01-30 d. Panevėžio miesto apylinkės teismas patvirtino prokuroro prašymą ir vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str., R. G. skyrė baudžiamojo poveikio priemonę - 5 MGL (650) Lt dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (b.l. 9). Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 1660/l3(05) nurodyta, kad J. B. kūne išorinių sužalojimų nėra, prieš jį panaudoti fizinio smurto veiksmai galėjo sukelti J. B. fizinį skausmą (b.l. 11). Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad J. B. buvo diagnozuotas potrauminis streso sutrikimas (F43.1), nepatikslintas obsesinis kompulsinis sutrikimas (F42.9), nepatikslintas fobinis nerimo sutrikimas (F40.9)(b.l. 19, 20, 21). J. B. 2013-12-16 šeimos gydytojo siuntimu lankėsi individualiai psichologinei konsultacijai po patirto streso, rekomenduotas tęstinis psichologinės būsenos stebėjimas (b.l. 14). 2014-02-26 Psichologinio įvertinimo išvadoje Nr. SR-59 (b.l. 16-17) nurodyta, kad mokinys J. B. patiria didelius emocinius sutrikimus, vyrauja nerimastinga ir kartais net depresyvi nuotaika, o tai kartais paveikia vaiko fizinę savijautą, miego kokybę, mokinys turi socialinių gebėjimų, geba užmegzti ir palaikyti tarpasmeninius santykius, bendraujant nėra linkęs naudoti agresyvius veiksmus.

Šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai, bylai pateikti dokumentai patvirtina, kad 2013-11-28 d. apie 13.20 val. mokyklos - M. A. gimnazijos, Laisvės g. 18, Krekenavoje, Krekenavos seniūnijoje, Panevėžio rajone, koridoriuje, viešoje vietoje kitų mokinių akivaizdoje R. G. suėmęs ir pakėlęs už kaklo, ranka  sudavė per pakaušį J. B., gim. 1999-07-24, grasino jam žodžiais, nes prieš įvykį lipant mokyklos laiptais, jis paragino A. G. eiti greičiau, o ši apie tai pranešė tėvui (b.l. 9). Tokie R. G., kaip suaugusio asmens, veiksmai prieš nepilnametį (tuo metu jam buvo 14 m) yra nepateisinami, nes kaip matyti, ne konfliktinėje situacijoje R. G. elgėsi neadekvačiai, nesant jokios grėsmės, spontaniškai, nesiskaitydamas su elementariomis moralės bei elgesio normomis mokyklos koridoriuje matant ir kitiems asmenims – mokiniams, ko pasekoje nepilnametis patyrė nemažus išgyvenimus, stresą, didelę psichologinę traumą, kurį tai laiką jautė fizinį skausmą, po įvykio vaikas buvo išsigandęs, negalėjo valgyti, jam skaudėjo gerklę ryjant, padidėjo jo emocinis jautrumas, kurį tai laiką buvo atleistas nuo pamokų lankymo, vaikas tapo uždaras, daugiau laiko praleisdavo prie kompiuterio, nenorėjo eiti į mokyklą, bijojo bendrauti, iki šiol bijo sutikti R. G., pakeitė mokyklą, ką teisme patvirtino liudytoju apklaustas nepilnamečio geriausias draugas L. P., berniukas tapo nepasitikintis savimi, jaučia nesaugumą iki šiol, vaikui buvo reikalinga psichologo, psichiatro pagalba, buvo paskirti vaistai, dėl potrauminio streso sutrikimo vaikas gydėsi Vaikų ligoninėje VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filiale Vaikų reabilitacijos skyriuje Druskininkų ,,Saulutė“, buvo taikytos medicininės reabilitacijos procedūros, skirti vaistai. Dėl įvykio ieškovė – nepilnamečio mama R. B. turėjo papildomų rūpesčių, tai sukėlė jai nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, nes ji privalėjo pasirūpinti, kad vaikui būtų suteikta reikiama medicininė bei psichologinė pagalba, ji turėjo dar daugiau skirti laiko vaikui, savo jėgomis ir lėšomis privalėjo sūnų vežti pas medikus, ikiteisminio tyrimo metu vykti į policijos komisariatą Panevėžio mieste, siekiant nustatyti asmenį, kuris smurtavo prieš jos sūnų. Dėl visų išsakytų argumentų, teismas daro išvadą, kad išvardintos neigiamos pasekmės, ieškovų išgyvenimai, nepatogumai kilo dėl neteisėtų atsakovo R. G. veiksmų prieš nepilnametį J. B., t.y. dėl R. G. veiksmų (netinkamo elgesio), kurie buvo įvertinti ir baudžiamąja tvarka, yra priežastinis ryšis, todėl ieškovų patirta neturtinė žala turi būti atlyginta (CK 6.247 str., 6.285 str.). Nors atsakovas teigia, jog netinkamai pasielgė dėl to, kad pats nepilnametis jos dukros atžvilgiu netinkamai elgėsi, ją erzino, pastoviai užgauliojo, dėl ko dukra net buvo prisigėrusi vaistų, tačiau teismo nuomone, nagrinėjamu atveju atsakovo nurodyta aplinkybė jokiais būdais nepateisina jo poelgio, nes problemą dėl mokinių patyčių mokykloje turi spręsti mokykla, t.y. joje atsakingi asmenys, byloje taip pat nėra objektyvių duomenų, kad atsakovas apie J. B. patyčias mokykloje A. G. atžvilgiu buvo informavęs pedagogus ar kitus atsakingus asmenis. Teisme liudytoja apklausta soc. pedagogė V. M. parodė, jog jai nėra žinoma, kad J. B. konfliktavo su A. G..

           Lietuvos Respublikos Konstitucijos  30 straipsnio 2 dalyje nustatyta  ne asmens teisė gauti  žalos atlyginimą, o  įstatymus  leidžiančio valstybės  organo pareiga  įstatymu  reglamentuoti  asmeniui padarytos  materialinės  ir moralinės (neturtinės) žalos  atlyginimą.  Žalos, tiek turtinės, tiek neturtinės, atlyginimo pagrindus, dydį  ir būdus nustato Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę.  CK 6.250 str. 1d.  nurodyti neturtinės žalos požymiai taikytini fiziniam asmeniui, tai  fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita teismo įvertinta pinigais. Pagal šiame  straipsnyje įtvirtintą  prezumpciją neturtinė žala  atlyginam visais atvejais, kai ji padaryta  asmens sveikatai. Teisės aktuose  sveikata siejama  ne tik su  ligų ar  fizinių defektų  nebuvimu, bet ir su psichine  bei  dvasine asmens gerove: Lietuvos Respublikos  sveikatos  sistemos įstatymo  2 straipsnyje nurodyta, kad sveikata  – asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė. Lietuvos Respublikos  psichikos sveikatos  priežiūros įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad psichikos sveikata  - natūrali žmogaus asmenybės būsena, kuri turi būti saugoma arba grąžinama  sutrikimų bei ligų atveju. Taigi, vadovaujantis minėtais įstatymais bei teisės aktais, kuriuose apibrėžiamos ligos ir kiti sveikatos sutrikimai, nuostatomis, teisė reikalauti neturtinės žalos  atlyginimo  gali būti įgyvendinama  siejant neturtinę žalą  ne tik su fiziniais defektais, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Neturtinė žala padaroma  nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta  pinigine kompensacija  siekiama ne nubausti  žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti  dėl neteisėtų veiksmų  nukentėjusiam asmeniui  atsiradusias negatyvias  pasekmes. Teismas nustatydamas neturtinės  žalos dydį, atsižvelgia į žalą padariusio asmens kaltę, jos formą, tyčia ar neatsargumas.

           Bylos duomenimis, įrodyta, kad atsakovo R. G. veiksmai nepilnamečio atžvilgiu buvo tyčiniai, pavartotas smurtas nepilnamečiui sukėlė neigiamas pasekmes, vaikas patyrė didelį stresą, didelius emocinius išgyvenimus, dėl ko jam buvo suteikta medicininė bei psichologinė pagalba, gulėjo ligoninėje, vaikas vartojo vaistus apie metus laiko, ką teisme nurodė pats nepilnametis, todėl laikytina, kad esant tokioms pasekmėms neturtinė žala priteistina, tačiau prašomas priteisti dydis mažintinas atsižvelgiant taip pat į paties nepilnamečio veiksmus iki įvykio – jis pats netinkamai elgėsi mokykloje R. G. nepilnametės dukters atžvilgiu, nėra duomenų, kad dėl R. G. pavartoto smurto nepilnamečiui išsivystė kokia tai rimta psichinė liga (ar kitoks sveikatos sutrikimas), šiuo metu nepilnametis išrašytų vaistų jau nebevartoja, nuo įvykio jau praėjęs nemažas laiko tarpas, kaip teisme D. B. draugas L. P. parodė, jog D. apie įvykį jau nebeprisimena, visos šios aukščiau išdėstytos aplinkybės teismui neduoda pagrindo manyti, jog R. G. veiksmai ateityje neigiamai paveiks nepilnamečio vaiko psichologinei savijautai, asmenybės raidai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, taip pat vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurie yra vertybiniai kriterijai, sudarantys galimybes  teismui kiekvienoje  byloje spręsti  žalos atlyginimo klausimą, nes įstatymų leidėjas  negali kiekvienai  faktinei situacijai  sukurti specialios taisyklės  ar sprendimo varianto (CK 1.5 str.), taip pat atsakovo turtinę padėtį – matyti, kad jis yra dirbantis, todėl prašoma priteisti neturtinė žala mažina iki 600 Eur.

            Dėl turtinės žalos atlyginimo. Ieškovai iš atsakovo R. G. prašo priteisti 257,30 Eur (888,57 Lt) turtinės žalos – kelionės išlaidoms atlyginti, kurui - 461,28 Lt, vaistams 85,55 Lt, už maistą - 41,59 Lt, už teisinę pagalbą atliekant ikiteisminį tyrimą - 300 Lt. Šioje dalyje ieškinys taip pat tenkintinas iš dalies. Teismas sutinka su ieškovės paskaičiuotomis išlaidomis kurui, nes matyti, kad gydymas buvo tęsiamas, automobiliu ne kartą reikėjo vykti ir už gyvenamosios vietos ribų, todėl tikėtina, jog susidarė 461,28 Lt dydžio išlaidos, su 85,55 Lt išlaidomis vaistams teismas taip pat sutinka, šios išlaidos yra pagrįstos, gydymas buvo tęsiamas, atsakovas jų neginčija, tačiau teismas nesutinka su prašoma priteisti suma už pirktą maistą - 41,59 Lt, nes į bylą pateikti kvitai/čekiai nepatvirtina, jog vaikui buvo pirktas pagerintas maistas. Taip pat nepriteistina 300 Lt suma už teisinę pagalbą atliekant ikiteisminį tyrimą dėl R. G. pavartoto smurto, nes iš į bylą pateikto kvito Nr. 740311 (b.l. 22) nematyti, kokios teisinės paslaugos R. B. buvo suteiktos, nėra nurodytas bylos numeris, R. B. 2014-02-18 O. A. sumokėjo kvite nurodytą sumą, tačiau tą pačią dieną 2014-02-18 buvo priimta Panevėžio apygardos teismo nutartis (b.l. 8), kuria buvo atmestas R. B. skundas ir nematyti, kad tame teismo posėdyje dalyvavo R. B. atstovė/O. A., taip pat atsižvelgiama ir į aukštesnių instancijų poziciją apie galimybę atlyginti baudžiamojoje byloje patirtas išlaidas CPK tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 13 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-331/2008; Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimas c.b. Nr. 2A-747-436/2014). Tokiu būdu priteistina iš atsakovo  546,83 Lt (158,37  Eur) suma turtinei žalai atlyginti.

Kadangi ieškovų ieškinys tenkintinas iš dalies (24 proc.), iš atsakovo R. G. proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 22,75 Eur žyminio mokesčio, 4,66 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ieškovei – 83,41 Eur teisinei pagalbai atlyginti (LR CPK 88, 92, 93, 96, 98 str.).

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 268, 270 str.,

n u s p r e n d ė :

        Ieškinį tenkinti iš dalies.

             Priteisti iš R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 158,37 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus 37 euro ct) turtinės žalos ir 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

             Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

  Priteisti R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 83,41 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus 41 euro ct) atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei: 22,75 Eur žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660), 4,66 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660).

                            Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

            Teisėja                                                                                                                        Ingrida Kirsnytė