Pranešėjas E. Misiūnienė              Civilinė byla Nr. e2S-350-524/2015

Teisėja M. Valiulytė              (Proceso Nr. 2-06-3-13369-2014-0)

              Procesinio sprendimo kategorijos

(S)

                                                                             122.4.; 129.17.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. vasario 5 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. C. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. C. prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys V. A., V. K., antstolė B. T., ir

n u s t a t ė:

pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui L. C., priklauso 1/2 dalis jos sutuoktinio V. K. gaunamo darbo užmokesčio. Nurodė, kad išieškotoja V. A. netinkamai ir nesąžiningai įvykdė antstolės patvarkymą ir prašė nustatyti tik skolininko turto dalį jo sutuoktinės gaunamose pajamose, nepagrįstai ir neteisėtai preziumuojant, kad skolininko pajamos yra jo asmeninė nuosavybė. Taip pat nurodė, kad antstolės patvarkymas įvykdytas iš dalies ir suinteresuotas asmuo L. C. įgijo teisę kreiptis į teismą su prašymu nustatyti, kad jai priklauso 1/2 dalis suinteresuoto asmens V. K. gaunamo darbo užmokesčio, ir tokiu būdu išvengti nepagrįsto išieškojimo iš jos turto dalies.

Suinteresuotas asmuo V. A. atsiliepimu į pareiškimą prašo pareiškimą atmesti ir sustabdyti civilinę bylą, iki kol įsiteisės Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-868-676/2014.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-12-12 nutartimi pareiškėjos prašymo netenkino. Teismas nustatė, jog pareiškėja L. C. yra skolininko sutuoktinė, jai nėra užvesta vykdomoji byla, nėra vykdomas išieškojimas, ji nėra skolininkė, todėl jai nėra taikoma LR CPK 666 str. 1 d. nuostata, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą. Išnagrinėjęs suinteresuoto asmens V. A. prašymą dėl bylų sustabdymo, teismas konstatavo, kad prašyme nurodytos civilinės bylos yra skirtingų teisenų, pobūdžio ir sukelia skirtingas teisines pasekmes, todėl nėra teisinio pagrindo nagrinėjamą bylą stabdyti.

Pareiškėja L. C. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, t. y. teisėja Milda Valiulytė pareiškėjos prašymo nagrinėti neturėjo teisinio pagrindo. Nurodo, kad teismas nustatė skolininko turto dalį pareiškėjos, kaip skolininko sutuoktinės, gaunamose pajamose, bet nenustatė jos turto dalies skolininko gaunamose pajamose. Dėl minėtos priežasties mano, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

Atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo V. A. prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teisėja Milda Valiulytė pareiškėjos prašymą išnagrinėjo pagrįstai, o pareiškėjos nurodytas procesinio sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindas nagrinėjamu atveju netinka, nes neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pažymi, kad pareiškėja neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo, nes nėra skolininkė, yra tik skolininko sutuoktinė. Pabrėžia, kad pareiškėjos prašyme išdėstytos aplinkybės buvo išanalizuotos, įvertintos civilinėje byloje Nr. P2-417-889/2014, joje priimtas galutinis procesinis sprendimas, jis yra įsiteisėjęs, todėl antrą kartą nagrinėti tas pačias aplinkybes nėra teisinio pagrindo.

Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis).

Pareiškėja savo atskirajame skunde nurodo, kad byla pagal pareiškėjos prašymą išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, t. y. teisėja Milda Valiulytė pareiškėjos prašymo nagrinėti neturėjo teisinio pagrindo. Nurodytą aplinkybę pareiškėja grindžia tuo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. P2-417-889/2014 pagal pareiškėjos V. A. prašymą suinteresuotiems asmenims L. C., V. K., antstolei B. T. dėl skolininko turto dalies bendrąja nuosavybe esančiame turte nustatymo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą, šios teisės tinkamas įgyvendinimas būtų reikalauti, kad bylą išnagrinėtų teisėtos sudėties teismas, t. y. nebūtų pažeisti CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatyti reikalavimai, ir kad byla būtų išnagrinėta teisėjo, turinčio įstatymo nustatyta tvarka suteiktus įgaliojimus. Taigi tam, kad būtų tinkamai įgyvendinti CPK 2 straipsnyje įtvirtinti civilinio proceso tikslai, procese turi būti užtikrintas teisės į tinkamą teismo procesą principo teisingas įgyvendinimas, t. y. byla turi būti išnagrinėta teisėtos sudėties teismo, kuris būtų sudarytas atsižvelgiant į Konstitucijos ir įstatymų reikalavimus. Teismų praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad jeigu byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, tai yra pagrindas pripažinti, kad apeliacinės instancijos teisme iš viso nebuvo tinkamo teismo proceso, todėl neteisėta teismo sudėtis yra absoliutus ir besąlygiškas pagrindas panaikinti teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Operos vaistinė“ v. UAB „Tamro“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-117/2007; 2010 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga sporto mokykla „Atžalynas“ v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-122/2010; 2010 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Revinė“ v. UAB „Vaivorykštė“, bylos Nr. 3K-3-251/2010; kt.).

Iš byloje esančios medžiagos ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. P2-417-889/2014 pagal pareiškėjos V. A. prašymą suinteresuotiems asmenims L. C., V. K., antstolei B. T. dėl skolininko turto dalies bendrąja nuosavybe esančiame turte nustatymo. 2014-07-03 nutartimi pareiškėjos prašymas tenkintas visiškai – nustatyta, kad skolininkui V. K. priklauso 1/2 turto dalis jo sutuoktinės L. C. pajamų, gaunamų iš jos darbo teisinių santykių, ir 1/2 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), turto savininkai turi teisę turtu naudotis bendrai. Minėta teismo nutartis Klaipėdos apygardos teismo 2014-10-29 nutartimi pakeista, pareiškėjos V. A. prašymas dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo tenkintas iš dalies: nustatyta, kad suinteresuotam asmeniui V. K. priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės L. C. gaunamo darbo užmokesčio. Minėtas Klaipėdos apygardos teismo procesinis sprendimas yra galutinis, įsiteisėjęs. Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014-10-29 nutartimi pareiškėjos V. A. prašymas buvo išnagrinėtas iš esmės, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-03 nutartis pakeista, bet ne perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nutartį panaikinus. Pareiškėja teigia, kad teisėja Milda Valiulytė turėjo nusišalinti CPK 65 str. 1 d. 6 p. pagrindu. Pažymėtina, kad pagal CPK 65 str. 1 d. 6 p. teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, jeigu jis dalyvavo priimant sprendimą byloje žemesniosios ar aukštesniosios instancijos teisme arba šioje byloje dalyvavo kaip liudytojas, ekspertas, prokuroras, valstybės ar savivaldybės institucijos atstovas. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo teigti, jog teisėja Milda Valiulytė neturėjo teisės nagrinėti pareiškėjos L. C. prašymo. Minėtas prašymas iki šiol išnagrinėtas iš esmės minėtos teisėjos nebuvo. Minėto prašymo iš esmės nenagrinėjo ir Klaipėdos apygardos teismas. Klaipėdos apygardos teismas 2014-10-29 nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės spręsti klausimą dėl V. K. darbo užmokesčio dalies priklausymo L. C., nes tokio reikalavimo, bylą nagrinėjant pirmąja instancija, pareikšta nebuvo.

Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas apeliantės nurodytas aplinkybes dėl pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo absoliutaus negaliojimo laiko nepagrįstomis, todėl atmeta. Konstatuotina, kad absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

Pareiškėja atskirajame skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, jog L. C. taip pat priklauso dalis V. K. gaunamo darbo užmokesčio, todėl turėjo būti nustatyta skolininko turto dalis jo gaunamose pajamose.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į jo asmeninį turtą, į jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 str. nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-484/2005). CPK 667 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.

Pažymėtina, kad teismas gali nustatyti vieno sutuoktinio dalį visoje bendrojoje jungtinėje nuosavybėje tik nustatęs visą turimą ir valdomą sutuoktinių turtą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas civilinėje byloje Nr. P2-417-889/2014, nustatydamas, kad skolininkui priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės darbo užmokesčio, nenustatė, kokį turtą turi ir valdo skolininkas asmeninės nuosavybės teise bei koks turtas yra įgytas kaip sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Pažymėtina, kad bylose, susijusiose su šeimos santykiais, teismas privalo būti aktyvus, siekdamas teisingai išspręsti bylą, turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, turi patikslinti byloje dalyvaujančių asmenų pareigą įrodinėti bei turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 str. 1 ir 3 d.). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, privalėjo nustatyti skolininko turto dalį visoje bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Vien tai, kad pareiškėjas prašė nustatyti tik skolininko dalį jo sutuoktinės gaunamame darbo užmokestyje, dar nereiškia, kad teismas neturėjo nustatyti viso skolininko ir jo sutuoktinės (pareiškėjos) turimo ir valdomo turto ir nustatyti skolininko dalį visoje bendrojoje nuosavybėje.

Kaip minėta civilinėje byloje Nr. P2-417-889/2014, pirmosios instancijos teismas skolininko turto dalies visoje bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatė. Tačiau minėtoje byloje galutiniam procesiniam sprendimui įsiteisėjus, apeliacinės instancijos teismas šioje byloje neturi teisės pasisakyti dėl kitoje byloje priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal CPK 667 str. 1 d. su prašymu dėl skolininko turto dalies nustatymo į teismą gali kreiptis ne tik išieškotojas, bet ir bendrosios nuosavybės dalyviai. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad pareiškėja pagrįstai kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį visoje bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą atmetė, skolininko turto dalies visoje bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatė, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, neišsiaiškino bylai svarbių aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto dalies nustatymą bendrojoje nuosavybėje, privalėjo pareikalauti, kad pareiškėja pateiktų duomenis apie visą bendrai valdomo turto masę. Anksčiau paminėtus klausimus išspręsti iš esmės pagal byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, kadangi byla iš esmės būtų nagrinėjama beveik visa naujais aspektais, o tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis naikintina ir klausimas dėl skolininko turto dalies nustatymo perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų apeliantės ir suinteresuoto asmens argumentų pagrįstumo, nes tai nebeturi reikšmės teisiniam rezultatui šioje byloje.

Vadovaudamasis LR CPK 335–339 str., teismas

n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėja                                                                                    Erika Misiūnienė