Byla Nr. T-247-543/2020
Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00271-2010-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.1.9.1; 2.5.14.1
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. liepos 14 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja I. K.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. birželio 17 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam Ž. Ž. patvirtinimo klausimą.
Teismas
n u s t a t ė :
Ž. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šiuo metu atliekantis terminuoto laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, nuteistas:
1. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 245 straipsnį, 253 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 302 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, paskirta galutinė subendrinta 10 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė;
Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendžiu pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 12 d. nuosprendis, taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, 2 punktą, 4 dalį, paskirta galutinė subendrinta 12 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė;
2. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 233 straipsnio 3 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 5 dalies 2 punktą, 9 dalį, paskirta galutinė subendrinta 12 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2011 m. gegužės 1 d., bausmės pabaiga – 2023 m. balandžio 28 d.
2020 m. birželio 17 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau ir – Komisija) priimtu nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarė taikyti nuteistajam Ž. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija savo nutarime nurodė, jog šiuo metu nuteistasis yra atlikęs 3/4 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, per visą bausmės atlikimo laiką, nors ir buvo baustas, tačiau šiuo metu nuobaudos negaliojančios, paskutinė nuobauda skirta 2017 metais. Yra paskatintas 10 kartų už nepriekaištingą elgesį. Praeityje nuteistajam yra taikytas lygtinis paleidimas, sąlygų nepažeidė. Šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Optimistiškai žvelgia į ateitį, pasitiki savimi. Jeigu būtų taikomas lygtinis paleidimas, nuteistasis planuoja įsidarbinti, turi gavęs įvairių pasiūlymų. Planuoja vykti gyventi su šeima, turi pastovią gyvenamąją vietą. Bausmės atlikimo metu siekia prasmingo užimtumo, mokėsi Profesinio rengimo centre, įgijo keletą specialybių. Dalyvavo ne tik privalomose, bet ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, dalyvauja projekte „Žalioji oazė“ ir kitose užimtumo veiklose. Taip pat dalyvavo ir baigė Priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenų reabilitacijos programą. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuosekliai žemėjo nuo 66 balų ir šiuo metu vertinama 40 balų, iš jų 25 statiniai, kurių pokytis neįmanomas. Balai mažėjo, kadangi stebimi teigiami pokyčiai nuteistojo turimų elgesio problemų atžvilgiu: jis geba koncentruotis struktūruotoje aplinkoje, valdyti savo impulsus. Nuteistasis suvokia, kad kompanionų įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu. Jis reiškia norą būti pilnaverčiu visuomenės nariu, suvokia poreikį gyventi pagal visų priimtas ir pripažintas vertybes. Komisija, visapusiškai įvertinusi nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, pastangas spręsti turimas problemas, sprendė, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog nuteistasis Ž. Ž. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leido konstatuoti, jog lygtinai paleidus jį iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.
Komisijos nutarimą atsisakoma patvirtinti.
2019 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2264 (toliau – Įstatymo) pagrindu nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo šiuo metu aktualūs BVK 157 straipsnio, reglamentuojančio lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų, pakeitimai. Tačiau pirmiau minėto Įstatymo 75 straipsnio 4 dalis numato, jog <...> Sprendimai dėl iki 2020 m. birželio 30 d. teismui perduotų tvirtinti kitų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos priimami neatsižvelgiant į tai, už kokią nusikalstamą veiką ar kokia bausme asmuo yra nuteistas. Šiuo atveju Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam Ž. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos buvo pateiktas tvirtinti teismui dar iki 2020 m. birželio 30 d., todėl ir teismo sprendimas dėl šio nutarimo turi būti priimtas neatsižvelgiant į tai, už kokią nusikalstamą veiką ar kokia bausme Ž. Ž. yra nuteistas.
Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusi BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcija numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
Taigi iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo, teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti <...>.
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis Ž. Ž. jau yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (du trečdalius paskirtos bausmės), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, o tai sudaro tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui taip pat būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką.
Šiuo metu nuteistojo Ž. Ž. nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 40 balų pagal OASys, tačiau itin artima vidutinei (41-99 balai). Prieš tai buvusio vertinimo metu rizika buvo įvertinta 44 balais, taigi nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai sumažėjo tik 4, todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi bei ženkli pažanga mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį, ir leidžianti pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokia nuteistojo pažanga nenustatyta. Teismo vertinimu, jau vien tai, kad iš nustatyto nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos 40 balų net 15 balų yra dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu gali pakeisti, o jo nusikalstamo elgesio rizikos balų simbolinis pasikeitimas nuo prieš tai buvusio vertinimo nepatvirtina esminių jo elgesio pokyčių ir nerodo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika vis dar išlieka vidutinė, todėl siekiant jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo institutą, turėtų būti nustatyta akivaizdi bei ženkli jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, sudaranti pagrindą manyti, kad nuteistasis ateityje nuosekliai laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, pagrindžiamu žemiau šioje nutartyje, nuteistasis tokios pažangos vis dar nepadarė.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog šios bausmės vykdymo metu nuteistasis mokėsi, įgijo vidurinį išsilavinimą, kelias profesines kvalifikacijas, buvo skatintas, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, yra lankomas pasimatymų metu, užsiima joga, pasitiki savimi. Nors visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau vien jos negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įvertinti aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistojo padaryta pažanga yra akivaizdi ir ženkli.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis turi įgijęs vidurinį išsilavinimą, suvirintojo, staliaus bei apdailininko specialybes. Šiuo metu nuteistasis nei mokosi, nei dirba. Iki bausmės vykdymo pradžios nuteistasis taip pat nedirbo, jo paties teigimu, prieš įkalinimą jis pragyveno iš neoficialių pajamų (automobilių prekyba, automobilių plovimo paslaugos). Ž. Ž. teigė, kad laisvėje jis yra oficialiai dirbęs vadybininku įvairiose įmonėse, tačiau pokalbio metu jis negalėjo įvardinti nei buvusių darboviečių pavadinimų, nei jose išdirbtų laikotarpių, kas duoda pagrindą kritiškai vertinti nuteistojo nurodomą darbinę patirtį. Tuo tarpu darbinės patirties stoka socialinio tyrimo išvadoje nurodyta kaip nuteistojo kriminogeninis veiksnys. Nuteistasis anksčiau buvo pateikęs Komisijai (duomenys neskelbtini) pažymą, patvirtinančią galimybę jam įsidarbinti paleidus lygtinai, tačiau prieš šį Komisijos posėdį tokių duomenų jis nepateikė, todėl manytina, kad visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo motyvacija darbui, be to, vertinant tą aplinkybę, jog laisvėje jis nevengė ir nelegalaus darbo, abejotina ir tuo, kad, būdamas laisvėje, nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis. Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad anksčiau pateikta (duomenys neskelbtini) pažyma nėra teisiškai įpareigojanti bei negarantuoja, kad paleistas lygtinai nuteistasis realiai įsidarbins bei turės legalų pragyvenimo šaltinį, tuo labiau, kad jo paties požiūris į darbą pataisos namuose kelia abejonių ir leidžia spręsti, kad jis išėjęs į laisvę nesieks įgyti pajamų neteisėtais būdais. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė dėl pažymų (pranešimų) apie nuteistųjų įdarbinimą deklaratyvumo (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-1257-6658/2016, 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 1S-1123-634/2016, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-1022-317/2017).
Kaip minėta, vertinant, ar nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą, yra svarbios nuteistojo rodytos pastangos pasitaisyti ir jo elgesys viso bausmės atlikimo metu. Nuteistasis turi dešimt paskatinimų, bet jis buvo ir baustas drausmine tvarka (iš viso net vienuolika kartų), ir nors drausminės nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau tai, kad nuteistasis pažeidinėjo bausmės atlikimo tvarką, jį charakterizuoja neigiamai ir rodo, jog jo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo išskirtinai pavyzdingas. Paskutinė nuobauda nuteistajam paskirta 2017 m. sausio 29 d. (už mobilaus ryšio telefono turėjimą). Nuteistasis drausmine tvarka buvo baustas ir už itin šiurkščius pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus – administracijos nurodymų nevykdymas, mobilaus ryšio priemonių turėjimas, alkoholio bei narkotinių medžiagų vartojimas ir pan. Nors visos nuteistajam paskirtos drausminės nuobaudos šiuo metu jau yra nebegaliojančios, tačiau vien jų buvimo faktas bei pobūdis neleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu. O vien ta aplinkybė, jog nuteistasis šiuo metu jau turi 10 paskatinimų, sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, vėlgi negali būti išskirtinai sureikšminta, nes atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę nuteistasis turėtų būti suinteresuotas visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją.
Teismo vertinimu, nuteistojo padaryti drausmės pažeidimai, įvertinus nusikalstamų veikų, už kurių padarymą jis atlieka bausmę, pavojingumą ir išlikusius kriminogeninius veiksnius, neduoda pagrindo spręsti apie nuteistojo elgesio teigiamus pokyčius. Iš Socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, kad nuteistajam būdingas tų pačių klaidų kartojimas neįvertinant ankstesnio patyrimo, susitelkiant daugiau į tiesioginį atlygį, minimalizuojant galimas neigiamas pasekmes. Teismas pažymi ir tai, kad nuteistasis Ž. Ž. pagal nuosprendį turi atlyginti didelius civilinius ieškinius, tačiau tikslių duomenų apie jų atlyginimą nepateikė. Šios finansinės prievolės taip pat stipriai sunkins jo integraciją į visuomenę ir dabartinę darbo rinką, be to turimų finansinių įsipareigojimų egzistavimas gali paskatinti nuteistąjį vengti legalaus darbo bei oficialių pajamų, o tai jis darė ir iki šios bausmės vykdymo pradžios.
Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, kad nusikaltimai nuteistojo yra padaryti bendrininkų grupėje, tuo tarpu nuteistojo gyvenimo stilius ir draugai vis dar išlieka kriminogeniniu veiksniu. Dalį nusikalstamų veikų nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose kartą buvo baustas už marihuanos vartojimą ir du kartus – už alkoholio vartojimą, kas rodo, kad psichiką veikiančių medžiagų jis nevengė vartoti net ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad remiantis bylos duomenimis matomas nuteistojo savęs gynimas, kaltės minimalizavimas ir net neigimas.
Vertinama ir tai, kad nuteistajam Komisijos nutarimo priėmimo metu buvo likę atlikti 2 metai 10 mėnesių 11 dienų laisvės atėmimo bausmės. Tuo tarpu, teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismo vertinimu, tam, kad būtų taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, likus pakankamai didelei neatliktos bausmės daliai, lyginant su atliktąja bausmės dalimi, nuteistojo pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius bei keičiant savo elgesį tinkama linkme turi būti akivaizdi ir nekelianti abejonių. Šiuo atveju nėra duomenų, pakankamų vertinti nuteistojo pažangą kaip akivaizdžią ir nekeliančią abejonių. Pažymėtina, kad yra svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikaltimus darantis asmuo būtų nubaustas adekvačia bausme, kuri paveiktų nuteistąjį tiek, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Tai ypač svarbu kontekste tos aplinkybės, kad šiuo metu nuteistasis atlieka jam paskirtą galutinę subendrintą 12 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę už vieno baudžiamojo nusižengimo, dviejų nesunkių, dviejų apysunkių, vieno sunkaus ir vieno labai sunkaus nusikaltimų padarymą (BK 11 straipsnis). Realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka jau nebe pirmą kartą. Šios aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo didelį jo pavojingumą visuomenei, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį itin stipriai paveiktų bei kardinaliai įtakotų nuteistąjį bei jo elgesį, jog jis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Padarytų nusikalstamų veikų skaičius, įvairovė, tyčinis pobūdis bei sunkumas rodo itin didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog visos praeityje jam paskirtos kriminalinės bausmės bei anksčiau teismo parodytas pasitikėjimas, taikant tiek bausmės vykdymo atidėjimo, tiek ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutus, esmingai neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, kadangi jis ir toliau įžūliai darė naujas nusikalstamas veikas, tarp kurių yra net sunkus ir labai sunkus nusikaltimai. Paminėtos aplinkybės yra svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo rodomas pastangas šiems veiksniams pašalinti, juolab, kai ir šiuo metu ankstesni teisės pažeidimai vis dar išlieka nuteistojo kriminogeniniu veiksniu.
Įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas nagrinėjamos bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, jog Komisija tik vienpusiškai įvertino nuteistojo Ž. Ž. asmenybę, jo elgesį ir mąstymo pokyčius, nutylėdama nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis ir atvirkščiai – pernelyg išskirdama vien tik teigiamus. Teismas daro išvadą, jog nuteistasis vis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jis nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri yra itin artima vidutinei. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam ir negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Komisijos nutarimą atsisakoma tvirtinti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 7 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. birželio 17 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam Ž. Ž..
Nutartis per septynias dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.
Teisėja I. K.