Administracinė byla Nr. I-4202-281/2014
Proceso Nr. 3-61-3-07065-2013-7
Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 59; 74.
(S)

SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014-06-10
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Spruogio ir Nijolės Sušinskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. J. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, ir Vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir valstybinės pensijos dalies priteisimo.
Išnagrinėjęs bylą, teismas
n u s t a t ė :
pareiškėjas L. J. 2013-11-20 teismui padavė skundą, prašydamas: 1) panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-11-06 sprendimo Nr. 1D-9933(11) dalį, kuria atsisakyta išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl pensijos nepriemokos grąžinimo ir atsisakyta išmokėti pensijos nepriemoką; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką – 4329,50 Lt už 2010-01-01 iki 2012-08-31; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-6).
Pareiškėjas nesutinka su jam paskirtos valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dydžio sumažinimu ir Vidaus reikalų ministerijos atsisakymu nagrinėti jo pateiktą prašymą. Nurodo, kad apie pensijos sumažinimą sužinojo tik gavęs ginčijamą atsakovės raštą. Pareiškėjo nuomone, trejų metų skundo padavimo terminas skaičiuotinas nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo įsigaliojimo 2012-09-21. Mano, kad šiuo atveju yra pagrindas priteisti jam susidariusią pensijos nepriemoką.
Per teismo posėdį pareiškėjas prašė skundą tenkinti.
Atsakovės Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, ir Vidaus reikalų ministerija (toliau – VRM) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą arba bylą nutraukti (b. l. 18).
Nurodė, kad pareiškėjas skundą galėjo paduoti per 6 mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, t. y. iki 2013-03-21, skaičiuojant nuo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo dienos, 2012-09-21. Pareiškėjas šį terminą praleido, dėl to jo prašymą atsisakytina nagrinėti. Be to, apskundimo terminas praleistas ir pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 2 d. Tuo atveju, jei skundas būtų tenkinamas, prašo atidėti sprendimo vykdymą iki 2014-02-01.
Teismo posėdyje atsakovės nedalyvavo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.
Skundas tenkintinas.
Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjui buvo paskirta ir mokama 811,75 Lt dydžio valstybinė pareigūnų ir karių pensija, tačiau ji, vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 ir 5 str. nuostatomis, nuo 2010-01-01 iki 2012-09-01 buvo mokama perskaičiuota (b. l. 10).
2012-02-06 Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriuo prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintos Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatas, kuriomis dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems senatvės valstybinių pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos daugiau vien dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu. Nutarimas įsigaliojo 2012-09-21.
2013-10-08 pareiškėjas kreipėsi į VRM, prašydamas išmokėti susidariusią valstybinės pareigūnų ir karių pensijos nepriemoką (b. l. 8). VRM 2013-11-06 raštu Nr. 1D-9933-(11) informavo pareiškėją, kad pagrindo išmokėti pensijos nepriemoką nėra (b. l. 9).
Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas teisėtumo.
1994 m. gruodžio 13 d. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 12 str. 1 d. nustatyta, kad pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija <...>.
2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – Laikinasis įstatymas), kuris, išskyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Pagal minėto įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą <...>.
Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija) nustatyta, kad šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, rentų buvusiems sportininkams, dirbantiems kūno kultūros ir sporto srityje, kompensacinių išmokų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams bei šalpos kompensacijų gavėjams, kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas.
Laikinojo įstatymo 5 str. neteko galios 2012-09-01.
Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“ konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2010 m. spalio 26 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja Konstitucijos 48 str. 1 d.
Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d.
Remiantis Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str., 107 str., Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus pripažinti kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų – Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės – teisės aktus prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams, pirmiausiai Konstitucijai, tai reiškia šių aktų teisinės galios panaikinimą bei jų pašalinimą visam laikui iš Lietuvos teisės sistemos. Tai, kad tuo metu, kai pareiškėjui buvo mokama sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis adm. byloje Nr. A-575-1831/2011).
Nustatyta, kad pareiškėjui buvo mokama 811,75 Lt dydžio valstybinė pareigūnų ir karių pensija, kuri, atsižvelgiant į pareiškėjo draudžiamųjų pajamų dydžius nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d., buvo perskaičiuota pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę (b. l. 10). Kaip minėta, Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatos pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Dėl to pareiškėjui, taikant šias nuostatas, minėtu laikotarpiu susidarė 4329,50 Lt nepriemoka.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pabrėžė, kad jog suinteresuoti asmenys dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismą privalo kreiptis per 3 metų procesinį terminą, o skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.
Nustatyta, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs 3 metų skundo padavimo terminą, todėl teismas 2013-11-22 nutartimi pasiūlė pareiškėjui prašyti atnaujinti skundo padavimo terminą ir pateikti įrodymus dėl termino praleidimo (b. l. 15-16). Įvertinus pareiškėjo pateiktą prašymą, 2013-12-11 nutartimi šis terminas buvo atnaujintas (b. l. 25-26).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-07-23 nutartyje adm. byloje Nr. A552-2747/2012 dėl teisėjų valstybinės pensijos nepriemokos pažymėjo, kad šios pensijos dalis iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neišmokėta ne dėl teisėjams valstybinę pensiją mokančios institucijos – Nacionalinės teismų administracijos – kaltės, nes „pastaroji teisėtai taikė iki 2010 m. lapkričio 16 d. galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai“, dėl to neišmokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje teismas daro išvadą, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis – 4329,50 Lt priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM.
Pareiškėjas skunde prašo panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-11-06 sprendimo Nr. 1D-9933(11) dalį, kuria atsisakyta išnagrinėti jo prašymą ir išmokėti pensijos nepriemoką. Nors priimdama ginčijamą sprendimą Vidaus reikalų ministerija iš esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip, tačiau teisėtumo principui prieštarautų tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra Konstitucijai prieštaraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebūtų pašalintas iš teisės sistemos. Dėl to minėta sprendimo dalis naikintina.
VRM prašo pensijos perskaičiavimo kompensavimą atidėti. Civilinio proceso kodekso 284 str., kuris pagal analogiją yra taikomas ir administracinių bylų teisenoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-844/2010), numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė teismui argumentų, kad sprendimo vykdymas sukels ypatingai neigiamas pasekmes atsakovams, taip pat kad neatidėjus pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymo bus pažeisti teisingumo ir protingumo principai bei iš esmės paneigta sprendimo efektyvaus vykdymo galimybė. Dėl to prašymas pensijos perskaičiavimo kompensavimą atidėti atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d., dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėja minėtų duomenų nepateikė, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų nesprendžiamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str.,
n u s p r e n d ė:
pareiškėjo L. J. skundą tenkinti.
Panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-11-06 sprendimą Nr. 1D-9933(11) apimtimi, kuria atsisakyta pareiškėjui L. J. išmokėti neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. taikymo.
Priteisti L. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 – 4329,50 Lt (keturis tūkstančius dvidešimt devynis litus penkiasdešimt centų).
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Mefodija Povilaitienė
Ernestas Spruogis
Nijolė Sušinskienė