Civilinė byla Nr. e2A-808-480/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16500-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.6; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.3.1.14; 3.3.1.20

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 28 d.

Kaunas

Kauno

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimo ir 2020 m. vasario 13 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3-717/2020 pagal ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nacionalinis ortopedijos centras“ dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nacionalinis ortopedijos centras“ 3 330,78 Eur sumą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

2.       Ieškinyje nurodė, kad UAB „Nacionalinis ortopedijos centras“ yra ortopedinė įmonė, su kuria Valstybinė ligonių kasa sudaro sutartį vieneriems kalendoriniams metams dėl apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėms.  Analogiška sutartis buvo sudaryta ir 2015 m. Ortopedijos techninių priemonių kompensavimą reglamentuoja Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti apmokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-234 „Dėl valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Taigi minėto aprašo ir tarp šalių sudarytos sutarties pagrindu Valstybinė ligonių kasa atsakovei apmokėdavo už apdraustiesiems pagamintų ir išduotų ortopedijos techninių priemonių gamybos ir pritaikymo išlaidas. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus 2015 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 1K-118 Valstybinės ligonių kasos ir teritorinės ligonių kasos specialistams buvo pavesta kartu su (duomenys neskelbtini) sąjungos deleguotomis ekspertėmis atlikti atsakovės avalynės kokybės patikrinimą. Atlikus patikrinimą ir gavus eksperčių išvadas, 2015 m. birželio 15 d. buvo surašyta patikrinimo pažyma Nr. 7K-355, prie kurios buvo pridėtos ir avalynės eksperčių išvados. Ekspertės prieš pradėdamos darbą pasirašė 2015 m. gegužės 8 d. nešališkumo deklaracijas. Ši kontrolės procedūra buvo atliekama vadovaujantis Valstybinės ligonių kasos direktoriaus 2014 m. sausio 21 d. įsakymu nr. 1K-10 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Kontrolės tvarkos aprašas). 2015 m. liepos 20 d. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus įsakymu buvo sudaryta ekspertizės komisija patikrinimo dokumentams ir įmonės pateiktiems paaiškinimams įvertinti ir atlikti ekspertizę bei surašyti galutinį kontrolės procedūros dokumentą – ekspertizės pažymą (2015 m. birželio 15 d. patikrinimo pažyma Nr. 7K-355). Patikrinimo rezultatai Valstybinės ligonių kasos sudarytos ekspertizės komisijos posėdyje buvo svartyti 2015 m. rugpjūčio 11 d. Posėdyje dalyvavo įmonės direktorius D. R.. Po šio posėdžio surašyta 2015 m. rugpjūčio 12 d. ekspertizės pažyma Nr. 7K-471. Ekspertizės pažymos 10.6 punkte buvo nurodyta, kad 14 pacientų buvo aplankyta namuose 32 ortopedinės techninės priemonės patikrintos vietoje. Buvo nustatyta, kad visais atvejais išduota serijiniu būdu pagaminta ortopedinė avalynė (priliejant padą prie avalynės išviršio, nurodant avalynės dydį) ortopedinė avalynė, kuri neatitinka pagal užsakymą gaminamai ortopedinei avalynei keliamų reikalavimų. Teisės aktų nustatyta tvarka įmonė ir Valstybinė ligonių kasa sudaro sutartį dėl ortopedijos techninių priemonių individualiai gaminamų pagal užsakymą. Valstybinė ligonių kasa nėra įsipareigojusi apmokėti serijiniu būdu gaminamų priemonių, todėl įmonė išduodama serijinius gaminius pažeidė sutartį ir aprašą (3.3 papunktį, 5 ir 19 punktus), reglamentuojantį ortopedijos techninių priemonių kompensavimą. Ekspertizės komisija rėmėsi avalynės eksperčių pateiktomis išvadomis. Ortopedijos įmonės pateikti rašytiniai ir posėdžio metu išsakyti žodiniai paaiškinimai eksperčių išvadų nepaneigė. Pažeisti sutarties 1.3, 3.14, 3.22 punktai. Žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui 2 340,44 Eur. Taip pat ekspertizės pažymoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) lopšelyje–darželyje (duomenys neskelbtini) buvo patikrinta 17 pacientų išduoti 34 vienetai ortopedinės avalynės. Visais atvejais išduota serijiniu būdu pagaminta (avalynė su neišimamais įdėklais, kurie nebuvo individualūs, analogiškos konstrukcijos, nurodant avalynės dydį) ortopedinė avalynė, kuri neatitiko pagal užsakymą gaminamai ortopedinei avalynei keliamų reikalavimų. Ekspertizės komisija rėmėsi avalynės eksperčių pateiktomis išvadomis. Ortopedijos įmonės pateikti rašytiniai ir posėdžio metu išsakyti žodiniai paaiškinimai eksperčių išvadų nepaneigė. Buvo pažeisti sutarties 1.3 ir 3.14 punktai. Žala PSDF biudžetui 990,34 Eur. Į kontrolės procedūras pasitelktų specialistų išvados aiškiai parodė, kad patikrinimo metu patikrinta avalynė nebuvo pagaminta individualiai. Atsakovė įgijo neteisėtai PSDF biudžeto lėšas, nes į Ortopedijos informacinę sistemą pateikė informaciją apie gaminius, kuriuos neva pagamino individualiai. Tai, kad atsakovė išdavė ne individualiai pagamintą ortopedijos avalynę, kaip buvo susitarta sutartyje, o serijinius gaminius, nesukelia prievolės kompensuoti šių priemonių iš PSDF biudžeto. Valstybinė ligonių kasa neturėjo pareigos apmokėti ne pagal užsakymą pagamintų gaminių įsigijimo išlaidas, todėl visų gaminių, kurie buvo serijinės gamybos, išlaidos negalėjo būti apmokėtos ir visa šių užsakymų suma priskirtina žalai PSDF biudžetui. Valstybinės ligonių kasos reikalavimas dėl 3 330,78 Eur žalos PSDF biudžetui atlyginimo buvo grindžiamas tuo, kad atsakovė tikrinimo laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. vasario 28 d. išdavė apdraustiesiems ortopedinę avalynę pažeisdama tarp šalių sudarytos sutarties ir teisės aktų reikalavimus. Žalos atsiradimą nulėmė įmonės neteisėtų veiksmų išduodant teisės aktų (Aprašas) ir tarp šalių sudarytos sutarties reikalavimų neatitinkančią avalynę apdraustiesiems, pažeidžiant sutarties 1.3, 3.14 ir 3.22 punktus. Tokie veiksmai tiesiogiai sąlygojo žalos atsiradimą, nes tokia avalynė negalėjo būti apmokėta PSDF biudžeto lėšomis. Žalos dydis buvo paskaičiuotas atsižvelgiant į Ortopedijos informacinėje sistemoje įmonės pateiktus duomenis. Padaryta žala paaiškėjo būtent kontrolės procedūrų metu tikrinant užsakymų duomenis ir išduotą avalynę. Ieškovė nurodė, kad visi nurodyti argumentai pagrindžia, jog tarp padarytos PSDF biudžetui žalos ir neteisėtų atsakovės veiksmų yra priežastinis ryšys. Ieškovė dublike papildomai nurodė, kad atsakovės teiginiai, jog Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų asociacijos (toliau – Asociacija) raštas nukreiptas būtent prieš atsakovę nebuvo pagrįsti, nes minėtame rašte buvo minimos kelios įmonės ir pacientų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis problemos (kitos įmonės taip pat buvo tikrintos). Valstybinė ligonių kasa, kaip įstaiga sudariusi sutartį dėl pacientų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą užtikrinti, kad įmonės išduotų kokybiškas ir teisės aktų reikalavimus atitinkančias priemones pacientams. Tam, kad būtų įsitikinta, jog įmonės išduoda kokybiškas ir teisės aktų reikalavimus atitinkančias priemones ir yra skirtos kontrolės procedūros. Tai, kokiu būdu atsakovė pagamindavo avalynę, nulemdavo, ar bus apmokama / neapmokama už ją iš PSDF biudžeto. Atsakovei nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir gaminant serijiniu būdu avalynę, bet gaunant apmokėjimą kaip už individualiai pagamintą avalynę, buvo padaryta žala PSDF biudžetui. Nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovės teiginiais, kad ekspertės V. J. ir K. Ž. neturėjo kompetencijos įvertinti, ar atsakovės gaminama avalynė buvo pagaminta serijiniu būdu ar individualiai, ar įvertinti avalynės sudedamųjų dalių kokybės. Minėtos ekspertės, turinčios patirties vertinant avalynės ir odos standartus, turėjo pakankamai kompetencijos surašyti išvadas ir konstatuoti, kad atsakovės pacientams išduota avalynė buvo pagaminta serijiniu būdu. Dėl atsakovės kaltinimų eksperčių šališkumu ieškovė taip pat nesutiko, kadangi minėtos ekspertės Valstybinei ligonių kasai pateikė pasirašytas nešališkumo deklaracijas, kuriose jokių duomenų apie giminystės ryšius su nurodytais atsiliepime asmenimis nėra nurodyta. Eksperčių nešališkumo deklaracijos ir jų turima kompetencija, ieškovės nuomone, buvo pakankamas pagrindas laikyti jų išvadas pagrįstomis ir motyvuotomis.

3.       Atsakovė UAB „Nacionalinis ortopedijos centras“ atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės atsakovės naudai patirtus nuostolius ir žalą dėl neteisėto dalinio veiklos sustabdymo. Atsiliepime į ieškinį nurodo, kad 2015 m. sausio 8 d. įmonė gavo Valstybinės ligonių kasos ekspertinę pažymą Nr. 7K-13, kurioje buvo konstatuojama, kad tiriant įmonės veiklą už 2014 m., jokių trūkumų nebuvo nustatyta ir rekomenduota toliau tęsti veiklą, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, tačiau 2015 m. gegužės 6 d. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus įsakymu Nr. 1K-118 buvo inicijuotas neplaninis įmonės patikrinimas. Patikrinimo pagrindas – įmonės konkurentų suburtos asociacijos (Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų asociacija, toliau – Asociacija) raštas, kuriame buvo teigiama, kad, neva pacientai skundžiasi įmonės gaminama ortopedine avalyne. Įmonei pareikalavus iš Valstybinės ligonių kasos pateikti pacientų skundus, kurių pagrindu Asociacija ir Valstybinė ligonių kasa inicijavo neplaninį įmonės patikrinimą, Valstybinės ligonių kasos buvo pateiktas vienintelis (duomenys neskelbtini) sąjungos pirmininkės pasirašytas raštas, kuriame ne tik nepaminėtas įmonės pavadinimas, bet ir nėra jokio skundo dėl ortopedinės avalynės kokybės. Tuo būdu Valstybinė ligonių kasa inicijavo neplaninį įmonės patikrinimą su įmone konkuruojančių ortopedijos įmonių asociacijos rašto, kuriame akivaizdžiai iškraipomos faktinės aplinkybės, pagrindu. Atsakovė nurodė, kad nekvestionuoja fakto, jog Valstybinė ligonių kasa, vykdydama sveikatos priežiūros paslaugų kontrolę, įtarus, jog yra medicinos prietaisų neatitiktis, turi teisę kreiptis į specialistus turinčius teisę atlikti medicinos prietaisų atitikties vertinimą, tačiau įstatymų nustatyta tvarka Valstybinė ligonių kasa privalėjo kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Akreditavimo tarnyba) ar kitas paskelbtas (notifikuotas) įstaigas, kurios teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę atlikti medicininių prietaisų atitikties vertinimą. Valstybinė ligonių kasa, peržengdama savo kompetencijos ribas, savavališkai ir neteisėtai sudarė medicinos prietaisų atitikties vertinimo komisiją ir tuo būdu pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnį, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36 straipsnyje reglamentuotą ūkio subjektų veiklos priežiūros funkcijų atskyrimo principą, Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kitus teisės aktus, reglamentuojančius atitikties vertinimo procedūras. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus 2015 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 1K-118 ortopedinės avalynės kokybės vertinimui buvo paskirtos (duomenys neskelbtini) fakulteto ekspertės V. J. ir K. Ž. pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktus. Nei (duomenys neskelbtini) fakultetas, nei personaliai V. J. ir K. Ž. nebuvo gavę Akreditavimo tarnybos generalinio direktoriaus raštiškų įgaliojimų atlikti medicinos prietaisų atitikties vertinimą ir / ar leidimo atlikti medicinos prietaisų techninės būklės tikrinimą (Akreditavimo tarnybos nuostatų 10.26 punkto reikalavimas). (duomenys neskelbtini) universitetas nebuvo įtrauktas į Akreditavimo tarnybos generalinio direktoriaus 2003 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. T1-143 „Dėl įgaliojimų suteikimo atlikti medicinos prietaisų atitikties įvertinimą“ patvirtintą Medicinos prietaisų atitikties įvertinimo įstaigų sąrašą ar kitais teisės aktais nebuvo įgijęs medicinos prietaisų paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos statuso. Tuo būdu, sudarant ortopedinės avalynės vertinimo ekspertų komisiją ir ekspertų komisijai vykdant pavestus uždavinius, Valstybinės ligonių kasos direktorius, (duomenys neskelbtini) fakulteto dekanas A. V., V. J. ir K. Ž. vykdė neteisėtą veiklą. Atsakovė taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sąjunga savo veiklos pobūdžiu niekaip nesusijusi su medicininių prietaisų atitikties vertinimu, todėl (duomenys neskelbtini) sąjungos pirmininkės pateiktos personalijos (V. J. ir K. Ž.) ortopedinės avalynės atitikties vertinimui atlikti neturėjo jokio teisinio ar loginio pagrindo. Lygiai taip pat buvo nesuprantamas ir neteisėtas Valstybinės ligonių kasos kreipimasis į (duomenys neskelbtini) sąjungą, kad būtų rekomenduotos ortopedinės avalynės ekspertės, kai teisės aktų nustatyta tvarka Valstybinė ligonių kasa turėjo kreiptis į Akreditavimo tarnybą. Įmonė raštiškai pateikė faktą, kad (duomenys neskelbtini) sąjunga kaip tiesioginės ir netiesioginės naudos (parama ir kitos formos) gavėja buvo susijusi su Asociacija, kuri inicijavo įmonės neplaninio patikrinimo procesą ir Asociacijai priklausančiose įmonėse dirba ortopedinės avalynės atitikties vertinimą atlikusių asmenų giminės. (duomenys neskelbtini) sąjungos pirmininkės rašto pagrindu buvo inicijuotas neplaninis įmonės patikrinimas ir ta pati pirmininkė rekomendavo asmenis, kurie turėjo atlikti ortopedinės avalynės atitikties vertinimą. Valstybinei ligonių kasai, kuriai kasmet pateikiami visų ortopedijos įmonėse dirbančių specialistų sąrašai, V. J. ir K. Ž. giminystės faktai buvo žinomi, tačiau tendencingai nebuvo vertinami. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus 2013 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1K-68 patvirtinto Ortopedijos techninių priemonių funkcijų techninio aprašymo 8.8 ir 8.15 punktuose buvo aiškiai nurodyti reikalavimai, susiję su medicininėmis diagnozėmis. V. J. ir K. Ž. neturi medicininių diagnozių vertinimui privalomo medicininio išsilavinimo ir atitinkamos specialybės gydytojo licencijos, todėl pagal savo kvalifikaciją negalėjo atlikti ortopedijos techninių priemonių atitikties vertinimo techniniam aprašymui, todėl jų kompetencija, vertinant įmonės gaminamų ortopedijos gaminių atitiktį techninio aprašymo 8.7, 8.8 ir 8.15 punktų reikalavimams, buvo nepakankama. Tikrintų ortopedinių priemonių vertinimo ataskaitoje nei prie vienos iš fotografijose pateiktų ortopedinių techninių priemonių nebuvo pridėtas ir įvertintas individualus paciento pasirašytas ir gydytojo patvirtintas Pareiškimas dėl pagaminto pagal užsakymą medicinos prietaiso (toliau – Pareiškimas). Ekspertės nevertino Pareiškimo ir avalynės atitikties, todėl atitikties vertinimo pažymoje pateikta nuoroda, kad avalynės vertinimas atliktas pagal Valstybinės ligonių kasos direktoriaus 2013 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1K-68 patvirtintą Ortopedijos techninių priemonių funkcijų techninį aprašymą, buvo klaidinanti ir pagal nuorodą kildinamos serijinės gamybos išvados buvo taip pat klaidinančios. Norint nustatyti individualiai ortopedinei avalynei keliamus reikalavimus, reikia įvertinti paciento diagnozę ir pėdos deformaciją, bei žinoti, kaip ir kokius konstrukcinius ortopedinės avalynės sprendimus taikyti pėdos deformacijai koreguoti, ir tik tada kildinti reikalavimus individualiai ortopedinei avalynei. V. J. ir K. Ž. tokios kvalifikacijos, praktinės patirties ar teisinių įgaliojimų tai atlikti neturėjo, todėl ekspertizės komisija, priimdama nutarimą, negalėjo vadovautis V. J. ir K. Ž. avalynės vertinimo išvadomis. Tikrintų ortopedinių priemonių vertinimo ataskaitoje pateikta nuotrauka (Vaikiškos avalynės įdėklas), kuri niekaip nebuvo susijusi su įmonės gaminama produkcija. Įmonėje gaminamoje vaikiškoje avalynėje įdėklai buvo tvirtinami klijuotiniu būdu. Norint nufotografuoti įdėklo vidinę dalį, reikėjo įdėklą atplėšti. Jei ekspertės atplėšė ortopedinės avalynės įdėklą, tai sugadindamos avalynę, jos pažeidė gydytojo pacientui skirtą gydymą arba jos pateikė kitos įmonės gaminamos produkcijos fotografiją. Atsakovė nurodė, kad Valstybinė ligonių kasa sąmoningai klaidino teismą, kad apmokėjus įmonei už ortopedinius gaminius, buvo padaryta žala PSDF biudžetui. Net ir padarius prielaidą, kad įmonės produkcija pacientams buvo netinkama, žalos PSDF biudžetui nebuvo padaroma, kadangi už ortopedinius gaminius apmokama pagal rinkos logikos dėsniais nepaaiškinamą apmokėjimo sistemą, kur yra unikali tuo, kad už visas ortopedines technines priemones apmokama suma kiekvieną mėnesį yra stabili. Taigi ar visos ortopedijos įmonės pagamins daug ortopedinių gaminių ar mažai, PSDF biudžeto dalis, kuri skirta apmokėti už ortopedinius gaminius, išlieka praktiškai ta pati, o skirsis tik apmokėjimo už ortopedijos priemonę koeficientas (kintamas balas). Taigi visoms ortopedijos įmonėms pagaminus daug ortopedinių priemonių, krenta apmokėjimo už ortopedinį gaminį koeficientas (kintamas balas) ir už tą patį ortopedinį gaminį kiekvienai ortopedijos įmonei sumokama mažesnė pinigų suma. Ortopedijos įmonėms pagaminus mažiau ortopedinių gaminių, kyla apmokėjimo koeficientas (kintamas balas) ir už ortopedinį gaminį gaunama suma (ir pelnas) ženkliai išauga. 2015 m. Valstybinės ligonių kasos sprendimu sustabdžius įmonės veiklą, ortopedinės avalynės kintamo balo vertė padidėjo nuo 0,42 iki 0,98, o tai reiškė, kad nežiūrint ilgų pacientų laukimo eilių, daugiau nei du kartus sumažėjo gavusių ortopedinę avalynę pacientų skaičius ir iki aštuonių kartų padidėjo konkuruojančių įmonių pelnai. Dėl šios priežasties atsakovė manė, jog Valstybinė ligonių kasa atstovavo ne pacientų, kurie dėl ortopedinių gaminių užsakymų ribojimo blogiau buvo aprūpinami ortopedinėmis techninėmis priemonėmis, o su įmone konkuruojančių ortopedijos įmonių interesus. Apmokėjimo sistemos suvokimas paaiškina, kad įmonei pagaminus daugiau produkcijos, PSDF biudžetas visiškai nepatyrė jokios žalos, nes tiek prieš Valstybinės ligonių kasos neteisėtą įmonės veiklos sustabdymą, tiek po jo PSDF biudžeto pinigų suma ortopediniams gaminiams išliko praktiškai ta pati. Taigi žala PSDF biudžetui nebuvo padaryta, tačiau iki veiklos sustabdymo buvo aptarnauta daugiau pacientų kokybiškais ortopediniais gaminiais, o po sustabdymo – mažiau. Po įmonės veiklos sustabdymo buvo padaryta akivaizdi žala pacientams, kurie turėjo mažiau galimybių gauti ortopedinę avalynę, tačiau šioje situacijoje (duomenys neskelbtini) sąjunga pretenzijų Valstybinei ligonių kasai neturėjo. Valstybinė ligonių kasa sąmoningai klaidino teismą, nuslėpdama juridinį faktą, jog buvo atliktas objektyvus ir teisėtas ortopedinės avalynės atitikties vertinimas. Po Valstybinės ligonių kasos ekspertizės komisijos priimto ekspertinio nutarimo Valstybinė ligonių kasa kreipėsi į Akreditavimo tarnybą, kad dėl serijinės gamybos būtų panaikinta įmonės pagal užsakymą gaminamų notifikuotų ortopedijos techninių priemonių AD5-1, AD5-2 ir AD3-2 registracija. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsniu, Akreditavimo tarnyba atliko įmonės gaminamos ortopedinės avalynės atitikties vertinimą už 2015 m. vasario mėn. laikotarpį (Valstybinės ligonių kasos neplaninio patikrinimo komisija taip pat vertino šį laikotarpį). Akreditavimo tarnyba 2015 m. lapkričio 11 d. pateikė Valstybinei ligonių kasai atsakymą Nr. D2-12776- (5.9) „Dėl ortopedinės avalynės“, kuriame buvo nurodoma, kad nepakanka duomenų teigti, jog tikrintos ortopedinės avalynės gamybos tipas buvo serijinis. Pateiktame triplike atsakovė nurodė tapačius argumentus, kurie buvo išdėstyti atsiliepime į ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno 

5.       Teismas nustatė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovė būtų pagaminusi nekokybišką produkciją ir dėl to apdraustieji klientai būtų reiškę pretenzijas.

6.       Teismas padarė išvadą, kad tame pačiame tyrimo akte yra keletas prieštaraujančių teiginių, o kodėl priimta išvada, jog avalynė buvo pagaminta serijiniu būdu, detaliai neaptarta.

7.       Teismas sprendė, kad ant avalynės užfiksuoti tam tikri skaičiai – tai nerodo ir nereiškia, kad ta avalynė neatitiko individualių pacientų poreikių.

8.       Teismas nurodė, kad tyrimo akte nebuvo tirta ir įvardinta kokie duomenys nurodomus faktus, kad įdėklai nepritaikyti individualiai pėdai (nes jie abiems kojoms yra analogiški), įrodo, t. y. nebuvo pasisakoma apie konkretaus paciento diagnozę, pėdų matavimus, netgi apie atskirus įdėklus ortopedinėje batų poroje matavimus, bei konstatavo, kad ši išvada akte nėra pagrįsta faktiniais tyrimo duomenimis.

9.       Teismas padarė išvadą, kad ekspertizę atlikusios ekspertės nebuvo laisvos dėl savo išvadų, nes jas kontroliavo kitas asmuo – Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas – kuris visiškai nesusijęs su paskirtosios ekspertizės atlikimu.

10.       Dėl to, kad akto išvadose bei eksperčių žodiniuose pasisakymuose teismo posėdžio metu buvo neaptartų ir nepašalintų prieštaravimų, ir dėl to, kad aktą patvirtino į ekspertizės atlikimą neįtrauktas asmuo, teismas akto nelaikė objektyviu įrodymu byloje.

11.       Teismui siekiant atlikti pakartotinį ekspertinį pagamintos avalynės tyrimą, abu vertintojai tiek Valstybinė ligonių kasa, tiek Akreditavimo tarnyba kategoriškai pasisakė, jog atlikti tokį tyrimą nėra jokių realių galimybių, kad nebus išlikusi 2015 m. vasario mėn. pagaminta ortopedinė avalynė arba, jeigu ji ir bus išlikusi – dėl jos nusidėvėjimo nebus įmanoma atlikti objektyvią ekspertizę, todėl teismas vadovavosi tik tais įrodymais, kuriuos šalys buvo pateikusios nagrinėjamoje byloje.

12.       Teismas nelaikė objektyviu nenuginčytinu įrodymu, įrodančiu ieškinio pagrįstumą, ieškovės pateikto patikrinimo akto ir jo pagrindu surašytos ekspertų išvados.

13.       Teismas sprendė, jog ieškovė žalos atsiradimo sąlygų nesiekė įrodinėti, bei nepateikė teismui įrodymų apie tai, kad ji atsakovei už 2015 m. vasario mėn. pagamintą produkciją buvo sumokėjusi prašomą priteisti žalos atlyginimą.

14.       Kauno

15.       Teismas sprendė, kad 2020 m. vasario 4 d. teismo sprendime bei 2020 m. kovo 28 d. atsakovės prašyme nurodytos sumos, atsižvelgiant į bylos apimtį, nagrinėjimo trukmę, bylos sudėtingumą, neviršijo nustatytų maksimalių dydžių, todėl, ieškinį atmetus, šią sumą (11 303,21 Eur) priteisė atsakovei iš ieškovės.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16.       Apeliaciniu skundu dėl 2020 m. vasario 4 d. sprendimo ieškovė Valstybinė ligonių kasa prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.       Teismas skundžiamame sprendime nevertino Valstybinės ligonių kasos teismui 2019 m. kovo 26 d. ir 2019 m. balandžio 12 d. pateiktų rašytinių įrodymų. Teismas sprendime dėl šių įrodymų apskritai nepasisako ir nepanaikina prieštaravimų tarp pateiktų rašytinių įrodymų, kur Valstybinė ligonių kasa pateikia atsakovės gamybos technologijos aprašą su datomis, o atsakovė pateikia dokumentus be jų patvirtinimo ir registracijos datų.

16.2.       Teismas nevertino ekspertizės pažymoje nurodytų duomenų visumos ir skundžiamame sprendime ekspertizės aktu vadina tik atskirai eksperčių V. J. ir K. Ž. išvadą. Nors ekspertizės pažymoje vertinti ir kiti teisės aktai, ir pacientų užsakymų lapai, kuriuose nurodyti pacientų duomenys. Ieškovės nuomone, bylos duomenys ir įrodymai turėjo būti vertinami sistemiškai, ką ieškovė ir mėgino įrodyti teismui.

16.3.       Visiškai neaišku, kodėl teismas teigia, jog dėl to, kad yra neaptartų ir nepašalintų prieštaravimų akto išvadose bei eksperčių žodiniuose pasisakymuose teismo posėdžio metu, ir dėl to, kad aktą patvirtino į ekspertizės atlikimą neįtrauktas asmuo, aktas nelaikytinas objektyviu įrodymu byloje. Iš tokio teiginio, net nėra aišku, kokio akto teismas nepripažįsta kaip įrodymo, ar ekspertizės pažymos, ar atskirai eksperčių V. J. ir K. Ž. išvados. Teismas teigia, kad išvadą tvirtino į ekspertizę neįtrauktas asmuo, tai yra klaidinanti išvada. Atsakovas neginčijo nei sutarties priedų, nei minėto Valstybinės ligonių kasos direktoriaus įsakymo. Valstybinės ligonių kasos nuomone, tai, kad teismas neįvertino, kad eksperčių išvada, kaip sudedamoji patikrinimo dokumentų dalis, yra parengta vadovaujantis Valstybinės ligonių kasos direktoriaus įsakymu, t. y. kad vertinta, ar avalynė atitinka minėtą įsakymą, yra vienas iš argumentų naikinti skundžiamą sprendimą.

16.4.       Teismas nevertino ir argumentų išdėstytų eksperčių 2019 m. spalio 31 d. rašte teismui, kur buvo paaiškinta apie ekspertizę ir teisės aktų vertinimą.

16.5.       Ieškovė kategoriškai nesutinka, kad neįrodinėjo žalos atsiradimo sąlygų, nes būtent šiomis sąlygomis pagrįstas ieškinys.

16.6.       Teismas skundžiamame sprendime teigia, jog Akreditavimo tarnyba nustatė, kad patikrinimo ataskaitoje nėra duomenų apie šio požymio vertinimą, todėl Akreditavimo tarnyba tik iš pateiktų eksperčių apibendrinimų bei nuotraukų vienareikšmiškai teigti, kad avalynė yra pagaminta serijiniu būdu ar pagal užsakymą, negali. Toks teismo teiginys parodo, kad Akreditavimo tarnybos raštas negali paneigti Valstybinės ligonių kasos ekspertizės pažymos ir joje nustatytos žalos, nes aiškių išvadų Akreditavimo tarnyba nepateikia.

16.7.       Teismo teiginys, kad byloje nėra pateikta duomenų apie skundžiamų užsakymų apmokėjimą yra nepagrįstas.

16.8.       Teismas, kodėl ieškovės pateikti įrodymai, kurių dalis net nebuvo teismo vertinta, laikytini neleistinais įrodymais, nepaaiškino.

16.9.       Skundžiamame sprendime teismas neišdėsto argumentų aiškiai, juos pagrįsdamas, nes netgi pats teismas prieštarauja sau atmesdamas ieškinį Akreditavimo tarnybos rašto pagrindu, nors sprendime teigia, kad Akreditavimo tarnyba vienareikšmiškai teigti, joh avalynė serijinė ar individuali, negali. Vadinasi, ir Akreditavimo tarnybos raštas kaip įrodymas nepaneigia ieškovės išdėstytų argumentų.

16.10.       Teismas sprendime nepagrįstai nesumažino bylinėjimosi išlaidų pagal Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos), nes įvertinant bylos sudėtingumą ir trukmę, bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos. Valstybinės ligonių kasos nuomone, kadangi bylos apimtis nedidelė ir byla nesudėtinga, bylinėjimosi išlaidos turėtų būti sumažintos iki pusės maksimalaus galimo išlaidų dydžio pagal Rekomendacijas.

17.       Apeliaciniu skundu dėl 2020 m. vasario 13 d. papildomo sprendimo ieškovė Valstybinė ligonių kasa prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – sumažinti bylinėjimosi išlaidas iki pusės Rekomendacijose nurodyto galimo maksimalaus dydžio. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.       Nagrinėjamu konkrečiu atveju byla yra nesudėtinga, byloje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, ieškinio suma ir bylos apimtis nedidelė, tuo tarpu prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos beveik tris kartus viršija ieškinio sumą. Byloje nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ar taikymo klausimai, advokatės teismui pateikti procesiniai dokumentai nėra didelės apimties, tai papildomų paaiškinimų ar įrodymų išreikalavimo klausimai, pirminiai bylos procesiniai dokumentai, kurie yra byloje, nebuvo rengti advokatės, o paties direktoriaus (atsiliepimas, triplikas). Taigi advokatė per bylinėjimąsi nuo 2019 m. kovo iki 2020 m. sausio mėn., pateikė teismui 4 dokumentus (2019 m. balandžio 3 d. prašymas dėl įrodymų, 2019 m. rugpjūčio 5 d. rašytiniai paaiškinimai, 2019 m. rugsėjo 2 d. nuomonė dėl ekspertizės, 2019 m. spalio 10 d. prašymas teismui). Tiek rašytiniuose paaiškinimuose, tiek kituose dokumentuose analizuojamas tas pats Akreditavimo tarnybos raštas, kuris jau atsakovės buvo įvertintas teikiant kitus procesinius dokumentus. Šių dokumentų parengimas ir atstovavimas nepagrįstai įvertintas kaip 11  303,21 Eur sudarančios bylinėjimosi išlaidos.

17.2.       Teismas nei pirminiame, nei papildomame sprendime net nevertino išlaidų pagrįstumo pagal Rekomendacijas. Teismas savo sprendime nenurodė jokių argumentų, kodėl byloje dėl 3 330,78 Eur ieškinio laiko pagrįstomis beveik trigubai didesnes (11 303,21 Eur) nei ieškinio suma bylinėjimosi išlaidas.

17.3.       Detaliau analizuojant išlaidas kyla labai daug abejonių dėl išlaidų pagrįstumo, todėl teismas privalėjo skundžiamame sprendime vertinti išlaidų pagrįstumą. Teismas, skundžiamame sprendime neįvertinęs bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir būtinumo, į išlaidas įtraukus tų pačių dokumentų rengimo apmokėjimą po keletą kartų ir jų neatmetus, priteisė nepagrįstas bylinėjimosi išlaidas.

18.       Atsakovė UAB „Nacionalinis ortopedijos centras“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinius skundus, kuriuo prašo apeliacinius skundus atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

18.1.       Šioje byloje ieškovė įrodinėjo, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė šalių sudarytos 2015 m. sausio 28 d. sutarties 1.3, 3.14 ir 3.22 punktų ir teisės aktų pažeidimu, t. y. tuo, kad, ieškovės teigimu, atsakovė apdraustiesiems išdavė ne individualiai pagal jų poreikius pagamintą ortopedinę avalynę, kaip susitarta sutarties 1.3 punkte, o serijinius gaminius, todėl nepagrįstai gavo kompensaciją už šias serijines ortopedines priemones iš PSDF biudžeto. Taigi tam, kad pagrįstų ieškinio reikalavimus, ieškovei teko pareiga įrodyti, kad ieškinyje nurodyta atsakovės pagaminta avalynė neatitiko konkrečių sutarties punktų ir teisės aktų reikalavimų. Ieškovė to neįrodė.

18.2.       Iš naujo nagrinėjant bylą ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos deklaratyvius teiginius apie tariamą sutarties ir teisės aktų pažeidimą. Savo poziciją dėl avalynės neatitikimo sutarties ir teisės aktų reikalavimams ieškovė faktiškai grindė tik savo paaiškinimais, subjektyviu vertinimu ir tais įrodymais, kurie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo buvo įvertinti kaip prieštaringi ir nepakankami ieškinio pagrindimui.

18.3.       Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo išsamiai tiriamos, analizuojamos aplinkybės dėl ieškinyje nurodytų sutarties ir teisės aktų normų pažeidimo. Ieškovės atstovų buvo ne kartą, pavyzdžiui, 2020 m. sausio 8 d. teismo posėdžio metu, prašyta paaiškinti ir pagrįsti, kokie byloje esantys įrodymai, kokios ekspertizės pažymos vietos ir kt. patvirtina jos teiginius apie ortopedinės avalynės neatitikimą konkretiems teisės aktų reikalavimams, sutarties nuostatoms. Atsakymų ieškovė nepateikė. Ieškovės atstovai nenurodė, negalėjo paaiškinti, kokie vertinimo ataskaitoje, ekspertizės pažymoje esantys duomenys ar kiti įrodymai patvirtina konkrečių ieškinyje nurodytų sutarties nuostatų ar teisės aktų normų pažeidimą.

18.4.       Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad atsakovė neva tai pagamino ir išdavė teisės aktų ir sutarties nuostatų neatitinkančią, ne pagal individualų užsakymą, o serijiniu būdu pagamintą ortopedinę avalynę, bet apeliantė nenurodo ir nepagrindžia, kokie konkretūs byloje esantys įrodymai patvirtina tokius deklaratyvius teiginius. Apeliantė daugiausia tik kritikuoja atskiras, kartais iš konteksto ištrauktas pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas ar sprendime nurodytas aplinkybes, bet nenurodo jokių realių, patikimų, neprieštaringų įrodymų, paneigiančių teismo padarytas išvadas, įrodančių ortopedinės avalynės neatitikimą sutarties ar teisės aktų reikalavimams.

18.5.       Ieškovė nepateikė įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad ortopedinė avalynė buvo pagaminta serijiniu būdu. Ieškovė savo reikalavimus grindė savo pačios atliktos kontrolės procedūros (neplaninio patikrinimo) metu surinkta medžiaga, ekspertizės pažyma, bet kaip konstatavo atsakovės kasacinį skundą išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šie įrodymai nėra pakankami ieškinio reikalavimų pagrindimui, be to, jie yra prieštaringi, egzistuoja pagrįstos abejonės dėl ieškovės pateiktų įrodymų patikimumo. Iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė nepateikė naujų įrodymų, pašalinančių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodytus prieštaravimus, nesutapimus egzistuojančius ieškovės pateiktuose įrodymuose. Nepateikė ieškovė ir įrodymų, pavirtinančių ekspertizės pažymoje padarytų išvadų patikimumą, išsamumą. Taigi ieškovė neįrodė savo ieškinio.

18.6.       Apeliantė teigia, kad į bylą pateiktos Akreditavimo tarnybos atlikto tyrimo išvados laikytinos nepatikimomis, pateiktos netinkamai, neišsamiai atlikus tyrimą ir teismo turėjo būti nevertintinos, tokie teiginiai atmestini.

18.7.       Ieškovės atliktas atsakovės pagamintos ortopedinės avalynės vertinimas buvo netinkamas, nepakankamas ir neišsamus. Tokio vertinimo pagrindu parengtos išvados ir surašyti dokumentai (įskaitant vertinimo ataskaitą ir ekspertizės pažymą) teismo teisėtai ir pagrįstai nebuvo laikyti patikimais įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais, kad atsakovė neva tai gamino ir išdavė ne individualią, o serijinę ortopedinę avalynę.

18.8.       Apeliantė bando suklaidinti apeliacinės instancijos teismą ir sudaryti įspūdį, kad vertinimo ataskaita buvo tik vienas iš daugybės dokumentų ar įrodymų, kurių pagrindu Valstybinė ligonių kasa sprendė, kad atsakovė neva tai pažeidė sutartį bei teisės aktų reikalavimus. Faktinė situacija yra visai kitokia, nes mokslininkių parengta vertinimo ataskaita yra iš esmės vienintelis įrodymas, kuriuo remiantis ieškovė grindė savo išvadą, kad avalynė pagaminta serijiniu būdu. Byloje nebuvo jokių kitų įrodymų, kuriuose būtų užfiksuota tikrintos avalynės būklė, kokie nors požymiai, pagal kuriuos spręsta ar tai individuali ar serijinė avalynė.

18.9.       Nors esminis pagal užsakymą gaminamos ortopedinės avalynės požymis yra tas, kad ji turi būti pagaminta pagal individualius paciento, kuriam ji skirta, antropometrinius duomenis ir individualius gydytojo nurodymus, ieškovė to apskritai nevertino. Nei vertinimo ataskaitoje, nei ekspertizės pažymoje ieškovės pasitelktos specialistės (mokslininkės) bei sudaryta ekspertinė komisija nevertino atsakovės pagamintos ortopedinės avalynės atitikimo pacientų pateiktiems užsakymams. O kaip nurodė ieškovės atstovė teikiant paaiškinimus byloje, gydytojo paskyrimams prieštaravimų nebuvo, t. y. išduota avalynė atitiko gydytojo paskyrimus, pagal kuriuos ji gaminta. Dėl to ieškovė negalėjo konstatuoti, jog atsakovė pagamino ne individualią, o serijinę avalynę.

18.10.       Ieškovei teko pareiga pateikti patikimus, neprieštaringus įrodymus, neginčijamai patvirtinančius jos teiginius, kad atsakovės pagaminta ortopedinė avalynė neatitiko sutarties ir teisės aktų reikalavimų, buvo pagaminta ne individualiai. Ieškovė to nepadarė, ieškinio pagrindą sudariusių aplinkybių neįrodė. Bylos duomenys ieškovės teiginius paneigė.

18.11.       Negalima sutikti ir su apeliantės deklaratyviais teiginiais, kad teismas nevertino dalies jos nurodytų argumentų ir pateiktų įrodymų. Visi apeliaciniame skunde kaip neva tai neištirti ir teismo neįvertinti ieškovės argumentai ir įrodymai buvo išanalizuoti bylos nagrinėjimo metu, šalys dėl jų pasisakė, teikė paaiškinimus. Ta aplinkybė, kad teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl kiekvieno ieškovės pateikto rašytinio įrodymo ar argumento bei samprotavimo, nereiškia, jog bylos medžiaga nebuvo tiriama ir vertinama.

18.12.       Apeliantės teiginiai, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos yra neproporcingai didelės, turėtų būti mažinamos iki pusės Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, kad už apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos atsakovei išvis neturėtų būti priteistos, yra nepagrįsti ir nesąžiningi. Nagrinėjamos bylos apimtis buvo gana didelė. Be procesinių dokumentų rengimo šioje byloje atsakovė patyrė ir kitų reikšmingų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su susipažinimu su ieškovės pateiktais procesiniais dokumentais, pasirengimu ir atstovavimu net keliuose teismo posėdžiuose ir pan. Atsakovės teikti procesiniai dokumentai buvo išsamūs, argumentuoti, pagrįsti ne vieno kokio nors įrodymo, o bylos duomenų analize, juose buvo pasisakoma dėl ieškovės paaiškinimų nepagrįstumo, ieškovės veiksmų nesąžiningumo nekeičiant ieškinio pagrindo ir dalyko bandant išplėsti bylos ribas ir kt. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra proporcingos ir atitinkančios bylos sudėtingumą, nagrinėjama byla buvo sudėtinga tiek teisės, tiek fakto prasme. Apeliantės teiginiai, kad atsakovė neva kelis kartus prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas už tų pačių dokumentų rengimą neatitinka tikrovės. Atsakovės procesinis elgesys buvo tinkamas, ji tinkamai ir laiku teikė bylos teisingam išnagrinėjimui reikalingus dokumentus, nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Nei CPK, nei kitame teisės akte nėra numatyta, kad teikiamų procesinių dokumentų, paaiškinimų išsamumas kokiu nors būdu privalo priklausyti nuo pareikšto ieškinio sumos. Apeliantės prašymo ženkliai sumažinti teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas, apskritai nepriteisti dalies patirtų bylinėjimosi išlaidų, pavyzdžiui, už apeliacinio skundo rengimą ir kt., faktiškai paneigtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, institutą. Patenkinus apeliantės prašymą sumažinti bylinėjimosi išlaidas ar jų apskritai nepriteisti būtų suformuotas ydingas precedentas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

19.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.

20.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinius skundus, atsiliepimo į apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

21.       Šioje byloje nustatyta, kad 2015 m. sausio 28 d. ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK, ieškovė, apeliantė) su atsakove UAB „Nacionalinis ortopedijos centras“ (toliau – atsakovė) sudarė sutartį „Dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis“ 2015 metams (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovė gamino ir išdavinėjo ortopedinę avalynę, gaudama apmokėjimą iš PSDF biudžeto. Ortopedinių techninių priemonių kompensavimas reglamentuotas Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti apmokėjimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-234 (toliau – Aprašas). Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų tiekėjų asociacijos (atsakovė šiai organizacijai nepriklauso) skundų bei 2015 m. balandžio 24 d. (duomenys neskelbtini) sąjungos rašto pagrindu, 2015 m. gegužės 6 d. VLK direktorius priėmė įsakymą Nr. 1K- 118 (toliau – Įsakymas), kuriuo pavedė įsakyme nurodytiems VLK darbuotojams, kartu su (duomenys neskelbtini) sąjungos deleguotomis (duomenys neskelbtini) universiteto (toliau – (duomenys neskelbtini)) avalynės ekspertėmis V. J. ir K. Ž., atlikti neplaninį atsakovės pagamintos ir išduotos pagal užsakymą gaminamos ortopedinės avalynės, kurios užsakymai buvo įvykdyti nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. vasario 28 d., atitikties teisės aktų reikalavimams ir sutarties nuostatoms patikrinimą. Atsakovės pagamintos ortopedinės avalynės patikros buvo vykdytos 2015 m. gegužės 14, 15 ir 22 dienomis. 2015 m. birželio 9 d. raštu Nr. DV19-F-11-69 „Dėl ortopedinės avalynės vertinimo išvadų“ (duomenys neskelbtini) fakulteto dekanas A. V., nepaaiškinant teisinio pagrindo juos pateikti, pateikė vertintų suaugusiųjų ir vaikiškų ortopedinės avalynės modelių apibendrinimus, o taip pat šio rašto priede pateikė Tikrintų ortopedinių priemonių vertinimo ataskaitą, kurią parengė K. Ž. ir V. J. (toliau – Vertinimo ataskaita). 2015 m. birželio 15 d. ieškovė parengė patikrinimo pažymą Nr. 7K-355 (toliau – Patikrinimo pažyma), kurioje, vadovaudamasi Vertinimo ataskaita, pateikė išvadas dėl tikrintos ortopedinės avalinės gamybos būdo. 2015m. birželio 26 d. raštu Nr. 4K-5079 „Dėl informacijos pateikimo“, pridėdama Patikrinimo pažymą, (duomenys neskelbtini) 2015 m. birželio 9 d. raštą Nr. DV19-F-11-69, Vertinimo ataskaitą, ieškovė kreipėsi į Akreditavimo tarnybą, prašydama panaikinti individualios ortopedinės avalynės registracijos numerius, išduotus atsakovei, motyvuojant tuo, kad patikrinimo metu nustatyta, jog visa patikrinta ortopedinė avalinė pagaminta serijiniu būdu, o ne pagal individualų užsakymą. Akreditavimo tarnyba 2015 m. liepos 31 d. raštu Nr. D-2-871 pranešė ieškovei, kad pagal šios pateiktą informaciją pradėjo patikrinimą, kurį atlikusi pateiks ieškovei išvadas. 2015 m. liepos 20 d. ieškovės direktoriaus įsakymu Nr. 1K-201 sudaryta ekspertizės komisija, kuriai buvo pavesta atlikti atsakovės atlikto neplaninio patikrinimo ekspertizę, remdamasi avalynės eksperčių pateiktomis išvadomis, savo išvadas pateikė 2015 m. rugpjūčio 12 d. Ekspertizės pažymoje Nr. 712-471 (toliau – Ekspertizės pažyma). Šioje Ekspertizės pažymoje ieškovė padarė išvadas, kad visa tikrinta atsakovės ortopedinė avalynė pagaminta serijiniu būdu, kad finansavimas atsakovei už dalį 2015 m. vasario mėn. pagamintos ir išduotos avalynės skirtas nepagrįstai ir pareikalavo atsakovės atlyginti PSDF biudžetui padarytą 3 330,78 Eur padarytą žalą, ir nutarė nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d. sustabdyti ortopedinės avalynės, priskiriamos tipų grupėms AD5-1, AD3-2, AD5-2, įvedimą į Ortopedijos informacinę sistemą. Ieškovė su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (administracinė byla Nr. I-10892-484/2015), prašydama panaikinti Ekspertizės pažymos 10.6, 10.7, 11.1, 11.2 ir 11.3 punktų nuostatas. Teismas 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu skundą atmetė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. birželio 1 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A-490-438/2017) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą panaikino ir administracinę byla nutraukė, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai, nes Ekspertizės pažyma negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo teisme dalyku. Akreditavimo tarnyba 2015 m. lapkričio 11 d. rašte Nr. D2-12776-(5.9) „Dėl ortopedinės avalinės“ (toliau – Akreditavimo tarnybos raštas), adresuotame ieškovei, išanalizavusi ieškovės pateiktą ir išreikalautą ortopedinės avalinės techninę bei kitą su gamybą susijusią dokumentaciją, išsamiai pasisakė dėl visų Vertinimo ataskaitos išvadų kriterijų, ir nurodė, kad šių kriterijų nepakanka išvadai, jog atsakovės ortopedinė avalinė yra serijinės gamybos, pažymėdama, kad vien dėl lietinio batviršio ir pado sujungimo metodo nėra pagrindo teigti, jog tokia ortopedinė avalinė yra pagaminta serijiniu būdu.

22.       Byloje ieškovė siekia prisiteisti iš atsakovės 3 333,78 Eur žalą. Ji įrodinėja, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškia šalių sudarytos Sutarties 1.3.3.14 bei 3.22 punktų ir teisės aktų pažeidimu, t. y. tuo, kad atsakovė apdraustiesiems išdavė ne individualiai pagal jų poreikius pagamintą ortopedinę avalynę, o serijinius gaminius, todėl nepagrįstai už juos gavo kompensaciją iš PSDF biudžeto. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis tais įrodymais, kurios šalys yra pateikusios nagrinėjamoje byloje, nusprendė, kad ieškovė savo ieškinio reikalavimo neįrodė leistinais objektyviais įrodymais, ir ieškinį atmetė. Ieškovė, nesutikdama su tokiu teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į jų visumą, nevertino ieškovės, eksperčių raštu pateiktų paaiškinimų. Ieškovės įsitikinimu, byloje pateiktais įrodymais ji pagrindė PSDF biudžetui padarytą žalą. Teisėjų kolegija apeliantės teiginius atmeta kaip nepagrįstus.

23.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010, kt.). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

24.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, ištyrusi faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).

25.       Šioje byloje įrodinėjimo dalykas, dėl kurio kyla ginčas, yra faktinės aplinkybės susijusios su tuo, ar ginčo ortopedijos techninės priemonės – ortopedijos avalynė, už kurių pagaminimą apdraustiesiems atsakovė gavo kompensaciją iš ieškovės, vertintinos kaip pagamintos pagal užsakymą (individualiai), ar kaip pagamintos serijiniu būdu.

26.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartyje, kuria panaikino Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 18 d. nutartį bei Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 2 d. sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismui, pažymėjo, kad ieškovė savo reikalavimą priteisti žalos atlyginimą pagrindžiančius įrodymus pateikė jos atlikto neplaninio atsakovės patikrinimo medžiagą, be kita ko, tikrintų ortopedinių priemonių vertinimo ataskaitą, parengtą (duomenys neskelbtini) avalynės eksperčių V. J. ir K. Ž., (duomenys neskelbtini) fakulteto raštą, ekspertizės pažymą, kuriuose konstatuota, kad visa patikrinta ortopedinė avalynė pagaminta serijiniu būdu. Ši išvada padaryta įvertinus pado tvirtinimo metodus, įdėklų konstrukciją ir simetriškumą bei ženklinimą. Nutartyje teisėjų kolegija konstatavo, kad į bylą pateikti įrodymai nėra pakankami ieškinio tenkinimui, kad egzistuoja pagrįstos abejonės dėl ieškovės pateiktų įrodymų patikimumo ir jų pakankamumo. Eksperčių vertinimo ataskaitoje išvados dėl dalies tikrintos avalynės nebuvo pateiktos kategoriškai, nors ekspertizės pažymoje išvados apie atsakovės ortopedinės avalynės serijinę gamybą jau yra kategoriškos, tačiau bylą nagrinėję teismai neatkreipė dėmesio į šį nenuoseklumą.

27.       Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo (2019 m. vasario 7 d. nutarties 35 pastraipa), kad Akreditavimo tarnyba, kurios raštu galima vadovautis byloje, remdamasi tais pačiais dokumentais ir eksperčių vertinimo ataskaita, kaip ir ieškovė, nepriėjo prie kategoriškos išvados dėl tikrintos ortopedinės avalynės gamybos tipo, tačiau pateikė motyvuotus ir išsamius nesutikimo su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas, argumentus. Nors aptariamu atveju Akreditavimo tarnybos raštu nėra pagrindžiama, kad avalynė pagaminta individualiai, tačiau sukeliama pagrįstų abejonių dėl ieškovės pateiktų įrodymų patikimumo ir jų pakankamumo. Byloje esant prieštaringiems įrodymams dėl bylai esminę reikšmę turinčios aplinkybės – avalynės gamybos tipo, teismas turėjo imtis priemonių jiems pašalinti. Spręstina, kad avalynės gamybos tipo (individuali ar serijinė) nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, taigi tokiu, kaip nagrinėjamoje byloje, atveju, kai šalių pateikti įrodymai yra prieštaringi, teismas turėjo arba pareikalauti iš šalių pateikti papildomus įrodymus, arba svarstyti klausimą dėl ekspertizės paskyrimo.

28.       Iš naujo nagrinėjant bylą, pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi paskyrė pakartotinę ekspertizę (pastaba: teisėjų kolegijos vertinimu tai nėra pakartotinė teismo ekspertizė, bet tai neįtakoja teismo sprendimo teisėtumui), ją pavedant atlikti šioje byloje ekspertizę atlikusioms ekspertėms: V. J., K. Ž. ir Akreditavimo tarnybos atstovams, ją pavedant atlikti šioje byloje ekspertizę atlikusioms ekspertėms: V. J., K. Ž. ir Akreditavimo tarnybos atstovams, ekspertams užduodant klausimą, ar 2015 m. sausio–vasario mėnesiais atsakovės UAB „Nacionalinis ortopedijos centras“ pagaminta ir pacientams išduota ortopedinė avalynė atitiko įstatymų reikalavimus ar ji laikytina serijinės gamybos gaminiu. Tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tiek VLK, kurios įsakymu į vertinimą buvo įtrauktos ir Vertinimo ataskaitą parengė K. Ž. ir V. J., tiek Akreditavimo tarnyba kategoriškai pasisakė, jog atlikti tokį tyrimą nėra jokių realių galimybių, kad nebus išlikusi 2015 m. vasario mėn. pagaminta ortopedinė avalynė arba, jeigu ji ir bus išlikusi – dėl jos nusidėvėjimo nebus įmanoma atlikti objektyvią ekspertizę, todėl teismui beliko vadovautis tik tais įrodymais, kuriuos šalys yra pateikusios nagrinėjamoje byloje.

29.       Įrodymų vertinimas yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

30.       Bylos medžiaga leidžia daryti išvadą, kad iš naujo nagrinėjant bylą, ieškovė nepateikė naujų objektyvių įrodymų, patvirtinančių jos deklaratyvius teiginius apie Sutarties ir teisės aktų pažeidimą atsakovei pagaminus ortopedinę avalynę. Savo poziciją dėl atsakovės pagamintos ortopedinės avalinės neatitikimo Sutarties ir teisės aktų reikalavimams ieškovė faktiškai grindė tik savo paaiškinimais ir subjektyviu vertinimu tų pačių įrodymų, kuriuos kasacinio teismo teisėjų kolegija įvertino kaip prieštaringus ir nepakankamus ieškinio pagrindimui.

31.       Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino dalies jos pateiktų įrodymų ir nurodytų argumentų, tačiau vien tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl kiekvieno ieškovės pateikto rašytinio įrodymo ar argumento nereiškia, kad šie rašytiniai įrodymai nebuvo vertinami atsižvelgiant į įrodymų visetą.

32.       Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

33.       Iš esmės teisi ieškovė teigdama, kad iki kontrolės procedūros pabaigos (Ekspertizės pažyma surašyta 2015 m. rugpjūčio 12 d.) ji negalėjo įvertinti Akreditavimo tarnybos rašto (2015 m. lapkričio 11 d.), tačiau jau teigdama ieškinį teismui ieškovė turėjo ir galėjo sistemiškai įvertinti šių įrodymų duomenis. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui konstatavus, kad Ekspertizės pažymoje kategoriškos išvados apie atsakovės ortopedinės avalinės serijinę gamybą padarytos eksperčių Vertinimo ataskaitos išvadomis, kurios nebuvo pateiktos kategoriškai, o Akreditavo tarnyba, remiantis tais pačiais dokumentais ir eksperčių vertinimo ataskaita, kaip ir ieškovė, nepriėjo prie kategoriškos išvados dėl tikrintos ortopedinės avalinės gamybos tipo, tačiau pateikė motyvuotus ir išsamius nesutikimo su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas, argumentus, nagrinėjant bylą iš naujo būtent ieškovė turėjo pareigą pateikti į bylą įrodymus, šalinančius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodytas abejones.

34.       Ieškovės teismui 2019 m. kovo 26 d. (gauti teisme 2019 m. kovo 27 d.) ir 2019 m. balandžio 12 d. (prie rašto pridedamų dokumentų nepateikta) pateikti rašytiniai įrodymai, iš esmės nėra nauji rašytiniai įrodymai, o tik papildo ištirtas byloje aplinkybes ir neteikia pagrindo išvadai, kad atsakovės išduota avalynė nebuvo pagaminta individualiai.

35.       Priešingai nei nurodo ieškovė, atsakovė ginčijo Ekspertizės pažymos, kuria kildinami ieškinio reikalavimai, teisėtumą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. birželio 1 d. nutartimi bylą nutraukė, konstatavęs, kad Ekspertizės pažyma negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo teisme dalyku.

36.       Eksperčių V. J. ir K. Ž. 2019 m. spalio 30 d. paaiškinimai raštu, kuriuose jos nurodė, kad 2019 m. spalio 4 d. rašte Nr. DV19-F11-163 išdėstė, kas reikalinga teismo paskirtos ekspertizės atlikimui, o minėtame rašte („Dėl teismo nutarties vykdymo“), pasirašytame (duomenys neskelbtini) fakulteto dekano A. V., nurodyta, jog norint atlikti pakartotinę ekspertizę, reikia atlikti pakartotinę avalynės apžiūrą ir ardomuosius darbus, atlikti individualių kurpalių ekspertizę (jei tokie buvo), apsilankyti atsakovės gamybos patalpose, kad parodytų kaip 2015 m. buvo gaminama avalynė, kaip labiausiai tikėtiną leidžia vertinti situaciją, jog pačios ekspertės pripažįsta, kad ieškovės byloje pateikti įrodymai (o jie iš esmės grindžiamo tų pačių eksperčių Vertinimo ataskaitos išvadomis) nėra pakankami išvadai, jog atsakovė avalinę pagamino serijiniu būdu. Šią aplinkybę iš esmės patvirtina ir Akreditavimo tarnyba 2019 m. spalio 7 d. rašte Nr. D12-438-(1.25) teigdama, kad ji iš pateiktų eksperčių apibendrinimų bei nuotraukų, vienareikšmiai teigti, kad avalynė yra pagaminta serijiniu būdu ar pagal užsakymą, negali.

37.       Apibendrinat pasakytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo, ieškovei neįrodžius, kad tirta ortopedijos avalynė, už kurios pagaminimą apdraustiesiems atsakovė gavo kompensaciją, yra (buvo) serijinės gamybos, t. y. atsakovės neteisėtų veiksmų. Neįrodžius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovės neteisėtų veiksmų, kitų šios atsakomybės sąlygų (ne)buvimas tampa teisiškai nereikšmingu, todėl teisėjų kolegija tais aspektais plačiau nepasisako.

38.       Kiti ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

39.       Be to, pažymėtina ir tai, jog, sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

40.       Analizuodama ir vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio, teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi taisyklės, jog bylinėjimosi išlaidos paskirstomos priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66-686/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-875-196/2016).

41.       Atsakovė nurodo, kad viso bylos nagrinėjimo metu patyrė 11 330,21 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias pirmosios instancijos teismas priteisė, tačiau su kuriomis nesutinka apeliantė.

42.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad į bylą atsakovę atstovaujanti advokatė įstojo po 2018 m. sausio 2 d. priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1675-944/2018, kuris vėliau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartimi buvo panaikintas, o atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti pagal į bylą pateiktas detalizacijas sudaro:

43.       1) dokumentų rengimo išlaidos: 2018 m. sausio 25 d. į bylą pateikto apeliacinio skundo parengimas – 1 640,45 Eur, 2018 m. vasario 19 d. į bylą pateiktų rašytinių paaiškinimų parengimas – 345,64 Eur, 2018 m. kovo 29 d. į bylą pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo su priedais parengimas – 7,26 Eur, 2018 m. rugsėjo 10 d. į bylą pateikto kasacinio skundo parengimas – 1 842,23 Eur, 2019 m. balandžio 3 d. į bylą pateikto prašymo dėl įrodymų prijungimo ir išreikalavimo parengimas – 52,62 Eur, prašymo Akreditavimo tarnybai dėl dokumentų pateikimo rengimas – 99,41 Eur, rašytinių paaiškinimų parengimas – 409,38 Eur, rašytinių paaiškinimų rengimas – 342,13 Eur, 2019 m. rugpjūčio 2 d. į bylą pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimas – 24,20 Eur, nuomonės dėl ekspertizės byloje rengimas – 880,16 Eur, prašymo atidėti teismo posėdį parengimas – 61,41 Eur, rašto dėl 2019 m. spalio 7 d. nutarties vykdymo rengimas – 368,45 Eur, iš viso – 6 073,34 Eur. Pagal Rekomendacijas maksimalus dydis – 8 124,98 (2 127 + 340,32 + 340,32 + 2 780,10 + 388,12 + 97,03 + 388,12 + 388,12 + 505,08 + 126,27 + 515,60 + 128,90).

44.       2) teisinės konsultacijos, atstovavimas teisme, pasirengimas posėdžiams, kiti veiksmai (dokumentų pateikimas elektroniniu būdu, dokumentų išsiuntimas, informacijos apibendrinimas):  už atliktus veiksmus ir jų apmokėjimą 2018 m. sausio–kovo mėn. – 990,26 Eur (atliktų veiksmų trukmė suapvalinus – 6 val.); 2018 m. balandžio–gegužės mėn. – 575,60 Eur (atliktų veiksmų trukmė suapvalinus – 3 val.); 2018 m. spalio–gruodžio mėn. – 7,26 Eur (atliktų veiksmų trukmė suapvalinus – 1 val.); 2019 m. sausio–kovo mėn. – 87,73 Eur (atliktų veiksmų trukmė suapvalinus – 1 val.); 2019 m. balandžio–birželio mėn. – 2 606,87 Eur (atliktų veiksmų trukmė suapvalinus – 19 val.); 2019 m. liepos–rugsėjo mėn. – 889,55 Eur (atliktų veiksmų trukmė suapvalinus – 7 val.); 2019 m. spalio–gruodžio mėn. – 99,61 Eur (atliktų veiksmų trukmė suapvalinus – 1 val.); iš viso – 5 256,88 Eur. Pagal Rekomendacijas maksimalus dydis – 3 818,52 (510,48 + 265,44 + 92,67 + 93,57 + 1 843,57 + 883,89 + 128,90).

45.       Apibendrinus atsakovė advokatei už jos suteiktas paslaugas sumokėjo 11 330,21 Eur. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 Rekomendacijas maksimali atsakovės patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti bendra suma būtų 11 943,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, 11 330,21 Eur atsakovės turėtos išlaidos advokatės pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijų patvirtinto priteistino maksimalaus dydžio.

46.       Apeliantė nurodo, kad teismas savo sprendime nenurodė jokių argumentų, kodėl byloje dėl 3330,78 Eur ieškinio laiko pagrįstomis beveik trigubai didesnes (11 303,21 Eur) nei ieškinio suma bylinėjimosi išlaidas, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis nėra siejamas vien tik su ieškinio suma, o nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas. Tokiu būdu teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, advokatės rašytų procesinių dokumentų pobūdį bei skaičių, jos darbo ir laiko sąnaudas, daro išvadą, jog atsakovės prašymas priteisti turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstas, bendras išlaidų dydis atitinka (neviršija) Rekomendacijų reikalavimus, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismo atsakovei priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteistos pagrįstai.

47.       Apeliaciniame skunde dėl papildomo sprendimo priėmimo taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, į išlaidas įtraukus tų pačių dokumentų rengimo apmokėjimą po keletą kartų ir jų neatmetus, priteisė nepagrįstas bylinėjimosi išlaidas, tačiau apeliacinės instancijos teismas negali su tuo sutikti. Įvertinus atsakovės pateiktas teisinių paslaugų suvestines, matyti, kad advokatės kiekvieno procesinio dokumento parengimas ar veiksmų atlikimas yra gana smulkiai detalizuotas, tačiau dėl to nėra pagrindo laikyti, kad suvestinėje po keletą kartų kartojasi atlikti tie patys veiksmai, todėl sutiktina su atsakove, kuri atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo, jog į bylą pateiktose bylinėjimosi išlaidų suvestinėse atsispindi procesinio dokumento rengimui faktiškai skirtas laikas (procesinį dokumentą, kuris buvo rengiamas kelias dienas ar keliais etapais, atitinkamai suvestinėje yra matomas kiekvieną dieną (atskirame dokumento rengimo etape) dokumento rengimui sugaištas laikas).

48.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė aktualias materialinės teisės normas, nustatė ir įvertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, teismo išvados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Šios išvados pagrindu apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas bei papildomas sprendimas paliekami nepakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

49.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

50.       Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestas visa apimtimi, jai bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovė pateikė prašymą priteisti 2 977,71 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ir suteiktų teisinių paslaugų suvestinę. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamą bylą, jos aplinkybes, įvertinusi jau priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą pirmosios instancijos teisme, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, sprendžia, kad suvestinėje nurodytas kiekvienas advokatės veiksmas pagal savo pobūdį negali būti laikomas savarankiškomis teisinėmis paslaugomis, o yra sudėtinė atsiliepimo į apeliacinį skundą (Rekomendacijų 8.11 punktas) teisinės paslaugos dalis, dėl to vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir Rekomendacijų 78.11 punktu, priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas sumažinamas iki Rekomendacijose nustatyto jų maksimalaus dydžio ir iš ieškovės atsakovei priteisiama 1 712,88 Eur (1 317,60 Eur x 1.3) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kauno

n u t a r i a :

Kauno

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nacionalinis ortopedijos centras“, juridinio asmens kodas 303106111, iš ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, 1 712,88 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų dvylikos eurų 88 centų) advokato teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.