Administracinė byla Nr. eI2-8394-776/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01192-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.7; 55.1.3

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 10 d.

Panevėžys

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Erminijaus Baziulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gitanos Butrimaitės ir Giedrės Kairienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo U. K. U. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėjas U. K. U. (toliau – ir pareiškėjas) teismui paduotu skundu prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Migracijos departamentas) 2024 m. kovo 26 d. raštą Nr. 10K-3596 (toliau – ir Raštas).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2024 m. sausio 20 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą peržiūrėti Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 21S37563 (toliau – ir Sprendimas), panaikinti sprendimo dalį dėl jo išsiuntimo ir draudimo atvykti. Prašyme atkreipė dėmesį, kad sprendime jo vardas nurodytas klaidingai, prideda jam išduoto užsieniečio registracijos pažymėjimo kopija, išduoto paso kopiją, prašo ištaisyti klaidą. Migracijos departamentas Raštu informavo, kad prašymas netenkinamas, kadangi Migracijos departamentas nėra priėmęs sprendimų dėl pareiškėjo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, o prašyme nurodomas Migracijos departamento sprendimas, kuris buvo priimtas kito asmens atžvilgiu. Raštas neteisėtas, nes jis yra teisiškai nepagrįstas, jame neišreikšta Migracijos departamento pozicija dėl prašyme nurodytų reikalavimų, tai yra nemotyvuotai neišnagrinėtas prašymas ištaisyti Migracijos departamento padarytą klaidą pareiškėjo pavardėje ir esama klaida remiamasi atsisakant nagrinėti pateiktą prašymą. Bet Migracijos departamento 2024 m. kovo 27 d. sprendimas 24S87338 patvirtina, kad Sprendimas priimtas būtent pareiškėjo atžvilgiu.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime teismui su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad skundas nepagrįstas, nes pareiškėjas savo 2024 m. sausio 20 d. prašyme nepateikė prašymo ištaisyti klaidą dėl jo asmens duomenų (vardo, pavardės ir gimimo dienos). Minėtas prašymas grindžiamas vieninteliu prašymu peržiūrėti Sprendimą, panaikinti sprendimo dalį dėl pareiškėjo išsiuntimo ir draudimo atvykti. Sprendimas priimtas dėl I. E., (duomenys neskelbtini), o prašymas pateiktas U. K. U., (duomenys neskelbtini), atstovo vardu. Dėl minėtų priežasčių buvo priimtas pagrįstas ir motyvuotas Raštas. Tik Migracijos departamento 2024 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. 24S87338 buvo nuspręsta Sprendime bei 2023 m. vasario 3 d. Migracijos departamento sprendime Nr. 23S12400 pakeisti užsieniečio asmens duomenis. Migracijos departamentas iki Rašto pateikimo neturėjo jokių duomenų, kad tai tas pats asmuo, todėl atsakydamas į 2024 m. sausio 20 d. prašymą vadovavosi tais asmens duomenimis, kuriuos nurodė pats pareiškėjas pateikdamas prieglobsčio prašymus. Pareiškėjo 2024 m. sausio 20 d. prašymas Raštu pagrįstai netenkintas. Pareiškėjo atstovas gavęs Raštą nepatikslino duomenų ir nepateikė pakartotinio prašymo.

Skundas tenkinamas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. kovo 26 d. rašto Nr. 10K-3596 teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė I. E. nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į Nigerijos Federacinę Respubliką, uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Sprendimas buvo apskųstas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2086-596/2022 pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, pakeitė Sprendimo 3 punktą ir išdėstė jį taip: „Uždrausti Nigerijos Federacinės Respublikos piliečiui I. E. (I. E.) atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Šis teismo sprendimas buvo apskųstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2022 m. kovo 30 d. nutartimi sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1706-789/2022 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Migracijos departamentas nagrinėdamas I. E. pakartotinį prašymą dėl prieglobsčio priėmė 2023 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. 23S12400 nesuteikti jam prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Šis Migracijos departamento sprendimas buvo apskųstas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-4210-1161/2023 pareiškėjo skundą atmetė. Nesutikdamas su šiuo sprendimu pareiškėjas jį apskundė. LVAT 2023 m. birželio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1917-968/2023 pareiškėjo skundą atmetė. U. K. U. pateikė Migracijos departamentui 2024 m. sausio 20 d. prašymą panaikinti Sprendimo dalį dėl jo išsiuntimo ir draudimo atvykti. Migracijos departamentas Raštu informavo pareiškėją, kad jo prašymas netenkinamas, kadangi jis nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad atstovauja asmeniui, dėl kurio yra priimtas Sprendimas. Migracijos departamentas 2024 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. 24S87338 nusprendė Sprendime bei Migracijos departamento 2023 m. vasario 3 d. sprendime Nr. 23S12400 pakeisti užsieniečio asmens duomenis: vardą iš „I“ į „U“, pavardę iš „E“ į „G“, gimimo datą iš „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)“, sprendimų rezoliucines dalis ir turinį palikti nepakeistus, nestabdyti sprendimų vykdymo. Nesutikdamas su Raštu pareiškėjas jį apskundė teismui.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pareiškėjo atžvilgiu galioja Sprendimas su pakeitimais, tai yra pareiškėjui nesuteiktas pabėgėlio statusas ir papildomos apsaugos, bei nuspręsta jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į Nigerijos Federacinę Respubliką, uždraudžiant atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje pateiktos pareiškėjo Migracijos departamentui 2024 m. sausio 20 d. pateiktos prašymo kopijos (pateiktos ir Migracijos departamento, ir pareiškėjo) yra skirtingos, tai yra jų turinys nėra identiškas. Iš pareiškėjo pateikto šio prašymo kopijos 2 punkto matyti, kad „Pareiškėjo vardas nurodytas klaidingai (pridedama jam išduoto užsieniečio registracijos pažymėjimo kopija). Pareiškėjas teikia jam išduoto paso kopiją (pridedama), prašo ištaisyti klaidą“. Tuo tarpu iš Migracijos departamento pateikto šio prašymo kopijos matyti, kad šio prašymo kopijos 2 punkto turinys yra visiškai skirtingas. Be to, skiriasi prie šio prašymo pridedamų dokumentų sąrašas. Įvertinus tai, kad Sprendimas buvo priimtas remiantis Migracijos departamento turima 2024 m. sausio 20 d. prašymo kopija, todėl būtent šia kopija remiamasi nagrinėjant pareiškėjo skundą. Pareiškėjo pateikta 2024 m. sausio 20 d. prašymo kopija laikytina melaginga ir teisėjų kolegija ja nesiremia. Atkreiptinas dėmesys, kad ir teisėjų kolegijai, ir Migracijos departamentui prašymo kopijas per EPP sistemą pateikė pareiškėjo atstovas advokatas Rytis Satkauskas, todėl tokiuose jo veiksmuose yra piktnaudžiavimo administraciniu procesu požymių (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Pareiškėjas savo skunde faktiškai teigia, kad Migracijos departamento veiksmai ir Raštas nesiderina su gero administravimo principu ir prieštarauja Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymui (toliau – ir VAĮ). Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas yra viešojo administravimo subjektas, todėl savo veikloje jis privalo vadovautis ir principinėmis VAĮ nuostatomis. Taip pat, teisės aktai tiek viešojo administravimo subjektus, tiek ir teismą įpareigoja priimti ne tik teisėtus, bet ir teisingus sprendimus. Ginčo kontekste teismas reziumuoja, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 1 - 8 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; administracinio sprendimo data; administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai; administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos. LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad: atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina ir viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą; pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016). LVAT aiškindamas ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnį, reglamentuojantį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014 ir kt.). Paminėtos VAĮ nuostatos imperatyviai nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Taigi, VAĮ įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-2134/2012, 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018), visose viešojo administravimo srityse (žr., pvz., LVAT 2013 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1334/2013, 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-46-624/2019). Ar konkretus administracinis aktas atitinka šiuos reikalavimus, kiekvienu atveju nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, vertindamas byloje surinktus įrodymus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalis). Todėl ginčijamo administracinio akto atitiktis VAĮ principinėms nuostatoms kiekvienu atveju yra vertinimo dalykas.

Atsižvelgus į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą bei nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovo priimtame individualiame administraciniame akte įtvirtintas atsisakymo peržiūrėti pareiškėjo išsiuntimo ir draudimo atvykti pagrindas yra per daug formalus ir pakankamai nepagrįstas faktiniais duomenimis bei sisteminiu ginčo situacijos teisiniu reglamentavimu. Sisteminis VAĮ nuostatų aiškinimas patvirtina išvadą, kad viešojo administravimo subjektas (atsakovas) ginčijamame akte privalėjo detaliau įvertinti logiškai susijusias su ginčo situacija teisiškai reikšmingas aplinkybes (kad pareiškėjas savo 2024 m. sausio 20 d. prašyme kreipiasi dėl Sprendimo dalies panaikinimo, ir nors Sprendimas buvo priimtas kito asmens atžvilgiu, bet iš pareiškėjo prašymo turinio akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjas save tapatina su šiuo asmeniu; be to iš Rašto turinio matyti, kad Migracijos departamentas nėra priėmęs sprendimų dėl pareiškėjo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet Migracijos departamente kažkaip nekilo klausimų kokiu pagrindu pareiškėjas atsidūrė Lietuvos Respublikoje, ir, jei jis galimai Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, kodėl jis su savo prašymais kreipiasi į valstybines institucijas kurios gali nuspręsti jį išsiųsti iš šalies, kai jis akivaizdžiai būtų suinteresuotas nepapulti į Lietuvos Respublikos valdžios institucijų akiratį; be to Migracijos departamentas visiškai nevertino pareiškėjo 2024 m. sausio 20 d. prašyme nurodytų aplinkybių). Pažymėtina, kad aplinkybė, jog Migracijos departamentas 2024 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. 24S87338 nusprendė Sprendime bei Migracijos departamento 2023 m. vasario 3 d. sprendime Nr. 23S12400 pakeisti užsieniečio asmens duomenis: vardą iš „I“ į „U“, pavardę iš „E“ į „G“, gimimo datą iš „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)“, sprendimų rezoliucines dalis ir turinį palikti nepakeistus, nestabdyti sprendimų vykdymo, nagrinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikšmės, nes Raštu pareiškėjo 2024 m. sausio 20 d. prašymas atmestas tik dėl to, kad pareiškėjas nepateikėte duomenų, patvirtinančių, kad atstovauja asmeniui, dėl kurio yra priimtas Sprendimas, tai yra pareiškėjo 2024 m. sausio 20 d. prašyme nurodytos aplinkybės Migracijos departamento liko neįvertintos. Taigi, skundžiamo individualaus administracinio akto turinys nevisiškai atitinka teisės normų reikalavimus (VAĮ 10 straipsnio 5 dalis), jis yra iš esmės neteisėtas ir priimtas neįvertinus visų objektyvų aplinkybių, todėl naikintinas, o Migracijos departamentas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. sausio 20 d. prašymą peržiūrėti Sprendimą, panaikinti Sprendimo dalį dėl pareiškėjo išsiuntimo ir draudimo atvykti.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (1 dalis), be to, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (5 dalis).

CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Pareiškėjas sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio už teismui paduotą skundą dėl Rašto panaikinimo. Už atstovavimą Migracijos departamente pareiškėjas advokatui sumokėjo 400,00 Eur. Už atstovavimą teisme pareiškėjas advokatui sumokėjo 600,00 Eur. Nurodytas pareiškėjo išlaidas patvirtina 2024 m. sausio 15 d. sąskaita-faktūra Nr. 0166, 2024 m. kovo 28 d. sąskaita-faktūra Nr. 0195, 2024 m. sausio 15 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą, 2024 m. kovo 28 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą.

Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą nustatomas taikant koeficientą 0,1.

Atsižvelgus į tai, kad skundas surašytas ir administraciniam teismui paduotas 2024 metų kovo mėnesį, tai yra 2024 metų I ketvirtyje, taikomas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 2018,20 Eur, daroma išvada, kad pareiškėjo turėtos 1000,00 Eur dydžio išlaidos už atstovavimą neviršija numatyto Rekomendacijose.

Visiškai patenkintus pareiškėjo pagrindinį skundo reikalavimą dėl Rašto panaikinimo, jis įgijo teisę gauti iš atsakovo 1022,50 Eur (22,50 Eur + 600,00 Eur+400,00 Eur) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktas, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

skundą patenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. kovo 26 d. raštą Nr. 10K-3596.

Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti U. K. U. 2024 m. sausio 20 d. gautą prašymą peržiūrėti 2021 m. lapkričio 5 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos sprendimą Nr. 21S37563, panaikinti sprendimo dalį dėl U. K. U. išsiuntimo ir draudimo atvykti.

Priteisti U. K. U. iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1022,50 eurų (vieną tūkstantį dvidešimt du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų  nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai                                                       Erminijus Baziulis

     Gitana Butrimaitė 

     Giedrė Kairienė