Civilinė byla  Nr. 2S-774-392/2020

      Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01594-2020-2

      Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. U. skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Brigita Palavinskienė, uždaroji akcinė bendrovė „Sempresta“, J. U..

Teismas        

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2019 m. gruodžio 11 d. antstolės Brigitos Palavinskienės patvarkymą Nr. 0171/19/04245/D Reg. Nr. S-364183 dėl skolos išieškojimo nukreipimo į darbo užmokestį, nes tokie apribojimai nebuvo nustatyti teismo nutartimi. Nurodė, kad areštuodama pareiškėjo darbo užmokestį antstolė atlieka išieškojimo veiksmus, kuriuos vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taikyti negalima. Antstolė patvarkymu neproporcingai ir nepagrįstai apribojo pareiškėjo teisę gauti darbo užmokestį. Pareiškėjo teigimu, antstolė taikė apribojimus pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nors tokie apribojimai nebuvo nustatyti teismo nutartimi. Antstolės patvarkymas apribojo visas pareiškėjo nuosavybės teisę sudarančias teises be teisėto pagrindo. Patvarkymas pažeidė CPK 749 straipsnio 3 dalį ir nepagrįstai išėjo už 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties ribų. Be to, antstolė, areštuodama itin brangų turtą – žemės sklypą su namu kelias dešimtis kartų viršijo reikalavimui užtikrinti reikalingą sumą.

2.       Antstolė Brigita Palavinskienė 2020 m. sausio 16 d. patvarkymu Reg. Nr. S-372493 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Pažymėjo, kad skolininkui įvykdžius pareigą pateikti būtiną informaciją apie turtą, antstolė priims atitinkamą procesinį sprendimą dėl turto įkainojimo ir piniginių lėšų arešto masto patikslinimo. Siekdamas užtikrinti išieškotojo interesus, antstolis turi imtis priemonių surasti ir aprašyti visą skolininkui priklausantį turtą, nepriklausomai nuo to, kokia nuosavybės forma jam tas turtas priklauso; todėl teismo nutartimi paskirtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalavimui užtikrinti nukreipimas į pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas, gautas iš darbo užmokesčio, negali būti laikytinas pertekliniu, kai kito turto nepakanka ieškovo reikalavimui pagal nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų atmetė.

4.       Teismas nustatė, kad antstolė Brigita Palavinskienė vykdo Vilniaus regiono teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-12939-647/2019, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovo V. U. 30 265,26 Eur vertės kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, o tokio turto nesant pakankamai, taikytas piniginių lėšų, turtinių teisių ir (ar) kito turto, priklausančio atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas. Taip pat aukščiau minėta nutartimi uždrausta atsakovei J. U. perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į 2019 m. sausio 23 d. dovanojimo sutartimi Nr. DB-589 atsakovo V. U. atsakovei J. U. padovanotą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 30 d. nutartimi paliko Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartį nepakeistą.

5.       Teismas taip pat nustatė, kad antstolė 2019 m. gruodžio 11 d. turto aprašu areštavo pareiškėjui priklausančią transporto priemonę Volvo V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ginklą – dujinį pistoletą Umarex Walther P22 bei pinigines lėšas, esančias banko sąskaitoje. 2019 m. gruodžio 11 d. priimtas patvarkymas pateikti informaciją apie turimą turtą. 2019 m gruodžio 11 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo, antstolė pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų bei davimų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Išskaičiuotas sumas prašė pervesti į pareiškėjui priklausančią banko sąskaitą, kuriai taikomas antstolės areštas.

6.       Vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – skolininko turto areštą, antstolis turi vadovautis teismo nutartyje nustatytais nurodymais ir areštuoti turtą laikantis nutartyje išdėstyto eiliškumo bei neperžengti arešto masto. Teismas nurodė, kad antstolė, areštuodama turtą, privalėjo vadovautis Vilniaus regiono teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartyje nurodyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo tvarka ir būdais, jai nesuteikta teisė nukrypti nuo vykdomajame dokumente nurodytos vykdymo tvarkos. Teismo vertinimu, nors pareiškėjas teigė, jog antstolė viršijo arešto mastą, tačiau nepateikė tai pavirtinančių įrodymų, o būtent apie antstolės areštuotos transporto priemonės Volvo V70 ir ginklo – dujinio pistoleto Umarex Walther P22, vertes. Pareiškėjo teiginiai nėra pakankami faktui konstatuoti, jog antstolė, 2019 m. gruodžio 11 d. turto aprašu areštavusi pareiškėjui priklausančią transporto priemonę Volvo V70, ginklą – dujinį pistoletą Umarex Walther P22 bei pinigines lėšas, esančias banko sąskaitoje viršijo reikalavimui užtikrinti reikalingą sumą.

7.       2019 m. gruodžio 11 d. turto aprašu antstolė pirmiausiai areštavo pareiškėjo kilnojamąjį turtą, o tik vėliausiai areštavo pinigines lėšas, esančias banko sąskaitoje. Vykdomosiose bylose nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas bendradarbiavo su antstole ir pateikė jai informaciją apie turimą turtą, jo vertę, todėl antstolė, neturėdama pakankamai informacijos apie realią pareiškėjui priklausančio kilnojamo turto būklę ir vertę, pareiškėjo turtinę padėtį bei galimybes realiai užtikrinti 30 265,26 Eur reikalavimą, priėmė skundžiamą patvarkymą ir areštavo pareiškėjo darbo užmokesčio dalį. Patvarkyme antstolė nenurodė pervesti išieškotas sumas į jos depozitinę sąskaitą, o pažymėjo, jog išskaičiuotos sumos turi būti pervestos į pareiškėjui priklausančią banko sąskaitą, kuriai taikomas antstolės areštas. Taigi, visos išskaičiuotos piniginės lėšos bus saugomos areštuotoje pareiškėjo sąskaitoje iki galutinio teismo sprendimo ir tokiu būdu bus užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Teismui priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, antstolės apribojimai bus panaikinti ir pareiškėjas galės naudotis jo banko sąskaitoje saugotomis lėšomis.

8.       Teismas padarė išvadą, jog teismo nutartimi paskirtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalavimui užtikrinti nukreipimas į pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas, gautas iš darbo užmokesčio, negali būti laikytinas pertekliniu, kai kito turto nepakanka ieškovo reikalavimui pagal nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9.       Pareiškėjas (apeliantas) V. U. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti antstolės Brigitos Palavinskienės 2019 m. gruodžio 11 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo (Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį, kurią taikytos ieškovų V. U. ir J. U. turtui laikinosios apsaugos priemonės) ir išspręsti vykdomojo dokumento Nr. e2-12939-647/2019 nukreipimo į darbo užmokestį, nes tokie apribojimai nebuvo nustatyti teismo nutartimi. Atskirojo skundo argumentai:

9.1.       Apeliantas nesutinka su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės V. U. ir J. U. turtui. Nurodo, kad bylos duomenys patvirtina, kad ieškinyje suformuluotus reikalavimus ieškovė nepagrindė faktiniais ir teisiniais argumentais, teismui nepateikė visų su byla susijusių dokumentų. Pažymėjo, kad neegzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.

9.2.       Antstolė Brigita Palavinskienė vykdydama Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartį viršijo savo įgalinimus, t. y. areštavo itin brangų turtą, kelias dešimtis kartų viršijantį sumą, nurodytą nutartyje: namą su žemės sklypu (namas ir žemės sklypas nepriklauso pareiškėjui), taip pat areštuotas automobilis Volvo V70, kurio vertė 3 500 Eur; pradėtas išieškojimas ir pareiškėjo darbo užmokesčio, nors įsiteisėjusio sprendimo dar nėra. Laikinosios apsaugos priemonės pagal ieškinį, kuris neišnagrinėtas, taikytos beveik 100 proc. viršijančios ieškinio vertę, nors teismas nutartyje nurodė taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik 30 265,26 Eur sumai. Apeliantas nesutinka ir su areštuotu J. U. priklausančiu turtu, nes ji nėra susijusi su bendrove nei darbiniais, nei kitais klausimais.

9.3.       Antstolė areštuodama pareiškėjo darbo užmokestį atlieka išieškojimo veiksmus, kurių, vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, negalima atlikti. Ginčijamu patvarkymu neproporcingai ir nepagrįstai apribojo pareiškėjo teisę gauti darbo užmokestį; taikė apribojimus pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nors tokie apribojimai nebuvo nustatyti teismo nutartimi.

10.       Suinteresuotas asmuo UAB „Sempresta“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nors apeliantas kelia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, tačiau šis klausimas jau išspręstas, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 30 d. nutartimi paliko galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartį. Apeliantas atskirajame skunde nurodo objektyvios realybės neatitinkančias faktines aplinkybes, galimai siekia suklaidinti teismą, teigdamas, kad buvo areštuotas itin brangus turtas, kelias dešimtis kartų viršijantis sumą nurodytą nutartyje, t. y. namas su žemės sklypu. Tačiau nei Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi, nei antstolė patvarkymu neareštavo jokio nekilnojamojo turto – namo. Antstolė areštuodama pirmiausiai pareiškėjo kilnojamąjį turtą, o tik vėliau pinigines lėšas, esančias banko sąskaitoje, neturėdama pakankamai informacijos apie realią pareiškėjui priklausančio kilnojamojo turto būklę ir vertę, pareiškėjo turtinę padėtį, areštuodama pareiškėjo darbo užmokesčio dalį nepažeidė CPK 675 straipsnio 2 dalies ir neviršijo savo įgaliojimų. Be to, antstolė patvarkyme nenurodė pervesti išieškotas sumas į jos depozitinę sąskaitą, o pažymėjo, kad išskaičiuotos sumos turi būti pervestos į pareiškėjui priklausančią banko sąskaitą. Išieškojimas iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių banko sąskaitoje, vykdomas ne CPK 677 straipsnio pagrindu, kuriuo remiasi pareiškėjas, o CPK 689 straipsnio pagrindu. Pareiškėjui, priklausančių lėšų, gaunamų kaip darbo užmokestis, areštas nėra perteklinis.

11.       Suinteresuotas asmuo antstolė Brigita Palavinskienė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartį. Nurodo, kad apeliantas akivaizdžiai neteisingai interpretuoja Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartį. Nutartyje taikomų areštų V. U. ir J. U. turtui tapatinimas nėra galimas, nes skiriasi taikomų areštų tikslai. J. U. nekilnojamajam turtui pritaikytas draudimas perleisti ar kitaip realizuoti nekilnojamąjį turtą neužtikrina pareiškėjo piniginio reikalavimo UAB „Sempresta“ naudai. Piniginiam 30 265,26 Eur reikalavimui užtikrinti minėtoje teismo nutartyje numatytas tik pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo/kilnojamojo turto, piniginių lėšų areštas. Pareiškėjas jokių duomenų, įrodančių arešto masto viršijimą, apie areštuotą jam priklausančią transporto priemonę bei ginklą antstolei nepateikė. Neturint tokios informacijos, antstolė negali daryti pagrįstos prielaidos, jog areštuoto kilnojamojo turto areštas ateityje galės užtikrinti pateiktą reikalavimą. Tik skunde pareiškėjas nurodo, kad preliminari jam priklausančios areštuotos transporto priemonės vertė yra 3 500 Eur, to akivaizdžiai nepakanka nutarties reikalavimui užtikrinti. Įrodymai, kurių pagrindu buvo nustatyta transporto priemonės vertė, nepateikti, todėl toks faktų pateikimas laikytinas tik deklaratyvaus pobūdžio. Informacija apie ginklą antstolei vis dar nėra pateikta. Antstolės nuomone, atsakovo sąskaitų areštas bei išieškojimo nukreipimas į darbo užmokestį nėra perteklinis antstolės veiksmas vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Siekdamas užtikrinti išieškotojo, kurio prašymu priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, interesus, antstolis turi imtis priemonių surasti ir aprašyti visą skolininkui priklausantį turtą, nepriklausomai nuo to, kokia nuosavybės forma jam tas turtas priklauso. Todėl teismo nutartimi paskirtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalavimui užtikrinti nukreipimas į pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas, gautas iš darbo užmokesčio, negali būti laikytinas pertekliniu, kai kito turto nepakanka ieškovo reikalavimui pagal nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13.       Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė Brigita Palavinskienė vykdo Vilniaus regiono teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-12939-647/2019, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovo V. U. 30 265,26 Eur vertės kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, o tokio turto nesant pakankamai, taikytas piniginių lėšų, turtinių teisių ir (ar) kito turto, priklausančio atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas. Taip pat minėta nutartimi uždrausta atsakovei J. U. perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į 2019 m. sausio 23 d. dovanojimo sutartimi Nr. DB-589 atsakovo V. U. atsakovei J. U. padovanotą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 30 d. nutartimi paliko Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartį nepakeistą. Antstolė 2019 m. gruodžio 11 d. turto aprašu areštavo pareiškėjui priklausančią transporto priemonę Volvo V70, ginklą – dujinį pistoletą Umarex Walther P22 bei pinigines lėšas, esančias banko sąskaitoje. 2019 m. gruodžio 11 d. priimtas patvarkymas pateikti informaciją apie turimą turtą. 2019 m gruodžio 11 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo, antstolė pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų bei davimų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Išskaičiuotas sumas prašė pervesti į pareiškėjui priklausančią banko sąskaitą, kuriai taikomas antstolės areštas.

14.       Pareiškėjas padavė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas panaikinti 2019 m. gruodžio 11 d. antstolės Brigitos Palavinskienės patvarkymą dėl skolos išieškojimo nukreipimo į darbo užmokestį, nes tokie apribojimai nebuvo nustatyti teismo nutartimi. Skunde nurodė, kad areštuodama pareiškėjo darbo užmokestį antstolė atlieka išieškojimo veiksmus, kuriuos vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalima atlikti. Antstolė patvarkymu neproporcingai ir nepagrįstai apribojo pareiškėjo teisę gauti darbo užmokestį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartimi skundą dėl antstolio veiksmų atmetė, motyvuodamas tuo, kad teismo nutartimi paskirtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalavimui užtikrinti nukreipimas į pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas, gautas iš darbo užmokesčio, negali būti laikytinas pertekliniu, kai kito turto nepakanka ieškovo reikalavimui pagal nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinti. Teismas sprendė, jog antstolė teisėtai ir pagrįstai priėmė 2019 m. gruodžio 11 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo nukreipimo į darbo užmokestį. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentais, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai.

15.       Apeliantas nurodo, kad antstolė areštuodama itin brangų turtą – žemės sklypą su namu kelias dešimtis kartų viršijo reikalavimui užtikrinti reikalingą sumą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu nesutinka. Nustatyta, kad antstolė 2019 m. gruodžio 11 d. turto aprašu areštavo pareiškėjui priklausančią transporto priemonę Volvo V70, ginklą – dujinį pistoletą Umarex Walther P22 bei pinigines lėšas, esančias banko sąskaitoje. Nekilnojamasis turtas, priklausantis apeliantui, minėtu turto aprašo aktu nebuvo areštuotas. Pareiškėjas jokių įrodymų, patvirtinančių antstolės areštuoto kilnojamojo turto vertę, antstolei nepateikė. Tik atskirajame skunde apeliantas nurodė, jog areštuotos transporto priemonės vertė yra 3 500 Eur, to akivaizdžiai nepakanka reikalavimui užtikrinti. Informacijos apie areštuoto ginklo vertę, apeliantas nepateikė. Taigi, pareiškėjui nepateikus įrodymų, patvirtinančių areštuoto kilnojamojo turto vertę, negalima daryti išvados, jog antstolės areštuotas turtas viršijo arešto masę.

16.       Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi taikomi areštai V. U. ir J. U. turtui skiriasi taikomų areštų tikslais. Apelianto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, o tokio turto nesant pakankamai, piniginių lėšų, turtinių teisių ir (ar) kito turto areštas taikytas ieškinio reikalavimams užtikrinti, t. y. 30 265,26 Eur. Tuo tarpu J. U. uždrausta perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į dovanojimo sutartimi apelianto jai padovanotą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, nes jis tiesiogiai susijęs su ieškinio reikalavimais  pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia. Taigi, J. U. nekilnojamajam turtui taikytas draudimas perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į nekilnojamąjį turtą neužtikrina ieškinio reikalavimo.

17.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad antstolė areštuodama pareiškėjo darbo užmokesčio dalį viršijo savo įgaliojimus. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus atmeta. Nustatyta, kad antstolė areštavusi pareiškėjui priklausantį kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas, esančias banko sąskaitoje, įpareigojo pareiškėją pateikti informaciją apie turimą turtą, tačiau jis prašomos informacijos nepateikė. Kadangi antstolė neturėjo pakankamai informacijos apie realią pareiškėjui priklausančio kilnojamojo turto būklę ir vertę, jo turtinę padėtį, taip pat galimybės realiai užtikrinti 30 265,26 Eur reikalavimą, tai pagrįstai priėmė skundžiamą patvarkymą ir areštavo pareiškėjo darbo užmokesčio dalį. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismo nutartimi paskirtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalavimui užtikrinti nukreipimas į pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas, gautas iš darbo užmokesčio, negali būti laikytinas pertekliniu, kai kito turto nepakanka ieškovo reikalavimui pagal nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinti. Apelianto argumentas, kad antstolė patvarkyme neteisėtai nurodė pervesti areštuotas sumas į jos depozitinę sąskaitą, atmestinas, nes patvarkyme aiškiai nurodyta, jog išskaičiuotos sumos turi būti pervestos į pareiškėjui priklausančią banko sąskaitą, kuri yra antstolės areštuota.

18.       Kiti atskirojo skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

19.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.

20.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus pareiškėjo atskirąjį skundą, suinteresuoto asmens UAB „Sempresta“ už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą turėtos 363 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš pareiškėjo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies

1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

pareiškėjo V. U. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Sempresta“, j. a. k. 225483060, iš pareiškėjo V. U., a. k. (duomenys neskelbtini) 363 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjas                                                                                    Virginijus Kairevičius