Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2024-01-10][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-4260-475-2023].docx
Bylos nr.: e2-4260-475/2023
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apylinkės teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB "Asmeksa" 306063462 atsakovas
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl pirkimo-pardavimo
Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui
Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui
Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Vartojimo pirkimas-pardavimas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Pasirengimas nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje
Pasirengimas nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
Prievolių teisė
Teismo sprendimas
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Pirkimas-pardavimas
dėl motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo
Motorinės transporto priemonės pirkimas-pardavimas



Civilinė byla Nr. e2-4260-475/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00775-2023-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.2; 2.6.11.16; 3.2.3.1; 3.2.6.1

(S)

img1 

 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. lapkričio 13 d.

Kaunas

 

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Virginija Simanavičienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei D. J.,

dalyvaujant ieškovui E. S., jo atstovui advokatui J. B.,

atsakovės uždarosios akinės bendrovės „Asmeksa“ vadovui A. G., atsakovės atstovui advokato padėjėjui R. M.,

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Asmeksa“ dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir patirtų nuostolių atlyginimo, trečias asmuo D. V..

 

Teismas

 

nustatė:

I.       Šalių ir trečiojo asmens reikalavimai, argumentai, atsikirtimai.

1.       Ieškovas E. S. (toliau – ieškovas) 2022 m. lapkričio 14 d. padidinęs ieškinio reikalavimus (Nr. DOK-92856) prašo: 1) nutraukti 2022 m. lapkričio 8 d. tarp atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Asmeksa“ (toliau – atsakovė) ir ieškovo sudarytą transporto priemonės (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis) pirkimo–pardavimo sutartį; 2) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 7 250 Eur ieškovo sumokėtus už automobilį bei grąžinti atsakovės nuosavybėn automobilį; 3) įpareigoti atsakovę per 3 darbo dienas nuo pinigų grąžinimo į ieškovo banko sąskaitą savo lėšomis pasiimti automobilį; 4) priteisti iš atsakovės 4 019,40 Eur tiesioginių nuostolių. Ieškovas, jo atstovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje nurodė, kad:

1.1.                      2022 m. lapkričio 8 d. pagal transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį (toliau - sutartis), ieškovas iš atsakovės, atstovaujamos A. G., sumokėjęs 7 250 Eur, įsigijo baltos spalvos visureigį (duomenys neskelbtini) 2010 m. gamybos.

1.2.                      Atsakovė deklaravo automobilių pardavimo svetainėje www.autoplius.lt skelbime Nr. (duomenys neskelbtini), kad parduodamas automobilis yra be defektų. Skelbime atsakovė buvo nurodžiusi automobilio privalumus, jokie trūkumai nebuvo nurodyti.

1.3.                      2022 m. lapkričio 8 d. sutartu laiku apžiūrint automobilio išorę ir vidų jokių žymių trūkumų ieškovas nepastebėjo, išskyrus minimalius kosmetinius automobilio kėbulo ir salono vidaus pažeidimus. Bendraujant gyvai su atsakove, ieškovas dar kartą pasitikslino ar automobilis tvarkingas ir neturi defektų. Atsakovė nenurodė jokių automobilio defektų.

1.4.                      Ieškovo iniciatyva ir atsakovei sutikus, automobilio važiuoklės būklė buvo patikrinta Auto Moto Ng, UAB automobilių remonto dirbtuvėse. Kelionės iki automobilių remonto dirbtuvių metu, buvo atliktas bandomasis važiavimas automobiliu. Bendras nuvažiuotas atstumas miesto ir užmiesčio keliais apie 10 km, kurio metu jokių trūkumų nepastebėta.

1.5.                      Auto Moto Ng, UAB apžiūros metu nustatyta, kad susidėvėję priekinės ašies stabdžių diskai, trinkelės bei sailenblokai. Ieškovui su atsakove aptarus šiuos automobilio trūkumus ir įvertinus kiek šių trūkumų pašalinimas kainuos, ieškovas paprašė sumažinti automobilio pirkimo kainą. Atsakovė sutiko nuo skelbime nurodytos 7 500 Eur pardavimo kainą sumažinti 250 Eur - priekinės ašies stabdžių diskų, trinkelių ir sailenblokų remonto darbams. Todėl su atsakove buvo sutarta 7 250 Eur galutinė automobilio kaina. 2022 m. lapkričio 8 d. apie 17 val. pas atsakovę buvo užpildyta ir pasirašyta sutartis. Ieškovas atliko 6 500 Eur bankinį pavedimą į atsakovės įmonės banko sąskaitą ir grynais pinigais sumokėjo likusius 750 Eur. Pinigų priėmimo–perdavimo kvito ieškovas iš atsakovės negavo. Iki sutarties pasirašymo ir po to, atsakovė nesakė, kad automobilis turi kokių nors trūkumų, defektų ar eismo įvykių. Atsakovė perdavė automobilio dokumentus bei raktelius ir naujai įsigytu automobiliu ieškovas išvyko namo.

1.6.                      Grįžęs namo ieškovas internete susirado sailentblokus, kuriuos reikėjo keisti, todėl įsigijo, ir užregistravo automobilį į automobilių remonto dirbtuves. 2022 m. lapkričio 10 d. Auto Moto Ng, UAB automobilių remonto dirbtuvėse automobiliui buvo pakeisti: priekinės ašies stabdžių diskai, stabdžių trinkelės ir sumontuoti nauji ieškovo pristatyti sailentblokai. Už remonto darbus ieškovas sumokėjo 420 Eur.

1.7.                      Praėjus maždaug savaitei laiko nuo automobilio įsigijimo ir nuvažiavus tik kelis šimtus kilometrų, ieškovas pastebėjo, kad automobilis nėra visiškai stabilus ant važiuojamosios dalies, todėl pagalvojo, kad reikalingas ratų suvedimas.

1.8.                      2022 m. lapkričio 29 d. užvedus automobilio variklį ir pajudėjus iš vietos pasigirdo pašaliniai garsai - traškesys iš automobilio priekio, lyg iš vairo kolonėlės ar automatinės pavarų dėžės. Automatinė pavarų dėžė perjungdama pavaras pradėjo strigti, automobilis persijungiant pavaroms pradėjo trūkčioti. Kolegos išgirdę ieškovo nusiskundimus apie naujai įsigytą automobilį patarė jį patikrinti pagal identifikacinį numerį (VIN). Įvedus automobilio identifikacinį numerį (VIN) epicvin.com platformoje, ieškovas gavo ataskaitą, kurioje buvo nurodyta, kad automobilis turėjo rimtą eismo įvykį, pažeistas visas automobilio priekis, priekinis kairysis sparnas bei ratas.

1.9.                      Pastebėjus paslėptus automobilio defektus atsakovė buvo informuota 2022 m. lapkričio 29 d. Nesulaukus atsakovės reakcijos, tą pačią dieną, 2022 m. lapkričio 29 d., automobilis buvo užregistruotas į automobilių remonto dirbtuves išsamiai defektacijai. Ir apie tai informuota atsakovė. Atsakovė paprašė nevažinėti su automobiliu. Automobiliu nebuvo važinėjama.

1.10.                      Nuo 2022 m. lapkričio 29 d. neturint galimybės eksploatuoti įsigytą automobilį, ieškovas išsinuomojo automobilį iš įmonės UAB „Autodeida“, kurio nuoma tęsiasi iki šios dienos.

1.11.                      2022 m. gruodžio 8 d. 8:30 val. Automobilis evakuatoriaus pagalba buvo pristatytas į automobilių remonto dirbtuves adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus paaiškėjo, kad dėl techninių kliūčių remonto dirbtuvės negalės atlikti automobilio apžiūros. Sutarta, kad automobilį apžiūrės automobilių remonto dirbtuvėse UAB Prie viaduko. Atsakovei buvo išsiųstas pranešimas el. paštu, kad automobilio defektacija bus atliekama 16.00 val.

1.12.                      2022 m. gruodžio 8 d. 16:00 val. UAB Prie viaduko buvo atlikta automobilio detali apžiūra. Remonto dirbtuvių darbuotojai nuėmę priekinį kairį posparnį pastebėjo pažeidimus: matoma, kad automobilio kėbulo vientisumas buvo pažeistas, kėbulas suvirintas ne gamykliškai, matoma nelygi, neoriginali suvirinimo siūlė toje vietoje kur turi būti vientisa struktūra. Kairė automobilio pusė remontuota. Kairės pusės automobilio dalys perdažytos (kėbulo dažų sluoksnis neatitinka gamintojo rekomendacijų). Atlikus bandomąjį važiavimą šalta automatine greičių dėže ekspertai nustatė, kad 0-50 C laipsnių intervale jaučiama automatinės greičių dėžės vibracija. Pasiekus darbinę temperatūrą testo metu vibracija fiksuota nebuvo. Persijungiant pavaroms automobilis patampomas, trūkčioja. Preziumuojama, kad yra automatinės greičių dėžės gedimas. Tačiau norint tiksliai nustatyti gedimo pobūdį būtina išardyti automatinę greičių dėžę. Išardžius nėra aišku ar dėl gedimo pobūdžio pavyks ją surinkti atgal tomis pačiomis dalimis. 2022 m. gruodžio 9 d. UAB „Prie viaduko“ surašė transporto priemonės apžiūros aktą, kuriame nurodyti nustatyti paslėpti defektai. Be to, remiantis carVertikal ataskaita, faktinė automobilio rida neatitinka deklaruojamos.

1.13.                      Ieškovas su pretenzijomis kreipėsi į atsakovę. 2023 m. sausio 5 d. atsakovė elektroniniu paštu pateikė rašytinį atsiliepimą ieškovei, kuriame nurodyta, kad atsakovė nesutinka su gautomis pretenzijomis.

1.14.                      Ieškovas pažymi, kad atsakovė, apie vėliau paaiškėjusius paslėptus automobilio defektus ieškovui nieko neminėjo. Nei viešoje ofertoje, nei automobilio apžiūros metu, nei automobilio sutartyje nebuvo nurodyti paslėpti automobilio defektai, dėl kurių be papildomų didelių išlaidų nėra galimybės naudoti automobilio pagal jo paskirtį. Ieškovas žinodamas apie tokią automobilio būklę, apskritai nebūtų sudaręs šio sandorio.

1.15.                      Ieškovui įsigijus automobilį ir po jo apžiūros paaiškėjus paslėptiems defektams, kurie yra esminiai ir kurių automobilio iš esmės negalima tinkamai naudoti pagal paskirtį, nes automobilis neturi galimybės dalyvauti viešajame eisme. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis jo perleidimo ieškovui nuosavybėn metu jau turėjo paslėptų trūkumų, atsiradusių iki automobilio perdavimo ieškovui, kurie paaiškėjo nuodugniai apžiūrėjus automobilį, ir kurių ieškovas negalėjo numatyti, konstatuotina, kad atsakovė nesilaikė nustatytų reikalavimų garantuoti ieškovui, kad automobilis atitinka sutarties sąlygas, kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų jo trūkumų, dėl kurių automobilio nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam ieškovas jį ketino naudoti, todėl atsakovė turi atsakyti už netinkamos kokybės daikto pardavimą. Pažymėtina, kad atsakovė negalėjo nežinoti apie paslėptus automobilio defektus.

1.16.                      Nustačius ieškovo teisių pažeidimus, ieškovas turi būti grąžintas į tą pačią finansinę padėtį, kurioje buvo iki neteisėtų atsakovės veiksmų atsiradimo. Aukščiau nurodytos išlaidos (automobilio dalių ir remonto, patikros, registravimo, pretenzijų surašymo, carVertical ataskaitos, automobilio nuomos), laikytinos ieškovo nuostoliais dėl kurių susidarymo atsakinga atsakovė.

1.17.                      Ieškovas dublike nurodė, kad ieškovui įsigijus automobilį paaiškėjo, kad atsakovė neatskleidė visos informacijos apie transporto priemonę, netgi priešingai – automobilis buvo ne tik su užslėptu trūkumu – netinkamai veikiančia transmisija, bet ir akivaizdžiai po stiprios avarijos, po kurios JAV atsakingos institucijos šį automobilį pripažino netinkamu eksploatuoti ir skirtu tik utilizacijai (žr. el. bylos 34 lapas). Kad automobilis po avarijos atsakovė ieškovui nenurodė, automobilio fotonuotraukos iš aukciono JAV nebuvo parodytos ir apie automobilio avarijos faktą JAV ieškovas pirkdamas automobilį nieko nežinojo. Jei ši informacija ieškovui būtų buvusi atskleista, ieškovas kategoriškai būtų atsisakęs tokio automobilio pirkimo.

1.18.                      Ieškovas automobilį įsigijo iš atsakovės, kuri verčiasi automobilių prekyba, kas matyti iš viešai prieinamos informacijos. Taigi, tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai. Atsižvelgiant į tai, ieškovui, kaip vartotojui, taikoma papildoma įstatyminė apsauga, o atsakovei, kaip profesionaliam verslininkui, didesnė atidumo, rūpestingumo ir pareigingumo pareiga.

1.19.                      Automobilis yra po smarkios avarijos, dėl kurios automobilio kėbulo vientisumas pažeistas ir akivaizdu, jog tai juntama važiavimo metu, taip pat praėjus vos 20 dienų po automobilio įsigijimo išaiškėjo, kad Automobilio transmisija turi defektą – 0–50 ͦC laipsnių intervale jaučiama automatinės greičių dėžės vibracija. Persijungiant pavaroms automobilis patampomas, trūkčioja, o taip pat, automobilio rida skydelyje neatitinka realiosios ridos, t. y. yra mažesnė, kas leidžia daryti išvadą, kad automobilio ridos duomenys yra suklastoti. Tokios priežastys daugiau nei akivaizdu, jog yra kritinės ir ieškovas tokio automobilio nebūtų pirkęs, jei jam būtų atskleista visa informacija apie automobilį.

1.20.                      Aplinkybė, kad atsakovė įsigijo automobilį iš trečiųjų asmenų, nešalina jos kaip pardavėjos atsakomybės, nes ji kaip teikianti automobilių pardavimo paslaugas turi ne tik pati įsitikinti ką perka, o vėliau parduoda, bet užtikrinti, kad būsimam pirkėjui yra pateikta visa būtina informacija apie perkamą automobilį.

1.21.                      Tai, jog pirkimo metu buvo atlikta tik važiuoklės ir stabdžių patikra ir nustatyti šių dalių trūkumai, dėl ko automobilio kaina buvo sumažinta iki 7 250 Eur, niekaip nepašalina atsakovės atsakomybės, nes tikrieji automobilio trūkumai, kurie buvo nuslėpti nuo ieškovo sutarties sudarymo metu paaiškėjo po automobilio įsigijimo ir juo ieškovui pasinaudojus ne ilgiau kaip 20 dienų.

2.       Atsakovė atsiliepimu prašo ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės atstovai procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje nurodė, kad:

2.1. Ginčas kilęs ne iš naujo daikto pirkimo, o apie ilgą laiką eksploatuotos transporto priemonės, kuri ieškinio pateikimo metu yra 12–13 metų senumo.

2.2. 2022 m. lapkričio 8 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutartis yra sudaryta laisva valia tarp šalių raštu, pirkėjui perkant, o pardavėjui parduodant naudotą lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini) v/n, 2010 gamybos metų, nurodomas SDK kodas, sutartis pasirašyta šalių ir sutarties išraiška nekelia jokių abejonių. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad sutartis tarp šalių sudaryta ir pasirašyta tik po to, kai ieškovas savo iniciatyva atliko viso automobilio techninės būklės ir bendro stovio įvertinimą savo pasirinktame autoservise.

2.3. Nors pirkimo–pardavimo sutartyje nėra nurodyta perkamo automobilio rida, tačiau pirkėjas tai matė ir neprieštaravo dėl to, nes jis žinojo kokia yra automobilio rida, nes ji buvo nurodyta pardavimo skelbime ir jis ją matė vizualiai prietaisų skydelyje, jam dėl to klausimų nekilo, jis nereikalavo pataisyti ar įrašyti tai sutartyje, jį tai tenkino. Parduodamo automobilio rida nurodyta skelbime buvo 143 251 mylės (230 540 km). Todėl ridos neįrašymas nedaro šios sutarties negaliojančios kaip tokios, nes sutartis perskaityta ir pasirašyta pirkėjo.

2.4. Sutartyje yra nurodyta, kad parduodamai prekei pardavimo dienai galioja techninė apžiūra, kas reiškia, jog automobiliui leidžiama dalyvauti viešajame transporto judėjime ir jis atitinka visas Lietuvos Respublikos įstatymais keliamų techninių reikalavimų motorinėms transporto priemonėms sąlygas ir yra techniškai tvarkingas, neturi jokių trūkumų dėl ko negali būti naudojamas pagal paskirtį.

2.5. Sutartyje nėra nurodyti jokie pardavėjui pardavimo dienai žinomi parduodamos prekės trūkumai, kitu atveju jie būtu pažymėti tinkamai, taip pat žemiau ranka padarytas prierašas, kad ...<Pirkėjas automobilio būklę įvertino ir pretenzijų neturi...>. Ši aplinkybė pirkėjui nekėlė abejonių, šis įrašas atliktas su jo sutikimu ir jam matant.

2.6. Pirkimo–pardavimo sutartyje yra aiškiai nurodyta sutarties kaina 6 500 Eur, būtent tokia suma ir buvo pervesta pirkėjo į pardavėjo įmonės sąskaitą Swedbanke 2022 m. lapkričio 9 d. Pardavėja nurodo, kad nėra gavusi grynųjų apmokėjimo ir viskas vyko per banką pavedimu tokia apimtimi kokia nurodyta sutartyje. Būtent sutartyje žemiau ir yra pažymėta varnele, kad atsiskaitymas vykdomas pavedimu, apie grynuosius nėra jokios kalbos. Atsakovė pažymi, kad ieškovas jo nurodomai sandorio vertei pagrįsti jokių rašytinių įrodymų nepateikė.

2.7. Prieš pasirašant sutartį pirkėjo pageidavimu perkamas automobilis buvo ieškovo pristatytas pas jo pažįstamus į jų servisą UAB „Auto moto NG“ Šiauliuose. Šiame servise be eilės buvo patikrinta parduodamo automobilio bendra būklė, važiuoklė, kėbulas, sistemų veikimas ir pan. Praktiškai atlikta defektacija, tačiau jokio dokumento išduota nebuvo, automobilį apžiūrėjęs meistras pirkėjui nurodė, kad automobilis gerame stovyje ir tvarkingas, jį galima pirkti.

2.8. Ieškovė pažymi, kad šia apžiūra buvo nustatyti keli einamieji automobilio remontuotini techniniai darbai susiję su stabdžių trinkelių nusidėvėjimu, stabdžių diskų nusidėvėjimų ir sailentblokais. Be to, pirkėjui buvo pasakyta ir parodyta, kad automobilis ankstesnių savininkų prieš pardavėja (automobilis nuo 2014 m. yra eksploatuojamas Lietuvoje), buvo pirktas JAV, todėl akivaizdu, jog dažniausiai iš ten automobiliai pargabenami po nedidelės avarijos. Tai pardavėjui buvo žinoma ir jis apie tai pasakė pirkėjui, taip pat pirkėjui buvo parodytos nuotraukos iš JAV aukciono, kur buvo matyti, kad automobilis JAV buvo parduodamas su nekritiniais avarijos ir pažeidimo požymiais priekinėje dalyje. Pirkėjui ši informacija buvo aiškiai žinoma ir jis viską suvokė teisingai bei neprieštaravo. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad parduodamo automobilio salono komforto komplektacija yra gausi, variklio tūris yra 3.2 litro, tokios komplektacijos automobiliai yra atvežami tik iš JAV, be to, ridos skydelio rodmenys rodo myles, todėl pirkėjas apsimeta, kad to nežinojo ir nematė.

2.9. Atsakovė pažymi, kad ne ji pirko JAV šį automobilį, o ankstesni savininkai, todėl pardavėja negalėjo jo remontuoti po avarijos ir ne jos prekės valdymo metu įvyko šis įvykis. Apie tai pirkėjui buvo žinoma, jis sutiko, dėl to įvyko derybos ir pardavėjas sutiko nuleisti kainą nuo prašomos 7 500 Eur iki 6 500 Eur nurodytos sutartyje. Tokiu būdu pardavėjas padarė pakankamą nuolaidą pirkėjui derybinio proceso metu, dėl nustatytų remontuotinų darbų ir jam pateiktų naujų duomenų apie automobilio įstoriją ir 2014 m. eismo įvykį JAV. Pirkėją tai tenkino ir jis sutiko pirkti prekę disponuodamas šia informacija bei gavęs ženklią nuolaidą.

2.10. Atsakovui buvo žinoma, kad 2022 m. gruodžio 8 d. parduotas automobilis bus pristatytas į UAB „Sostena“ (gamintojo akredituotą servisą) adresu (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovui atvykus nurodytu laiku į Sostena automobilio apžiūra nevyko, nes neatvyko ieškovas su preke.

2.11. Atsakovė nurodo, kad jai naudojant automobilį ji nejuto vibracijos ir jai nėra ir nebuvo žinomas toks galimas gedimas, kaip nurodyta 2022 m. gruodžio 9 d. UAB „Prie viaduko“ apžiūros akte. Be to, iš kvestionuojamo automobilio apžiūros akto nėra aišku, ar tai gedimas, nes jis nebuvo faktiškai nustatytas, daroma prielaida jog jis yra, bet jis nėra nustatyta tvarka nustatytas ir aprašytas atitinkamas žinias turinčio akredituoto specialisto. Ieškovas nesilaikė nustatytų reikalavimų ir neatliko būtinos diagnostikos pas atitinkamus specialistus akredituotame servise, kuris įgaliotas atlikti tokio pobūdžio diagnostikas ir surašyti atitinkamos formos išvadas, kurių forma ir turinys atitinka įstatymų reikalavimus, todėl ieškovo į bylą pateikti įrodymai negali būti pripažinti įrodymais dėl parduotos netinkamos kokybės prekės.

2.12. Ieškovas nurodo, kad atlikus patikrą buvo nustatyti kritiniai pažeidimai ir esminiai trūkumai, tačiau kaip matyti realybėje yra įvardijamas vienas galimas techninis gedimas, kuris yra menamas ir net nenustatytas. Taip pat nėra nurodyta, kaip šis menamas techninis trūkumas trukdo ieškovui naudotis preke pagal paskirtį, nes automobilis važiuojantis, juo galima naudotis, jam galioja techninė apžiūra, jis ieškovo iš esmės sėkmingai naudojamas, nes yra laikomas jo žinioje.

2.13. Automobiliui yra atlikta valstybinė techninė apžiūra, ji galioja ir nėra paneigta ar anuliuota. Taip pat dalis nurodytų „trūkumų“ visai neturi nieko bendro su transporto priemonės eksploatavimu pagal paskirtį, šie ieškovo argumentai ir įrodymai vis gi kelia pagristą klausimą dėl jų patikimumo ir sąsajumo ginčo kontekste. Be to, pirkėjui buvo nurodyta, kad ginčo automobilis nėra naujas daiktas, todėl karts nuo karto paaiškėjantys arba atsirandantys nežymus defektai neturėtų stebinti. Juo labiau, kad automobilis eilę metų buvo naudojamas, nuvažiavo daugiau nei 143 000 mylių. Ieškovas turėtų suprasti, kad perkant seną automobilį tikėtis naujo daikto kokybės yra tiesiog neprotinga, o perkelti kam nors atsakomybę dėl savo paties neatsargumo – nesąžininga.

2.14. Ieškovo sumokėtų išlaidų už carVertical ataskaitą, negalima pripažinti nuostoliais, nes jie atsirado ieškovo iniciatyva ir už juos atsakovė negali atsakyti, nes tarp šių išlaidų ir atsakovo veiksmų nėra jokio priežastinio ryšio. Ieškovas nurodo, kad patyrė 420 Eur išlaidų už automobilio važiuoklės remontą, tačiau šios išlaidos laikytinos einamu automobiliu remontu, nes tai dylančios dalys, arba darbai, kylantys automobilio eksploatavimo eigoje, be to, dėl jų buvo susitarta iki sutarties pasirašymo ir buvo pritaikyta nuolaida.

2.15. Ieškovas nurodo, kad patyrė išlaidas už pakaitinio automobilio nuomą, tačiau byloje nėra pakankamų ir pagrįstų duomenų, kodėl ieškovui buvo būtina nuomotis pakaitinį automobilį kai įsigytas buvo techniškai tvarkingas ir galėjo būti naudojamas pagal paskirtį. Tokios išlaidos nėra nei protingos, nei proporcingos esamo ieškinio kontekste, todėl negali būti pripažintos nuostoliais. Ieškovo nurodomos 219,88 Eur išlaidos už automobilio registravimą susijusios su transporto priemonės registravimu, t. y. nėra niekaip susijusios su konkrečių defektų šalinimu ar jų nustatymu, todėl negali būti pripažintos nuostoliais.

2.16. Atsakovė triplike nurodė, kad 2022 m. lapkričio 6 d. ginčo prekę nusipirko iš kito asmens sumokėdama jam 6 200 Eur, automobilį patikrino, nuplovė, išvalė (paruošė pardavimui). Įsigydama šį automobilį atsakovė žinojo, kad jis yra iš JAV, pardavėjas ją apie tai informavo, nurodė, jog JAV prekė turėjo nedidelį eismo įvykį, pargabentas buvo sutvarkytas Lietuvoje, jam persiuntė nuotraukas iš aukciono, iš kurio JAV jis ir buvo pirktas. Be to, ši informacija yra viešai prieinama bet kuriam asmeniui, pagal VIN kodą galima rasti šio automobilio įstoriją JAV, pardavimo nuotraukas ir pan. Sumokėjus nedidelius pinigus galima gauti ir pilną išklotinę apie šį automobilį ir jo istoriją JAV, tai vieši duomenis apie kurios žino ir ieškovas, bet koks rūpestingas ir atsakingas pirkėjas gali šiuos duomenis nesunkiai gauti.

2.17. Atsakovė pažymėjo, kad ji automobilį valdė kelias dienas, ji yra perpardavinėtoja, tai yra jos verslas, jos valdymo metu automobilis neturėjo jokių eismo įvykių, jokių gedimų, jokių remontų ir pan. Prekė buvo parduota tokia kokia ir buvo nupirkta, prieš tai ją nuplovus ir išvalius. Tai yra verslo modelis, rasti patrauklų automobilį už konkurencingą kainą ir jį perparduoti šiek tiek brangiau bei uždirbti. Taigi, atsakovė po kelių dienų, t. y. 2022 m. lapkričio 8 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovu dėl šio automobilio pardavimo. Ieškovui buvo žinoma, kad automobilis iš JAV, tai akivaizdu, to nežinoti nebuvo galimybės, nes yra salono, kėbulo komplektacijos, variklio tūrio specifika, odometro ženklinimas mylėmis ir pan.

2.18. Automobilis pargabentas iš JAV ir suremontuotas Lietuvoje, prieš pirmą valstybinę techninę patikrą turi praeiti valstybinę ekspertizę tame pačiame techninių apžiūrų centre, nepraėjus kurios jis negalės būti registruojamas ir eksploatuojamas Lietuvoje. Tai reiškia, kad automobilis tikrinamas techninių parametrų lygiu, ar atitinka kėbulo, važiuokles geometrijos parametrai, posūkių, žibintų reikalavimai (JAV skiriasi žibintų, posūkių reikalavimai), kiti rodikliai ir tik gavus ekspertizės išvadą šis automobilis gali vykti atlikti techninę apžiūrą ir būti registruojamas. Taigi, šiam automobiliui yra atlikta ekspertizė, ir daugelį metų yra galiojanti techninė apžiūra, jis niekada nėra turėjęs Lietuvoje eismo įvykių, tuo labiau atsakovės valdymo metu, todėl ieškovo argumentai dėl kažkokių papildomų defektų (kurie taip pat beje nėra nustatyti) yra niekuo nepagristi.

3. Trečias asmuo D. V. atsiliepimu ieškinį prašo atmesti. Atsiliepime nurodė, kad:

3.1.       2022 m. lapkričio 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu jis pardavė UAB „Asmeksa“ atstovui A. G. jo nuosavybėje buvusį automobilį (duomenys neskelbtini) už 6 200 Eur. Tikslių sutarties sudarymo aplinkybių trečiasis asmuo nepamena, nes praėjo daug laiko, todėl jų nenurodo. Buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, už automobilį pirkėjas sumokėjo grynais ir pavedimu per banką. Automobilis buvo parduotas, nes įsigijo kitą ir šis tapo nebereikalingu. Automobilis buvo parduotas prižiūrėtas, techniškai tvarkingas, jokių gedimų dėl kurių juo negalima būtu važiuoti trečiasis asmuo pas save nebuvo pastebėjęs. Taip, automobilis buvo nenaujas, turėjo smulkių akimi matomų kėbulo įbrėžimų ir salono naudojimo požymių, taip pat galimai buvo ir tam tikrų dylančių detalių nusidėvėjimo, tačiau tikrai jokių esminių trūkumų pardavimo dienai jis neturėjo. Šį automobilį trečiasis asmuo pirko daužtą iš JAV aukciono per tarpininkus 2014 metais, jis buvo JAV nežymiai daužtas iš priekio, reikėjo remontuoti kairės pusės priekinį sparną ir kapotą, sudėti naujas groteles, lempas, apdailos detales, viską darė pats pas meistrus. Trečiojo asmens manymu jis buvo sutvarkytas tinkamai, nes tvarkė kaip sau. Trečiasis asmuo praėjo su juo privalomą JAV automobiliams ekspertizę Lietuvoje, taip pat kelias technikines apžiūras, viskas buvo tinkama ir tvarkinga, naudojosi juo ilgą laiką, jokių eismo įvykių per tą laiką neturėjo. Šiai dienai trečiasis asmuo neprisimena, kiek už jį mokėjo JAV aukcione. Kad automobilis yra ne Europos rinkai pastebima iš karto, tai žino bet koks automobiliais besidomintis žmogus. Yra daug specifikacijų pagal kurias galima spręsti kad šis automobilis yra parvarytas iš JAV, o būtent tai variklio kubatūra, išorės apdailos detalių dizainas, buferių formą, salono komplektacija (pagerinimai). Iš JAV parvarytas automobilis visada pilnos salono komplektacijos, galingesnio variklio, automatinių pavarų ir pan., todėl perkant tokį automobilį neįmanoma suklysti, nes Europos rinkai tokių automobilių komplektacijų gamintojas nedaro. Be to, pagal VIN kodą bet kokį automobilį galima pasitikrinti internete, visada bus pateikta viešai prieinamą informaciją apie jo kilmės šalį, avarijas net gi su nuotraukomis. Mano, kad bet koks sąmoningas pirkėjas prieš pirkdamas automobilį sau tokią informaciją ieškosi ir tikrai randa.

3.2.       Šiai dienai teismui trečiasis asmuo negali pateikti pirkimo-pardavimo sutarties su UAB „Asmeksa“, nes jos nerado, dažnai būna išvykęs į užsienį, galimai tą sutartį prarado arba ji yra jo užsienio gyvenamojoje vietoje kažkur, todėl prašo vadovautis tais duomenimis, kuriuos teismui pateikė UAB „Asmeksa“.

3.3.       Apie ieškinyje nurodytus galimus šio automobilio trūkumus trečiajam asmeniui nieko nėra žinoma. Trečiojo asmens naudojimo laikotarpiu tokie garsai pasireiškę nebuvo, vibracijos greičių dėžėje tikrai nejuto, naudojantis automobiliu tikrai apie tai sužinotų ir pajustų. Šioje vietoje negali sutikti su ieškovu, nes nėra konkretizuojama ir pats servisas tik „preziumuoja“ apie gedimą, tačiau šiai dienai gedimas nei nustatytas, nei pašalintas jei toks būtų nustatytas.

3.4.       Be to, trečiasis asmuo teismui nurodė, kad prieš kelias savaites sulaukė ieškovo skambučio ir ne vieno, kuris pokalbio metu davė nedviprasmiškai suprasti, kad labai norėtų, kad liudytų jo naudai. Pajuto, kad pokalbio metu iš jo bandoma ištraukti kažkokią informaciją, kuri būtų naudinga ieškovui. Iš pradžių net nesuprato apie kokį automobilį eina kalba ir ko iš jo norima. Vieno iš pokalbio metu ieškovas trečiajam asmeniui pradėjo atvirai grasinti policijos atvesdinimu ir rimtomis pasekmėmis, jei trečiasis asmuo jam neatsiųs pirkimo–pardavimo sutarties su UAB „Asmeksa“. Po šio pokalbio trečiasis asmuo sąmoningai užblokavo ieškovo numerį. Taip pat trečiajam asmeniui tapo žinoma, kad vieną iš jų pokalbių ieškovas įrašė ir pateikė teismui, tačiau trečiasis asmuo nebuvo įspėtas apie tai, kad pokalbis bus įrašomas ir kad jis bus naudojamas teisme, tokio sutikimo trečiasis asmuo nedavė. Pokalbių turinio trečiasis asmuo nenori prisiminti, nes jie jam buvo labai nemalonūs, juto, kad yra ieškovo spaudžiamas pripažinti to ko nebuvo.

 

Teismas

konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

4.       Iš ieškinio priedų nustatyta, kad atsakovė ir trečiasis asmuo D. V. 2022 m. lapkričio 6 d. sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu trečiasis asmuo pardavė, o atsakovė įsigijo (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 157). Iš 2022 m. lapkričio 6 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad atsakovė automobilį įsigijo už 6 200 Eur, sumokėdama grynaisiais ir pavedimu. Apie automobilio trūkumus informacijos nėra.

5.       Ieškovas ir atsakovė 2022 m. lapkričio 8 d. sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovė pardavė, o ieškovas įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini). 2022 m. lapkričio 8 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje ir 2022 m. lapkričio 8 d. lėšų pervedimo nurodyme nurodyta, kad transporto priemonės kaina yra 6 500 Eur, už ją sumokėta 6 500 Eur (1 t., e. b. l. 2, 8).

6.       2022 m. lapkričio 8 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties skiltyje „Informacija apie įvykius ir trūkumus:“ nurodyta, kad „pirkėjas automobilio būklę įvertino, pretenzijų neturi ir neturės niekados“.

7.       Atsakovės skelbime Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ginčo automobilio portale www.autoplius.lt, nurodyta, kad parduodamas baltos spalvos automobilis (duomenys neskelbtini) už 7 500 Eur, 2010 m. rugsėjo mėn., be defektų (1 t., e. b. l. 3–7).

8.       Ieškovas 2022 m. lapkričio 9 d. užsiregistravo transporto priemonę savo vardu VĮ Regitroje bei sumokėjo 211,28 Eur už registravimą (1 t., e. b. l. 77).

9.       Auto Moto Ng, UAB automobilių remonto dirbtuvėse, automobiliui buvo pakeisti: priekinės ašies stabdžių diskai, stabdžių trinkelės ir sumontuoti nauji ieškovo pristatyti sailentblokai. Už remonto darbus, pagal išrašytą įmonės Auto Moto Ng, UAB 2022 m. gruodžio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas sumokėjo 420 Eur (1 t., e. b. l. 9, 10).

10.       2022 m. gruodžio 9 d. UAB „Prie viaduko” vadovas R. V. 2022 m. gruodžio 9 d. atliko automobilio apžiūrą ir surašė apžiūros aktą, kuriame užfiksuoti automobilio trūkumai: kėbulo vientisumas buvo pažeistas, kėbulas suvirintas ne gamykliškai, matoma nelygi, neoriginali suvirinimo siūlė toje vietoje kur turi būti vientisa struktūra; kairė automobilio pusė remontuota. Kairės pusės automobilio dalys perdažytos (kėbulo dažų sluoksnis neatitinka gamintojo rekomendacijų); 0–50 ͦC laipsnių intervale jaučiama automatinės greičių dėžės vibracija. Pasiekus darbinę temperatūrą testo metu vibracija fiksuota nebuvo. Persijungiant pavaroms automobilis patampomas, trūkčioja; nurodoma, kad galimas automatinės greičių dėžės gedimas.

11.       Ieškovas atsakovę informavo 2022 m. lapkričio 29 d. el. pašto adresu asmeksa@inbox.lt bei buvo išsiųstas laiškas su pranešimu apie pastebėtus ginčo automobilio trūkumus (1 t., e. b. l. 17).

12.       Ieškovas 2022 m. gruodžio 8 d. atsakovei išsiuntė pranešimą el. paštu asmeksa@inbox.lt, kad „Automobilio defektacija bus atliekama 16.00 val.” (1 t., e. b. l. 8).

13.       „carVertikal“ ataskaitoje motomi autmobilio ridos neatitikimai, taip pat matyti, kad automobilis turėjo eismo įvykį 2014 m. kovo 19 d. (1 t., e. b. l. 25).

14.       2022 m. gruodžio 15 d. atsakovei registruotu paštu buvo išsiųsta 2022 m. gruodžio 14 d. rašytinė pretenzija dėl netinkamos kokybės daikto (1 t., e. b. l. 36–45, 46). 2022 m. gruodžio 28 d. ir 2022 m. gruodžio 29 d. atsakovei registruotu paštu buvo išsiųsta pakartotinė pretenzija dėl netinkamos kokybės daikto (1 t., e. b. l. 47, 56, 57, 58).

15.       2023 m. sausio 5 d. atsakovė elektroniniu paštu pateikė rašytinį atsiliepimą į pretenziją ieškovui, kurioje nurodyta, kad atsakovė nesutinka su gautomis pretenzija ir pakartotine pretenzija (1 t., e. b. l. 59–68).

16.       Iš 2022 m. lapkričio 29 d. trumpalaikės transporto priemonės (automobilio) nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad UAB „Autodeida“ išnuomojo ieškovui automobilį (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Autodeida“ ieškovui 2022 m. spalio, 2023 m. sausio 19 d., 2023 m. balandžio 20 d., išrašė PVM sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) už automobilio (duomenys neskelbtini) nuomą. Ieškovas minėtas PVM sąskaitas faktūras apmokėjo (1 t., e. b. l. 80–82, 169–172,173, 175).

                Dėl ginčo esmės

17.       Byloje kilo ginčas dėl transporto priemonės kokybės. Ieškovas teigia, kad 2022 m. lapkričio 8 d. nusipirko automobilį su gedimais, apie kuriuos pardavėjas (atsakovė) neinformavo. Be to, ieškovas atsakovės nebuvo informuotas apie tai, kad automobilis turėjo eismo įvykį, po kurio jis negalėjo būti eksploatuojamas. Atsakovė teigia, kad ieškovui buvo žinomos aplinkybės apie tai, kad automobilis turėjo eismo įvykį, ji pardavė tvarkingą transporto priemonę su galiojančia technine apžiūra, kuri neturėjo gedimų.

18.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.4311 straipsnyje nustatyta, kad motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

19.       CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 12 punktas). CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Iš šios nuostatos matyti, jog parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas.

20.       Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 17 punktas).

21.       Aiškindamas parduodamo naudoto ir naujo daikto skirtumus kokybei keliamų reikalavimų aspektu, kasacinis teismas yra nurodęs, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas).

22.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas).

23.       Kasacinio teismo ne kartą pažymėta, kad vartojimo pirkimo-pardavimo sutartims CK 6.350–6.370 straipsniuose įtvirtintos specialiosios teisės normos taikomos dėl didesnės pirkėjo – vartotojo teisių apsaugos, nustatant papildomus reikalavimus, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas, pažeistų pirkėjo teisių gynybos būdus, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, daikto trūkumų prezumpciją ir kt. Toks teisinis reguliavimas grindžiamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, apsaugos doktrina. Silpnesniajai vartojimo sutarties šaliai ginti skirtas vartotojų teisių apsaugos institutas – valstybė riboja sutarties laisvės principą, imperatyviu reguliavimu įsikišdama į sutartinius santykius; šio instituto tikslas – vartojimo sutartinių santykių reguliavimu atkurti sutarties šalių lygybę, interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-469/2019; 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-381/2022).

24.       Pagal vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas – verslininkas įsipareigoja parduoti prekę pirkėjui – vartotojui, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą (CK 6.350 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas yra atsakingas vartotojui už bet kokią prekių (įskaitant skaitmeninių elementų turinčias prekes) kokybės reikalavimų neatitiktį prekės pristatymo momentu ir paaiškėjusią ne vėliau kaip per dvejus metus nuo prekės pristatymo (garantija pagal įstatymą) (CK 6.364 straipsnio 1 dalis). Prekės (įskaitant skaitmeninių elementų turinčias prekes) trūkumas, kuris paaiškėja per vienerius metus nuo jos pristatymo, laikomas buvusiu pristatant prekę, nebent pardavėjas įrodo kitaip arba kai tai nesuderinama su prekės pobūdžiu ar trūkumo pobūdžiu (CK 6.364 straipsnio 4 dalis). Taikant minėtą prezumpciją preziumuojama, kad vartotojui buvo perduota netinkamos kokybės prekė, o paneigti šią prezumpciją turi pardavėjas.

25.       CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016, 25 punktas; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 20 punktas; kt.).

26.       Ieškovas įrodinėdamas, kad automobilis buvo parduotas su trūkumais, kurie nebuvo nurodyti automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje, remiasi 2022 m. gruodžio 9 d. UAB „Prie viaduko” automobilio apžiūros aktu, kuriame užfiksuoti automobilio trūkumai: kėbulo vientisumas buvo pažeistas, kėbulas suvirintas ne gamykliškai, matoma nelygi, neoriginali suvirinimo siūlė toje vietoje kur turi būti vientisa struktūra; kairė automobilio pusė remontuota; kairės pusės automobilio dalys perdažytos (kėbulo dažų sluoksnis neatitinka gamintojo rekomendacijų); 0–50 ͦC laipsnių intervale jaučiama automatinės greičių dėžės vibracija. Pasiekus darbinę temperatūrą testo metu vibracija fiksuota nebuvo; persijungiant pavaroms automobilis patampomas, trūkčioja; nurodoma, kad galimas automatinės greičių dėžės gedimas. Atsakovė teigia, kad automobilį pardavė su trūkumais (susidėvėję priekinės ašies stabdžių diskai, trinkelės bei sailenblokai) nustatytais jo pirkimo–pardavimo metu, kitų trūkumų automobilis neturėjo, todėl ieškovui buvo padaryta nuolaida ir automobilis parduotas. Ieškovui buvo žinoma apie tai, kad automobilis yra turėjęs eismo įvykį, nes automobilis naudotas JAV, tokios komplektacijos automobilių Europos rinkai automobilių gamintojas negamina.

27.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas pirko naudotą automobilį, apie parduodamą naudotą automobilį sužinojo iš į interneto tinklalapį įdėto skelbimo. 2022 m. lapkričio 8 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nenurodyti automobilio trūkumai. Automobilio rida – nenurodyta, tačiau, kaip paaiškino ieškovas, apžiūrėdamas automobilį matė ridą, nurodytą myliomis. Automobilio pirkimo-pardavimo metu ieškovas su atsakovės atstovu nuvyko į Auto Moto Ng, UAB, kur apžiūros metu nustatyta, kad susidėvėję priekinės ašies stabdžių diskai, trinkelės bei sailenblokai. Nurodyti trūkumai šalių buvo aptarti, šalys susitarė dėl atitinkamos automobilio kokybės ir kainos, ieškovui ji buvo priimtina, pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta.

28.       Atsakovė ieškovui parduotą automobilį 2022 m. lapkričio 6 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu buvo įsigijusi iš trečiojo asmens D. V., kurioje apie automobilio trūkumus informacijos nėra. Ginčo automobiliui atlikta ekspertizė ir techninė patikra, kurių metu nebuvo nustatyti trūkumai, dėl kurių automobilis negalėtų dalyvauti eisme.

29.       Ieškovas, įsigijęs naudotą automobilį, iš karto kreipėsi į servisą, kad automobiliui būtų atliktas techninis aptarnavimas. Kaip nustatyta, automobiliui buvo atlikti einamieji remonto darbai, natūraliai atsiradę dėl dalių dėvėjimosi kaip eksploatacijos pasekmė. Ieškovo įgyto automobilio pirma registracija 2010 m., todėl natūralu, kad įgyto naudoto automobilio dalys yra nusidėvėjusios ir reikalauja papildomų investicijų jų remontui ar keitimui.

30.       Ieškovas įregistravo nuosavybės teisę į automobilį ir 2022 m. gruodžio 9 d. kreipėsi į UAB „Prie viaduko” dėl automobilio apžiūros metu, nustatyta, kad: „kėbulo vientisumas buvo pažeistas, kėbulas suvirintas ne gamykliškai, matoma nelygi, neoriginali suvirinimo siūlė toje vietoje kur turi būti vientisa struktūra; kairė automobilio pusė remontuota. Kairės pusės automobilio dalys perdažytos (kėbulo dažų sluoksnis neatitinka gamintojo rekomendacijų); 0–50 ͦC laipsnių intervale jaučiama automatinės greičių dėžės vibracija. Pasiekus darbinę temperatūrą testo metu vibracija fiksuota nebuvo. Persijungiant pavaroms automobilis patampomas, trūkčioja; nurodoma, kad galimas automatinės greičių dėžės gedimas.“

31.       Serviso nurodytas automobilio trūkumas, kad 0–50 ͦC laipsnių intervale jaučiama automatinės greičių dėžės vibracija (Pasiekus darbinę temperatūrą testo metu vibracija fiksuota nebuvo) nustatyti tik detaliai ir nuodugniai patikrinus automobilį. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nėra pagrindo spręsti, kad šis trūkumas (0–50 ͦC laipsnių intervale jaučiama automatinės greičių dėžės vibracija) atsakovei buvo žinomas automobilio pardavimo metu, todėl šiuo atveju nėra pagrindo jį vertintini kaip paslėptą automobilio trūkumą, apie kurį ieškovas nebuvo informuotas. Tuo tarpu automatinės greičių dėžės gedimas nėra nustatytas, nes apžiūros akte nurodyta tik kad toks gedimas galimas. Šalys neginčijo aplinkybės, kad automobilis buvo patekęs į eismo įvykį. Tačiau ieškovas teigia, kad jam ši aplinkybė nebuvo žinoma, o atsakovė nurodo, kad ieškovui buvo rodomos fotonuotraukos automobilio po eismo įvykio, ieškovas žinojo apie eismo įvykį, nes automobilis buvo iš JAV. Teismo vertinimu, ieškovui, turinčiam aukštąjį automobilių techninio eksploatavimo išsilavinimą, neabejotinai žinoma aplinkybė, kad naudoti automobiliai iš JAV dažniausiai yra turėję eismo įvykį. Kiekvienas rūpestingas pirkėjas prieš pirkdamas automobilį tokią informaciją renka ir ja analizuoja, koks variklio tūris, benzinas ar dyzelinas, kiek bus kuro sąnaudų, kokia salono ir komforto įrangos gausa, kiek automobilis pravažiavo (odometro duomenys) iš kur automobilis pargabentas iš kokios šalies ir pan. Tai duomenys, kurie yra svarbūs bet kuriam eiliniam automobilio pirkėjui. Tuo tarpu ieškovas prieš pirkdamas automobilį, automobilio duomenų pagal identifikacinį numerį (VIN) netikrino, patikrino jau tik jį įsigijęs. Ieškovas kaip rūpestingas pirkėjas turėjo pareigą domėtis perkamu daiktu, atsakingai patikrinti informaciją.

32.       Teismas sprendžia, jog byloje buvo įrodyta, kad atsakovės parduodama naudota transporto priemonė atitiko įprastus tokiam daiktui keliamus reikalavimus; parduodamą automobilį buvo galima naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir po to; dėl natūralaus naudotos transporto priemonės nusidėvėjimo, atsižvelgiant į automobilio naudojimo trukmę ir sąlygas, pakito jos kokybė. Įvertinus nurodytas aplinkybes ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalies). Kadangi ieškinys atmestas, teismas dėl ieškovo bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo nesprendžia.

34.       Atsakovė pašė priteisti iš ieškovo 1 900 Eur išlaidas už teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus atstovavimą teismo posėdžiuose. Pateikė šias bylinėjimosi išlaidas ir jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus (1 t., e. b. l. 188–192).

35.       Ieškovo ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovo priteisiamos 1 900 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

36.       Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 19,92 Eur, todėl ieškinį atmetus šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265–270 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Asmeksa“, juridinio asmens kodas 306063462, iš ieškovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 900 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 19,92 Eur (devyniolikos eurų 92 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

 

Teisėja Virginija Simanavičienė