Administracinė byla Nr. AS146–256/2009 Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2009 m. balandžio 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Divizijos generolo S. Raštikio puskarininkių mokyklos žvejų klubo „Amūras“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Divizijos generolo S. Raštikio puskarininkių mokyklos žvejų klubo „Amūras“ skundą atsakovei Marijampolės apskrities viršininko administracijai dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
2009 m. sausio 26 d. Kauno apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo Divizijos generolo S. Raštikio puskarininkių mokyklos žvejų klubo „Amūras“ atstovo advokato Lino Mažono skundas atsakovei Marijampolės apskrities viršininko administracijai, kuriame prašoma panaikinti Marijampolės apskrities viršininko 2009 m. sausio 15 d. įsakymą Nr. V-17 „Dėl sprendimo „Dėl leidimo naudoti žūklės plotus“ panaikinimo“.
Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir laikinai sustabdyti ginčijamo akto galiojimą. Prašyme nurodė, jog ginčijamu įsakymu žvejų klubui „Amūras“ buvo panaikintas leidimas naudoti žūklės plotus Gulioniškių tvenkinyje, esančiame Kazlų Rūdos savivaldybėje. Paaiškino, kad šio vandens telkinio priežiūra rūpinasi jų klubas, kurio nariai pakaitomis budi prie tvenkinio, tvenkinio priežiūrai ir įžuvinimui skiriamos didžiulės lėšos. Nesustabdžius skundžiamojo akto galiojimo, yra užkertama galimybė pareiškėjui naudotis vandens telkiniu ir tokiu būdu dėl galimo brakonieriavimo gali būti išnaikintas klubo lėšomis atliktas įžuvinimas ar kitaip pakenkta tvenkinio faunai.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 12 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmetė.
Teismas pažymėjo, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių tikslingumo klausimą bei vertinant tokio pareiškėjo pareikšto prašymo pagrįstumą, paties ginčijamo administracinio akto teisėtumo klausimas neanalizuotinas, nes teismas neturi teisės iš anksto vertinti ir pasisakyti dėl bylos baigties, tačiau šiuo atveju nustatytina, ar galėtų pasunkėti arba pasidaryti negalimas teismo sprendimo, kuriuo būtų tenkinamas pareiškėjų reikalavimas, įvykdymas tuomet, jeigu nebūtų imtasi įstatyme numatytų reikalavimo užtikrinimo priemonių.
Teismas vertino, kad pareiškėjo teiginiai, esą nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, žymiai pasunkėtų galimybė atkurti buvusią padėtį, yra nukreipti i ateitį, o kiti prašyme nurodyti motyvai yra abstraktūs ir nepagrįsti įrodymais bei teisės normomis.
Įvertinęs bylos aplinkybes teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, kuriais motyvuojamas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nesudaro realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, todėl prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmetė.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 12 d. nutartį ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje sustabdyti 2009 m. sausio 15 d. Marijampolės apskrities viršininko įsakymo Nr. V-17 „Dėl sprendimo „Dėl leidimo naudoti žūklės plotus" panaikinimo“ galiojimą.
Atskirąjį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė Kauno apygardos administraciniam teismui 2009 m. sausio 26 d. pateiktame skunde. Pažymi, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės – ginčijamo akto galiojimo sustabdymo – iškyla reali grėsmė, kad klubo prižiūrėtas ir įžuvintas tvenkinys bus išniekintas brakonierių. Be to, tuo atveju, jei teismas išnagrinėjęs skundą nuspręstų jį patenkinti ir panaikintų ginčijamą įsakymą, nėra aišku kas kompensuos ir kaip bus paskaičiuoti dėl įžuvinimo ir faunos praradimo atsiradę nuostoliai, todėl teismo sprendimo vykdymas tokiu atveju taptų išties neįmanomas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Atskirasis skundas netenkinamas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvio prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Šiuo atveju, kaip matyti iš pareiškėjo teismui pateikto prašymo, pareiškėjas prašė Kauno apygardos administracinio teismo taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti ginčijamą Marijampolės apskrities viršininko 2009 m. sausio 15 d. įsakymą Nr. V-17 „Dėl sprendimo „Dėl leidimo naudoti žūklės plotus“ panaikinimo“.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (pvz., administracinės bylos Nr. AS11-367/2007, AS8-488/2007, AS16-528/2007 ir kt.), ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas proceso dalyvio prašymą dėl ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo kiekvienu konkrečiu atveju turi nustatyti, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad teismui priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis), taip pat turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų.
Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, turi įvertinti galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybes bei pasunkėjimo jį įvykdyti riziką, jei nebūtų taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, taip pat turi vadovautis reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tikslingumo, proporcingumo, proceso šalių interesų balanso, viešųjų interesų apsaugos bei kitais principus. Taip pat turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei šių teisių faktinį realizavimą.
Byloje nėra pateikta konkrečių duomenų apie iškilusią grėsmę, jog pareiškėjui palankaus teismo sprendimo atveju, tokio sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas, t. y., kad Gulioniškių tvenkinyje yra realiai vykdomas aplinkos pertvarkymas, brakonieriavimas ar kiti veiksmai, galintys pakenkti tvenkinio faunai, kurių padarinių pašalinimas būtų sudėtingas ar neįmanomas (ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 92 straipsnis). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo nurodomi argumentai dėl tvenkiniui galimai padaromos žalos, yra abstraktūs ir nukreipti į ateitį. Dėl šios priežasties nėra jokio pagrindo teigti, kad nesustabdžius ginčijamo akto galiojimo, galėtų iš esmės pasunkėti ar pasidaryti neįmanoma užtikrinti būsimo teismo sprendimo šioje byloje vykdymą, tai yra buvusios iki ginčijamo akto priėmimo padėties atkūrimą.
Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės, susijusios su galimų finansinių nuostolių atsiradimu, įvertinus tai, kad tvenkinio priežiūrai ir įžuvinimui klubas skyrė dideles pinigines lėšas, nelaikytinos ypatingomis (išskirtinėmis) aplinkybėmis, rodančiomis, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas. Vien pareiškėjo nurodytos dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės nepritaikymo galinčios kilti neigiamos pasekmės (nuostoliai), nėra pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes nepatvirtina, jog, šios priemonės nepritaikius, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdyti gali būti neįmanoma arba sunku.
Atsižvelgdama į pareiškėjo pareikšto reikalavimo pobūdį ir juo apibrėžtas administracinio ginčo nagrinėjamoje byloje ribas, teisėjų kolegija pareiškėjo atskirojo skundo argumentus vertina kaip nepagrįstus. Naikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 12 d. nutartį, kuria teismas nepatenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis ABTĮ 71 straipsnio 1 dalies nuostatomis, administracinės bylos šalims ir kitiems proceso dalyviams išlieka teisė bet kurioje proceso stadijoje pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę taikymo ir pateikti naujus įrodymus bei motyvus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumo.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjo Divizijos generolo S. Raštikio puskarininkių mokyklos žvejų klubo „Amūras“ atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Laimė Baltrūnaitė
Arūnas Sutkevičius