Civilinė byla Nr. e2A-649-392/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14362-2023-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tatjanos Žukauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „PARTNET“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tvarkdarys“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „PARTNET“ dėl nuostolių priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tvarkdarys“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 10 278,95 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2023 m. vasario 7 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo pasirašyta 2023 m. vasario 1 d. IT paslaugų teikimo sutartis Nr. PN20230201MA, pagal kurią atsakovė įsipareigojo sutarties galiojimo laikotarpiu teikti ieškovei virtualių tarnybinių stočių nuomos paslaugas, o ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais apmokėti atsakovei už tinkamai suteiktas paslaugas. Ieškovė visus savo buhalterinės apskaitos duomenis patalpino ir laikė atsakovės elektroninėje laikmenoje. Nuo 2023 m. gegužės 8 d. ieškovė per jai atsakovės suteiktą prieigą, nebegalėjo pasiekti savo buhalterinių dokumentų ir duomenų – t. y. ieškovei tapo nebeįmanoma naudotis savo pačios duomenimis. Todėl ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl netinkamo paslaugų teikimo bei paslaugų sutrikimo, tačiau iš atsakovės atsakymo negavo. Ieškovė 2023 m. gegužės 12 d. el. laišku pateikė pretenziją atsakovei. Atsakovė 2023 m. gegužės 12 d. pateikė pranešimą apie sutrikusių serverių veiklą, informuodama, kad deda visas pastangas, jog būtų atstatyta serverių veikla ir juose esantys duomenys. Taigi, atsakovė neužtikrino ieškovės duomenų išsaugojimo ir neatkūrė ieškovės buhalterinės apskaitos duomenų, kurie buvo pateikti atsakovei saugoti. Vadinasi, atsakovė pažeidė su ieškove sudarytos Sutarties 4.2., 4.3., 6.1., 6.3. sąlygas. Atsakovė taip pat neįvykdė sutarties 8.3. punkto reikalavimų, nes atsakovė neužtikrino ieškovės duomenų kopijų saugojimo. Atsakovei tinkamai nevykdant savo įsipareigojimų pagal sutartį, ieškovė neteko visų savo duomenų, kurie buvo perduoti saugoti atsakovei. Dėl atsakovės kaltės prarastų buhalterinės apskaitos duomenų atstatymui (atkūrimui) buvo reikalingos lėšos. Ieškovė 2023 m. birželio 6 d. su UAB „Titanidė“ sudarė Buhalterinės apskaitos duomenų atstatymo paslaugų sutartį Nr. 2023/06/06, pagal kurią UAB „Titanidė“ už atlygį įsipareigojo atstatyti (atkurti) dėl atsakovės kaltės prarastus ieškovės buhalterinės apskaitos duomenis iki 2023 m. gegužės 18 d. Taip pat dėl atsakovės kaltės, nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovei teko kreiptis į UAB „Rivilė“ dėl reikiamų programų, susijusių su ieškovės buhalterinės apskaitos duomenimis, perinstaliavimo (už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.). UAB „Rivilė“ PVM sąskaita-faktūra Nr. 000207680 ir ieškovės mokėjimas 526,35 Eur sumai, taip pat UAB „Titanidė“ PVM sąskaita-faktūra Nr. 03079 bei ieškovės mokėjimas 9 752,60 Eur sumai - įrodo, kad dėl sutarties nevykdymo dėl atsakovės kaltės, ieškovė iš viso patyrė 10 278,95 Eur nuostolių: išlaidų susijusių su ieškovės prarastų duomenų atkūrimu ir atstatymu. Atsakovė ieškovės prašymo dėl 10 278,95 Eur nuostolių atlyginimo netenkino.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 2 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovės UAB „PARTNET“ 10 278,95 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 10 278,95 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 2 d.) iki teismo preliminaraus sprendimo visiško įvykdymo bei 2 173 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Tvarkdarys“ naudai.
3. Atsakovė UAB „PARTNET“ pateikė prieštaravimus dėl 2023 m. spalio 2 d. preliminaraus teismo sprendimo, kuriuose su ieškiniu nesutiko, prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. preliminarų sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2023 m. vasario 7 d. šalys sudarė IT paslaugų teikimo sutartį Nr. PN20230201MA. Sutarties 2.1 punktu šalys susitarė, jog atsakovė įsipareigojo teikti ieškovei virtualių tarnybinių stočių nuomos paslaugas. Atsakovės paslaugų apimtis yra apibrėžta sutarties priede A (Sutarties 4.1 punktas). sutarties priedo A 1 punkte nurodoma, kad į virtualios tarnybinės stoties (TS) nuomos paslaugą įeina atsarginių duomenų kopijavimo paslauga (virtualios TS kopijos daromos kiekvieną dieną, saugomos paskutinių 21 dienų kopijos) bei smulkūs serverio administravimo darbai. Atsakovės teikiamos pasaugos apima tik virtualių serverių infrastruktūros techninės ir programinės įrangos priežiūrą; jokios kitos papildomos paslaugos į paslaugų kainą nėra įtrauktos ir turi būti užsakomos atskirai (Priedo A 3 punktas). TS nuomos paslaugą iš esmės galima suprasti kaip vietos ieškovės duomenų laikymui suteikimą virtualiajame debesyje (serveryje), papildomai teikiant ieškovei tik tokias paslaugas, dėl kurių buvo konkrečiai susitarta sutartyje. Serverių veiklos sutrikimai prasidėjo 2023 m. gegužės 7 d., nuo 2023 m. gegužės 8 d. dalis klientų negalėjo prieiti prie savo duomenų, todėl buvo pradėtas vidinis IT patikrinimas. Buvo operatyviai atjungti visi atsakovės valdomi serveriai su tikslu užkirsti kelią tolimesnių neigiamų padarinių atsiradimui. 2013 m. gegužės 10 d. visiems klientams buvo išplatintas pranešimas apie sisteminę sutrikusią serverių veiklą valstybės mastu, t. y. kibernetines atakas prieš Lietuvos įmones ir valstybės institucijas. 2023 m. gegužės 17 d. atsakovei atlikus vidinį tyrimą bei gavus informaciją iš Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – NKSC), buvo nustatyta, kad iš atsakovės klientų kompiuterių, per klientų naudojamus interneto tinklus pateko išpirkos reikalaujantis kenkėjiškas kodas (angl. ransomware). 2023 m. gegužės 19 d. el. paštu atsakovė pateikė ieškovei atsakymą į jos 2023 m. gegužės 16 d. raštą. Be to, 2023 m. gegužės 24 d. atsakovė išsiuntė ieškovei atsakymo papildymą, kuriuo informavo, jog atsakovės pateiktos informacijos bei pareiškimo pagrindu Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5-ajame PK 2023 m. gegužės 17 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-18755-23 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 196 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį (neteisėtas poveikis elektroniniams duomenims). Atsakovė nesutiko su ieškovės reikalavimais dėl 3 000 Eur baudos ir 40 Eur kompensavimo išlaidų sumokėjimo, nes ieškovė nebuvo atskirai užsakiusi jokių papildomų paslaugų ir (arba) specialių saugos priemonių, užtikrinančių dar aukštesnę jo duomenų apsaugą, nei kad buvo sulygta sutartimi; duomenys buvo užkoduoti kenkėjišku kodu dėl trečiųjų asmenų tyčinių nusikalstamų veiksmų, už kuriuos atsakovė negali būti atsakinga ir nuo kurių nukentėjo pati. Atsakovės teigimu, ieškovės tvirtinimas, kad per nustatytą terminą atsakovė neva nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kodėl ji neturėtų mokėti baudos ar netesybų yra nepagrįstas ir neatitinka faktinių aplinkybių. Atsakovės nuomone, yra nepagrįsta teigti, jog ieškovės duomenys, kuriuos ieškovė talpino nuomojamame iš atsakovės virtualiame serveryje, buvo neišsaugoti ar prarasti. Šie duomenys ir dabar yra saugomi atsakovės, tačiau kadangi jie yra paveikti kenkėjiško kodo, neturint trečiųjų asmenų sukurto atšifravimo rakto, kurį gali sudaryti tūkstančiai simbolių, šiuo metu yra neįmanoma šių duomenų „perskaityti“. Atsakovė nemokėjo tyčinę neteisėtą veiką atlikusių asmenų reikalaujamos 900 000 JAV dolerių išpirkos už duomenų atšifravimą, ir kreipėsi į teisėsaugos institucijas, kad būtų išaiškinti šias neteisėtas veikas atlikę asmenys. Be to, išpirkos sumokėjimas negarantuoja, kad neteisėtas veikas atlikę tretieji asmenys toliau veiks geranoriškai ir pateiks teisingą atšifravimo raktą. Atsakovės turimais duomenimis, ieškovės duomenys taip pat nėra nutekinti ar kitokiu būdu atskleisti kitiems tretiesiems asmenims. Be to, ieškovė ir toliau naudojasi atsakovės paslaugomis pagal sutartį, kurios sąlygos yra nepasikeitusios, t. y. ieškovė ir dabar neužsakė papildomų paslaugų, o tai, atsakovės nuomone, reiškia ieškovės nesąžiningumą, bandymą permesti atsakomybę už savo pačios neveikimą kitiems asmenims, nors ieškovė pirmiausia pati taip pat turi rūpintis savo duomenų saugumu. Atsakovė nurodo, kad ieškovė neįrodė nuostolių fakto bei dydžio. Iš 2023 m. birželio 6 d. UAB „Titanidė“ ir ieškovės sudarytos sutarties matyti, jog ieškovė užsakė iš UAB „Titanidė“ duomenų atstatymo paslaugas laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 18 d., sumokant už šias paslaugas 9 752,60 Eur. Ieškovės pirmieji duomenys buvo įkelti į nuomojamą serverį 2023 m. vasario 8 d., todėl atsakovė nesutinka su duomenų atstatymu nuo 2023 m. sausio 1 d., ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad 2023 m. vasario 8 d. į serverį buvo įkelti ankstesnio laikotarpio buhalteriniai duomenys. Be to, kibernetinė ataka prieš atsakovės serverius buvo įvykdyta 2023 m. gegužės 7 d. Tuo tarpu ieškovė užsakė duomenų atstatymo paslaugą už laikotarpį iki 2023 m. gegužės 18 d., kai duomenys už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 7 d. iki 2023 m. gegužės 18 d. net negalėjo būti įkelti į serverį dėl trečiųjų asmenų įvykdytos kibernetinės atakos. Atsižvelgiant į tai, atsakovės nuomone, ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti duomenų atstatymo išlaidas už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. vasario 8 d. bei už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 7 d. iki 2023 m. gegužės 18 d., ir tokiu būdu siekia nepagrįstai pasipelnyti atsakovės sąskaita.
4. Ieškovė atsiliepime į atsakovės prieštaravimus prašė palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. preliminarų sprendimą, atsakovės prieštaravimuose išdėstytus prašymus ir argumentus atmesti. Nurodė, kad šalių sudarytos sutarties tikslas ir esmė, ir tikroji šalių valia buvo ta, kad atsakovė už atlygį teiks profesionalias ir tinkamas paslaugas ieškovei bei bus atsakinga už ieškovės duomenų kopijų saugojimą bei atsakys už jų neišsaugojimą. Atsakovė savo prieštaravimais mėgina interpretuoti ir aiškinti sutarties sąlygas savo naudai, teigia, kad atsakovė be papildomo atlygio iš ieškovės neturėjo pareigos saugoti ieškovės duomenų. Tokie atsakovės atsikirtimai nepagrįsti, remiantis minėtais kasacinio teismo išaiškinimais dėl sutarčių aiškinimo principų ir kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-916/2020), o būtent, kad deklaratyviosios sąlygos negali paneigti sutartimi sukuriamų teisių ir pareigų. Šalių sudarytos sutarties vienas pagrindinių tikslų ir prasmė buvo ta, kad atsakovė užtikrins ir rūpinsis ieškovės duomenų saugojimu ir apsauga. Ieškovės nuomone, šalis, kuri siūlo tam tikrą sutarties sąlygą, turi pareigą ją suformuluoti maksimaliai aiškiai, kad dėl jos aiškinimo ateityje nekiltų skirtingų aiškinimų. Iki sutarties sudarymo su ieškove, atsakove jokia forma neinformavo ir nenurodė ieškovei, kad savo veiklos vykdymui netaiko ir nekelia maksimalių IT veiklai taikytinų standartų, ir neprisiima jokios atsakomybės nuo kibernetinių grėsmių, ir/ar kitokių rizikų. Vadinasi, net ir tuo atveju, jeigu ieškovė būtų pirkusi papildomas paslaugas iš atsakovės, dabartinė situacija nebūtų pasikeitusi. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad realiai ėmėsi protingų ir bent jau pakankamų bei tinkamų būdų apsaugoti ieškovės duomenis. Priešingai – atsakovė savo prieštaravimais teigia, kad jai nereikėjo imtis priemonių ieškovės duomenų apsaugai, be to, ieškovė pati turi rūpintis savo duomenų apsauga. Akivaizdu, kad atsakovė būdama savo srities profesionalu ir verslininku, galėjo ir privalėjo numatyti kibernetines atakas, įsibrovimus, kenksmingų kodų (virusų) plitimą ir pan., privalėjo dėti protingas pastangas ieškovės duomenų saugojimui ir išsaugojimui. Atsakovė yra IT infrastruktūrą teikianti įmonė, veikianti nuo 2006 metų, turinti ir yra sukaupusi didelę patirtį, galinti konsultuoti įvairiais IT paslaugų klausimais, teikianti virtualių serverių nuomos paslaugas. Vadinasi, atsakovė sutarties vykdymo metu privalėjo užtikrinti jai patikėtų ieškovės duomenų, buhalterinės apskaitos informacijos (kuri yra konfidenciali) saugumą ir užtikrinti duomenų nepraradimą, o atsakovės įrangos gedimo atvejais – atsakovė turėjo užtikrinti duomenų atkūrimą. Tačiau atsakovė prarado duomenis, kuriuos pagal sutartį privalėjo saugoti. Atsakovė ieškovės duomenų negali atkurti ir tai įrodo, kad atsakovė nesiėmė nei protingų, nei pakankamų priemonių užtikrinti ieškovės duomenų apsaugos ir išsaugojimo. Tuo tarpu sąžininga verslo praktika reikalauja užtikrinti deramą kontrahento interesų apsaugą. Atsakovė neįrodė, kad prievolės neįvykdė ar ją įvykdė netinkamai dėl nenugalimos jėgos. Atsakovei tinkamai nevykdant savo įsipareigojimų pagal sutartį, ieškovė neteko visų savo duomenų, kurie buvo perduoti saugoti atsakovei. Todėl, ieškovei teko pačiai inicijuoti savo prarastų duomenų atkūrimą ir juos atkūrinėti, dėl ko ieškovė patyrė ženklius nuostolius. Ieškovė atkūrė duomenis, kurių neteko. Ieškovės pateikti įrodymai: UAB „Rivilė“ PVM sąskaita-faktūra Nr. 000207680; bankinis mokėjimo pavedimas 526,35 Eur sumai; UAB „Titanidė“ PVM sąskaita-faktūra Nr. 03079; bankinis mokėjimo pavedimas 9 752,60 Eur sumai - neginčytinai įrodo, kad ieškovė iš viso patyrė 10 278,95 Eur nuostolių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 18 d. galutiniu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Priteisė iš atsakovės UAB „PARTNET“ 10 278,95 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 10 278,95 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 173 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Tvarkdarys“ naudai. Papildomai priteisė iš atsakovės UAB „PARTNET“ 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Tvarkdarys“ naudai. Priteisė iš atsakovės UAB „PARTNET“ 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės pajamas.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Tvarkdarys“ ir atsakovė UAB „PARTNET“ 2023 m. vasario 7 d. sudarė IT paslaugų teikimo sutartį Nr. PN20230201MA (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo Sutarties galiojimo laikotarpiu teikti ieškovei virtualių tarnybinių stočių nuomos paslaugas, o ieškovė įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais apmokėti atsakovei už tinkamai suteiktas paslaugas. Sutarties pagrindu ieškovė visus savo buhalterinės apskaitos duomenis patalpino ir laikė atsakovės elektroninėje laikmenoje.
7. Ieškovė 2023 m. gegužės 8 d. per jai atsakovės suteiktą prieigą, nebegalėjo pasiekti savo buhalterinių dokumentų ir duomenų, todėl 2023 m. gegužės 8 d. kreipėsi į atsakovę dėl paslaugų sutrikimo. Atsakovė ieškovei atsakymo ir paaiškinimų nepateikė. Ieškovė 2023 m. gegužės 12 d. el. laišku atsakovei pateikė pretenziją, kurioje nurodė su kokias nesklandumais susidūrė bandydama pasiekti atsakovės serveriuose ieškovės laikomus duomenis ir buhalterinės apskaitos elektroninius dokumentus. Atsakovė 2023 m. gegužės 24 d. pateikė atsakymą į pretenziją, kuriame, be kita ko, nurodė, kad visus savo resursus yra paskyrusi duomenų atstatymo darbams; yra tikimybė, kad kai kurie duomenų failai nebus atstatyti iš viso; žurnalinių įrašų pateikti negali, nes jie buvo pažeisti kenksmingo kodo. Atsakovė ieškovei pateikė 2023 m. gegužės 10 d. pranešimą apie sutrikusią serverių veiklą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad deda visas pastangas, kad būtų atstatyta serverių veikla ir juose esantys duomenys.
8. Ieškovė 2023 m. birželio 6 d. su UAB „Titanidė“ sudarė Buhalterinės apskaitos duomenų atstatymo paslaugų sutartį Nr. 2023/06/06, kurios pagrindu UAB „Titanidė“ už atlygį įsipareigojo atstatyti (atkurti) prarastus ieškovės buhalterinės apskaitos duomenis. Už buhalterinių duomenų atstatymą ieškovė UAB „Titanidė“ sumokėjo 9 752,60 Eur sumą. Už programavimo ir programinės įrangos perrašymo (įrašymo iš naujo) darbus ieškovė UAB „Rivilė“ sumokėjo 526,35 Eur sumą. Ieškovė siuntė atsakovei 2023 m. rugsėjo 13 d. prašymą dėl nuostolių atlyginimo, kuriuo prašė nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip iki 2023 m. rugsėjo 15 d. 15.00 val., sumokėti UAB „Tvarkdarys“ iš viso 10 278,95 Eur sumą į ieškovės UAB „Tvarkdarys“ sąskaitą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė nustatytu terminu būtų atlyginusi ieškovei 10 278,95 Eur (9752,60 Eur + 526,35 Eur) nuostolius ar pateikusi atsakymą į prašymą.
9. Nagrinėjamu atveju dėl atsakovės neteisėto neveikimo, nevykdant tinkamai sutartinių įsipareigojimų ieškovė patyrė tiesioginių nuostolių (10 278,95 Eur) už UAB „Titanidė“ buhalterinių duomenų atstatymo darbus ir UAB „Rivilė“ įrangos perrašymo (įrašymo iš naujo) darbus. Ieškovės patirti nuostoliai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su atsakovės Sutarties 8.3 punktu (vykdytojas atsako už užsakovo duomenų kopijų saugojimą) prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymu. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad ieškovė teisėtai ir pagrįstai reikalauja iš atsakovės atlyginti 10 278,95 Eur (9752,60 Eur + 526,35 Eur) nuostolius, todėl ieškovei iš atsakovės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. preliminariu sprendimu buvo priteista 10 278,95 Eur nuostolių, šis sprendimas paliktinas galioti.
10. Teismas nesutiko su atsakovės prieštaravimuose bei atsakovės atstovės teisminio nagrinėjimo metu nurodytais motyvais, jog nuostolius turi atlyginti tretieji asmenys, dėl kurių nusikalstamų veiksmų iš Vokietijos buvo padaryta kibernetine ataka ir ieškovės saugomi duomenys (buhalterinės apskaitos) elektroninėje laikmenoje dingo. 2023 m. gegužės 17 d. atsakovei atlikus vidinį tyrimą bei gavus informaciją iš Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos, buvo nustatyta, kad iš atsakovės klientų kompiuterių, per klientų naudojamus interneto tinklus pateko išpirkos reikalaujantis kenkėjiškas kodas.
11. Teismas sprendė, kad teisines pasekmes turi prisiimti būtent atsakovė, nes įsilaužta buvo į pastarosios serverį per klientų naudojamus interneto tinklus. Ieškovę sieja sutartiniai santykiai su atsakove. Teismo vertinimu, atsakovė neužtikrino savo serverio saugumo. Atsakovė laikė ieškovės duomenis ir jų kopijas tame pačiame serveryje ir dėl kibernetinės atakos kenkėjiškas kodas paveikė tiek ieškovės duomenis, tiek ir šių duomenų kopijas, taigi, visų duomenų naudojimas tapo ieškovei negalimu. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovė nurodė, kad kitų klientų duomenys, kurie buvo laikomi kitame serveryje (užsienyje), liko. Vadinasi, atsakovė turėjo pasirinkti tokias saugumo priemones, kad bent duomenų kopijos kibernetinės atakos metu liktų (pvz. duomenų kopijas laikyti kitame serveryje).
12. Byloje nesurinkta įrodymų, kad atsakovė siūlytų ieškovei papildomas duomenų saugumo priemones, jei įprastų negalėtų užtikrinti. Tai reiškia, kad ne ieškovė, o atsakovė regreso tvarka galėtų patirtus nuostolius išieškoti iš nusikalstamą veiklą padariusių sukčių, to labiau, kad pati atsakovė kreipėsi į teisėtvarkos instituciją dėl internetinių sukčių ir yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.
13. Nustatyta, kad internetinių sukčių kenkėjiško kodo atblokavimo išpirka sudaro 900 000 JAV dolerių, atsakovė šios išpirkos neketina mokėti, o net ir sumokėjus nėra jokios garantijos, jog šis kodas internetinių sukčių bus panaikintas, o duomenys atblokuoti. Tai reiškia, kad ieškovės buhalterinės apskaitos duomenys bus užblokuoti neapibrėžtam laikui, ir duomenų, kad padėtis pasikeis, nėra. Vadinasi, ieškovė turi teisėtą interesą prarastus buhalterinės apskaitos duomenis atkurti. Atsakovė atsisakė tai padaryti neturint tam galimybių.
14. Teismas vertino, kad iš esmės ginčo sutarties tikslas yra ieškovės teisėtas lūkestis saugiai laikyti buhalterinės apskaitos duomenis elektroninėje laikmenoje (Sutarties 8.3 punktas). Šią prievolę įsipareigojo užtikrinti atsakovė, tačiau neužtikrino. Tai reiškia, kad atsakovė yra atsakinga už ieškovės duomenų saugumą ir turi prisiimti riziką juos praradusi. Teismas nesutiko su atsakovės Sutarties 8.3 punkto vertinimu, pagal kurį eliminuojama atsakovės civilinė atsakomybė ir sutarties nuostata vertinama per siaurai.
15. Teismas nesutiko ir su atsakovės argumentu, kad dėl nepagrįsto duomenų termino atnaujinimo (nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. vasario 8 d. bei nuo 2023 m. gegužės 7 d. iki 2023 m. gegužės 18 d.) nuostolio dydis yra neįrodytas. Nustatyta, kad ieškovės buhalterinės apskaitos duomenys elektroninėje laikmenoje dingo. Nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovė šioje el. laikmenoje negalėtų laikyti buhalterinės apskaitos duomenų nuo 2023 m. sausio 1 d., nors ir ginčo šalių sutartis sudaryta 2023 m. vasario 8 d. Teismo vertinimu, atsakovės atsikirtimas į ieškinį toje dalyje, kad ieškovė nuo 2023 m. gegužės 7 d. iki 2023 m. gegužės 18 d. nepagrįstai reikalauja atkurti prarastus duomenis, nepakankamai motyvuotas, o duomenų, kad ieškovė yra nesąžininga šalys, reikalaujanti už 10 dienų nepagrįsto nuostolių atlyginimo, taip pat nėra. Atsakovė taip pat nepateikė teismui įrodymų, kad nuostolių dydis yra per didelis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Atsakovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Apeliantė nurodo, kad techninės ir programinės infrastruktūros nuomos paslaugų teikėjas (atsakovė) negali būti laikoma visais atvejais atsakinga už kibernetinių atakų sukeltą žalą, jeigu iš savo pusės buvo pakankamai rūpestinga ir apdairi vykdydama Sutartį joje numatytų įsipareigojimų apimtyje. Pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė turi prisiimti atsakomybę už šimtaprocentinės ieškovės duomenų apsaugos nuo kibernetinių atakų neužtikrinimą, kadangi vertino, jog būtent į atsakovės serverių tinklą buvo įsilaužta kibernetinių nusikaltėlių, o atsakovės taikytų saugumo priemonių nelaikė paneigiančiomis šią atsakovės atsakomybę. Taigi, teismas supainiojo virtualaus serverio nuomos sutartį (su aiškiai Sutartyje apibrėžtais įsipareigojimais) su rizikos sutartimi (pagal kurią paslaugos teikėjas prisiima riziką kompensuoti kitai sutarties šaliai nuostolius atsitikus tam tikram įvykiui).
16.2. Jokių konkrečių atsakovės įsipareigojimų, susijusių su ieškovės duomenų ar jų atsarginių kopijų saugojimu Sutartis nenumato, išskyrus tai, kad atsakovė turėjo atlikti duomenų atsarginių (rezervinių) kopijų darymą Sutartyje nustatytu periodiškumu ir saugoti paskutinių 21 dienų atsargines kopijas (Sutarties priedas A). Šalys Sutartyje buvo aiškiai susitarę dėl atsakovės teikiamų paslaugų apimties. Atsakovė buvo įsipareigojusi teikti standartinę paslaugą (virtualaus serverio nuomą), į kurią įėjo duomenų atsarginių kopijų darymas ir saugojimas, bei suteikė ieškovei kitas paslaugas, dėl kurių šalys buvo konkrečiai susitarusios Sutartyje. Ieškovė nebuvo atskirai užsakiusi jokių papildomų paslaugų. Todėl atsakovė negali būti laikoma atsakinga už tai, kas neįėjo į pagal Sutartį teikiamų paslaugų apimtį, ir dėl ko ji nebuvo prisiėmusi konkrečių sutartinių įsipareigojimų.
16.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai, pažeisdamas sutarčių aiškinimo taisykles, aiškino Sutarties 8.3 punktą, todėl sprendime padarė neteisingą išvadą, jog atsakovė pažeidė Sutarties 8.3 punktą ir turi atsakyti už ieškovės duomenų neišsaugojimą. Aiškinant Sutarties nuostatas sistemiškai, darytina išvada, kad Sutarties 8.3 punktas numato atsakomybę už netinkamą atsakovės pareigos daryti duomenų atsargines kopijas ir jas saugoti Sutartyje nustatytą laikotarpį vykdymą. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė atliko ieškovės atsarginių duomenų kopijavimą ir saugojo paskutinių 21 dienų atsargines kopijas. Taigi, savo sutartinį įsipareigojimą atsakovė vykdė tinkamai. Tuo tarpu, šalys skirtingai aiškina Sutarties 8.3 punktą. Atsakovė ieškovės siūlomą 8.3 punkto sąlygą suprato taip, kad atsakovės atsakomybė pagal minėtą nuostatą gali kilti tik esant pačios atsakovės tyčiniams ar aplaidiems veiksmams. Atsakovė neturėjo ir neišreiškė ketinimo prisiimti atsakomybę už duomenų atsarginių kopijų praradimą, kai tai įvyksta dėl nusikalstamų trečiųjų asmenų veiksmų. Atsakovė neturėjo ketinimo ir neprisiėmė atsakomybės už šimtaprocentinį ieškovės duomenų atsarginių kopijų išsaugojimą, nes to užtikrinti yra objektyviai neįmanoma. Todėl Sutarties 8.3 punkto sąlyga negali būti aiškinama nepagrįstai išplečiant atsakovės atsakomybę už ieškovės duomenų praradimą (negalėjimą pasiekti duomenų) dėl kenkėjiškos kibernetinės atakos.
16.4. Ieškovė, būdama informuota apie reikalingumą įsigyti antivirusinę programą, iki Sutarties sudarymo nebuvo išreiškusi pageidavimo ją įsigyti. Ieškovė ir toliau, po 2023 m. gegužės 7 d. kibernetinės atakos, ta pačia apimtimi naudojosi atsakovės paslaugomis pagal Sutartį. Tokiu savo elgesiu ieškovė netiesiogiai pripažįsta, kad atsakovė tinkamai vykdo savo įsipareigojimus pagal Sutartį, o atsakovės IT infrastruktūrai taikomas saugumo priemones laiko visiškai pakankamomis. Su Sutarties sudarymu bei vykdymu susijusios aplinkybės aiškiai patvirtina, kad Sutarties tikslas ir pagrindinis lūkestis ieškovei buvo išsinuomoti vietą savo duomenims, kuriai ieškovė nekelia ypatingų saugumo reikalavimų, t. y. jai pakanka, kad nuomojamam serveriui yra taikomos tokios IT infrastruktūros saugumo priemonės, kurios yra įprastos (standartinės) teikiant tokio pobūdžio paslaugas. Priešingu atveju, ieškovė būtų susitarusi ne dėl serverio nuomos, o dėl savo duomenų apsaugos. Sutarties aiškinimas bei šalių elgesys patvirtina, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rizikos sutartis, pagal kurią atsakovė būtų prisiėmusi visas rizikas dėl ieškovės duomenų (ar jų atsarginių kopijų) apsaugos nuo bet kokių kibernetinių grėsmių.
16.5. Apeliantės nuomone, teismas taip pat turėjo vertinti ar teikdama paslaugas pagal Sutartį, atsakovė tinkamai vykdė bendro pobūdžio rūpestingumo ir apdairumo pareigą. Nurodo, kad atsakovės taikytos saugumo priemonės įrodo, kad atsakovė tinkamai vykdė bendrą rūpestingumo ir apdairumo pareigą. Teismas padarė neteisingą ir byloje pateiktiems įrodymams prieštaraujančią išvadą, kad ieškovės duomenų atsarginės kopijos buvo laikomos tariamai tame pačiame serveryje, kur ir pagrindiniai duomenys, dėl to kibernetinės atakos metu, buvo paveikti ne tik pagrindiniai duomenys, bet ir jų kopijos. Tačiau atsakovė padarytas rezervines duomenų kopijas laikė kitame serveryje, kitoje techninėje įrangoje.
16.6. Šimtaprocentinės apsaugos priemonių nuo kibernetinių atakų nėra. Todėl atsakovei negali būti uždėta pareiga (ir tokios pareigos Sutartimi ji nebuvo prisiėmusi), užtikrinti ieškovės duomenų (ar duomenų atsarginių kopijų) visišką apsaugą nuo bet kokių kibernetinių grėsmių, kadangi tokios apsaugos neįmanoma suteikti. Atsakovė nedelsdama ėmėsi priemonių, kad sustabdytų tolesnį kenkėjiško kodo plitimą, išjungė visus serverius, juos pajungdavo vėl tik įsitikinusi, kad jų veikla nėra paveikta kenksmingo kodo, pradėjo vidinį tyrimą, kreipėsi į atsakingas institucijas, tame tarpe ir dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Minėtos priemonės padėjo užkirsti kelią dar didesnės žalos atsiradimui. Todėl laikytina, kad atsakovė tinkamai vykdė bendro pobūdžio rūpestingumo ir apdairumo pareigą vykdydama Sutartį, t. y. taikė rinkoje nusistovėjusį standartą atitinkančias saugumo priemones, o įvykus kibernetinei atakai ėmėsi visų įmanomų priemonių, siekdama sustabdyti tolesnes neigiamas pasekmes bei bendradarbiavo su ieškove teikdama pagalbą bei visą jai žinomą informaciją apie įvykį.
16.7. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad pagal Sutartį atsakovė turėjo taikyti aukštesnio lygio saugumo priemones, nei, kad taikė. Ieškovė neįrodė, jog net taikius kokias nors papildomas prieinamas apsaugos priemones (dėl kurių šalys nebuvo susitarusios), būtų buvę galima apsisaugoti nuo kibernetinio incidento metu atakavusios kenkėjiškos programos. Teismas nepagrįstai konstatavo atsakovės neteisėtą neveikimą, tariamai tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų pagal Sutarties 8.3 punktą.
16.8. Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės patirti nuostoliai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su atsakovės Sutarties 8.3 punktu prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymu. Tiesiogine ieškovės patirtų nuostolių priežastimi yra trečiųjų asmenų tyčiniai nusikalstami veiksmai, kurie pažeidė atsakovės serverių infrastruktūrai taikytas saugumo priemones ir kenkėjišku kodu užkodavo ieškovės duomenis, dėl ko ieškovė teigia patyrusi žalą. Kaip nurodyta aukščiau, atsakovė savo IT infrastruktūrai taikė įprastines saugumo priemones, atitinkančias tokių paslaugų srityje nusistovėjusią praktiką; saugojo duomenų atsargines kopijas atskirai nuo pagrindinių duomenų. Kadangi atsakovė nepažeidė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, buvo pakankamai rūpestinga ir apdairi, jokio tiesioginio priežastinio ryšio tarp jos veiksmų ir ieškovės patirtos žalos nėra. Atsakovės veiksmus (neveikimą) galima būtų vertinti kaip esančius tiesioginiame priežastiniame ryšyje su ieškovės patirta žala tik tuomet, jeigu atsakovė nebūtų taikiusi jokių saugumo priemonių savo serverių apsaugai, tačiau tokios aplinkybės šioje byloje nenustatytos.
16.9. Teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovei turi būti priteista už duomenų atstatymą už laikotarpį, kai dar net nebuvo sudaryta Sutartis su atsakove, bei už laikotarpį po kibernetinės atakos, kai prieiga prie ieškovės duomenų buvo negalima. Jokių įrodymų, kad ieškovė talpino išsinuomotame serveryje ankstesnių veiklos laikotarpių duomenis nėra. Ieškovės pirmieji duomenys į nuomojamą serverį buvo įkelti 2023 m. vasario 8 d. Teismas, vien remdamasis ieškovės tariamu sąžiningumu nepagrįstai priteisė nuostolius už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. vasario 8 d.
16.10. Kibernetinė ataka buvo įvykdyta 2023 m. gegužės 7 d., po ko prieiga prie ieškovės duomenų, esančių išsinuomotame serveryje, tapo negalima. Ieškovei negalint naudotis išsinuomotu serveriu, jokie nauji duomenys negalėjo būti keliami į serverį ir, atitinkamai, negalėjo būti pažeisti. Ieškovė objektyviai galėjo naudotis tik tais duomenimis, kurie buvo patalpinti į serverį iki kibernetinės atakos datos (2023 m. gegužės 7 d.), todėl tik šie duomenys tapo nepasiekiami ir vėliau galėjo būti atkuriami, patiriant išlaidas. Ieškovė, reikalaudama iš atsakovės nuostolių už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 7 d. iki 2023 m. gegužės 18 d. turėjo įrodyti, kad „prarado“ duomenis ir už šį laikotarpį dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo, bei turėjo pagrįsti būtinybę atstatyti šiuos duomenis. Tačiau ieškovė nepateikė jokių paaiškinimų ar įrodymų, taip pat nepagrindė, koks priežastinis ryšys sieja tokio laikotarpio duomenų tariamą praradimą su atsakovės veiksmais.
16.11. Apeliantės nuomone, teismas visiškai nevertino ieškovės pateiktų į bylą įrodymų (sutarties su UAB „Titanidė“, 2023 m. rugpjūčio 25 d. darbų priėmimo-perdavimo akto bei UAB „Titanidė“ sąskaitos faktūros) patikimumo ir pakankamumo nuostoliams pagrįsti aspektu, bei sprendime nepasisakė dėl atsakovės iškeltų abejonių dėl minėtų įrodymų patikimumo. Nei ieškovės Buhalterinės apskaitos domenų atstatymo sutartyje su UAB „Titanidė“, nei 2023 m. rugpjūčio 25 d. darbų priėmimo-perdavimo akte nėra nurodyta, koks asmuo (vardas, pavardė, pareigos) sudarė (pasirašė) minėtus dokumentus iš UAB „Titanidė“ pusės. Taip pat ir UAB „Titanidė“ sąskaitoje faktūroje nėra įvardinta jokio konkretaus UAB „Titanidė“ atstovo. Neaišku, ar pasirašęs asmuo, turėjo teisę atstovauti nurodytą juridinį asmenį, ar tas pats asmuo, kuris pasirašė minėtus dokumentus, atliko ir duomenų atstatymo darbus, ir, ar apskritai duomenų atstatymo darbai buvo atlikti UAB „Titanidė“ darbuotojo.
16.12. Teismas nepagrįstai vadovavosi CK 6.256 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu verslininko griežtosios sutartinės atsakomybės institutu, dėl ko atsakovę laikė automatiškai kalta už ieškovei tariamai atsiradusius nuostolius, neatsižvelgdamas į tarp šalių sudarytos Sutarties pobūdį bei tinkamai neįvertinęs atsakovės veiksmų rūpestingumo ir atidumo aspektu. Tarp šalių sudaryta Sutartis turi nuomos sutarties, bei atlygintinų paslaugų sutarties požymių, kadangi Sutarties pagrindu ieškovei buvo išnuomota vieta (virtualus serveris) ieškovės verslo reikmėms bei teikiamos Sutartyje numatytos apimties virtualaus serverio techninės priežiūros paslaugos. Sutartis nenumato konkretaus rezultato pasiekimo (sukūrimo), todėl šio ginčo atveju kaltė yra būtina atsakovės atsakomybės už žalą sąlyga. Teismas atsakovės kaltės, t. y. pakankamo rūpestingumo ir atidumo laipsnio, net nesiaiškino, kadangi, nustatęs, kad kibernetinė ataka pažeidė atsakovės serverių apsaugos priemones, laikė ją atsakinga už ieškovei atsiradusią žalą be kaltės.
16.13. Apeliantė nurodo, kad teismas nepasisakė dėl atsakovės argumentų, kuriais ji prašė teismo atleisti ją nuo civilinės atsakomybės, jeigu tokia būtų nustatyta. Ieškovės tariamos žalos tiesioginė atsiradimo priežastis – neteisėti trečiųjų asmenų veiksmai, už kuriuos neatsako nė viena šalis. Tačiau, dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) nebuvimo, pačios ieškovės nerūpestingumas patvirtina, kad ji prisiėmė žalos atsiradimo riziką, t. y. ieškovė visiškai nesidomėjo, kokias saugumo priemones taiko atsakovė savo IT infrastruktūrai, nors anksčiau ieškovė jau buvo nukentėjusi nuo įsilaužimo į jos sistemas; nekėlė papildomų saugumo reikalavimų atsarginių kopijų darymui ir laikymui bei atsakovės taikytoms saugumo priemonėms. Po kibernetinio incidento ieškovė ir toliau laiko duomenis iš atsakovės nuomojamame virtualiame serveryje tomis pačiomis Sutarties sąlygomis, nieko papildomai nereikalaudama ir neužsakydama papildomų saugumo produktų, kas rodo, kad atsakovės taikytos saugumo priemonės yra priimtinos ieškovei ir ji sutinka prisiimti tą riziką, kuri kiltų praradus jos duomenis. Todėl laikytina, kad ieškovė turi prisiimti savo nerūpestingo ir neatsakingo elgesio padarinius. Apeliantės nuomone, turi būti konstatuojami trečiųjų asmenų neteisėti veiksmai bei pačios ieškovės aplaidus elgesys ir jos pačios kaltė, dėl kurių jai atsirado ir (ar) padidėjo nuostoliai, todėl, net jei ir būtų konstatuota atsakovės atsakomybė, ji turi būti visiškai atleidžiama nuo atsakomybės už ieškovės tariamų nuostolių atsiradimą.
17. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. galutinį sprendimą, neprijungti prie bylos ir nesivadovauti atsakovės su apeliaciniu skundu pateiktais įrodymais, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime išdėstyti argumentai:
17.1. Ieškovė nurodo, jog apeliantė savo apeliaciniame skunde nurodo tik formalius pagrindus, deklaratyvias prielaidas bei spėliones (o ne konkrečius argumentus), kuriomis remiantis prašo panaikinti pirmos instancijos teismo 2023 m. gruodžio 18 d. galutinį sprendimą. Tačiau tokie apeliantės apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nėra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą.
17.2. Kaip matyti iš pateikto apeliacinio skundo turinio, atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus dėl kurių pasisako ir kuriais grindžia savo apeliacinio skundo argumentus, t. y. konkrečiai įrodymus, pavadinimu: 1) „Kibernetinis saugumas ir verslas. Ką turėtų žinoti kiekvienas įmonės vadovas 2020“, kurio apimtis atsidarius failo nuorodą yra 58 puslapiai.; 2) įmonės „Baltneta“ išrašą dėl duomenų centro ploto nuomos galimybių ir ypatumų, paslaugų kainų bei siūlymų; 3) Naujienų portalo „Delfi“ publikaciją. Ieškovės nuomone, atsakovė naujai teikiamus įrodymus galėjo ir turėjo galimybę be jokių kliūčių pateikti į bylą ženkliai anksčiau, t. y. bylą dar nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tai įrodo, jog apeliantė paprasčiausiai piktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise. Be to, apeliaciniame skunde apeliantė nesuformavo ir nepateikė procesinio prašymo prijungti šiuos įrodymus prie bylos. Pateikti nauji įrodymai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui ir nei paneigia, nei patvirtina bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.
17.3. Ieškovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, neva, netinkamai įvertino ieškovės (kaip Sutarties šalies) elgesį ir neatsižvelgė į atsakovės motyvus dėl tariamo ieškovės neveikimo. Taip pat ieškovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais apie tai, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą galutinį sprendimą šioje byloje, neva, netinkamai aiškino ir vertino ginčo Sutarties 8.3 punkto sąlygas bei, neva, padarė nepagrįstas išvadas dėl atsakovės atsakomybės pagal Sutarties 8.3 punkto sąlygas, taip pat, kad teismas, neva, nepagrįstai pasisakė dėl atsakovei - kaip informacinių technologijų (IT) paslaugas teikiančiam verslininkui - kylančių pareigų. Tokie apeliantės motyvai ir šių motyvų pagrindų skunde daromos išvados dėl nurodytų pažeidimų – visiškai nepagrįsti.
17.4. Atsakovė savo 2023 m. gegužės 18 d. atsakyme į raštą/pretenziją pati nurodė, kad atsakovė yra IT infrastruktūrą teikianti įmonė, veikianti nuo 2006 metų, turinti ir yra sukaupusi didelę patirtį, galinti konsultuoti įvairiais IT paslaugų klausimais, teikianti virtualių serverių nuomos paslaugas. Taigi byloje neginčytinai konstatuotina, kad atsakovė yra verslininkė, saistoma savo profesinėje veikloje taikytinų reikalavimų, turėjusi pareigą elgtis rūpestingai, sąžiningai ir apdairiai.
17.5. Kenkėjiškas kodas buvo išsiųstas ir pateko pas atsakovę ne iš ieškovės, t. y. ieškovė su tuo nėra nei susijusi, nei dėl to atsakinga. Ieškovės nuomone, atsakovė, kaip verslininkė, vykdydama savo veiklą ir teigdama būtent informacinių technologijų paslaugas (ko pati neneigia), privalėjo veikti rūpestingai ir apdairiai, privalėjo numatyti, suvokti ir galimai tikėtis kibernetinių atakų jos atžvilgiu, bei turėjo atitinkamai būti pasiruošusi tokiems atvejams.
17.6. Ieškovės nuomone, už vykdomos kibernetinio saugumo politikos įgyvendinimą ir jos principų laikymąsi buvo atsakinga pati atsakovė (IT paslaugas teikianti įmonė). Dėl to atsakovė turėjo imtis modernių ir visų įmanomų priemonių ir izoliuoti pas ją patenkantį kenkėjišką kodą (virusą), turėjo naudoti atskirtas IT sistemas, imtis kitų veiksmų. Tačiau į bylą iš atsakovės pusės nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad atsakovė tai būtų atlikusi.
17.7. Atsakovės argumentai, kad jai negali kilti prievolė atlyginti ieškovės patirtų nuostolių ir kad ieškovė pati turėjo rūpintis savo duomenų apsauga yra nepagrįsti. Atsakovės nuorodos ir užuominos į tai, kad: jeigu ieškovė būtų pasidariusi pati savo duomenų atsargines kopijas, tai nebūtų patyrusi nuostolių; kad ieškovė toliau naudojosi atsakovės paslaugomis; kad ieškovė savo naudai neperka papildomų sistemų - teisiškai ydingi ir nesusiję su nagrinėtinu ginču. Tokia atsakovės logika, mėginant perkelti ieškovei atsakomybę, neteisinga ir nesąžininga, bei prieštaraujanti protingumo kriterijui, nes atsakovė sąmoningai ignoruoja jai Sutarties pagrindu nustatytas pareigas, kurios buvo numatytos Sutarties 4.2, 4.3, 6.1, 6.3 punktuose. Ieškovė paskutiniuoju metu ieško kitos įmonės dėl paslaugų teikimo, kurias teikė atsakovė. Dėl to atsakovės motyvai, kad ieškovė po 2023 m. gegužės 10 d. nenutraukė su ja sudarytos Sutarties – atmestini, kaip visiškai nepagrįsti.
17.8. Atsakovė akivaizdžiai neįvykdė Sutarties 8.3 punkto reikalavimų, nes neužtikrino ieškovės duomenų kopijų saugojimo. Atsakovė pasirašydama Sutartį sutiko su Sutarties 8.3 punkto sąlyga, neprašė šio punkto koreguoti (papildyti, panaikinti, pakeisti ir pan.). O teismų praktikoje akcentuota, kad teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Todėl atsakovės nesutikimas su Sutarties 8.3 punkto pagrindu jai tenkančiomis pasekmėmis, ir jos elgesys neišsaugant ir tinkamai nesaugant ieškovės duomenų ir duomenų kopijų (buhalterinės apskaitos dokumentų) – negali būti prilyginamas apdairaus, protingo ir rūpestingo verslininko standartams.
17.9. Sudarant Sutartį, būtent ginčo Sutarties 8.3 punkto sąlygą, buvo vadovaujamasi verslui būdinga logika – t. y. tarp verslininkų, po derybų, laisva valia, buvo susitarta, kad atsakovė atsakys už ieškovės duomenų kopijų saugojimą, o jeigu duomenys dėl ne nuo ieškovės priklausančių veiksmų dings arba taps nebeįmanoma jais naudotis, tai atsakovė privalės kompensuoti dėl to ieškovės patirtas tiesiogines išlaidas bei sumokėti baudą, kuri yra 3 000 Eur. Atsakovei buvo visiškai aišku, suvokiama ir žinoma, kad atsakovei pažeidus Sutarties 8.3 punkte numatytų įsipareigojimų vykdymą, jai kils prievolė atlyginti ieškovei nuostolius, kurių nepadengia sutarta bauda.
17.10. Vertinant visą Sutartį ir jos sudarymo aplinkybes ir priežastis, šios ginčo Sutarties esmė buvo ta, kad būtent atsakovė, kaip vykdytoja ir IT paslaugų tiekėja imsis visų įmanomų ir būtinųjų priemonių nustatyti reikiamas kibernetinio saugumo priemones savo veiklose (tiek organizacines, tiek techninės). Atsakovė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, net negalėjo įvardyti, ir nenurodė, ar iš viso turėjo pasiruošusi, pasitvirtinusi bei įgyvendinusi, kokį nors konkretų kibernetinių incidentų prevencijos bei valdymo planą, taip pat atsakovės žinioje esančių bei saugomų klientų duomenų avarinio atkūrimo planą.
17.11. Ieškovės nuomone, teismas pagrįstai rėmėsi apeliacinės instancijos teismų pateiktais išaiškinimais, nuo aukštesnės instancijos teismų išaiškinimų nenukrypo, priešingai į juos atsižvelgė. Atsakovės inicijuotas ikiteisminio tyrimo atlikimas ir ikiteisminio tyrimo eiga nepašalina atsakovės atsakomybės ir prievolės atlyginti ieškovės patirtų nuostolių. Pati atsakovė nepajėgė net išsiaiškinti ar kenkėjiškas kodas pateko į visus jos serverius, ar į vieną iš kurio išplito – kas vėlgi įrodo jos aplaidumą ir nerūpestingumą. Atsakovės teiginiai, kad ji nepažeidė Sutarties sąlygų, o ieškovė nepirko iš jos kažkokių nenustatytų ir nežinomų papildomų apsaugos priemonių (kurių apeliantė net konkrečiai neįvardija) - nėra pagrįsti ir nešalina apeliantės atsakomybės atlyginti ieškovės patirtus nuostolius.
17.12. Atsakovė savo 2023 m. gegužės 18 d. atsakymu į raštą/pretenziją pati nurodė, kad buvo paveiktos net ir atsarginės kopijos, todėl dingo visi duomenys, įskaitant ieškovės duomenų kopijas. Vadinasi, net ir tuo atveju, jeigu ieškovė būtų pirkusi kažkokias tai papildomas paslaugas iš atsakovės – situacija dėl pas atsakovę patekusio kenkėjiško kodo nebūtų pasikeitusi.
17.13. Apeliacinio skundo teiginiai, jog konkrečių atsakovės įsipareigojimų, susijusių su ieškovės duomenų ar jų atsarginių kopijų saugojimu Sutartis nenumato, yra nepagrįsti ir klaidingi. Sutarties Priede A dėl aiškumo nurodyta, kad į atsakovės paslaugų teikimą yra įskaičiuota: „atsarginių duomenų kopijavimo paslauga (virtualaus TS kopijos daromos kiekvieną dieną, saugomos paskutinių 21 dienų kopijos); interneto greitaveika iki 100 Mbps“. Vadinasi, atsakovė privalėjo kiekvieną dieną daryti ieškovės duomenų atsargines kopijas ir tokias kopijas už paskutinių 21 dienos laikotarpį užtikrintomis priemonėmis saugoti. Tačiau šio savo įsipareigojimo apeliantė tinkamai nevykdė.
17.14. Ieškovė nurodo, kad 2023 m. rugpjūčio 7 d. buhalterinė pažymoje aiškiai nurodyta: „nuo 2023 m. vasario 8 d. UAB „Tvarkdarys“ visus savo buhalterinės apskaitos duomenis“. Taigi ieškovė 2023 m. vasario 8 d. ėmė talpinti savo duomenis per atsakovės suteiktą prieigą. Tai techniškai buvo daroma nuo 2023 m. vasario 8 d., nes pati Sutartis buvo parengta atsakovės nuo 2023 m. vasario 1 d. ir šalių atstovų pasirašyta 2023 m. vasario 7 d. Atsakovė nebuvo Sutartimi nustačiusi ieškovei draudimo talpinti finansinės atskaitomybės dokumentų nuo 2023 m. sausio 1 d. Apeliantė nenuginčijo ir niekaip nepaneigė ieškovės bankinio mokėjimo pavedimo 526,35 Eur sumai; bei ieškovės bankinio mokėjimo pavedimo 9 752,60 Eur sumai. Šie ieškovės įrodymai neginčytinai patvirtina aplinkybes apie tai, kad ieškovė patyrė 10 278,95 Eur tiesioginių nuostolių.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti skundo ribas, nenustatyta.
19. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Tvarkdarys“ ir atsakovė UAB „PARTNET“ 2023 m. vasario 7 d. sudarė IT paslaugų teikimo sutartį Nr. PN20230201MA, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo Sutarties galiojimo laikotarpiu teikti ieškovei virtualių tarnybinių stočių nuomos paslaugas, o ieškovė įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais apmokėti atsakovei už tinkamai suteiktas paslaugas. Sutarties pagrindu ieškovė visus savo buhalterinės apskaitos duomenis patalpino ir laikė atsakovės elektroninėje laikmenoje.
20. Ieškovė 2023 m. gegužės 8 d. per jai atsakovės suteiktą prieigą, nebegalėjo pasiekti savo buhalterinių dokumentų ir duomenų, todėl 2023 m. gegužės 8 d. kreipėsi į atsakovę dėl paslaugų sutrikimo, 2023 m. gegužės 12 d. el. laišku atsakovei pateikė pretenziją dėl paslaugų sutrikimo. Atsakovė 2023 m. gegužės 24 d. pateikė atsakymą į pretenziją, kuriame, be kita ko, nurodė, kad visus savo resursus yra paskyrusi duomenų atstatymo darbams; yra tikimybė, kad kai kurie duomenų failai nebus atstatyti iš viso; žurnalinių įrašų pateikti negali, nes jie buvo pažeisti kenksmingo kodo. Ieškovė išsiuntė atsakovei 2023 m. rugsėjo 13 d. prašymą dėl nuostolių atlyginimo, kuriuo prašė nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip iki 2023 m. rugsėjo 15 d. 15.00 val., sumokėti 10 278,95 Eur sumą į ieškovės UAB „Tvarkdarys“ sąskaitą. Atsakovė ieškovės reikalavimo neįvykdė.
21. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 10 278,95 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 2 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl 2023 m. spalio 2 d. preliminaraus teismo sprendimo, kuriuose su ieškiniu nesutiko, prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. preliminarų sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 18 d. galutiniu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, motyvuodamas tuo, kad dėl atsakovės neteisėto neveikimo, nevykdant tinkamai sutartinių įsipareigojimų ieškovė patyrė tiesioginių nuostolių (10 278,95 Eur) už UAB „Titanidė“ buhalterinių duomenų atstatymo darbus ir UAB „Rivilė“ įrangos perrašymo (įrašymo iš naujo) darbus. Teismas padarė išvadą, jog ieškovės patirti nuostoliai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su atsakovės Sutarties 8.3 punktu prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymu. Teismo nuomone, ieškovė teisėtai ir pagrįstai reikalauja iš atsakovės atlyginti 10 278,95 Eur nuostolius. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.
22. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus dėl kurių pasisako ir kuriais grindžia savo apeliacinio skundo argumentus, t. y. nuorodas į straipsnius 1) „Kibernetinio saugumo vadovas verslui; 2) įmonės „Baltneta“ išrašą dėl duomenų centro ploto nuomos galimybių ir ypatumų; 3) naujienų portalo „Delfi“ publikaciją; tačiau nepateikė prašymo šiuos įrodymus prijungti prie bylos. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos duomenimis ir vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, sprendžia, kad kartu su atsakovės apeliaciniu skundu pateikti įrodymai galėjo ir turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Todėl, teisėjų kolegija atsisako priimti atsakovės pateiktus naujus įrodymus, jų nevertina ir dėl jų nepasisako.
23. Įrodymai civilinėje byloje – tai bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba, kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462, 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007).
24. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodo, kad jokių konkrečių atsakovės įsipareigojimų, susijusių su ieškovės duomenų ar jų atsarginių kopijų saugojimu Sutartis nenumato. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas netinkamai, pažeisdamas sutarčių aiškinimo taisykles, aiškino Sutarties 8.3 punktą, todėl sprendime padarė neteisingą išvadą, jog atsakovė pažeidė Sutarties 8.3 punktą ir turi atsakyti už ieškovės duomenų neišsaugojimą. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo atsakovės neteisėtą neveikimą, tariamai tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų pagal Sutarties 8.3 punktą bei tai, kad ieškovės patirti nuostoliai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su atsakovės Sutarties 8.3 punktu prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymu. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
25. Sutarties 6.1 punktu atsakovė įsipareigojo Sutarties galiojimo laikotarpiu: laiku, kokybiškai, profesionaliai ir operatyviai teikti paslaugas bei suteikti ieškovei visą informaciją, reikalingą tinkamam IS naudojimui ir plėtrai. Sutarties priede A numatyta, kad atsarginių duomenų kopijavimo paslauga, virtualaus TS kopijos daromos kiekvieną dieną, saugomos paskutinių 21 dienų kopijos. Pagal Sutarties 4.2 punktą, atsakovė įsipareigojo operatyviai reaguoti į kiekvieną pranešimą apie gedimą. Pagal Sutarties 4.3. punkto sąlygas, atsakovė įsipareigojo ištaisyti gedimus per laiką, nurodytą šios sutarties priede A po pranešimo gavimo. Sutarties 6.3 punktu buvo susitarta, jog atsakovė Sutarties galiojimo laikotarpiu įsipareigojo: užtikrinti ieškovės informacijos, esančios įvairiose IS informacijos laikmenose slaptumą, įskaitant, bet kokius IS ir jos dalių techninius parametrus, konfigūraciją, adresus, vartotojų vardus ir slaptažodžius, bet neapsiribojant jais, tokios informacijos ir duomenų nekopijuoti bei neatskleisti tretiesiems asmenims. Sutarties 8.3 punktu šalys susitarė, kad atsakovė atsako už ieškovės duomenų kopijų saugojimą. Jeigu duomenys dėl ne nuo ieškovės priklausančių veiksmų dingsta arba tampa nebeįmanoma jais naudotis, atsakovė privalo kompensuoti dėl to ieškovės patirtas tiesiogines išlaidas bei sumokėti baudą – 3 000 Eur.
26. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė pasirašydama Sutartį nesutiko su Sutarties 8.3 punkto sąlyga ar prašė šį punktą papildyti, pakeisti ir pan. Aiškinant sutartį turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčo sutarties tikslas yra ieškovės teisėtas lūkestis saugiai laikyti buhalterinės apskaitos duomenis elektroninėje laikmenoje. Sutarties 8.3 punktu numatyta prievolė atlyginti ieškovei nuostolius, jei atsakovė neišsaugos ieškovės duomenų kopijų, būtent ir patvirtina, jog Sutartimi numatytas atsakovės įsipareigojimas saugoti ieškovės duomenis ir atsakomybė už jų išsaugojimą. Dėl to, apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles ir netinkamai aiškino Sutarties 8.3 punktą yra nepagrįsti. Apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė ieškovės siūlomą Sutarties 8.3 punkto sąlygą suprato taip, kad atsakovės atsakomybė pagal minėtą nuostatą gali kilti tik esant pačios atsakovės tyčiniams ar aplaidiems veiksmams, atsakovė neprisiėmė atsakomybės už šimtaprocentinį ieškovės duomenų atsarginių kopijų išsaugojimą, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovė yra atsakinga už ieškovės duomenų saugumą ir turi prisiimti riziką juos praradusi.
27. Taigi Sutartimi šalys susitarė, kad Sutarties galiojimo laikotarpiu atsakovė teikia ieškovei virtualių tarnybinių stočių nuomos paslaugas, taip pat atsakovė įsipareigoja ištaisyti gedimus bei atsako už ieškovės duomenų kopijų saugojimą ir privalo kompensuoti ieškovės patirtas išlaidas, sumokėti baudą. Ieškovė 2023 m. gegužės 8 d. per jai atsakovės suteiktą prieigą, nebegalėjo pasiekti savo buhalterinių dokumentų ir duomenų, todėl 2023 m. gegužės 8 d. kreipėsi į atsakovę dėl paslaugų sutrikimo, 2023 m. gegužės 12 d. el. laišku atsakovei pateikė pretenziją dėl paslaugų sutrikimo. Atsakovė 2023 m. gegužės 10 d. pranešė apie sutrikusių serverių veiklą, o 2023 m. gegužės 24 d. pateikė atsakymą į pretenziją, kuriame, be kita ko, nurodė, kad visus savo resursus yra paskyrusi duomenų atstatymo darbams; yra tikimybė, kad kai kurie duomenų failai nebus atstatyti iš viso; žurnalinių įrašų pateikti negali, nes jie buvo pažeisti kenksmingo kodo. Taigi, atsakovė, būdama atsakinga už ieškovės duomenų saugumą, neįvykdė įsipareigojimo užtikrinti ieškovės duomenų saugumo. Įvertinus nustatytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad dėl atsakovės neteisėto neveikimo, nevykdant tinkamai sutartinių įsipareigojimų (Sutarties 8.3 punktas) ieškovė patyrė tiesioginių nuostolių (10 278,95 Eur) už UAB „Titanidė“ buhalterinių duomenų atstatymo darbus ir UAB „Rivilė“ įrangos perrašymo (įrašymo iš naujo) darbus. Ieškovės patirti nuostoliai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su atsakovės Sutarties 8.3 punkte prisiimtų įsipareigojimų nevykdymu.
28. 2023 m. gegužės 17 d. atsakovei atlikus vidinį tyrimą bei gavus informaciją iš Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos, buvo nustatyta, kad iš atsakovės klientų kompiuterių, per klientų naudojamus interneto tinklus pateko išpirkos reikalaujantis kenkėjiškas kodas. Taigi, į atsakovės serverį buvo įsilaužta per klientų naudojamus interneto tinklus, todėl teisines pasekmes turi prisiimti būtent atsakovė. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, būtent atsakovė neužtikrino serverio saugumo. Dėl kibernetinės atakos kenkėjiškas kodas paveikė ieškovės duomenis ir šių duomenų kopijas, visų duomenų naudojimas tapo ieškovei negalimu. Nustatyta, kad internetinių sukčių kenkėjiško kodo atblokavimo išpirka sudaro 900 000 JAV dolerių, atsakovė šios išpirkos neketina mokėti, o net ir sumokėjus nėra jokios garantijos, kad šis kodas internetinių sukčių bus panaikintas, o duomenys atblokuoti. Taigi, atsakovė neužtikrino ieškovės duomenų kopijų saugumo. Apeliantės argumentas, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė turi prisiimti atsakomybę už šimtaprocentinės ieškovės duomenų apsaugos nuo kibernetinių atakų neužtikrinimą, nes visiškos apsaugos nuo bet kokių kibernetinių grėsmių neįmanoma suteikti, atmestinas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog atsakovė turėjo pasirinkti tokias saugumo priemones, kad bent duomenų kopijos kibernetinės atakos metu liktų.
29. Apeliantė nurodo, kad ieškovė, būdama informuota apie reikalingumą įsigyti antivirusinę programą, iki Sutarties sudarymo nebuvo išreiškusi pageidavimo ją įsigyti. Apeliantė pažymėjo, kad ieškovė ir toliau, po 2023 m. gegužės 7 d. kibernetinės atakos, ta pačia apimtimi naudojosi atsakovės paslaugomis pagal Sutartį. Tokiu savo elgesiu, pasak apeliantės, ieškovė netiesiogiai pripažįsta, kad atsakovė tinkamai vykdo savo įsipareigojimus pagal Sutartį, o atsakovės IT infrastruktūrai taikomas saugumo priemones laiko visiškai pakankamomis. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Šie apeliantės argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog atsakovė Sutartimi nustatytų įsipareigojimų dėl ieškovės duomenų saugumo užtikrinimo, tinkamai nevykdė. Be to, ieškovė nurodė, jog ji ieško kitos įmonės dėl paslaugų teikimo, kurias teikė atsakovė. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovė, vykdydama savo veiklą ir teikdama informacinių technologijų paslaugas, privalėjo veikti rūpestingai, privalėjo numatyti galimas kibernetines atakas jos atžvilgiu, bei turėjo atitinkamai būti pasiruošusi tokiems atvejams. Apeliantės argumentai, kad ji nedelsdama ėmėsi priemonių, kad sustabdytų tolesnį kenkėjiško kodo plitimą, nesudaro pagrindo priešingai išvadai.
30. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad dėl atsakovės neteisėto neveikimo, nevykdant tinkamai sutartinių įsipareigojimų, ieškovė patyrė tiesioginių nuostolių už buhalterinių duomenų atstatymo darbus ir už programavimo, programinės įrangos perrašymo (įrašymo iš naujo) darbus. Kadangi kaip minėta, ieškovės buhalterinės apskaitos duomenys bus užblokuoti neapibrėžtam laikui, tai ieškovė turi teisėtą interesą prarastus duomenis atkurti.
31. Apeliantė nurodo, kad vertindamas priteistinų nuostolių dydį, teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovei turi būti priteista už duomenų atstatymą už laikotarpį, kai dar net nebuvo sudaryta Sutartis su atsakove, bei už laikotarpį po kibernetinės atakos, kai prieiga prie ieškovės duomenų buvo negalima bei priteisė nuostolius už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. vasario 8 d. Pasak apeliantės, ieškovė objektyviai galėjo naudotis tik tais duomenimis, kurie buvo patalpinti į serverį iki kibernetinės atakos datos. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta.
32. Kaip minėta, šalys 2023 m. vasario 7 d. sudarė IT paslaugų teikimo sutartį. Ieškovė nurodė, kad ji 2023 m. vasario 8 d. ėmė kelti savo duomenis per atsakovės suteiktą prieigą. Minėta sutartimi nėra nustatytas draudimas ieškovei talpinti finansinės atskaitomybės dokumentų nuo 2023 m. sausio 1 d. Nors apeliantė nurodo, kad nėra jokių įrodymų, kad ieškovė talpino išsinuomotame serveryje ankstesnių veiklos laikotarpių duomenis, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog nėra jokio pagrindo ir teigti priešingai. Ieškovė 2023 m. birželio 6 d. su UAB „Titanidė“ sudarė Buhalterinės apskaitos duomenų atstatymo paslaugų sutartį Nr. 2023/06/06, kurios pagrindu UAB „Titanidė“ už atlygį įsipareigojo atstatyti (atkurti) už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 18 d. prarastus ieškovės buhalterinės apskaitos duomenis. Įvertinus 2023 m. rugpjūčio 25 d. Darbų perdavimo-priėmimo aktą Nr. _23 08 25 ir 2023 m. rugpjūčio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 03079, 9 752,60 Eur sumai bei 2023 m. rugpjūčio 30 d. mokėjimo nurodymas, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog šie dokumentai patvirtina, kad už buhalterinių duomenų atstatymą ieškovė UAB „Titanidė“ sumokėjo 9 752,60 Eur sumą. UAB „Rivilė“ darbų išrašas, 2023 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 000207680 (526,35 Eur sumai) ir 2023 m. rugpjūčio 30 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad už programavimo ir programinės įrangos perrašymo (įrašymo iš naujo) darbus ieškovė UAB „Rivilė“ sumokėjo 526,35 Eur sumą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog atsakovės argumentai dalyje dėl to, kad ieškovė nuo 2023 m. gegužės 7 d. iki 2023 m. gegužės 18 d. nepagrįstai reikalauja atkurti prarastus duomenis, yra nepagrįsta. Netikslus laikotarpio nurodymas nepaneigia fakto, kad visa reikalaujama suma buvo sumokėta būtent už pas atsakovą saugotų duomenų atstatymą. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovė yra nesąžininga šalis, kuri reikalauja už 10 d. nepagrįsto nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovės patirti nuostoliai sudaro būtent 10 278,95 Eur (9 752,60 Eur + 526,35 Eur), kuriuos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės.
33. Kiti apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovės Buhalterinės apskaitos duomenų atstatymo sutartyje su UAB „Titanidė“, 2023 m. rugpjūčio 25 d. darbų priėmimo-perdavimo akte nėra nurodyta, koks asmuo (vardas, pavardė, pareigos) sudarė (pasirašė) minėtus dokumentus iš UAB „Titanidė“ pusės, atmestini, kaip neturintis reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.
34. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
35. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti skundžiamo teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 3 327,50 Eur išlaidų. Ieškovės prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimo į skundą parengimą viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalius dydžius, patvirtintus Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei tokių išlaidų apskaičiavimo kriterijus, todėl mažintinos iki adekvačios bylos sudėtingumui 1 500 Eur sumos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
atsakovės apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės UAB „PARTNET“, j. a. k. 300553420, uždarosios akcinės bendrovės „Tvarkdarys“, j. a. k. 300106864, naudai 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Loreta Braždienė
Virginijus Kairevičius
Tatjana Žukauskienė