(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 7 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,

sekretoriaujant Eglei Gurskajai,

dalyvaujant prokurorėms Alai Petrenko, Rūtai Pečkaitytei,

kaltinamajam V. Ž.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamą vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

V. Ž. nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: V. Ž., žinodamas apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. priimtą sprendimą priteisti 2 000 Eur kompensacijos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 1 241 Eur bylinėjimosi išlaidų UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai, šio įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdo, tyčia slepia informaciją apie gaunamas pajamas, nevykdo antstolio patvarkymų, tokiu būdu nevykdo teismo sprendimo, nesusijusio su bausme.

Kaltinamasis V. Ž. teismui paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažįsta, sutinka duoti parodymus. Kaltinamasis paaiškino, kad 2019 m. jo atžvilgiu buvo priimtas teismo sprendimas dėl žalos atlyginimo, bylą vykdė antstolis D. T.. Iš teismo sprendimo sužinojo, kad buvo priteista 2 000 Eur kompensacija ir delspinigiai, kuriuos jis turėjo sumokėti. Po kurio laiko, per el. sistemą gavo pranešimą, kad teismo sprendimas įsiteisėjo. Vėliau antstolis atsiuntė vykdomąjį raštą ir nurodė, ką jis turi daryti. Praėjus tam tikram laikui, jis paskambino antstoliui norėdamas susitarti dėl priteistos sumos sumokėjimo, prašė antstolio, kad suteiktų galimybę priteistą sumą sumokėti dalimis per metus, mokant po 200 – 300 Eur per mėnesį. Antstolis jam liepė sumokėti pusę sumos iš karto. Antstoliui sakė, kad šiuo metu neturi tokios sumos ir pokalbis su antstoliu tuo baigėsi. Daugiau su antstoliu pokalbių telefonu ar susitikimų nebuvo, gal dar bendravo el. laiškais. Pats antstoliui daugiau neskambino. 2022 m. jis iš antstolio gavo reikalavimą pateikti finansines ataskaitas iš užsienio sąskaitos. Klausė antstolio, ar jis turi teisę to reikalauti; antstolio prašomų užsienio sąskaitų nepateikė. Supranta, kad jeigu trukdytų antstoliui įvykdyti savo pareigą, kenktų arba pateiktų netikslią informaciją, gal būtų pagrindo kaltinti jį, bet jis nieko panašaus nedarė. Visos jo sąskaitos Lietuvoje yra areštuotos, todėl dabar jam yra problematiška įsidarbinti. Kurį laiką yra dirbęs užsienyje, Vokietijoje ir Norvegijoje, ten yra gavęs atlyginimą kaip užsienio rezidentas, gavo į Vokietijoje atsidarytą sąskaitą. Per tą laiką, kol antstolis vykdė išieškojimą, gavo pajamų. Informacijos apie savo šeimyninę padėtį antstoliui neteikė. Antstoliui savo sąskaitų ataskaitų neteikė, nes galvojo, kad antstolis ir taip viską sistemose mato. Jis visada yra pasiekiamas telefonu, el. paštu. Namų adresu ne visada pasiekiamas, kadangi kurį laiką nebuvo Lietuvoje. Į Lietuvą balandžio pradžioje jis grįžo iš Norvegijos, ten dirbo, gaudavo atlyginimą, dabar Lietuvoje ieškosi darbo. Gyvena motinos bute, pajamos nėra stabilios. Nori įvykdyti teismo sprendimą, tačiau mokėti gali tik dalimis, o ne visą sumą iš karto. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Liudytojas D. T. teisme paaiškino, kad skolos išieškojimas V. Ž. atžvilgiu pagal vykdomąjį dokumentą priimtas civilinėje byloje e2-1547-842/2019. Pateikė pareiškimą prokuratūrai dėl galimai padarytos V. Ž. nusikalstamos veikos, kadangi V. Ž. nuo vykdomosios bylos pradžios galimai slėpė pajamas, gaudamas jas iš trečiųjų asmenų ir tokiu būdu nevykdė minėto teismo sprendimo. Vykdomojo proceso eigoje V. Ž. buvo išsiųstas raštas dėl informacijos pateikimo apie turimą turtą, lėšas. Iš išieškotojo buvo gauta informacija, kad V. Ž. užsiima ekonomine veikla, teikia (duomenys neskelbtini) tretiesiems asmenims ir skelbia tai viešai savo sukurtoje paskyroje. Pagal pateiktą išieškotą informaciją buvo užklausti tretieji asmenys su turto areštu patvarkymu, kad pateiktų informaciją apie V. Ž. mokėtinas lėšas, kada su V. Ž. buvo atsikaityta, kokiu būdu ir visus kitus finansinius duomenis. Tretieji asmenys antstoliui pateikė sąskaitas – faktūras, taip pat atliktus mokėjimus į V. Ž. sąskaitas Vokietijoje. Gavus šitą informaciją, pakartotinai kreiptasi į V. Ž., kad jis pateiktų informaciją apie savo turtą, gaunamas lėšas. V. Ž. informavo, kad jo turtinė padėtis nepasikeitė ir neturi galimybių vykdyti teismo sprendimo. Tada paprašė V. Ž. pateikti informaciją apie visų jo vardu atidarytų banko sąskaitų išrašus. Pradžioje tokį prašymą V. Ž. ignoravo, paskui nurodė, kad išrašų pateikti neturi galimybės, nes negali prisijungti prie el. bankininkystės, tačiau disponuoti lėšomis galėjo, nes jis [liudytojas] į antstolio depozitinę sąskaitą gavo 100 Eur įmoką, paskirtyje nurodant – dalinis mokėjimas. Tai rodo, kad V. Ž. galėjo disponuoti lėšomis ir kitų paskatų vedamas neteikė duomenų bei nevykdo teismo sprendimo. V. Ž. buvo siųstas raginimas gyvenamosios vietos adresu, taip pat paskelbtas viešai antstolių sistemoje. Į kontorą procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, paskelbta skolininko paieška. Vykdant išieškojimą, asmenų turtinė padėtis peržiūrima įvairiai: ar skolininkas neįsidarbino, ar neįgijo kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, tikrinama, ar nevykdo kitos ūkinės komercinės veiklos. Vykdymo procese buvo nustatyta, kad iš areštuotų V. Ž. sąskaitų, piniginių įplaukų praktiškai nebuvo. 2020 m. spalio 2 d. buvo gauta viena 80,77 Eur dydžio įmoka išmokėti išieškotojo „(duomenys neskelbtini)“, kompensuotos išieškojimo administravimo išlaidos, toliau buvo 2021 m. vasario 8 d. pervestos lėšos iš V. Ž. sąskaitos, tačiau jos grąžintos V. Ž., kadangi jis pateikė, kad tai yra išmoka, skirta vaikui iš socialinės paramos centro. Jokių lėšų iš ūkinės veiklos nebuvo gauta. Išieškotojas pateikė jiems informaciją apie galimai turimas lėšas pas trečiuosius asmenis. Vadovaujantis ta informacija, buvo priimti patvarkymai dėl turtinių teisių arešto ir išsiųsti tretiesiems asmenims, o jau gavus tą informaciją iš trečiųjų asmenų buvo kreiptasi į V. Ž., kuriam buvo pasiūlyta įvykdyti teismo sprendimą, tačiau įmokų gauta nebuvo. Tada ir buvo pateiktas pareiškimas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo. Siekiant išieškoti iš V. Ž. teismo priteistą sumą buvo tikrinami įvairūs registrų duomenys tam, kad nebūtų nuskaitytos lėšos areštuojant sąskaitą, kad asmuo galėtų disponuoti gaunamomis lėšomis. Antstolis sistemoje mato tik Lietuvoje atidarytų sąskaitų apribojimus. Sumų banko sąskaitose nemato. Užsienio bankuose atidarytų sąskaitų apriboti neturi galimybių. Siūlė taikiu būdu susitarti, tačiau V. Ž. atsakė, kad turto neturi ir teismo sprendimo vykdyti negali. Paskutinis siūlymas buvo prieš teikiant pareiškimą dėl baudžiamosios bylos. 2022 m. kovo 29 d. buvo išsiųstas patvarkymas dėl informacijos pateikimo. Nepraėjus valandai buvo gautas atsakymas iš V. Ž., kad jokių pokyčių nebuvo, turto neturi ir neturi galimybės vykdyti teismo sprendimo. Tada dar V. Ž. buvo reikalauta pateikti sąskaitų likučių išrašus, V. Ž. atsakė klausimu, kokiu pagrindu jo to prašoma. V. Ž. buvo atsakyta, kad turima duomenų, kad V. Ž. gavo lėšų ir jo pateikta informacija prieštarauja antstolio turimiems duomenimis, todėl norima priimti objektyvų sprendimą prieš teikiant pareiškimą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo dėl teismo nevykdymo. Buvo gautas atsakymas iš V. Ž. klausiant, kokiu pagrindu yra prašomi pateikti banko sąskaitų išrašai, V. Ž. taip pat nurodė, kad prieš kelerius metus siūlė taikos sutartį, tačiau jis [antstolis] atsisakė, todėl nemato pagrindo padėti jam [antstoliui] atlikti darbą. Vienintelis mokėjimas iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), kurį atliko V. Ž. buvo 2023 m. liepos 17 d., mokėjimo paskirtyje nurodant – dalinis mokėjimas pagal teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.  

Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys

2022 m. gegužės 4 d. pareiškime nurodyta, kad antstolis D. T. vykdo vykdomąjį dokumentą dėl 3 241 Eur skolos išieškojimo iš V. Ž., išieškotojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. V. Ž. verčiasi individualia veikla, išsiskyręs. Areštuotose skolininko vardu atidarytose banko sąskaitose skolininkui priklausančių piniginių lėšų nenustatyta. VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ centrinio duomenų banko išrašų duomenimis skolininkui priklausančio registruotino turto (daiktinių teisių) nenustatyta. 2021 m. balandžio 8 d. antstolio patvarkymu skolininkas buvo įpareigotas pateikti informaciją apie turimą turtą, tačiau to nepadarė. 2021 m. balandžio 19 d. antstolis kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl antstolio patvarkymo nevykdymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-16814-1044/2021, nutarė paskirti V. Ž. 75 Eur baudą už antstolio D. T. patvarkymo nevykdymą. 2022 m. vasario 14 d. antstolio kontoroje gauta informacija apie skolininko vykdomą ekonominę veiklą. Išieškotojas pranešimu informavo, kad iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad V. Ž. pastaruosius keletą metų užsiima ekonomine veikla ir (duomenys neskelbtini) paslaugas įvairiems juridiniams asmenims, nurodant minėtų asmenų sąrašą. Antstolio kontoroje buvo surašyti patvarkymai dėl turtinių teisių arešto ir persiųsti galimiems skolininko užsakovams. Patvarkymuose buvo prašoma pateikti informaciją. 2022 m. vasario 16 d. antstoliui buvo suteikta informacija, kad skolininkas išrašo sąskaitas faktūras, nurodant, kad jam mokėtinos lėšos už paslaugas būtų vedamos į užsienio sąskaitą (Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat antstoliui buvo pateiktos mokėjimo nurodymų kopijos, iš kurių matyti, kad skolininkas gavo pajamų iš trečiųjų asmenų. Minėta sąskaita nurodyta ir Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje, skolininkas ją naudoja socialinei išmokai gauti. Pažymėtina, kad Piniginių lėšų apribojimo sistemoje antstoliams yra teikiama informacija tik apie Lietuvos Respublikoje atidarytas skolininkų sąskaitas. 2022 m. kovo 29 d. antstolis patvarkymu skolininką įpareigojo pateikti informaciją apie turimą turtą. Skolininkas el. laišku atsakė, kad pokyčių nebuvo, jis neturi jokio turto ir lėšų bei įvykdyti prievolės nėra galimybės. Į V. Ž. laišką buvo atsakyta ir paprašyta patikslinti informaciją bei pateikti informaciją apie sąskaitų likučius kredito įstaigose, skolininko vardu atidarytų sąskaitų išrašus už paskutinius tris mėnesius, tame tarpe sąskaitų, kurios atidarytos užsienio kredito įstaigose. Nesulaukus informacijos, 2022 m. kovo 31 d. antstolio kontoroje buvo surašytas patvarkymas dėl informacijos pateikimo, kuriuo skolininkas buvo įpareigotas per 5 dienas pateikti informaciją apie visas banko sąskaitas, esančias kredito įstaigose užsienio valstybių teritorijose, tame tarpe sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pateikiant šių sąskaitų išrašus nuo vykdomosios bylos užvedimo dienos (2020 m. sausio 13 d.) iki šio patvarkymo išsiuntimo dienos (2022 m. kovo 31 d.). 2022 m. kovo 31 d. antstolio kontoroje gautas skolininko raštas dėl informacijos apie turimą turtą pateikimo, kuriame nurodyta, kad jokio turto ar turtinių teisių skolininkas neturi, lėšų Lietuvos Respublikos bankuose nėra, užsienio bankuose lėšų likutis 34,37 Eur. Sąskaitų išrašų skolininkas antstoliui nepateikė. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, taigi skolininkas turi pareigą šį teismo sprendimą vykdyti. Iš mokėjimo nurodymo kopijų matyti, kad skolininkas gauna pajamų iš trečiųjų asmenų, nors antstoliui raštu pateikė informaciją, kad jokių pajamų negauna. Taigi skolininkas sąmoningai nuslepia informaciją apie gaunamas pajamas ir piktybiškai vengia mokėti skolą. Šiais veiksmais – neveikimu skolininkas V. Ž. piktybiškai vengia vykdyti teismų ir kitų institucijų sprendimus, nevykdo antstolio patvarkymuose jam nurodytų įpareigojimų, neapskaito arba paslepia gaunamas lėšas ir tokiu būdu apsunkina teismo ir kitų institucijų sprendimų įvykdymo galimybes. Prie pareiškimo pridėti dokumentai, susiję su V. Ž. nusikalstamais veiksmais (1 t., 1 – 39 b. l.).

2023 m. balandžio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pateiktame rašte matyti, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1437-845/2019 V. Ž. nebuvo įteiktas asmeniškai. Deklaruotos gyvenamosios vietos adresu V. Ž. rasti nepavyko, asmens darbovietė nenustatyta, nebuvo nustatyta ir kita V. Ž. buvimo vieta, kurios adresu būtų galima įteikti procesinius dokumentus. Bylos nagrinėjime V. Ž. nedalyvavo, apie sprendimo priėmimo ir paskelbimo laiką informuotas nebuvo (1 t., 87 – 101 b. l.).

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos rašte dėl informacijos pateikimo matyti, kad iš Interpolo Vokietijos nacionalinio biuro gautas atsakymas, kuriuo pranešama, jog pagal Vokietijos finansinės priežiūros agentūros duomenis, banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra V. Ž. (1 t., 104 b. l.).

2023 m. kovo 28 d. tarnybiniame pranešime dėl V. Ž. banko sąskaitų išklotinių nurodyta, kad buvo gautas atsakymas į Europos tyrimo orderį iš Frankfurto prie Maino prokuratūros, kuriame nurodyta, kad V. Ž. vardu buvo atidarytos dvi banko sąskaitos. Einamoji banko sąskaita: (duomenys neskelbtini), kuri buvo atidaryta 2019 m. vasario 28 d. bei V. Ž. vardu 2019 m. vasario 28 d. atidaryta papildoma sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 2019 – 2021 metų likutis yra 0 Eur (1 t., 162 b. l.).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota V. Ž. vardu išduotos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išklotinė laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 27 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. Banko sąskaitos atidarymo data – 2019 m. vasario 28 d. Pradinis banko sąskaitos likutis 0,00 Eur. Iš minėtos banko sąskaitos išrašo matyti, kad V. Ž. gavo pavedimus už darbo atlyginimus, avansus, išrašas patvirtina, kad V. Ž. gavo pavedimus už (duomenys neskelbtini) paslaugas ir kt. (1 t., 164 – 178 b. l.).

Liudytojas D. T. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes, nurodytas teisiamojo posėdžio metu (1 t., 189 – 192 b. l.).

V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino ir davė iš esmės analogiškus parodymus, parodymams, duotiems teisiamojo posėdžio metu (1 t., 215 – 218 b. l.).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 245 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnyje numatyta, kad įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimu laikomas įsiteisėjęs bet kurios instancijos bendrosios arba specialiosios kompetencijos teismo priimtas procesinis dokumentas, kuriuo išspręsti su bausme nesusiję teisiniai klausimai. Tokiu teismo sprendimu asmeniui gali būti nustatomi įpareigojimai (draudimai), kylantys įvairiais pagrindais, tačiau nesusiję su jo nubaudimu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad <...> formalus BK 245 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo aiškinimas, jog esą kiekvienas teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo atvejis reiškia BK 245 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą, prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje suformuluotoms nuostatoms ir neatitiktų kriminalinės bausmės kaip griežčiausios, kraštutinės teisinio poveikio priemonės paskirties, nusikalstamos veikos sampratos, t. y. paneigtų pačią baudžiamosios teisės esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-47/2009, 2K-584/2010, 2K-249-895/2016). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad BK 245 straipsnyje įtvirtinta norma negali būti taikoma automatiškai dėl kiekvieno teismo sprendimo neįvykdymo fakto, nes teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, vykdymo užtikrinimas pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinio ir administracinio proceso įstatymų uždavinys. Todėl baudžiamoji atsakomybė tokiais atvejais turėtų būti taikoma tik atsižvelgus į galimybes užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą civilinio ir administracinio proceso priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36/2012, 2K-249-895/2016).

Asmuo atsako pagal BK 245 straipsnį, jeigu jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėjo.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad V. Ž. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 245 straipsnyje.

Teismo posėdžio metu V. Ž. savo kaltės nepripažino, teigė, kad vykdyti teismo sprendimo nevengia, tai antstolis per mažai su juo kontaktuoja, nesutinka pasirašyti jo siūlomos taikos sutarties, siekia tik nubausti.

Teismas tokius kaltinamojo teiginius vertina kaip subjektyvų skolininko supratimą apie priverstinio išieškojimo procedūrą ir akivaizdų siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1437-845/19 iš V. Ž. priteista UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 2 000 Eur kompensacijos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. spalio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 1 241 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 31 d. 2020 m. sausio 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išduotas vykdomasis raštas (1 t., 2 b. l.), kuris buvo perduotas antstoliui. Teismo posėdžio metu V. Ž. patvirtino, kad žinojo apie jo atžvilgiu priimtą ir įsiteisėjusį teismo sprendimą civilinėje byloje. 2021 m. balandžio 8 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl informacijos apie turimą turtą pateikimo ir patvarkymą išsiuntė V. Ž. el. paštu. V. Ž. 2021 m. balandžio 12 d. patvirtino, kad antstolio siųstą patvarkymą gavo. Kadangi V. Ž. nevykdė antstolio siųsto patvarkymo, antstolis D. T. kreipėsi į teismą dėl baudos V. Ž. paskyrimo už antstolio patvarkymo nevykdymą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-16814-1044/2021 antstolio D. T. pareiškimas buvo tenkintas iš dalies ir V. Ž. paskirta 75 Eur bauda už antstolio 2021 m. balandžio 8 d. patvarkymo dėl informacijos apie turimą turtą pateikimo, draudimo sudaryti reikalavimo teisių perleidimo, priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sutartis priimtas vykdomojoje byloje nevykdymą (1 t., 3 – 5 b. l.).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. vasario 11 d. buvo gauta informacija, kad V. Ž. pastaruosius keletą metų užsiima ekonomine veikla ir teikia (duomenys neskelbtini) paslaugas įvairiems juridiniams asmenims (1 t., 9 – 19 b. l.). Antstolis, įvertinęs turimą informaciją, kreipėsi į V. Ž. el. paštu, prašydamas pastarojo pateikti užsienyje turimų banko sąskaitų išrašus, tačiau V. Ž. minėtų prašomų duomenų nepateikė, o tik paklausė, kokiu pagrindu antstolis to reikalauja. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad V. Ž. turi dvi banko sąskaitas, atidarytas Vokietijoje. Byloje esantis V. Ž. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas patvirtina, kad V. Ž. gaudavo į užsienyje atidarytą banko sąskaitą atlyginimą, avansą, mokėjime paskirtys buvo įvairios, pavyzdžiui „už (duomenys neskelbtini)“, „už (duomenys neskelbtini)“ ir t. t.

Įvertinęs byloje surinktus duomenis teismas mano, kad kaltinamasis V. Ž. vengdamas vykdyti jo atžvilgiu įsiteisėjusi teismo sprendimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistos 2 000 Eur kompensacijos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 1 241 Eur bylinėjimosi išlaidų, veikdamas tiesiogine tyčia Vokietijoje atsidarė banko sąskaitą, gavo į ją ne tik darbo užmokestį, avansą, bet ir papildomus pinigus iš ekonominės veiklos, susijusios su (duomenys neskelbtini) paslaugų įvairiems juridiniams asmenims. V. Ž. neslėpė, kad nutraukė bet kokius oficialius darbinius santykius Lietuvos Respublikoje ir, Sodros duomenimis, iki šiol niekur oficialiai nedirba. Teismui kaltinamasis akcentavo, kad niekas jo dirbti nepriima, nes jo visos lietuviškos banko sąskaitos yra areštuotos. Išanalizavus V. Ž. elgesį, jo veiksmus, spręstina, kad nevienkartinį atlygį gavęs į Vokietijoje atidarytą banko sąskaitą, piktybiškai apie save neteikęs duomenų antstoliui, V. Ž. savo tyčiniu elgesiu sukūrė tokią teisinę situaciją, kad teismo sprendimo įgyvendinimas tapo neįmanomas. Kaltinamojo akcentuotos aplinkybės, kad nori sumokėti priteistą sumą dalimis ir padarė jau pavedimą, jokiu būdu nepanaikina V. Ž. reiškiamų kaltinimų, jo kaltės ir baudžiamosios atsakomybės už teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymą. Nagrinėjamu atveju spręstina, kad skolininkas, turėdamas realią galimybę įvykdyti savo turtinę prievolę, piktybiškai to vengė ir savo tyčiniu elgesiu sukūrė tokią teisinę situaciją, dėl kurios teismo sprendimo įgyvendinimas iš esmės tapo neįmanomas. Pripažintina, kad V. Ž. veiksmuose yra nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 245 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl pagal minėtą straipsnį V. Ž. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagrįstai.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Kaltinamojo V. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą (kaltinamasis savo veiksmais padarė tyčinį baudžiamąjį nusižengimą), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Analizuojant V. Ž. asmenybę, nustatyta, kad yra (duomenys neskelbtini), Lietuvoje nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje, praeityje neteistas (1 t., 199 – 200 b. l.), per pastarųjų vienerių metų laikotarpį du kartus baustas administracine tvarka, paskirtas pinigines baudas yra sumokėjęs (1 t., 202 – 203 b. l.).

Parinkdamas bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. Ž. paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kurios trukmė parinktina kiek mažesnė, nei BK 48 straipsnyje numatytas laisvės apribojimo bausmės vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis praeityje neteistas, per vienerių metų laikotarpį du kartus baustas administracine tvarka, V. Ž. skirtina laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, tačiau skiriant įpareigojimą visą laisvės apribojimo bausmę pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismo vertinimu, tokia bausmės rūšimi ir jos dydžiu kartu su įpareigojimu bus tinkamai įgyvendinta bausmės paskirtis, padarytas teigiamas poveikis V. Ž. ir užtikrintos realios galimybės pasitaisyti.

Dėl kardomųjų priemonių tolesnio taikymo ir kitų klausimų

V. Ž. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (1 t., 219 – 220 b. l.).

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo. Civilinis ieškinys byloje pareikštas nebuvo. Proceso išlaidų nėra.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Kompaktiniai diskai nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-1845-992/2023.

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje, ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę netaikant intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, V. Ž. įpareigoti per 2 (du) mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tęsti darbą arba registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Kompaktinius diskus nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-1845-992/2023.

Išaiškinti V. Ž., kad

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                        Viktorija Šelmienė