Civilinė byla Nr. e2A-1412-601/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00343-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.2.2; 2.6.10.5.1; 2.6.29.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 5 d.

Kaunas

      Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Albinos Rimdeikaitės,

      viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. P. ir V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-449-921/2021 pagal ieškovės K. R. patikslintą ieškinį atsakovams V. P. ir V. P. dėl skolos priteisimo.

      Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė K. R. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų V. P. ir V. P. 20 962 Eur skolą, 3 602,74 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos paskolos sumos, skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 9 d. iki paskolos grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pradinis ieškovas A. M. ieškinyje, ieškovė ir jos atstovas advokatas teismo posėdžių metu nurodė, kad 2006 m. birželio 2 d. E. M. ir atsakovė V. P. sudarė paskolos sutartį. Paskolos sutarties pagrindu E. M. atsakovei V. P. santuokos su atsakovu V. P. metu paskolino 100 000 Lt (kas atitinka 28 962 Eur) iki 2016 m. birželio 2 d. Atsakovai E. M. grąžino 8 000 Eur. Liko skolingi – 20 962 Eur. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-22175-1087/2019, reikalavimo teisės, atsiradusios iš paskolos sutarties, perėjo pradiniam ieškovui A. M.. Pradinis ieškovas A. M. 2021 m. sausio 28 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį. Pagal minėtą reikalavimo perleidimo sutartį A. M. perleido visas reikalavimo teises dabartinei ieškovei – K. R.. Kadangi atsakovai iki šiol visos paskolos pagal paskolos sutartį nei E. M., nei A. M., nei ieškovei negrąžino, ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų negrąžintą 20 962 Eur skolą, palūkanas ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

3.       Atsakovai su ieškovės patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad neneigia, jog V. P., būdama santuokoje su V. P. metu, 2006 m. birželio 2 d. sudarė paskolos sutartį su E. M.. Su ieškovės patikslintu ieškiniu atsakovai nesutiko iš esmės dėl dviejų priežasčių: visų pirma, dėl to, kad, jų teigimu, atsakovė V. P. jokių pinigų iš E. M. pagal 2006 m. birželio 2 d. paskolos sutartį negavo; antra, jų nuomone, visi įsipareigojimai pagal paskolos sutartį yra įvykdyti ir jokios prievolės grąžinti paskolą E. M. atsakovai neturi. Atsakovai pažymėjo, kad 2005 m. sausio 4 d. V. P. sudarė rašytinę paskolos sutartį su pradiniu ieškovu A. M.. Pagal minėtą paskolos sutartį, V. P. paskolino A. M. 60 000 Lt (17 377,20 Eur). Pinigus A. M. skolą turėjo grąžinti iki 2015 m. sausio 6 d. A. M. ir V. P. 2008 m. neturėjo jokių bendrų interesų, todėl žodžiu susitarė įskaityti turimus reikalavimus vienas kito atžvilgiu, t. y. susitarė, kad V. P. nereikalaus iš A. M. 60 000 Lt (17 377,20 Eur) pagal 2005 m. sausio 4 d. paskolos sutartį, o E. M. nereikalaus iš V. M. 100 000 Lt (28 962 Eur) pagal 2006 m. birželio 2 d. paskolos sutartį. Atsiliepime taip pat pažymėjo, kad atsakovė V. P. E. M. dalį skolos, t. y. 8 000 Eur grąžino 2016 ir 2017 m.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, t. y. priteisė ieškovei K. R. solidariai iš atsakovų V. P. ir V. P. 20 962 Eur skolą, 3 602,74 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos paskolos sumos, skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 9 d. iki jos grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalims, t. y. po 2 536,41 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.       Teismas nustatė, kad atsakovė V. P. ir E. M. 2006 m. birželio 2 d. Kauno m. 3-jame notaro biure sudarė paskolos sutartį, notarinio registro Nr. K3-8750 (toliau – ir paskolos sutartis). Minėtos paskolos sutarties 1 punkte nurodyta, kad V. P. pasiskolino iš E. M. 100 000 Lt (28 962 Eur), be procentų, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2016 m. birželio 2 d. Paskolos sutartis buvo sudaryta atsakovų V. P. su V. P. santuokos bei E. M. su A. M. santuokos metu. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-22175-1087/2019, buvo nutraukta E. M. ir A. M. santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Minėtu sprendimu A. M. atiteko kreditorinis reikalavimas pagal paskolos sutartį. Ginčo paskolos sutarties kitoje lapo pusėje ranka yra padarytas įrašas – „pinigus gavau šimtą tūkstančių“; nurodyta data – „2006 m. birželio 2 d.“; nurodytas vardas, pavardė – „V. P.“; šalia vardo ir pavardės yra pasirašyta parašu. Šie įrašai, anot teismo, leidžia preziumuoti, kad paskolos sutartis buvo sudaryta ir jos pagrindu atsakovei V. P. buvo perduoti pinigai, t. y. 100 000 Lt (28 962 Eur).

6.       Teismo vertinimu, nors atsakovai tvirtino, kad jokie pinigai pagal paskolos sutartį nebuvo perduoti, jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Tuo tarpu paskolos sutartyje ranka padarytas V. P. įrašas, liudytojos E. M. parodymai, atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovų nurodytos aplinkybės dėl dalies skolos pagal paskolos sutartį grąžinimo, byloje esantys kiti rašytiniai įrodymai (E. M. pateikti trys raštai / patvirtinimai apie paskolos grąžinimą, taip pat susirašinėjimas elektroniniu paštu tarp E. M. ir atsakovo V. P.), neabejotinai patvirtina, kad V. P. pinigai pagal paskolos sutartį buvo perduoti ir dalį jų, t. y. 8 000 Eur atsakovai yra grąžinę.

7.       Teismas laikė nepagrįstais ir atsakovų argumentus neva dalį skolos jie yra grąžinę, o dėl likusios skolos dalies atsakovas V. P. su pradiniu ieškovu A. M. yra atlikę priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad turi / turėjo priešpriešinį neginčytiną reikalavimą pirminiam ieškovui A. M., kaip ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad būtų tinkamai pranešę pradiniam ieškovui A. M. apie tai, kad atliko priešpriešinį vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2YT-22175-1087/2019 dėl A. M. ir E. M. santuokos nutraukimo, atsakovai nebuvo nurodyti kaip A. M. ir E. M. kreditoriai, kas taip pat, anot teismo, patvirtina, kad atsakovai jokio priešpriešinio vienarūšio neginčytino reikalavimo pirminiam ieškovui A. M. neturėjo ir šiuo metu neturi. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovai nurodė, jog atlikti turimų priešpriešinių reikalavimų įskaitymą pradinis ieškovas A. M. ir atsakovas V. P. susitarė dar 2008 m. Tuo tarpu pagal ginčo paskolos sutartį prievolės įvykdymo terminas baigiasi – 2016 m. birželio 2 d., o 2005 m. sausio 4 d. paskolos sutartyje nurodyta, kad skola turi būti grąžinti iki 2015 m. sausio 6 d. Teismas sprendė, kad, jeigu ir pasitvirtintų aplinkybė, jog atsakovas V. P. perdavė pradiniam ieškovui A. M. pinigus pagal 2005 m. sausio 4 d. sutartį, 2008 metais, kai, atsakovo V. P. tvirtinimu, buvo atliktas įskaitymas, nei 2006 m. birželio 2 d., nei 2005 m. sausio 4 d. paskolos sutarties įvykdymo terminas nebuvo suėjęs. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130 straipsnio 1 dalyje aiškiai ir konkrečiai yra numatyta, jog galima įskaityti tik tokį priešpriešinį vienarūšį reikalavimą, kurio terminas yra suėjęs.

8.       Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovų nurodytas argumentas dėl atlikto priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymo prieštarauja kitam atsakovų nurodytam nesutikimo su pradiniu ieškiniu argumentui (kad pinigai atsakovei V. P. nebuvo perduoti). Teismo vertinimu, atsakovai, pateikdami vienas kitam prieštaraujančius nesutikimo su patikslintu ieškiniu argumentus (tai, kad pinigai nebuvo perduoti ir tai, kad buvo atliktas įskaitymas), visomis priemonėmis stengiasi išvengti skolos pagal paskolos sutartį grąžinimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9.       Apeliaciniu skundu atsakovai V. P. ir V. P., atstovaujami advokato Ž. S., Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą ir bylą išspręsti iš esmės – ieškovės K. R. ieškinį atmesti pilna apimtimi. Apeliantai taip pat prašo priteisti iš ieškovės atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1.                        Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovų teiginius, jog jokių pinigų pagal paskolos sutartį E. M. neperdavė ir V. P. faktiškai jų negavo, bei atsakovų pateiktus įrodymus, t. y. teismas vadovavosi išimtinai ieškovei palankiais liudytojos E. M., turinčios tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi, parodymais, nors ši negalėjo nurodyti nei kokiu tikslu V. P. skolinosi, nei kokiomis kupiūromis ji tariamai perdavė pinigus, nei kur jie buvo sudėti, nei kokiu transportu atvyko pas notarą, taip pat nepaaiškino kodėl pinigų perdavimo faktas nebuvo įrašytas pačioje notarinėje sutartyje. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad liudytoja E. M. reikalavimo teisę į tariamą V. P. skolą perleido savo buvusiam sutuoktiniui A. M. santuokos nutraukimo bylos metu, už ką galimai jai atiteko dalis kitokio santuokoje įgyto turto, todėl ji yra tiesiogiai suinteresuota A. M. sugyventinei palankia bylos baigtimi;

9.2.                        Pirmosios instancijos teismas pažeidė bylos šalių procesinį lygiateisiškumą, rungimosi principą ir nesudarė galimybės atsakovams paneigti liudytojos teiginius ir patvirtinti savo pozicijos byloje nešališko liudytojo parodymais bei pašalinti abejones, dėl prieštaringų įrodymų byloje, kadangi be jokių motyvų ir argumentų atsisakė apklausti sutartį patvirtinusią ir neva pinigų perdavimo faktą mačiusią notarę V. V.;

9.3.                        Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, t. y. nurodė, jog tariamą pinigų perdavimą atsakovei V. P. patvirtina E. M. bei V. P. susirašinėjimas elektroniniu paštu, kadangi atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad susirašinėjimas vyko ne dėl ginčo skolos. Tačiau, priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, aplinkybę, jog susirašinėjimas vyko būtent dėl ginčo skolos turi įrodyti ta šalis, kuri pateikė susirašinėjimą bei juo remiasi, šiuo atveju ieškovė, tačiau ieškovė jokių įrodymų, kad minėtas susirašinėjimas susijęs su reikalaujama skola, nepateikė, be kita ko, ieškovė net nebuvo susirašinėjimo šalimi, todėl jokių aplinkybių susijusių su pinigų perdavimu ir/ar grąžinimu patvirtinti negalėjo;

9.4.                        Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas bei nepagrįstai nustatė, kad atsakovai neturėjo pagrįsto priešpriešinio reikalavimo A. M.. Priešingai, apeliantai byloje buvo pateikę įrodymus, jog 2005 m. sausio 4 d. V. P. pagal rašytinę paskolos sutartį paskolino 60 000 Lt (kas atitinka 17 377,20 Eur) A. M.. Taip pat nurodė, jog 2008 metais A. M. pardavus bendrovės akcijas ir atšaukus jį iš bendrovės vadovo pareigų, A. M. ir V. P. nebeturėjo bendrų verslo interesų, todėl susitarė įsiskaityti ir reikalavimus vienas kito atžvilgiu pagal paskolos sutartis, t. y., susitarė, jog V. P. nereiklaus A. M. grąžinti 60 000 Lt įsiskolinimo pagal 2005 m. sausio 4 d. paskolos sutartį, o E. M. nereikalaus V. P. grąžinti 100 000 Lt pagal 2006 m. birželio 2 d. paskolos sutartį;

9.5.                        Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo šalių lygiateisiškumo, teisės į teisingą teismą ir įrodymų vertinimo principų, atsisakydamas įtraukti į bylą papildomus, atsakovų poziciją patvirtinančius įrodymus, kad V. M. paskolinti pinigai buvo įnešti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (dabar – UAB „(duomenys neskelbtini)“).

10.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė K. R., atstovaujama advokato T. D., apeliacinės instancijos teismo prašo atmesti apeliacinį skundą, palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovų visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1.                      Pirmosios instancijos teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, pagrįstai konstatavo, kad pagal 2006 m. birželio 2 d. paskolos sutartį E. M. perdavė V. P. 100 000 Lt arba 28 962 Eur paskolą;

10.2.                      Pirmosios instancijos teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, pagrįstai konstatavo, kad atsakovai neturi / neturėjo priešpriešinio neginčytino reikalavimo pradiniam ieškovui A. M.;

10.3.                      Pirmosios instancijos teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, pagrįstai konstatavo, kad 2008 metais, kai, atsakovo V. P. tvirtinimu, buvo atliktas įskaitymas, nei 2006 m. birželio 2 d., nei 2005 m. sausio 4 d. paskolos sutarties įvykdymo terminas nebuvo suėjęs. Tuo tarpu CK 6.130 straipsnio 1 dalyje aiškiai ir konkrečiai yra numatyta, jog galima įskaityti tik tokį priešpriešinį vienarūšį reikalavimą, kurio terminas yra suėjęs;

10.4.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo ir tai, kad atsakovų nurodytas argumentas dėl atlikto priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymo prieštarauja kitam atsakovų nurodytam nesutikimo su pradiniu ieškiniu argumentui (kad pinigai pagal 2006 m. birželio 2 d. paskolos sutartį atsakovei V. P. nebuvo perduoti). Teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovai, pateikdami vienas kitam prieštaraujančius nesutikimo su patikslintu ieškiniu argumentus (tai, kad pinigai nebuvo perduoti ir tai, kad buvo atliktas įskaitymas), visomis priemonėmis stengiasi išvengti skolos pagal paskolos sutartį grąžinimo;

10.5.                      Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo pažeista atsakovų teisė į tinkamą procesą, procesinio lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principai. Atsakovai dalyvavo teismo posėdžiuose, teikė įrodymus ir prašė kviesti liudyti E. M. dėl aplinkybių, susijusių su pinigų perdavimu atsakovei V. P.. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas atsakovų prašymus išsprendė ir tenkino. Tuo tarpu atsakovų pareikšti prašymai kviesti liudyti notarę V. V. bei įtraukti dalyvauti byloje Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos pagrįstai buvo atmesti, konstatavus, kad prašymai pateikti pavėluotai ir juos tenkinus būtų užvilkintas bylos nagrinėjimas. Teismas taip pat pagrįstai atsisakė prijungti prie bylos priešieškinį, kadangi pagal jame pareikštus reikalavimus, išnagrinėjus civilinę bylą nebūtų buvę galimybės atlikti įskaitymą. Be to, priėmus priešieškinį, būtų reikėję civilinėje byloje skirti ekspertizę dėl 2005 m. sausio 4 d. paskolos sutarties autentiškumo, kas taip pat būtų užvilkinę civilinės bylos nagrinėjimą;

10.6.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovai bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, kad susirašinėjimas tarp atsakovo V. P. ir E. M. buvo susijęs ne dėl skolos pagal ginčo paskolos sutartį grąžinimu, o dėl kitokių priežasčių ir / ar aplinkybių. Anot ieškovės, nėra abejonių, kad E. M. ir atsakovo V. P. susirašinėjimas elektroniniu paštu vyko dėl 2006 m. birželio 2 d. paskolos sutarties vykdymo, kadangi kitų turtinių prievolių liudytojai E. M. atsakovai neturėjo. Tuo tarpu atsakovo V. P. versija, kad E. M. pinigus perdavė kaip paramą, yra nepagrįsta, kadangi rašte / patvirtinime aiškiai nurodyta, jog V. P. 2017 m. liepos 28 d. grąžino 2 000 Eur dalį paskolos.

      Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Apeliacinis skundas atmestinas.

12.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320

13.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo priteista iš atsakovų skola, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

14.       Nustatyta, kad atsakovė (apeliantė) V. P. ir E. M. 2006 m. birželio 2 d. Kauno m. 3-jame notaro biure sudarė paskolos sutartį, notarinio registro Nr. K3-8750 (toliau – paskolos sutartis). Minėtos paskolos sutarties 1 punkte nurodyta, kad V. P. pasiskolino iš E. M. 100 000 Lt (28 962 Eur), be procentų, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2016 m. birželio 2 d. Paskolos sutartis buvo sudaryta atsakovų V. P. su V. P. santuokos bei E. M. su A. M. santuokos metu. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-22175-1087/2019, buvo nutraukta E. M. ir A. M. santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Minėtu sprendimu A. M. atiteko kreditorinis reikalavimas pagal paskolos sutartį. 2020 m. sausio 8 d. A. M. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų negrąžintą skolą pagal paskolos sutartį, paskaičiuotas palūkanas ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai iki šiol pagal paskolos sutartį yra grąžinę tik dalį, t. y. 8 000 Eur, skolos. Atsižvelgiant į tai, prašė priteisti solidariai iš atsakovų likusią negrąžintą paskolos sumą, t. y. 20 962 Eur, paskaičiuotas palūkanas ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

15.       2021 m. sausio 28 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu pradinis ieškovas A. M. perleido reikalavimo teises į atsakovus K. R..

16.       Apeliaciniame skunde atsakovai (apeliantai) nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą. 

17.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, tinkamai taikė materialinės teisės normas bei nepažeidė šiose bylose formuojamos teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

18.       Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

19.       Nepagrįstais laikytini apeliantų argumentai, kad notarės neiškvietimas į teismo posėdį (jos neapklausiant) atėmė iš jų galimybę paneigti liudytojos E. M. parodymus, kuriais teismas rėmėsi.

20.       Pažymėtina, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Kaip matyti apeliantai notarės parodymais nori pagrįsti tai, kad jiems pinigai pagal paskolos sutartį nebuvo perduoti. Tačiau byloje pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo faktas yra patvirtintas apeliantės ranka padarytu įrašu – „pinigus gavau šimtą tūkstančių“; nurodyta data – „2006 m. birželio 2 d.“; nurodytas vardas, pavardė – „V. P.“; šalia vardo ir pavardės yra pasirašyta parašu. Be to, šią aplinkybę patvirtina kiti byloje esantys įrodymai: liudytojos E. M. paaiškinimai, 2016 m. - 2017 m. liudytojos E. M., apelianto V. P. el. susirašinėjimas bei 2016 m. - 2017 m. dalinis (8 000 Eur) paskolos grąžinimas. Taigi, notarės parodymai, jeigu ji ir patvirtintų, kad jos akivaizdoje pinigai pagal sutartį nebuvo perduoti, niekaip neįtakotų fakto, jog pinigus apeliantė iš E. M. gavo. Tai, kad notarė galimai nematė pinigų perdavimo fakto, nereiškia, kad pinigai nebuvo perduoti. Tokiu būtu, teisėjų kolegija sprendžia, kad notarės neapklausimas teisme neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

21.       Negalima sutikti su apeliantų argumentu, kad el. susirašinėjimas tarp liudytojos E. M. ir apelianto V. P. vyko ne dėl ginčo skolos (paskolos sutarties). Iš susirašinėjimo turinio, jo laiko (2016 m. – 2017 m.), duomenų byloje nebuvimo apie kitas tarp šių asmenų skolas, yra akivaizdu, jog susirašinėjimas vyko būtent dėl paskolos sutarties, juo labiau, jog 2016 m. vasario 9 d. apeliantui kartu su el. laišku buvo nusiųsta ir paskolos sutartis.

22.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantai nenurodė pagrįstų argumentų, kurie leistų spręsti, kad pirmosios instancijos teismas kaip nors suvaržė apeliantų teises įrodinėti bylai reikšmingas aplinkybes, ar netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.

23.       Nepagrįstais laikytini ir apeliantų argumentai, jog 2008 m. tarp A. M. ir apelianto V. P. buvo žodinis susitarimas įskaityti tarpusavio skolas (priešpriešinių reikalavimų įskaitymas). Apeliantas nurodo, jog buvo atliktas įskaitymas 2005 m. sausio 4 d. paskolos (60 000 Lt) A. M., kurios grąžinimo terminas buvo 2015 m. sausio 6 d. ir 2006 m. birželio 2 d. paskolos (100 000 Lt) V. P., kurios grąžinimo terminas buvo 2016 m. birželio 2 d. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai (CK 6.131 straipsnio 2 dalis). Taigi, pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantų nurodytas neva atliktas įskaitymas negalėjo būti atliktas, nes šalių priešpriešinių vienarūšių reikalavimų (jeigu tokie ir buvo) įvykdymo terminas nebuvo suėjęs. Antra, nėra byloje jokių duomenų (įrodymų), kad toks įskaitymas buvo atliekamas (atliktas), t. y. nėra jokio pranešimo apie tai kitai šaliai. Vien šios aplinkybės (nevertinant kitų įskaitymui būtinų sąlygų) leidžia spręsti, kad apeliantų bandymas, remiantis neva atliktu įskaitymu, paneigti esančią skolą pagal paskolos sutartį, yra visiškai nepagrįstas.

24.       Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui reikšmės neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019; kt.).

25.       Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26.       Apeliacinį skundą atmetus iš apeliantų ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė prašo priteisti 1 936 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą).

27.       Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis; toliau - Rekomendacijos).

28.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijas (advokatas dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme), į bylos sudėtingumą (bylos apimtis nedidelė; byla nesudėtinga; apeliacinis skundas nedidelės apimties, nėra poreikio analizuoti ir vertinti daug įrodymų, teisminė praktika pakankamai aiški), į advokato darbo ir laiko sąnaudas reikalingas surašyti procesinį dokumentą (bylos medžiaga advokatui žinoma, naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme nebuvo pateikta), sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas (1 936 Eur) mažintinos iki 800 Eur.

      Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

      Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

      Priteisti ieškovei K. R., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovų V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), po 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

      Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.