Civilinė byla Nr. 2A-1182-886/2021
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03427-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.11.1; 3.3.1.18.2
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 30 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Izoldos Nėnienės ir Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lavisos LEZ terminalas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-511-1070/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RASO“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lavisos LEZ terminalas“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė (kreditorė) UAB „RASO“ 2020 m. vasario 28 d. pareiškimu (CBP-4450) dėl teismo įsakymo išdavimo prašė priteisti jai iš atsakovės 2024,46 Eur skolos už suteiktas programavimo, montavimo paslaugas, 32,09 Eur palūkanų, 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur žyminio mokesčio. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 2 d. teismo įsakymu UAB „RASO“ pareiškimą tenkino ir nurodė išieškoti iš UAB „Lavisos LEZ terminalas“ kreditorės reikalaujamą sumą.
2. Atsakovė (skolininkė) UAB „Lavisos LEZ terminalas“ 2020 m. kovo 30 d. (DOK-40094) pateikė motyvuotus prieštaravimus, prašė teismo įsakymą panaikinti. Nurodė, kad kreditorės reikalavimas grindžiamas 2019 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra (rašytinė sutartis nebuvo sudaryta), kurios pagrindu skolininkė įsigijo iš kreditorės barkodų skaitytuvą su programavimo, montavimo ir konfigūravimo darbais. Kreditorė neįspėjo skolininkės, kad įranga teikiama testavimui ir suderinimui, ir kad tai bandomoji, o ne finalinė programinės įrangos versija. Skolininkė su įsigytu barkodų skaitytuvu 2019 m. gruodžio 17 d. suteikė paslaugą savo klientui UAB „Hegelmann transporte“ – skenavo kliento į Rusiją siunčiamų alkoholio butelių rusiškų banderolių barkodus. Krovinį pristačius gavėjui paaiškėjo, kad jis buvo nuskenuotas neteisingai, nes kreditorės parduota įranga nenuskaitė 2 iš 150 simbolių rusiškų banderolių barkoduose. Skolininkės klientas pareiškė skolininkei pretenziją atlyginti 1876,76 Eur nuostolių dėl to, kad jo darbuotojai turėjo vykti į Rusiją ir rankiniu būdu perskenuoti 5064 butelius. Skolininkė atlygino nuostolius ir pareiškė pretenziją kreditorei, nes ją laiko atsakinga už 1876,76 Eur žalą, padarytą dėl netinkamo parduotos įrangos veikimo. Skolininkė nurodė, kad reikš priešieškinį dėl žalos atlyginimo, jei kreditorė nuspręs teikti ieškinį. Patvirtino, kad yra pasiruošusi sumokėti skirtumą tarp skolininkės skolos ir skolininkės patirtų nuostolių po to, kai kreditorė sutvarkys blogai veikiantį barkodų skaitytuvą.
3. Teismui priėmus skolininkės prieštaravimus, kreditorė pateikė ieškinį.
4. UAB „RASO“ (toliau – ir ieškovė) 2020 m. balandžio 22 d. ieškiniu (DOK-48181) prašė iš atsakovės UAB „Lavisos LEZ terminalas“ (toliau – ir atsakovė) priteisti 1 976,06 Eur skolos, 48,40 Eur išieškojimo išlaidų pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1, 2 dalis, 32,09 Eur palūkanų, 6 procentus metinių procesinių palūkanų nuo pareiškimo dėl teismo įsakymo priėmimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
5. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė pagal atsakovės užsakymą perdavė atsakovei brūkšninių kodų skaitytuvą, automatinį etikečių pervyniojimo, skaičiavimo įrenginį ir įrenginį minėtos įrangos sujungimui su programavimo, montavimo, konfigūravimo darbais. Ieškovė už parduodamą įrangą 3 976,06 Eur sumai išrašė atsakovei 2019 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr.E-076228, kuri turėjo būti apmokėta iki 2019 m. lapkričio 14 d. Atsakovė sumokėjo 2000 Eur avansu, likusios sumos nesumokėjo ir liko skolinga 1976,06 Eur. Dėl skolos išieškojimo ne teismo tvarka ieškovė kreipėsi į UAB „Legal Balance“ ir patyrė 48,40 Eur išlaidų, dėl kurių atsakovei pateikė dvi PVM sąskaitas faktūras: 2020 m. sausio 28 d. Nr. PASL-00497 ir 2020 m. vasario 19 d. Nr. PASL 00505. Nurodė, kad sutiktų sudaryti taikos sutartį ieškovei palankiomis sąlygomis.
6. Atsakovė UAB „Lavisos LEZ terminalas“ 2020 m. gegužės 20 d. atsiliepimu į ieškinį (DOK-59364) prašė atmesti ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pakartojo prieštaravimuose dėl teismo įsakymo nurodytus argumentus, juos išsamiau papildė ir pažymėjo, kad ieškinyje ieškovė nenurodė atsikirtimų į prieštaravimus. Atsakovė atsiliepime papildomai nurodė, kad dėl iš ieškovės įsigytos netinkamos įrangos (nenuskenuojami 2 iš 150 simbolių rusiškų banderolių barkoduose) patyrė 1876,76 Eur nuostolių, teikdama savo kliento „Hegelmann transporte“ krovinio, skirto Rusijai, skenavimo paslaugas. Nuostolius klientui atlygino 2020 m. kovo 25 d. ir pareiškė ieškovei pretenziją atlyginti 1876,76 Eur žalą. Barkodų skaitytuvas veikia netinkamai, dėl to patyrė nuostolių, juo negali naudotis pagal tiesioginę paskirtį, todėl atsisako mokėti skolos likutį. Ieškovė nurodė kad atsakovės pretenzijų nepriima, nes ieškovė įrangą teikė testavimui ir suderinimui, tai yra bandomoji, o ne finalinė įrangos versija, todėl pati atsakovė kalta, kad prieš atkraudama krovinį, nepasitikrino, ar tikrai tiek simbolių skenuoja. Atsikirsdama į šiuos argumentus, atsakovė nurodo, kad ieškovė neinformavo, jog įrangą teikia testavimui ir suderinimui. Pažymėjo, kad įrangos trūkumas (vietoj 150 simbolių nuskenuoja tik 148) nebuvo akivaizdus. Atsakovė pirko barkodų skaitytuvą tuo tikslu, kad rankiniu būdu nereikėtų nuskaitinėti kiekvienos banderolės 150 simbolių. Jei atsakovė būtų žinojusi šiuos trūkumus, apskritai nebūtų pirkusi skenavimo įrangos. Atsakovė, sužinojusi apie netinkamą skaitytuvo darbą, nedelsiant apie tai informavo ieškovę (2020 m. sausio 7 d. elektroniniu laišku), tačiau nepaisant ilgo laiko tarpo nuo pranešimo apie netinkamai veikiantį barkodų skaitytuvą, ieškovė jo nesutvarkė iki šiol. Atsakovė netinkamą barkodų skaitytuvą laiko esminiu sutarties pažeidimu, nes tokio skaitytuvo negali naudoti pagal tiesioginę paskirtį, todėl vadovaudamasi CK 6.344 straipsnio 1 dalies 4 punktu, atsakovė atsiliepime į ieškinį pareiškė, kad atsisako pirkimo – pardavimo sutarties, yra pasiruošusi grąžinti barkodų skaitytuvą ir reikalauja grąžinti už jį sumokėtus 2000 Eur. Nurodė, kad sutiktų sudaryti taikos sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei UAB „RASO“ iš atsakovės UAB „Lavisos LEZ terminalas“ 1 976,06 Eur skolos, 32,09 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 2020 m. vasario 20 d., 48,40 Eur išieškojimo išlaidų atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos (2056,55 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 759,62 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Teismas nustatė, kad ieškovė įvykdė CK 6.327 straipsnio 1 dalyje numatytą pardavėjos pareigą perduoti pirkėjai rusiškų banderolių barkodų skaitytuvą, kuris atitiktų įprastus (šiuo atveju – tokius, kokius kėlė UAB „Essence group“) keliamus reikalavimus (CK 6.333 straipsnio 4-6 dalys, 6.716 straipsnio 1 dalis). Ieškovės perduotas atsakovei 2019 m. spalio 31 d. rusiškų barkodų skaitytuvas buvo sukonfigūruotas ir užprogramuotas, priešingu atveju atsakovė neperimtų neveikiančios įrangos, kurios veikimas buvo pademonstruotas prieš daikto perdavimą. perdavė tinkamai sukonfigūruotą Atsakovės pageidavimai dėl tam tikros ataskaitos formos generavimo atsirado 2019 m. lapkričio 11 d., t. y. po tinkamai sukonfigūruotos ir užprogramuotos įrangos perdavimo.
9. Teismas, laikė nustatyta aplinkybę, kad atsakovės darbuotojas V. Š. užsakė pas ieškovę tokį rusiškų banderolių barkodų skaitytuvą, kokį turėjo UAB „Essence Group“. Teismas, remdamasis ieškovės darbuotojų – projektų vadovo D. J. ir liudytojo E. P. –paaiškinimais laikė nustatyta aplinkybę, kad barkodų skaitytuvas veikė tinkamai: nuskaitė visus barkodus, formavo ataskaitas tokiu būdu, kaip įranga, perduota įmonei UAB „Essence Group“, taigi atsakovei buvo perduota atsakovei analogiškai užprogramuota įranga, kaip ir įmonei UAB „Essence Group“, kuri nereiškė pretenzijų ieškovei dėl netinkamos įrangos veikimo. Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės darbuotojų paaiškinimus. Iš ieškovės liudytojo E. P. parodymų teismas nustatė, kad atsakovės darbuotojai turėjo galimybę susipažinti su įrangos veikimo principais ir užduoti ieškovės darbuotojui papildomų klausimų.
10. Ieškovė neatsisakė pakoreguoti įrenginio programą pagal atsakovės pageidavimus, tačiau tam reikėjo, kad atsakovė atsakytų į ieškovės programuotojo papildomus klausimus, kurie buvo pateikti atsakovei elektroniniu paštu 2019 m. lapkričio 12 d. laiške. Teismas, įvertinęs atsakovės pasyvumą laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 12 d. iki 2020 m. sausio 7 d., sprendė, kad ji pažeidė bendradarbiavimo su ieškove pareigą. Atsakovei neatsakius į ieškovės elektroninius laiškus iš jos buvo atimta galimybė suteikti atsakovei programavimo paslaugas pagal kliento nurodymus (CK 6.718 straipsnio 3 dalis). Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovė perdavė jai nekokybišką įrangą.
11. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovės darbuotojas V. Š. nurodė konkrečius reikalavimus formuojamai ataskaitai po įrangos sumontavimo, konfigūravimo, užprogramavimo ir perdavimo atsakovei, kad ieškovės darbuotojas pateikė papildomus klausimus, siekdamas įvykdyti atsakovės papildomą prašymą dėl reikiamos ataskaitos formavimo, bet atsakovei į šiuos klausimus neatsakant, sprendė, kad pakoreguota programinės įrangos versija 2019 m. lapkričio 18 d. buvo išsiųsta būtent kaip bandomoji (testinė). Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ji, naudodama ieškovės perduotą įrangą, nežinojo, jog tai bandomoji (testinė) įranga.
12. Teismas sprendė, kad atsakovė neįvykdė CK 6.348 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos pranešti apie tariamą sutarties pažeidimą per protingą terminą po to, kai nustatė jį. Tokį atsakovės elgesį laikė sudarančiu pagrindą vadovautis CK 6.327 straipsnio 5 dalimi, konstatuojant, kad pirkėja per protingą laiką nepranešė pardavėjai apie trūkumus ir nenurodė, kokių reikalavimų neatitiko įranga.
13. Aplinkybė, kad vėliau atsakovės poreikiai dėl ataskaitos formavimo pasikeitė, dėl to reikėjo papildomų ieškovės paslaugų, nepaneigia atsakovės pareigos apmokėti pirmiau užsakytų ir ieškovės perduotų daiktų ir paslaugų. Nors ieškovė ir tęsė bendradarbiavimą su atsakove, neakcentuodama papildomų paslaugų apmokėjimo, tai nesudarė pagrindo atsakovei manyti, kad tokiu būdu ieškovė taiso savo prekių ir paslaugų trūkumus. Atsakovei neapmokant 2019 m. spalio 31 d. sąskaitos faktūros, ieškovė pagrįstai atsisakė koreguoti perduotos įrangos programą, kad ši generuotų atsakovės klientės lūkesčius atitinkančią ataskaitą.
14. Teismas atmetė atsakovės argumentus dėl ieškinio netenkinimo tuo pagrindu, kad atsakovei nebuvo perduota įrangos veikimo instrukcija, nes ieškovės darbuotojų paaiškinimais nustatyta, kad atsakovės užsakyta įranga yra produktas, gaminamas pagal individualius poreikius, užsakymą; šiuo atveju įrangos naudojimo instrukcijos nebuvimas negali būti pripažįstamas ieškovės paslaugų ar prekės trūkumu; atsakovės darbuotojai buvo informuoti apie įrangos veikimą, jiems buvo suteikta galimybė užduoti ieškovės darbuotojams klausimus dėl įrangos veikimo; atsakovė niekada nereikalavo iš ieškovės įrangos veikimo instrukcijos.
15. Teismas vertino, kad atsakovės nurodomas netinkamas įrangos veikimas siejamas tik su neteisingos ataskaitos formavimu, bet ne su tuo, kad pats įrenginys veikia netinkamai: neskanuoja banderolių, skenuoja klaidingai. Atsakovės nurodytas įrangos trūkumas (netinkamos Rusijos klientams ataskaitos formavimas) negali būti laikomas viso daikto trūkumu, sudarančiu pagrindą atsisakyti pirkimo-pardavimo sutarties. Teismas laikė byloje neįrodyta, jog 2019 m. spalio 31 d. perduotas rusiškų banderolių barkodų skaitytuvas neatitiko tokių jam keliamų reikalavimų, kuriuos atitiko UAB „Essence Group“ užsakymu parengtas rusiškų banderolių barkodų skaitytuvas, pagal kurio pavyzdį buvo daromas atsakovės užsakymas. Atsakovė neįrodė ir to, kad ieškovė netinkamai suteikė įrenginio programavimo paslaugas, neparengusi atsakovės poreikius atitinkančios programos, kurios pagrindu būtų formuojamos jos kliento poreikius atitinkančios ataskaitos.
16. Teismas, vertindamas atsakovės veiksmus, nutraukiant sutartį, nurodė, kad atsakovė nutraukė sutartį po ieškinio ir atsiliepimo į ieškinį padavimo teisme. Bylos nagrinėjimo dalykas – ar ieškovė suteikė atsakovei kokybiškas prekes ir paslaugas, todėl ieškovė neturėjo procesinės pareigos reikšti papildomą savarankišką ieškinio reikalavimą dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu. Ieškovės nesutikimas su sutarties nutraukimu galėjo būti išreikštas ir papildant ieškinio tenkinimo argumentus.
17. Įvertinęs bylos aplinkybes teismas sprendė, kad atsakovė negalėjo nutraukti pirkimo – pardavimo sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo, nes ieškovė nepažeidė savo sutartinių įsipareigojimų iš esmės (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, sutarties nutraukimas ir įrangos grąžinimas ieškovei sukeltų nuostolį, nes ji neturėtų galimybės realizuoti produktą tokios būklės, kokios jis yra dabar. Atsakovė neteisėtai nutraukė sutartį, pažeisdama favor contractus principą, nes atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir nustatytų įsipareigojimų dėl jos vykdymo buvo nedidelis, ir jis atsirado dėl atsakovės bendradarbiavimo pareigos pažeidimo. Jei ieškovė ir suteikė atsakovei papildomas paslaugas, kurios galbūt neatitiko atsakovės lūkesčių, tai nėra pagrindas nutraukti sutartinius santykius ir nemokėti už pirmiau suteiktas prekes ir paslaugas pagal 2019 m. spalio 31 d. sąskaitą faktūrą.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
18. Atsakovė UAB „Lavisos LEZ terminalas“ (toliau – apeliantė) 2021 m. balandžio 16 d. apeliaciniu skundu (DOK-49184) prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti 847 Eur išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus: muitinės deklaraciją, CMR važtaraštį ir UAB „Hegelman Transporte“ 2020 m. sausio 6 d. el. laišką. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Teismas nenustatė bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus, neatskleidė bylos esmės, netinkamai pritaikė materialiąsias bei procesines teisės normas.
18.2. Teismas nesivadovavo bei nenustatė ieškovės pripažįstamos aplinkybės, kad prekė nenuskaitė dviejų simbolių rusiškose banderolėse (vietoj 150 simbolių, nuskaitė 148). Tą patvirtino ieškovės atstovas D. J. 2020 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdyje. Ieškovei visą laiką buvo žinoma, jog parduodama prekė turi nuskenuoti būtent 150 simbolių. Šią aplinkybę 2020 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdyje patvirtino liudytoju apklaustas ieškovės darbuotojas E. P..
18.3. Daikto naudojimo ar saugojimo taisyklių pažeidimas, padarytas pirkėjo, yra pardavėjo atsakomybę šalinanti aplinkybė, kurią pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį įrodinėja pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018). Ieškovė tokių aplinkybių neįrodinėjo. Teismas tokių aplinkybių nenustatinėjo, todėl ieškinį turėjo atmesti, tačiau teismas priėmęs priešingą sprendimą, pažeidė materialiąsias teisės normas bei nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos.
18.4. Ieškovė padarė klaidą programinėje įrangoje ir tai pripažino, tą patvirtino ir liudytojas E. P., todėl ieškovė turėtų prisiimti atsakomybę už netinkamos kokybės parduotą prekę. Jei vienas įrenginio komponentas neveikė tinkamai, tai pati prekė neatitiko atsakovės keliamų reikalavimų ir lūkesčių. Tą patvirtino ieškovės atstovas D. J. ir ieškovės advokatas 2021 m. sausio 12 d. papildomuose paaiškinimuose. Šie trūkumai nebuvo akivaizdūs pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu. Jeigu atsakovė būtų žinojusi apie šiuos trūkumus sutarties sudarymo metu, atsakovė nebūtų prekės pirkusi.
18.5. Perduotas rusiškų banderolių barkodų skaitytuvas buvo sukonfigūruotas ir užprogramuotas, o jo veikimą atsakovės darbuotojams pademonstravo liudytojas L. P., tačiau šios aplinkybės nereiškia tinkamo prekės darbo. Perdavimo metu nebuvo tikrinama, ar prekė skaito rusiškas banderoles. Liudytojas L. P. nepatvirtino, kad buvo išmėgintas prekės veikimas su rusiškomis banderolėmis. Nenustačius tokios aplinkybės, kad perdavimo momentu rusiškų banderolių barkodų skaitytuvas tinkamai skaitė rusiškas banderoles, teismas padarė nepagrįstą ir tikrovės neatitinkančią išvadą, kad ieškovė įvykdė CK 6.327 straipsnio 1 dalyje numatytą pardavėjos pareigą perduoti pirkėjai rusiškų banderolių barkodų skaitytuvą, kuris atitiktų įprastus (šiuo atveju - tokius, kokius kėlė UAB „Essence group“) keliamus reikalavimus.
18.6. Nepagrįsti teismo teiginiai, kad barkodų skaitytuvas veikė: nuskaitė visus barkodus, formavo ataskaitas tokiu būdu, kaip UAB „Essence Group“ užsakymu parengta įranga. Byloje nėra prekės pavyzdžio, kuris leistų nustatyti, kokia prekė buvo perduota UAB „Essence Gruop“, todėl teismas tokios aplinkybės nustatyti negalėjo, o ją nustatęs pažeidė proceso teisės normas. Teismas vadovavosi tik ieškovės atstovo D. J. ir liudytojo E. P. parodymais, kad atsakovei buvo perduota analogiškai užprogramuota įranga kaip UAB „Essence Group“. Byloje atsakovė negalėjo patvirtinti ar ginčyti aplinkybės, kad ieškovės parduota prekė yra parengta lygiai taip pat, kaip UAB „Essence Group, nes byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kas buvo perduoda UAB „Essence Group“.
18.7. Nepagrįsta teismo išvada, kad pakoreguota programinės įrangos versija atsakovei buvo išsiųsta būtent kaip bandomoji (testinė), nes ieškovės atstovas D. J. ir liudytojas L. P. pripažino, kad atsakovė nebuvo informuota nei žodžiu, nei raštu apie tai, kad programinė įranga yra bandomoji ar testinė.
18.8. Teismas pasisakydamas, kad atsakovės nurodomas įrangos netinkamas veikimas siejamas tik su neteisingos ataskaitos formavimu, bet ne paties įrenginio veikimo trūkumais – neskenuoja banderolių, skenuoja klaidingai ir pan. – neatskleidė bylos esmės. Nėra aišku, kaip teismas nustatė šias aplinkybes. Parduota įranga, skenuodama rusiškų banderolių barkodus, „nukerpa“ 2 simbolius. Teismas netyrė ir nevertino, dėl kokios priežasties taip atsitinka. Nėra svarbu, kuri prekės dalis neveikia, nes atsakovė pirko/tikėjosi įsigyti pilnai veikiančią prekę, kuri skenuos rusiškų banderolių barkodus. Prekė neatitiko atsakovės keliamų tikslų, t. y. neskanavo rusiškų banderolių barkodų, todėl laikytina, jog prekė neatitiko atsakovės lūkesčių. Nuskenuotų rusiškų banderolių ataskaitos pateikimas yra esminė rusiškų banderolių barkodų skaitytuvo funkcija, be kurios rusiškų banderolių barkodų skaitytuvas neturi jokios prasmės.
18.9. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje neįrodyta, jog 2019 m. spalio 31 d. perduotas rusiškų banderolių barkodų skaitytuvas neatitiko tokių jam keliamų reikalavimų, kuriuos atitiko UAB „Essence Group“ užsakymu parengtas rusiškų banderolių barkodų skaitytuvas, pagal kurio pavyzdį buvo daromas atsakovės užsakymas. Ieškovės atstovo, liudytojo parodymais nustatyta aplinkybė, jog ieškovės parduotas rusiškų banderolių barkodų skaitytuvas neveikia tinkamai. Bet kurioje ataskaitoje simbolių skaičius turi būti 150, todėl kokia bebūtų ataskaitos forma, 148 simboliai yra laikytina kaip netinkamas rusiškų banderolių barkodų skaitytuvo veikimas.
18.10. Nepagrįsti teismo motyvai, kad neturi reikšmės atsakovės nurodoma aplinkybė, kad jai nebuvo perduota įrangos naudojimo instrukcija. Ieškovė turėjo pareigą pateikti klientui banderolių kodų skaitytuvo ir jo programinės įrangos naudojimo instrukciją, iš kurios būtų galima ne tik sužinoti, kaip naudoti parduotą prekę, bet ir kokias ataskaitas jis generuoja, kaip ją reikia bandyti ar testuoti. Nors 2020 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdyje ieškovės liudytojas E. P. aiškino, kad siuntė V. Š. vaizdinę instrukciją, kaip naudotis įrenginiu, tačiau ieškovė byloje nepateikė jokių tokį teiginį patvirtinančių įrodymų. Ieškovė nesupažindino, neapmokė ir nepaaiškino, kaip įrangą reikia testuoti ir pan. Atsakovė negalėtų testuoti banderolių kodų skaitytuvo ar jo programinės įrangos, nes tam neturėjo nei instrukcijos, nei specialių žinių. Atsakovė tik 2020 m. sausio 7 d. (gavusi D. J. elektroninius laiškus) sužinojo apie tai, kad jos įsigyta įranga yra ne finalinė ir netestuota, o bandomoji.
18.11. Ieškovė, žinodama, atsakovės lūkesčius ir įrangos įsigijimo tikslus, turėjo pati įsitikinti, kad parduodama prekė veikia tinkamai. Ieškovė ne tik nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, bet netgi nepaaiškino, kaip įsitikino, kad parduodama įranga veikia tinkamai (nuo pirmo atsakovės laiško ieškovei buvo žinoma, kad prekė atsakovei buvo reikalinga rusiškų banderolių barkodų nuskaitymui). Teismas tinkamai neįvertinęs šių aplinkybių, pažeidė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo ir sąžiningumo principus.
18.12. Apie netinkamą prekės veikimą atsakovė sužinojo tik tada, kai UAB „Hegelman Transporte“ į jąkreipėsi 2020 m. sausio 6 d. el. laišku. Apie tai atsakovė informavo ieškovę 2020 m. sausio 7 d. elektroniniu laišku. Nuo sužinojimo iki kreipimo į ieškovę praėjo tik 1 diena, šis terminas laikytinas protingu terminu pranešti apie nekokybišką prekę. Teismas šių aplinkybių nesiaiškino, todėl sprendime padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovė nebendradarbiavo su ieškove ir/ar laiku nepranešė apie prekės trūkumus.
18.13. Atsakovės atstovas ir liudytojas paaiškino, kad netinkamo prekės programinės įrangos veikimo kaltas išorinis programavimo paslaugas ieškovei teikęs programuotojas. Tačiau teismas šio asmens į bylą neįtraukė.
19. Ieškovė UAB „RASO“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:
19.1 Teismas tinkamai taikė CK 6.317, 6.327 ir 6.333 straipsniuose įtvirtintas teisės normas ir nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.
19.2 Atsakovė į ieškovės reikalavimus atsikirtinėja, remdamasi ne techninės įrangos (brūkšninių kodų skaitytuvo ir kt.) trūkumais, o programinės įrangos, kuri turėjo būti sukurta atlikus programavimo darbus pagal atsakovės pageidavimus, netinkamu veikimu (visų brūkšninio kodo simbolių neatvaizdavimu brūkšninių kodų skenavimo ataskaitoje). Brūkšninių kodų skaitytuvo paskirtis yra nuskaityti brūkšninį kodą, išskirti (dekoduoti) brūkšniniame kode esančią informaciją ir ją perduoti į kompiuterį. Tam, kad kompiuteris galėtų apdoroti brūkšninių kodų skaitytuvo pateiktą dekoduotą brūkšninio kodo informaciją ir ją paversti tam tikro formato ir turinio ataskaita, reikalinga programinė įranga. Klientas turi užsakyti reikiamos programinės įrangos sukūrimą. Atsakovei išrašytoje PVM sąskaitoje – faktūroje nėra nurodyta, jog parduodama programinė įranga, tokia programinė įranga turėjo būti sukurta atsakovei ir ieškovei bendradarbiaujant. Programinės įrangos, kurią atsakovė naudojo neišbandžiusi, veikimo trūkumai nėra brūkšninių kodų skaitytuvo ar kitos techninės įrangos trūkumai.
19.3 (Ne)žinojimas apie brūkšninio kodo simbolių skaičių neturi teisinės reikšmės. Atsakovės įsigytas brūkšninių kodų skaitytuvas gali nuskaityti ir nuskaitė 150 simbolių, esančių brūkšniniame kode rusiškoje banderolėje. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad parduotas brūkšninių kodų skaitytuvas nenuskenuoja visų 150 simbolių brūkšniniame kode. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad techninė įranga negali būti naudojama rusiškų banderolių brūkšninių kodų skenavimui.
19.4 Apeliantė iškraipo ieškovės darbuotojų parodymus ir paaiškinimus. D. J. ir E. P. niekada neteigė, jog brūkšninių kodų skaitytuvas ar jo netinkamas veikimas yra dviejų brūkšninių kodo simbolių neatvaizdavimo brūkšninių kodų skenavimo ataskaitoje priežastis. Jų parodymuose kalbama būtent apie programinės įrangos veikimo klaidas, nulemtas pagal atsakovės pageidavimus atliktų programinės įrangos korekcijų. Ieškovės rašytiniai paaiškinimai taip pat atspindi nuoseklią ieškovės poziciją, kad brūkšninių kodų skaitytuvas ir kita atsakovei parduota techninė įranga yra tinkama naudoti pagal paskirtį ir, kad netinkamo programinės įrangos veikimo priežastis yra atsakovės nebendradarbiavimas su ieškove vykdant programavimo darbus. Dalis brūkšninių kodo simbolių brūkšninių kodų skenavimo ataskaitoje neatsispindėjo dėl to, kad atsakovė naudojo neišbandytą programinės įrangos versiją. 2020 m. lapkričio 25 d. atsakovės pateikti du Microsoft Excel dokumentai nepatvirtina, jog būtent dėl techninės įrangos trūkumų ataskaitoje atvaizduojami ne visi brūkšninių kodų simboliai.
19.5 Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovės nurodomas netinkamas įrangos veikimas siejamas tik su neteisingos brūkšninių kodų skenavimo ataskaitos formavimu, o ne su tuo, kad techninė įranga veikia netinkamai. Neatitinka tikrovės atsakovės aiškinimai dėl brūkšninių kodų skenavimo ataskaitos formavimo kaip pagrindinės brūkšninio kodo skaitytuvo funkcijos. Tokiu argumentu atsakovė nesirėmė pirmosios instancijos teisme ir pateikė tik apeliaciniame skunde, o byloje nėra tokius atsakovės aiškinimus pagrindžiančių įrodymų. Jeigu tokios ataskaitos formavimas būtų pagrindinė brūkšninio kodo skaitytuvo funkcija, tai specialios programinės įrangos kūrimas ataskaitos formavimui nebūtų reikalingas – skaitytuvas galėtų suformuoti bet kurio pirkėjo pageidaujamą ataskaitą. Be to, dėl specialiai atsakovei kurtos programinės įrangos veikimo trūkumų brūkšninių kodų skaitytuvas ir kita techninė įranga netampa nekokybiška.
19.6 Visų brūkšninių kodų simbolių neatvaizdavimas brūkšninių kodų skenavimo ataskaitoje, atsakovės pateiktoje jos klientei UAB „Hegelmann Transporte“, yra atsakovės nerūpestingo elgesio ir neatsakingo sprendimo atsakovės veikloje naudoti neišbandytą programinės įrangos versiją pasekmė. Koreguotą programinės įrangos versiją atsakovė gavo 2019 m. lapkričio 18 d., o panaudojo 2019 m. gruodžio 13-16 dienomis, t. y. praėjus daugiau kaip 3 savaitėms nuo koreguotos programinės įrangos versijos gavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė per 10 dienų nuo pradinės programinės įrangos versijos gavimo sugebėjo ją išbandyti ir 2019 m. lapkričio 11 d. pareikšti pageidavimus dėl programinės įrangos pakeitimų. Atsakovė, žinodama būtinybę programinę įrangą testuoti to nedarė nei 2019 m. lapkričio 18 d. gavusi koreguotą programinės įrangos versiją, nei 2019 m. gruodžio 6 d. ieškovei pasiteiravus dėl įrangos naudojimo. Todėl 2020 m. sausio 7 d. atsakovės pranešimas apie brūkšninių kodų skenavimo ataskaitoje neatvaizduotus visus brūkšninių kodų simbolius buvo pavėluotas. Programinės įrangos veikimo trūkumai galėjo būti operatyviai pašalinti, jeigu atsakovė būtų išbandžiusi ir informavusi ieškovę apie pastebėtus neatitikimus. Todėl veikimo trūkumai nėra ir negali būti pagrindas atsakovei neatsiskaityti su ieškove už parduotą techninę įrangą ir atliktus darbus.
19.7 Ieškovė neįrodinėjo, jog atsakovė pažeidė techninės įrangos naudojimo ar saugojimo taisykles. Todėl Kauno apylinkės teismui atitinkamų aplinkybių tirti nereikėjo, o techninės įrangos naudojimo (saugojimo) taisyklių pažeidimo nebuvimas, nėra pagrindas ieškovės ieškinio atmetimui.
19.8 Parduoto daikto trūkumų buvimas turi būti patvirtintas įrodymais, o ne pirkėjo deklaratyviais pareiškimais apie trūkumų akivaizdumą. Abiem šalims buvo aišku, kuo turi būti vadovaujamasi parenkant parduodamą techninę įrangą ir atliekant jos montavimo ir konfigūravimo, atsakovės nurodytus pageidaujamus programavimo darbus. UAB „Essence group“ įranga ir jos funkcijos buvo pavyzdys, į kurį kaip atskleidžiantį atsakovės poreikius ieškovė orientavosi vykdydama savo įsipareigojimus. Ieškovei 2019 m. spalio 31 d. pademonstravus techninės įrangos ir programinės įrangos veikimą, atsakovė techninę įrangą ir programinę įrangą priėmė kaip atitinkančią jos poreikius. Teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė brūkšninių kodų skaitytuvą, kitą techninę įrangą ir pradinę programinės įrangos versiją 2019 m. spalio 31 d. po veikimo demonstracijos ir patikrinimo priėmė, nes neveikiančios įrangos nebūtų priėmusi. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovės parduotas brūkšninių kodų skaitytuvas brūkšninių kodų rusiškose banderolėse negalėtų nuskaityti.
19.9 Po 2019 m. spalio 31 d. kartu su atsakovės atstovais atlikto techninės įrangos ir programinės įrangos veikimo patikrinimo, priimant įrangą atsakovė nekėlė naudojimo instrukcijų pateikimo klausimo. Be to, atsakovės įsigyto brūkšninių kodų skaitytuvo naudojimo instrukciją galima rasti internete. Į atsakovės paklausimus buvo atsakyta ir buvo pateikti reikiami paaiškinimai. To atsakovė neneigė. Atsakovė nereagavo į ieškovės paklausimus dėl perduotos įrangos naudojimo. Atsakovė pageidavo brūkšninių kodų skenavimo ataskaitos suformavimo Microsoft Excel atpažįstamu formatu. Microsoft Excel funkcijos sudaro galimybę nustatyti, koks yra simbolių skaičius Microsoft Excel dokumento eilutėje. Dominančią simbolių seką galima nukopijuoti į Microsoft Word dokumentą ir sužinoti sekoje esančių simbolių skaičių. Internete galima lengvai rasti skaičiuoklių, apskaičiuojančių simbolių skaičių. Techninės ir programinės įrangos išbandymo metu, 2019 m. spalio 31 d., dalyvavo atsakovės IT specialistas, kuris uždavė jam aktualius klausimus. Atsakovė turėjo visas priemones ir žinias reikiamas tam, kad galėtų įvertinti, ar programinės įrangos veikimas atitinka atsakovės nustatytas sąlygas. Teismas, pasisakydamas apie naudojimo instrukcijos nepateikimo nereikšmingumą, teisingai pažymėjo faktą, jog programinė įranga buvo kuriama pagal individualius atsakovės poreikius. Todėl pati atsakovė turėjo būti aktyvi įsitikinant, ar programinė įranga tuos poreikius atitinka.
19.10 Teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovės prašymu pakoreguota programinės įrangos versija buvo išsiųsta kaip bandomoji (testinė), kadangi 2019 m. lapkričio 18 d. ieškovės el. laiške, kuriuo buvo siunčiama pagal atsakovės pageidavimus pakoreguotos programinės įrangos versija, atsakovė aiškiai informuojama atitinkamą versiją išbandyti ir pateikiamos instrukcijos, kaip atlikti tam tikrus atsakovei svarbius veiksmus. Atsakovė, nepaisiusi ieškovės nurodymų ir bandomąją programinės įrangos versiją naudojusi kaip galutinę, prisiėmė visą su tuo susijusią riziką. Jeigu atsakovė nebūtų žinojusi, kokią brūkšninių kodų skenavimo ataskaitą programinė įranga suformuoja, ji nebūtų galėjusi kelti klausimo dėl kitokios ataskaitos formavimo.
19.11 Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad teismas į bylos nagrinėjimą neįtraukė asmens, ieškovės užsakymu atlikusio programinės įrangos koregavimo darbus pagal atsakovės pageidavimus. Atsakovė ieškovei nereiškė reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo, todėl teismo sprendimas atitinkamoje byloje negalėjo turėti ir neturi įtakos asmens, ieškovės užsakymu atlikusio programinės įrangos koregavimo darbus, teisėms ir pareigoms.
19.12 Atsakovė kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl to, kad teismas rėmėsi ieškovės darbuotojų D. J. ir E. P. parodymais, tačiau atsakovės atstovas paskutiniame teismo posėdyje nepageidavo, kad būtų apklausiami atsakovės darbuotojai. Ieškovės darbuotojai davė nuoseklius ir aiškius parodymus, susijusius su ieškovės ir atsakovės santykiais. Teismas nesuabsoliutino D. J. ir E. P. parodymų, o vertino juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme
20. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: muitinės deklaraciją ir CMR važtaraštį, kuriais grindžia krovinio gabenimo iš atsakovės sandėlio gavėjui Rusijoje faktą (pakrovimo data - 2019 m. gruodžio 18 d.), ir atsakovės klientės UAB „Hegelmann Transporte“ 2020 m. sausio 6 d. elektroninį laišką, kuriuo atsakovė informuojama apie krovinio banderolių nuskenavimo klaidas (nebuvo nuskenuoti du paskutiniai simboliai iš banderolės kodo). Atsakovė šiais įrodymais grindžia faktines aplinkybes, kad Rusijos rinkai skirtas krovinys buvo pakrautas atsakovės sandėlyje 2019 m. gruodžio 18 d., o iki pakrovimo gruodžio 13-16 dienomis buvo skenuojamas, naudojant iš ieškovės įsigytą skenavimo įrangą, dėl įrangos netinkamo veikimo klaidingai nuskenuoti banderolių duomenys. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie pateikti įrodymai gali turėti reikšmės vertinant priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei apeliacinio skundo argumentus, jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl įrodymai priimami. Ieškovė, kuriai buvo išsiųstas apeliacinis skundas su priedais, galėjo su jais susipažinti (CPK 314 straipsnis).
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
22. Šioje byloje nagrinėjamo ginčo esmė – pardavėjo (ieškovo) reikalavimas sumokėti kainą už parduotą daiktą (įrangą) ir pirkėjo (atsakovo) atsisakymas sumokėti, remiantis argumentais dėl parduoto netinkamos kokybės daikto ir ginantis sutarties nutraukimu.
23. Reikalavimai pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, reikalavimai daikto kokybei apima ir jo tinkamumą pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pirkėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys).
24. Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Lavisos LEZ terminalas“ 2019 m. rugsėjo 10 d. elektroniniu laišku (2020 m. liepos 3 d. DOK-78214 priedas „Dalis21.eml) kreipėsi į ieškovę UAB „Raso“, prašydama pateikti pasiūlymą rusiškų banderolių skaitytuvo įsigijimui. Šalims suderinus pozicijas dėl įrangos sudedamųjų dalių, atsakovė 2019 m. spalio 31 d. pirko iš ieškovės pramoninį rusiškų banderolių brūkšninių kodų skaitytuvą (skenerį) su programavimo, montavimo ir konfigūravimo darbais (toliau – įranga, prekė) už kurį turėjo sumokėti ieškovei 3976,06 Eur (su PVM) pagal ieškovės 2019 m. spalio 31 d. išrašytą sąskaitą faktūrą. Rašytinė sutartis nebuvo sudaryta. Atsakovė sumokėjo 2000 Eur avansu. Likusi suma nesumokėta, nes tarp šalių kilo ginčas dėl prekės kokybės (tinkamo įrangos veikimo). Ieškovė ieškiniu prašė priteisti skolą. Atsakovė ginčydama ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo, teigė, kad ieškovės parduotos įrangos negali naudoti pagal tiesioginę paskirtį, nes ji veikė netinkamai – nenuskaitė 2 iš 150 simbolių rusiškų banderolių barkoduose, todėl atsakovė patyrė 1876,76 Eur nuostolių. Skenuojant atsakovės kliento UAB „Hegelmann transporte“ krovinį (5064 vnt. butelių), skirtą Rusijos rinkai, dėl netinkamo įrangos veikimo (skeneriu neužfiksavus visų simbolių barkoduose) buvo klaidingai suformuota ataskaita, nugabento krovinio nebuvo galima perduoti gavėjui, todėl atsakovės kliento darbuotojai turėjo nuvykti į Rusiją ir rankiniu būdu atlikti pilną krovinio perrinkimą bei perskenavimą. Atsakovė pareikalavo ieškovę atlyginti nuostolius. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Atsakovė 2020 m. gegužės 20 d. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsisako sutarties, nes ieškovė atsisakė pataisyti nupirktą įrangą, reikalaudama sumokėti visą kainą ir kainą už papildomus taisymo darbus. Atsakovė 2020 m. birželio 30 d. išsiuntė ieškovei reikalavimą, jame pakartotinai nurodė, kad atsisako sutarties, pasiruošusi grąžinti barkodų skaitytuvą ir reikalauja grąžinti už jį sumokėtus 2000 Eur (2020 m. liepos 3 d. DOK-78081).
25. Tarp šalių kilo ginčas dėl prekės kokybės ir ar kokybės trūkumai yra esminis sutarties pažeidimas. Ieškovė teigė, kad atsakovės nurodytas įrangos trūkumas yra neesminis ir lengvai pataisomas, tačiau jis neištaisytas dėl pačios atsakovės kaltės ir nebendradarbiavimo, kad atsakovei perduota įranga buvo bandomoji (testinė), ir ji neinformavo apie netinkamą veikimą ar reikiamus atlikti pataisymus/pakeitimus. Pagrindinis atsakovės atsikirtimas ieškinio reikalavimams, neigiant atsakovės prievolę sumokėti, grindžiamas aplinkybe, kad ieškovės perduotos įrangos nebuvo galima naudoti pagal tiesioginę paskirtį, ir tai yra esminis sutarties trūkumas, dėl ko atsakovė atsisakė sutarties bylą nagrinėjant teisme.
26. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino. Teismas nurodė, kad atsakovės nurodyti įsigytos skenavimo įrangos trūkumai buvo neesminiai, kad įranga buvo tinkamai sumontuota ir užprogramuota pagal atsakovės individualius pageidavimus, tačiau atsakovė pati pažeidė pareigą bendradarbiauti ir nepateisinamai ilgą laiką nuo 2019 m. lapkričio 21 d. iki 2020 m. sausio 7 d. neatsakė į ieškovės užduotus klausimus dėl įrangos veikimo, nepranešė ieškovei, kokių reikalavimų įranga neatitinka, kad pati savo rizika naudojo bandomąją (testinę) įrangos versiją. Tokį atsakovės elgesį vertino kaip CK 6.348 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos pranešti apie tariamą sutarties pažeidimą per protingą terminą.
27. Atsakovė nesutinka su teismo padarytomis išvadomis. Apeliantė nurodo, kad teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 176, 178, 185 straipsniai), nenustatė bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus, neatskleidė bylos esmės. Šie pažeidimai lėmė netinkamą, bylos faktinių aplinkybių neatitinkantį materialinių normų taikymą bei neteisingą bylos išnagrinėjimą. Teismas nenustatė esminės bylai reikšmingos aplinkybės, jog dėl skenavimo klaidos buvo suformuota klaidinga duomenų ataskaita, kad ataskaitos pateikimas yra esminė rusiškų banderolių skaitytuvo funkcija, be kurios ši įranga neturi prasmės. Nenustatęs šios teisiškai reikšmingos aplinkybės, teismas neatskleidė bylos esmės ir padarė nepagrįstą išvadą, kad „byloje neįrodyta, jos 2019 m. spalio 31 d. perduotas rusiškų banderolių skaitytuvas neatitiko jokių jam keliamų reikalavimų, kuriuos atitiko UAB „Essence Group“ užsakymu parengtas rusiškų banderolių barkodų skaitytuvas, pagal kurio pavyzdį buvo daromas atsakovės užsakymas“ (Sprendimo 28 punktas). Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad „atsakovės nurodomas netinkamas įrangos veikimas siejamas tik su neteisingos ataskaitos formavimu, bet ne su tuo, kad pats įrenginys veikia netinkamai: neskenuoja banderolių, skenuoja klaidingai ir pan.“ (Sprendimo 28 p.)
28. Atsakovė nurodo, kad ieškovė jokiu būdu neinformavo atsakovės, kad perduoda testinę įrangą: nei sudarant pirkimo – pardavimo sutartį, nei vėliau. Apie tai, kad įranga testinė, ieškovė nurodė tik po to, kai atsakovė patyrė nuostolius. Ieškovė yra verslininkė ir profesionali prekės pardavėja, nuo pat užsakymo žinojo, kokiam tikslui atsakovė siekia įsigyti įrangą – būtent rusiškų banderolių barkodų skenavimui. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovės darbuotojai patvirtino, kad žinojo, jog rusiškų banderolių barkodai turi po 150 simbolių. Ieškovė pripažino, kad padarė programavimo klaidą. Ieškovė, žinodama atsakovės lūkesčius, turėjo pati įsitikinti tinkamu įrangos veikimu. Ieškovė ne tik nepateikė įrodymų, bet net nepaaiškino, kaip įsitikino, kad parduodama prekė veikia tinkamai. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino.
29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, nustatytas faktines bylos aplinkybes, skundžiamo sprendimo turinį bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą, todėl ir neteisėtą sprendimą, kuris apeliacinio skundo argumentais panaikinamas, priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus, neteisingai nustatė ginčo nagrinėjimui teisiškai reikšmingas aplinkybes, netinkami pritaikė procesines ir materialines teisės normas ir dėl to neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 320 straipsnis).
Dėl pardavėjo pareigos garantuoti parduodamų daiktų kokybę
30. Atsakovės atsikirtimai į ieškinį grindžiami argumentais, kad ieškovė pardavė netinkamos kokybės rusiškų banderolių barkodų skaitytuvą, ir šie kokybės trūkumai yra esminis sutarties pažeidimas. Šalių ginčas dėl prekių kokybės tinkamumo kilo iš pirkimo–pardavimo santykių, kuriuos reglamentuoja CK XXIII skyriaus normos. Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje nustatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus.
31. Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje; pagal šio straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs. Taigi pardavėjas atsako už bet kokius daikto trūkumus, jeigu šie atsirado prieš perduodant daiktus arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų perdavimo.
32. CK 6.333 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios daiktų kokybę, aiškintinos atsižvelgiant į jų prasmę ir paskirtį. Daiktui keliami reikalavimai gali būti tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, tačiau apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti ir iš kitokių aplinkybių, pvz., iš daiktams taikomų standartų, iš pardavėjo pateikiamos daiktų reklamos, kurioje nurodomos konkrečios daiktų savybės, taip pat iš jo siūlomų daiktų pavyzdžių, modelių, prekių aprašymų, katalogų ir pan. Taigi aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo–pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti šalių suderintą valią dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės. Jei kokybės reikalavimai neaptarti sutartyje ir jų negalima nustatyti iš kitų su sutarties sudarymu susijusių aplinkybių, daiktų kokybė nustatoma vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodytais objektyviaisiais kriterijais – tikslais, kuriems parduodami daiktai turi būti naudojami. CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami; tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB NTA „Realus pasiūlymas“ v. UAB „Mega Property“, bylos Nr. 3K-3-531/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576-684/2015).
33. Šiuo atveju rašytinė sutartis nebuvo sudaryta, tačiau abi ginčo šalys pripažino, kad atsakovė užsakė rusiškų banderolių barkodų skaitytuvą. Abi šalys pripažino, kad tai yra unikali prekė, ją sudaro techninė įranga, jos montavimas ir konfigūravimas bei programavimas, kad ieškovė yra šios verslo srities lyderė. Abi šalys pripažino, kad atsakovė užsakė tokį rusiškų banderolių barkodų skaitytuvą, kokį iš ieškovės buvo įsigijusi kita jos klientė UAB „Essence Group“.
34. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė įvykdė pareigą perduoti tinkamos kokybės prekę (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), ir perdavė atsakovei tokią pat brūkšninių kodų skenavimo įrangą, kokią buvo perdavusi įmonei UAB „Essence Group“. Teisėjų kolegija su tokiomis išvadomis nesutinka ir pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad šios išvados padarytos, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Byloje nebuvo įrodymų, kuriais remiantis būtų galima palyginti atsakovės ir kitos įmonės įsigytą skenavimo įrangą. Byloje nesant faktinių duomenų dėl „Essence Gruop“ įsigytos įrangos, jos veikimo ir techninių parametrų, teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad atsakovės įsigyta įranga veikė tinkamai (CPK 176, 178, 185 straipsniai). Ieškovės atstovas D. J. ir ieškovės liudytojas inžinierius E. P. pripažino, kad atsakovei perduota įranga skenavo ne 150 simbolių, bet 148 simbolius, tačiau teismas šios aplinkybės nepripažino esminiu įrangos trūkumu ir nepagrįstai nurodė, kad įranga veikė tinkamai.
35. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo ieškovės pripažįstama aplinkybe, kad įranga nenuskaitė dviejų simbolių rusiškų banderolių barkoduose (vietoje 150 simbolių nuskaitė 147). Ieškovės atstovas D. J. 2020 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdyje, atsakydamas į teisėjos klausimus dėl dviejų „numušamų“ simbolių skenuojant banderolių barkodus, pripažino, kad du simboliai buvo neužfiksuojami, nes „tiesiog buvo daroma programuotojo korekcija ir kai daromos korekcijos, tai ta programa kinta ir pakoregavus viena daiktą nusimuša kitas parametras“. Teismo posėdyje 2020 m. rugsėjo 29 d. apklaustas ieškovės liudytojas E. P. patvirtino, kad už programavimo darbus buvo atsakinga ieškovė, kad buvo programavimo klaidų, programavimo paslaugas teikė J. Šie duomenys patvirtina, kad ieškovė pripažino netinkamą brūkšninių kodų simbolių nuskaitymą, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino ir netinkamo nuskenavimo nepagrįstai nelaikė parduotos įrangos kokybės trūkumu.
36. Teisėjų kolegija atmeta ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus, kad atsakovė neįrodė, jog simbolių skaičius turi būti 150. Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus - kliento UAB „Hegelmann transporte“ pretenziją (2020 m. kovo 30 d. prieštaravimų DOK-40094 priedas) ir 2020 m. sausio 6 d. elektroninį laišką (apeliacinio skundo DOK-49184), kuriame nurodyta, jog perskenuota viena paletė; sulyginus nuskenuotas banderoles matyti, kad nebuvo nuskenuoti du simboliai iš banderolės kodo; siųstame exel „Nuskanuota, visos banderolės“ dėžių numeriai blogai nurodyti, priekyje vienu „0“ per daug; to pasekoje ir XML klientui sugeneruotas su klaida. Šie duomenys patvirtina, jog rusiškų banderolių brūkšninių kodų simbolių skaičius turi būti 150, kad skenuojant krovinį buvo „nukirpti“ du paskutiniai simboliai, todėl buvo neteisingai sugeneruoti duomenys ir neteisingai suformuotos prekių ataskaitos. Ieškovė nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovės nurodytus argumentus.
37. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog netinkamas įrangos veikimas siejamas tik su neteisingos ataskaitos formavimu, bet ne su tuo, kad pats įrenginys veikia netinkamai: neskenuoja banderolių, skenuoja klaidingai ir pan.; dėl to, atsakovės nurodytas trūkumas (netinkamos Rusijos klientams ataskaitos formavimas), negali būti laikomas viso daikto trūkumu, sudarančiu pagrindą atsisakyti sutarties (Sprendimo 28 punktas). Teisėjų kolegija pritaria apeliantės argumentams, kad visiškai nesvarbu, kokias ataskaitas atsakovė prašė sugeneruoti ir suformuoti, bet kurioje ataskaitoje, kokia ji bebūtų, rusiškų banderolių brūkšninių kodų simbolių skaičius yra 150, ir kitoks negali būti. Tai reiškia, kad bet kurioje ataskaitoje simbolių skaičius turi būti 150, todėl ne visų, o tik 148 simbolių nuskaitymas ir nurodymas ataskaitoje laikomas netinkamu įrangos veikimu.
38. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad atsakovė neturėjo galimybės įrangos perdavimo metu pastebėti jos veikimo trūkumų. Skenavimo trūkumai (nenuskaitant visų simbolių) laikomi paslėptais trūkumais, paaiškėjusiais tik po atsakovės paslaugų suteikimo jos klientei „Hegelmann transporte“. Ieškovė skenavimo įrangą atsakovei pardavė 2019 m. spalio 31 d. Atsakovė krovinio skenavimo paslaugas savo klientei teikė 2019 m. gruodžio 13-16 d., gruodžio 18 d. Rusijai skirtas krovinys atkrautas, ir skenavimo klaidos paaiškėjo 2020 m. sausio 6 d., apie tai atsakovė nedelsdama 2020 m. sausio 7 d. pranešė ieškovei ir pareikalavo ištaisyti parduotos įrangos trūkumus. Ieškovė, būdama verslininkė ir profesionali banderolių skaitytuvų (su programine įranga) pardavėja privalėjo pati įsitikinti jos parduotos įrangos tinkamu veikimu. Tokia pareiga jai kaip pardavėjai numatyta įstatyme. Pagal CK 6.333 straipsnio 6 dalį laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jei jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Ieškovė žinojo, kad atsakovės perkama įranga bus skirta rusiškų banderolių skenavimui, tačiau neįrodė savo teiginių, kad perdavė atsakovės lūkesčius atitinkančią skenavimo įrangą, skirtą būtent rusiškų banderolių brūkšninių kodų skenavimui, kurią atsakovė galėtų naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Pirmosios instancijos teismas, neteisingai įvertinęs įrodymus, šių aplinkybių nenustatė ir padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė pagal pirkimo pardavimo sutartį įvykdė pareigą perduoti atsakovei kokybės reikalavimus atitinkančią prekę (CK 6.327 straipsnio 1 dalis).
39. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-206/2010; Nr. 3K-3-396/2011; 3K-3-269/2012; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.)
40. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamojoje byloje atsakovė įrodė, kad negalėjo pagal tiesioginę paskirtį naudoti iš ieškovės įgytos rusiškų banderolių brūkšninių kodų skenavimo įrangos dėl netinkamo veikimo. Ieškovė nepaneigė atsakovės argumentų, kad netinkamas barkodų simbolių nuskenavimas lėmė neteisingą duomenų sugeneravimą ir neteisingų ataskaitų suformavimą. Tai reiškia, kad įranga buvo perduota su esminiais trūkumais, neatitiko kokybės reikalavimų, jos nebuvo galimas naudoti pagal paskirtį, taigi įsigyta prekė neatitiko atsakovės lūkesčių (CK 6.333straipsnio 6 dalis). Atsakovė įrodė, kad negalėjo žinoti apie parduoto daikto trūkumus. Ieškovė neįrodinėjo aplinkybių, mažinančių jos atsakomybę už parduoto naudoto daikto kokybę. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priešingas išvadas, netinkamai vertino įrodymus.
41. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, nepagrįstai svarbią reikšmę suteikė ieškovės teiginiams, kad atsakovei buvo pateikta bandomoji (testinė) įrangos versija. Šių teiginių nepatvirtino nei rašytiniai įrodymai, nei šalių paaiškinimai. Apie tai, kad atsakovei buvo pateikta bandomoji (testinė) įranga, ieškovė nurodė praėjus daugiau kaip dviems mėnesiams po įrangos pardavimo, t.y. tik 2020 m. sausio 7 d. elektroniniame laiške, kai atsakovės klientė patyrė nuostolių dėl netinkamo prekių nuskenavimo Rusijoje. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė pati buvo atsakinga už įsigytos įrangos patikrinimą. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo-pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą - už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis Nr. 3K-3-182/2009).
Dėl atsakovės (pirkėjos) pasirinkto teisių gynybos būdo.
42. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti: 1) kad daiktas, apibudintas sutartyje pagal rūšį, būtu pakeistas tinkamos kokybės daiktus, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinti pirkimo kaina; kad pardavėjas neatlygintinai prie protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daiktas yra esminis sutarties pažeidimas.
43. Atsakovė pasirinko CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą pirkėjo teisių gynimo būdą (atsisakyti sutarties). Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė, kad atsakovė neturėjo teisės nutraukti pirkimo pardavimo sutartį dėl esminio pažeidimo, nes ieškovė nepažeidė savo sutartinių įsipareigojimų iš esmės (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
44. Pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytus jo teisių gynimo būdus, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 21 d. nutartis Nr. e3K-3-379-686/2016).
45. Byloje nustatyta, kad prekė parduota su esminiais trūkumais, kurių nebuvo galima pastebėti prekės perdavimo metu, ir ieškovė neįvykdė pardavėjo pareigos įsitikinti tinkama parduodamos prekės kokybe. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad esminiai prekės trūkumai (skenavimo įranga nenuskenuoja 2 paskutinių simbolių iš 150 simbolių rusiškų banderolių barkoduose) paaiškėjo tik po to, kai naudojant ieškovės įrangą nuskenuotas krovinys buvo pristatytas gavėjui Rusijoje. Šios aplinkybės paaiškėjo 2020 m. sausio 6 d., apie tai ieškovei pranešta nedelsiant, 2020 m. sausio 7 d. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovė nepateisinamai ilgą laiką nebendradarbiavo su ieškove, nepranešdama apie įrangos trūkumus. Paaiškėjus faktui, kad dėl netinkamos kokybės skenavimo įrangos buvo patirta nuostolių, ieškovė 2020 m. sausio 7 d. elektroniniu laišku atsisakė parduotą įrangą taisyti, nepripažino jų trūkumais, reikalaudama sumokėti už papildomus darbus. Ieškovės atsisakymas ištaisyti įrangos trūkumus atėmė galimybę atsakovei pasirinkti kitą jos teisių gynybos būdą. Reikalauti įsigytą įrangą pakeisti į kokybišką nebuvo galimybės dėl įrangos sudėtingumo; reikalauti sumažinti jos kainą netikslinga, nes įrangos netinkamas veikimas neatitiko atsakovės lūkesčių ir jos nebuvo galima naudoti; o reikalavimą neatlygintinai ištaisyti daikto trūkumus ieškovė atsisakė įvykdyti. Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė neturi teisės atsisakyti sutarties, yra nepagrįsta.
46. Teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstus skundžiamo sprendimo motyvus, kad sutarties atsisakymas yra išimtinė ir neproporcinga priemonė. Ieškovė, būdama verslininkė ir tokios įrangos pardavimo lyderė rinkoje, pati savo veikloje priima sprendimus dėl konkrečių įrenginių parinkimo, sumontavimo, konfigūravimo ir programavimo. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovei perduotos įrangos atskiros dalys (brūkšninių kodų skaitytuvas, banderolių pervyniojimo įrenginys ir kt.) veikia tinkamai, ir byloje nėra duomenų, kad jie nuvertėjo ir ieškovė neturi galimybės juos panaudoti. Paaiškėjus parduotos įrangos veikimo nesklandumams, pati ieškovė vengė bendradarbiavimo, atsisakydama ištaisyti įrangos trūkumus, todėl negali būti paneigiama atsakovės teisė, įsigijus netinkamos kokybės daiktą, pasirinkti įstatyme numatytą jos teisių gynimo būdą, atsisakant sutarties. Priešinga išvada prieštarautų sutarties šalių interesų pusiausvyros principui.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
48. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal apeliacinio skundo argumentus sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl netinkamai taikytų procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, neteisingai išnagrinėjo bylą (CPK 329 straipsnio 1 dalis), netinkamai taikė materialinės teisės normas (CPK 330 straipsnis). Teisėjų kolegijai padarius priešingas išvadas, apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas sprendimas panaikinamas; priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
49. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
50. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmetus, iš naujo paskirstomas pirmosios instancijos teisme šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Patenkinus atsakovės UAB „Lavisos LEZ terminalas“ apeliacinį skundą, atsakovė įgijo teisę į šios bylos nagrinėjimo metu turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).
51. Atsakovę byloje atstovavo advokatas Laimutis Jankauskas pagal 2020 m. kovo 19 d.ir 2020 m. gegužės 13 d. atstovavimo sutartis (pridėtos pateikiant 2020 m. kovo 30 d. prieštaravimus dėl teismo įsakymo DOK-40094 ir pateikiant atsiliepimą į ieškinį DOK-59364).
52. Pirmosios instancijos teisme atsakovė patyrė 1 361,25 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas, kurios detalizuotos PVM sąskaitose faktūrose ir pateikti sumokėjimą patvirtinantys įrodymai: konsultacija, prieštaravimų dėl teismo įsakymo parengimas (2020 m. kovo 26 d. PVM sąskaita faktūra 278,30 Eur, 2020 m. balandžio 15 d. sąskaitos išrašas, DOK-77971, DOK-5315 priedai), atsiliepimo į ieškinį parengimas (2020 m. gegužės 20 d. PVM sąskaita faktūra 326,70 Eur, 2020 m. gegužės 25 d. sąskaitos išrašas, DOK-77971, DOK-5315 priedai), pasiruošimas ir atstovavimas 2020 m. liepos 3 d. parengiamajame teismo posėdyje, reikalavimo UAB „Raso“ surašymas (2020 m. liepos 3 d. PVM sąskaita faktūra 211,75 Eur, 2020 m. liepos 7 d. lėšų pervedimo nurodymas, DOK-113606 priedas), konsultacija, pasiruošimas ir atstovavimas 2020 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdyje (2020 m. spalio 5 d. PVM sąskaita faktūra 544,50 Eur, 2020 m. spalio 6 d. sąskaitos išrašas, DOK-5315 priedai).
53. Apeliacinės instancijos teisme atsakovė patyrė 893 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 46 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą (DOK-41810 priedas) ir 847 Eur už apeliacinio skundo parengimą (DOK-49184 priedai).
54. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).
55. Įvertinus prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydį, pagrįstumą ir atitikimą Rekomendacijoms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės atstovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme, neviršija Rekomendacijose patvirtintų rekomendacinių dydžių, todėl atsakovei iš ieškovės priteisiama 2 208,25 Eur išlaidų už teisines paslaugas.
56. Iš viso atsakovei iš ieškovės priteisiama 2254,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 2 208,25 Eur už teisines paslaugas ir 46 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. sprendimą panaikinti.
Priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RASO“ (juridinio asmens kodas 110018147) 2 254,25 Eur (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt keturis Eur 25 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lavisos LEZ terminalas“ (juridinio asmens kodas 135940713).
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.
Teisėjai Laima Kriaučiūnaitė
Izolda Nėnienė
Rūta Palubinskaitė