Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2-926-2009].doc
Bylos nr.: 2-926/2009
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr. 2-926/2009

Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2009 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kleta“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-1507-159/2009 pagal ieškovo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ieškinį atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Kleta“ dėl įsakymų ir pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovas Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai ir UAB „Kleta“ dėl įsakymų, pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo. Pareikštu ieškiniu prašė: 1) pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. rugsėjo 16 d. įsakymą Nr. 13.6-2966; 2) pripažinti negaliojančia 2004 m. spalio 18 d. Klaipėdos miesto 1-ajame notarų biure sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. K1MS-12231; 3) pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. rugsėjo 16 d. įsakymą Nr. 13.6-2967; 4) pripažinti negaliojančia 2004 m. spalio 18 d. Klaipėdos miesto 1-ajame notarų biure sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. K1MS-12239; 5) pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 13.6-523; 6) pripažinti negaliojančia 2004 m. vasario 26 d. Klaipėdos miesto 6-ajame notarų biure sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PL-3929; 7) pripažinti negaliojančiu 2004 m. vasario 26 d. priėmimo–perdavimo aktą Nr. LP-3930; 8) taikyti restituciją ir priteisti iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos UAB „Kleta“ 531 487,21 Lt; 9) 0,1027 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), grąžinti valstybės nuosavybėn; 10) 0,1012 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), grąžinti valstybės nuosavybėn; 11) 0,0841 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį M. (duomenys neskelbtini), grąžinti valstybės nuosavybėn; 12) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl UAB „Kleta“ nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo, kadangi, nesiėmus šios priemonės, teismo sprendimo įvykdymas šioje byloje gali pasidaryti neįmanomas.

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gegužės 18 d. nutartimi prašymą tenkino ir nutarė ieškovo Klaipėdos apygardos prokuratūros 2 624 000 Lt sumos ieškiniui užtikrinti areštuoti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kleta“ priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovui bet kokį šio turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą. Teismas, įvertinęs prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išdėstytas aplinkybes, padarė išvadą, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes atsakovė turtą gali paslėpti, sunaikinti ar perleisti tretiesiems asmenims (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Dėl tų pačių priežasčių šį klausimą sprendė nepranešdamas atsakovui (CPK 148 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas UAB „Kleta“ atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartį panaikinti ir atmesti ieškovo prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė nėra adekvati nagrinėjamoje byloje kilusiam ginčui, kadangi ieškovas ieškiniu kelia nekilnojamojo daikto teisinio statuso klausimą. Šios kategorijos bylose taikytina laikinoji apsaugos priemonė, numatyta 1996 m. rugsėjo 24 d. Nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. I-1539 12 straipsnio 6 punkte, pagal kurį Nekilnojamojo registre registruojami su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais susiję juridiniai faktai, t.y. civilinės bylos dėl registruojamo nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimas.

2. Areštuotame žemės sklype yra atsakovui UAB „Kleta“ nuosavybės teise priklausantys statiniai. Pagal CK 6.394 straipsnį, perleidžiant statinius, kartu turi būti perleidžiama ir žemė, ant kurios stovi perleidžiami statiniai. Todėl, areštavus žemės sklypą, atsakovui užkertama galimybė parduoti jam priklausančius statinius. Tai sąlygoja nuostolių atsakovui atsiradimą, kadangi atsakovas yra nekilnojamojo turto projektų vykdymu užsiimanti įmonė.

3. Kadangi byloje keliamas žemės sklypo teisinio statuso klausimas, šio žemės sklypo faktiškai negalima nei paslėpti, nei sunaikinti, nei atlikti kokius nors veiksmus, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas. Net ir sugrąžinus žemės sklypą valstybei, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl teisės naudotis juo suteikimo, kadangi ant jo stovi atsakovui UAB „Kleta“ priklausantys pastatai. Todėl laikinoji apsaugos priemonė parinkta nesivadovaujant ekonomiškumo principu.

Atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo dėl atskirojo skundo spręsti teismo nuožiūra.

Ieškovas Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Iš atsakovo atskirojo skundo matyti, jog jis, perleisdamas statinius, siekia perleisti ir žemės sklypą, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas šioje byloje būtų apsunkintas, nes tokiu atveju atsirastų tretieji asmenys, kurie būtų laikytini sąžiningais įgijėjais.

Tretysis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

Atskirasis skundas atmestinas.

Remiantis LR CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Vadovaudamasis šia proceso teisės norma, teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t.y. ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju, esant kilusiam ginčui dėl atsakovo UAB „Kleta“ daiktinių (nuosavybės) teisių į konkrečius žemės sklypus, pirmosios instancijos teismui patenkinus ieškinio reikalavimu, būtų taikyta restitucija ir atsakovas UAB „Kleta“ būtų įpareigotas grąžinti valstybei 0,1027 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 0,1012 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 0,0841 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš bylos duomenų, ginčo žemės sklypai buvo sujungti, suformuojant naują 0,3464 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas UAB „Kleta“, būdamas minėto žemės sklypo savininkas, turi galimybę disponuoti šiuo žemės sklypu, jį perleisdamas tretiesiems asmenims. Ginčui kilus dėl konkretaus turto, iškyla būtinybė užtikrinti, jog šis turtas nebūtų perleistas, nes tai apsunkintų būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padarytų jo įvykdymą nebeįmanomą (LR CPK 144 str.). Pažymėtina, jog teismas, taikydamas LR CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Todėl atmestinas apelianto argumentas, kad teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovas nepateikė įrodymų, jog jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog ginčų sprendimas teisme visada susijęs su tam tikrų suvaržymų asmenims, kuriems taikomos laikinosios apsaugos priemonės, atsiradimu. Todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentai, jog teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesivadovavo proporcingumo, šalių interesų pusiausvyros principais, kadangi skundžiama teismo nutartimi buvo suvaržyta tik disponavimo ginčo turtu teisė, uždraudžiant turtą perleisti, įkeisti kitiems asmenims, kitaip pakeisti ar apriboti nuosavybės teises, sumažinti turto vertę, tačiau atsakovui paliktos valdymo ir naudojimosi ginčo turtu teisės, o taip pat kitos į disponavimo teisių turinį patenkančios teisės (teisė išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims ir kt.). Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė ekonomiškiausias laikinąsias apsaugos priemones, minimaliai suvaržydamas ginčo turto savininko teises tik tiek, kad ateityje teismo sprendimas būtų įvykdytas. Todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo tikslu ieškinio tenkinimo atveju taikė laikinąsias apsaugos priemones ir, įvertinęs atsakovui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčias kilti neigiamas pasekmes, jas parinko proporcingai.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto atskirojo skundo argumentus, jog, esant ginčui dėl daiktinių teisių į registruojamą daiktą, teismo sprendimo įvykdymą ieškinio tenkinimo atveju užtikrintų civilinės bylos dėl registruojamo nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimo fakto įregistravimas Nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 6 punktas). Pažymėtina, jog civilinės bylos iškėlimo fakto įregistravimas Nekilnojamojo turto registre neatlieka laikinųjų apsaugos priemonių funkcijų ir yra informacinio pobūdžio. Vadovaujantis LR CPK 137 straipsnio 6 dalimi, teisėjas, priėmęs pareiškimą apie civilinės bylos dėl registruojamo daikto teisinio statuso arba daiktinių teisių į jį iškėlimo faktą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai praneša viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruojamas daiktas arba daiktinės teisės į jį. Šio fakto įregistravimas Nekilnojamojo turto registre nevaržo nekilnojamojo daikto savininko nuosavybės teisių į šį daiktą ir neužkerta disponavimo šiuo daiktu galimybių.

Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytas ginčo žemės sklypo areštas, uždraudžiant atsakovui bet kokį šio turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažėjimą varžo jo disponavimo šiame žemės sklype esančiais jam priklausančiais statiniais galimybes. Vadovaujantis LR CK 6.394 straipsnio 2 dalimi, nuosavybės teisių į statinius perleidimas nebūtinai turi būti susijęs su nuosavybės teisių į žemės sklypą, kuriame yra parduodamas statinys, perėjimu.

Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, dėl ko ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (LR CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjai                                                                                                                              Alė Bukavinienė

 

                                                                                                                                            Danutė Gasiūnienė

 

                                                                                                                                            Vigintas Višinskis