Administracinė byla Nr. eA-4270-602/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00241-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.2.3; 12.13.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. P. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir V. P. dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Klaipėdos AVMI, mokesčių administratorius) atliko pareiškėjos L. P. mokestinį gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) ir privalomojo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) įmokų patikrinimą už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., ir mokestinio patikrinimo rezultatus išdėstė 2015 m. vasario 13 d. patikrinimo akte Nr. (8.6)-FR0680-132 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriuo papildomai apskaičiavo 2 746,17 Eur GPM ir 333,64 Eur PSD įmokų.
2. Klaipėdos AVMI 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. FR0682-267 patvirtino Patikrinimo akto nurodymus sumokėti į biudžetą 2 746,17 Eur GPM, 1 416,44 Eur GPM delspinigių, 274 Eur GPM baudą, 333,64 Eur PSD įmokų, 174,38 Eur PSD įmokų delspinigių ir 33 Eur PSD įmokų baudą.
3. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, Inspekcija, centrinis mokesčių administratorius) 2015 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. 68-129 pakeitė Klaipėdos AVMI 2015 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. FR0682-267, t. y. nurodė pareiškėjai sumokėti 2 697 Eur GPM, 1 350 Eur GPM delspinigių, 270 Eur GPM baudą, 334 Eur PSD įmokų, 174 Eur PSD įmokų delspinigių ir 33 Eur šių įmokų baudą.
4. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija, MGK), išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. S-253(7-202/2015) patvirtino VMI 2015 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. 68-129 ir pareiškėją atleido nuo 519,84 Eur GPM delspinigių sumokėjimo.

II.

5. Pareiškėja L. P. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Klaipėdos AVMI 2015 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. FR0682-267, VMI 2015 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. 68-129 ir Komisijos 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. S-253(7-202/2015) dalį, kuria patvirtintas VMI 2015 m. liepos 21 d. sprendimas Nr. 68-129.
6. Pareiškėja paaiškino, kad Klaipėdos AVMI, atlikusi jos ir sutuoktinio 2006–2010 m. metinių pajamų ir turto deklaracijų patikrinimą, nepripažino jiems dovanotų lėšų ir jų išlaidas apskaičiavusi pagal statistinius duomenis, nustatė, jog 2006–2010 m. išlaidos viršijo pajamas. Tačiau, pareiškėjos teigimu, nei mokesčių administratorius, nei Komisija neanalizavo byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos ir sutuoktinio pateiktų paaiškinimų bei nepagrįstai vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 70 straipsniu apskaičiavo mokesčius pagal mokesčių administratoriaus atliekamą įvertinimą, nors ginčijamuose sprendimuose nebuvo konstatuoti faktai ir / ar aplinkybės, nurodyti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintose Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklėse (toliau – ir Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklės, Taisyklės).
7. Pareiškėja nesutiko su Komisijos išvada, kad nebuvo pateikti dokumentai, iš kurių būtų galima konkrečiai nustatyti išlaidas patyrusį asmenį ir jų dydį bei cigarečių įsigijimo išlaidų paskirstymu visiems nusikaltimo dalyviams po lygiai. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gruodžio 19 d. baudžiamojo įsakymo rezoliucinė dalis patvirtina, jog nusikaltimo dalyvių statusas nusikaltimo darymo eigoje aiškiai skyrėsi, o sankcija atspindi jų dalyvavimo apimtį. Pareiškėjos sutuoktinis buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 1 dalį už kontrabandinių cigarečių gabenimą, todėl mokesčių administratoriaus apskaičiuotos 28 333 Lt (8 205,80 Eur) išlaidos turi būti priskiriamos ne jam, o už cigarečių įsigijimą atsakingam asmeniui.
8. VMI išvada, jog pareiškėjos seneliai negalėjo turėti 45 000 Lt (13 032,90 Eur) sumos, vertinant tik duomenis apie jų apmokestinamąsias pajamas, statistinius rodiklius išlaidoms, talonų keitimą, galimą valiutos keitimą ar nekeitimą, buvo padaryta nesant tam pagrindo. Seneliai buvo tokio amžiaus, kad sugebėtų sukaupti minimą pinigų sumą, tačiau tikrinimo metu nepagrįstai įvertintos tik jų pajamos 1993–1998 m.
9. Pareiškėja taip pat nesutiko su išvada, kad tiriamojo laikotarpio pradžiai jos šeimos patirtos išlaidos viršijo pajamas, o sutuoktinio gautos pajamos už metalo laužo pardavimą ir indėlis sąskaitoje neturi didelės įtakos. Pažymėjo, jog mokesčių administratorius neturi kompetencijos vertinti, kas turi didelę įtaką, o kas ne. Mokesčių administratoriaus sprendime yra prieštaravimų, kadangi nustatinėjant tariamą lėšų likutį 2006 m. sausio 1 d., buvo vadovaujamasi tik prielaidomis. Be to, buvo vertinamos ir sutuoktinio išlaidos 1993–2005 metais, tačiau pareiškėja santuoką su V. P. sudarė tik 1998 m., todėl jo turėtos išlaidos ir pajamos iki santuokos sudarymo negali būti siejamos su šeimos pajamomis ir išlaidomis.
10. Pareiškėja pabrėžė, kad jos sutuoktinis 2002 m. birželio 17 d. už parduotą metalo laužą gavo 7 799,5 Lt (2 258,89 Eur) pajamų, 2000 m. liepos 18 d. jo indėlio sąskaitos likutis buvo 2 000 Lt (579,24 Eur); pareiškėja 2010 m. gruodžio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Kasandros grupė“ už 84 500 Lt (24 472,89 Eur) pardavė automobilį Land Rover ir gautas pajamas deklaravo, tačiau į šias aplinkybes mokesčių administratorius neatsižvelgė. Be to, nebuvo atsižvelgta į skundo argumentus, jog pareiškėja nėra statistinis asmuo ir prabangos prekėmis bei paslaugomis nesinaudoja, alkoholio nevartoja, nerūko, retai maisto produktus perka parduotuvėse. Be to, 2006–2010 m. visuotinai pakito vartojimo kainos.
11. Pareiškėja nurodė, kad delspinigių skaičiavimui turėtų būti taikomas senaties terminas. Mokestinis tyrimas buvo pradėtas 2011 m., o patikrinimo aktas surašytas tik 2015 m. vasario 13 d. 1 225,44 Eur delspinigių buvo apskaičiuota nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2015 m. vasario 13 d. Taigi, mokesčių administratoriui vilkinant mokestinį tyrimą, pareiškėjai kilo nepagrįsta mokestinė našta, todėl yra pagrindas atleisti ją nuo delspinigių mokėjimo.

12. Atsakovas Inspekcija atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti.
13. Atsakovas paaiškino, kad mokesčiai pareiškėjai buvo apskaičiuoti vadovaujantis MAĮ 70 straipsniu, kadangi buvo nustatyta, jog nėra galimybės mokesčių bazės apskaičiuoti įprastu būdu. Klaipėdos AVMI pareiškėjos 2006–2010 m. mokesčio bazę nustatė pagal savo atliktą įvertinimą, pritaikiusi išlaidų metodą. Mokestinis patikrinimas buvo inicijuotas atlikus 2011 m. balandžio 18 d. pareiškėjos ir jos sutuoktinio V. P. mokestinį tyrimą. Nustatyta, jog šeimos išlaidos 2006–2010 m. viršijo disponuojamas pajamas ir mokesčių mokėtojai galbūt gavo bei nedeklaravo kitų įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų, kurių šaltiniai nebuvo pagrįsti juridinę galią turinčiais dokumentais.
14. Tyrimo metu buvo įvertinta pareiškėjos ir jos sutuoktinio bei vaiko gyvenamoji vieta, pareiškėjos ir jos sutuoktinio gautos pajamos bei įsigytas turtas. Vietos mokesčių administratorius taip pat vadovavosi duomenimis, surinktais Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) Klaipėdos apygardos valdybos ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-02023-11, FNTT Ūkinės finansinės veiklos tyrimo 2012 m. gegužės 16 d. specialisto išvada Nr. AB6-1.
15. Klaipėdos AVMI, įvertinusi pareiškėjos gautas pajamas bei patirtas išlaidas, pažymėjo, kad piniginių lėšų trūkumas tikrinamojo laikotarpio pradžiai buvo 65 590 Lt (18 996 Eur). Įvertinęs pareiškėjos sutuoktinio 1993–2005 m. gautas pajamas ir patirtas statistines vartojimo išlaidas, mokesčių administratorius konstatavo, kad išlaidos viršijo pajamas 71 585 Lt (20 732 Eur), todėl tikrinamojo laikotarpio pradžiai nenustatė piniginio lėšų likučio ne banko įstaigoje. Tikrinamojo laikotarpio pradžiai pareiškėjos disponuojamas piniginių lėšų likutis banko įstaigoje buvo 238,14 Lt (68,97 Eur), o sutuoktinio – 547,71 Lt (158,63 Eur). Siekiant nustatyti piniginių lėšų likutį mokestinio patikrinimo pradžiai, buvo vertintos ankstesnių laikotarpių gautos pajamos ir patirtos išlaidos.
16. Pareiškėja ir jos sutuoktinis, duodami paaiškinimus apie įsigytą turtą ir pajamų gavimo šaltinius bei perleistas pinigines lėšas, pateikė informaciją apie jų pačių gautas pajamas, vėliau pakeitė poziciją, kad pinigai buvo suteikti kita valiuta. Pareiškėjos sutuoktinis neturėjo jokių gautą dovaną patvirtinančių įrodymų. Klaipėdos AVMI taip pat nustatė, kad pareiškėjos ir jos sutuoktinio seneliai negalėjo suteikti nurodytų sumų, kadangi jų neturėjo. Atsakovas padarė išvadą, kad net pripažinus sutuoktiniams dovanotas lėšas tikrinamojo laikotarpio pradžiai, minėtų pinigų nebūtų pakakę patirtoms išlaidoms padengti.
17. Atsakovas pažymėjo, kad apskaičiuojant mokesčio bazę buvo vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis, kadangi sutuoktiniai nepateikė jokių įrodymų dėl turėtų kitokio dydžio vartojimo išlaidų, o apsiribojo tik abstraktaus pobūdžio paaiškinimais, kad jų išlaidos per visą tikrinamą laikotarpį buvo ženkliai mažesnės nei statistinės vartojimo išlaidos, tačiau detalaus savo išlaidų apskaičiavimo neturi galimybių parengti ir pateikti.
18. Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gruodžio 19 d. baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. 1-161-113/2007 (toliau – ir baudžiamasis įsakymas) patvirtina, jog pareiškėjos sutuoktinis kartu su bendrininkų grupe per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai gabeno 125 000 vienetų cigarečių bei jas iškrovė, V. P. visiškai pripažino kaltę, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Nusikalstama veika buvo padaryta bendrininkų grupės, todėl išlaidos cigaretėms įsigyti buvo apskaičiuotos visiems asmenims lygiomis dalimis.
19. Atsakovas nurodė, kad 180 dienų delspinigių skaičiavimo termino pradžia yra siejama su diena, nuo kurios mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką.

III.

20. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 20 d. sprendimu pareiškėjos L. P. skundą atmetė.
21. Teismas nurodė, kad pareiškėja 2016 m. sausio 18 d. kreipėsi į teismą ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 7 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. spalio 31 d. nutartimi  administracinėje byloje Nr. eA-1633-442/2017 pareiškėjos apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 7 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo. Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, neįtraukdamas į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu pareiškėjos sutuoktinio V. P., pažeidė proceso teisės normas.
22. Teismas pabrėžė, kad šiam ginčui prejudicinę reikšmę turi Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. eI-5585-463/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00239-2016-6), kurioje buvo išnagrinėtas pareiškėjos sutuoktinio V. P. skundas dėl atlikto pareiškėjos ir jos sutuoktinio metinių pajamų ir turto deklaracijų už 2006–2010 m. laikotarpį patikrinimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str. 2 d.). V. P. skundas buvo atmestas. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2016 m. liepos 4 d., juo pripažinta, kad vertinant sutuoktinių patirtas išlaidas pasirinktas išlaidų metodas ir apskaičiuojant mokesčio bazę vadovautasi Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis visiškai pagrįstai.
23. Bylos medžiaga, teismo vertinimu, patvirtina, kad mokesčių administratorius turėjo teisę remiantis MAĮ 70 straipsnio 1 dalimi skaičiuoti mokesčius pagal jo atliktą įvertinimą. Pareiškėja ir jos sutuoktinis yra pateikę metines pajamų mokesčio deklaracijas, tačiau nėra pateikę vienkartinės gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos (forma FR0593). Kai mokesčių mokėtojas nevykdo pareigos tinkamai deklaruoti pajamas, o pastarųjų pagrįstumo nėra galimybės nustatyti pagal juridinę galią turinčius dokumentus, ypač didelis dėmesys yra skiriamas mokesčių mokėtojo paaiškinimams.
24. Teismas sutiko su mokesčių administratoriaus atliktu pareiškėjos senelių finansinių duomenų vertinimu (duomenys apie senatvės pensijos gavimą), iš kurių matyti, kad seneliai objektyviai negalėjo pareiškėjai padovanoti 45 000 Lt sumos. Todėl nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis nepagrindė savo patiriamų išlaidų juridinę galią turinčiais pajamų šaltiniais.
25. Pareiškėja nuo 1999 m. spalio 1 d. iki 2001 m. lapkričio 25 d. buvo motinystės atostogose. Atitinkamai mokesčių administratorius, įvertinęs jos gautas 1 701 Lt (492,64 Eur) pajamas (išmokas) bei patirtas 67 291 Lt (19 488,82 Eur) išlaidas, nustatė, kad piniginių lėšų trūkumas tikrinamojo laikotarpio pradžiai buvo 65 590 Lt (18 996,18 Eur; 1 701 Lt–7 291 Lt). Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis nuo 1998 m. liepos 4 d. iki 2000 m. vasario 1 d. ir nuo 2001 m. sausio 3 d. iki 2004 m. kovo 15 d. jokių su darbo santykiais susijusių pajamų negavo. Pareiškėja nuo 2000 m. vasario 1 d. iki 2001 m. sausio 2 d. gavo 2 001,19 Lt (579,58 Eur) draudžiamųjų pajamų. Taigi Inspekcija, įvertinusi pareiškėjos sutuoktinio 1993–2005 metais gautas pajamas (7 496 Lt; 2 170,99 Eur) ir patirtas statistines vartojimo išlaidas (79 081 Lt; 22 903,44 Eur), padarė pagrįstą išvadą, jog išlaidos viršijo pajamas 71 585 Lt (20 732,45 Eur) (7 496 Lt–79 081 Lt), todėl tikrinamojo laikotarpio pradžiai nenustatė piniginio lėšų likučio ne banko įstaigoje.
26. Teismo įsitikinimu, net pripažinus sutuoktiniams dovanotas lėšas (90 000 Lt (20 065,80 Eur)) tikrinamojo laikotarpio pradžiai, šios sumos nebūtų užtekę padengti patirtoms išlaidoms. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja į bylą nėra pateikusi įrodymų, paneigiančių atsakovo padarytas išvadas. Pareiškėja, kaip mokesčių mokėtoja, nerealizavo savo pareigos tinkamai, nepateikė deklaracijos, nedeklaravo piniginių dovanų, jos išlaidos viršijo pajamas, todėl nesant galimybės nustatyti apmokestinimui reikšmingos visos ar dalies faktinės situacijos, mokesčių administratorius pagrįstai atliko patikrinimą pasinaudodamas papildoma įrodinėjimo priemone – išlaidų metodu ir apskaičiuodamas mokesčio bazę vadovavosi Statistikos departamento duomenimis. Mokesčių administratorius teisingai nustatė mokėtinos prievolės dydį, kuris atitinka protingumo ir kiek įmanoma teisingumo kriterijus. Patikrinimo metu surinktų šaltinių (Taisyklių 6.3 p.) bei vadovaujantis Taisyklių 29 punktu pritaikė vertinime išlaidų metodą ir nustatė visas mokestiniame ginče svarbias aplinkybes bei tinkamai jas įvertino.
27. Teismas nurodė, jog pareiškėjos skundo teiginiai, kad ji nėra statistinis asmuo ir nesinaudoja prabangos prekėmis bei paslaugomis, yra išsamiai įvertinti ginčijamuose sprendimuose, taip pat ir įsiteisėjusiame teismo sprendime vertinant pareiškėjos sutuoktinio nurodytus argumentus.
28. Remiantis mokestinio tyrimo rezultatų ataskaita Nr. PA/18-22, pareiškėja ir jos sutuoktinis kartu su vaiku gyvena naujai pastatytame name Tauragėje. Tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėja niekur nedirbo, o gavo tik pašalpą už vaiką. Jos sutuoktinis dirbo UAB „Jūros paštas“, gavo 400 Lt (115,85 Eur) darbo užmokestį. Sutuoktiniai 2010 m. birželio 1 d. įsigijo automobilį Land Rover Sport, kurio vidutinė rinkos kaina buvo 88 550 Lt (25 645,85 Eur). Nors pareiškėja teigia, kad banko kortele neatsiskaito už pirkinius, tačiau iš banko išrašų matyti, jog ji įsigijo lėktuvo bilietus už 1 181 Lt (342,04 Eur).
29. Atsakydamas į pareiškėjos argumentus, kad jos šeimoje nerūkoma ir alkoholis nevartojamas, teismas akcentavo, jog V. P. baudžiamuoju įsakymu yra pripažintas kaltu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (cigarečių kontrabanda) ir nubaustas 8 840 Lt (2 560,24 Eur) bauda. Minėtame įsakyme nurodyta, jog kaltinamasis V. P. paaiškino, kad 2006 m. birželio 28 d. kartu su kitais dviem asmenimis važiavo automobiliu iš Tauragės į Kauną. Pasukus Kauno pusės link, užsuko į degalinę įsipilti kuro. Kadangi nedirbo benzino kolonėlė, nusprendė kuro įsipilti kitoje degalinėje ir užėjo į degalinėje esančią parduotuvę nusipirkti cigarečių bei butelį brendžio.
30. Teismo nuomone, vertinant sutuoktinių patirtas išlaidas išlaidų metodas, apskaičiuojant mokesčio bazę vadovaujantis Statistikos departamento duomenimis, pasirinktas visiškai pagrįstai. Atliekant mokestinį patikrinimą, kai vertinamos mokesčių mokėtojo patirtos išlaidos, mokesčių administratorius gali pasirinkti tokį informacijos šaltinį, kuris leistų tiksliausiai ir objektyviausiai atlikti įvertinimą. Taip pat mokesčių administratorius turi teisę naudotis informacija, gauta iš Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių mokesčių administratorių, kitų institucijų, registrų (kadastrų), statistikos leidinių, žinynų, katalogų, spaudos, informacinių biuletenių, kitų visuomenės informavimo priemonių, interneto svetainių bei kitų šaltinių, kurių pagrindu galima nustatyti mokesčių mokėtojo atitinkamus veiklos rodiklius ir gauti kitą įvertinimui atlikti reikalingą informaciją (Taisyklių 29 p.).
31. Nagrinėjamu atveju sutuoktiniai nepateikė jokių įrodymų dėl turėtų kitokio dydžio vartojimo išlaidų, o apsiribojo tik abstraktaus pobūdžio paaiškinimais, kad jų išlaidos per visą tikrinamą laikotarpį buvo ženkliai mažesnės nei statistinės vartojimo išlaidos, tačiau detalaus savo išlaidų apskaičiavimo nepateikė. Teismas nurodė negalintis tokių pareiškėjos teiginių pripažinti pagrįstais, nepateikus duomenų, kokias išlaidas jie realiai patyrė mokestinio patikrinimo metu. Patikrinimo akte detaliai įvertinta, kaip atsakovas apskaičiavo pareiškėjos vartojimo pinigines išlaidas mieste ir nustatė, kad ji neapsiribojo vien minimaliais pragyvenimo poreikiais, pvz., įsigijo automobilį. Teismas pripažino pagrįstomis mokesčių administratoriaus išvadas, kad pareiškėjos patirtos išlaidos viršijo jos teisėtai gautas pajamas.
32. Pagal MAĮ 72 straipsnio 1 dalį, mokesčių administratorius turi teisę apskaičiuoti mokestį remdamasis kitų valstybės įstaigų ir institucijų aktais ar kitais dokumentais, surašydamas patikrinimo aktą šio įstatymo nustatyta tvarka. Mokestis tokiu būdu gali būti apskaičiuojamas tais atvejais, kai šios institucijos pagal įstatymuose nustatytą kompetenciją atlieka asmenų komercinės, ūkinės ar finansinės veiklos patikrinimus ir nustato mokesčių įstatymų pažeidimus, tačiau nėra įgaliotos nustatyta tvarka atlikti mokesčių administravimo veiksmų. Šiuo atveju pakartotinai tikrinti mokesčių mokėtojo mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokesčių administratorius neprivalo (MAĮ 72 str. 2 d.). Byloje nustatyta, kad baudžiamuoju įsakymu kaltais pripažinti ir nuteisti visi asmenys, dalyvavę bendrininkų grupėje. Nesant dokumentų, kuris bendrininkas kiek ir kokių cigarečių įsigijo, mokesčių administratorius turėjo teisę cigarečių įsigijimo išlaidas paskirstyti visiems bendrininkams lygiomis dalimis. Šios išlaidos taip pat buvo įvertintos ir teismo sprendime, kurio V. P. neskundė.
33. Komisija savo sprendime nustatė, kad centrinis mokesčių administratorius neatsižvelgė į pareiškėjos sutuoktinio metalo laužo pardavimo pajamas ir turėtą pinigų likutį indėlio sąskaitoje. Komisija, įvertinusi tai, kad pareiškėjos sutuoktinio patirtos išlaidos tikrinamojo laikotarpio pradžioje gautas pajamas viršijo 71 585 Lt (20 732 Eur), padarė pagrįstą išvadą, kad nurodytos pinigų sumos neturėjo didelės įtakos piniginių lėšų likučiui. Taigi, teismo įsitikinimu, net ir atėmus minėtas pajamas, egzistuoja didelis piniginių lėšų trūkumas. Pareiškėja nepateikė kitų duomenų, kurių mokesčių administratorius ar Komisija nebūtų įvertinę.
34. Teismas pabrėžė, kad Komisijos sprendimu vadovaujantis MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 141 straipsnio 3 punktu pareiškėja yra atleista nuo 519,84 Eur GPM delspinigių, nustačius, kad turėjo 8 760 Lt (2 537,07 Eur) GPM permoką (už parduotą automobilį). Teismas sprendime nustatė, kad centrinis mokesčių administratorius tinkamai taikė delspinigių skaičiavimo terminus. Todėl dėl šių aplinkybių vertinimo iš naujo nepasisakė.

IV.

35. Pareiškėja L. P. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti. Pareiškėjos apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
36. Akcizinių prekių įsigijimo išlaidų paskirstymas nusikaltimo bendrininkams lygomis dalimis prieštarauja tiek baudžiamosios bylos medžiagai, tiek bendriesiems teisingumo ir protingumo principams. Pagal ABTĮ 58 straipsnio 4 dalį, įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių. Tuo remdamasis mokesčių administratorius turėjo pareigą ne formaliai vertinti faktą, tačiau įsigilinti į pareiškėjos sutuoktinio epizodinį dalyvavimą nusikalstamoje veikoje ir įsitikinti, kad jokių išlaidų, susijusių su cigarečių įsigijimu, pareiškėjos šeima nepatyrė. Baudžiamojo byloje nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis atliko tik kroviko vaidmenį, t. y. nepirko, nevežė ir neturėjo tikslo parduoti akcizais apmokestinamas prekes. Pareiškėjai nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu ginčo išlaidos buvo priskirtos jos išlaidoms, kokį ryšį ji turėjo su savo sutuoktinio veiksmais. Nei teisinio, nei faktinio pagrindo, kodėl išlaidos priskirtos pareiškėjai, atsakovas negalėjo nurodyti, teismas sprendime dėl to taip pat nepasisakė (apsiribojo nuoroda į sprendimą sutuoktinio byloje). Asmens dalyvavimas nusikalstamuose veiksmuose negali sukurti jokių teisinių padarinių tretiesiems asmenims, pvz., jo šeimos nariams. Priešingu atveju yra pažeidžiama nekaltumo prezumpcija.
37. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 1 dalį, mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Tai reiškia, jog pirma mokesčių administratorius turi surinkti bei teikti įrodymus dėl mokesčių apskaičiavimo mokesčių mokėtojui iš šios pareigos atsakovas nagrinėjamu atveju neįvykdė. Byloje nėra įrodymų, kad buvo bandoma nustatyti realias pareiškėjos ir jos šeimos išlaidas. Skaičiuojant statistines išlaidas turi būti vadovaujamasi protingumo principu, atsižvelgiama į bendrai gyvenančių asmenų skaičių. Šiuo atveju dviejų šeimų (pareiškėjos ir vyro tėvų) bendras ūkis sukuria mažiau išlaidų, nei gyvenančio vieno asmens.
38. Kurio nors Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nurodyto mokesčių mokėtojo netinkamo elgesio buvimo konstatavimas savaime dar nereiškia, jog kartu yra konstatuojama, kad yra tokia teisinė situacija, kai mokestinės prievolės dydžio negalima nustatyti įprastine tvarka.
39. Aplinkybė, jog ginčo pajamos pagal privatinės teisės nuostatas gali būti laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, savaime neleidžia pripažinti pareiškėjos ir sutuoktinio lygiomis dalimis gavusiais ginčo pajamas apmokestinimo GPM tikslais. Nekilnojamojo turto pardavimo pajamos yra asmeninės pareiškėjos pajamos.
40. Mokesčių administratoriaus vertinimai iš esmės pagrįsti 2012 m. gegužės 16 d. išvada Nr. AB6-1, kurios nepagrįstumas konstatuotas baudžiamojoje byloje, išnagrinėtoje Klaipėdos apygardos teismo Nr. 1A-24-107/2014. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pastaroji išvada paremta vien prielaidomis.
41. Mokestinis patikrinimas buvo sustabdytas 2011 m. gegužės 23 d. dėl ikiteisminio tyrimo pareiškėjos atžvilgiu, tačiau 2012 m. liepos 16 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, o tęsti patikrinimą mokesčių administratorius nusprendė tik 2015 m. sausio 23 d. Tokie mokesčių administratoriaus veiksmai nėra pagrįsti konkrečiomis teisės normomis, logika ir prieštarauja mokesčių teisės principams. Valstybės tarnautojo veiksmai (vilkinimas) negali sukelti papildomos mokestinės naštos, todėl pareiškėja turėtų būti atleista nuo delspinigių mokėjimo.
42. Nors teismams negalima kelti reikalavimo pateikti kiekvieno šalies argumento atmetimo motyvus, vis dėlto jie privalo tinkamai išnagrinėti ir atsakyti į pagrindinius šalies pateiktus skundo pagrindus. Tai nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

43. Atsakovas Inspekcija atsiliepime prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
44. Atsakovas pažymi, kad į visus pareiškėjos argumentus yra atsakyta.
45. Neturint duomenų apie sutuoktinių turto teisinį rėžimą (ikivedybinę sutartį, povedybinę sutartį, kt. sutuoktinių susitarimus), pagrįstai buto pardavimo pajamos buvo priskirtos sutuoktiniams po lygiai.
46. Mokesčių administratorius nenustatė patikrinimo procedūros vilkinimo, todėl pareiškėjos neatleido nuo apskaičiuotų delspinigių. Komisija, atsižvelgusi į turimą permoką, savo sprendimu atleido pareiškėją nuo 519,84 Eur GPM delspinigių sumokėjimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V.

47. Nagrinėjamas mokestinis ginčas vyksta dėl pareiškėjai L. P. papildomai apskaičiuoto GPM už 2006-2010 metų laikotarpį nustačius, kad pareiškėjos patirtos išlaidos viršijo pajamas ir konstatuota, kad mokesčių mokėtoja turėjo įstatymo nustatyta tvarka 35 142 Lt neapmokestinamųjų pajamų. Mokesčių administratorius priėmė administracinį sprendimą, kuriuo apmokestino minėtas pajamas, gautas iš nenustatytų šaltinių, remiantis GPMĮ normomis (2, 3, 6, 27 straipsniais) taikant jas kartu su MAĮ 70 straipsniu. Be to, PSDĮ pagrindu (17 straipsnis) paskaičiuotas, nagrinėjamu atveju priklausantis mokėti PSD mokestis.
48. Pažymėtina, kad buvo atliekamas pareiškėjos L. P. mokestinis patikrinimas ir pareiškėjos sutuoktinio V. P. mokestinis patikrinimas. V. P. atžvilgiu priimtas mokesčių administratoriaus sprendimas dėl papildomai mokėtinų GPM ir PSD sumų, tapo galutiniu administraciniu sprendimu, Vilniaus apygardos administraciniam teismui priėmus sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-5585-463/2016, kuris nebuvo skundžiamas ir yra įsiteisėjęs.
49. MAĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.
50. Mokesčių administratorius, nustatęs, kad pareiškėja gavo pajamų iš nenustatytų šaltinių, kurios nebuvo apmokestintos įstatymų nustatyta tvarka, pagrįstai apmokestino šias pajamas taikydamas MAĮ 70 straipsnį, t. y. pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą. Pajamų gavimas iš nenustatytų šaltinių ir jų nedeklaravimas neabejotinai sudaro pagrindą mokesčių administratoriui konstatuoti, kad mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine tvarka, kas pagal įstatymą sudaro pagrindą taikyti MAĮ 70 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį byloje Nr. A-556-602/2018).
51. Atliekant mokesčių apskaičiavimą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, objektyviai yra įmanomi tam tikri netikslumai, nes mokesčių administratorius yra priverstas vadovautis ne tiksliais, o tikėtinais ir galimais paskaičiavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442‑635/2010). Todėl nepagrįsti yra pareiškėjos apeliacinio skundo ir kitų procesinių dokumentų motyvai, kad mokesčių administratorius netinkamai taikė MAĮ 70 straipsnio įgyvendinimo tvarką (Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklės), t. y. netinkamai paskaičiavo mokestinę nepriemoką. Pareiškėja mano, jog dėl pernelyg ilgai užsitęsusio mokestinio patikrinimo ji negalėjo pateikti jos išlaidas patvirtinančių dokumentų. Šie pareiškėjos argumentai neturi teisinės reikšmės, nes nei MAĮ normos, nei kiti teisės aktai neatleidžia mokesčių mokėtojo nuo pareigos saugoti dokumentus, reikalingus mokesčių apskaičiavimui. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos argumentai dėl galimybės tiksliai apskaičiuoti mokestinę nepriemoką taip pat neturi reikšmės ir dėl to, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog mokesčių mokėtojas visiškai nevykdė savo pareigų pagal mokesčių įstatymus, todėl mokestis paskaičiuotas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, kas suponuoja išvadą, kad tai nėra tikslus mokesčio paskaičiavimas, tai yra mokestinės nepriemokos nustatymas remiantis tam tikromis taisyklėmis (kriterijais), kurios ir reguliuoja atvejį, kai negalima įprastine tvarka (t. y. tiksliai pagal dokumentus) nustatyti mokestinės nepriemokos.
52. Pareiga pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusias sumas teko vietos mokesčių administratoriui (Mokesčių administravimo įstatymo 67 str. 1 d.). Tokia mokestiniuose teisiniuose santykiuose taikoma įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė implikuoja ir mokesčių administratoriaus pareigą objektyviai pagrįsti savo sprendimą konkretų asmenį pripažinti atsakingu už atitinkamas mokestines prievoles. Neabejotina, kad kai mokesčių mokėtojo mokėtini mokesčiai yra apskaičiuojami Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, o pajamų šaltiniai nėra žinomi, kaip yra nagrinėjamu atveju, mokesčių administratorius ne visada turi galimybę remtis objektyviais ir tiksliais duomenimis, leidžiančiais inter alia (lot. be kita ko) aiškiai (vienareikšmiškai) identifikuoti konkrečius mokestinių teisinių santykių dalyvius apmokestinimo atitinkamu mokesčiu tikslais. Tačiau tokių (tikslių) duomenų nebuvimas negali paneigti mokesčių administratoriaus pareigos pagrįsti savo sprendimą, šiuo tikslu, be kita ko, remiantis tokiais duomenimis, kurių pagrindu daroma išvada apie mokesčio mokėtoją atitiktų protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingumo kriterijus. Mokesčių administratoriaus pareiga pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusias sumas turi būti vykdoma ypatingai atidžiai pajamų, kurių šaltiniai nėra žinomi, apmokestinimo atvejais. Iš tiesų tokie atvejai skiriasi nuo gyventojo deklaruotų arba mokesčių administratoriaus nurodomų mokėti mokesčių nuo pajamų, kurių gavimo šaltiniai yra žinomi, o jų paskaičiavimo būdai yra tikslūs ir dažniausiai paremti mokesčio mokėtojo ir (ar) mokesčių administratoriaus turimais objektyviais duomenimis. Kaip minėta, pajamų, kurių šaltiniai nėra žinomi, apmokestinimas taikant Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje numatytą tvarką paprastai yra paremtas tam tikromis teisinėmis ir faktinėmis prezumpcijomis, todėl mokestinė prievolė tokiais atvejais gali būti pripažinta pagrįsta tik ištyrus visus įrodymus bei padarius pagrįstą išvadą, kad priimtu administraciniu sprendimu nebus pažeisti mokesčių mokėtojų interesai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602‑27/2013).
53. Nagrinėjamoje byloje mokesčių administratorius tinkamai vykdė pareigą pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusias sumas. Mokesčių administratorius, vykdydamas šias pareigas atsižvelgė į kiekvieno iš sutuoktinių, dėl kurių buvo atliekami atskiri mokestiniai patikrinimai, pajamas ir išlaidas. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-161-113/2007, priėmė baudžiamąjį įsakymą, kuriuo V. P. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalį (kontrabanda) ir nubaudė 8 840 Lt (2 560,24 Eur) bauda. Mokesčių administratorius, spręsdamas klausimą dėl išlaidų ir atsižvelgdamas į įsiteisėjusį teismo nuosprendį priimtą pareiškėjos sutuoktinio – V. P., atžvilgiu, išlaidas (kontrabandinių cigarečių įsigijimo išlaidas) priskyrė tik pareiškėjos sutuoktinio išlaidoms. Šios išlaidos nebuvo priskirtos pareiškėjai, todėl apeliacinio skudo motyvai dėl minėtų išlaidų priskyrimo pareiškėjai, yra nepagrįsti. Todėl nėra jokio pagrindo abejoti dėl ABTĮ 57 straipsnio 4 dalies, nustatančio įsiteisėjusio teismo nuosprendžio pasekmes administracinėje byloje, neteisingo taikymo. Nėra taip pat jokio pagrindo abejoti, kad mokesčių administratorius priimdamas sprendimus mokestiniame ginče, atsižvelgė į kiekvieno iš mokesčių mokėtojo, t. y. kiekvieno iš sutuoktinių teises ir pareigas ir tinkamai, šiuo požiūriu, sprendė dėl kiekvieno iš sutuoktinių mokestinės nepriemokos nustatymo, t. y. atsižvelgė į kiekvieno iš sutuoktinių konkrečius veiksmus gaunant pajamas iš nenustatytų šaltinių. 
54. Dėl pareiškėjos argumentų, kad mokesčių administratoriaus vertinimai iš esmės pagrįsti 2012 m. gegužės 16 d. išvada Nr. AB6-1, kurios nepagrįstumas konstatuotas baudžiamojoje byloje, nustatytos tokios faktinės aplinkybės: Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, vykdydama Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užduotį ikiteisminio tyrimo byloje, atliko V. P. ūkinės finansinės veiklos tyrimą ir surašė 2012 m. gegužės 16 d. išvadą Nr. AB6-1; ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu buvo aiškinamasi dėl klausimų, kokios yra V. P. ir L. P. pajamos ir išlaidos, ar jų įsigytas nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), atitinka jų gaunamas pajamas; kokios yra I. P. ir J. J. P. (V. P. tėvų) pajamos ir išlaidos, ar jų įsigytas nekilnojamas turtas atitinka jų gaunamas pajamas; 2012 m. liepos 16 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas V. P. atžvilgiu nutrauktas, nustačius, kad turtą (sklypą, namą, esantį (duomenys neskelbtini) įgijo jo tėvai; J. J. P. 2013 metais mirė, jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas; I. P. 2013 m. gegužės 27 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-44-377/2013), buvusi kaltinama pagal BK 189¹ straipsnio  1 dalį išteisinta, nuosprendis įsiteisėjo 2014 m. sausio 27 d., Klaipėdos apygardos teismui išnagrinėjus bylą Nr. 1A-24-107/2014 apeliacine tvarka.
55. Nagrinėjant I. P. baudžiamąją bylą pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį (neteisėtas praturtėjimas), be kita ko, buvo vertinama 2012 m. gegužės 16 d. išvada Nr. AB6-1, tačiau tik tiek, kiek ši išvada buvo susijusi su I. P. pajamų ir išlaidų, ir jos įsigyto nekilnojamojo turto atitikimu jos gaunamas pajamas, vertinimu. Taigi baudžiamojoje byloje, kurioje yra priimtas išteisinamasis teismo nuosprendis I. P. atžvilgiu, nebuvo nustatytos aplinkybės, turinčios reikšmės kitų asmenų, t. y. V. P. ar L. P., teisių ir pareigų atsiradimui. Todėl nepagrįsti yra pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad 2012 m. gegužės 16 d. išvados Nr. AB6-1 nepagrįstumas konstatuotas baudžiamojoje byloje, todėl mokesčių administratorius negalėjo ja remtis mokestiniame patikrinime. 2012 m. gegužės 16 d. išvadoje Nr. AB6-1, yra pasisakyta atskirai tiek dėl V. P. ir L. P. pajamų ir išlaidų atitikimo jų gaunamas pajamas, tiek dėl I. P. ir J. J. P. pajamų ir išlaidų atitikimo jų gaunamas pajamas. Pastebėtina taip pat ir tai, kad mokesčių administratorius, spręsdamas klausimą, ar L. P. gavo pajamų iš nenustatytų šaltinių, rėmėsi ne vien 2012 m. gegužės 16 d. išvadoje Nr. AB6-1 konstatuotomis aplinkybėmis, bet ir dokumentais, kuriuos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba perdavė mokesčių administratoriui, kas yra užfiksuota Patikrinimo akte. Todėl nėra jokio pagrindo abejoti dėl mokesčių administratoriaus pareigos pagrįsti savo sprendimą pakankamais ir susijusiais su mokestine byla faktiniais duomenimis tinkamo vykdymo remiantis MAĮ 67 straipsniu.
56. Pareiškėja viso mokestinio ginčo metu ginčijo delspinigių dydį ir prašė nuo jų atleisti dėl to, kad mokestinis patikrinimas tęsėsi pernelyg ilgai, nors tam nebuvo konkrečių priežasčių. Dėl delspinigių minėta, kad VMI nurodė pareiškėjai sumokėti, 1 350 Eur GPM delspinigių ir 174 Eur PSD įmokų delspinigių. Nurodyti delspinigiai yra paskaičiuoti už 2009 m. gegužės 3 d. – 2015 m. vasario 13 d. laikotarpį. MGK pareiškėją atleido nuo 519,84 Eur GPM delspinigių mokėjimo dėl to, kad mokestinio ginčo nagrinėjimo metu pasikeitė faktinės aplinkybės – atsirado GPM permoka.
57. Mokestinis patikrinimas pradėtas 2011 m. balandžio 18 d. ir baigtas 2015 m. vasario 13 d. Mokestinis patikrinimas buvo sustabdytas nuo 2011 m. gegužės 23 d. iki 2015 m. sausio 23 d. dėl perdavimo teisėsaugos institucijai. Šios faktinės aplinkybės – dėl kelis metus buvusio sustabdyto mokestinio patikrinimo, bei aplinkybės minėtos šios nutarties 54 punkte – dėl 2012 m. liepos 16 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą V. P. atžvilgiu byloje dėl neteisėto praturtėjimo, t. y. procesinio sprendimo, kuris galėjo būti susijęs su pareiškėjos teisėmis ir pareigomis mokestinėje byloje, priėmimo, patvirtina, kad mokestinis patikrinimas buvo sustabdytas pernelyg ilgai. Šios išvados nepaneigia ir galutinio procesinio sprendimo priėmimas 2014 m. sausio 27 d. baudžiamojoje byloje, kurioje I. P. buvo kaltinama neteisėtu praturtėjimu, nes mokestinis patikrinimas buvo sustabdytas metus laiko ir po šios datos. Mokesčių administratorius nei atsiliepime į skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui, nei atsiliepime į apeliacinį skundą nenurodė jokių konkrečių priežasčių, dėl kurių mokestinis patikrinimas nebuvo ilgą atnaujinamas ir byloje tokios priežastys nenustatytos.
58. MAĮ 119 straipsnio 6 dalis nustatyta, kad mokesčių administratoriaus buveinėje atliekamo mokestinio patikrinimo trukmė nėra ribojama, tačiau mokesčių administratorius privalo jį atlikti per objektyviai įmanomą kuo trumpesnį laikotarpį. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. VA-87 patvirtintų Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių 36 punkte (2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymo Nr. VA-42 punkto redakcija) buvo nustatyta, kad mokestinis patikrinimas gali būti stabdomas tais atvejais, kai jam užbaigti reikia informacijos iš kitų Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių įstaigų ir institucijų, kitų teritorinių valstybinių mokesčių inspekcijų ar centrinio mokesčių administratoriaus, ar kitų asmenų, įskaitant atvejus, kai reikalinga informacija, surinkta baudžiamojoje byloje, ir tokiu laikotarpiu faktiškai mokestinis patikrinimas nėra atliekamas, taip pat šių taisyklių 46 punkte numatytu atveju. <...> Išnykus aplinkybėms, dėl kurių mokestinis patikrinimas buvo sustabdytas (pvz., gavus atsakymus iš atitinkamų Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių įstaigų ir institucijų), mokestinis patikrinimas turi būti nedelsiant atnaujintas ir užbaigtas.
59. Nustačius, kad mokesčių administratorius, remdamasis Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklėmis, buvo pernelyg ilgai sustabdęs mokestinį patikrinimą, spręstina, kad mokesčių administratorius nesilaikė MAĮ 119 straipsnio 6 dalies reikalavimo atlikti mokestinį patikrinimą per objektyviai įmanomą kuo trumpesnį laikotarpį, ir atsižvelgiant į konkrečios bylos kitas aplinkybes, tai gali būti vertinama kaip pagrindas atleisti mokesčio mokėtoją nuo visų ar dalies delspinigių, paskaičiuotų nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos, mokėjimo (MAĮ 97 straipsnio 2 dalis (2007 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1249 dalies redakcija)). Delspinigių, kaip mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdo taikymas pernelyg ilgą laiką dėl to, kad mokesčių administratorius nesilaikė tam tikrų teisės aktų reikalavimų, nors šie delspinigiai ir yra skaičiuojami laikantis įstatyme nustatytų terminų, negali būti laikomas adekvačia ir būtina priemone siekiamam tikslui pasiekti (užtikrinti savalaikį ir tinkamą mokesčių mokėjimą į biudžetą), todėl nagrinėjamu atveju ši priemonė pripažįstama neproporcinga. Remiantis minėtais argumentais, teisingumo ir protingumo principais, teismų praktika panašiose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartį byloje Nr. A575-2144/2011, 2011 m. spalio 10 d. nutartį byloje Nr. A556-2544/2011, 2015 m. birželio 29 d. nutartį byloje Nr. A-2051-556/2015), pareiškėja atleidžiama nuo skundžiamais sprendimais paskaičiuotų delspinigių, paskaičiuotų iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos, mokėjimo, kiek nėra atleista MGK sprendimu. 
60. Dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas neatsakė į visus pareiškėjos skundo argumentus, pažymėtina, jog pareiga nustatyti faktines aplinkybes tenka mokesčių administratoriui, priimančiam sprendimą dėl mokestinės nepriemokos nustatymo, administracinis teismas tik tikrina viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumą, t. y. vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę (ABTĮ 3 str.). Nagrinėjamu atveju vietos mokesčių administratorius nustatė administracinio sprendimo priėmimui būtinas faktines aplinkybes, nustatytas aplinkybes ir ištirtus įrodymus, kuriais remiantis šios aplinkybės nustatytos, mokesčių administratorius išsamiai aprašė ir tinkamai įvertino patikrinimo akte ir sprendime dėl šio patikrinimo akto patvirtinimo. Centrinis mokesčių administratorius ir MGK įvertino ir patikrino mokesčių administratoriaus pareigą surinkti pakankamai įrodymų ir teisingai nustatyti faktines aplinkybes, būtinas administracinio sprendimo priėmimui. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė dėl mokesčių administratoriaus nustatytų faktinių aplinkybių ir taikytų materialinės teisės normų, atsakė į esminius pareiškėjos skundo argumentus, todėl naikinti teismo, mokestinį ginčą nagrinėjusių institucijų, ar vietos mokesčių administratoriaus sprendimų nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos L. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 20 d. sprendimą pakeisti.

Atleisti pareiškėją L. P. nuo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. FR0682-267, Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. liepos 21 d. sprendimo Nr. 68-129, Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. S-253(7-202/2015) pagrindu paskaičiuotų delspinigių mokėjimo – 830,16 Eur (aštuoni šimtai trisdešimt eurų 16 eurocentų) gyventojų pajamų mokesčio delspinigių ir 174 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt keturi eurai) privalomojo sveikatos draudimo įmokų delspinigių.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 20 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                   Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius