LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Piškinaitės, Donato Šerno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės „SERNETA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „SERNETA“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „NORFOS MAŽMENA“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ginčas kilo dėl bankroto bylos atsakovui UAB „NORFOS MAŽMENA“ iškėlimo. Ieškovas UAB „SERNETA“ nurodė, kad atsakovas netinkamai vykdo savo įsipareigojimus, kylančius iš šalių sudarytų negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių: už 2010 m. lapkričio mėn. nesumokėta 292 152,69 Lt, taip pat vyksta teisminiai ginčai dėl 1,1 mln. Lt už 2006-2009 m. laikotarpį priteisimo. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad atsakovas galimai yra nemokus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 8 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė. Teismas nurodė, kad pagal Įmonių bankroto įstatymą įmonės kreditorius yra vienas iš asmenų, turinčių teisę pateikti ieškinį dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Kreditorius – tai asmuo turintis teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ar įsipareigojimus (ĮBĮ 3 str. 1 d.). ĮBĮ 5 straipsnio 4 dalis įpareigoja kreditorių, pateikusį pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, pridėti prie pareiškimo tokio reikalavimo pagrįstumą įrodančius dokumentus, t. y. kreditorius privalo pateikti pakankamus įrodymus, kurie neginčijamai patvirtintų skolos buvimą ir sudarytų pagrindą reikalavimui iškelti bankroto bylą reikšti. Paprastai kreditorinių piniginių reikalavimų dydis laikomas nustatytu įsiteisėjusio teismo sprendimo, teismo įsakymu, taip pat dokumentais, rodančiais skolininko skolos pripažinimą ir panašiai. Atsakovo tylėjimas, neatsakymas į įstatyme numatytą kreditoriaus įspėjimą taip pat laikomas skolininko pareikštu kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo pripažinimu. Nagrinėjamu atveju atsakovas skolą neigia, prievolės mokėti pinigus ieškovui nepripažįsta. Jeigu skolininkas piniginę prievolę ginčija, dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo turi būti sprendžiamas bendra ieškinio teisenos tvarka arba jau iškeltoje bankroto byloje kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūrų būdu, bet ne bankroto bylos iškėlimo stadijoje, nes šioje stadijoje kreditorinio reikalavimo pagrįstumas ir dydis nenustatinėjamas. Teismo nuomone, kadangi bankroto bylos iškėlimo stadijoje kreditorinio reikalavimo pagrįstumo teisminis tyrimas negalimas, nėra pakankamo pagrindo laikyti ieškovą turinčiu procesinio reikalavimo teisę ir procesinį subjektiškumą civilinėje byloje, kurioje sprendžiama dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo (ĮBĮ 3 str.). Ieškovo pareikštas ieškinys nagrinėjamu atveju vertinamas vien kaip būdas netinkamai įgyvendinant procesines teises paveikti atsakovą jau nagrinėjamose civilinėse bylose. Ieškovui neturint procesinio subjektiškumo, ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo negali būti nagrinėjamas teisme, todėl civilinė byla dėl bankroto bylos iškėlimo nutrauktina (CPK 293 str. 1 p.). Nurodytais pagrindais nutraukiant civilinę bylą, atsakovo finansinės padėties tyrimas neturi prasmės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas UAB „SERNETA“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad, priešingai nei sprendė teismas, 292 152,69 Lt dydžio įsiskolinimas susidarė ne 2006-2009 m., o 2010 m. Dėl šio įsiskolinimo atsakovas nepateikė jokių paaiškinimų. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad atsakovas neįvykdė pareigos pateikti visą informaciją apie savo finansinę būklę. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovo įsiskolinimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. 

Atsakovas UAB „NORFOS MAŽMENA“ prašo skundą atmesti. Akcentuoja, kad yra mokus, todėl teismas pagrįstai atsisakė šiuo pagrindu kelti bankroto bylą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje apeliacinėje byloje esminiu laikytinas kreditoriaus teisės reikšti ieškinį skolininkui dėl bankroto bylos iškėlimo klausimas, tai yra, klausimas, ar kreditorius, kurio reikalavimo teisę skolininkas ginčija, gali prašyti iškelti pastarajam bankroto bylą.

Teismų praktikoje nurodoma, kad ieškinių kitose bylose nagrinėjimas nėra kliūtis išspręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą, jeigu tai neatima galimybės teismui patikrinti ĮBĮ nustatytus bankroto bylos iškėlimo pagrindus; tačiau visais atvejais teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą ir įvertindamas įmonės mokumą, turi atsižvelgti į tai, kokią įtaką įmonės nemokumo būsenai turi tokios įmonės pareikšti reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisės kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Penki kontinentai“ ir kt. v. UAB „Kriptonika“, bylos Nr. 3K-7-564/2006). Teisės doktrinoje laikomasi analogiškos pozicijos: aplinkybė, jog skolininkas ginčija kreditoriaus reikalavimą, nekliudo asmens, kuris kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo, laikyti kreditoriumi ir spręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą, jeigu tai neatima galimybės teismui patikrinti ĮBĮ nustatytus bankroto bylos iškėlimo pagrindus; atsisakyti kelti bankroto bylą teismas turėtų tik tais atvejais, kai bankroto bylos iškėlimo klausimas priklausytų būtent nuo kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, skolininkas kreditoriaus reikalavimą ginčytų, o kreditorius negalėtų pateikti pakankamų įrodymų, pagrindžiančių jo reikalavimą, t. y. būtų didesnė tikimybė, kad kreditoriaus reikalavimas nėra pagrįstas (R. Norkus ir kt. Bankroto teisė. Pirmoji knyga. P. 236-241).

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo apeliantą neturint teisės prašyti kelti atsakovui bankroto bylą, todėl skundžiama nutartis yra naikintina, o pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas nuostatas, turėtų iš naujo spręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad apeliantas nesąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, turėtų spręsti baudos jam skyrimo klausimą (CPK 95 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.