Civilinė byla Nr. e2-14-1069/2020

Teisminio proceso Nr. 2-43-3-02054-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1.; 2.4.2.4.1.; 2.4.2.5.

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 26 d.

Šilutė

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Lina Nainienė,

sekretoriaujant Redai Vingienei,

dalyvaujant ieškovui V. B. ir jo atstovui advokatui Sauliui Tamošaičiui,

atsakovei R. S. ir jos atstovei advokatei Nataljai Soroko,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkinio ministerijos Šilutės skyriaus atstovui A. P.,

trečiajam asmeniui R. G.,

trečiajam asmeniui A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovams R. S. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo, trečiaisiais asmenimis dalyvauja A. U., matininkas R. G., A. M. ir E. B.,

n u s t a t ė :

I.                      Ieškovo reikalavimai ir procesinė pozicija 

1.       ieškovas V. B. 2019-12-04 kreipėsi į teismą su ieškiniu (kurį 2019-12-06, 2019-01-17 ir 2019-02-10 patikslinęs) prašo: 1) nustatyti, kad ieškovo žemės sklypas, kurio plotas 1 866 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka teritorijų planavimo dokumentą – (duomenys neskelbtini)  kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Klaipėdos apskrities viršininko 2007-12-17 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad jo ribos LKS valstybinėje koordinačių sistemoje yra: riboženklio Nr. l koordinatės: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); riboženklio Nr. 2 koordinatės: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); riboženklio Nr. 3 koordinatės: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); riboženklio Nr. 4 koordinatės: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); riboženklio Nr. 5 koordinatės: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); riboženklio Nr. 6 koordinatės: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šilutės skyriaus 2019-03-14 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo bei 2019-04-19 išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) 3) pakeisti 1996-10-01 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažįstant ją negaliojančia dalyje dėl 0,13 ha žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimo R. S., trūkstamo 0,1254 ha ploto dalyje; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.   

2.       Ieškovas nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas yra iš esmės dėl besiribojančių žemės sklypų ribų. Ieškovas nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris suformuotas rengiant specialųjį teritorijų planavimo dokumentą - (duomenys neskelbtini)  kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Klaipėdos apskrities viršininko 2007-12-17 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 52 dalis, 15 straipsnio l dalies l punktas). Šis teritorijų specialaus planavimo dokumentas yra teisėtas ir galiojantis, jo sprendiniai visiškai atitinka (duomenys neskelbtini)  kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Tuo tarpu R. S. žemės sklypas (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)), suformuotas 1995-11-03 rankraštiniu lauko brėžiniu, t. y. nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ir formavimo metu nesusiejant sklypo su valstybine koordinačių sistema. R. S. tikslius žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus atliko tik po 24 metų, t. y. jau po to, kai laisvame Valstybinės žemės fonde buvo suformuotas ieškovui priklausantis sklypas ir kai jau buvo tiksliai nustatytos ieškovo sklypo ribos. Žemėtvarkos projektu nustatytomis ribomis žemės sklypą nuosavybės teise ieškovas valdo nuo 2019-03-12 dovanojimo sutarties Nr. 1642 pagrindu., kuris šiuo metu suvaržytas hipoteka. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2018-11-29 administracinės procedūros protokole, nurodyta, kad ieškovo sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribos tiksliai nustatytos kadastriniais matavimais ir atitinka teritorijų planavimo  dokumente ((duomenys neskelbtini)  kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte) pažymėtas sklypo ribas, o R. S. sklypų ribų tiksliai nustatyti iš archyvinių dokumentų neina. Taip pat minėtu protokolu pasiūlyta atsakovei R. S. dėl ribų nustatymo kreiptis į teismą. Be to, R. S. žemės sklypo išraše nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie sklypo adresą, nes Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrius 2019-12-02 sprendimu R. S. sklypo adresą panaikino, sprendimas įsiteisėjo, tik R. S. šio Komisijos sprendimo neteikia Registrų įmonei. Atsižvelgiant į minėtą protokolą ir į tai, kad iš archyvinių dokumentų neina nustatyti tikslių R. S. sklypo ribų, bei atsižvelgiant į tai, kad po ginčijamų, 2019-03-14 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų kadastrinių matavimų atsakovės R. S. sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dengia tiksliai išmatuotą ir teritorijų planavimo dokumentus atitinkantį ieškovo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iškilo būtinybė spręsti ginčą dėl sklypų ribų nustatymo (CK 4.45straipsnis). NŽT Šilutės skyriaus 2019-03-14 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)  nepagrįstai patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal matininko R. G. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Būtent ieškovo žemės sklypas buvo suformuotas iš laisvo valstybinės žemės fondo specialiuoju teritorijų planavimo dokumentu - (duomenys neskelbtini)  kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, kuris yra patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko 2007-12-17 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) . Šiuo teritorijų planavimo dokumentu buvo individualiais požymiais ir ribomis apibrėžtas V. B. žemės sklypas ((duomenys neskelbtini)). Suformavus sklypą, jo paskirtis buvo pakeista ir žemės sklypas dalyvavo eilėje civilinių sandorių, kurių nepanaikinus V. B. žemės sklypo ribos ir plotas negali būti keičiami administraciniais aktais. NŽT 2018-11-29 administracinės procedūros protokole nurodyta, kad R. S. sklypų ribų tiksliai nustatyti iš archyvinių dokumentų neina, jos neatitinka teritorijų planavimo dokumento. Iš atsakovės R. S. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 1996-10-01 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šis sandoris buvo sudarytas pagal 1994-10-17  Valdybos potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini) . Klaipėdos regioniniam valstybės archyvas 2019-11-05 pateikė 1994-10-17 Valdybos potvarki Nr. (duomenys neskelbtini)  su jo priedais. Iš R. S. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 1996-10-01 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ji įsigijo ginčo žemės sklypą pagal preliminarius matavimus, nesusietus su valstybine koordinačių sistema ir pasirašydama šią sutartį R. S. sutiko šią sutartį patikslinti, jeigu atliekant tiksliuosius žemės sklypo kadastrinius matavimus paaiškėtų, kad žemės sklypo plotas yra mažesnis. Taigi ši sąlyga įpareigojo R. S. kuo skubiau pasirūpinti kadastriniais matavimais, tačiau ji veikė savo rizika, t. y. matavimus atliko tik po 24 metų, t. y. jau po to, kai laisvame Valstybinės žemės fonde buvo suformuotas ieškovui priklausantis sklypas ir kai jau buvo tiksliai nustatytos ieškovo sklypo ribos. Be to, 1996-10-01 valstybinės žemės perleidimo R. S. sandoris sudarytas tokiu pagrindu, kuriuo nebuvo leista įsigyti žemės, o pagal (duomenys neskelbtini)  valdybos 1994-12-05 potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini)  joks rašytinis sandoris nesudarytas ir nebuvo įregistruotas įstatymų nustatytu laiku ir tvarka, todėl šis sandoris yra negaliojantis. R. S. 1994-10-17 valdybos potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini)  asmeninio ūkio žemė, dėl kurios sudarytas 1996-10-01 pirkimo-pardavimo sandoris, nebuvo suteikta, nebuvo leista jos įsigyti iš valstybės, R. S. šios žemės teisėtai nenaudojo ir nenaudoja iki šiol. Todėl darytina išvada, kad R. S. žemės sklypas pagal 1994-10-17 Valdybos potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini)  negalėjo būti parduotas (Žemės įstatymo 38 straipsnio 2 punktas, Vyriausybės 1994-03-16 nutarimo Nr. 183 „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo“ 2.2.2 punktas, Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 9 punktas, CK 1.80 straipsnis, 6.192 straipsnis 4 dalis). 

3.       Ieškovas atsiliepimu į atsakovės R. S. pateiktus papildomus paaiškinus dėl administracinių aktų ir sandorių pripažinimo niekiniais ex officio, prašo taikyti naikinamąjį ir ieškinio senaties terminus ir prašymus dėl administracinių aktų ir sandorių pripažinimo niekiniais atmesti. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas 10 metų terminas yra naikinamasis, t. y. šis terminas negali būti atnaujinamas, o aplinkybės dėl termino eigos pradžios momento, praleisto termino atnaujinimo ir pan. net nėra reikšmingos. Be to, administracinių aktų pagrindu teisiniai santykiai yra gerokai pažengę – sudaryta eilė civilinių sandorių. (duomenys neskelbtini)  kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą tvirtinantis aktas pats savaime yra imperatyvaus pobūdžio dokumentas, kuris turi privalomąjį pobūdį be išimties visiems toje teritorijoje esantiems žemės valdymo subjektams.

4.       Ieškovo atstovas baigiamojoje kalboje palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti (2021-07-26 teismo posėdžio metu baigiamosios kalbos garso įrašo laikas [nuo 2:03:32 iki 2:43:14]).

II.                      Atsakovų procesinė pozicija

5.       Atsakovė R. S. (toliau ir – atsakovė Nr. 1) atsiliepime prašo atmesti ieškinį, kaip nepagrįstą arba taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškinį šiuo pagrindu, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė Nr. 1 nurodė, kad ginčo šalių sklypai visiškai persidengia – ieškovo žemės sklypas padengia visą atsakovės žemės sklypo plotą, išskyrus kelis arus, o ieškovas, prašydamas patvirtinti jo žemės sklypo ribas, kurios valstybės institucijos pripažintos netinkamomis, siekia įtvirtinti jo žemės sklypą esamoje vietoje, iš jos pašalinat atsakovės Nr. 1 žemės sklypą. Atsakovės Nr. 1 žemės sklypo ribos yra aiškios iš esamų dokumentų. Atsakovei R. S. nuosavybės teise priklauso 0,1295 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini)., o ieškovui nuosavybės teise priklauso 0,1866 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), Ieškovo ir atsakovės žemės sklypai persidengia, tai vizualiai matoma VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio ištraukoje ir ieškovo pateiktoje schemoje. Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)  atsakovei Nr. 1 teisės aktų nustatyta buvo suteiktas kaip asmeninio ūkio žemė, jis buvo paženklintas vietovėje 1994-09-11 ir sudarytas Asmeninio ūkio žemės paženklinimo aktas, o jo ribos pažymėtos 1995-11-03 (duomenys neskelbtini)  kaimo R. S. asmeninio ūkio žemės brėžinyje Nr. 74 (M 1:2000) (toliau - ir planas Nr. 74), kuriame įrašyta, jog šis planas galioja iki sklypo geodezinių matavimų, ir įsigytas nuosavybėn iš valstybės 1996-10-01 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) . Minėtoje sutartyje nurodyta, kad jos priedas yra sklypo planas su gretimybėmis M 1:2000, t. y. minėtas planas Nr. 74. Plane Nr. 74 ginčo Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)  - tai 0,13 ha žemės sklypas Nr. 742. Duomenys apie Žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini)  ir apie atsakovės R. S. nuosavybės teisę į jį nuo 1996-10-16 yra įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre (tai patvirtina tiek Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), VĮ Registrų centro 2019-12-20 raštas Nr. S-86867 (4.21 E) „Dėl dokumentų kopijų pateikimo“ su pateiktais priedais, tiek pirminis 1996-10-16 Piliečio, įmonės, įstaigos ar organizacijos žemės sklypo įregistravimo Valstybinio žemės kadastro duomenų registre pažymėjimas, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)  ) NŽT pripažino, jog būtent ieškovo žemės sklypas yra suprojektuotas ir paženklintas netinkamai. Ieškovo žemės, kaip perduotinas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis žemės sklypas A. M., buvo suprojektuotas praėjus net 11 metų nuo sutarties, pagal kurią atsakovė Nr. 1 iš valstybės įsigijo savo žemės sklypą. Rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus, šių projektų grafinėje dalyje (planuose) turėjo būti pažymėtos valstybės išperkamos žemės ribos ir plotas, t. y. ir 2007 m. Projekto grafinėje dalyje (plane) turėjo būti pažymėtos privačion nuosavybėn įsigyto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)  ribos bei plotas. Tačiau iš 2007 m. projekto grafinės dalies sprendinių matyti, kad 2007 m. Projekto plane Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)  ribos ir plotas nėra pažymėti, kontūru yra pažymėta tik bendra namų valdų teritorija be atskirų namų valdos žemės sklypų ribų ir plotų, o asmeninio ūkio žemės teritorija pažymėta kaip vientisa teritorija, joje nenurodant jau privačių žemės sklypų ribų, o žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)  vietoje pažymėtas projektuojamas žemės sklypas Nr. 615-2, t. y. Žemės sklypas Nr. 309 (dabar priklausantis ieškovui). Taigi praėjus 11 metų, 2007 metais projektuojant žemės sklypą Nr. 309, nebuvo atsižvelgta į jau suformuoto ir nuo 1996 m. atsakovės R. S. privataus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)  ribas, dėl ko žemės sklypas Nr. 309 visa apimtimi padengė žemės sklypą Nr. 32. Nei Kadastro įstatymas, nei nuostatai neįpareigoja privataus žemės sklypo savininko atlikti jam priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus per tam tikrą terminą. Be to, ieškovui apie jo skundžiamo NŽT sprendimo ir išvados, turinį tapo žinoma iš NŽT Šilutės skyriaus 2019-05-03 rašto, todėl ieškovas praleido ABTĮ nustatytus terminus, kreiptis į teismą dėl jų nuginčijimo. Ieškovas (kaip ir jo tėvas), būdamas rūpestingas, galėjo ir turėjo sužinoti apie atsakovės sudarytą valstybinės žemės pirkimo sutartį. Teismui pateikti dokumentai, patvirtinantys atsakovės R. S. teisę į žemės sklypą ir nėra imperatyvių teisės normų pažeidimų, jos sutartis, sudaryta daugiau kaip prieš 20 metų, visa ar dalyje negali būti pripažinta negaliojančia pagal ieškovo reikalavimą, kaip ir NŽT administraciniai aktai, susiję su šio žemės sklypo kadastriniais matavimais, negali būti panaikinti, nes būtent atsakovės žemės sklypas yra suprojektuotas anksčiau, nei ieškovui dabar priklausantis žemės sklypas. R. S. civiliniai santykiai ir teisėti lūkesčiai susiformavo dar iki to, kai atsirado pats ieškovo žemės sklypas, kaip nekilnojamojo turto objektas. Todėl būtent R. S. nuosavybės teisė šiuo atveju turi būti apginta, netenkinus ieškovo ieškinio.

6.       Teisme buvo gauti ir priimti atsakovės R. S. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose atsakovė Nr. 1, be kita ko, prašo teismo ex offcio (liet. „savo iniciatyva“) pripažinti niekiniais tokius sandorius: 1) Klaipėdos apskrities viršininko 2007-12-17 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini)  „Dėl (duomenys neskelbtini)  kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekto patvirtinimo (duomenys neskelbtini)“ 1 ir 1.1 punktus; 2) asmenų, kuriems suprojektuoti sklypai, (duomenys neskelbtini)  kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekte, sąrašo (priedo), patvirtinto Klaipėdos apskrities viršininko 2007-12-17 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)  „Dėl (duomenys neskelbtini)  kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekto patvirtinimo (duomenys neskelbtini)  “, 7 punkto 2 eilutę; 3) Klaipėdos apskrities viršininko 2008-02-27 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai kaimo vietovėje piliečiui (-tei) A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)); 4) Klaipėdos viršininko 2008-02-27 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini)  „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) (duomenys neskelbtini)  “ ir juo patvirtinto priedo „Piliečių, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės į turėtą žemę (mišką), žemės sklypų paradavimo ir nuomos (duomenys neskelbtini), sąrašas“ 10 punktą; 5) 2008-10-16 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2SD-6274, sudarytą tarp A. M. ir A. B.; 6) 2008-10-16 priėmimo-perdavimo aktą Nr. 2SD-6275, sudarytą taip A. M. ir A. B.; 7) 2017-03-13 nuosavybės teisės liudijimą Nr. 1784 ir 2017-04-06 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 2569 (proporcingai); 8) NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2018-06-20 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“; 9) 2019-03-13 dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. 1642), sudarytą tarp E. B. ir V. B.; 10) 2019-03-20 sutartinės hipotekos sutartį, sudarytą taip V. B. ir A. U..

7.       Atsakovės atstovė baigiamojoje kalboje prašė ieškinį atmesti (2021-07-26 vykusio teismo posėdžio metu baigiamosios kalbos garso įrašo laikas [nuo 2:44:05 iki 3:43:03]).  

8.       Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir – NŽT / atsakovė Nr. 2) atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašo taikyti byloje senatį ir ieškinį atmesti, bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė Nr. 2 nurodė, kad ieškovas nepagrįstai prašo patvirtinti savo sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas ir plotą pagal 2018 m. atliktus kadastrinius matavimus. Šie matavimai yra netekę galios( kaip nurodyta VĮ Registru centro išraše, kuris padarytas remiantis NŽT 2019-04-19 išvada Nr. 17IŽ-11-(14.17.111.)). Minėta išvada buvo priimta vadovaujantis centinės institucijos NŽT 2018-12-14 raštu Nr. 1SS-2518-(10.5.), kuriame aiškiai buvo padaryta išvada, kad atsakovės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos vietovėje paženklintos 1994-09-11, o žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) tik 2007-12-18, todėl žemės sklypų kadastriniai matavimai turi būti atliekami pagal žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) sprendinius. Atliekant ginčo kadastrinius matavimus, juose aktyviai dalyvavo buvusi savininkė – E. B. (buvusi žemės sklypo savininkė) ir 2019-02-26 teikė pastabas dėl kadastrinių matavimų. Į šias pastabas buvo atsakyta 2019-03-04 raštu Nr. 17SD-1178-(14.17.104.). Analogiškos pastabos buvo pateiktos ir matininkui R. G., kuris 2019-03-04 sprendimu Nr. 34 „Dėl E. B. raštu pateiktų pastabų atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus“ nusprendė netikslinti atliktų kadastrinių matavimų. Šie sprendimai nebuvo apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Dovanotojas privalėjo informuoti apdovanotąjį apie susidariusią situaciją dėl dovanojamo žemės sklypo, atliekamus kadastrinius matavimus, ir dėl matavimų priimtų sprendimų (CK 6.473 straipsnio 3 dalis). Šilutės skyrius 2019-05-03 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo ribų tikslinimo“ informavo ieškovą apie susidariusią situaciją dėl žemės sklypų ir nurodė, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planas tikslintinas. Būtent ieškovas privalo patikslinti savo sklypo ribas, be to, ieškovas praleido įstatymo nustatytą terminą administraciniam aktui ginčyti, todėl byla šioje dalyje yra nutrauktina. Ieškovas nepagrįstai ginčija 1996-10-01 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi sandoris sudarytas teisėtai ir keisti jo nėra jokio pagrindo. Atsakovė R. S., turėjo teisę įgyti asmeninio ūkio žemę, o sudarytas sandoris neprieštarauja teisės aktų reikalavimams, NŽT Šilutės skyriaus sprendimas patvirtinti atliktus žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi kadastrinių matavimų procedūra nebuvo pažeista.   

9.       Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdžio su ieškovo reikalavimais nesutiko ir prašė taikyti senatį ir ieškinį atmesti. Nnurodė, kad ieškovas prašo patvirtinti savo sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas ir plotą pagal atliktus 2018 metų kadastrinius matavimus. Tačiau, šie matavimai yra netekę galios ir apie tai yra VĮ ,,Registrų centro” išraše aiškiai pasisakyta, kad žemės sklypo planas turi būti tikslinamas. Toks įrašas viešame registre padarytas remiantis Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šilutės skyriaus 2019-04-19 išvadą Nr. 17IŽ-11-(14.17.111.). Nacionalinės žemės tarnybos priimti sprendimai nebuvo apskųsti nei buvusio savininko nei ieškovo. Priešingai atsakovės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai buvo tęsiami vadovaujantis centrinės institucijos padarytomis išvadomis, bei šiuose matavimuose aktyviai dalyvavo E. B., kuri teikė pastabas dėl matavimų nepagrįstumo. Dėl šių pastabų buvo priimti sprendimai tiek Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyriaus 2019-03-04 raštu Nr. (duomenys neskelbtini)  .) tiek matininko R. G. 2019-03-04 sprendimu Nr. 34, bet šių sprendimų nei savininkė nei ieškovas neginčijo įstatymo nustatyta tvarka. Apie atliekamus kadastrinius matavimus matininkas neturėjo jokios galimybės kviesti ieškovo, kadangi duomenis viešame registre apie tai, kad ieškovas tapo gretimo sklypo savininku, buvo paskelbti 2019-03-14. Tai yra tada, kai matavimai ne tik buvojau atlikti, bet ir buvo patvirtinti administraciniu aktu. Atliekant kadastrinius matavimus, jose aktyviai dalyvavo buvusi savininkė E. B.. Buvusi žemės sklypo savininkė 2019-02-26 Šilutės skyriui buvo pateikusi pastabas dėl kadastrinių matavimų. Į šias pastabas buvo atsakyta 2019-03-04 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) . Analogiškos pastabos buvo pateiktos ir matininkui R. G., kuris 2019-03-04 sprendimu Nr. 34 „Dėl E. B. raštu pateiktų pastabų atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)  kadastrinius matavimus“ nusprendė netikslinti atliktų kadastrinių matavimų. Šie sprendimai nebuvo apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Šilutės skyriaus išvada yra pagrįsta, kadangi būtent atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti tinkamai ir teisingai, o ieškovo žemės sklypo kadastriniai matavimai turi būti tikslinami. Ieškovas nepagrįstai ginčija valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sandorį, kadangi sandoris sudarytas teisėtai ir keisti jo nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad ieškovas neturi jokio pagrindo ginčyti atsakovės sandorio dėl žemės sklypo įsigijimo, kadangi sudarant sandorį 1996 metais ieškovo teisės nebuvo pažeistos ir negalėjo būti pažeistos, o leidimą pirkti asmeninio ūkio žemės sklypą suteikė pats ieškovo tėvas A. B. būdamas Šilutės rajono valdytoju. 

10.       Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos atstovas baigiamojoje kalboje su ieškovo reikalavimais nesutiko ir prašė jų netenkinti (2021-07-26 vykusio teismo posėdžio metu baigiamosios kalbos garso įrašo laikas [nuo 3:43:28 iki 4:09:25]). 

III.                      Trečiųjų asmenų procesinė pozicija

11.       Trečiasis asmuo matininkas R. G. atsiliepime nurodė, kad žemės sklypo Nr. 32 kadastriniai matavimai buvo atlikti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir „Kadastro nuostatai“). 2018 m. prasidėjo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastrinių matavimų procedūra. Vadovaudamasis Kadastro nuostatų 32.1.1.2. punktu paštu išsiuntė kvietimus į žemės sklypo Nr. 32 matavimus gretimo žemės sklypo, (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkui, suinteresuotam asmeniui žemės sklypo (kadastro Nr(duomenys neskelbtini)) savininkei – E. B.. Laiškai paštu buvo siųsti pagal žemės sklypų savininkų deklaruotas gyvenamąsias vietas. Valstybinės žemės patikėtiniui NŽT Šilutės skyriui buvo įteikta asmeniškai. Į žemės sklypo Nr. 32 matavimus E. B. ir NŽT Šilutės skyriaus atstovas neatvyko, iki žemės sklypo Nr. 32 matavimo dienos negavo jokio pranešimo, telefono skambučio iš E. B. ir NŽT Šilutės skyriaus, kad jie nedalyvaus žemės sklypo Nr. 32 matavimuose. Vadovaudamasis Kadastro nuostatų 32.1.1.3. punktu atliko žemės sklypo Nr. 32 kadastrinius matavimus (paženklino sklypą riboženkliais). Ženklinant žemės sklypą Nr. 32 buvo vadovautasi gauta išvada iš NŽT, kurioje nurodoma kadastriniai matavimai turi būti atliekami pagal plano Nr. 74 sprendinius. E. B. siųstas laiškas (kvietimas į matavimus), grįžo neįteiktas pažymint, kad „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laiką“. Taip pat E. B. buvo išsiųstas pranešimas su žemės sklypo Nr. 32 plano kopija, žemės sklypo paženklinimo-parodymo kopija, kuriame nurodoma, kad pastabas gali pateikti raštu per 30 dienų nuo laiško gavimo dienos. Pranešimą E. B. gavo (tai patvirtina AB „Lietuvos paštas“ pateikta pažymą (kopija)). E. B. pateikė pastabas ir nurodė, kad kategoriškai nesutinka su žemės sklypo Nr. 32 atliktais matavimais ir prašo ženklinti žemės sklypą iš naujo, kad nebūtu pažeistos jos žemės sklypo ribos. Taip pat siųstame laiške nurodė kitą korespondencijos gavimo adresą, negu yra deklaruota gyvenamoji vieta. Gavęs E. B. pastabas, pagal turimą ir gautą medžiagą iš NŽT parengė sprendimą dėl Žemės sklypo Nr. 32 netikslinimo ir nurodė argumentus (kadangi buvo gauta išvada (2018-12-14 Nr. 1SS-2518-(10.5.)) iš NŽT centro, kurioje rašoma: „Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos vietovėje paženklintos 1994-09-11, o žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) tik 2007-12-18, darytina išvada, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ženklinimo metu nebuvo atsižvelgta į ankščiau paženklinto žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) ribą. Taigi žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai turi būti atliekami pagal plano Nr. 74 sprendinius. Taip pat 2019-01-16 iš NŽT Šilutės skyriaus buvo gautas raštas (2019-01-16 Nr. 17SD-351-(14.17.137 E.)) dėl išvados patikslinimo, kurioje rašoma – ištrauka: „Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad žemės sklypo, kurio projektinis Nr. 74-2 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribos vietovėje paženklintos 1994-09-11, o žemės sklypo, kurio projektinis Nr. 615-2 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos vietovėje paženklintos 2007-12-18, darytina išvada, kad žemės sklypo, kurio projektinis Nr. 615-2 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ženklinimo metu nebuvo atsižvelgta į ankščiau paženklinto žemės sklypo, kurio projektinis Nr. 742 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribą bei Abriso Nr. 74 sprendinius.). Matininkas R. G., susipažinęs su skyriaus pateikta išvada, turėjo tęsti minėtų žemės sklypų kurių projektinis Nr. 74 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir projektinis Nr. 742, (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylų rengimo darbus atstatant Patikslinime pažymėtas minėtų žemės sklypų ribas vadovaujantis Abriso Nr. 74 sprendiniais ir teikti dokumentus elektroninėmis ryšio priemonėmis Nekilnojamojo turto registro posistemėje „GeoMatininkas“ tikrinimui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.5 punktu, dėl pateiktų pastabų kadastriniai matavimai yra nestabdomi. Taip pat informavo, kad šis sprendimas gali būti skundžiamas Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau E. B. šia teise nepasinaudojo (sprendimas dėl žemės sklypo Nr. 32 netikslinimo buvo išsiųstas pagal nurodytą korespondencijos gavimo adresą ir pagal E. B. deklaruotą gyvenamąją vietą, abu laiškus gavo, atsiėmė asmeniškai). Todėl žemės sklypo Nr. 32 byla buvo pateikta derinti ir suderinta su NŽT Šilutės skyriumi.

12.       Teismo posėdžio metu apklaustas R. G. nurodė, kad savininkė R. S. įgaliojo savo buvusį vyrą J. atlikti žemės sklypų matavimą, 2018-09-22 buvo inicijuotas žemės sklypų ženklinimas, ir nuvykus į vietą išsiaiškinta, kad sklypai Nr. 32 ir Nr. 309 vissiškai persijungia. Tuomet kreiptąsi į Šilutės NŽT skyrių, dėl išvados pateikimo, kol negavo išaiškinimo darbai buvo sustabdyti. Tuomet Šilutės NŽT išvada buvo perduota NŽT Vilniaus skyriui, matavimai buvo daryti praėjus dvejoms savaitėms, remiantis NŽT Vilniaus ir Šilutės skyriaus išvadomis. Pirmu matavimu matuojamas sklypas Nr. 32 namų valda, kai įsiteisėjo matavimai buvo pradėtas matuoti ir kitas, 16 arų sklypas. Prieš matavimus kvietimai į ženklinimą buvo išsiųsti pagal deklaruotą gyvenamą vietą, šito kvietimo B. neatsiėmė. Riboženklių neieškojo, tačiau privalėjo kviesti savininkus, kadangi sklypai persidengia.

13.       Trečiasis asmuo R. G. baigiamosios kalbos palaikė savo procesinę poziciją (2021-07-26 vykusio teismo posėdžio metu garso įrašo laikas [nuo 4:09:55 iki 4:10:22]). 

14.       Trečiasis asmuo A. U. atsiliepime su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad dėl ieškovo valdomo žemės sklypo, kurio plotas 1866 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudarytas 2019-03-20 sutartinės hipotekos sandoris. Šiuo sandoriu hipotekos kreditoriui A. U. buvo įkeistas teritorijų planavimo dokumentą atitinkantis ir tiksliais kadastriniais matavimais išmatuotas konkretaus ploto ir ribų žemės sklypas. Paaiškėjęs atsakovės sklypo ploto trūkumas niekaip nekeičia ir negali pakeisti ieškovo sklypo kadastro duomenų (padėties, formos, ploto ir ribų), nes priešingu atveju, nepalikus ieškovo sklypo esamos padėties, formos, ploto ir ribų, reikštų neteisėtą hipotekos sandorio objekto bei hipotekos sandorio turinio keitimą. Ieškovo žemės sklypas suformuotas 2007-12-17, t. y. patvirtinus (duomenys neskelbtini)  kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Iš VĮ Registrų centras NTR duomenų matyti, kad po to į šį sklypą buvo atkurtos nuosavybės teisės bei šis žemės sklypas dalyvavo eilėje civilinių sandorių 2008-02-27 Apskrities viršininko sprendimu Nr. 33-11199 į (duomenys neskelbtini)  kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu 2007 m. suformuotą 1866 kv.m. ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atkurta nuosavybės teisė A. M., vėliau – 2008-10-16 sudaryta 1866 kv.m. ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2SD-6274, kuria žemės sklypas perleistas bendrosios jungtinės nuosavybės teise E. B. ir A. B., o pastarajam mirus E. B. išduotas nuosavybės teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini); vėliaus dovanojimo sandoriu Nr. 1642 E. B. perleido 1866 kv.m. ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovui ir, galiausiai, 2019-03-20 sudarytas sutartinės hipotekos sandoris, kuriuo 1866 kv.m. ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkeistas A. U.. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo sklypas dalyvavo visuose sandoriuose tokios būklės (padėtis, plotas, ribos ir kt.) kokios tebėra šiai dienai, tai siekiant pakeisti (netvirtinti) šio sklypo plotą, ribas, formą ir kt., turėtų būti teisės aktų nustatyta tvarka nuginčyti. Todėl šioje situacijoje turėtų būti taikomi kiti atsakovės teisės į trūkstamą žemės sklypo plotą realizavimo būdai, o ne taip, kaip NŽT padarė skundžiamais administraciniais aktais. Byloje pateiktoje R. S. žemės sklypo 1996-10-01 pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad atsakovė sklypą įsipareigojo naudoti žemės ūkio paskirčiai ir kad atsakovei sklypas buvo perleistas tik pagal preliminarius matavimus. Akcentuotina, kad abu atsakovai R. S. žemės sklypo 1996-10-01 pirkimo-pardavimo sutartyje parašais patvirtino, kad tiksliųjų matavimų metu paaiškėjus R. S. parduodamo žemės sklypo ploto trūkumui R. S. sutinka pakeisti pirkimo-pardavimo sutartį trūkstamo ploto apimtyje. Ši atsakovų sulygta sutarties sąlyga atsakovams turi įstatymo galią. Todėl po tiksliųjų matavimų paaiškėjus, kad atsakovės R. S. sklypo ploto neužtenka (kaip nurodoma ieškinyje ir pateiktoje schemoje), abu atsakovai net ne ginčo tvarka atitinkamai privalo pakeisti pirkimo-pardavimo sutartį ir ieškoti būtų, kaip atsakovei R. S. kompensuoti trūkstamą plotą.

15.       Trečiasis asmuo E. B. atsiliepime prašo tenkinti ieškovo ieškinį, o atsakovės reikalavimams taikyti ieškinio senaties terminus ir juos atmesti. Nurodo, kad ieškovo žemės sklypas yra suformuotas rengiant teritorijų planavimo dokumentą ((duomenys neskelbtini)  kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Klaipėdos apskrities viršininko 2007-12-17 įsakymu Nr. 4-7433, šis teritorijų planavimo dokumentas yra teisėtas ir galiojantis. Tuo tarpu atsakovės žemės sklypas suformuotas nerengiant teritorijų planavimo dokumento ir neatitinka (duomenys neskelbtini)  kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinių, o kadastriniais matavimai yra „užkeltas“ ant ieškovo valdomo žemės sklypo. Ieškovas pagrįstai prašo nustatyti jo žemės sklypo ribas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentu. Atsakovės sklypo riboženklių natūroje nebuvo, o planas buvo lygiavertis abrisui (lauko brėžiniui be koordinačių ir tikslios sklypo vietos bei ploto), taigi kadastriniai matavimai turėjo būti atliekami vadovaujantis Teritorijų planavimo dokumentais ir atsižvelgiant į tiksliais prietaisais jau anksčiau išmatuotus kitus gretimybėse esančius žemės sklypus, t. y. į ieškovo žemės sklypą. Byloje pateiktas Lietuvos pašto išrašas patvirtina faktą, kad apie matavimų atlikimo laiką E. B. nebuvo informuota ir dėl tos priežasties nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti matavimų procedūroje. Todėl akivaizdu, kad 2019-01-02 matavimus matininkas atliko iš esmės pažeisdamas reglamentuojamą tvarką. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad matininkas negavęs duomenų apie pranešimo savininkei įteikimą, ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo paskelbė pranešimą vietiniame laikraštyje ir seniūnijos skelbimų lentoje. Taigi, matininkas 2019-01-02 neteisėtai įvykdė matavimų procedūrą. Atsakovė gyvena užsienyje, sklypu nesirūpino, nevaldė daugiau, kaip dešimt metų, o kadastriniais matavimais nesirūpino daugiau nei 20 metų, todėl atsakovė privalo prisiimti tokio savo neūkiško ir nerūpestingo elgesio pasekmes. Atsakovės siekis užvaldyti ieškovo žemės sklypą ant viršaus neteisėtai „užmatuojant“ savąjį yra aiškiai neteisėtas. Atsakovės sklypas yra sodų gretimybėje už griovio, o ieškovo žemės sklypo dešinėje pusėje už kelio ((duomenys neskelbtini)) - ne ieškovo žemės sklypo vietoje. Atsakovės prašymas pripažinti administracinius aktus ir sandorius niekiniais yra nepagrįstas, nes nuo administracinių aktų priėmimo praėjo daugiau nei 10 metų, t. y. suėjo naikinamasis terminas, užtikrinantis teisinių santykių stabilumą. Atsakovė matydama, kad jos žemės sklypas neatitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, turėjo pasidomėti, kodėl taip yra, tačiau daugiau nei 20 metų nesirūpino savo sklypo kadastriniais matavimais, kaip ir nesidomėjo konkrečia savo žemės sklypo vieta teritorijoje. Toks atsakovės neveikimas nesudaro pagrindo sandorius ar administracinius aktus laikyti niekiniais. 

16.       Trečiasis asmuo A. M. atsiliepimo į ieškovo ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu apklaustas trečiasis asmuo A. M., nurodė, kad jam buvo atkurta nuosavybės teisė, vėliau šį žemės sklypą pardavė A. B.. Atkūrimas vyko pagal jo išduotą įgaliojimą, tačiau A. M. negali nurodyti, kokio dydžio buvo žemės sklypas, kadangi ten nuvykęs niekada nebuvo. Atgavęs žemės sklypą vasario mėnesį, šį sklypą pardavė spalio mėnesį. Fiziškai nematė, ką atgavo, pardavė už sulygtą kainą A. B., su juo buvo vissiškai atsiskaityta. Siekiant atkurti žemę įgaliojo A. B., kadangi su juo dirbo kartu vienoje įstaigoje. A. M. savo noru ieškojo, kam išduoti įgaliojimą parduoti žemę, todėl A. B. susirado pats ir davė pasiūlymą. Kai vyko ženklinimo darbai į tą vietą nebuvo nuvykęs. Sklypo vietos nesirinko, kitos vietos kur atsikelti žemės nebuvo.

Teismas

konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

17.       Byloje nustatyta, kad ieškovas V. B. nuosavybės teise valdo 0,1866 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste ir – ieškovo žemės sklypas / žemės sklypas Nr. 309). 

18.       Ieškovo žemės sklypas buvo suformuotas rengiant teritorijų planavimo dokumentą – (duomenys neskelbtini)  kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Klaipėdos apskrities viršininko 2007-12-17 įsakymu Nr.(duomenys neskelbtini), Klaipėdos apskrities viršininko 2008-02-27 sprendimu Nr. 33-11199 ir Klaipėdos apskrities viršininko 2008-02-27 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo priedu – Piliečių, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės į turėtą žemę, sąrašu (10 punktu), į (duomenys neskelbtini)  kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu 2007 m. suformuotą 1866 kv. m. ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atkurta nuosavybės teisė – A. M. (žr. ir A. M. žemės sklypų atkarumo bylą, pateiktą su NŽT atsiliepimu Nr. DOK-23856). 2008-10-16 buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis (Nr. 2SD-6274), kuria A. M. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleido bendrosios jungtinės nuosavybės teise E. B. ir A. B.. Pastarajam mirus, E. B. 2017-03-13 buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas Nr. 1784 ir 2017-04-06 išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas Nr. 12569, patvirtinantys jos nuosavybės teisę į žemės sklypą. 2019-03-13 dovanojimo sutartimi, E. B. žemės sklypą, perleido ieškovui V. B., kuris 2019-03-20, sutartinės hipotekos sandoriu, jį įkeitė hipotekos kreditoriui – A. U..

19.       Nustatyta ir tai, kad atsakovė R. S. nuosavybės teise valdo kitą žemės sklypą – 0,1295 ha, esantį (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste ir – atsakovės Nr. 1 žemės sklypas / žemės sklypas Nr. 32).  

20.       Atsakovės Nr. 1 žemės sklypas įgytas 1996-10-01 valstybinės žemės pirkimo sutarties (Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu. Bylos svarstymui pateiktas atsakovės R. S. 1994-10-05 prašymas, adresuotas (duomenys neskelbtini)  apylinkės aptarnavimo reformos tarybai, kuriuo prašoma leisti įsigyti 3 ha žemės, mokant investiciniais čekiais; 1994-10-17 potvarkis Nr. 384-v, kuriuo atsakovei R. S. leista pirkti asmeninio ūkio žemę; Šilutės rajono valdybos 1994-12-05 potvarkis Nr. 459-v „Dėl leidimo pirkti asmeninio ūkio žemę“, patvirtina, kad atsakovė R. S. įtraukta į asmenų sąrašą, kuriems leisti pirkti asmeninio ūkio žemę (248 pozicija). Asmeninio ūkio žemės paženklinimo akte bei 1995-11-03 parengtame (duomenys neskelbtini) R. S. asmeninio ūkio žemės brėžinyje Nr. 74 (kuriame geografiškai pažymėta šiaurės kryptis „Š“), matyti, kad atsakovei R. S. buvo numatyti (nubraižyti) trys žemės sklypai, kurie atitinkamai išdėstyti nuo pietų pusėje esančio (duomenys neskelbtini) kelio – 0,16 ha, 0,20 ha ir paskutinysis – 0,13 ha (šioje byloje dar vadinamas žemės sklypas Nr. 32) (plane Nr. 74 padaryta pastaba, kad planas galioja iki sklypo geodezinių matavimų). Tokiu būdu atsakovė 1996-10-01 sudarė sutartį Nr. P88/86-1283, kuria nupirko 0,20 ha namų valdos žemės sklypą bei 1996-10-01 valstybinės žemės pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria, atsakovė nupirko tris žemės sklypus (žemės ūkio paskirčiai). Taigi, atsakovė R. S. žemės sklypą Nr. 32 nuosavybės teise valdo nuo 1996-10-16. Nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto duomenų bazėje įregistravimo pagrindas – 1994-10-17 valdybos potvarkis Nr. 384-v (kuriame nurodyta, kad nuosavybės teisę patvirtinantis įrašas galioja nuo 1996-10-16) (žr. ir R. S. žemės tvarkymo bylą, pateiktą su NŽT atsiliepimu Nr. DOK-23856).

21.       Tarp bylos šalių ginčas kilo kadastrinių matavimų atlikimo metu, kuomet po ilgų disponavimo žemės sklypais metų buvo nustatyta tai, kad atsakovės žemės sklypas Nr. 32 (esantis 0,1295 ha) visu savo plotu persidengia su ieškovo žemės sklypu Nr. 309 (esančiu 0,1866 ha).

22.       Ieškovo įsitikinimu, atsakovės žemės sklypas Nr. 32 kadastrinių matavimo atlikimo metu buvo nepagrįstai „užkeltas“ ant jo sklypo Nr. 309 viršaus, todėl kilus ginčui tarp žemės sklypų savininkų, yra pagrindas nustatyti, kad ieškovo žemės sklypas atitinka teritorijų planavimo dokumentą – (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Klaipėdos apskrities viršininko 2007-12-17 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (su atitinkamomis ribomis koordinačių sistemoje), panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šilutės skyriaus 2019-03-14 sprendimą Nr. 17SK-329-(14.17.110.) bei 2019-04-19 išvadą Nr. 17IŽ-11 -(14.17.111.), o taip pat pakeisti 1996-10-01 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį (Nr. (duomenys neskelbtini)), pripažįstant ją negaliojančia dalyje dėl 0,13 arų žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimo R. S., trūkstamo 0,1254 ha ploto dalyje.

23.       Ieškovas savo reikalavimus iš esmės grindė tokiais esminiais argumentais: atsakovės atlikti kadastriniai matavimai, neinformavus tuometinės žemės sklypo savininkės (E. B.), kaip to reikalauja Kadastro nuostatų 32.1.1.2. punktas bei nesilaikant jau esamų riboženklių, atsakovės Nr. 1 žemės sklypas, priešingai nei ieškovo, buvo suformuotas nerengiant jokio teritorijų planavimo dokumento, o numatytas tik rankraštiniu lauko brėžiniu, be to, šiuo metu ieškovo sklypui suteiktas „kitos“ naudojimosi paskirties statusas, o atsakovės sklypas yra tik žemės ūkio paskirties naudojimo; negali būti teisėti; atsakovė gyvena užsienyje ir ilgus metus žemės sklypo nenaudoja, be to, dar 1996-10-01 įgijusi iš valstybės žemės sklypą ir beveik 24 metus neatlikusi jo kadastrinių matavimų, kaip tai buvo nurodyta ir pačioje pirkimo pardavimo sutartyje, atsakovė veikė nepateisinamai aplaidžiai, todėl turi prisiimti neigiamas savo neveikimo pasekmes. Teismas, nesutikdamas su ieškovo pozicija bei išvardintų argumentų pagrįstumu, toliau juos aptaria.

Dėl kadastrinių matavimų (ne)teisėtumo

24.       Visų pirma, ginčas tarp bylos šalių kilo dėl atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų, 2018 m. pradėtų matininko R. G., teisėtumo.

25.       Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką, reikalavimus, keliamus šiems matavimams atlikti, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės. Kadastro nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2017-12-23 iki 2020-02-12, t. y., ginčo kadastrinių matavimų atlikimo metu) 32.1 punktas reglamentuoja, kokie veiksmai yra atliekami, nustatant žemės sklypo kadastro duomenis. Be kitų privalomų atlikti veiksmų, kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu žemės sklypu, kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, ir kai bendra riba sutampa, kviestinis asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jeigu reikia atstatyti sunaikintus riboženklius (32.1.1.1. punktas), kviestiniams asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku. Užsakovo ir vykdytojo sutartyje numatoma, kas įteiks (išsiųs) šiuos kvietimus. Kvietime nurodomas adresas, kuriuo, jeigu kviestinis asmuo negali dalyvauti paženklinant žemės sklypo ribas, jis turi pranešti apie savo neatvykimą likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki darbų pradžios, ir nurodoma, jog neatvykus ar neinformavus darbai bus tęsiami. Jeigu kviestinių asmenų negalima surasti nei gretimų žemės sklypų adresais, nei Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodytais adresais, vykdytojas informaciją apie numatomus žemės sklypo kadastrinius matavimus turi paskelbti vietiniame laikraštyje ir seniūnijos, kurioje numatyti darbai, skelbimų lentoje, nurodydamas žemės sklypo adresą, gretimų žemės sklypų kadastro numerius, matavimus atliekančio asmens darbo adresą, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą (32.1.1.2 punktas), jeigu kviestiniai asmenys kvietime nurodytu laiku neatvyksta, darbai tęsiami be jų. Kviestiniams asmenims, kurie neatvyko ir (arba) kurie atvyko, tačiau nepateikė pastabų raštu ir (arba) atsisakė pasirašyti paženklinimo-parodymo akte, vykdytojas registruotu laišku išsiunčia žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopiją ir žemės sklypo plano fragmentą (ištrauką), kur nurodomi paženklinimo metu nustatyti paženklintojo ir besiribojančio žemės sklypo ribų posūkio taškai, jų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje ir šių žemės sklypų kadastro numeriai. Be to, kviestiniams asmenims pranešama, kad pastabas dėl kadastrinių matavimų ir jų metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto jie gali pateikti vykdytojo nurodytu adresu raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos) gavimo (32.1.1.3. punktas).

26.       Taigi bendroji taisyklė yra ta, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai yra atliekami, informavus gretimų žemės sklypų savininkus ir taip sudarius šiems asmenims galimybę dalyvauti, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus (Kadastro nuostatų 32.1.1.1., 32.1.1.2. punktai). Reikalavimas informuoti gretimų žemės sklypų savininkus apie ketinamus atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus nėra savitikslis, toks reikalavimas yra nustatytas, siekiant sudaryti gretimų žemės sklypų savininkams sąlygas bendradarbiauti ir kartu išvengti galimų netikslumų, teisių pažeidimo ar tolesnių šalių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458-403/2017).

27.       Ieškovas akcentuoja aplinkybę, kad buvusi žemės sklypo savininkė (E. B.), kaip gretimo žemės sklypų savininkė, nebuvo informuota apie ketinimą atlikti atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nedalyvavo atliekant šiuos matavimus. Kaip matyti, matininko R. G. siųstas pranešimas (kvietimas į matavimus) įteiktas nebuvo ir 2018-12-21 grąžintas su žyma, kad adresatas neatsiėmė laiško pašto skyriuje. Nekilo ginčo ir dėl aplinkybės, kad matininkas (vykdytojas) informacijos apie numatomus žemės sklypo kadastrinius matavimus neskelbė vietiniame laikraštyje ir seniūnijos, kurioje numatyti darbai, skelbimų lentoje, kaip to reikalauja Kadastro nuostatų 32.1.1.2. punktas. Tačiau nagrinėjamo ginčo atveju E. B. pirminio neinformavimo apie kadastrinius matavimus aplinkybė (procedūrinis pažeidimas), neleidžia spręsti apie tai, kad buvo padarytas esminis pažeidimas, per se (liet. pats savaime) lemiantis atliktų kadastrinių matavimų neteisėtumą. Viena vertus, bylos nagrinėjimo medžiaga leidžia nustatyti, kad tuometinė žemės sklypo savininkė E. B. pasinaudojo savo teise teikti pastabas dėl kadastrinių matavimų metu paženklinto atsakovės žemės sklypo, dalyvavo NŽT skyriaus organizuotame žemės savininkų sklypų susirinkime. Tai, kad jos pastabos, adresuotos NŽT Šilutės skyriui ir matininkui, buvo atmestos ir priimti institucijų sprendimai, nurodantys tęsti matininko R. G. atliekamus matavimus pagal 1995-11-03 parengto plano sprendinius, neteikia pagrindo išvadai, kad buvo apribotos gretimų žemės sklypų savininkų bendradarbiavimo sąlygos ir būtent dėl to nebuvo išvengta sklypo ribų netikslumų.

28.       Antra vertus, atlikus ginčo kadastrinius matavimus, buvo nustatyta esminė aplinkybė, kad atsakovės ir ieškovo žemės sklypai persidengia iš esmės visu plotu.

29.       Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šilutės skyrius 2019-03-14 sprendimu Nr. 17SK-329-(14.17.110.) patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis, atliktus pagal matininko R. G. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą (saugomą elektroniniame archyve, kuri yra neatskiriama sprendimo dalis). 

30.       2019-04-19 išvadoje Nr. 17IŽ-11 -(14.17.111.) Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šilutės skyrius konstatavo, kad patikrinus žemės sklypų kadastro duomenų bylas, nustatyta, jog žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (atsakovės Nr. 1 žemės sklypų) planai parengti teisingai, tuo tarpu žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (t. y., ieškovo žemės sklypo) planas turi būti tikslinamas.     

31.       Be to, Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM 2019-12-18 rašte Nr. 1SS-2439-(10.5.), išnagrinėjusi ieškovo skundą, pateiktą dėl 2019-04-19 išvados Nr. 17IŽ-11 -(14.17.111.), konstatavo šios išvados atitikimą formos ir turinio reikalavimams; pakartojo aplinkybę, kad nuosavybės teisės į žemės Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotos ir nustatyti jo kadastro duomenys (plotas, ribos, vieta) 1996-10-16, pagrindas – (duomenys neskelbtini) valdybos 1994-10-17 potvarkis Nr. 384-v., po nuosavybės teisių įgijimo ir kadastro duomenų nustatymo savininkė nepateikė žemės sklypo plano kadastro duomenų tvarkytojui ir šis žemės sklypas įbraižytas (pažymėtas) į kadastro duomenų tvarkytojo kadastro žemėlapį, todėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis 2008-04-02 įregistruota toje pačioje vietoje kur jau buvo žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); taip pat akcentavo, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos vietovėje paženklintos 1994-09-11, o žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) tik 2007-12-18, todėl kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ženklinimo metu nebuvo atsižvelgta į ankščiau paženklinto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribą, todėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai turi būti atliekami pagal žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) 1995-11-03 parengto plano sprendinius.  

32.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad žemės sklypo savininkas, kilus ginčui dėl ribos su greta esančiu žemės sklypu, turi teisę kreiptis į teismą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, o sprendžiant tokį ginčą, gali būti keičiamos sklypų ribos, konfigūracija, tačiau nė vienas tokiu būdu performuotas sklypas plotu negali skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo (CK 4.45 straipsnis) Tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimi žemės sklypai gali dengti vienas kitą, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybės teisę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-631-916/2015).

33.       Nagrinėjamoje byloje neįrodyta, kad ieškovo sklypo plotas būtų sumažėjęs (iš esmės pakitęs) dėl atsakovės Nr. 1 atliktų kadastrinių matavimų, jų atlikimui pasitelkus matininką R. G. (CPK 12, 178 straipsniai), priešingai, byloje patiktų duomenų visuma leidžia daryti išvadą (CPK 185 straipsnis), kad žemės sklypų persidengimą tikėtinai nulėmė būtent tai, kad atsakovė Nr. 1 dar 1996-10-16 įgijusi nuosavybės teisėmis žemės sklypą, neatliko šio sklypo matavimų ir nepateikė žemės sklypo plano kadastro duomenų tvarkytojui ir šis žemės sklypas nebuvo įbraižytas (pažymėtas) į kadastro duomenų tvarkytojo kadastro žemėlapį, todėl 2008-04-02 toje pačioje vietoje buvo įregistruotas dar vienas, t. y., ieškovo žemės. Dėl šios priežasties teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šilutės skyriaus 2019-03-14 sprendimo Nr. 17SK-329-(14.17.110.) bei 2019-04-19 išvados Nr. 17IŽ-11 -(14.17.111.) naikinimui ieškovo nurodytais argumentais, todėl tokį reikalavimą atmeta.

34.       Atsižvelgiant į tai, kad kelių asmenų vardu negali būti įregistruota daiktinė teisė į tą patį daiktą, būtina nustatyti kiekvieno iš jų nuosavybės teisės atsiradimo pagrindus ir jų teisėtumą.

Dėl ginčo šalių nuosavybės teisės atsiradimo pagrindų ir jų teisėtumo

35.       Minėta, kad atsakovės Nr. 1 žemės sklypo įsigijimo pagrindas 1996-10-16 sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, o ieškovo nuosavybės teise valdomas žemės sklypas, buvo suformuotas 2007-12-17, žemės reformos žemėtvarkos projekto pagrindu, atkūrus nuosavybės teisės A. M. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pagrindais.  

36.       Bylos svarstymui pateikti dokumentai, patvirtinantys atsakovės R. S. teisę pirkti asmeninio ūkio žemę (1994-10-17 potvarkis Nr. 384-v, kuriuo R. S. leista pirkti asmeninio ūkio žemę; (duomenys neskelbtini) valdybos 1994-12-05 potvarkis Nr. 459-v „Dėl leidimo pirkti asmeninio ūkio žemę“, patvirtina, kad atsakovė R. S. įtraukta į asmenų sąrašą, kuriems leisti pirkti asmeninio ūkio žemę (248 pozicija), asmenų, kuriems leista pirkti asmeninio ūkio žemę sąrašas), 1996-10-01 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nupirkti trys žemės sklypą (tarp kurių ir 0,13 ha žemės sklypas), mokėjimo pranešimai, patvirtinantys žemės išpirkimą. Tuometis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo reglamentavimas (nuo 1995-06-28 iki 1996-10-16 galiojusi redakcija) numatė, kad žemės sandoriai sudaromi raštu; Privačios žemės sandoriai (išskyrus žemės nuomos ir panaudos) turi būti patvirtinti notariškai; Privaloma bet kurio žemės sandorio dalis – žemės sklypo (sandorio objekto) planas, patvirtintas valstybinės žemėtvarkos tarnybos; Visi žemės sandoriai per tris mėnesius užregistruojami valstybinį žemės kadastrą tvarkančiose įstaigose įstatymų nustatyta tvarka; Piliečiai, nustatyta tvarka neįregistravę įsigyto žemės sklypo, neturi teisės juo disponuoti (14 straipsnis). Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad žemės sklypas, kaip nekilnojamasis daiktas, yra ypatingas tuo, jog vienintelis būdas identifikuoti tokį turtą jo perleidimo metu yra žemės sklypo planas, nekilnojamojo turto objekto – žemės sklypo – planas yra žemės sandorio sudėtinė dalis, o registruojamas gali būti tik žemės sandoris su planu, kuriame nurodytos žemės sklypo ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003). 1996-10-01 sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini)įvardintas jos priedas – sklypo planas su gretimybėmis bei padaryta pastaba, jog sutartis sudaryta pagal preliminarinį matavimų (kai geodeziniais matavimais bus nustatytas mažesnis plotas sutinkama patikslinti sutartį, kai geodeziniais matavimais bus nustatytas didesnis plotas sutinkama žemės ploto skirtumo vertę sumokėti valstybei). (duomenys neskelbtini) R. S. asmeninio ūkio žemės brėžinyje Nr. 74, parengtame 1995-11-03, R. S. buvo numatyti (nubraižyti) trys žemės sklypai, kurie atitinkamai išdėstyti nuo pietų pusėje esančio (duomenys neskelbtini) kelio – 0,16 ha, 0,20 ha ir paskutinysis – 0,13 ha. Taigi konkretus žemės sklypas, kaip pirkimo-pardavimo sutarties objektas, 1996-10-01 sutarties sudarymo metu egzistavo, sutarties šalims buvo aiški jo vieta, dydis, ribos, valstybės įgaliota institucija buvo žemės sklypą įvertinusi ir nurodžiusi konkrečią mokėtiną sumą už šį žemės sklypą. Pačiai atsakovei nuo pat 1996-10-01 buvo aišku, koks tai žemės sklypas (jis aiškiai identifikuotas (išskirtas) ir 1995-11-03 asmeninio ūkio žemės brėžinyje Nr. 74). Nei Kadastro įstatymas, nei nuostatai neįpareigoja privataus žemės sklypo savininko atlikti jam priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus per tam tikrą terminą Vien ta aplinkybė, jog po sutarties sudarymo ilgą laiką nebuvo atlikti ir įregistruoti žemės sklypo matavimai negali būti pagrindu spręsti, jog tokia sutartis (jos dalis dėl 0,13 ha žemės sklypo) yra negaliojanti. Tiek 1996-10-01 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (jos 6 punktas ir padaryta pastaba), tiek tuometis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo reglamentavimas (nuo 1995-06-28 iki 1996-10-16 galiojusi redakcija) numatė pareigą per atitinkamą terminą žemės sandorį užregistruoti valstybinį žemės kadastrą tvarkančiose įstaigoje. Atsakovė R. S. šią pareigą įvykdė. Byloje pateiktas 1996-10-16 Piliečio, įmonės, įstaigos ar organizacijos žemės sklypo įregistravimo Valstybinio žemės kadastro duomenų registre pažymėjimas (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodyta, kad atsakovės R. S. 0,13 ha žemės sklypas valdymo pagrindas yra 1996-10-01 sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (6 punktas), VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše taip pat nurodyta, kad atsakovės R. S. nuosavybės teisę į žemės sklypą yra įregistruota nuo 1996-10-16. Dėl to ieškovo argumentai, susiję su atsakovės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties yra negaliojimo, atmestini.

37.       Jeigu tas pačias teises į daiktą ar daiktines teises įregistravo keli asmenys, tai laikoma, kad teises įgijo pirmasis sandorį įregistravęs asmuo (CK 1.75 straipsnio 4 dalis). Atsakovė R. S. bylos nagrinėjimo metu nuosekliai pabrėžė, kad ieškovas toje vietovėje, kurioje buvo paženklintos atsakovės įgyto ir dar 1996-10-16 įregistruoto žemės sklypo ribos, žemės negalėjo įgyti jokio sandorio pagrindu, kadangi toks sandoris pažeidžia teisės aktus ir yra niekinis ir negaliojantis.

38.       Teismas civilinėje byloje dėl žemės sklypo ribos nustatymo yra įpareigotas savo iniciatyva (lot. ex officio) patikrinti, ar žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis dėl žemės sklypo dydžio (viso ar jo dalies) yra galiojanti, t. y. ar ji nėra niekinė. Teismo sprendimas dėl žemės sklypo ribos nustatymo negali būti grindžiamas niekiniais sandoriais, nes jie nesukuria civilinių teisių ir pareigų (CK 1.78 straipsnio 1, 3, 5 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010). Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant teismo pareigą ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą ir teisinius padarinius, taip pat išaiškinta, kad tais atvejais, kai yra akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu.

39.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas. Nuosavybės neliečiamumas reiškia savininko, kaip subjektinių teisių į turtą turėtojo, teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat valstybės pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Šią valstybės pareigą suponuoja Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas imperatyvas, pagal kurį nuosavybės teises saugo įstatymai. Taigi nuosavybės teisių gynimo ribos visų pirma apibrėžia ne subjektyvi savininko nuomonė ar noras, bet įstatymai.

40.       Byloje nustatyta ir nekilo ginčo dėl ieškovo V. B. ir atsakovės R. S. nuosavybės teisėmis valdomų žemės sklypų persidengimo 0,1254 ha ploto dalyje fakto. Šios aplinkybės neginčijo ir ginčo sklypų persidengimo faktą pripažino tiek NŽT atstovas, bylos nagrinėjimo metu ištyrimui pateikęs viso formato teritorijų planavimo dokumentą ((duomenys neskelbtini)  kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Klaipėdos apskrities viršininko 2007-12-17 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), tiek ir ieškovo atstovas, teismo posėdžio metu galiausiai pripažinęs ginčo žemės sklypų persidengimo faktą (nors kurį laiką byloje ir įrodinėjo, kad atsakovės iš valstybės nupirktas žemės sklypas turėtų būti kitoje vietoje nei ieškovo, žr. paaiškinimus dėl sklypų padėties Nr. DOK-6872). 

41.       Kaip minėta, ieškovo V. B. žemės sklypas suformuotas rengiant teritorijų planavimo dokumentą – (duomenys neskelbtini)  kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Klaipėdos apskrities viršininko 2007-12-17 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) kurio priedas – „Asmenų, kuriems suprojektuoti sklypai, (duomenys neskelbtini)  kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projektas“, numatantis, jog A. M., be kita ko, suprojektuotas ir 0,18 ha dydžio žemės sklypas, pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini)).  

42.       Klaipėdos apskrities viršininko 2008-02-27 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai kaimo vietovėje piliečiui (-tei) A. M., nuspręsta atkūrus nuosavybės teises perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turtą – žemės sklypus, 1,65 ha esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) kaimuose. Minėto sprendimo priedas – „Piliečių, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės į turėtą žemę (mišką), žemės sklypų paradavimo ir nuomos (duomenys neskelbtini), sąrašas“, kuriame A. M. numatytas 0,18 ha dydžio žemės sklypas, pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini)).   

43.       Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2006-11-21 iki 2009-05-26) numatė, kad laisvos žemės fondas – žemės, miško ir vandens telkinio plotai, kurie nepriskirti valstybės paimtai ir išperkamai žemei ir kurių susigrąžinti natūra nepageidauja šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti piliečiai, taip pat žemės, miško ir vandens telkinio plotai, kurie lieka atkūrus nuosavybės teises į pagal šį įstatymą grąžintinus maksimalius žemės, miško ir vandens telkinio plotus (1 straipsnio 2 dalies 2 punktas) bei nustatė, kad valstybės išperkamas nekilnojamasis turtas – nekilnojamasis turtas, kurį dėl šiame įstatyme nurodytų priežasčių paėmė ir išperka valstybė, ir atlygina jo savininkui šiame įstatyme nurodytais būdais (1 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Minėtas įstatymas numatė, kad žemė išperkama valstybės ir už ją atlyginama įstatymo nuostatus, jeigu ji pagal įstatymus įsigyta privačios nuosavybėn (12 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

44.       Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 (redakcija, galiojusi nuo 2007-09-12 iki 2009-09-15) numatė, kad perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą, žemės sklypas projektuojamas laisvoje žemėje. Laisvoje žemėje pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme piliečiams nustatytą žemės plotų įsigijimo eiliškumą projektuojami žemės sklypai žemę naudojantiems ūkininkams ar šią žemę naudojančių žemės ūkio bendrovių nariams perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą, kurį iki šio įstatymo įsigaliojimo ne mažiau kaip dvejus metus iš eilės naudojo nustatytąja tvarka savo ūkius įregistravę ūkininkai ar žemės ūkio bendrovės (28 punktas).

45.       Taigi šiuo atveju atsakovė Nr. 1 pagrįstai teigia, kad nauji žemės sklypai žemės reformos žemėtvarkos projektu galėjo būti projektuojami tik laisvoje valstybinėje žemėje, o priešingu atveju (žemės sklypui esant valdomam privačios nuosavybės teise) toks žemės sklypas turėjo būti priskirtas prie valstybės išperkamos žemės ir išpirktas valstybės ir už ją atlyginant savininkui įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo atveju to nepadarius buvo paneigtos konstitucinės atsakovė R. S. teisės į nuosavybę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis). 

46.       Kompleksiškai įvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų visumą konstatuotina, kad valstybė, veikdama per Klaipėdos apskrities viršininką, kurio teisių perėmėja yra NŽT, privalėjo užtikrinti tokią 0,18 ha žemės sklypo, perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, kaip lygiavertį turtą, tvarką, kuri, nepažeistų imperatyvaus draudimo, perduoti pagal įstatymus kito asmens privačia nuosavybe esantį žemės sklypą, netaikius jo išpirkimo procedūrų. Tuo tarpu iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad buvo pažeistos imperatyvios teisės aktų nuostatos (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2007-04-05 iki 2008-03-01), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas (redakcija, galiojusi nuo2007-05-29 iki 2009-07-09), Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 dalies 2 punktas, 12 straipsnio 1 dalies 6 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2006-11-21 iki 2009-05-26), Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 (redakcija, galiojusi nuo 2007-09-12 iki 2009-09-15) 28 punktas. Atsižvelgiant į tai, administraciniai teisės aktai – Klaipėdos apskrities viršininko 2007-12-17 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtinto „Asmenų, kuriems suprojektuoti sklypai, (duomenys neskelbtini)  kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekte“, sąrašo (priedo), 7 punkto 2-oji eilutė, numatantį, kad A. M., suprojektuotas 0,18 ha dydžio žemės sklypas, pažymėtas indeksu 615-2 ir Klaipėdos apskrities viršininko 2008-02-27 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) (duomenys neskelbtini) rajone“ patvirtinto priedo „Piliečių, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės į turėtą žemę (mišką), žemės sklypų paradavimo ir nuomos (duomenys neskelbtini), sąrašas“ 10 punktas, kuriame A. M. numatytas 0,18 ha dydžio žemės sklypas, pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), – yra negaliojantys nuo priėmimo momento (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).    

47.       Pagal CK 4.48 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisę gali perduoti (suvaržyti) tik pats savininkas ar jo įgaliotas asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad iš neteisės negali atsirasti teisė, spręstina, jog yra pagrindas panaikinti sandorius, kurie buvo sudaryti neteisėtų administracinių aktų pagrindu. Esant nurodytoms aplinkybėms naikintina 2008-10-16 pirkimo-pardavimo sutartis (Nr. (duomenys neskelbtini)), sudaryta tarp A. M. ir A. B.; 2017-03-13 nuosavybės teisės liudijimo (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini)paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (Nr. (duomenys neskelbtini)) dalys dėl žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini); 2019-03-13 dovanojimo sutartis (Nr. (duomenys neskelbtini)), sudaryta tarp E. B. ir V. B.; 2019-03-20 sutartinės hipotekos sutartis, sudarytą tarp V. B. ir A. U., kadangi nuosavybės teise kitam savininkui prikasantis objektas be jo sutikimu negali būti nuosavybės teisių perleidimo sandorių dalyku, o tai reiškia, kad tokie sandoriai yra niekiniai ir negalioja nuo jų sudarymo momento (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.95 straipsnio 1 dalis, 4.48 straipsnio 1 dalis).

Dėl senaties termino

48.       Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino naikinamąjį terminą, kuriam pasibaigus negali būti atnaujinamas administracinio sprendimo apskundimo teismui terminas – dešimt metų nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo. Asmeniui su skundu kreipiantis į teismą dėl administracinio sprendimo, kurio apskundimo terminas yra pasibaigęs ir negali būti pagal įstatymą atnaujintas, konstatuojamas neigiamos prielaidos kreiptis į teismą buvimas.

49.       Ieškovo įsitikinimu, teismas savo iniciatyva negali panaikinti daugiau kaip prieš 10 metų priimtų administracinių aktų ir sudarytų žemės pirkimo pardavimo sutarčių dėl naikinamųjų ieškinio senaties terminų, be to, paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo dalių, dovanojimo ir hipotekos sandorių panaikinimas, prieštarautų civilinių santykių stabilumo principui. Tačiau teismas nesutinka su šiais ieškovo argumentais.

50.       Šiuo atveju svarbu pažymėti, jog panaikinti ieškovo minimi administraciniai aktai, žemės pirkimo pardavimo sutartis, dalis paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, dovanojimo ir hipotekos sandoriai buvo pripažinti negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo momento). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota CK 1.80 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktika, niekinis sandoris savaime, pagal savo prigimtį, negalioja ab initio, todėl jo negaliojimo faktui ieškinio senaties institutas nereikšmingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008; Klaipėdos apygardos teismo 2021-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-326-777/2021 ir jos 16-18 punktai). Be to, šiuo atveju aktuali ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuria siekta suvienodinti senaties taikymą bendrosios ir administracinės kompetencijos teismuose, buvo suformuotas išaiškinimas, kad administracinis aktas, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms, kuriuo iš esmės paneigiami konstituciniai principai nesukuria civilinių teisių ir pareigų, taigi šios teisės negali būti ginamos (CK 1.136 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 3 punktas), (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-10-10 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4507-415/2018, 2020-02-05 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-81-492/2020).

51.       Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, nurodytą teisinį reglamentavimą bei šiais klausimais formuojamą teismų praktiką, konstatuoja, jog ieškovo argumentai dėl ieškinio senaties yra nepagrįsti, kadangi, kaip minėta, nustačius, jog administraciniai aktai ir vėlesni jų pagrindu sudaryti sandoriai yra niekiniai, ieškinio senaties nuostatos tokių aktų ar sandorių panaikinimui netaikomos.

Dėl restitucijos taikymo

52.       Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantį sandorį pripažinus niekiniu ir negaliojančiu, toliau turi būti sprendžiama dėl negaliojančio sandorio padarinių – restitucijos. CK 1.80 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus CK 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytus atvejus (CK 1.80 straipsnio 4 dalis).

53.       Restitucijos taisykles nustato CK šeštosios knygos normos (CK 6.145–6.153 straipsniai). Remiantis CK 6.145 straipsnio 1 dalimi, restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kai sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio. Išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (CK 6.146 straipsnis).

54.       Atsakovės akcentuojamos aplinkybės, kad ieškovo tėvas (A. B.), buvęs tuometinis (duomenys neskelbtini) valdytojas, be kita, ko pasirašęs ir (duomenys neskelbtini) valdybos 1994-12-05 potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo leista atsakovei R. S. įsigyti asmeninio ūkio žemę, o vėliau buvęs A. M. įgaliotinis jo nuosavybės teisių atkūrimo, savaime neleidžia spręsti apie jo nesąžiningumą ir (ar) neleistiną įtaką pasirinkant teritoriją, kurioje A. M. buvo suprojektuotas žemės sklypas, t. y, vien šios aplinkybės nėra pakankamos nesąžiningumui konstatuoti. 

55.       Civilinėje teisėje galioja bendrasis sąžiningumo principas (CK 1.5 straipsnis), kuris, be kita ko, reiškia, kad kiekvienas asmuo yra laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Įrodinėjimo požiūriu kiekvienam asmeniui nereikia įrodinėti savo sąžiningumo, jeigu įstatymas nepreziumuoja konkretaus subjekto nesąžiningumo arba kaltės. Jeigu asmuo yra turto valdytojas, tai jo valdymas laikomas atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.26 straipsnio 2 dalis). Asmuo, ketinantis nutraukti valdymą ar turintis kitokių reikalavimų turto valdytojui, jeigu tai yra nagrinėjamos bylos dalykas, turi įrodyti aplinkybę, kad valdymas nesąžiningas. Iš to išplaukia, kad turto valdytoju esantis asmuo preziumuojamas esąs sąžiningas. Jo nesąžiningumą turi įrodyti asmuo, tai teigiantis (CPK 178 straipsnis) <...> CK, CPK įtvirtintas reguliavimas neįtvirtina jokių išimčių dėl sąžiningumo prezumpcijos paneigimo įrodinėjimo standarto, todėl civilinėje teisėje taikomas sąžiningumo prezumpcijos paneigimas galimas vadovaujantis bendromis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ir remiantis bendromis įrodinėjimo taisyklėmis. Asmens sąžiningumo prezumpcija lemia įrodinėjimo naštos paskirstymo ypatumus, bet ne savaime aukštesnį įrodinėjimo standartą, siekiant šią prezumpciją paneigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-611/2021).

56.       Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs bylos duomenis, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, nenustatė pagrindo spręsti kitaip, nei tai, kad administraciniai aktai buvo panaikinti išimtinai dėl nepakankamai atsakingų valstybės institucijų veiksmų ir nesusižinojimo. Teismas nenustatė pagrindų, leidžiančių daryti tikėtiną išvadą, kad A. M. nuosavybės teisių atkūrimo procese atstovavęs A. B. bei asmenys, vėliau sudarę panaikintus žemės sandorius, buvo nesąžiningi, ir dėl to nereikėtų taikyti restitucijos (CPK 12, 178, 185 straipsnis).

57.       Teismui panaikinus administracinius aktus dėl žemės sklypo suformavimo, nuosavybės teisių atkūrimo bei žemės perleidimo sandorius, spręstina, kad restitucija taikytina, sumokant ekvivalentą pinigais. Pritaikius restituciją, paskutiniesiems turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, turi būti kompensuojama netekto turto vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 20120-04-12 nutartis Nr. 3K-7-165/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-15 nutartis Nr. 3K-7-379/2012). Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuota praktika, kompensacijos dydis turi būti skaičiuojamas pagal nuosavybės vertę jos praradimo dieną (EŽTT 2013-11-12 sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 45092/07).

58.       Nustatyta, kad 2007-12-17, atkuriant nuosavybės teisės A. M., žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įkainotas 208 Lt verte (žemės sklypų atkūrimo byloje, žemės sklypo vertės apskaičiavimas, pateiktas su NŽT atsiliepimu Nr. DOK-23856), 2008-10-16 pirkimo-pardavimo sutartimi (Nr. (duomenys neskelbtini)) šis žemės sklypas perleistas E. ir A. B. už 500 Lt. VĮ Registrų centro duomenimis nustatyta, kad aktuali aptariamo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 10 300 Eur. Ir nors, ši vertė buvo nustatyta pasitelkus masinio vertinimo būdą, teismas neturi pagrindo šia verte abejoti ir (ar) spręsti apie kitą, t. y., galimai didesnę ieškovo žemės sklypo vertę (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Priešingai, byloje pateiktas 2019-03-20 sudarytas sutartinis hipotekos sandoris (pateiktas su procesiniu dokumentu Nr. DOK-2879), ir kaip matyti, ieškovas 7 000 Eur dydžio prievolės (paskolos) įvykdomo užtikrinimo hipotekos kreditoriui A. U. įkeitė žemės sklypą Nr. 309, kuris bendru hipotekos sutarties šalių sutarimu įkainotas 10 000 Eur verte (sutarties 4, 6 punktai). Minėta vertė iš esmės atitinka ir jo vertę, nurodytą VĮ Registrų centro duomenų bazėje. Tokiu atveju panaikinus administracinius aktus ir 0,1866 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)įgijimo sandorius ieškovui V. B. iš Lietuvos Respublikos priteistina 10 300 Eur suma (CK 6.145 straipsnis). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

59.       Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir 1 800 Eur už advokato teisinio atstovavimo paslaugas (procesinis dokumentas Nr. DOK-688 ir jo priedai) jam nekompensuojamos (CPK 93 straipsnis).

60.       Atsakovė R. S. iš viso patyrė 4 406,99 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro advokatės teisinio atstovavimo išlaidos, susijusio su procesinių dokumentų rengimu, konsultavimu, atstovavimu teismo posėdžiuose bei dokumentų kopijų iš valstybės institucijų / duomenų bazių gavimo kaštai (procesiniai dokumentai Nr.: DOK-14422, DOK-5158, DOK-12548 ir jų priedai, 2021-06-28 teismo posėdžio metu pateiktas prašymas ir jo priedai). Teismas atsižvelgdamas į atsakovės R. S. pateiktą bylinėjimosi išlaidų pagrindimą, įvertinęs bylos sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių ir jų susidarymo priežastis, suteiktų teisinių paslaugų kokybę ir apimtį, sprendžia, kad jos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų maksimalių dydžių (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos rekomendacijos).

61.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdų, spręsti ginčus taikiai. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis)

62.       Šioje byloje ieškovo reikalavimai, pareikšti atsakovėms R. S. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos buvo atmesti, visa apimtimi, o sprendimas byloje priimtas išimtinai jo nenaudai, o kaip minėta, įstatyme įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra grindžiamas principu – ,,pralaimėjęs moka“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tačiau, nagrinėjamos bylos atveju teismas sprendžia, kad yra pagrindas vadovautis ne bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o „priežasties teorija“, pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas (ieškinio reikalavimų atmetimas / patenkinimas), o bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, ginčo šalių apdairumas bei rūpestingumas, taip pat ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas.

63.       Byloje nustatyta, kad teisminį procesą ieškovas inicijavo dėl kadastrinių matavimų atlikimo metu kilusio ginčo, kuomet atsakovė R. S. praėjus 24 metams nuo žemės sklypo įgijimo, inicijavo jo išmatavimo procesą ir paaiškėjo, kad dėl įvykusios klaidos toje pačioje vietoje atkūrus nuosavybės teises žemės sklypas suformuotas kitam asmeniui. Taigi didelė apimtimi poreikį ginčo šalis ginti savo teisės, tiek ir šios bylinėjimosi išlaidų atsiradimą, lėmė tai, kad R. S. ilgą laiką nepateikus žemės sklypo plano kadastro duomenų tvarkytojui toje pačioje vietoje įregistruotas kito asmens žemės sklypas. Ir nors pati atsakovė R. S. neatliko jokių veiksmų, kurie tiesiogiai būtų pažeidę kitų asmenų turtines teises, teismo vertinimu, jos neapdairumas ilgą laiką nuosavybės teise valdant registruotą nekilnojamojo turto vienetą, sudaro pagrindą bylinėjimosi išlaidų sumažinimui. Todėl atsakovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma 4 406,99 Eur suma sumažinta pusiau, atsakovei iš ieškovo priteisiant 2 204 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Panaikinti ab initio (nuo sudarymo momento) Klaipėdos apskrities viršininko 2007-12-17 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą „Asmenų, kuriems suprojektuoti sklypai, (duomenys neskelbtini)  kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekte“, sąrašo (priedo), 7 punkto 2-ąją eilutę, numatančią, kad A. M., suprojektuotas 0,18 ha dydžio žemės sklypas, pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini).

Panaikinti ab initio (nuo sudarymo momento) Klaipėdos apskrities viršininko 2008-02-27 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) (duomenys neskelbtini)“ patvirtinto priedo „Piliečių, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės į turėtą žemę (mišką), žemės sklypų paradavimo ir nuomos (duomenys neskelbtini), sąrašas“ 10 punktą, kuriuo A. M. numatytas 0,18 ha dydžio žemės sklypas, pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini).

Panaikinti ab initio (nuo sudarymo momento) 2008-10-16 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp A. M. ir A. B..

Panaikinti ab initio (nuo sudarymo momento) 2017-03-13 nuosavybės teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017-04-06 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis dėl žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Panaikinti ab initio (nuo sudarymo momento) 2019-03-13 dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarytą tarp E. B. ir V. B.. 

Panaikinti ab initio (nuo sudarymo momento) 2019-03-20 sutartinės hipotekos sutartį, sudarytą tarp V. B. ir A. U..

Taikyti restituciją ir priteisti iš Lietuvos Respublikos 10 300 Eur (dešimt tūkstančių tris šimtus eurų) ieškovo V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti atsakovei R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 204 Eur (du tūkstančius du šimtus keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Įsiteisėjusį sprendimą išsiųsti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėja                                                                                        Lina Nainienė