Civilinės bylos Nr. e2-812-790/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01281-2023-4
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 5 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „INTER RAO Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Roquette Amilina“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „INTER RAO Lietuva“ dėl žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Roquette Amilina“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės AB „INTER RAO Lietuva“ 6 113 348,33 Eur žalos atlyginimą, 12,5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 6 113 348,33 Eur vertės atsakovei AB „INTER RAO Lietuva“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamą turtą, turtines teises, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias turtines ir neturtines teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o jo nepakankant, areštuoti atsakovės pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, leidžiant su šiomis lėšomis atlikti atsiskaitymus ieškovei.
3. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – ieškovės AB „Roquette Amilina“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštuotas atsakovei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis, kilnojamasis turtas bei turtinės teisės, esančios pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, bendrai 6 113 348,33 Eur sumai, leidžiant atsakovei areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį bei uždraudžiant visu areštuotu turtu disponuoti. Nustačius, kad atsakovė neturi pakankamai materialaus turto, neviršijant bendros 6 113 348,33 Eur sumos, areštuotos atsakovės piniginės lėšos, esančios bankų sąskaitose, leidžiant atsakovei iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove, mokėti mokesčius valstybei bei mokėti darbo užmokestį darbuotojams. Surasti ir aprašyti areštuojamą atsakovės turtą nutartimi pavesta ieškovės pasirinktam antstoliui. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-98-464/2024 Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartis palikta nepakeista.
4. Atsakovė 2024 m. rugpjūčio 13 d. pateikė prašymą panaikinti 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, netenkinus prašymo, jas pakeisti į laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą, jį išdėstant taip: „areštuoti atsakovei akcinei bendrovei „INTER RAO Lietuva", juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bei turtines teises, esančius pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, bendrai 6 113 348,33 Eur (šešių milijonų vieno šimto trylikos tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų trisdešimt trijų centų) sumai, leidžiant atsakovei areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį bei uždraudžiant visu areštuotu turtu disponuoti. Nustačius, kad atsakovė neturi pakankamai materialaus turto, neviršijant bendros 6 113 348,33 Eur sumos, areštuoti atsakovės pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose, leidžiant atsakovei iš areštuotų piniginių lėšų: atlikti Reglamento Nr. 269/2014 4 straipsnio 1 dalyje numatytus mokėjimus, kuriuos leidžia atlikti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir sudaryti Reglamento Nr. 269/2014 7 straipsnio 1 dalyje nurodytas indėlio sutartis, kurias leidžia sudaryti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos“, bei pavesti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir (ar) pakeitimo vykdyti skubiai.
5. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir (ar) pakeitimo atmetė.
6. Atsakovė 2024 m. rugsėjo 13 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – 2024 m. rugpjūčio 13 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir (ar) pakeitimo patenkinti. Taip pat atsakovė prašė atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui pateikti. Pažymėjo, kad atsakovės atstovo reikšmingas užimtumas kitose civilinėse ir administracinėse bylose, įskaitant ir šioje nagrinėjamoje byloje, nulėmė, kad terminas pateikti atskirąjį skundą buvo praleistas vos 2 dienas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atsakovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarties atsisakė priimti.
8. Teismas nustatė, kad skundžiama nutartis atsakovei per elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) išsiųsta 2024 m. rugsėjo 3 d., todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1751 straipsnio 10 dalimi, laikoma įteikta 2024 m. rugsėjo 4 d. Teismas nurodė, kad atskirasis skundas dėl šios nutarties galėjo būti paduotas iki 2024 m. rugsėjo 11 d. (CPK 73 straipsnio 3 dalis, 74 straipsnio 6 dalis), o buvo paduotas 2024 m. rugsėjo 13 d., praleidus įstatyme įtvirtintą septynių dienų terminą.
9. Teismas pažymėjo, kad nors civilinio proceso normos neįtvirtina sąrašo aplinkybių, kurios laikytinos pateisinančiomis įstatyme įtvirtinto termino atskirajam skundui paduoti praleidimą, tačiau paprastai tokiomis laikytinos objektyvios ir nuo proceso šalies valios nepriklausančios aplinkybės, kurios neišvengiamai nulėmė ir (ar) sukliudė proceso šaliai tinkamai ir laiku pateikti byloje procesinį dokumentą. Teismas įvertino, kad atsakovės prašyme nurodytos aplinkybės tokiomis nelaikytinos. Nors prašyme buvo detaliai atskleistas atsakovės atstovo neabejotinai didelis užimtumas nagrinėjamoje bei kitose bylose, tačiau teismas tai nelaikė nuo atsakovės valios nepriklausančia aplinkybe. Teismas nurodė, kad atsakovė neatskleidė, kokios objektyvios aplinkybės sukliudė jai pasirūpinti tinkamu atstovavimu (pvz., pasitelkiant atstovą, turintį galimybę procesinį elgesį suderinti su CPK reikalavimais) paduodant atskirąjį skundą. Kadangi atsakovė proceso pradžios yra atstovaujama advokato, teismas laikė, kad atsakovei yra žinomos ir suprantamos tokio procesinio elgesio, derinant jį prie atstovo užimtumo, o ne prie įstatymo reikalavimų, teisinės pasekmės.
10. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei įvertinęs, kad prašymas dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (panaikinimo) pakartotinai gali būti paduodamas bet kurioje proceso stadijoje, teismas atsisakymo priimti praleidus įstatyme nustatytą terminą paduotą atskirąjį skundą nelaikė teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimu.
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Atsakovė AB „INTER RAO Lietuva“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartį, priimti atskirąjį skundą ir klausimą išspręsti iš esmės – 2024 m. rugpjūčio 13 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir (ar) pakeitimo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. Atsakovė nurodo, kad atskiruoju skundu prašė atnaujinti nežymiai dėl svarbių priežasčių praleistą terminą, priimti ir nagrinėti skundą. Atsakovės teigimu, ji paaiškino, kad terminas praleistas dėl atsakovės atstovo užimtumo nagrinėjamoje byloje ir kitose civilinėse bylose. Pažymėjo, kad atsakovės atstovas yra vienintelis teikiantis teisinę pagalbą atsakovei nagrinėjamoje byloje, o šiuo laikotarpiu jis turėjo vykdyti kitus pavedimus, todėl terminas skundui pateikti turėjo būti atnaujintas.
11.2. Atsakovės teigimu, teismo nurodyti motyvai nesudaro pagrindo atmesti atsakovės prašymą dėl termino atnaujinimo. Teismas, atmesdamas prašymą dėl termino atnaujinimo, nurodė, kad atsakovė galėjo pasitelkti kitą advokatą 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarties apskundimui bei tai, jog pakartotinai gali būti prašoma pakeisti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė pabrėžia, kad sudaryti naują sutartį dėl teisinės pagalbos ji gali tik gavusi išankstinį Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) leidimą, kuris suteikiamas per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo. Šiuo atveju atsakovei nebuvo įmanoma gauti tokį FNTT leidimą per CPK nustatytą 7 dienų terminą skundui dėl 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarties pateikti. Atsakovei grėstų baudžiamoji atsakomybė, jei ji be FNTT leidimo sudarytų naują teisinės pagalbos sutartį.
11.3. 2024 m. birželio 13 d. FNTT uždraudė atsakovei pratęsti darbo sutartį su įmonėje keletą dešimtmečių dirbusiu teisininku, kurio darbo sutartis buvo sudaryta terminuotai iki 2024 m. birželio 30 d. Dėl to atsakovė tik iki 2024 m. birželio 30 d. turėjo vidinius teisinius resursus spręsti atitinkamus teisinius klausimus, įskaitant CPK nustatytais terminais apskųsti nepalankias nutartis.
11.4. Galimybė pakartotinai prašyti pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones šiuo atveju nėra reikšminga sprendžiant prašymą dėl termino atnaujinimo.
11.5. Atsakovės teigimu, teismas nukrypo nuo aktualios teismų praktikos – itin nežymus termino praleidimas, kai šalis prašo jį atnaujinti, vertinamas kaip savarankiškas pagrindas atnaujinti terminą pateikti apeliaciniam (atskirajam) skundui. Teismų praktika patvirtina, kad nežymus termino praleidimas (kaip šioje byloje – 2 dienos) nesudaro pagrindo atsisakyti atnaujinti terminą ir priimti skundą. Teismų praktikoje tokia išvada daroma net ir tada, kai šalis prašymo terminą atnaujinti apskritai nepateikė, taigi ir nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių terminas nežymiai praleistas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirajame skunde nustatytų ribų.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo
13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
14. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus –FNTT raštus, susijusius su draudimu sumokėti už teisinę pagalbą ir sudaryti darbo sutartį su atsakovės teisininku. Atsižvelgęs į byloje sprendžiamo klausimo pobūdį, siekdamas priimti teisingą procesinį sprendimą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta poreikį priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, todėl juos priima ir vertina kartu su byloje jau esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo argumentų
15. Apeliacijos dalyką sudaro nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl praleisto jo padavimo termino, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atskirųjų skundų padavimo tvarka ir terminai yra nustatyti CPK III dalies XVI skyriaus antrame skirsnyje (CPK 334–339 straipsniai). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taip pat taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis), t. y. taikomos CPK III dalies XVI skyriaus pirmame skirsnyje (CPK 301–333 straipsniai) nustatytos taisyklės.
16. Apeliacinio (atskirojo) skundo priėmimo klausimą išsprendžia sprendimą (nutartį) priėmęs pirmosios instancijos teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo teismui (CPK 315 straipsnio 1 dalis). CPK 315 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti atvejai, kada apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Vienas iš tokių pagrindų, kai skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio ar atskirojo skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
17. CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Tai reiškia, kad sprendžiant dėl termino atskirajam skundui paduoti, kai skundžiama nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, yra svarbi nutarties įteikimo atitinkamai šaliai diena, kadangi būtent nuo įteikimo dienos yra pradedamas skaičiuoti CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas. Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui, o procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiam asmeniui (CPK 75 straipsnio 1 dalis).
18. Vilniaus apygardos teismas nutartį dėl atsakovės prašymo dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir (ar) pakeitimo priėmė rašytinio proceso tvarka 2024 m. rugsėjo 3 d., tą pačią dieną teismas šią nutartį atsakovės atstovui išsiuntė per teismų viešųjų elektroninių paslaugų, teikiamų naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistema (LITEKO), Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį. CPK 1751 straipsnio 10 punktas numato, kad CPK nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Taigi, nustačius, kad 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartis atsakovės atstovui išsiųsta tą pačią dieną (2024 m. rugsėjo 3 d.), laikytina, kad ji įteikta 2024 m. rugsėjo 4 d. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis bei vadovaujantis CPK 335 straipsnio 1 dalies nuostata, atskirasis skundas dėl 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarties galėjo būti paduotas iki 2024 m. rugsėjo 11 d. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, apeliantė atskirąjį skundą dėl 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarties padavė 2024 m. rugsėjo 13 d., t. y. atsakovė atskirąjį skundą padavė praleidusi jo padavimo terminą.
19. Minėta, kad teisė atlikti procesinius dokumentus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui, o procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiam asmeniui (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 307 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
20. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl termino praleidimo priežasties svarbos, turi, be kita ko, atsižvelgti į tai, jog kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą. Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutarties byloje Nr. e3K-3-80-403/2019 31 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
21. Atsakovė atskirajame skunde prašė atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui pateikti, pažymėjo, kad atsakovės atstovo reikšmingas užimtumas kitose civilinėse ir administracinėse bylose, įskaitant ir šioje nagrinėjamoje byloje, lėmė, kad terminas pateikti atskirąjį skundą buvo praleistas vos 2 dienas.
22. Tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti civilinio proceso principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą. Bylos peržiūrėjimas aukštesnės instancijos teisme užtikrina žemesnės instancijos teismų atliekamą teisės aiškinimo ir taikymo teisingumą bei vienodumą visoje valstybės teisinėje sistemoje. Be to, nuo to, ar byloje dalyvavęs asmuo pasinaudojo teise į apeliaciją, iš esmės priklausys tai, ar jis įgis teisę į kasaciją. Dėl tokio teisės į apeliaciją reikšmingumo, sprendžiant byloje dalyvavusio asmens apeliacinio (atskirojo) skundo priėmimo klausimą ir vertinant reikšmingas aplinkybes, susijusias su apeliacinio (atskirojo) skundo padavimu įstatyme nustatyta tvarka, visais atvejais apsvarstytina, ar šios tvarkos nesilaikymas konkrečiu atveju gali būti pakankamas pagrindas atsisakyti priimti skundą ir taip nulemti nesudarymą bylos dalyviui galimybės pasinaudoti įstatyme jam įtvirtinta teise į priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą apeliacine tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2007).
23. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, net ir pripažinus, kad šiuo atveju atsakovė praleido terminą atskirajam skundui paduoti, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą šį terminą atnaujinti (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Šioje teismo nutartyje paminėtos aplinkybės patvirtina, kad terminą atskirajam skundui paduoti atsakovė praleidimo nežymiai, t. y. dvi dienas. Be to, atsakovė prašė atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui pateikti ir nurodė minėto termino praleidimo priežastis – atsakovės atstovo didelį užimtumą tiek nagrinėjamoje, tiek kitose bylose. Atkreiptinas dėmesys ir į atsakovės nurodytus argumentus, kad ji sudaryti naują sutartį dėl teisinės pagalbos galėjo tik gavusi išankstinį FNTT leidimą, kuris suteikiamas per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo (Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsnio 1–2 dalys, 11 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Vyriausybės 2022 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 535 patvirtintas Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tvarkos aprašas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis). Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė duomenis, kad 2024 m. birželio 13 d. FNTT uždraudė jai pratęsti darbo sutartį su įmonėje dirbusiu teisininku, todėl ji neturėjo vidinių resursų teismo nutarties apskundimui. Taigi, sutiktina su atsakovės argumentais, kad jai buvo apsunkinta galimybė per CPK nustatytą 7 dienų terminą paduoti skundą dėl 2024 m. rugsėjo 3 d. teismo nutarties. Byloje nesant duomenų dėl atsakovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, įvertinus nežymų skundo padavimo praleidimą, yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovė terminą atskirajam skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių.
24. Apibendrindamas aukščiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į asmens teisės į apeliaciją svarbą, neįvertino aplinkybės dėl nežymaus termino praleidimo bei kitų svarbių aplinkybių. Dėl to yra pagrindas panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti.
25. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Roquette Amilina“ ieškinį atsakovei AB „INTER RAO Lietuva“ dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovės AB „INTER RAO Lietuva“ priešieškinį ieškovei AB „Roquette Amilina“ dėl skolos priteisimo. Dėl minėto sprendimo šalys pateikė apeliacinius skundus ir šiuo metu civilinė byla yra apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgdamas į tai, kad ši byla jau yra apeliacinės instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas proceso ekonomiškumo ir operatyvumo, nutaria išspręsti atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarties priėmimo klausimą.
26. CPK 80 straipsnio 2 dalis numato, kad už atskiruosius skundus dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas 50 Eur žyminis mokestis. Įvertinus žyminio mokesčio indeksavimą (CPK 82 straipsnis) bei tai, kad atsakovė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarties padavė elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 80 straipsnio 5 dalis), mokėtinas už atskirąjį skundą žyminis mokestis sudaro 55 Eur. Atsakovė atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarties pareiškė prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki bus gautas atitinkamas FNTT ir antstolių, vykdančių laikinąsias apsaugos priemones, leidimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės nurodytas aplinkybes, siekdamas užtikrinti atsakovės teisės į apeliaciją įgyvendinimą, atideda atsakovei žyminio mokesčio sumokėjimą iki atskirojo skundo išnagrinėjimo (CPK 84 straipsnis). Įvertinęs, kad atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. nutarties atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus (atsakovės ir jos atstovo išrašas iš atstovavimo sutarties 2023 m. lapkričio 28 d. buvo pateiktas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr.e2-1228-643/2024), apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, jog yra pagrindas atskirąjį skundą priimti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 78 straipsnio 1 dalimi, 84 straipsniu, 307 straipsnio 2 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarties paduoti.
Atsakovei akcinei bendrovei „INTER RAO Lietuva“ atidėti 55 Eur žyminio mokesčio už atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarties sumokėjimą iki atskirojo skundo išnagrinėjimo ir atsakovės akcinės bendrovės „INTER RAO Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarties priimti.
Teisėjas Marius Bajoras